Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,S“ ir D. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašo priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „S“ ir D. S. 35 162,10 Eur skolą už nesumokėtą nuomos mokestį, 10 914,90 Eur palūkanas pagal įstatymą už uždelsimą atsiskaityti, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo prašomos priteisti bendros skolos sumos (46 077,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 1 d. ieškovas ir atsakovė UAB „S“ (iki 2013 m. rugsėjo 30 d. buvo individuali įmonė „S“) sudarė patalpų nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis). Pagal Sutarties sąlygas, atsakovei UAB „S“ buvo išnuomota dalis patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), iš viso 131,39 kv. m iš bendro 201,39 kv. m ploto, kurios registro ir kadastro byloje pažymėtos 1-1, 1-2, nuo 1-4 iki 1-8, 1-16), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – prekybos (toliau – Patalpos). Pagal Sutarties 4.1 punkto, 4.4 punkto nuostatas, atsakovė UAB „S“ įsipareigojo už Patalpas nuo 2011 m. lapkričio 1 d. mokėti Sutartyje nustatyto dydžio mėnesinį nuomos mokestį, t. y. 3 941,70 Lt (1 141,59 Eur) plius GPM, kuris apskaičiuotas taip: 30,00 Lt už 1 kv. m x 131,39 kv. m = 3 941,70 Lt. Atsakovas D. S., kaip individualios įmonės „S“ savininkas, neterminuotai, iki visiško prievolių įvykdymo laidavo nuomotojui (ieškovui) už tai, kad nuomininkas (UAB „S“) laiku mokės visą nuomos mokestį ir (ar) visus komunalinius mokesčius už patalpas (Sutarties 3.3 punktas). Sutartis 2012 m. spalio 4 d. buvo įregistruota valstybės įmonėje Registrų centre.

3. Atsakovė UAB „S“ savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl 2014 m. rugsėjo 24 d. ieškovas išsiuntė atsakovams pranešimą dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo, nurodydamas, kad atsakovė UAB „S“ daugiau nei du mėnesius nemoka nuomos mokesčio, todėl nuo 2014 m. gruodžio 1 d. Sutartis nutraukiama. Atsakovė UAB „S“ savo prievolių iki šiol nėra įvykdžiusi, atsakovai vengia bet kokio bendradarbiavimo su ieškovu.

4. Atsakovė UAB „S“ už visą nuomos laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. privalėjo ieškovui sumokėti 138 059,00 Lt (40 017,10 Eur) nuomos mokesčio (3 941,70 x 35 mėn. = 137 959, plius nuoma 100 Lt už 2011 m. gruodžio mėnesį), o sumokėjo tik 21 999 Lt (6 376,52 Eur) (mokėjimo pavedimai nuo 2012 m. birželio 20 d. iki 2014 m. kovo 12 d. ir 2011 m. rugsėjo 1 d. gautas 1 000 Lt avansas). Kadangi atsakovė UAB „Slaugutė“ sumokėjo tik 6 371,64 Eur nuomos mokesčio, iš jos priteistina 33 640 Eur nesumokėto nuomos mokesčio suma (40 017,10 - 6 376,52 = 33 640).

5. Atsakovė UAB „S“, remiantis Sutarties 3.2.2 punktu, 3.2.3 punktu, privalėjo sudaryti tiesiogines sutartis su komunalines paslaugas tiekiančiomis įmonėmis ir nuomos laikotarpiu mokėti už paslaugas pagal faktinį jų sunaudojimą. Tuo tarpu atsakovė UAB „S“ šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su akcine bendrove (toliau – AB) „K.e.“ sudarė tik 2012 m. spalio 15 d., t. y. praėjus daugiau nei metams nuo Sutarties sudarymo momento. Kaip paaiškėjo vėliau, atsakovė UAB „S.“ už suvartotą šilumos energiją sumokėjo tik už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2014 m. kovo 20 d., todėl susidarė 1 522,10 Eur įsiskolinimas. AB „K.e.“ kreipėsi į teismą, kuris priteisė iš ieškovo už skolininkės UAB „S.“ neapmokėtas šilumos tiekimo paslaugas nurodytą 1 522,10 Eur sumą. Ieškovas AB „K. e“ sumokėjo teismo priteistą 1 522,10 Eur sumą, todėl šią sumą prašo priteisti iš UAB „S“.

6. Sutarties 4.7 punkte numatyta, kad, nesumokėjus nuomos mokesčio 4.6 punkte nustatytais terminais ir tvarka, nuomininkas (UAB „S“) įsipareigoja nuomotojui (ieškovui) už kiekvieną uždelstą mėnesį mokėti 10 procentų dydžio mėnesines palūkanas nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos ar jos dalies, pirma sumokant palūkanas, po to nuomos mokestį. Pažymėtina, kad ieškovas šių sutartinių palūkanų nereikalauja priteisti iš atsakovų, tačiau prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas pagal įstatymą už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 13 d. (paskutinė nuomos mokesčio mokėjimo diena) iki bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 1 d.), iš viso už 74,5 mėnesio. Šiuo atveju palūkanos sudaro 10 914,90 Eur (35 162,10 x 5 proc. = 1 758,10 : 12 mėn. x 74,5 mėn. = 10 914,90 Eur).

7. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašo ieškinį atmesti. Nurodė, jog atsakovai pripažįsta, kad tarp atsakovės UAB „S.“ ir ieškovo 2011 m. rugsėjo 1 d. buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis. Šia sutartimi šalys susitarė, kad atsakovė UAB „S.“ išsinuomos dalį negyvenamųjų patalpų, esančių pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Tai buvo prekybinės paskirties patalpos, kurių bendras plotas 131,39 kv. m. Šios aplinkybės bus svarbios, vertinant ieškinyje nurodomas neteisingas aplinkybes, susijusias su šalių tarpusavio nuomos santykių pabaiga.

8. Atsakovai pateikia savo nuomos sutarties variantą, kuris skiriasi nuo ieškovo pateiktos nuomos sutarties kopijos. Atsakovai mano, kad ieškovas sąmoningai taisė savo nuomos sutarties egzempliorių, siekdamas kuo didesnės naudos. Nuomos sutartis buvo pakeista 2011 m. spalio 1 d. patalpų nuomos sutarties 1 priedu. Ginčo šalys pripažino, kad nuomojamų patalpų fasadinė pusė yra naujai suremontuota, perdažyta, pakeisti langai ir pan., pastato išorė buvo suremontuota. Šalys pripažino, kad nuomoti patalpas pagal paskirtį nėra galimybės, kadangi buvo būtina atlikti iš esmės kapitalinį remontą.

9. Ieškovas ir atsakovė UAB „S.“ aptarė, kad reikia įrengti vidines pertvaras, nesant sanitarinių mazgų, įrengti juos, įrengti ventiliaciją, elektros instaliaciją ir kitas komunikacijas. Šalys sutarė, kad nuomininkas įsipareigoja iki 2011 m. gruodžio 1 d. savo lėšomis ir pagal savo poreikius atlikti būtinąjį patalpų remontą. Šalys sutarė, kad remonto laikotarpiu, bet ne vėliau nei iki 2012 m. gruodžio 1 d. nuomos mokestis už patalpas sudarys 100 Lt į mėnesį. Priede nurodyta, kad šis priedas netenka galios, nuomininkui įsikūrus patalpose ir pradėjus vykdyti veiklą. Ieškovas visiškai nepagrįstai nenurodo aplinkybių, kurioms esant ieškovas ir atsakovė UAB „S“ susitarė dėl 1000 Lt nuomos mokesčio.

10. Ieškinys nėra išsamus, kadangi nėra nurodomos visos teisiškai svarbios aplinkybės, kurioms egzistuojant, tarp šalių įvyko žodinis susitarimas dėl 1000 Lt mėnesinio nuomos mokesčio. Tokio dydžio nuomos mokestis buvo mokamas visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį. Jeigu būtų galima tikėti ieškovo išdėstytomis aplinkybėmis, tai išeitų taip, kad neva atsakovė UAB „S“ sutiko mokėti 30 Lt/m² mėnesinį nuomos mokestį už visiškai netinkamas naudoti pagal paskirtį patalpas, kurios nebuvo įrengtos, buvo apgriuvusios, neturėjo elektros instaliacijos, sanitarinių mazgų ir net neturėjo grindų.

11. Atsakovai pateikia nuotraukas, kurios parodo patalpų būklę, kuri buvo iki nuomos santykių pradžios, ir patalpų būklę, kada ieškovas ir atsakovas susitarė, kad atsakovė UAB „S“ suremontuos patalpas, o ieškovui bus mokamas 1000 Lt nuomos mokestis, atsižvelgiant į reikalingas dideles lėšas suremontuoti patalpas iki galėjimo jas naudoti pagal paskirtį. Dėl būtinybės skirti 90 000–130 000 Lt šių patalpų remontui, ieškovas ir atsakovė UAB „S“ sutarė, kad nuomos mėnesinis mokestis bus mažinamas iki 1000 Lt. Esant tokiam susitarimui, atsakovė UAB „S“ mokėjo ieškovui kas mėnesį 1000 Lt, o ieškovas niekada ir nereikalavo didesnio nuomos mokesčio, kadangi buvo toks susitarimas tarp šalių dėl patalpų nuomos mokesčio. Ieškovui yra žinoma, kad, atsakovei UAB „S“ nutraukus bendru abiejų šalių sutarimu nuomos santykius nuo 2014 m. balandžio 1 d., ieškovas gavo naudą, gaudamas ne tik 1000 Lt sumą, – bendru sutarimu atsakovė neprašė atlyginti ir daugiau nei pusės išlaidų dėl atliktų remonto darbų, kadangi tarp šalių buvo susitarimas, kad ieškovas gaunamą naudą mažina visa remonto darbų suma.

12. Atsakovai patvirtina, kad ieškovas nereiškė atsakovams turtinių pretenzijų, o nuomos santykiai abipusiu susitarimu pasibaigė 2014 m. kovo 31 d., todėl ieškovas klaidingai ir sąmoningai nurodo, kad nuomos santykiai tarp šalių tęsėsi ir po šios datos. Atsakovai patvirtina, kad nebuvo pasirašyti jokie dokumentai dėl patalpų grąžinimo.

13. Atsakovė UAB „S“ nevykdė ūkinės komercinės veiklos šiose patalpose nuo 2014 m. balandžio 1 d. ir net teoriškai neturėjo galimybių tai daryti. Atsakovai patvirtina, kad ieškovas žinojo, kad nuomos santykiai tarp šalių pasibaigia 2014 m. kovo 31 d., toks buvo sudarytas susitarimas tarp šalių. Kasos operacijų žurnalas patvirtina, kad atsakovė UAB „S“ pradėjo veiklą išnuomotose patalpose nuo 2012 m. gegužės 19 d., kai buvo pradėta prekyba ir įjungtas kasos aparatas. Kasos aparatas buvo baigtas naudoti 2014 m. kovo 15 d., kai buvo atspausdinta paskutinė kasos darbo dienos ataskaita su kasos dienos apyvarta. Likusį laiką iki 2014 m. kovo 31 d. buvo atliekami daiktų išsivežimo darbai.

14. Atsakovės UAB „S“ pateiktas prašymas AB „K e“ patvirtina, kad 2012 m. spalio 11 d. atsakovė kreipėsi į šį juridinį asmenį dėl paslaugų sutarties sudarymo. Iki to laiko atsakovė UAB „S“ atliko atsiskaitymus su ieškovu tiesiogiai tiek grynaisiais pinigais, tiek mokėjimo nurodymais ir pretenzijų iš ieškovo nesulaukė.

15. Atsakovai mano, kad ieškinio reikalavimams taikytinas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas ir toks prašymas visiškai atitinka ne tik nurodytas normas, bet ir kasacinio teismo pareiktus išaiškinimus dėl 5 metų ieškinio senaties taikymo tokio pobūdžio reikalavimams, kadangi šis ginčas yra iš esmės dėl periodinių įmokų mokėjimų pagal nuomos sutartį.

16. Atsakovai nurodo, jog kiti ieškinio reikalavimai yra susiję su nuomos sutarties vykdymu ir jie mokami periodiškai, todėl ieškinio senatis turėtų būti taikoma ir kitiems ieškinio reikalavimams.

17. Ieškovas pateikė dubliką, kuriuo nesutinka su atsakovų atsiliepime nurodytais argumentais. Pagrindiniai ieškovo dublike pateikti argumentai:

17.1. Su atsakovu D. S. jo paties prašymu geranoriškai buvo susitarta, ir jis pats įsipareigojo remontą baigti iki 2011 m. lapkričio 1 d. ir nuo to laikotarpio mokėti visą nuomos mokestį (sutarties 4.2 punktas). Užsitęsus įsikūrimo laikotarpiui, šalių susitarimu 2011 m. spalio 1 d. buvo pasirašytas sutarties 1 priedas ir papildomai susitarta, kad dar mėnesiui iki 2011 m. gruodžio 1 d., tai yra įsikūrimo laikotarpiu, nuomos mokestis sudaro 100 Lt, nes iki tol joks nuomos mokestis nebuvo skaičiuojamas.

17.2. Priešingai, nei teigiama atsiliepime, atsakovas D. S. nuolat prašė atidėti dalies nuomos mokesčio mokėjimą, įsiskolinimą žadėjo sumokėti vėliau, kai atsigaus jo verslas. Ieškovas atsakovu tikėjo ir geranoriškai juo pasitikėjo. Vėliau paaiškėjo, kad geranoriškai sumokėti nuomos mokestį ir susidariusį įsiskolinimą tebuvo tušti atsakovo pažadai. Tai, kad atsakovas slapta iškraustė iš patalpų dalį buitinės technikos ir jau nedirba, ieškovas sužinojo tik 2014 m. vasarą. Šalių susitarimu 2014 m. vasaros vidurys–pabaiga buvo paskutinis terminas sumokėti skolą.

17.3. Dėl nuomos termino pabaigos atsakovas teigia, jog nuoma pasibaigė 2014 m. kovo 31 d., ir kaip įrodymą prideda kasos operacijų žurnalą, Kauno apskrities VPK raštą dėl vagystės, tačiau nei Sutartyje, nei įstatyme nuomos sutarties pabaiga nėra siejama su nuomininko veiklos nutraukimu, išsikraustymu ar panašiomis aplinkybėmis.

17.4. Pretenzija dėl nesumokėto nuomos mokesčio, sudaužyto vitrinos stiklo paketo, dėl galimo įsiskolinimo išieškojimo teismine tvarka buvo išsiųsta atsakovui 2014 m. rugsėjo 24 d. registruotu paštu, pranešimas pridėtas prie bylos, todėl ieškovui nesuprantamas atsakovo noras atsiliepime tvirtinti priešingai (meluoti), kad „niekada ieškovas nereiškė atsakovams jokių turtinių pretenzijų“.

17.5. Atsakovas nurodo, kad nuo 2014 m. balandžio 6 d. dalį patalpų (80 kv. m), kurias nuomojosi UAB „S“, išsinuomojo UAB „K p“, ir tariamai tai įrodo, kad tuo metu atsakovas jau buvo grąžinęs patalpas. Tačiau iš pateikto valstybės įmonės Registrų centro išrašo aiškiai matyti, kad UAB „K n“ nuo 2014 m. balandžio 6 d. išsinuomojo ir ligi šiol nuomojasi visiškai kitas patalpas, kadastro ir registro byloje pažymėtas indeksais nuo 1-7 iki 1-15,1-17 (kurias iki tol nuomojosi UAB „D“), o UAB „S“ patalpų dalį (pažymėtos indeksais 1-1, 1-2, nuo 1-4 iki 1-8, 1-16) tik nuo 2014 m. gruodžio 5 d. išsinuomojo UAB „G v“ ir nuo 2014 m. lapkričio 8 d. išsinuomojo S. L., o likusią dalį nuo 2016 m. liepos 18 d. išsinuomojo UAB „A“.

17.6. Papildomai akcentuotina, kad ir kiti nuomininkai tuo laikotarpiu mokėjo analogišką ar dar didesnį nuomos mokestį už nuomojamas patalpas, tai buvo reali tuometinė rinkos kaina, todėl tartis su atsakovu dėl keturgubai mažesnės nuomos kainos buvo paprasčiausiai nelogiška ir neatitiko elementarių verslo sąlygų.

17.7. Ieškovas mano, kad atsakovų motyvai dėl ieškinio senaties taikymo yra nepagrįsti ir atmestini. Atsižvelgiant į faktinę nuomos sutarties vykdymo tarp šalių situaciją, akivaizdu, kad neegzistuoja pagrindai pripažinti, jog mokėjimai pagal nuomos sutartį atitinka periodinę išmoką. Tai reiškia, kad šalys jau sudarant sutartį susitarė dėl mišraus nuomos mokesčio mokėjimo būdo ir atsakovas vykdė šį susitarimą: už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 11 d. iki 2011 m. lapkričio 1 d. susitarta apmokėti paslauga – nuomininkas savo lėšomis pagerina išsinuomoto daikto būklę, už 2011 m. lapkritį –mokama konkreti pinigų suma (100 Lt/mėn.), o nuo 2011 m. gruodžio 1 d. – įmokos po 3 941,7 Lt per mėnesį. Ieškovo įsitikinimu, toks šalių susitarimo pobūdis sąlygoja tai, kad CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas sutrumpintas ieškinio senaties terminas konkrečiu atveju negali būti taikomas. Atsakovams reiškiamas reikalavimas dėl negautų pajamų (skolos) priteisimo, o ne periodinių išmokų išieškojimo. Tokio pobūdžio reikalavimams taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovui niekada nebuvo nurodyta, kad atsakovai neigia ir atsisako sumokėti skolą, susidariusią iš nuomos teisinių santykių. Taigi, nors ginčo santykiams nėra pagrindo taikyti sutrumpinto 5 metų ieškinio senaties termino, senaties terminas nutrūko net neprasidėjęs 2014 m. gruodžio 1 d., kai atsakovai neatsiskaitė pagal ginčo nuomos sutartį ir skolos suma nuolat didėjo.

17.8. Ieškovo įsitikinimu, ieškinio senaties terminas nėra praleistas, tačiau, jei teismas manytų priešingai, prašoma taikyti ieškinio senaties termino atnaujinimą teismo iniciatyva arba ieškovo prašymu dėl šių svarbių priežasčių: senaties terminas ginčytinas net ir specialisto požiūriu, o ieškovas nėra šios srities specialistas; įstatymu turi būti užtikrintas nukentėjusiojo ieškovo pažeistų teisių gynimas nuo nesąžiningo atsakovų siekio išvengti atsakomybės, tokiu būdu užtikrinant teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą; atsakovai niekada nebuvo išreiškę nesutikimo su skola ir jos dydžiu, o tai sudarė pagrindą ieškovui manyti, kad jie įsipareigojimo nevykdo tik dėl savo prastos finansinės situacijos; terminas praleistas nedaug, ieškovas tik sužinojęs, kad atsakovas D. S. turi turto, tačiau vis vien skolos negrąžina, iškart ėmėsi savo pažeistų teisių gynimo.

18. Atsakovai pateikė tripliką. Pagrindiniai atsakovų triplike nurodyti argumentai:

18.1. Šiame ginče nėra jokių ieškovo rašytinių reikalavimų dėl skolos susidarymo ir jos grąžinimo. Iki šiol atsakovai negali suprasti, dėl kokių aplinkybių ar priežasčių iškelta ši civilinė byla ir inicijuotas teisminis ginčas. Tokie reikalavimai buvo staiga pareikšti teisme, be jokių pretenzijų, pareiškimų ir praėjus ilgam laiko tarpui nuo momento, kada pasibaigė sutartiniai nuomos santykiai tarp šalių.

18.2. Atsakovų pateiktose nuotraukose atsispindi pradinė patalpų būklė. Atsakovė UAB „S“ negalėjo iš karto pradėti naudoti išsinuomotų patalpų, nes šios patalpos buvo visiškai apleistos. Pažymima, kad patalpos neturėjo net sutvarkytų grindų ir sienų, santechnikos mazgo ir šildymo sistemos, o ieškovas aiškina, kad už jas jis turėjo gauti rinkos dydžio nuomos mokestį. Toks ieškovo elgesys neatitinka sąžiningumo principo. Ieškovas turėtų prisiminti, dėl ko šalys susitarė ir kodėl ieškovas nereiškė jokių pretenzijų dėl gaunamo patalpų nuomos mokesčio dydžio.

18.3. Pažymima, kad ieškovas buvo nuolat informuojamas apie atliekamus darbus ir jis atvykdavo į nuomojamas patalpas vieną ar du kartus per mėnesį. Santykiai tarp ieškovo ir atsakovų buvo itin geri, todėl atsakovams yra visiškai nesuprantami ieškovo kaltinimai nesąžiningumu ir ieškovo apgaudinėjimu.

18.4. Apie tai, kad šalys buvo susitarusios dėl nuomos sutarties nutraukimo, patvirtina aplinkybės, kad ieškovas, negaudamas nuomos mokesčio už 2014 m. balandžio mėnesį ir kitus mėnesius, nereiškė atsakovams jokių pretenzijų tuo metu.

18.5. Atsakovai atkreipia teismo dėmesį į tai, kad ginčo šalys skirtingai aiškina sutarties turinį. Atsakovai pažymi, kad ieškovo pateikta patalpų nuomos sutarties kopija skiriasi nuo atsakovo pateikto egzemplioriaus.

18.6. Atsakovai nesutinka su ieškovo teiginiais, kad jis buvo žadėjęs skolą grąžinti, kadangi atsakovės UAB „S“ skolos ieškovui nebuvo. Atsakovai dar kartą patvirtina, kad tiek dėl 1000 Lt numos mokesčio, tiek dėl nuomos sutarties pabaigos buvo pasiektas bendras šalių susitarimas ir tai nebuvo vienašališki atsakovų veiksmai, siekiant apgauti ieškovą.

18.7. Atsakovų nuomone, ieškinio reikalavimas yra pareikštas dėl periodinio nuomos mokesčio ir praleidus sutrumpintą ieškinio senaties terminą, todėl šiam ginčui taikytina nurodyta kasacinio teismo praktika. Ieškovas tik formaliai ir abstrakčiai pateiktame dublike nurodo, kad, atsižvelgiant į faktinę nuomos sutarties vykdymo tarp šalių situaciją, akivaizdu, kad neegzistuoja pagrindai pripažinti, kad mokėjimai pagal nuomos sutartį atitinka periodinę išmoką.

18.8. Priešingai, nei teigia ieškovas, nebuvo nei rašytinio, nei žodinio susitarimo dėl to, kad nukeliamas nuomos mokesčio dalies sumokėjimas. Ieškinio reikalavimas nėra grindžiamas kokiu nors atsakovės UAB „S“ piniginiu įsipareigojimu sumokėti tam tikrą pinigų sumą, o reikalavimo dydis yra apskaičiuotas pagal nuomos mokestį, kuris yra nurodytas patalpų nuomos sutartyje. Negali būti ginčo dėl to, kad patalpų nuomos sutartyje nuomos mokestis buvo apibrėžtas ne konkrečia pinigų suma, o periodine suma, kuri turėjo būti mokama kas mėnesį. Net šalims susitarus dėl mažesnio nuomos mokesčio dydžio, jis buvo paliktas kaip periodinės išmokos. Tai reiškia, kad reikalavimui priteisti nesumokėtas periodines išmokas ar jų dalį taikytinas ieškinio senaties penkerių metų terminas.

18.9. Atsakovai mano, kad ieškovo prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą yra nemotyvuotas ir neatitinka sąlygų, kada teismas gali tokį prašymą tenkinti. Ieškovas, prašydamas teismo atnaujinti ieškinio senaties terminą, turėjo pareigą nurodyti priežastis, kurios jam sutrukdė kreiptis į teismą su ieškiniu su šioje byloje pareikštais reikalavimais. Pripažintina, kas šis reikalavimas nėra įvykdytas, todėl ieškovo prašymas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo turėtų būti atmestas vien tik dėl šios priežasties.

19. Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė visa apimtimi jame nurodytais motyvais ir teisiniais argumentais. Papildomai paaiškino, kad šalys susitarė, jog atsakovė UAB „S“ baigs remontą iki 2011 m. gruodžio 1 d. Ieškovas atsakovę UAB „S“ apie sutarties nutraukimą įspėjo prieš tris mėnesius. Raktai nebuvo ieškovui perduoti, o palikti „D“ patalpose. Ieškovas nurodė, kad su atsakovais jokių žodinių susitarimų nebuvo. Ieškovas taip pat prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, jei teismas nuspręs, kad nuomos mokestis yra periodinės išmokos.

20. Teismo posėdyje atsakovų atstovas prašė atmesti ieškinį, taikyti ieškinio senatį. Atsakovas D. S. neturėjo sutarčių sudarymo patirties, neturi jokio išsilavinimo. Nuomos sutartis buvo pasirašyta, bet šalys susitarė, kad nuomos mokestis bus mokamas, kai bus suremontuotos patalpos. Tarp ieškovo ir atsakovo D. S. buvo žodiniai susitarimai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

21. 2011 m. rugsėjo 1 d. ieškovas ir atsakovė UAB „S“ (iki 2013 m. rugsėjo 30 d. buvo individuali įmonė „S“) sudarė patalpų nuomos sutartį. Pagal Sutarties sąlygas, ieškovas atsakovei UAB „S“ išnuomojo 131,39 kv. m patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), iš viso 131,39 kv. m iš bendro 201,39 kv. m ploto, kurios registro ir kadastro byloje pažymėtos 1-1, 1-2, nuo 1-4 iki 1-8, 1-16, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – prekybos. Pagal Sutartį atsakovė UAB „S“ įsipareigojo už Patalpas nuo 2011 m. lapkričio 1 d. mokėti Sutartyje nustatyto dydžio mėnesinį nuomos mokestį, t. y. 3 941,70 Lt (1 141,59 Eur) plius GPM (30 Lt už 1 kv. m. x 131,39 kv. m. = 3 941,70). Atsakovas D. S., kaip individualios įmonės „S“ savininkas, neterminuotai, iki visiško prievolių įvykdymo laidavo nuomotojui (ieškovui) už tai, kad nuomininkas (UAB „S“) laiku mokės visą nuomos mokestį ir (ar) visus komunalinius mokesčius už patalpas. Sutartis 2012 m. spalio 4 d. buvo įregistruota valstybės įmonėje Registrų centre. Ginčo tarp šalių dėl nuomojamo ploto nėra. 2014 m. rugsėjo 24 d. ieškovas išsiuntė atsakovams pranešimą dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo, nurodydamas, kad atsakovė UAB „S“ daugiau nei du mėnesius nemoka nuomos mokesčio, todėl nuo 2014 m. gruodžio 1 d. Sutartis nutraukiama.

Dėl ieškinio senaties (ne)taikymo

22. Nesutikdami su ieškiniu, atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis).

23. Per ieškinio senaties terminą valstybė garantuoja asmeniui, kad pažeista jo teisė bus ginama teismo, ieškinio senaties terminui pasibaigus, asmens subjektinė teisė neišnyksta, jo reikalavimą skolininkas gali patenkinti gera valia, tačiau prieš skolininko valią valstybės prievartos priemonėmis tokia teisė nėra ginama. Ieškinio senaties nustatymas, inter alia, reiškia, kad įstatymų leidėjas suteikia prioritetą ne pažeistos asmens teisės gynimui, o kitoms, visuomenės požiūriu svarbesnėms, vertybėms. Teisės doktrinoje ir praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senaties institutu įstatymų leidėjas visų pirma siekia užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog jis arba atsisako savo teisės, arba nemano, kad ši yra pažeista. Ieškinio senaties nustatymu siekiama paskatinti civilinių santykių dalyvius kontroliuoti prievolių vykdymą ir operatyviau ginti pažeistas teises. Be to, ieškinio senatis sudaro realias galimybes apginti pažeistas teises, nes užkerta kelią situacijoms, kai dėl pernelyg ilgo laiko nuo tikro ar tariamo teisės pažeidimo iki kreipimosi teisminės gynybos faktinių bylos aplinkybių nustatymas ir teisingas ginčo išsprendimas tampa sunkiai įmanomas.

24. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino trukmė įstatyme yra diferencijuojama pagal gintinos vertybės pobūdį, reikšmę, civilinių santykių dinamiškumo laipsnį ir kt. požymius nustatant atitinkamą viešojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumą ir viešojo intereso suteikti efektyvią civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybą balansą. Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis).

25. Vienas iš sutrumpintų ieškinio senaties terminų taikymo atvejų įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, kurioje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Taigi šioje įstatymo normoje kaip atskira reikalavimų rūšis išskirtos palūkanos ir kitokios periodinės išmokos. Palūkanoms (CK 6.37, 6.210 ir kt. straipsniai) būdinga tai, kad prievolė jas mokėti atsiranda įstatyme ar sutartyje nustatytais vienodais besikartojančiais laikotarpiais, kiekvienam tokiam laikotarpiui pasibaigus, paaiškėja skolininko prievolės dydis, atsiranda pareiga prievolę vykdyti ir atitinkama kreditoriaus reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011).

26. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, nurodė, kad tai pačiai reikalavimų rūšiai priskirtini reikalavimai dėl prievolių, kurioms būdingi analogiški periodiškumo požymiai kaip ir palūkanoms. Bendrieji kokybiniai požymiai, sujungiantys reikalavimus į tą pačią rūšį ir kartu išskiriantys iš civilinių teisinių reikalavimų visumos, šiuo atveju yra ne materialinių santykių prigimtis ar skolininko prievolei apibūdinti vartojamas terminas (išmoka, įmoka, mokestis), o tai, kad reikalavimas (kaip ir palūkanų išieškojimo atveju) pagal savo prigimtį nukreiptas į periodiškai pasikartojantį prievolės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kitokioms periodinėms išmokoms gali būti priskiriami reikalavimai iš prievolių, kurioms yra būdingi periodiškumo požymiai, reikalavimams, susijusiems su išlaikymo priteisimu periodinėmis išmokomis, žalos atlyginimu, kai yra atlyginama periodinėmis terminuotomis išmokomis, ir panašiais atvejais, kai iš esmės siekiama užkirsti kelią skolų susikaupimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013). Periodinės išmokos (įmokos, mokesčiai) dėl savo dydžio paprastai gali būti mokamos iš skolininko einamųjų pajamų ir daro mažesnę įtaką jo finansinei padėčiai ir ūkinei veiklai negu vienkartinės didelės sumos, atitinkamai kreditoriui tenka mažesnė rizika, kad skolininkas neįvykdys prievolės dėl nemokumo. Tačiau tam, kad tam tikras mokėjimas būtų pripažintas periodine išmoka CK 1.125 straipsnio 9 dalies prasme, būtina konstatuoti kriterijų visumą, t. y. mokesčio konkretų dydį ir mokėjimo konkretų terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-140/2009).

27. Nagrinėjamu atveju yra reiškiamas reikalavimas dėl periodinio – kasmėnesinio patalpų nuomos mokesčio priteisimo. Byloje kilo ginčas, ar patalpų nuomos mokestis laikytinas periodine išmoka, kuriai išieškoti taikytinas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), ar kitokia išmoka (įmoka), kuriai išieškoti taikytinas bendrasis (dešimties metų) ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.487 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nuomos mokestis šalių susitarimu gali būti nustatytas tokiais būdais: konkrečia pinigų suma, kuri turi būti mokama iš karto arba periodiškai. Tuo atveju, kai nuomos mokestis turi būti mokamas periodiškai, t. y. už tam tikrą pasikartojantį laikotarpį, jis atitinka periodinių išmokų, įtvirtintų CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, požymius: nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį ir atitinkama nuomotojo reikalavimo teisė atsiranda periodiškai tam tikrais šalių sutartyje nustatytais pasikartojančiais intervalais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-4/2001).

28. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad šalys 2011 m. rugsėjo 1 d. patalpų nuomos sutartimi susitarė, kad ieškovas atsakovei UAB „S“ išnuomoja 131,39 kv. m patalpas pagal savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei 392,76 kv. m patalpas, kurios registro ir kadastro byloje pažymėtos 1-1, 1-2, nuo 1-4 iki 1-8, 1-16, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties 4.1 punkto, 4.4 punkto nuostatas, atsakovė UAB „S“ įsipareigojo už Patalpas nuo 2011 m. lapkričio 1 d. kiekvieną mėnesį mokėti po 30 Lt už kiekvieną kvadratinį metrą, t. y. Sutartyje nustatytas mėnesinį nuomos mokestis – 3 941,70 Lt (1 141,59 Eur) plius GPM (30 x 131,39 = 3 941,70). Šalių nuomos sutarties 1.6 punkte nurodyta, kad nuomos terminas – penkeri metai, skaičiuojamas nuo 2011 m. liepos 1 d. su nuomininko pirmumo teise jį pratęsti, o 4.6 punkte nurodyta, kad nuomos mokestis mokamas už einamąjį mėnesį iki mėnesio penktos dienos. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad šalys rašytine Sutartimi, kuria ieškovas grindžia savo reikalavimą, susitarė dėl kasmėnesinės mokėjimo sumos, datos (iki kokios dienos) ir termino, iki kada konkreti suma atsakovui turi būti kas mėnesį mokama.

29. Ieškovas, nenorėdamas pripažinti, kad mokėjimai pagal nuomos sutartį atitinka periodinę išmoką, atkreipia dėmesį į tai, kad šalys Sutartimi susitarė, kad, pasikeitus lito ir euro santykiui ar įvedus eurą ar kitą valiutą, nuomos mokestis perskaičiuojamas proporcingai valiutos keitimo kursui (Sutarties 4.1 punktas). Nuomos mokestis skaičiuojamas nuo 2011 m. lapkričio 1 d., nes iki to laiko atsakovas atlieka jam reikalingą patalpų remontą (sutarties 4.2 punktas ), o 2011 m. spalio 1 d. patalpų nuomos 1 priedu papildomai susitarta, kad remonto laikotarpiu, bet ne ilgiau nei iki 2011 m. gruodžio 1 d. nuomos mokestis už Patalpas sudaro 100 Lt į mėnesį (3 p.). Taip pat pažymima, kad susitarimas buvo mokėti nuomos mokestį už einamąjį mėnesį iki mėnesio penktos dienos (sutarties 4.6 punktas), nesumokėjus nustatytais terminais ir tvarka, skaičiuojamos palūkanos, pirma sumokant palūkanas, po to nuomos mokestį (sutarties 4.7 punktas). Visos šios ieškovo nurodytos aplinkybės, jo nuomone, suponuoja išvadą, kad šalys jau sudarant sutartį susitarė dėl mišraus nuomos mokesčio mokėjimo būdo (CK 6.487 straipsnio 3 dalies 1 punktas ir 4 punktas). Ieškovo įsitikinimu, toks šalių susitarimo pobūdis sąlygoja tai, kad CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas sutrumpintas ieškinio senaties terminas konkrečiu atveju negali būti taikomas.

30. Teismas su tokiais ieškovo argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad pats ieškinio reikalavimas nėra grindžiamas kokiu nors atsakovų piniginiu įsipareigojimu sumokėti tam tikrą pinigų sumą ieškovui, o reikalavimo dydis yra apskaičiuotas pagal nuomos mokestį, kuris yra nurodytas patalpų nuomos sutartyje. Patalpų nuomos sutartyje nuomos mokestis buvo apibrėžtas ne konkrečia pinigų suma, o periodine suma, kuri turėjo būti mokama kas mėnesį. Net 2011 m. spalio 1 d. patalpų nuomos 1 priedu papildomai susitarus dėl mažesnio nuomos mokesčio dydžio, jis buvo nurodytas kaip nekintanti pastovi periodinė išmoka, o ne vienkartinis piniginis įsipareigojimas ar mokestis, kurio dydis kistų, priklausomai nuo tam tikrų aplinkybių (atsakovų finansinio pajėgumo). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių sutartą nuomos mokesčio apskaičiavimo būdą ir mokėjimo tvarką, t. y. į tai, kad nuomos mokestis mokamas kas mėnesį ir mokamas fiksuotas dydis, pripažįstama, kad toks nuomos mokestis yra periodinė išmoka. Pažymėtina, kad tai visiškai atitinka kasacinės instancijos teismo suformuotą teisminę praktiką dėl nuomos mokesčio pripažinimo periodine išmoka. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju reikalavimams dėl periodiškai mokamo nuomos mokesčio turi būti taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje.

31. Ieškinyje nurodoma, kad nuomos mokestis yra apskaičiuotas už terminą nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. Tai reiškia, kad skaičiuojant 5 metų ieškinio senaties terminą, net už paskutinį ieškinyje nurodytą nuomos mėnesio terminą, ieškinio senaties terminas baigėsi 2019 m. gruodžio mėnesio pradžioje. Ieškinio senatis taikytina kiekvienai ieškinyje nurodytai periodinei mokėjimo sumai. Ieškovas dėl skolos už nesumokėtą nuomos mokestį ir palūkanų priteisimo į teismą kreipėsi tik 2020 m. birželio 1 d. Esant šioms aplinkybėms teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 9 dalyje.

32. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009). Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).

33. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad teismui pripažinus, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, jis prašo ieškinio senaties terminą atnaujinti dėl šių priežasčių: senaties terminas ginčytinas net ir specialisto požiūriu, o ieškovas nėra šios srities specialistas; įstatymu turi būti užtikrintas nukentėjusiojo ieškovo pažeistų teisių gynimas nuo nesąžiningo atsakovų siekio išvengti atsakomybės, tokiu būdu užtikrinant teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą; atsakovai niekada nebuvo išreiškę nesutikimo su skola ir jos dydžiu, o tai sudarė pagrindą ieškovui manyti, kad jie įsipareigojimo nevykdo tik dėl savo prastos finansinės situacijos; terminas praleistas nedaug, ieškovas tik sužinojęs, kad atsakovas D. S. turi turto, tačiau vis vien skolos negrąžina, iškart ėmėsi savo pažeistų teisių gynimo.

34. Teismo nuomone, ieškovo nurodytų aplinkybių nėra pagrindo vertinti kaip svarbių priežasčių ir tuo pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, jog ieškovas yra profesionalus verslininkas, sudaręs ne vieną patalpų nuomos sutartį, teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Be to, ieškovas turėjo visas galimybės ir resursus, sužinojęs apie savo pažeistas teises, t. y. atsakovui nemokant nuomos mokesčio, kreiptis į teismą, nepraleidęs ieškinio senaties termino. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje esant atsakovų reikalavimui yra taikytinas ieškinio senaties terminas ieškinio reikalavimams dėl skolos už nuomą priteisimo, o pagrindo ieškinio senaties terminą atnaujinti teismas nenustatė.

35. Atmetęs pagrindinį reikalavimą, teismas taip pat netenkina ir reikalavimo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas pagal įstatymą už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 13 d. (paskutinė nuomos mokesčio mokėjimo diena) iki bylos iškėlimo teisme dienos.

36. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovų 1 522,10 Eur sumą, kuri buvo teismo priteista iš ieškovo kaip įsiskolinimas AB „K e“ už neapmokėtas šilumos tiekimo paslaugas: 883,4 Eur už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. spalio 1 d. ir 638,70 Eur už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 20 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas minėtą sumą įvardija kaip skolą, nes UAB „S“ naudojosi AB „K e“ paslaugomis, bet už šilumos tiekimą neatsiskaitė. R. J., teigdamas, jog kreditorei AB „K e“ įvykdė skolininkės UAB „S“ prievoles, remdamasis CK 6.50 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodoma, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, prašo pagal įgytas reikalavimo teises iš UAB „S“ priteisti visą 1 522,10 Eur sumą, sumokėtą AB „K e“.

37. Teismas nesutinka su ieškovo nurodytu teisinių santykių kvalifikavimu. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015), konstatuoja, kad ieškovo reikalavimo teisė dėl 1 522,10 Eur sumos yra kildinama iš CK 6.256 straipsnio 2 dalies. Šioje teisės normoje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

38. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „S“ su AB „K e“ šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį sudarė tik 2012 m. spalio mėnesį. Taigi dėl atsakovo, netinkamai įvykdžiusio Sutarties 3.2.2 punktą, 3.2.3 punktą, kuriais pastarasis įsipareigojo sudaryti tiesiogines sutartis su komunalines paslaugas tiekiančiomis įmonėmis ir nuomos laikotarpiu mokėti už paslaugas pagal faktinį jų sunaudojimą, ieškovas patyrė nuostolių, nes pinigų suma už atsakovo suvartotą šilumos energiją teismo buvo priteista iš ieškovo (patalpų savininko). Ieškovas, remdamasis tarp šalių susiklosčiusiais teisiniais santykiais ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė UAB „S“ buvo įtraukta trečiuoju asmeniu civilinėje byloje Nr. 2-1654-793/2016 ir nėra atlyginusi ieškovo patirtų nuostolių, vykdant minėtoje byloje priimtą teismo nutartį, turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovo.

39. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismas 2016 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1654-793/2016 patvirtino AB „K e“ ir R. J. taikos sutartį, kuria R. J. įsipareigojo AB „K e“ sumokėti 2 969,81 Eur skolą. Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis 2017 m. vasario 2 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-187-524/2017 palikta nepakeista.

40. Pažymėtina, kad atsakovų atsiliepime į ieškinį teismui reiškiamas prašymas taikyti ieškinio senatį ieškinyje nurodytiems reikalavimams ir ieškinį atmesti tuo pagrindu. Atsakovai nurodė, kad „kiti ieškinio reikalavimai susiję su nuomos sutarties vykdymu ir jie mokami periodiškai, todėl manome, kad ieškinio senatis turėtų būti taikoma ir kitiems ieškinio reikalavimams“. Teismo vertinimu, nors atsakovai, prašydami taikyti ieškinio senatį, neišskiria ieškovo reikalavimo dėl 1 522,10 Eur sumos priteisimo, tačiau teismas, atsižvelgdamas į atsakovo atsiliepime į ieškinį, triplike nurodytus argumentus, teisminę praktiką ir įstatymo nuostatas, turi pagrindo daryti išvadą, kad atsakovai prašo taikyti senatį visiems ieškinio reikalavimams, tarp jų ir dėl 1 522,10 Eur sumos priteisimo (nuostolių atlyginimo).

41. Kaip minėta, šioje byloje ieškovo reikalavimas atsakovui dėl 1 522,10 Eur sumos priteisimo yra pareikštas dėl nuostolių atlyginimo. CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Kaip minėta, pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

42. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pagal įsiteisėjusią 2016 m. spalio 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1654-793/2016 sumokėjo skolą AB „K e“. Ieškovas, teigdamas, kad UAB „S“ nevykdė Sutartyje numatyto įsipareigojimo laiku sudaryti sutartį su šilumos energiją teikiančia įmone (Sutarties 3.2.3 punktas), į teismą, reikalaudamas iš atsakovų sumokėti 1 522,10 Eur sumą (dėl atsakovų kaltės patirtus nuostolius) ieškovas kreipėsi 2020 m. birželio 1 d. Vadinasi, ieškovas praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl netinkamu Sutarties vykdymu ieškovui padarytų nuostolių atlyginimo.

43. Kaip minėta anksčiau, nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodė, o teismas nenustatė jokių ieškinio senaties termino praleidimą sąlygojusių svarbių priežasčių, todėl nėra pagrindo jo atnaujinti.

44. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009).

45. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas netenkina ieškovo ieškinio dėl 33 640,00 Eur skolos už nesumokėtą nuomos mokestį, 1 522,10 nuostolių, 10 914,90 Eur palūkanų priteisimo solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „S“ ir D. S..

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

47. Atsakovas D. S. pateikė prašymą priteisti jo naudai iš ieškovo 1 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodytos išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos pateiktais į bylą įrodymais, todėl priteistinos iš ieškovo atsakovui D. S. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo R. J. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,S“ ir D. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, nuostolių atlyginimo atmesti.

Priteisti iš R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 900 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.