- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- e2-1109-330/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00363-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis (pirm.)
- Ieškovas
- „Media Service“
- Atsakovas
- "SKOMINTA"
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Media service“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2821-852/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Media service“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Skominta“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Klausimo esmė
1. Ieškovė UAB „Media service“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš atsakovės UAB „Skominta“ 76 758,92 Eur skolą, 20 149,04 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
2. Ieškovė UAB „Media service“ vėliau pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti jai iš atsakovės 822 282,90 Eur skolą, 51 076,45 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
3. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė atidėti dalies žyminio mokesčio už pareikštą patikslintą ieškinį mokėjimą iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Nurodė, kad 850 Eur žyminio mokesčio dalis buvo sumokėta iš įmonės vadovo asmeninių lėšų. Paaiškino, kad ieškovė yra nedidelė įmonė, generuojanti mažas pajamas, turinti iš viso 45 062 Eur dydžio vertės turtą, kurį sudaro veiklai vykdyti būtinas ilgalaikis turtas, kelis pastaruosius metus dirbusi nuostolingai, nors nuostoliai nebuvo dideli. Ieškovė akcentavo, kad dėl šalyje įvesto karantino jos veikla buvo dalinai sustojusi, šiuo metu veikla yra atnaujinta ir pradedamos generuoti pajamos, tačiau jos yra žymiai mažesnės nei buvo iki paskelbto karantino.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino ir nustatė terminą trūkstamai 5 884 Eur žyminio mokesčio daliai sumokėti.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė tik 2018 metų, t. y. prašymo svarstymo metu neaktualius finansinės atskaitomybės dokumentus. Remdamasis ieškovės sąskaitos, esančios UAB „Paysera LT“, išrašo už 2020 m. vasario 21 d. – 2020 m. vasario 25 d. laikotarpį duomenimis, teismas nustatė, kad ieškovė 2020 m. vasario 25 d. sąskaitoje turėjo 869,30 Eur likutį. Dėl šios aplinkybės teismas rėmėsi teismų praktika, pagal kurią pripažįstama, kad duomenys iš kredito įstaigų turi būti pateikiami su tam tikra laiko perspektyva, nes informacija apie banko sąskaitose esamą lėšų likutį neparodo piniginių lėšų judėjimo sąskaitose. Teismas pažymėjo, jog jokių kitų duomenų, patvirtinančių sunkią ieškovės turtinę padėtį, byloje nėra. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo ieškovei atidėti dalies žyminio mokesčio už pareikštą patikslintą ieškinį mokėjimą iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Media service“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. 2019 metais ieškovė sugeneravo tik 617 Eur pelno, todėl akivaizdu, šių lėšų nepakanka trūkstamai žyminio mokesčio daliai sumokėti. Pagal tarpinės pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis matyti, kad ieškovė iki 2020 m. gegužės 31 d. turėjo 14 913 Eur pelną. Ši pelno suma metų pabaigoje keisis priklausomai nuo patirtų veiklos sąnaudų, tačiau jos turėtų pakakti žyminiam mokesčiui sumokėti. Dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino ieškovės skolininkai neatsiskaito, nes dėl ekonominės padėties šalyje bei pasaulinės pandemijos nesugeba pakankamai sugeneruoti įplaukų. Atsiskaičius skolininkams, ieškovė bus pajėgi sumokėti žyminio mokesčio dalį.
7.2. Ieškovė visą žyminio mokesčio sumą gali sumokėti tik nebent pasiskolinusi pinigų iš trečiųjų asmenų, tačiau dėl to įmonė patirtų nuostolius, nes privalėtų mokėti sutartines palūkanas. Žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimas suteiktų ieškovei galimybę realiai ginti jos pažeistas teises teisme, kartu užtikrinant sklandžią įmonės veiklą.
Atsiliepimas
8. Atsakovė UAB ,,Skominta“ atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti.
9. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Ieškovė nepateikė jokių dokumentų ar duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ar kitą materialųjį turtą, iš kurių būtų galima spręsti apie jos turtinę padėtį.
9.2. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens naudojimasis advokatų teisinėmis paslaugomis byloje gali sukelti abejonių vertinant tokio asmens turtinę padėti. Atstovavimo sutarties sudarymas su mokamas paslaugas teikiančiu advokatu leidžia manyti, kad asmens turtinė padėtis nėra itin sunki, jog asmuo negalėtų sumokėti žyminio mokesčio. Byloje nėra duomenų, kad ieškovę advokatas atstovauja neatlygintinai.
9.3. Ieškovė savo reikalavimus kildina iš 2020 m. sausio 14 d. sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo. Ieškovė reikalavimo teises įgijo už tam tikrą atlygį. Jei ieškovės finansiniai pajėgumai leido įsigyti 822 282,90 Eur reikalavimo teisę į atsakovę (nors tokios reikalavimo teisės apskritai nėra), tai tikėtina, kad jos finansinė padėtis nėra sunki.
Šalies argumentai
9.4. Ieškovės prašymas yra nesąžiningas, nes pareiškusi pirminį ieškinį, ieškovė sumokėjo 850 Eur žyminį mokestį. Teismui netenkinus jos prašymo atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą, ieškovė už pirminį ieškinį sumokėjo likusią 867 Eur žyminio mokesčio dalį. Taigi, ieškovė gali surasti piniginių lėšų šaltinius žyminiam mokesčiui sumokėti, tačiau klaidina teismą dėl tariamos blogos finansinės padėties.
9.5. Ieškovė nepateikė jokių konkrečių dokumentų, kokiu būdu ir apimtimi jos verslui bei veiklos pelnui įtakos turėjo paskelbta pandemija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2019 metų balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, 2020 m. gegužės 31 d. tarpinį balansą bei tarpinę pelno (nuostolių) ataskaitą ir kt.
12. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Sprendžiant žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo klausimą, teismui turi būti pateikti kuo išsamesni įrodymai, leidžiantys įsitikinti realiai esama asmens, prašančio jam atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turtine padėtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019).
13. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė naujus įrodymus apie savo finansinę padėtį, kurios nustatymas yra reikšmingas sprendžiant ieškovės prašymą atidėti nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimą. Atsižvelgiant į pateiktų įrodymų turinį, jų ryšį su nagrinėjamu klausimu, proceso koncentruotumo ir operatyvumo principus bei sprendžiamo klausimo reikšmę (teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas), apeliacinės instancijos teismas priima su ieškovės atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus.
Dėl atskirojo skundo argumentų ir prie jo pridėtų naujų įrodymų vertinimo
14. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, nurodęs, kad ieškovė nepateikė pakankamų duomenų apie sunkią finansinę padėtį. Atskirajame skunde ieškovė, nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi, pateikė papildomus įrodymus apie savo finansinę padėtį. Įvertinęs skundžiamos teismo nutarties motyvus, atskirojo skundo argumentus, atsižvelgdamas į kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą nutartį.
15. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įrodytos dvi sąlygos: 1) turtinė prašančiojo asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga; 2) finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini. Taigi, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo taikymas yra tikslingas tik tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad asmuo savo sunkią turtinę padėtį turi patvirtinti pateikdamas objektyvius duomenis, kurių pagrindu teismas, spręsdamas klausimą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, turėtų galimybę neabejotinai įsitikinti prašymo pagrįstumu. Teismas neturi tenkinti deklaratyviais teiginiais paremto prašymo.
16. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė, pateikdama prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, pateikė tik 2018 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, taip pat informaciją apie tai, jog ieškovės sąskaitoje, esančioje UAB „Paysera LT“, turimų lėšų likutis 2020 m. vasario 21 d. iki 2020 m. vasario 25 d. laikotarpiu buvo 869,30 Eur. Kartu su atskiruoju skundu ieškovė pateikė papildomus duomenis, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jie taip pat neįrodo sunkios ieškovės finansinės padėties. Kaip matyti iš ieškovės pateiktos 2019 metų pelno (nuostolių) ataskaitos, ieškovės pelnas 2019 metų pabaigoje siekė tik 617 Eur, tačiau tarpinės pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis ieškovė 2020 m. gegužės 31 d. fiksavo 14 913 Eur pelną. Iš tokių duomenų aiškėja, kad įmonė veiklą vykdo ir jos finansinė padėtis nėra itin sudėtinga, ji gerėja. Be to, kaip matyti iš 2019 metų veiklos balanso, įmonė turėjo 45 062 Eur ilgalaikio ir 35 550 Eur trumpalaikio turto, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų ar paaiškinimų, kas sudaro šį turtą, kokios jo likvidumo savybės.
17. Atkreiptinas dėmesys ir į teismų praktikoje pateiktą aiškinamą, kad asmens turtinę padėtį, be kita ko, atskleidžia nekilnojamojo turto ir registruojamo kilnojamojo turto registrų, bankų ir kitų kredito įstaigų, valstybinio socialinio draudimo įstaigų pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai; asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-232/2010). Svarstomu atveju ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nepateikė duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ar kitą materialųjį turtą, iš kurių būtų galima spręsti apie jos turtinę padėtį. Taigi negalint įsitikinti, ar ieškovė tikrai neturi jokios rūšies ir sudėties likvidaus turto arba jokių finansinių išteklių, nėra galimybės objektyviai įvertinti jos turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais teiginiais, kad ieškovė iš esmės deklaratyviai aiškino, jog jos pajamos sumažėjo dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino. Tokį aiškinimą patvirtinančių įrodymų, išskyrus vienos įmonės prašymą atidėti skolos ieškovei mokėjimą iki 2020 m. rugsėjo 1 d., ieškovė nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė būtų įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytą sąrašą įmonių, patyrusių neigiamą poveikį dėl COVID-19, kurioms teikiamos mokestinės lengvatos.
18. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti (neaptarti) atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos apskųstos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
19. Ieškovei padavus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutarties, jau yra pasibaigęs joje nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimo terminas, todėl ieškovei nustatytinas naujas terminas žyminio mokesčio sumokėjimui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Media service“ nustatyti naują terminą iki 2020 m. spalio 8 d. (įskaitytinai) už ieškinį sumokėti 5 884 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui mokėjimą patvirtinančius dokumentus.