Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės „Betelgeuse“ EOOD atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nutarties, kuria atnaujintas terminas papildomam finansiniam reikalavimui pateikti ir patvirtintas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos papildomas finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GJ baldai“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Kreditorė NMA 2022 m. balandžio 4 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti patikslintą 543 705,84 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. sausio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-111-494/2022 NMA patikslintą ieškinį tenkino visiškai ir NMA naudai iš BUAB „GJ baldai“ priteisė 897,62 Eur palūkanas. Be to, buvo padarytas rašymo apsirikimas, nurodant grąžintiną paramos sumą – turėjo būti grąžinama 500 000 Eur paramos suma ir nuo jos apskaičiuotos 5 proc. palūkanos, taigi, palūkanų suma sudaro ne 30 000 Eur, o 42 808,22 Eur. NMA finansinis reikalavimas turėtų būti patikslintas ir patvirtinta 543 705,84 Eur suma (500 000 Eur skola + 897,62 Eur palūkanos (5 proc. palūkanos, apskaičiuotos nuo 2015 m. vasario 26 d. iki 2017 m. sausio 23 d. ir priteistos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimu) + 42 808,22 Eur palūkanos (5 proc. palūkanos, apskaičiuotos nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2018 m. spalio 10 d. (iki įsiteisėjo nutartis iškelti bankroto bylą atsakovei).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir taikytino teisinio reguliavimo

14. Nagrinėjamoje civilinėje byloje apeliantė ginčija, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo atnaujinti terminą papildomam finansiniam reikalavimui pateikti, nekvestionuodama palūkanų ir delspinigių dydžio. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

15. Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomi šio įstatymo 153 straipsnyje nurodyti įstatymai: 1) Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas Nr. IX-218 su visais pakeitimais ir papildymais; 2) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. IX-216 su visais pakeitimais ir papildymais; 3) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. VIII-270 su visais pakeitimais ir papildymais; 4) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. I-2880 su visais pakeitimais ir papildymais.

16. UAB „GJ baldai“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi, taigi, galiojant ĮBĮ. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad iki JANĮ įsigaliojimo pradėtose bankroto bylose kreditorių reikalavimų pareiškimas, tvirtinimas ir padidinimas turi būti vykdomi pagal ĮBĮ nuostatas.

Dėl termino papildomam finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir papildomo finansinio reikalavimo patvirtinimo pagrįstumo

17. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytas 45 dienų terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Terminas pateikti kreditoriui finansinį reikalavimą yra atnaujinamasis (CK 1.117 straipsnio 4 dalis, ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis).

18. Nei CPK, nei IBĮ (taip pat ir JANĮ) nėra taisyklės, leidžiančios skųsti visas be išimties pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis. Teismo ir kitų bankroto proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) bankroto proceso metu gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus IBĮ nustatytas išimtis. Taigi, klausimai dėl teismo nutarčių ir sprendimų, priimtų bankroto procese, apskundimo sprendžiami vadovaujantis tokia logine struktūra: pirma, turi būti patikrinama, ar ĮBĮ nustato specialią taisyklę dėl teismo nutarties (ne)apskundimo; antra, jei tokios specialios taisyklės ĮBĮ nenustato, tuomet tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymų leidėjas nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) neįvardijo nei ĮBĮ, nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai.

19. CPK tiesiogiai numatyta tik teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, apskundimo galimybė (CPK 78 straipsnio 6 dalis), o pats nutarties atnaujinti praleistą procesinį terminą priėmimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, taigi, teismo nutartis (rezoliucija), kuria atnaujinamas procesinis terminas, atskiruoju skundu neskundžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1562-241/2015, 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1762-798/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1108-407/2017, 2018 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-827-370/2018, 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-26-943/2021, 2022 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-302/2022).

20. Lietuvos teismų praktikoje pažymima, kad motyvai dėl neskundžiamų nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Taigi, tais atvejais, kai teismo nutartimi išspręstas ne tik termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo klausimas, bet ir patvirtintas finansinis reikalavimas, atsižvelgiant ir į tai, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, kreditoriaus finansinio reikalavimo skolininko bankroto byloje išsprendimas iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštų ieškinio reikalavimų išsprendimą, laikomasi pozicijos, kad atskirojo skundo argumentai, susiję su nepagrįstu termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimu, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjami iš esmės kartu su kitais atskirojo skundo argumentais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-827-370/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-870-241/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1362-1120/2021).

21. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat laikosi pozicijos, kad esant priešingos šalies atskirojo skundo argumentams dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atnaujintas terminas kreditoriaus finansiniam reikalavimui pareikšti ir patvirtintas finansinis reikalavimas, apeliacinės instancijos teismas turi tokius argumentus vertinti ir nustatyti, ar buvo pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtos termino praleidimo priežastys ir nustatytas šio termino atnaujinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018, 36 punktas).

22. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, klausimą, kas yra laikytina svarbia priežastimi praleistam pareiškimo padavimo terminui dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atnaujinti, kiekvienu atveju sprendžia įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Sprendžiant dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimo priežasčių vertinimo, taikytinas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas. Sužinojimas apie procesinių teisių įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1391/2012, 2014 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-143/2014, 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1289-781/2021).

23. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino terminą papildomam finansiniam reikalavimui pareikšti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutarties dalį atnaujinti NMA terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, nes tai prieštarautų teisingumo, bankroto proceso efektyvumo ir kreditorių lygiateisiškumo principams bei neatitiktų bankroto proceso paskirties ir tikslo.

24. Teismų praktikoje dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).

25. Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

26. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį kreditorių finansinius reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų padidinimas, sumažinimas, patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Tai reiškia, kad iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo gali būti patvirtinami kreditorių papildomi finansiniai reikalavimai.

27. Tam tikrų kreditorių finansinių reikalavimų bankroto bylą nagrinėjantis teismas ne tik kad neprivalo, bet ir neturi teisės tikrinti. Jei kreditoriaus finansinis reikalavimas kyla iš įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties ar įsakymo, tokiu procesiniu dokumentu jau yra konstatuota skolininko prievolė kreditoriui. Teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos, galutinio teismo sprendimo) galia draudžia kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi, pakartotinis kreditoriaus finansinio reikalavimo, kuris patvirtintas teismo sprendimu, tikrinimas reikštų ankstesnio teismo sprendimo res judicata galios paneigimą. Tokį kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje teismas turi tvirtinti automatiškai, nereikalaudamas pridėti dokumentų, patvirtinančių pirminį reikalavimo pagrindą, nes reikalavimas kyla iš teismo sprendimo.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditorių reikalavimai, patvirtinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nebegali būti ginčijami ir revizuojami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui tvirtinant kreditoriaus papildomus finansinius reikalavimus. Priešingu atveju būtų sudarytos sąlygos peržiūrėti teismo sprendimą, pasinaudojant ne teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis.

29. Taigi, nors ĮBĮ (taip pat ir JANĮ) įtvirtintas teisinio reguliavimo modelis grindžiamas bylų akumuliavimo principu, kurio esmė yra ta, kad visų kreditorių finansiniai reikalavimai yra tvirtinami bankroto bylą nagrinėjančio teismo, ginčas dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo bankroto bylą nagrinėjančiame teisme gali būti nagrinėjamas dėl tų kreditorių reikalavimų, kurių pagrįstumas dar nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pakartotinis kreditorių reikalavimų, jau patvirtintų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pagrįstumo tikrinimas bankroto bylą nagrinėjančio teismo nėra ir negali būti atliekamas, nes tai pažeistų įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo principą ir paneigtų ankstesnio įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galią.

30. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuriuo patvirtintas kreditoriaus reikalavimas, res judicata galia saisto bankrutuojančią įmonę ir tą jos kreditorių, kurio naudai šis sprendimas yra priimtas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismo sprendimo res judicata galia bankrutuojančiai įmonei negali būti paneigiama vien dėl to, kad jai bankroto procese atstovauja teismo paskirtas nemokumo administratorius. Tuo tarpu šio teismo sprendimo privalomumą kitiems kreditoriams lemia sprendimo visuotinio privalomumo principas. Įgyvendindami ĮBĮ (taip pat ir JANĮ) suteiktas teises, kreditoriai negali ginčyti įmonės skolininkės ir kito jos kreditoriaus teisinių santykių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 18 straipsnis).

31. Nustatyta, kad NMA su 530 000 Eur (susidedančiu iš 500 000 Eur skolos ir 30 000 Eur palūkanų) dydžio finansiniu reikalavimu, kildinamu iš 2011 m. rugsėjo 5 d. paramos sutarties, pagal kurią BUAB „GJ baldai“ gavo 500 000 Eur dydžio paramą ir, nutraukus paramos sutartį, privalėjo ją grąžinti, į BUAB „GJ baldai“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą buvo įtraukta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 24 d. Nagrinėjamu atveju NMA pateikė prašymą patvirtinti papildomą finansinį reikalavimą, kadangi nustatė, jog dėl padaryto rašymo apsirikimo buvo neteisingai suskaičiuotos palūkanos, o dalis palūkanų buvo priteistos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. NMA teigimu, turi būti patvirtintos ne 30 000 Eur dydžio, o iš viso 43 705,84 Eur dydžio palūkanos.

32. Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad NMA finansinio reikalavimo materialinis teisinis pagrindas yra tarp šalių susiklostę paramos teisiniai santykiai ir jų pagrindu 2011 m. rugsėjo 5 d. sudaryta paramos sutartis, pagrindinę finansinio reikalavimo dalį – 500 000 Eur – sudaro grąžintina paramos suma. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ 14, 15 punktais, pavėlavus grąžinti lėšas, yra skaičiuojamos 5 procentų dydžio palūkanos. Taigi, palūkanos, šiuo atveju atliekančios minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacijos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą funkciją (CK 6.261 straipsnis), yra neatsiejama tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio dalis ir kyla iš tų pačių materialinių teisinių santykių.

33. Nagrinėjamoje civilinėje byloje reikšminga yra tai, kad NMA finansinio reikalavimo pagrįstumas jau yra patvirtintas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartimi. Be to, šia nutartimi taip pat patvirtintos ir 30 000 Eur dydžio palūkanos. Taigi, prašymas dėl pradinio finansinio reikalavimo – palūkanų – patvirtinimo jau buvo pareikštas ir teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas, todėl prašymas patvirtinti papildomas palūkanas gali būti laikomas savarankišku prašymu, kylančiu iš tų pačių materialinių teisinių santykių ir jau patvirtinto pirminio finansinio reikalavimo.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamos civilinės bylos dalyką sudaro papildomo kreditorės finansinio reikalavimo tvirtinimas, padidinant finansinius reikalavimus bankroto byloje.

35. Bankroto procese siekiama kuo didesne apimtimi ir kuo greičiau patenkinti pagrįstus skolininko kreditorių reikalavimus. ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnis (kaip ir JANĮ 41–42 straipsniai), išsamiai reglamentuoja kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūrą. Visų pirma, kreditoriai finansinius reikalavimus teikia nemokumo (bankroto) administratoriui. Nemokumo (bankroto) administratorius, įvertinęs kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumą, teikia jį tvirtinti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Teismo nutartis, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, yra privaloma ir sukelia teisines pasekmes, kadangi ja yra patvirtinamas kreditoriaus finansinio reikalavimo dydis, kuris vėliau tenkinamas iš skolininko turto bankroto procese. Taigi, tokia nutartis yra reikšminga ir visų kitų skolininko kreditorių interesams, kadangi nuo ja patvirtintino kreditoriaus finansinio reikalavimo dydžio priklauso ir kitų kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis.

36. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi, byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai. Šalių pateiktas teisės aiškinimas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015 ir joje nurodyta praktika, 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-248/2018).

37. Susiklostė situacija, kai teismo nutartimi patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas gali būti keičiamas (jo dydis didinamas), papildomai patvirtinant finansinį reikalavimą.

38. Galimybė patvirtinti papildomus kreditoriaus finansinius reikalavimus siejama su būtina sąlyga – papildomi finansiniai reikalavimai turi būti susiję su bankroto procesu, t. y. bankroto bylos nagrinėjimo eigoje pakitusiu kreditoriaus reikalavimo dydžiu (išaugus kreditoriaus reikalavimui, jo dydis turi būti padidintas).

39. Nustatyta, kad kreditorė NMA pateikė 2022 m. balandžio 1 d. prašymą jos finansinį reikalavimą padidinti 13 705,84 Eur. Prašymą grindė dviem aplinkybių grupėmis: 1) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimu, kuriuo buvo patenkintas NMA patikslintas ieškinys ir iš UAB „GJ baldai“ priteistos 897,62 Eur palūkanos, apskaičiuotos nuo 2015 m. vasario 26 d. iki 2017 m. sausio 23 d. (įskaitytinai) nuo 500 000 Eur sumos, kuri buvo išmokėta pagal 2011 m. rugsėjo 5 d. paramos sutartį; 2) rašymo apsirikimu dėl palūkanų skaičiavimo termino pradžios: jau patvirtintame finansiniame reikalavime suskaičiuotos 30 0000 Eur dydžio palūkanos buvo pradėtos skaičiuoti ne nuo 2017 m. sausio 24 d., o nuo 2017 m. liepos 30 d., ir dėl šios rašymo apsirikimo klaidos buvo netinkamai apskaičiuotos palūkanos, todėl prašė patvirtinti papildomą 12 808,22 Eur palūkanų.

40. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad teisinis pagrindas reikalauti 897,62 Eur dydžio palūkanų atsirado tik nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2022 m. vasario 28 d. Tai yra objektyvi aplinkybė, atsiradusi po bankroto bylos iškėlimo, taigi, yra teisinis ir faktinis pagrindas NMA finansinį reikalavimą padidinti priteista suma, atnaujinant terminą papildomam finansiniam reikalavimui pateikti.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, kai kreditorė NMA, prašydama teismo patvirtinti jos papildomą finansinį reikalavimą, pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tokio sprendimo pagrindu patvirtino kreditorės papildomą finansinį reikalavimą.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditorei NMA, kuri yra akredituota institucija Lietuvos Respublikoje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir ES paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas, yra taikytini aukštesni sąžiningumo, atidumo, rūpestingumo reikalavimai, tačiau sutinka su šios kreditorės procesiniuose dokumentuose dėstomais argumentais, jog turi būti taikoma galimybė ištaisyti rašymo apsirikimus (CPK 276 straipsnis). NMA, 2019 m. gruodžio 4 d. teikdama prašymą dėl 530 000 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo (pateiktas kaip priedas BUAB „GJ baldai“ bankroto byloje dokumente DOK-7528), nurodė, kad 5 proc. dydžio palūkanos atsakovei BUAB „GJ baldai“ skaičiuotinos nuo 2017 m. sausio 24 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Taigi, kiti kreditoriai BUAB „GJ baldai“ bankroto byloje negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad palūkanos bus mažesnės ar apskaičiuotos už trumpesnį laikotarpį, nei nurodyta pirminiame prašyme dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo, kai šis prašymas buvo patenkintas. Atitinkamai, ištaisius rašymo apsirikimą ir aritmetines klaidas, nėra pagrindo netvirtinti ir perskaičiuotos palūkanų sumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nenustačius kreditorės NMA piktnaudžiavimo teise požymių, nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas materialinės teisės išsaugojimui, kreditorės NMA teisėtų interesų gynimui, atnaujinant terminą papildomam finansiniam reikalavimui pateikti.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Taigi, neatitiktų bankroto proceso tikslo susidariusi faktinė situacija, kai dėl rašymo apsirikimo būtų patvirtinta neteisingai apskaičiuotų palūkanų suma. Be to, finansinio reikalavimo padidinimas teisines pasekmes dėl kreditorių finansinių reikalavimų proporcijų pasikeitimo sukels tik ateityje, vykdant bankrutuojančio juridinio asmens likvidavimo procesą, todėl kreditorių teisės ir interesai nebus pažeisti. Reikšmingas ir pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad nenustatyta kreditorės piktnaudžiavimo bankroto procesu, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo netvirtinti papildomo NMA finansinio reikalavimo.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta anksčiau, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo teisinius santykius tarp šalių, teisingai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias papildomų finansinių reikalavimų tvirtinimo institutą, todėl pagrįstai sprendė dėl termino papildomam finansiniam reikalavimui atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą, įvertino prašymo dėl papildomo finansinio reikalavimo patvirtinimo pateikimo aplinkybes, teisingai nustatė, jog kreditorė nepiktnaudžiauja bankroto procesu ir yra pagrindas patvirtinti papildomą finansinį reikalavimą, kuris buvo neteisingai apskaičiuotas dėl padaryto rašymo apsirikimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs terminą papildomam finansiniam reikalavimui pareikšti ir jį patvirtinęs, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.