Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Sorita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-234-603/2020 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Sorita“ pareiškimą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GJ baldai“ bankroto byloje, trečiasis asmuo kredito unija ,,Mėmelio taupomoji kasa“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „GJ baldai“ buvo iškelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“.

2. 2019 m. sausio 29 d. administratorė kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti BUAB „GJ baldai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Nurodė, kad kreditorė UAB „Sorita“ pateikė prašymą patvirtinti 201 355,88 Eur finansinį reikalavimą. UAB „Sorita“ finansinį reikalavimą sudaro 150 000 Eur paskola ir 51 355,88 Eur palūkanos, kildinamos iš 2015 m. balandžio 24 d. paskolos sutarties, kurios pagrindu UAB „Sorita“ suteikė UAB „GJ baldai“ 150 000 Eur dydžio paskolą, o UAB „GJ baldai“ kreditorei įkeitė savo nekilnojamąjį turtą.

3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 4 d. nutartimi patvirtino trečiosios eilės kreditorės UAB „Sorita“ 150 000 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „GJ baldai“ bankroto byloje, likusios 51 355,88 Eur finansinio reikalavimo dalies nagrinėjimą atidėjo iki Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1665-619/2019 įsiteisės galutinis procesinis sprendimas.

4. Vilniaus apygardos teismas, sutikdamas su kreditorės kredito unijos (toliau – KU) „Mėmelio taupomoji kasa“ atskiruoju skundu, 2019 m. vasario 12 d. nutartimi panaikino 2019 m. vasario 4 d. nutarties dalį, kuria į BUAB „GJ baldai“ kreditorių sąrašą įtrauktas trečiosios eilės kreditorės UAB „Sorita“ 150 000 Eur finansinis reikalavimas. Teismas nustatė BUAB „GJ baldai“ bankroto administratorei terminą atsiliepimui į KU „Mėmelio taupomoji kasa“ prieštaravimus pateikti.

5. 2019 m. vasario 27 d. administratorė pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė patvirtini UAB „Sorita“ 150 000 Eur finansinį reikalavimą BUAB „GJ baldai“ bankroto byloje. Nurodė, kad UAB „Sorita“ yra pateikusi visus dokumentus, pagrindžiančius 150 000 Eur finansinį reikalavimą į BUAB „GJ baldai“ pagal 2015 m. balandžio 23 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį.

6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 22 d. nutartimi sustabdė UAB „Sorita“ finansinio reikalavimo tvirtinimą iki Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1665-619/2019 įsiteisės galutinis procesinis sprendimas.

7. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutarties dalį, kuria sustabdytas UAB „Sorita“ finansinio reikalavimo tvirtinimas, iš dalies panaikino ir perdavė UAB „Sorita“ prašymo dalį dėl 150 000 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; likusią nutarties dalį, susijusią su finansinio reikalavimo dalimi dėl palūkanų ir hipotekos, paliko nepakeistą.

8. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi patvirtino trečios eilės kreditorės UAB „Sorita“ 150 000 Eur finansinį reikalavimą BUAB „GJ baldai“ bankroto byloje.

9. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi minėtą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį panaikino ir UAB ,,Sorita“ 150 000 Eur finansinio reikalavimo bankroto byloje tvirtinimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB„Sorita“ prašymą dėl 150 000 Eur finansinio reikalavimo atsakovės BUAB „GJ baldai“ bankroto byloje tvirtinimo.

11. Teismas, priimdamas sprendimą byloje, rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1688-241/2019, kurioje išnagrinėtas trečiojo asmens KU ,,Mėmelio taupomoji kasa“ atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties, kuria patvirtintas UAB „Sorita“ finansinis reikalavimas BUAB „GJ baldai“ bankroto byloje, pateiktais išaiškinimais.

12. Teismas byloje nustatė šias aplinkybes: 2013 m. spalio 15 d. UAB „GJ baldai“ (pardavėja) ir UAB „Grangeras“ (pirkėja) sudarė baldų pardavimo sutartį, kuria pardavėja įsipareigojo pagaminti ir parduoti 60 komplektų virtuvės ir 60 komplektų prieškambario baldų, o pirkėjas įsipareigojo pardavėjui sumokėti 1 016 400 Lt (294 369,78 Eur); UAB ,,Sorita“ pateikė UAB „GJ baldai“ pajamų orderio kvitus: 2013 m. spalio 15 d. pajamų orderio kvite nurodyta, kad UAB „GJ baldai“ iš UAB „Grangeras“ priėmė 170 000 Lt (49 235,40 Eur); 2013 m. lapkričio 25 d. kvite nurodyta, kad UAB „GJ baldai“ iš UAB „Grangeras“ priėmė 170 000 Lt (49 235,40 Eur); 2013 m. gruodžio 18 d. kvite nurodyta, kad UAB „GJ baldai“ iš UAB „Grangeras“ priėmė 177 990 Lt (51 549,47 Eur), t. y. iš viso perėmė 150 020,27 Eur; pagal pateiktą 2014 m. sausio 20 d. susitarimą, UAB „GJ baldai“ ir UAB „Grangeras“ susitarė nutraukti tarp šalių 2013 m. spalio 15 d. sudarytą baldų pardavimo sutartį; 2014 m. liepos 1 d. UAB „Grangeras“ (kreditorė) ir UAB „Istpro“ (naujoji kreditorė) sudarė kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė perleido naujajai kreditorei 150 000 Eur reikalavimo teisę į UAB „GJ baldai“, kuri UAB „Grangeras“ priklauso pagal 2013 m. gruodžio 31 d. skolų suderinimo aktą; 2014 m. liepos 1 d. pranešimu UAB „Istpro“ informavo UAB „GJ baldai“ direktorių I. K., kad iš UAB „Grangeras“ perėmė reikalavimo teisę į 150 000 Eur skolą; 2015 m. balandžio 23 d. UAB „Istpro“ (pradinė kreditorė) ir UAB „Sorita“ (naujoji kreditorė) sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria UAB „Istpro“ perleido, o UAB „Sorita“ perėmė 150 000 Eur reikalavimo teisę į UAB „GJ baldai“, kuri pradinei kreditorei priklausė pagal 2014 m. liepos 1 d. tarp pradinės kreditorės ir UAB „Grangeras“ pasirašytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį; 2015 m. balandžio 24 d. pranešimu UAB „Sorita“ informavo UAB „GJ baldai“ direktorių, kad sudarius 2015 m. balandžio 24 d. paskolos sutartį, UAB „GJ baldai“ pagal 2015 m. balandžio 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį nebėra skolinga UAB „Sorita“.

13. Teismas, įvertinęs Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento pateiktus UAB ,,GJ baldai“ buhalterinius dokumentus bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI) 2017 m. kovo 31 d. mokestinio tyrimo ataskaitą Nr. (21.67-32) FR0686-471, sprendė, kad nėra pakankamai duomenų, kurie sudarytų pagrindą teigti apie pradinės kreditorės UAB ,,Grangeras“ turėtą 150 000 Eur reikalavimo teisę į BUAB ,,GJ baldai“, kurią galėjo perleisti UAB ,,Istpro“, o pastaroji – UAB ,,Sorita“.

14. Teismas nustatė, kad paskutinis įrašas UAB „GJ baldai“ kasos knygoje buvo atliktas 2013 m. lapkričio 18 d., o tai dienai fiksuotas kasos likutis sudarė 1 337,88 Lt (387,48 Eur) sumą, o į bylą pateikti UAB „GJ baldai“ kasos pajamų orderiai, kuriais yra grindžiamas finansinis reikalavimas, buvo išrašyti 2013 m. spalio 15 d., 2013 m. lapkričio 25 d. ir 2013 m. gruodžio 18 d.

15. Teismas konstatavo, kad nei viena iš minėtų piniginių operacijų nebuvo pažymėta UAB „GJ baldai“ kasos knygoje, kas leidžia abejoti nurodytų piniginių operacijų realiu egzistavimu.

16. Teismas, įvertinęs Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento 2020 m. kovo 18 d. raštą, nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu UAB „GJ baldai“ kasos pajamų orderiai, sudaryti su pinigų davėju UAB „Grangeras“ nebuvo rasti ir paimti, ir pagal tyrimo metu rastus ir paimtus dokumentus nustatyta, jog nuo 2012 m. gegužės 17 d. iki 2013 m. lapkričio 28 d. UAB „GJ baldai“ buhalterinėje apskaitoje pinigų gavimas iš UAB „Grangeras“ nėra apskaitytas.

17. Be to, teismas nustatė, kad VMI 2017 m. kovo 31 d. mokestinio tyrimo ataskaitoje Nr. (21.67-32) FR0686-471 nurodyta, kad UAB ,,Grangeras“ direktorius A. N. yra užsienio pilietis, gyvenantis Rusijos Federacijoje. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinės sienos kirtimo aplinkybes, bendrovės vadovas A. N. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje lankėsi tik 2012 metais, t. y. 2012 m. kovo 13 d. atvyko ir 2012 m. kovo 15 d. išvyko, 2012 m. gruodžio 21 d. atvyko ir 2012 m. gruodžio 23 d. išvyko iš Lietuvos. Taigi, UAB „Grangeras“ vadovas A. N. 2013 metais net nesilankė Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl objektyviai fiziškai negalėjo perduoti kvituose nurodytų grynųjų pinigų sumos UAB ,,GJ baldai“ vadovui. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad grynųjų pinigų operacijos, kurios nurodytos 2013 m. spalio 15 d., 2013 m. lapkričio 25 d., 2013 m. gruodžio 18 d. kasos pajamų orderiuose, objektyviai negalėjo įvykti. VMI ataskaitoje padarytos išvados, kad UAB ,,GJ baldai“ apskritai nebuvo pakankamai žmogiškųjų išteklių bendrovės, t. y. UAB „GJ baldai“ vardu įformintuose PVM sąskaitose faktūrose nurodytiems baldams ar jų kiekiui pagaminti, bendrovė neįsigijo medžiagų baldų gamybai iš UAB „Grangeras“, be to, 2014 – 2015 metais UAB „Grangeras“ vardu įformintose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos tikrovėje nebuvo vykdomos, o tik surašomi dokumentai, siekiant nepagrįstai suformuoti PVM atskaitą ir sąnaudas, kt.

18. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos nurodomi mokėjimai pagal 2013 m. spalio 15 d., 2013 m. lapkričio 25 d., 2013 m. gruodžio 18 d. kasos pajamų orderius tarp UAB „GJ baldai“ ir UAB „Grangeras“ realiai nevyko, todėl UAB „GJ baldai“ neįgijo pareigos kasos pajamų orderiuose nurodytos pinigų sumos grąžinti UAB „Grangeras“ naudai. Dėl šių priežasčių UAB ,,Grangeras“ negalėjo perleisti reikalavimo, kurio pati neturėjo, o pastarasis neturėjo galimybės perleisti tokio reikalvimo teisių UAB „Sorita“ naudai. Taigi teismas sprendė, kad negalima daryti išvados dėl UAB ,,Grangeras“ ir UAB ,,GJ baldai“ 150 000 Eur vertės piniginių operacijų grynaisiais pinigais buvimo, iš kurio UAB ,,Sorita“ kildina savo finansinį reikalavimą bankroto byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19. Pareiškėja UAB „Sorita“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti UAB „Sorita“ prašymą dėl 150 000 Eur finansinio reikalavimo BUAB „GJ baldai“ bankroto byloje tvirtinimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Vien formalūs finansinių operacijų organizavimo ir atlikimo taisyklių pažeidimai savaime nesudaro pagrindo abejoti UAB „Sorita“ reikalavimo teisės į BUAB „GJ baldai“ egzistavimu. Teisėje galiojančio turinio viršenybės prieš formą principas nagrinėjamu atveju turėtų būti aiškintinas taip, kad nepaisant tam tikrų formalių neatitikimų finansinių operacijų organizavimo ir atlikimo taisyklėms ar jų pažeidimų, esant rekvizitų ant buhalterinės apskaitos dokumentų trūkumui nebūtų galima daryti išvados, kad UAB „Sorita“ ir BUAB „GJ baldai“ nesieja prievoliniai santykiai.

19.2. Byloje nėra ginčo dėl reikalavimo atsiradimo pagrindo, t. y. 2015 m. balandžio 23 d. reikalavimo perleidimo sutarties egzistavimo. Nei KU „Mėmelio taupomoji kasa“, nei BUAB „GJ baldai“ bankroto administratorė neginčija pačios reikalavimo teisių perleidimo sutarties, nors sprendžiant klausimą dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties galiojimo, būtina įrodyti prievolės, iš kurios atsirado teisė, negaliojimą. BUAB „GJ baldai“ prievolė sumokėti UAB „Sorita“ yra aiški, nes nėra nuginčyta reikalavimo teisių perleidimo sutartis.

19.3. KU „Mėmelio taupomoji kasa“ yra susijusi su UAB „Marių kooperatyvas“ (sutampa KU „Mėmelio taupomoji kasa“ ir UAB „Marių kooperatyvas“ adresas, kuris yra Minijos g. 127, Klaipėda, internetinės svetainės adresas – www.mtk.lt, el. pašto adresas – info@mtk.lt, telefono numeris ir kt.; bendrovės taip pat tarpusavyje susijusios per jų valdymo organus), su kuria BUAB „GJ baldai“ sieja teisiniai santykiai, t. y. BUAB „GJ baldai“ ir UAB „Marių kooperatyvas“ yra sudarę 2018 m. rugsėjo 18 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kuriuo UAB „Marių kooperatyvas“ įgijo nekilnojamąjį turtą: pastatą, esantį Vytauto g. 2, Trakuose. Taigi, KU „Mėmelio taupomoji kasa“ siekia ne realiai ginčyti kitų kreditorių finansinius reikalavimus, o maksimaliai sumažinti BUAB „GJ baldai“ kreditorinių įsipareigojimų masę.

19.4. KU „Mėmelio taupomoji kasa“ ir BUAB „GJ baldai“ bankroto administratorė netinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis. Tuo atveju, jei UAB „Sorita“ reikalavimo teisė yra negaliojanti, byloje turėtų būti keliamas klausimas ne dėl finansinio reikalavimo (ne) patvirtinimo, o dėl sandorių negaliojimo, kurių pagrindu UAB „Sorita“ ir prašė tvirtinti finansinį reikalavimą. Priešingu atveju susidaro ydinga situacija, kuomet, nesant nuginčytų sandorių ir galiojant šalių sąžiningumo prezumpcijai, teisiniai sandorių padariniai būtų kvestionuojami ir nepripažįstami teisėtais.

19.5. UAB „Sorita“ iki reikalavimo teisės įsigijimo nesiejo jokie prievoliniai santykiai su BUAB „GJ baldai“, todėl ji reikalavimo teisių perleidimo sutarties bei CK 6.104 straipsnio pagrindu gavo reikalavimo teisę patvirtinančių dokumentų nuorašus, kurių UAB „Sorita“ pakako įsitikinti, kad reikalavimo teisė išties realiai egzistuoja.

19.6. Reikalavimo perleidimo sutartys gali būti pripažintos negaliojančiomis tik sutarties šalims ar kitiems suinteresuotiems asmenims jas nuginčijus bendraisiais pagrindais. Dėl šios priežasties, kreditorė KU „Mėmelio taupomoji kasa“, manydama, kad jos teisės bus pažeistos patvirtinus UAB „Sorita“ finansinį reikalavimą, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, o BUAB „GJ baldai“ bankroto administratorė neatliko veiksmų, numatytų Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte.

20. BUAB „GJ baldai“ bankroto administratorė UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

20.1. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs klausimą dėl apeliantės finansinio reikalavimo pagrįstumo, surinko ir išanalizavo papildomus įrodymus dėl 2015 m. balandžio 23 d. reikalavimo teisių perleidimo (cesijos) sutarties teisėtumo, t. y. išanalizavo pirminius duomenis, ar pradinė kreditorė UAB „Grangeras“ turėjo ir perleido realią bei galiojančią teisę į BUAB „GJ baldai“. UAB „Sorita“ finansinio reikalavimo pagrįstumo klasusimą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, UAB „Sorita“ turėjo pareigą įrodyti perimtos reikalavimo teisės realų egzistavimą bei pagrįstumą, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „GJ baldai“ buhalterinių dokumentų turinys neleidžia daryti išvados dėl 150 000 Eur vertės piniginių operacijų grynaisiais pinigais egzistavimo tarp UAB „Grangeras“ ir UAB „GJ baldai“.

20.2. Apeliantės argumentai, susiję su neva BUAB „GJ baldai“ administratorės pareigų neatlikimu (2015 m. balandžio 23 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties neginčijimu atskiroje civilinėje byloje), yra deklaratyvaus pobūdžio, be to, šie argumentai jau paneigti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1688-241/2019. Apeliantė turėjo įrodinėti aplinkybes dėl įgytos reikalavimo teisės egzistavimo, tačiau asirinko atskirąjį skundą grįsti argumentais, kurie jau paneigti aukštesnės instancijos teismo, grąžinant klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

21. Trečiasis asmuo KU „Mėmelio taupomoji kasa“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

21.1. Turinio viršenybės prieš formą principas yra taikomas mokesčių teisiniuose santykiuose. Šoje civilinėje byloje nėra sprendžiami su mokesčių teisiniais santykiais susiję klausimai, todėl UAB „Sorita“ nėra pagrindo remtis šiuo principu. Nagrinėjamu atveju turi būti remiamasi VMI ataskaita, kuri patvirtina aplinkybes, kad tarp UAB „GJ baldai“ bei UAB „Grangeras“ buvo įprasta praktika buhalteriniais dokumentais įforminti fiktyvias operacijas.

21.2. UAB „Sorita“ finansinis reikalavimas negali būti tvirtinamas, nes UAB „Sorita“ pareikštų reikalavimų į UAB „GJ baldai“realu mo nepatvirtina jokie UAB „GJ baldai“ veiklos dokumentai, t. y. byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad pirminis reikalavimas į BUAB „GJ baldai“ realiai egzistavo.

21.3. Nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje buvo surinkta papildomų įrodymų, iš kurių nustatyta, kad jokie kiti duomenys, išskyrus UAB „Sorita“ į bylą pateiktų dokumentų, t. y. baldų pirkimo sutarties, kasos pajamų orderių bei reikalavimų perleidimo sutarčių (kuriuos Lietuvos apeliacinis teismas pripažino nepakankamais reikalavimui tinkamai pagrįsti), nepatvirtina egzistavus pirminiam reikalavimui į skolininkę UAB „GJ baldai“. Byloje papildomai surinkti duomenys atskleidė, kad ginčo reikalavimas neatsispindėjo UAB „GJ baldai“ apskaitoje, UAB „Grangeras“ finansinė situacija buvo sudėtinga, o bendrovės vadovas tariamų finansinių operacijų metu net nebuvo Lietuvos teritorijoje.

21.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad paskutinis įrašas UAB „GJ baldai“ kasos knygoje buvo atliktas 2013 m. lapkričio 18 d., o tai dienai fiksuotas kasos likutis sudarė tik 1 337,88 Lt (387,48 Eur). Tuo tarpu pirmasis kasos pajamų orderis (170 000 Lt (49 235,40 Eur) sumai), kuriuo UAB „Sorita“ grindžia savo finansinį reikalavimą, buvo sudarytas 2013 m. spalio 15 d. Tačiau nei šis, nei du vėlesni kasos pajamų orderiai į UAB „GJ baldai“ apskaitą įtraukti nebuvo ir nebuvo pasirašyti UAB „GJ baldai“ apskaitą tvarkiusio asmens. Be to, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento į bylą pateiktame 2020 m. kovo 18 d. rašte nurodyta, kad minėti kasos pajamų orderiai nebuvo rasti tarp poėmio metu paimtų UAB „GJ baldai“ apskaitos dokumentų.

21.5. Nepagrįsti UAB „Sorita“ teiginiai, kad jai perimant reikalavimo teisę pakako gauti reikalavimą patvirtinančių dokumentų nuorašus tam, kad įsitikinti, jog reikalavimo teisė išties realiai egzistuoja. Kasos pajamų orderiai, turėję pagrįsti finansinį reikalavimą į UAB „GJ baldai“, neatitiko teisės aktų dokumento turiniui keliamų reikalavimų – nebuvo patvirtinti apskaitą tvarkiusio asmens parašu. Taigi, UAB „Sorita“, pasitikėdama jai pateiktomis dokumentų kopijomis, nebuvo rūpestinga bei apdairi, neįsitikino ar perimamas reikalavimas į UAB „GJ baldai“ yra realiai egzistuojantis.

21.6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirminė kreditorė UAB „Grangeras“ nebuvo įgijusi galiojančios reikalavimo teisės į UAB „GJ baldai“, todėl UAB „Grangeras“ negalėjo perduoti reikalavimo teisės į UAB „GJ baldai“ naujai kreditorei UAB „Istpro“, nes tokio reikalavimo neturėjo, ir, atitinkamai, UAB „Istpro“ tokio neegzistuojančio reikalavimo negalėjo perduoti UAB „Sorita“.

21.7. Taip pat buvusio UAB „GJ baldai“ vadovo bei akcininko I. K. atžvilgiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Neteisėtosparamos prevencijos tyrimo valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje yra pradėtas ikiteisministyrimas Nr. 06-1-11011-13, kuriame I. K. yra pareikšti įtarimai dėl finansinių machinacijų bei dokumentų klastojimo. Dėl išvardintų priežasčių, UAB „Sorita“ į bylą pateikti dokumentai, kurių nepatvirtina jokie kiti UAB „GJ baldai“ veiklos dokumentai, vertintini kritiškai, bei negali būti pagrindu finansiniam reikalavimui BUAB „GJ baldai“ bankroto byloje tvirtinti. UAB „Sorita“ reikalavimo teisę į BUAB „GJ baldai“ yra įgijusi sutarties, pasirašytos su UAB „Istpro“, pagrindu. UAB „Istpro“ šioje bankroto byloje buvo pareiškusi per 700 000 Eur vertės finansinį reikalavimą, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-922-781/2019 buvo pripažintas neįrodytu ir nepatvirtintas. Taigi pareiškėja UAB „Sorita“ tariamą finansinį reikalavimą yra įgijusi iš subjekto (UAB „Istpro“), kuris nesąžiningai ir neteisėtai siekė įgyti didelės vertės reikalavimą BAUB „GJ baldai“ bankroto byloje, kas sudaro pagrindą abejoti UAB „Sorita“ pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumu.

21.8. Teisinės reikšmės neturi UAB „Sorita“ skundo teiginiai apie tariamą Unijos, UAB „Marių kooperatyvas“ ir / ar BUAB „GJ baldai“ tarpusavio sąsajumą ir / ar kažkokį suinteresuotumą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų teisėjų kolegija nenustatė.

23. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas prašymas dėl pareiškėjos UAB „Sorita“ finansinio reikalavimo tvirtinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

24. Teismų praktikoje, aiškinant teisės normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Be to, kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

25. Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

26. Kita vertus, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas pažymėjo, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015).

27. Teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas paprastai kilęs iš praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimo pareigą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012). Nors bylose, susijusiose su bankroto teisiniais santykiais, teismo vaidmuo yra aktyvesnis, tai nereiškia, kad šios kategorijos bylose nesilaikoma rungimosi principo ir bendrųjų, paminėtų, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1053-823/2016).

28. Byloje nustatyta, kad 2013 m. spalio 15 d. UAB „GJ baldai“ (pardavėja) ir UAB „Grangeras“ (pirkėja) sudarė baldų pardavimo sutartį, kuria pardavėja įsipareigojo pagaminti ir parduoti 60 komplektų virtuvės ir 60 komplektų prieškambario baldų, o pirkėjas įsipareigojo pardavėjui sumokėti 1 016 400 Lt (294 369,78 Eur) sumą. 2013 m. spalio 15 d. pajamų orderio kvite nurodyta, kad UAB „GJ baldai“ iš UAB „Grangeras“ priėmė 170 000 Lt (49 235,40 Eur); 2013 m. lapkričio 25 d. kvite nurodyta, kad UAB „GJ baldai“ iš UAB „Grangeras“ priėmė 170 000 Lt (49 235,40 Eur); 2013 m. gruodžio 18 d. kvite nurodyta, kad UAB „GJ baldai“ iš UAB „Grangeras“ priėmė 177 990 Lt (51 549,47 Eur) (nuo 2013 m. spalio 15 d. iki 2013 m. gruodžio 18 d. UAB ,,GJ baldai“ iš UAB „Grangeras“ priėmė iš viso 517 990 Lt (150 020,27 Eur)).

29. 2014 m. liepos 1 d. UAB „Grangeras“ (kreditorė) ir UAB „Istpro“ (naujoji kreditorė) sudarė kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido naujajai kreditorei, o naujoji kreditorė priėmė 150 000 Eur (517 920 Lt) reikalavimo teisę į UAB „GJ baldai“, kuri UAB „Grangeras“ priklauso pagal 2013 m. gruodžio 31 d. skolų suderinimo aktą.

30. 2015 m. balandžio 23 d. UAB „Istpro“ (pradinė kreditorė) ir UAB „Sorita“ (naujoji kreditorė) sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria UAB „Istpro“ perleido, o UAB „Sorita“ perėmė 150 000 Eur reikalavimo teisę į UAB „GJ baldai“.

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad mokėjimai pagal 2013 m. spalio 15 d., 2013 m. lapkričio 25 d., 2013 m. gruodžio 18 d. kasos pajamų orderius tarp UAB „GJ baldai“ ir UAB „Grangeras“ realiai nevyko, todėl UAB „GJ baldai“ neįgijo pareigos kasos pajamų orderiuose nurodytos pinigų sumos grąžinti UAB „Grangeras“ naudai ir dėl šių priežasčių UAB ,,Grangeras“ negalėjo perleisti reikalavimo teisių, kurių pati neturėjo, o pastarasis neturėjo teisės perleisti UAB „Sorita“. Šias išvadas pirmosios instancijos teismas darė remdamasis Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento pateiktais UAB ,,GJ baldai“ buhalteriniais dokumentais, VMI 2017 m. kovo 31 d. mokestinio tyrimo ataskaita Nr. (21.67-32) FR0686-471, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento 2020 m. kovo 18 d. raštu, Lietuvos Respublikos valstybinės sienos kirtimo duomenimis, iš kurių matyti, kad UAB ,,Grangeras“ vadovas A. N. Lietuvoje lankėsi tik 2012 metais, todėl objektyviai negalėjo 2013 metais fiziškai perduoti kvituose (2013 m. spalio 15 d., 2013 m. lapkričio 25 d., 2013 m. gruodžio 18 d.) nurodytų grynųjų pinigų UAB ,,GJ baldai“.

32. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodė, kad formalūs finansinių operacijų organizavimo ir atlikimo taisyklių pažeidimai savaime nesudaro pagrindo abejoti UAB „Sorita“ reikalavimo teisės į BUAB „GJ baldai“ egzistavimu. Be to, pasak apeliantės, 2015 m. balandžio 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Istpro“ ir UAB „Sorita“, nebuvo nuginčyta, o sprendžiant klausimą dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties galiojimo būtina įrodyti prievolės, iš kurios kilo reikalavimo teisė, negaliojimą. KU „Mėmelio taupomoji kasa“ yra susijusi su UAB „Marių kooperatyvas“, kas patvirtina, kad KU „Mėmelio taupomoji kasa“ siekia ne realiai ginčyti kitų kreditorių finansinius reikalavimus, o maksimaliai sumažinti BUAB „GJ baldai“ kreditorinių įsipareigojimų masę.

33. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ne tik nustatė, kad atsakovės dokumentai neatitiko formalių finansinių operacijų organizavimo ir atlikimo taisyklių, kas savaime nepaneigtų UAB „Sorita“ reikalavimo teisių į BUAB „GJ baldai“ egzistavimo, tačiau pripažino, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad sutartys dėl baldų gamybos ir pardavimo, o taip pat mokėjimai už pagamintas prekes, būtų realiai vykdomi. Antra, iš Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento pateiktų UAB ,,GJ baldai“ buhalterinių dokumentų, VMI 2017 m. kovo 31 d. mokestinio tyrimo ataskaitos Nr. (21.67-32) FR0686-471 matyti, kad nuo 2012 m. gegužės 17 d. iki 2013 m. lapkričio 28 d. UAB „GJ baldai“ buhalterinėje apskaitoje pinigų gavimas iš UAB „Grangeras“ nebuvo apskaitytas, UAB ,,GJ baldai“ apskritai neturėjo pakankamai žmogiškųjų išteklių bendrovės, t. y. UAB „GJ baldai“, vardu įformintuose PVM sąskaitose faktūrose nurodytiems baldams ar jų kiekiui pagaminti, bendrovė neįsigijo medžiagų baldų gamybai iš UAB „Grangeras“, be to, UAB „Grangeras“ vadovas A. N. fiziškai negalėjo perduoti kvituose nurodytų grynųjų pinigų sumos UAB ,,GJ baldai“ vadovui, nes jis yra Rusijos Federacijos pilietis, kuris, remiantis Lietuvos Respublikos valstybinės sienos kirtimo duomenimis, paskutinį kartą Lietuvos Respublikoje lankėsi 2012 m. gruodžio mėnesį, taigi negalėjo atlikti 2013 m. spalio 15 d., 2013 m. lapkričio 25 d., 2013 m. gruodžio 18 d. kasos pajamų orderiuose nurodytų finansinių operacijų.

34. Skunde taip pat teigiama, kad apeliantės UAB „Sorita“ reikalavimo teisė, perimta iš UAB „Istpro“ 2015 m. balandžio 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, į atsakovę turi būti patvirtinta, nes minėta reikalavimo perleidimo sutartis yra galiojanti ir nebuvo nuginčyta.

35. Minėta, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių teisėtus interesus. Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir atsisakydamas tvirtinti UAB ,,Sorita“ finansinį reikalavimą, iš esmės sprendė, kad pirminė kreditorė UAB „Grangeras“ faktiškai neatliko avansinių mokėjimų BUAB „GJ baldai“, o BUAB „GJ baldai“ faktiškai neįvykdė baldų gamybos ir pardavimo sutarties, t. y. neperdavė sutartimi įsipareigotų pagaminti prekių UAB „Grangeras“, taigi pastarajam nekilo prievolė atsiskaityti už prekes. Šios aplinkybės rodo, kad UAB „Grangeras“ neturėjo realios, egzistuojančios reikalavimo teisės į atsakovę UAB „GJ baldai“, todėl jos negalėjo perleisti UAB „Istpro“, o pastaroji – UAB „Sorita“.

36. Nepaisant to, kad nagrinėjamoje byloje bankroto administratorė nereiškė savarankiško reikalavimo pripažinti reikalavimo teisių perleidimo sutartį negaliojančia, pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas jam suteikta diskrecijos teise, faktiškai pripažino 2014 m. liepos 1 d. UAB „Grangeras“ ir UAB „Istpro“ sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį bei 2015 m. balandžio 23 d. UAB „Istpro“ ir UAB „Sorita“ sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį negaliojančiomis, taigi nesukeliančiomis sandorių šalims teisinių padarinių, tuo pagrindu, kad nebuvo įrodytas UAB ,,Grangeras“ ir UAB ,,Istpro“ reikalavimo į atsakovę BUAB „GJ baldai“ galiojimas, o būtent, kad mokėjimai pagal 2013 m. spalio 15 d., 2013 m. lapkričio 25 d., 2013 m. gruodžio 18 d. kasos pajamų orderius tarp UAB „GJ baldai“ ir UAB „Grangeras“ realiai būtų įvykę, todėl UAB „GJ baldai“ neįgijo pareigos kasos pajamų orderiuose nurodytos pinigų sumos grąžinti UAB „Grangeras“ ir dėl šių priežasčių UAB ,,Grangeras“ negalėjo perleisti reikalavimo teisių, kurių pati neturėjo UAB ,,Istpro“, o UAB „Istpro“ neturėjo teisės perleisti to, ko neįgijo, pareiškėjai UAB „Sorita“.

37. Kita vertus, apeliantė nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių byloje nustatytas faktines aplinkybes (CPK 178 straipsnis), taigi apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais ir daryti priešingas išvadas, todėl atskirasis skundas atmetamas.

38. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl apeliantės skundo argumentų, susijusių su galimais KU „Mėmelio taupomoji kasa“, UAB „Marių kooperatyvas“ ir BUAB „GJ baldai“ ryšiais, nes laiko juos teisiškai nereikšmingais nagrinėjamai bylai teisingai išspęsti.

39. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad apeliantė UAB „Sorita“ nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip nei teismas vertina byloje esančius įrodymus, nėra pagrindas, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).

42. Trečiasis asmuo KU „Mėmelio taupomoji kasa“ prašo priteisti 408,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į apeliantės UAB „Sorita“ atskirąjį skundą. Kadangi trečiojo asmens bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytų tokių paslaugų teikimo maksimalių dydžių, į bylą pateikti bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos KU „Mėmelio taupomoji kasa“ iš apeliantės UAB „Sorita“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti trečiojo asmens kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sorita“ 408,38 Eur (keturis šimtus aštuonis eurus ir trisdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.