Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. eB2-3177-275/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01074-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.2. (S)

2020 m. birželio 30 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GJ baldai“ nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ pareiškimą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GJ baldai“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo byloje V. U., trečiasis asmuo - A. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi iškėlė UAB „GJ baldai“ bankroto bylą ir paskyrė įmonės administratoriumi UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditoriniai reikalavimai, kurie buvo patikslinti 2019 m. kovo 13 d., 2019 m. balandžio 19 d., birželio 3 d., 2019 m. liepos 19 d., 2020 m. kovo 2 d., 2020 m. kovo 23 d. nutartimis.

Nemokumo administratorius kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašo BUAB „GJ baldai“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

Nurodė, kad paskutinis iki bankroto bylos iškėlimo buvęs BUAB „GJ baldai“ vadovas V. U. bankroto administratoriui neperdavė jokių bendrovės dokumentų, su administratoriumi nebendradarbiavo, dėl ko suinteresuotam asmeniui V. U. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi buvo paskirta 500 Eur dydžio bauda už Įmonės dokumentų ir turto neperdavimą bankroto administratoriui. Pažymėjo, kad BUAB „GJ baldai“ prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad Įmonės bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė ar kitos priežastys, o tyčiniai buvusio vadovo V. U. veiksmai, todėl egzistuoja LR ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 punkte numatyti pagrindai BUAB „GJ baldai“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-738-653/2019 konstatavo, kad UAB „Apskaitos analizė" iki 2016-05-04 teikė ieškovei buhalterinės apskaitos vedimo paslaugas. Su UAB ,,Apskaitos analizė“ nuo 2016-05-04 bendrovė nutraukė 2013-11-04 Sutartį Nr. 2013/93-07 ir pareikalavo grąžinti visus buhalterinės apskaitos dokumentus. Akivaizdu, kad buhalterinių paslaugų sutartis su UAB „Apskaitos analizė“ nutrūko 2016 m. gegužės 4 d. ir administratorius neturi jokios informacijos apie tai, kad UAB „GJ baldai“ būtų sudariusi buhalterinių paslaugų sutartį su kita įmone. Nurodė, kad galima pagrįstai teigti, kad nuo 2016 m. gegužės 4 d. įmonės buhalterinė apskaita apskritai nebuvo tvarkoma.

Nurodė, kad įmonės akcininkas A. J. yra UAB „GJ baldai“ akcininku nuo 2009 m. rugsėjo 21 d., todėl taip pat yra atsakingas už tai, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo teikiami Juridinių asmenų registrui eilę metų. A. J. nesidomėjo UAB „GJ baldai“ finansine būkle ir nereikalavo, kad būtų pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai pasirašymui ar susipažinimui. Toks aplaidus akcininko elgesys, taip pat galimai padarė žalą įmonei ir jos kreditoriams, kai UAB „GJ baldai“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai, akcininkas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad būtų apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesai.

Pažymėjo, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, V. U. nuslėpė informaciją, jog įmonė turi SEB banko mokėjimo kortelę ir negana to, pasinaudojo šia mokėjimo kortele, atliko nusikalstamą veiką ir pasisavino 9 800,00 Eur įmonės lėšų. Atkreipė dėmesį, kad V. U. neteisėtai pasisavino 9 800,00 Eur įmonės lėšų jau po bankroto bylos įmonei iškėlimo, todėl akivaizdu, kad iki bankroto bylos iškėlimo galimai taip pat buvo atlikta sandorių ar kitų veiksmų, priešingų įmonės veiklos tikslams, siekiant išskirtinai asmeninės naudos.

Nurodė, kad 2019 m. birželio 26 d. kaltinamajame akte Nr. 02-2-00174-19 yra pateikti V. U. apklausos duomenys, kuriuose jis aiškiai nurodo, kad dokumentų, antspaudo bankroto administratorei negalėjo perduoti bijodamas dėl savęs, kad nebūtų klastočių, nes bankrotą inicijavo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kuri irgi yra viena iš S. R. neoficialiai valdomų įmonių ir bankrotą inicijavo galimai suklastotais dokumentais, patvirtinančiais neegzistuojančią UAB „GJ baldai“ skolą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.

Pažymėjo, kad BUAB „GJ baldai“ bankroto administratoriui iki šios dienos buvęs įmonės vadovas nėra perdavęs jokio neregistruoto turto, tačiau iš trečiųjų asmenų administratorius gauna informacijos, kad tokio turto įmonė turėjo ir jis galimai buvo neteisėtai parduotas / perleistas kitiems asmenims. Administratorius vienasmeniškai perimdamas įmonei nuosavybės teise priklausančias patalpas Auglininkų k., Jurgelioniu g. 4, jose rado stakles baldų gamybai (3 vnt.), tačiau Nacionalinė mokėjimo agentūra prie žemės ūkio ministerijos, teikdama finansinį reikalavimą bankroto byloje, be kita ko nurodė, jog UAB „GJ baldai“, pasinaudodama Europos sąjungos lėšomis, iš viso įsigijo septynis vienetus staklių skirtų baldų gamybai.

Trečiasis asmuo A. J. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimą dėl UAB „GJ Baldai" bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Nurodė, kad A. J. UAB „GJ baldai" akcininku tapo ne 2009 metais, o 2016 m. vasario 12 d., kai su buvusiu UAB „GJ baldai" direktoriumi I. K. (vadovavimo laikotarpis nuo 2012-05-15 iki 2014-07-21) ir akcininku (akcininkas buvo laikotarpyje nuo 2012-05-17 iki 2016-02-12) dėl esminio sutarties pažeidimo buvo nutraukta tarp I. K. ir G. J., (A. J. sūnus) 2012-05-11 UAB „GJ baldai" akcijų pirkimo pardavimo sutartis.

Pažymėjo, kad G. J. 2012-05-11 sudarė UAB „GJ baldai" akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, kuria G. J. Sutartyje nustatytomis sąlygomis įsipareigojo perleisti ir perduoti I. K. visas paprastąsias nematerialiąsias UAB „GJ baldai" akcijas (100 vnt.), o I. K. įsipareigojo nupirkti šias akcijas ir sumokėti G. J. jų kainą 172 640 Lt (50 000 Eur). I. K. Sutartimi taip pat įsipareigojo iki 2012-05-18 ?skaitytinai padengti 86 320 Lt (25 000 Eur) dydžio UAB „GJ baldai" įsiskolinimą kreditorei VšĮ „Doctum" pagal 2012-04-27 sutartį Nr. 2012/04271. Kadangi I. K. savo pareigų pagal 2012-05-11 akcijų pirkimo pardavimo sutartį nevykdė, t. y. už parduotas akcijas tinkamai su G. J. neatsiskaitė, G. J. ir A. J. 2015-09-30 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2015/09/30, kuria G. J. perleido A. J. teisę išreikalauti iš I. K. 25 000 Eur skolą. A. J. 2015-12-15 pranešimu dėl Sutarties nutraukimo nutraukė sutartį, vadovaudamasis CK 6.217 straipsnio 1 dalimi. Nutraukus Sutartį (2016-02-12), UAB „GJ baldai" vadovas V. U. Juridinių asmenų registre panaikino I. K. kaip bendrovės akcininko registraciją ir 2016-03-25 įregistravo bendrovės vieninteliu akcininku A. J.. Po akcijų pirkimo pardavimo sutarčių nutraukimo tarp A. J. ir I. K. kilo ginčas dėl akcijų pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo pirmas ieškinys A. J. buvo pareikštas civ. b. Nr. 2-6289-553/2016, kurioje 2016-10-27 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo areštuotos UAB „GJ baldai" akcijos, o A. J. buvo uždrausta kaip akcininkui priimti bet kokius su UAB „GJ baldai" valdymu susijusius sprendimus. Kadangi civ. b. Nr. 2-6289- 553/2016 I. K. ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, 2017-09-26 nutartimi pritaikytas areštas buvo panaikintas. Nepaisant to, 2018 m. gegužės 07 d. I. K. vėl kreipėsi į teismą dėl akcijų pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančia, ko pasėkoje 2018-05-11 nutartimi Vilniaus apygardos teismas vėl pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir A. J. uždraudė priimti bet kokius sprendimus. Kilęs ginčas tarp A. J. ir I. K. apeliacinės instancijos teisme buvo išspręstas tik 2020-04-23 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuria I. K. reikalavimai A. J. atžvilgiu buvo atmesti.

Nurodė, kad nuo to momento, kai A. J. tapo bendrovės akcininku, jo neturtinės akcininko teisės beveik visą laiką buvo varžomos teismų nutartimis ir jis negalėjo priimti jokių sprendimų, susijusių UAB „GJ baldai" veikla, todėl jis jokiu būdu negali būti kaltinamas netinkamu pareigų vykdymų ir juo labiau kokių nors veiksmų atlikimu ar pareigų, nulėmusių UAB „GJ baldai" bankrotą, nevykdymu.

Pažymėjo, kad 2013 m. lapkričio 04 d. UAB „GJ Baldai" ir UAB „Apskaitos analizė" sudarė Sutartį Nr. 2013/93-07, kurios pagrindu UAB „Apskaitos analizė" įsipareigojo teikti UAB „GJ Baldai" buhalterinės apskaitos vedimo paslaugas. 2016 m. gegužės 03 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo UAB „GJ Baldai" su UAB „Apskaitos analizė" nuo 2016 m. gegužės 04 d. nutraukė 2013 m. lapkričio 04 d. sutartį Nr. 2013/93-07 ir pareikalavo grąžinti visus atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentus. UAB „Apskaitos analizė" 2016 m. gegužės 06 d. atsakymu patvirtino, kad jai apie sutartis nutraukimą yra žinoma, tam neprieštaravo, bet paprašė dokumentų grąžinimo terminą pratęsti iki 2016 m. gegužės 19 d. UAB „GJ Baldai" 2016m. gegužės 09 d. raštu sutiko dokumentų grąžinimo terminą pratęsti iki 2016 m. gegužės 13 d., tačiau UAB „Apskaitos analizė" buhalterinės apskaitos dokumentų UAB „GJ Baldai" taip ir negrąžino.

Nurodė, kad UAB „Apskaitos analizė" negrąžinus UAB „GJ Baldai" dokumentų, UAB „GJ baldai" 2018 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl dokumentų išreikalavimo iš UAB „Apskaitos analizė" (civ. b. nr. e2-1199- 820/2019), tačiau nors ieškinys buvo priimtas, tačiau jau po bankroto bylos iškėlimo, teismui pareikalavus tiksliai įvardinti dokumentus, kuriuos prašoma išreikalauti, ir UAB „GJ baldai" negalint to padaryti, 2019 m. sausio 15 d. nutartimi ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Aplinkybes, jog dokumentai yra UAB „Apskaitos analizė" žinioje patvirtina ir pridedamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. Sprendimas už akių ir 2018 m. gegužės 29 d. nutartis, kuria atmestas prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriais buvo atmestas UAB „Apskaitos analizė" ieškinys dėl skolos priteisimo už buhalterinių paslaugų teikimą už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. spalio 30 d.

Pažymėjo, kad iš 2016-06-03 Dokumentų poėmio akto Nr. (4.65)-FR0707 matyti, kad iš UAB „Apskaitos analizė" buvo paimta viena 1 byla, t. y. 2014-03-19 iki 2016-05-26, 2014-01-01 iki 20116-04-21, 2014-03-03 iki 2016-02-29, 2013 m. ir 2014 m. Gaunamos PVM sąskaitos faktūros, bankas; išrašomos PVM sąskaitos faktūros, dvi produkcijos gamybos paslaugų sutartys ir priedai prie sutarčių. Tuo tarpu iš byloje pateikto 2018-11- Nr. (27-4-40-4E) RD- VMI rašto dėl informacijos pateikimo, o taip pat 2016-07-04 Dokumentų poėmio akto Nr. (4.65)-FR0707-2530 matyti, kad V. U. 2016-07-22, priešingai nei nurodo nemokumo administratorė, buvo grąžinti ne visi 2016-06-03 Dokumentų poėmio aktu Nr. (4.65)-FR0707 paimti dokumentai, o tik 26 lapai dokumentų, t. y. 2016 metų PVM sąskaitos faktūras su čekiais. O kiti 2016-06-03 Dokumentų poėmio aktu Nr. (4.65)-FR0707 paimti dokumentai (539 lapai) 2017­04-03 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu buvo perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Neteisėto paramos prevencijos ir tyrimo valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriui (ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-11011-13).Nurodė, kad 2016-06-03 Dokumentų poėmio aktu Nr. (4.65)-FR0707 paimti dokumentai nėra V. U. žinioje, jis jų nepaslėpė ir perduoti negali nes jie yra perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir šiuos dokumentus ar jų kopijas nemokumo administratorė gali gauti iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir tai išimtinai priklauso ne nuo buvusio vadovo valios, o nuo nemokumo administratorės valios.

Nurodė, kad dėl dviejų atsakovo debitorių veiksmų t. y. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Eurelus“, pažeidus sutarties sąlygas UAB „GJ baldai" negavo 755024,12 € pajamų ir būtent tai įtakojo UAB „GJ baldai" nemokumą, o ne tyčiniai buvusi vadovo ar akcininko veiksmai. Šiuo metu UAB „GJ baldai" bankroto byloje yra patvirtinti 382 642,50 dydžio kreditoriniai reikalavimai, todėl įvertinus aplinkybes, kad bendrovė negavo 755024,12 € pajamų, kurių būtų užtekę visiems įsipareigojimams įvykdyti, o taip pat vertinat, kad bendrovė turi komercinės/gamybinės paskirties patalpas, kurių vertė taip pat daugiau nei 100 000 €, akivaizdu, jog įmonės vadovas jokio turto nešvaistė ir nepasisavino, o taip pat neatliko kitų neteisėtų veiksmų nulėmusių UAB „GJ baldai" bankrotą.

Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad bendrovės valdymo organai įmonė privedė prie bankroto sąmoningai blogai ją valdant (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus, neįrodė ir nepagrindė priežastinio ryšio tarp galimų netiesėtų bendrovės vadovo veiksmų ir bendrovės bankroto kilimo, todėl trečiasis asmuo padarė išvadą, kad nemokumo administratorius nepagrindė ir neįrodė savo pareiškimo dėl UAB „GJ Baldai" tyčinio bankroto, todėl jis turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Atsakovas V. U. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Apie atsiliepimo pateikimą atsakovui pranešta tinkamai.

Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi klausimą dėl BUAB „GJ baldai“ nemokumo administratoriaus UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ pareiškimo dėl BUAB „GJ baldai“ bankroto pripažinimo tyčiniu skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2020 m. birželio 30 d. 9.00 val.

Teismas vertino, kad dalyvaujantys asmenys gali savo pozicijas detaliai išdėstyti procesiniuose dokumentuose ir jas pagrįsti rašytinais įrodymais, dabartinėje stadijoje būtinumo skirti žodinį posėdį teismas neįžvelgė.

Nemokumo administratorius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo BUAB „GJ baldai“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Klausimą dėl BUAB „GJ baldai“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėti žodinio proceso tvarka. Liudytoju byloje apklausti buhalterines paslaugas teikusios įmonės: UAB „Apskaitos analizė“ (į. k. 300646376, adresas: Laisvės pr. 88, LT-06125 Vilnius) vadovą.

Nurodė, kad išanalizavus trečiojo asmens A. J. atsiliepimą, dėl UAB „Apskaitos analizė“ veiksmų, administratorius taip pat prašo, jog būtų skiriamas žodinis teismo posėdis. Akivaizdu, jog nagrinėjant klausimą dėl BUAB „GJ baldai“ bankroto pripažinimo tyčiniu, reikia nustatyti Įmonės dokumentų neperdavimo priežastis, kadangi nėra aišku ar UAB „Apskaitos analizė“ iš dalies nėra atsakinga už UAB „GJ baldai“ buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimą administratoriui, todėl šios aplinkybės turėtų būti išnagrinėtos žodinio posėdžio metu.

Nurodė, kad UAB „Apskaitos analizė“ iki šiol nepateikė informacijos, kada buvo grąžinti visi UAB „GJ baldai“ finansinės apskaitos dokumentai buvusiems įmonės valdymo organams. UAB „Apskaitos analizė“ pateikta informacija, kad dokumentai, kuriuos neva V. U. perdavė LR VM1 prie FM yra visi dokumentai ką jie turėjo, nėra tikslūs ir galimai melagingi, kadangi LR VMI prie FM buvo perduota tik vienas segtuvas, akivaizdu, kad tai nebuvo visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nes UAB „GJ baldai“ buhalterinę apskaitą UAB „Apskaitos analizė“ tvarkė beveik septynis metus, todėl ir dokumentų kiekis turėtų būti ženkliai didesnis. UAB „Apskaitos analizė“ neperdavė administratoriui ir BUAB „GJ baldai“ buhalterinės apskaitos programos, nes ji neva buvo sunaikinta, tačiau nėra pateikti šios programos sunaikinimo aktai ar kiti šį veiksmą patvirtinantys dokumentai. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, akivaizdu, jog galimai UAB „Apskaitos analizė“ turi UAB „GJ baldai“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir šios aplinkybės turi būti išnagrinėtos žodinio posėdžio metu.

Nurodė, kad V. U. nebendradarbiauja su administratoriumi, nevykdo teismo įpareigojimo (už tai jam paskirta bauda) ir net neperduoda tų dokumentų, kurie yra jo žinioje, tą patvirtina ir pats A. J. savo atsiliepime. Negana to, byloje nėra informacijos dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 30 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos (2017 metais UAB „Apskaitos analizė“ siekė prisiteisti skolą iš UAB „GJ baldai" už apskaitos tvarkymą iki 2017 m. spalio 30 d.). Net jeigu būtų nustatyta, kad UAB „Apskaitos analizė“ tvarkė UAB „GJ baldai“ apskaitą iki 2017 m. spalio 30 d. ir piktybiškai neperduoda dokumentų už šį laikotarpį, buvęs įmonės vadovas V. U. yra atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą ir dokumentų išsaugojimą už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 30 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Pažymėjo, kad administratorius iš trečiųjų asmenų gavo informaciją, kad 2018 m. birželio 4 d. buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis Nr. 2018/06/04. Šia sutartimi buvo parduotas UAB „GJ baidai“ nuosavybės teise priklausantis turtas: penkių ašių mechaninis medžio apdirbimo centras „Universal Uniteam“ už 25000,00 Eur. Minėtas sandoris bei sąskaita faktūra pasirašytas paties V. U., todėl akivaizdu, kad šiuos dokumentus buvęs Įmonės vadovas turi savo žinioje ir piktybiškai vengia juos perduoti administratoriui. Pažymėjo, kad tai yra vienas sandoris apie kurį administratorius sužinojo iš trečiųjų asmenų, todėl teigti, kad V. U. neturi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų yra neteisinga ir melaginga. Akivaizdu, kad UAB „GJ baldai“ laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 30 d. vykdė veiklą (buvo pardavinėjamas įmonės turtas), tačiau jokių buhalterinės apskaitos dokumentų administratoriui nėra perduota. V. U., kaip paskutinis įmonės vadovas yra atsakingas už dokumentų ir buhalterinės apskaitos neperdavimą nemokumo administratoriui. Nėra abejonių, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 30 d. iki bankroto bylos iškėlimo Įmonė vykdė veiklą, vedė buhalterinę apskaitą ir savo neteisėtais veiksmais V. U. bando nuslėpti informaciją apie Įmonės finansinę būklę bei galimai neteisėtus sandorius prieš bankroto bylos iškėlimą.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Nemokumo administratorius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo BUAB „GJ baldai“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Klausimą dėl BUAB „GJ baldai“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėti žodinio proceso tvarka. Liudytoju byloje apklausti buhalterines paslaugas teikusios įmonės: UAB „Apskaitos analizė“ vadovą.

Pagal bendrą taisyklę, teismo posėdžiai dėl nemokumo byloje kilusių ginčų vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (JANĮ 31 straipsnio 2 dalis). Taigi, kiekvienu individualiu atveju teismas, įvertinęs byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą ir kitas bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia dėl teismo posėdžio formos konkrečioje byloje.

Nemokumo administratorius nurodė, kad reikia nustatyti įmonės dokumentų neperdavimo priežastis, kadangi nėra aišku ar UAB „Apskaitos analizė“ iš dalies nėra atsakinga už UAB „GJ baldai“ buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimą administratoriui, todėl šios aplinkybės turėtų būti išnagrinėtos žodinio posėdžio metu.

Teismo vertinimu, dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę savo pozicijas detaliai išdėstyti procesiniuose dokumentuose ir jas pagrįsti rašytinais įrodymais. Be to teismas pažymi, kad byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, iš kurių teismas gali spręsti apie BUAB „GJ baldai“ dokumentų buvimo vietą, dėl to būtinumo skirti žodinį posėdį teismas neįžvelgia, nemokumo administratoriaus prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmestinas.

Pareiškimas dėl BUAB „GJ baldai“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkintinas.

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.

Nagrinėjamu atveju bendrovės bankroto procesas pradėtas galiojant ĮBĮ. Tokiu būdu ginčo klausimas turi būti sprendžiamas pagal pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo metu galiojusias ĮBĮ nuostatas (JANĮ 155 straipsnis). Toks reglamentavimas išaiškintas ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-326-381/2020; 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-613-241/2020; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-744-553/2020; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-724-585/2020 ir kt.).

ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis nustato, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, tarp jų: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas BUAB „GJ baldai“ nemokumo administratorius nurodo, kad BUAB „GJ baldai“ buvęs vadovas V. U. nemokumo administratoriui neperdavė įmonės dokumentų, su administratoriumi nebendradarbiavimo, todėl bankroto administratorius neturi galimybės nustatyti įmonės turto apimties. Administratoriaus teigimu, įmonės buvęs vadovas netinkamai vykdė jam ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas pareigas.

Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad BUAB „GJ baldai“ vadovu nuo 2014-07-24 iki 2018-10-18 buvo V. U.. Įmonės akcininku nuo 2012-05-17 iki 2016-03-25 buvo I. K., nuo 2016-03-25 A. J..

Iš BUAB „GJ baldai“ bankroto bylos Nr. eB2-2717-275/2020 nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi dėl bankroto bylos BUAB „GJ baldai“ iškėlimo, Įmonės valdymo organams buvo nustatytas 15 dienų, nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, terminas perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat visus Įmonės dokumentus. Nutartis dėl bankroto bylos BUAB „GJ baldai“ iškėlimo įsiteisėjo 2018 m. spalio 11 d., taigi buvusiam įmonės vadovui terminas įmonės dokumentams ir turtui perduoti suėjo 2018 m. spalio 26 d. Suinteresuotam asmeniui V. U. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi buvo paskirta 500 Eur dydžio bauda už įmonės dokumentų ir turto neperdavimą bankroto administratoriui. 2019 m. liepos 12 d. bankroto administratorius dar kartą kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl baudos skyrimo V. U., dėl teismo įpareigojimo nevykdymo ir dokumentų neperdavimo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 24 d. nutartimi atsisakė skirti buvusiam įmonės vadovui baudą, motyvuodamas tuo, kad visi įmonės dokumentai yra pas buhalterines paslaugas bankrutuojančiai įmonei teikusį juridinį asmenį UAB „Apskaitos analizė“. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartimi, UAB „Apskaitos analizė“ įpareigota per 15 dienų nuo šios nutarties įteikimo dienos, perduoti paskirtam bankroto administratoriui visus bankrutuojančios UAB „GJ baldai“ turimus dokumentus bei kitą su bendrove susijusią informaciją. 2019 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Apskaitos analizė“ pateikė informaciją ir įrodymus, kad bendrovė visus UAB „GJ baldai“ turėtus dokumentus yra perdavusi buvusiam vadovui, bei pridėjo 2016 m. birželio 3 d. dokumentų poėmio aktą Nr. (4.65)-FR0707, iš kurio matyti, kad buhalterinė įmonė perdavė V. U. 2014-03-19 – 2016-05-26, 2014-01-01 – 2016-04-21, 2014-03-03 – 2016-02-29. 2013 m. ir 2014 m. gaunamas PVM sąskaitas faktūras, bankas, išrašomos PVM sąskaitos faktūros, dvi produkcijos gamybos paslaugų sutartys ir priedai prie sutarčių. Be to nemokumo administratorius pridėjo LR VMI prie FM atsakymą į užklausimą dėl informacijos pateikimo apie BUAB „GJ baldai“ atliktus mokestinius patikrinimus ir dokumentų perdavimą V. U.. 2018 m. lapkričio 5 d. buvo gautas LR VMI prie FM atsakymas su priedais, kuriame nurodyta, jog buvo atliekamas BUAB „GJ baldai“ mokestinis patikrinimas ir vėliau dokumentai buvo grąžinti V. U..

Trečiasis asmuo A. J., teikdamas atsiliepimą nurodo, kad V. U. dėl UAB „GJ baldai“ dokumentų neperdavimo nemokumo administratoriui negali būti laikomas atsakingu, kadangi dėl dokumentų neperdavimo yra atsakinga UAB „GJ baldai“ apskaitą tvarkiusi bendrovė UAB „Apskaitos analizė“.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1199-820/2019 pagal ieškovo BUAB „GJ Baldai“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ ieškinį atsakovui UAB „Apskaitos analizė“ dėl įpareigojimo grąžinti buhalterinės apskaitos dokumentus, nagrinėjimo galimumo klausimą. Iš minėtos bylos nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 04 d. UAB „GJ Baldai" ir UAB „Apskaitos analizė" sudarė Sutartį Nr. 2013/93-07, kurios pagrindu UAB „Apskaitos analizė" įsipareigojo teikti UAB „GJ Baldai" buhalterinės apskaitos vedimo paslaugas. 2016 m. gegužės 03 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo UAB „GJ Baldai" su UAB „Apskaitos analizė" nuo 2016 m. gegužės 04 d. nutraukė 2013 m. lapkričio 04 d. sutartį Nr. 2013/93-07 ir pareikalavo grąžinti visus atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentus. UAB „Apskaitos analizė" 2016 m. gegužės 06 d. atsakymu patvirtino, kad jai apie sutarties nutraukimą yra žinoma, tam neprieštaravo, bet paprašė dokumentų grąžinimo terminą pratęsti iki 2016 m. gegužės 19 d. UAB „GJ Baldai" 2016 m. gegužės 9 d. raštu sutiko dokumentų grąžinimo terminą pratęsti iki 2016 m. gegužės 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi paliko nenagrinėtą ieškovo BUAB „GJ Baldai“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“, ieškinį atsakovui UAB „Apskaitos analizė“ dėl skolos priteisimo, kadangi administratorius nepašalino trūkumų ir nenurodė konkrečių dokumentų, kuriuos prašo išreikalauti.

Iš aukščiau pateikto darytina išvada, kad įmonės dokumentai yra buvusio vadovo V. U. žinioje.

Be to nemokumo administratorius nurodo, kad 2018 m. birželio 4 d. buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis Nr. 2018/06/04. Šia sutartimi buvo parduotas UAB „GJ baldai“ nuosavybės teise priklausantis turtas: penkių ašių mechaninis medžio apdirbimo centras „Universal Uniteam“ už 25 000,00 Eur. Minėtas sandoris bei sąskaita faktūra pasirašytas paties V. U., todėl akivaizdu, kad šiuos dokumentus buvęs įmonės vadovas turi savo žinioje ir piktybiškai vengia juos perduoti administratoriui.

Teismas pažymi, kad nemokumo administratorius nepateikė teismui duomenų, kad iš gautų pinigų nebuvo atsiskaityta su kreditoriais. Administratorius netikrino ir neanalizavo lėšų judėjimo atsiskaitomosiose sąskaitose - iš ko galima būtų vertinti aktyvios veiklos vykdymo laikotarpį ir apimtis, nustatyti kontrahentus bei preliminariai spręsti dėl realios situacijos iki bankroto iškėlimo, finansiniuose dokumentuose deklaruotų duomenų realumo. Įmonės vardu atidarytos sąskaitos yra registruotos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, bei atsiskaitomųjų sąskaitų duomenys administratoriui prieinami ir turėjo būti išanalizuoti.

Nemokumo administratorius nurodo, kad įmonės akcininkas A. J. yra UAB „GJ baldai“ akcininku nuo 2009 m. rugsėjo 21 d., todėl taip pat yra atsakingas už tai, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo teikiami Juridinių asmenų registrui eilę metų. A. J. nesidomėjo UAB „GJ baldai“ finansine būkle ir nereikalavo, kad būtų pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai pasirašymui ar susipažinimui.

Kaip jau buvo minėta iš Juridinių asmenų registro nustatyta, kad įmonės akcininku nuo 2012-05-17 iki 2016-03-25 buvo I. K., nuo 2016-03-25 A. J.. Kaip jau buvo minėta, nemokumo administratorius neanalizavo, kokiais konkrečiais veiksmais, buvęs įmonės akcininkas galėjo privesti įmonę prie tyčinio bankroto.

Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jeigu teismas nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartą konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Todėl viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-398-370/2017).

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nors teisės aktuose yra nustatyta, jog netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. Šios išvados prieinama atsižvelgus į šios nutarties 31 ir 32 punktuose aptartą kasacinio teismo praktiką, pagal kurią ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiškia, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismas nustato pakankamą pagrindą manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia išvados dėl įmonės tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-304-823/2019 ir kt.).

Teismas pažymi, kad remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu.

Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, kad nemokumo administratorius kreipėsi į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, buvusiam vadovui neperduodant įmonės dokumentų bei turto. Tyčinio bankroto pareiškimui pagrįsti pareiškėjas nepateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (antstolio) bei jokių kitų įrodymų, kuriais remiantis teismui būtų galima padaryti išvadą apie dokumentų būklė, sudėtį, išsamumą, įsitikinti dėl finansinių ataskaitų duomenų ne/atitikimo pirminių apskaitos dokumentų.

Esamų duomenų nepakanka išvadai, jog buhalterinės apskaitos dokumentų nėra ir/ar jie tyčia paslėpti. Taip pat negalima spręsti, jog dokumentai ar konkreti jų dalis buvo sunaikinti, neišsaugoti arba galimai bendrovės buhalterinė apskaita visai nebuvo tvarkoma. Nepateikta įrodymų, jog negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GJ baldai“ nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ pareiškimo dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GJ baldai“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.