- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-05
- Bylos Nr.
- 1A-3-307/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00226-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Albinas Bielskis, Jolanta Čepukėnienė
- Kaltinamasis
- R. K., R. R., N. S., M. U.
- Civilinis ieškovas
- AB SEB bankas, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai
- Advokatai
- Kęstutis Jonaitis, Vytautas Sirvydis, Mindaugas Zalepūga, Danius Svirinavičius, Algimantas Kliunka, Artūras Špilkovas
- Kategorijos
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.1.12.1Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis (BK 95 str.)
- 1.2.14.6.2.1Didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimas (BK 183 str. 2 d.)
- 2.1.15.3.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu (BPK 115 str. ir kt str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pranešėjas ir pirmininkas), Jolantos Čepukėnienės ir Reginos Pocienės,
išteisintojo M. U. (ankstesnė pavardė – U., atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje visuose dokumentuose nurodyta ši išteisintojo pavardė, todėl šiame procesiniame dokumente toliau bus nurodoma būtent ankstesnė išteisintojo buvusi pavardė) gynėjui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka dalyvaujant tiesiogiai ir vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Gintaro Eidukevičiaus, civilinio ieškovo AB SEB bankas atstovo advokato V. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo:
– R. R. , N. S. , M. U. , R. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį išteisinti, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
– N. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Civilinių ieškovų AB SEB bankas, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kano apskrities VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus ir UAB ,,AS Mundi“ civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti, civiliniams ieškovams išaiškinta, kad jie turi teisę pareikšti civilinius ieškinius civilinio proceso tvarka.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktas galioti laikinas nuosavybės teisės apribojimas:
Žemesnės instancijos teismas
– R. R. turtui: 1/2 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), automobiliui ,,M. B. “, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitose (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke;
– N. S. turtui: butui su rūsiu, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliui ,,Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitose (duomenys neskelbtini) – ,,Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, (duomenys neskelbtini) (EUR) – AB „DNB“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB „DNB“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB „DNB“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke;
– M. U. turtui: automobiliui ,,M. B. (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms esančioms sąskaitose (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) – SEB banke;
– R. K. turtui: 1/4 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliui ,,Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitose (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke;
– N. S. turtui: piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitose (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriuje, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke; (duomenys neskelbtini) – AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriuje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. R. buvo kaltinama tuo, kad nuo 2007 m. rugpjūčio 18 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d., būdama UAB „K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), direktore bei vienintele akcininke, turėdama teisę ją atstovauti, priimti sprendimus šios įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdama užimamų pareigų pagrindu jai patikėtą UAB „K.“ turtą, pažeisdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, UAB ,,K.“ 2004 m. liepos 1 d. įstatų 8 punktą, kuriame nurodoma, kad „Bendrovės veiklos tikslai – gauti pelną iš bendrovės vykdomos veiklos; užtikrinti akcininkų bendrovei perduoto bei bendrovės veiklos metu sukaupto turto efektyvų panaudojimą“, 20 punktą, kuriame nurodoma, kad „Bendrovės organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai“, veikdama vieninga tyčia ir turėdama vieningą nusikalstamą tikslą – pasisavinti jai patikėtą didelės vertės UAB „K.“ turtą (pinigines lėšas), veikdama bendrininkų grupe kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei N. S. , formaliai įsiforminusiu realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, pasinaudodamas šia įmone, siekdamas pridengti nusikalstamos veikos schemą bei paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, bendrininkams iš anksto susitarus ir N. S. sutikus kaip UAB „A.“ direktoriui pačiam pasirašyti arba pažadėjus surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, nusikalstamos veikos bendrininkai už 450 000 Lt (130 329 Eur) UAB „A.“ vardu 2007 m. rugpjūčio 22 d. nupirko žemės sklypą bei po 9 dienų, tai yra 2007 m. rugpjūčio 31 d. įformino šio žemės sklypo pardavimą jau neva už 700 000 Lt (202 734 Eur) R. R. vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „K.“, tačiau tikrovėje R. R. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nusikalstamos veikos bendrininkų kontroliuojamai UAB „A.“ nesumokėjo bei 250 000 Lt (72 405 Eur) pasisavino, o būtent: siekiant pridengti nusikalstamos veikos – svetimo UAB „K.“ didelės vertės turto pasisavinimo schemą bei paslėpti šios nusikalstamos veikos pėdsakus, bendrininkai susitarė su N. S. , kuris sutiko, kad bendrininkai UAB „A.“ vardu už realią kainą nupirktų žemės sklypą, po to būtų įforminamas šio žemės sklypo pardavimas už didesnę kainą UAB „K.“, tačiau grynieji pinigai pagal N. S. pateikiamus fiktyvius dokumentus UAB „A.“ nebūtų perduodami ir sumokami, o UAB „K.“ piniginės lėšos (grynieji pinigai) būtų pasisavinamos, tokiu būdu N. S. iš anksto pažadėjo paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus ir pridengti bendrininkus, nes nežinant realių (tikrųjų) sandorio aplinkybių, pagal N. S. pateiktus fiktyvius dokumentus UAB „K.“ didelės vertės piniginės lėšos neva buvo išmokėtos UAB „A.“ atstovui „D. B. “, kuriam ir tektų atsakomybė už neva gautų piniginių lėšų tolesnį panaudojimą, taip pat N. S. teikė duomenis (priemones), reikalingus nusikalstamai veikai vykdyti – realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės UAB „A.“ pavadinimą, įmonės kodą, registracijos adresą, UAB „A.“ vardu išrašytas sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus, savo kaip UAB „A.“ direktoriaus vardą, pavardę, asmens kodą, asmens dokumento pavadinimą, numerį bei sutiko kaip UAB „A.“ direktorius pasirašyti arba pažadėjo surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, po ko N. S. surado apie nusikalstamą veiką (svetimo UAB „K.“ didelės vertės turto pasisavinimą) nieko nežinantį R. Ž. , už 100 Lt atlygį sutikusį kaip UAB „A.“ atstovas pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai pridengti ir vykdyti reikalinguose dokumentuose, šiam tikslui N. S. kaip UAB „A.“ direktorius 2007 m. rugpjūčio 9 d. įformino įgaliojimą R. Ž. (patvirtintą Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K. , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), tęsiant iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, bendrininkai surado žemės sklypą parduodančią J. P. bei organizavo šio žemės sklypo įsigijimą UAB „A.“ vardu už 450 000 Lt (130 329 Eur), 2007 m. rugpjūčio 22 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrininkų nurodymu, UAB „A.“ formaliai atstovaujantis R. Ž. už bendrininkų sumokėtą 100 Lt atlygį pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „A.“) vardu iš J. P. , atstovaujamos V. S. (įgaliojimas patvirtintas Vilniaus miesto 28-jo notarų biuro notarės S. B. 2007 m. rugpjūčio 10 d., registro Nr. (duomenys neskelbtini)), už 450 000 Lt (130 329 Eur) įsigijo 1,0 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tęsdami iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, R. R. ir kiti bendrininkai jau po keleto dienų, t. y. 2007 m. rugpjūčio 31 d. organizavo realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. rugpjūčio 22 d. už 450 000 Lt (130 329 Eur) įgyto žemės sklypo pardavimo įforminimą jau neva už 700 000 Lt (202 734 Eur) jos (R. R. ) vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „K.“, tačiau tikrovėje bendrininkų kontroliuojamai UAB „A.“ pinigų neperduodant ir nesumokant, o juos pasisavinant, 2007 m. rugpjūčio 31 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), R. R., žinodama, kad UAB „K.“, kurią ji pati ir atstovavo, už UAB „A.“ vardu 2007 m. rugpjūčio 22 d. nupirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 700 000 Lt (202 734 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „K.“ direktorė ir R. Ž. (sutartyje R. Ž. gyvenamoji vieta, asmens duomenys asmens kodas, asmens tapatybės kortelė ir jos numeris) už tą patį bendrininkų sumokėtą 100 Lt atlygį pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „K.“ iš UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) perka 1,0 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 700 000 Lt (202 734 Eur), kuriuos bendrininko N. S. pateiktų – UAB „A.“ vardu išrašytos sąskaitos faktūros – 2007 m. rugpjūčio 31 d. serija AIKA Nr. 15 pagrindu pagal UAB „A.“ vardu 2007 m. rugpjūčio 31 d. kasos pajamų orderio kvitą AI Nr. 109 išrašytą 700 000 Lt sumai, UAB „K.“ direktorė R. R. neva sumokėjo šiame kasos pajamų orderio kvite kaip UAB „A.“ direktoriui nurodytam „D. B. “, tai yra sutartyje, sąskaitoje faktūroje ir kasos pajamų orderio kvite nurodyti žinomai neteisingi duomenys, nes tikrovėje UAB „K.“ direktorė R. R. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nei kasos pajamų orderio kvite kaip UAB „A.“ direktoriui nurodytam „D. B. “, nei jokiam kitam asmeniui neperdavė, tokiu būdu bendrininkų kontroliuojamos, jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. rugpjūčio 22 d. realiai už 450 000 Lt (130 329 Eur) įgijus žemės sklypą bei po keleto dienų įforminus jo pardavimą UAB „K.“ neva jau už 700 000 Lt (202 734 Eur), tikrovėje UAB „K.“ direktorė R. R. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) UAB „A.“ nesumokėjo ir niekam neperdavė, o 250 000 Lt (72 405 Eur) pasisavino, taip R. R. pasisavino užimamų pareigų pagrindu jai patikėtą didelės 250 000 Lt (72 405 Eur) vertės svetimą UAB „K.“ turtą (pinigines lėšas), tuo UAB „K.“ padarė didelę 250 000 Lt (72 405 Eur) turtinę žalą.
2. N. S. buvo kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 9 d. iki 2008 m. gegužės 6 d., būdama UAB „S. B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktore, turėdama teisę ją atstovauti, priimti sprendimus UAB „S. B.“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdama jai užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės UAB „S. B.“ turtą, pažeisdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kuriame nurodoma, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, UAB „S. B.“ 2007 m. birželio 7 d. įstatų 2.1 punktą, kuriame nurodoma, kad „Bendrovės veiklos tikslas – vykdyti pelno siekiančią ūkinę komercinę veiklą“, 7.2 punktą, kuriame nurodoma, kad „Direktorius savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei pareiginiais nuostatais“, veikdama vieninga tyčia ir turėdama vieningą nusikalstamą tikslą – pasisavinti jai patikėtą didelės vertės UAB „S. B.“ turtą (pinigines lėšas), veikdama bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei N. S. , formaliai įsiforminusiu realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, pasinaudodamas šia įmone, siekdamas pridengti nusikalstamos veikos schemą bei paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, N. S. sutikus kaip UAB „A.“ direktoriui pačiam pasirašyti arba pažadėjus surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose N. S. ir bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, nusikalstamos veikos bendrininkai už 25 000 Lt (7 240,50 Eur) UAB „A.“ vardu 2007 m. rugsėjo 17 d. nupirko žemės sklypus bei kitą dieną, t. y. 2007 m. rugsėjo 18 d. įformino šių žemės sklypų pardavimą jau neva už 2 180 800 Lt (631 603,33 Eur) N. S. vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „S. B.“, tačiau tikrovėje N. S. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nusikalstamos veikos bendrininkų kontroliuojamai UAB „A.“ nesumokėjo ir 2 155 800 Lt (624 362,83 Eur) pasisavino, o būtent: siekiant pridengti nusikalstamos veikos – svetimo UAB „S. B.“ didelės vertės turto pasisavinimo schemą bei paslėpti šios nusikalstamos veikos pėdsakus, bendrininkai susitarė su N. S., kuris sutiko, kad bendrininkai UAB „A.“ vardu už realią kainą nupirktų žemės sklypus, po to, būtų įforminamas šių žemės sklypų pardavimas už didesnę kainą UAB „S. B.“, tačiau grynieji pinigai pagal N. S. pateikiamus fiktyvius dokumentus UAB „A.“ nebūtų perduodami ir sumokami, o UAB „S. B.“ piniginės lėšos (grynieji pinigai) būtų pasisavinamos, tokiu būdu N. S. iš anksto pažadėjo paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus ir pridengti bendrininkus, nes nežinant realių (tikrųjų) sandorio aplinkybių, pagal N. S. pateiktus fiktyvius dokumentus, UAB „S. B.“ didelės vertės piniginės lėšos neva buvo išmokėtos UAB „A.“ atstovui „D. B. “, kuriam ir tektų atsakomybė už neva gautų piniginių lėšų tolesnį panaudojimą, taip pat N. S. teikė duomenis (priemones), reikalingus nusikalstamai veikai vykdyti – realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės UAB „A.“ pavadinimą, įmonės kodą, registracijos adresą, UAB „A.“ vardu išrašytas sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus, savo kaip UAB „A.“ direktoriaus vardą, pavardę, asmens kodą, asmens dokumento pavadinimą, numerį bei sutiko kaip UAB „A.“ direktorius pasirašyti arba pažadėjo surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, po ko N. S. surado apie nusikalstamą veiką (svetimo UAB „S. B.“ didelės vertės turto pasisavinimą) nieko nežinantį R. Ž. , už 100 Lt atlygį sutikusį kaip UAB „A.“ atstovas pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai pridengti ir vykdyti reikalinguose dokumentuose, šiam tikslui N. S. kaip UAB „A.“ direktorius 2007 m. rugpjūčio 9 d. įformino įgaliojimą R. Ž. (patvirtintą Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), tęsiant iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, bendrininkai surado žemės sklypus parduodančius V. D. , V. D., L. V. , I. J. , S. A. ir R. M. bei organizavo šių žemės sklypų įsigijimą UAB „A.“ vardu, iš viso už 25 000 Lt (7 240,50 Eur), 2007 m. rugsėjo 17 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrininkų nurodymu, UAB „A.“ formaliai atstovaujantis R. Ž. už bendrininkų sumokėtą 100 Lt atlygį pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „A.“) vardu iš V. D. , V. D., L. V. , I. J. , S. A. už 15 000 Lt (4 344,30 Eur) įsigijo 4,39 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), be to, tą pačią dieną, t. y. 2007 m. rugsėjo 17 d. toje pačioje notaro kontoroje bendrininkų nurodymu, UAB „A.“ formaliai atstovaujantis R. Ž., už tą patį bendrininkų sumokėtą 100 Lt atlygį, pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „A.“) vardu iš R. M. už 10 000 Lt (2 896,20 Eur) įsigijo 3,13 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tęsdami iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, N. S. ir kiti bendrininkai jau sekančią dieną, t. y. 2007 m. rugsėjo 18 d. organizavo realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. rugsėjo 17 d. už 25 000 Lt (7 240,50 Eur) įgytų žemės sklypų pardavimo įforminimą jau neva už 2 180 800 Lt (631 603,33 Eur) jos (N. S. ) vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „S. B.“, tačiau tikrovėje bendrininkų kontroliuojamai UAB „A.“ pinigų nesumokant, o juos pasisavinant, 2007 m. rugsėjo 18 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), N. S. , žinodama, kad UAB „S. B.“, kurią ji pati ir atstovavo, už UAB „A.“ vardu 2007 m. rugsėjo 17 d. nupirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 273 100 Lt (368 715,24 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „S. B.“ direktorė ir N. S. (sutartyje nurodyta N. S. gyvenamoji vieta, asmens duomenys – asmens kodas, asmens tapatybės kortelė ir jos numeris) kaip UAB „A.“ direktorius pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „S. B.“ iš UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) perka 4,39 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 1 273 100 Lt (368 715,24 Eur), taip pat tą pačią dieną, t. y. 2007 m. rugsėjo 18 d., toje pačioje notaro kontoroje N. S. , žinodama, kad UAB „S. B.“, kurią ji pati ir atstovavo, už UAB „A.“ vardu 2007 m. rugsėjo 17 d. nupirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sav. 907 700 Lt (262 888,09 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „S. B.“ direktorė ir N. S. (sutartyje nurodyta N. S. gyvenamoji vieta, asmens duomenys – asmens kodas, asmens tapatybės kortelė ir jos numeris) kaip UAB „A.“ direktorius pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „S. B.“ iš UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) perka 3,13 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 907 700 Lt (262 888,09 Eur), t. y. UAB „S. B.“ iš viso neva perka žemės sklypus už 2 180 800 Lt (631 603,33 Eur), kuriuos UAB „A.“ vardu išrašytų sąskaitų faktūrų – 2007 m. rugsėjo 18 d. serija AIK Nr. 000131 ir 2007 m. rugsėjo 18 d. serija AIK Nr. 000130 pagrindu pagal UAB „A.“ vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus – 2007 m. rugsėjo 18 d. AIK1 Nr. 000482 – 127 700 Lt sumai, 2007 m. rugsėjo 21 d. AIK1 Nr. 000495 – 473 100 Lt sumai, 2007 m, gruodžio 21 d. AIK1 Nr. 000158 – 200 000 Lt sumai, 2008 m. balandžio 30 d. AIK1 Nr. 000194 – 1 000 000 Lt sumai, 2008 m. balandžio 30 d. AIK1 Nr. 000195 – 30 000 Lt sumai, 2008 m. gegužės 6 d. AIK1 Nr. 000241 – 200 000 Lt sumai, 2008 m. gegužės 6 d. AIK1 Nr. 000243 – 150 000 Lt sumai, UAB „S. B.“ direktorė neva sumokėjo šiuose pinigų priėmimo kvituose kaip UAB „A.“ direktoriui nurodytam „D. B. “, t. y. sutartyse, sąskaitose faktūrose ir pinigų priėmimo kvituose nurodyti žinomai neteisingi duomenys, nes tikrovėje UAB „S. B.“ direktorė N. S. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nei pinigų priėmimo kvituose kaip UAB „A.“ direktoriui nurodytam „D. B. “, nei jokiam kitam asmeniui neperdavė, tokiu būdu bendrininkų kontroliuojamos, jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. rugsėjo 17 d. realiai už 25 000 Lt (7 240,50 Eur) įgijus žemės sklypus bei sekančią dieną įforminus jų pardavimą UAB „S. B.“ neva jau už 2 180 800 Lt (631 603,33 Eur), tikrovėje UAB „S. B.“ direktorė N. S. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) UAB „A.“ nesumokėjo ir niekam neperdavė, o 2 155 800 Lt (624 362,83 Eur) pasisavino, taip N. S. pasisavino užimamų pareigų pagrindu jai patikėtą didelės 2 155 800 Lt (624 362,83 Eur) vertės svetimą UAB „S. B.“ turtą (pinigines lėšas), tuo UAB „S. B.“ padarė didelę 2 155 800 Lt (624 362,83 Eur) turtinę žalą.
3. M. U. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 23 d. iki 2007 m. lapkričio 26 d., būdamas UAB „B.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas teisę ją atstovauti, priimti sprendimus šios įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdamas užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą UAB „B.“ turtą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, UAB „B.“ įstatų 2.1 punktą, kuriame nurodyta, kad „Bendrovės veiklos tikslas yra pelno siekimas, savo pasirinkimu vykdant ir plėtojant bet kurią įstatymais nedraudžiamą ūkinę komercinę, finansinę ar pramoninę veiklą“, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą – pasisavinti jam patikėtą didelės vertės UAB „B.“ turtą (pinigines lėšas), veikdamas bendrininkų grupe kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei N. S. , formaliai įsiforminusiu realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, pasinaudodamas šia įmone, siekdamas pridengti nusikalstamos veikos schemą bei paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, bendrininkams susitarus ir N. S. sutikus kaip UAB „A.“ direktoriui pačiam pasirašyti bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, nusikalstamos veikos bendrininkai už 400 000 Lt (116 686,11 Eur) UAB „A.“ vardu 2007 m. lapkričio 23 d. nupirko žemės sklypą ir jau po trijų dienų, t. y. 2007 m. lapkričio 26 d. įformino šio žemės sklypo pardavimą jau neva už 3 760 650 Lt (1 089 159,52 Eur) M. U. vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „B.“, tačiau tikrovėje M. U. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nusikalstamos veikos bendrininkų kontroliuojamai UAB „A.“ nesumokėjo bei 3 360 650 Lt (973 311,51 Eur) pasisavino, o būtent: siekiant pridengti nusikalstamos veikos – svetimo UAB „B.“ didelės vertės turto pasisavinimo schemą bei paslėpti šios nusikalstamos veikos pėdsakus, bendrininkai susitarė su N. S. , kuris sutiko, kad bendrininkai UAB „A.“ vardu už realią kainą nupirktų žemės sklypą, po to būtų įforminamas šio žemės sklypo pardavimas už didesnę kainą UAB „B.“, tačiau grynieji pinigai pagal N. S. pateikiamus fiktyvius UAB „A.“ nebūtų perduodami ir sumokami, o UAB „B.“ piniginės lėšos (grynieji pinigai) būtų pasisavinamos, tokiu būdu N. S. iš anksto pažadėjo paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, pridengti bendrininkus, nes nežinant realių (tikrųjų) sandorio aplinkybių, pagal N. S. pateiktus dokumentus, UAB „B.“ didelės vertės piniginės lėšos (grynieji pinigai) neva buvo išmokėtos UAB „A.“ atstovui „D. B. “, kuriam ir tektų atsakomybė už neva gautų piniginių lėšų tolesnį panaudojimą, taip pat N. S. duomenis (priemones), reikalingus nusikalstamai veikai vykdyti – realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės UAB „A.“ pavadinimą, įmonės kodą, registracijos adresą, savo kaip UAB „A.“ direktoriaus vardą, pavardę, asmens kodą, asmens dokumento pavadinimą, numerį, taip pat sutiko kaip UAB „A.“ direktorius pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, po ko bendrininkai surado žemės sklypą parduodančią J. M. bei organizavo šio žemės sklypo įsigijimą UAB „A.“ vardu už 400 000 Lt (116 686,11 Eur), 2007 m. lapkričio 23 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrininkų nurodymu, N. S. (sutartyje nurodyta N. S. gyvenamoji vieta, asmens duomenys – asmens kodas, asmens tapatybės kortelė ir jos numeris) kaip UAB „A.“ direktorius pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „A.“) vardu iš J. M. už 400 000 Lt (116 686,11 Eur) įsigijo 12,33 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tęsdami iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, M. U. ir kiti bendrininkai jau po trijų dienų, t. y. 2007 m. lapkričio 26 d. organizavo realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. lapkričio 23 d. už 400 000 Lt (116 686,11 Eur) įgyto žemės sklypo pardavimo įforminimą jau neva už 3 760 650 Lt (1 089 159,52 Eur) jo (M. U. ) vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „B.“, tačiau tikrovėje bendrininkų kontroliuojamai UAB „A.“ grynųjų pinigų nesumokant, o juos pasisavinant, 2007 m. lapkričio 26 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), M. U. , žinodamas, kad UAB „B.“, kurią jis pats ir atstovavo, už UAB „A.“ vardu 2007 m. lapkričio 23 d. nupirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 3 760 650 Lt (1 089 159,52 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „B.“ direktorius ir N. S. (sutartyje nurodyta N. S. gyvenamoji vieta, asmens duomenys – asmens kodas, asmens tapatybės kortelė ir jos numeris) kaip UAB „A.“ direktorius pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. DA-15342), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „B.“ iš UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) perka 12,33 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 3 760 650 Lt (1 089 159,52 Eur), kuriuos M. U. , kaip UAB „B.“ direktorius neva sumokėjo UAB „A.“ prieš pasirašant sutartį, t. y. sutartyje yra nurodyti žinomai neteisingi duomenys, nes tikrovėje UAB „B.“ direktorius M. U. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nei N. S. kaip UAB „A.“ direktoriui, nei jokiam kitam asmeniui neperdavė, tokiu būdu bendrininkų kontroliuojamos, jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. lapkričio 23 d. realiai už 400 000 Lt (116 686,11 Eur) įgijus žemės sklypą bei po trijų dienų įforminus jo pardavimą UAB „B.“ neva jau už 3 760 650 Lt (1 089 159,52 Eur), tikrovėje UAB „B.“ direktorius M. U. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) UAB „A.“ nesumokėjo ir niekam neperdavė, o 3 360 650 Lt (973 311,51 Eur) pasisavino, taip M. U. pasisavino užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės 3 360 650 Lt (973 311,51 Eur) vertės svetimą UAB „B.“ turtą (pinigines lėšas), tuo UAB „B.“ padarė didelę 3 360 650 Lt (973 311,51 Eur) turtinę žalą.
4. R. K. buvo kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 20 d. iki 2008 m. rugsėjo 2 d., būdama UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vienintele akcininke bei direktore, turėdama teisę atstovauti įmonę, priimti sprendimus įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdama užimamų pareigų pagrindu jai patikėtą UAB „A.“ turtą, pažeisdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, UAB ,,A.“ 2006 m. sausio 17 d. įstatų 2.1 punktą, kuriame nurodoma, kad „Bendrovės veiklos tikslas – vykdyti pelno siekiančią ūkinę komercinę veiklą“, 7.2 punktą, kuriame nurodoma, kad „Direktorius savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei pareiginiais nuostatais“, veikdama vieninga tyčia ir turėdama vieningą nusikalstamą tikslą – pasisavinti jai patikėtą didelės vertės UAB „A.“ turtą (pinigines lėšas), veikdama bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei N. S. , formaliai įsiforminusiu realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, tam, kad šia įmone pasinaudoti, siekiant pridengti nusikalstamos veikos bendrininkus, jos padarymo schemą bei paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, bendrininkams iš anksto susitarus bei N. S. sutikus kaip UAB „A.“ direktoriui pačiam pasirašyti arba pažadėjus surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, nusikalstamos veikos bendrininkai už 150 000 Lt (43 443 Eur) UAB „A.“ vardu 2007 m. gruodžio 13 d. nupirko žemės sklypą ir jau kitą dieną, t. y. 2007 m. gruodžio 14 d. įformino šio žemės sklypo pardavimą jau neva už 1 712 500 Lt (495 974,28 Eur) R. K. vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „A.“, tačiau tikrovėje R. K. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nusikalstamos veikos bendrininkų kontroliuojamai UAB „A.“ nesumokėjo bei 1 562 500 Lt (452 531,27 Eur) pasisavino, o būtent: siekiant pridengti nusikalstamos veikos – svetimo UAB „A.“ didelės vertės turto pasisavinimo schemą bei paslėpti šios nusikalstamos veikos pėdsakus, bendrininkai susitarė su N. S., kuris sutiko, kad bendrininkai UAB „A.“ vardu už realią kainą nupirktų žemės sklypą, po to būtų įforminamas šio žemės sklypo pardavimas už didesnę kainą UAB „A.“, tačiau grynieji pinigai pagal N. S. pateikiamus fiktyvius dokumentus UAB „A.“ nebūtų perduodami ir sumokami, o UAB „A.“ piniginės lėšos (grynieji pinigai) būtų pasisavinamos, tokiu būdu N. S. iš anksto pažadėjo paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus ir pridengti bendrininkus, nes nežinant realių (tikrųjų) sandorio aplinkybių, pagal N. S. pateiktus fiktyvius dokumentus, UAB „A.“ didelės vertės piniginės lėšos (grynieji pinigai) neva buvo išmokėtos UAB „A.“ atstovui „D. B. “, kuriam ir tektų atsakomybė už neva gautų piniginių lėšų tolesnį panaudojimą, taip pat N. S. teikė duomenis (priemones), reikalingus nusikalstamai veikai vykdyti – realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės UAB „A.“ pavadinimą, įmonės kodą, registracijos adresą, UAB „A.“ vardu išrašytą sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitus, savo kaip UAB „A.“ direktoriaus vardą, pavardę, asmens kodą, asmens dokumento pavadinimą, numerį bei sutiko kaip UAB „A.“ direktorius pasirašyti arba pažadėjo surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, po ko N. S. surado apie nusikalstamą veiką (svetimo UAB „A.“ didelės vertės turto pasisavinimą) nieko nežinantį R. Ž. , už 100 Lt atlygį sutikusį kaip UAB „A.“ atstovas pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai pridengti ir vykdyti reikalinguose dokumentuose, šiam tikslui N. S. kaip UAB „A.“ direktorius 2007 m. rugpjūčio 9 d. įformino įgaliojimą R. Ž. (patvirtintą Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K. , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), tęsiant iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, bendrininkai surado žemės sklypą parduodančią UAB „B. T. G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotą adresu (duomenys neskelbtini), bei organizavo šio žemės sklypo įsigijimą UAB „A.“ vardu už 150 000 Lt (43 443 Eur), 2007 m. gruodžio 13 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrininkų nurodymu, UAB „A.“ formaliai atstovaujantis R. Ž. už bendrininkų sumokėtą 100 Lt atlygį pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „A.“) vardu iš UAB „B. T. G.“, atstovaujamos direktoriaus A. L. , už 150 000 Lt (43 443 Eur) įsigijo 12,50 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tęsdami iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, R. K. ir kiti bendrininkai jau sekančią dieną, t. y. 2007 m. gruodžio 14 d. organizavo realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. gruodžio 13 d. už 150 000 Lt (43 443 Eur) įgyto žemės sklypo pardavimo įforminimą jau neva už 1 712 500 Lt (495 974,28 Eur) jos (R. K. ) vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „A.“, tačiau tikrovėje bendrininkų kontroliuojamai UAB „A.“ pinigų neperduodant ir nesumokant, o juos pasisavinant, 2007 m. vasario 14 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), R. K. , žinodama, kad UAB „A.“, kurią ji pati ir atstovavo, už UAB „A.“ vardu 2007 m. gruodžio 13 d. nupirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 712 500 Lt (495 974,28 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „A.“ direktorė ir bendrininkų nurodymu, UAB „A.“ formaliai atstovaujantis R. Ž. (sutartyje nurodytas R. Ž. asmens kodas, asmens tapatybės kortelė ir jos numeris) už tą patį bendrininkų sumokėtą 100 Lt atlygį pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „A.“ iš UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) perka 12,50 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 1 712 500 Lt (495 974,28 Eur), kuriuos bendrininko N. S. pateiktų – UAB „A.“ vardu išrašytos 2007 m. gruodžio 14 d. sąskaitos faktūros serija AIK Nr. 000286 pagrindu pagal UAB „A.“ vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus – 2008 m. vasario 6 d. AIK1 Nr. 000222 – 312 500 Lt sumai, 2008 m. balandžio 11 d. AIK1 Nr. 000241 – 320 000 Lt sumai, 2008 m. gegužės 30 d. AIK1 Nr. 000275 – 900 000 Lt sumai, 2008 m. rugsėjo 2 d. AIK1 Nr. 000499 – 180 000 Lt sumai, UAB „A.“ direktorė R. K. neva sumokėjo šiuose pinigų priėmimo kvituose kaip UAB „A.“ direktoriui nurodytam „D. B. “, t. y. sutartyje, sąskaitoje faktūroje ir pinigų priėmimo kvituose nurodyti žinomai neteisingi duomenys, nes tikrovėje UAB „A.“ direktorė R. K. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nei pinigų priėmimo kvituose kaip UAB „A.“ direktoriui nurodytam „D. B. “, nei jokiam kitam asmeniui neperdavė, tokiu būdu bendrininkų kontroliuojamos, jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. gruodžio 13 d. realiai už 150 000 Lt (43 443 Eur) įgijus žemės sklypą bei sekančią dieną įforminus jo pardavimą UAB „A.“ neva jau už 1 712 500 Lt (495 974,28 Eur), tikrovėje UAB „A.“ direktorė R. K. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) pagal bendrininko N. S. pateiktus fiktyvius dokumentus UAB „A.“ nesumokėjo ir niekam neperdavė, o 1 562 500 Lt (452 531,27 Eur) pasisavino, taip R. K. pasisavino užimamų pareigų pagrindu jai patikėtą didelės 1 562 500 Lt (452 531,27 Eur) vertės svetimą UAB „A.“ turtą (pinigines lėšas), tuo UAB „A.“ padarė didelę 1 562 500 Lt (452 531,27 Eur) turtinę žalą.
5. N. S. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. pradžios, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki 2008 m. rugsėjo 2 d., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, taip pat atskirais atvejais su UAB „K.“ vienintele akcininke ir direktore R. R. , UAB „S. B.“ vienintele akcininke ir direktore N. S. , UAB „B.“ direktoriumi M. U. , UAB „A.“ vienintele akcininke ir direktore R. K. , veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą – padėti bendrininkams R. R. , N. S. , M. U. bei R. K. pasisavinti jiems patikėtą didelės vertės įmonių turtą (pinigines lėšas), iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus bei pridengti bendrininkus, N. S. , būdamas formaliai įsiforminęs realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, sutiko, kad šia įmone būtų pasinaudota neteisėtai veiklai nuslėpti, taip pat teikė priemones (duomenis), reikalingas nusikalstamai veikai vykdyti bei kaip UAB „A.“ direktorius pats pasirašinėjo arba atskirais atvejai pažadėjo surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, ko pasėkoje nusikalstamos veikos bendrininkai iš viso už 1 025 000 Lt (296 860,51 Eur) UAB „A.“ vardu nupirko žemės sklypus, po to sekančią dieną (ar po kelių dienų) įforminus šių žemės sklypų ir statinių pardavimą jau neva už 8 353 950 Lt (2 419 471,15 Eur) bendrininkų vadovaujamoms ir atstovaujamoms UAB „K.“, UAB „B.“, UAB „A.“ ir UAB „S. B.“, tikrovėje UAB „K.“ vienintelė akcininkė ir direktorė R. R. – 250 000 Lt (72 405 Eur), UAB „S. B.“ vienintelė akcininkė ir direktorė N. S. – 2 155 800 Lt (624 362,83 Eur), UAB „B.“ direktorius M. U. – 3 360 650 Lt (973 311,51 Eur), UAB „A.“ vienintelė akcininkė ir direktorė R. K. – 1 562 500 Lt (452 531,27 Eur) įmonių piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nusikalstamos veikos bendrininkų kontroliuojamai UAB „A.“ tikrovėje nesumokėjo bei šias pinigines lėšas pasisavino, o būtent: 2007 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, N. S. surado apie nusikalstamas veikas (svetimo UAB „K.“, UAB „B.“, UAB „A.“ ir UAB „S. B.“ didelės vertės turto pasisavinimą) nieko nežinantį R. Ž. , už 100 Lt atlygį sutikusį kaip UAB „A.“ atstovas pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai pridengti ir vykdyti reikalinguose dokumentuose, šiam tikslui N. S. kaip UAB „A.“ direktorius 2007 m. rugpjūčio 9 d. įformino įgaliojimą R. Ž. (patvirtintą Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), po to N. S. , laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. pradžios, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki 2007m. rugpjūčio 31 d., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 18 d. – 2007 m. rugpjūčio 31 d. UAB „K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vienintele akcininke bei direktore buvusia R. R. , turėjusia teisę šią įmonę atstovauti, priimti sprendimus šios įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, taip pat turėjusia užimamų pareigų pagrindu jai (R. R. ) patikėtą UAB „K.“ turtą (pinigines lėšas), siekiant pridengti nusikalstamos veikos – svetimo UAB „K.“ didelės vertės turto pasisavinimo schemą bei paslėpti šios nusikalstamos veikos pėdsakus, jis (N. S.), būdamas formaliai įsiforminęs realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, su bendrininkais susitarė bei sutiko, kad bendrininkai UAB „A.“ vardu už realią kainą nupirktų žemės sklypą, po to būtų įforminamas šio žemės sklypo pardavimas už didesnę kainą UAB „K.“, tačiau grynieji pinigai pagal N. S. pateikiamus fiktyvius dokumentus UAB „A.“ nebūtų perduodami, o UAB „K.“ piniginės lėšos (grynieji pinigai) būtų pasisavinamos, tokiu būdu N. S. iš anksto pažadėjo paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus ir pridengti bendrininkus, nes nežinant realių (tikrųjų) sandorio aplinkybių, pagal N. S. pateiktus dokumentus UAB „K.“ didelės vertės piniginės lėšos (grynieji pinigai) neva buvo išmokėti UAB „A.“ atstovui „D. B. “, kuriam ir tektų atsakomybė už neva gautų piniginių lėšų tolesnį panaudojimą, taip pat N. S. teikė duomenis (priemones), reikalingus nusikalstamai veikai vykdyti – realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės UAB „A.“ pavadinimą, įmonės kodą, registracijos adresą, UAB „A.“ vardu išrašytą sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderio kvitą, savo kaip UAB „A.“ direktoriaus vardą, pavardę, asmens kodą, asmens dokumento pavadinimą, numerį, taip pat sutiko kaip UAB „A.“ direktorius pasirašyti arba pažadėjo surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, po ko N. S. surado apie nusikalstamą veiką (svetimo UAB „K.“ didelės vertės turto pasisavinimą) nieko nežinantį R. Ž. , už 100 Lt atlygį sutikusį kaip UAB „A.“ atstovas pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai pridengti ir vykdyti reikalinguose dokumentuose, šiam tikslui N. S. kaip UAB „A.“ direktorius 2007 m. rugpjūčio 9 d. įformino įgaliojimą R. Ž. (patvirtintą Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), tęsiant iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, bendrininkai surado žemės sklypą parduodančią J. P. bei organizavo šio žemės sklypo įsigijimą UAB „A.“ vardu už 450 000 Lt (130 329 Eur), 2007 m. rugpjūčio 22 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrininkų nurodymu, N. S. surastam R. Ž. formaliai atstovaujančiam UAB „A.“ pasirašius sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „A.“) vardu iš J. P. , pagal įgaliojimą atstovaujamos V. S. (įgaliojimas patvirtintas Vilniaus miesto 28-jo notarų biuro notarės S. B. 2007 m. rugpjūčio 10 d., registro Nr. (duomenys neskelbtini)), už 450 000 Lt (130 329 Eur) įsigijo 1,0 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tęsiant iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, R. R. ir kiti bendrininkai jau po 9 dienų, t. y. 2007 m. rugpjūčio 31 d. organizavo realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. rugpjūčio 22d. už 450 000 Lt (130 329 Eur) įgyto žemės sklypo pardavimo įforminimą jau neva už 700 000 Lt (202 734 Eur) R. R. vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „K.“, tačiau tikrovėje UAB „A.“ grynųjų pinigų nesumokant, o juos pasisavinant, 2007 m. rugpjūčio 31 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), R. R. žinant, kad UAB „K.“, kurią ji pati ir atstovavo, už UAB „A.“ vardu 2007 m. rugpjūčio 22 d. nupirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 700 000 Lt (202 734 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „K.“ direktorei ir R. Ž., už tą patį bendrininkų sumokėtą 100 Lt, kaip UAB „A.“ atstovui, pasirašius sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „K.“ iš UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) perka 1,0 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 700 000 Lt (202 734 Eur), kuriuos bendrininko N. S. pateiktų – UAB „A.“ vardu 2007 m. rugpjūčio 31 d. išrašytos sąskaitos faktūros serija AIKA Nr. 15 pagrindu, pagal UAB „A.“ vardu 2007 m. rugpjūčio 31 d. kasos pajamų orderio kvitą AI Nr. 109 išrašytą 700 000 Lt (202 734 Eur) sumai, UAB „K.“ direktorė R. R. neva sumokėjo šiame kasos pajamų orderio kvite kaip UAB „A.“ direktoriui nurodytam „D. B.“, t. y. sutartyje, sąskaitoje faktūroje ir kasos pajamų orderio kvite nurodyti žinomai neteisingi duomenys, nes tikrovėje UAB „K.“ direktorė R. R. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nei kasos pajamų orderio kvite kaip UAB „A.“ direktoriui nurodytam „D. B. “, nei jokiam kitam asmeniui neperdavė, tokiu būdu bendrininkų kontroliuojamos, jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. rugpjūčio 22 d. realiai už 450 000 Lt (130 329 Eur) įgijus žemės sklypą bei po 9 dienų įforminus jo pardavimą UAB „K.“ neva jau už 700 000 Lt (202 734 Eur), tikrovėje UAB „K.“ direktorė R. R. , pažeisdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, UAB „K.“ 2004 m. liepos 1 d. įstatų 8 punktą, kuriame nurodoma, kad „Bendrovės veiklos tikslai – gauti pelną iš bendrovės vykdomos veiklos; užtikrinti akcininkų bendrovei perduoto bei bendrovės veiklos metu sukaupto turto efektyvų panaudojimą“, 20 punktą, kuriame nurodoma, kad „Bendrovės organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai“, įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) pagal bendrininko N. S. pateiktus fiktyvius dokumentus UAB „A.“ nesumokėjo ir niekam neperdavė, o 250 000 Lt (72 405 Eur) pasisavino, tokiu būdu N. S. padėjo R. R. pasisavinti užimamų pareigų pagrindu jai patikėtą didelės 250 000 Lt (72 405 Eur) vertės svetimą UAB „K.“ turtą (pinigines lėšas), tuo UAB „K.“ padaryti didelę 250 000 Lt (72 405 Eur) turtinę žalą;
5.1. tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. pradžios, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki 2007 m. lapkričio 26 d. N. S., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir su UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi M. U. , turėjusiu teisę šią įmonę atstovauti, priimti sprendimus šios įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, taip pat turėjusiu užimamų pareigų pagrindu jam (M. U. ) patikėtą UAB „B.“ turtą (pinigines lėšas), siekiant pridengti nusikalstamos veikos – svetimo UAB „B.“ didelės vertės turto pasisavinimo schemą bei paslėpti šios nusikalstamos veikos pėdsakus, jis (N. S. ), būdamas formaliai įsiforminęs realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, su bendrininkais susitarė bei sutiko, kad bendrininkai UAB „A.“ vardu už realią kainą nupirktų žemės sklypą, po to būtų įforminamas šio žemės sklypo pardavimas už didesnę kainą UAB „B.“, tačiau grynieji pinigai pagal N. S. pateikiamus fiktyvius dokumentus, UAB „A.“ nebūtų perduodami ir sumokami, o UAB „B.“ piniginės lėšos (grynieji pinigai) būtų pasisavinamos, tokiu būdu N. S. iš anksto pažadėjo paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus ir pridengti bendrininkus, taip pat N. S. teikė duomenis (priemones), reikalingus nusikalstamai veikai vykdyti – realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės UAB „A.“ pavadinimą, įmonės kodą, registracijos adresą, savo kaip UAB „A.“ direktoriaus vardą, pavardę, asmens kodą, asmens dokumento pavadinimą, numerį, taip pat sutiko kaip UAB „A.“ direktorius pasirašyti bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, tęsiant iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, bendrininkai surado žemės sklypą parduodančią J. M. bei organizavo šio žemės sklypo įsigijimą UAB „A.“ vardu už 400 000 Lt (116 686,11 Eur), 2007 m. lapkričio 23 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrininkų nurodymu, N. S. (sutartyje nurodyta N. S. gyvenamoji vieta, asmens duomenys – asmens kodas, asmens tapatybės kortelė ir jos numeris) kaip UAB „A.“ direktorius pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „A.“) vardu iš J. M. už 400 000 Lt (116 686,11 Eur) įsigijo 12,33 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tęsiant iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, M. U. ir kiti bendrininkai jau po trijų dienų, t. y. 2007 m. lapkričio 26 d. organizavo realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. lapkričio 23 d. už 400 000 Lt (116 686,11 Eur) įgyto žemės sklypo pardavimo įforminimą jau neva už 3 760 650 Lt (1 089 159,52 Eur) jo (M. U. ) vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „B.“, tačiau tikrovėje UAB „A.“ grynųjų pinigų nesumokant, o juos pasisavinant, 2007 m. lapkričio 26 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), M. U. žinant, kad UAB „B.“, kurią jis pats ir atstovavo, už UAB „A.“ vardu 2007 m. lapkričio 23 d. nupirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 3 760 650 Lt (1 089 159,52 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „B.“ direktorius ir N. S. kaip UAB „A.“ direktorius pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. DA-15342), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „B.“ iš UAB „A.“ perka 12,33 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 3 760 650 Lt (1 089 159,52 Eur), kuriuos M. U. , kaip UAB „B.“ direktorius neva sumokėjo UAB „A.“ prieš pasirašant sutartį, t. y. sutartyje nurodyti žinomai neteisingi duomenys, nes tikrovėje UAB „B.“ direktorius M. U. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nei UAB „A.“ direktoriui N. S. , nei jokiam kitam asmeniui neperdavė, tokiu būdu bendrininkų kontroliuojamos, jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. lapkričio 23 d. realiai už 400 000 Lt (116 686,11 Eur) įgijus žemės sklypą bei po kelių dienų įforminus jo pardavimą UAB „B.“ neva jau už 3 760 650 Lt (1 089 159,52 Eur), tikrovėje UAB „B.“ direktorius M. U. , pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, UAB „B.“ įstatų 2.1 punktą, kuriame nurodyta, kad „Bendrovės veiklos tikslas yra pelno siekimas, savo pasirinkimu vykdant ir plėtojant bet kurią įstatymais nedraudžiamą ūkinę komercinę, finansinę ar pramoninę veiklą“, įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) UAB „A.“ nesumokėjo ir niekam neperdavė, o 3 360 650 Lt (973 311,51 Eur) pasisavino, tokiu būdu N. S. padėjo M. U. pasisavinti užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės 3 360 650 Lt (973 311,51 Eur) vertės svetimą UAB „B.“ turtą (pinigines lėšas), tuo UAB „B.“ padaryti didelę 3 360 650 Lt (973 311,51 Eur) turtinę žalą;
5.2. tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. pradžios, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki 2008 m. gegužės 6 d. N. S. , veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir UAB „S. B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vienintele akcininke ir direktore N. S. , turėjusia teisę šią įmonę atstovauti, priimti sprendimus šios įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, taip pat turėjusia užimamų pareigų pagrindu jai (N. S. ) patikėtą UAB „S. B.“ turtą (pinigines lėšas), siekiant pridengti nusikalstamos veikos – svetimo UAB „S. B.“ didelės vertės turto pasisavinimo schemą bei paslėpti šios nusikalstamos veikos pėdsakus, jis (N. S. ), būdamas formaliai įsiforminęs realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, su bendrininkais susitarė bei sutiko, kad bendrininkai UAB „A.“ vardu už realią kainą nupirktų žemės sklypą, po to būtų įforminamas šio žemės sklypo pardavimas už didesnę kainą UAB „S. B.“, tačiau grynieji pinigai pagal N. S. pateikiamus fiktyvius dokumentus UAB „A.“ nebūtų perduodami, o UAB „S. B.“ piniginės lėšos (grynieji pinigai) būtų pasisavinamos, tokiu būdu N. S. iš anksto pažadėjo paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus ir pridengti bendrininkus, nes nežinant realių (tikrųjų) sandorio aplinkybių, pagal N. S. pateiktus dokumentus UAB „S. B.“ didelės vertės piniginės lėšos (grynieji pinigai) neva buvo išmokėtos UAB „A.“ atstovui „D. B. “, kuriam ir tektų atsakomybė už neva gautų piniginių lėšų tolesnį panaudojimą, taip pat N. S. teikė duomenis (priemones), reikalingus nusikalstamai veikai vykdyti – realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės UAB „A.“ pavadinimą, įmonės kodą, registracijos adresą, UAB „A.“ vardu išrašytas sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus, savo kaip UAB „A.“ direktoriaus vardą, pavardę, asmens kodą, asmens dokumento pavadinimą, numerį, taip pat sutiko kaip UAB „A.“ direktorius pasirašyti arba pažadėjo surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, po ko N. S. surado apie nusikalstamą veiką (svetimo UAB „S. B.“ didelės vertės turto pasisavinimą) nieko nežinantį R. Ž. , už 100 Lt atlygį sutikusį kaip UAB „A.“ atstovas pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai pridengti ir vykdyti reikalinguose dokumentuose, šiam tikslui N. S. kaip UAB „A.“ direktorius 2007 m. rugpjūčio 9 d. įformino įgaliojimą R. Ž. (patvirtintą Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), tęsiant iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, bendrininkai surado žemės sklypus parduodančius V. D. , V. D. , L. V. , I. J. , S. A. ir R. M. bei organizavo šių žemės sklypų įsigijimą UAB „A.“ vardu, iš viso už 25 000 Lt (7 240,50 Eur), 2007 m. rugsėjo 17 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrininkų nurodymu, N. S. surastam R. Ž. , formaliai atstovaujančiam UAB „A.“, pasirašius sutartį (notarinio registro Nr. DA-12406), bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „A.“) vardu iš V. D., V. D. , L. V. , I. J. , S. A. už 15 000 Lt (4 344,30 Eur) įsigijo 4,39 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną, t. y. 2007 m. rugsėjo 17 d. toje pačioje notaro kontoroje bendrininkų nurodymu, N. S. surastam R. Ž., formaliai atstovaujančiam UAB „A.“, pasirašius sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „A.“) vardu iš R. M. už 10 000 Lt (2 896,20 Eur) įsigijo 3,13 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tęsiant iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, N. S. ir kiti bendrininkai jau sekančią dieną, t. y. 2007 m. rugsėjo 18 d. organizavo realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. rugsėjo 17 d. iš viso už 25 000 Lt (7 240,50 Eur) įgytų žemės sklypų pardavimo įforminimą jau neva už 2 180 800 Lt (631 603,33 Eur) jos (N. S. ) vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „S. B.“, tačiau tikrovėje UAB „A.“ grynųjų pinigų nesumokant, o juos pasisavinant, 2007 m. rugsėjo 18 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), N. S. žinant, kad UAB „S. B.“, kurią ji pati ir atstovavo, už UAB „A.“ vardu 2007 m. rugsėjo 17 d. nupirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 273 100 Lt (368 715,24 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „S. B.“ direktorė ir N. S. (sutartyje nurodyta N. S. gyvenamoji vieta, asmens duomenys asmens kodas, asmens tapatybės kortelė ir jos numeris) kaip UAB „A.“ direktorius pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „S. B.“ iš UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) perka 4,39 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 1 273 100 Lt (368 715,24 Eur), taip pat tą pačią dieną, t. y. 2007 m. rugsėjo 18 d., toje pačioje notaro kontoroje N. S. žinant, kad UAB „S. B.“, kurią ji pati ir atstovavo, už UAB „A.“ vardu 2007 m. rugsėjo 17 d. nupirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 907 700 Lt (262 888,09 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „S. B.“ direktorė ir N. S. kaip UAB „A.“ direktorius pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. DA-2478), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „S. B.“ iš UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) perka 3,13 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 907 700 Lt (262 888,09 Eur), t. y. iš viso neva perka žemės sklypus už 2 180 800 Lt (631 603,33 Eur), kuriuos bendrininko N. S. pateiktų, UAB „A.“ vardu išrašytų sąskaitų faktūrų – 2007 m. rugsėjo 18 d. serija AIK Nr. Nr. 000131 ir 2007 m. rugsėjo 18 d. serija AIK Nr. 000130 pagrindu pagal UAB „A.“ vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus – 2007 m. rugsėjo 18 d. AIK1 Nr. 000482 – 127 700 Lt sumai, 2007 m. rugsėjo 21 d. AIK1 Nr. 000495 – 473 100 Lt sumai, 2007 m. gruodžio 21 d. AIK1 Nr. 000158 – 200 000 Lt sumai, 2008 m. balandžio 30 d. AIK1 Nr. 000194 – 1 000 000 Lt sumai, 2008 m. balandžio 30 d. AIK1 Nr. 000195 – 30 000 Lt sumai, 2008 m. gegužės 6 d. AIK1 Nr. 000241 – 200 000 Lt sumai, 2008 m. gegužės 6 d. AIK1 Nr. 000243 – 150 000 Lt sumai, UAB „S. B.“ neva sumokėjo šiuose pinigų priėmimo kvituose kaip UAB „A.“ direktoriui nurodytam „D. B. “, t. y. sutartyje, sąskaitoje faktūroje ir pinigų priėmimo kvituose nurodyti žinomai neteisingi duomenys, nes tikrovėje UAB „S. B.“ direktorė N. S. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nei pinigų priėmimo kvituose kaip UAB „A.“ direktoriui nurodytam „D. B. “, nei jokiam kitam asmeniui neperdavė, tokiu būdu bendrininkų kontroliuojamos, jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. rugsėjo 17 d. realiai iš viso už 25 000 Lt (7 240,50 Eur) įgijus žemės sklypus bei sekančią dieną įforminus jų pardavimą UAB „S. B.“ neva jau už 2 180 800 Lt (631 603,33 Eur), tikrovėje UAB „S. B.“ direktorė N. S. , pažeisdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kuriame nurodoma, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, UAB “S. B.“ 2007 m. birželio 7 d. įstatų 2.1 punktą, kuriame nurodoma, kad „Bendrovės veiklos tikslas – vykdyti pelno siekiančią ūkinę komercinę veiklą“, 7.2 punktą, kuriame nurodoma, kad „Direktorius savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei pareiginiais nuostatais, įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) pagal bendrininko N. S. pateiktus fiktyvius dokumentus UAB „A.“ nesumokėjo ir niekam neperdavė, o 2 155 800 Lt (624 362,83 Eur) pasisavino, tokiu būdu N. S. padėjo N. S. pasisavinti užimamų pareigų pagrindu jai patikėtą didelės 2 155 800 Lt (624 362,83 Eur) vertės svetimą UAB „S. B.“ turtą (pinigines lėšas), tuo UAB „S. B.“ padaryti didelę 2 155 800 Lt (624 362,83 Eur) turtinę žalą;
5.3. tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. pradžios, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki 2008 m. rugsėjo 2 d., N. S. , veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, o laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 20 d. iki 2008 m. rugsėjo 2 d. ir su UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vienintele akcininke bei direktore R. K. , turėjusia teisę šią įmonę atstovauti, priimti sprendimus šios įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, taip pat turėjusia užimamų pareigų pagrindu jai (R. K. ) patikėtą UAB „A.“ turtą (pinigines lėšas), siekiant pridengti nusikalstamos veikos – svetimo UAB „A.“ didelės vertės turto pasisavinimo schemą bei paslėpti šios nusikalstamos veikos pėdsakus, jis (N. S. ), būdamas formaliai įsiforminęs realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, su bendrininkais susitarė bei sutiko, kad bendrininkai UAB „A.“ vardu už realią kainą nupirktų žemės sklypą, po to būtų įforminamas šio žemės sklypo pardavimas už didesnę kainą UAB „A.“, tačiau grynieji pinigai pagal N. S. pateikiamus fiktyvius dokumentus, UAB „A.“ nebūtų perduodami, o UAB „A.“ piniginės lėšos (grynieji pinigai) būtų pasisavinamos, tokiu būdu N. S. iš anksto pažadėjo paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus ir pridengti bendrininkus, nes nežinant realių (tikrųjų) sandorio aplinkybių, pagal N. S. pateiktus dokumentus UAB „A.“ didelės vertės piniginės lėšos (grynieji pinigai) neva buvo išmokėti UAB „A.“ atstovui „D. B. “, kuriam ir tektų atsakomybė už neva gautų piniginių lėšų tolesnį panaudojimą, taip pat N. S. teikė duomenis (priemones), reikalingus nusikalstamai veikai vykdyti – realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės UAB „A.“ pavadinimą, įmonės kodą, registracijos adresą, UAB „A.“ vardu išrašytą sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitus, savo kaip UAB „A.“ direktoriaus vardą, pavardę, asmens kodą, asmens dokumento pavadinimą, numerį, taip pat sutiko kaip UAB „A.“ direktorius pasirašyti arba pažadėjo surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, po ko N. S. surado apie nusikalstamą veiką (svetimo UAB „A.“ didelės vertės turto pasisavinimą) nieko nežinantį R. Ž. , už 100 Lt atlygį sutikusį kaip UAB „A.“ atstovas pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai pridengti ir vykdyti reikalinguose dokumentuose, šiam tikslui N. S. kaip UAB „A.“ direktorius 2007 m. rugpjūčio 9 d. įformino įgaliojimą R. Ž. (patvirtintą Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), tęsiant iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, bendrininkai surado žemės sklypą parduodančią UAB „B. T. G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotą adresu (duomenys neskelbtini), bei organizavo šio žemės sklypo įsigijimą UAB „A.“ vardu už 150 000 Lt (43 443 Eur), 2007 m. gruodžio 13 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrininkų nurodymu, N. S. surastam R. Ž. formaliai atstovaujančiam UAB „A.“ pasirašius nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „A.“) vardu iš UAB „B. T. G.“, atstovaujamos direktoriaus A. L. už 150 000 Lt (43 443 Eur), įsigijo 12,50 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tęsiant iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, R. K. ir kiti bendrininkai jau sekančią dieną, t. y. 2007 m. gruodžio 14 d. organizavo realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. gruodžio 13 d. už 150 000 Lt (43 443 Eur) įgyto žemės sklypo pardavimo įforminimą jau neva už 1 712 500 Lt (495 974,28 Eur) jos (R. K.) vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „A.“, tačiau tikrovėje UAB „A.“ grynųjų pinigų nesumokant, o juos pasisavinant, 2007 m. gruodžio 14 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), R. K. žinant, kad UAB „A.“, kurią ji pati ir atstovavo, už UAB „A.“ vardu 2007 m. gruodžio 13 d. nupirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 712 500 Lt (495 974,28 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „A.“ direktorė ir bendrininkų nurodymu, UAB „A.“ formaliai atstovaujantis R. Ž. už tą patį bendrininkų sumokėtą 100 Lt atlygį pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „A.“ iš UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) perka 12,50 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 1 712 500 Lt (495 974,28 Eur), kuriuos bendrininko N. S. pateiktų – UAB „A.“ vardu išrašytos 2007 m. gruodžio 14 d. sąskaitos faktūros serija AIK Nr. 000286 pagrindu pagal UAB „A.“ vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus – 2008 m. vasario 6 d. AIK1 Nr. 000222 – 312 500 Lt sumai, 2008 m. balandžio 11d. AIK1 Nr. 000241 – 320 000 Lt sumai, 2008 m. gegužės 30 d. AIK1 Nr. 000275 – 900 000 Lt sumai, 2008 m. rugsėjo 2 d. AIK1 Nr. 000499 – 180 000 Lt sumai, UAB „A.“ neva sumokėjo šiuose pinigų priėmimo kvituose kaip UAB „A.“ direktoriui nurodytam „D. B.“, tai yra sutartyje, sąskaitoje faktūroje ir pinigų priėmimo kvituose nurodyti žinomai neteisingi duomenys, nes tikrovėje UAB „A.“ direktorė R. K. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nei pinigų priėmimo kvituose kaip UAB „A.“ direktoriui nurodytam „D. B. “, nei jokiam kitam asmeniui neperdavė, tokiu būdu bendrininkų kontroliuojamos, jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007m. gruodžio 13 d. realiai už 150 000 Lt (43 443 Eur) įgijus žemės sklypą bei sekančią dieną įforminus jo pardavimą UAB „A.“ neva jau už 1 712 500 Lt (495 974,28 Eur), tikrovėje UAB „A.“ direktorė R. K. , pažeisdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, UAB “A.“ 2006 m. sausio 17 d. įstatų 2.1 punktą, kuriame nurodoma, kad „Bendrovės veiklos tikslas – vykdyti pelno siekiančią ūkinę komercinę veiklą“, 7.2 punktą, kuriame nurodoma, kad „Direktorius savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei pareiginiais nuostatais“, įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) pagal bendrininko N. S. pateiktus fiktyvius dokumentus UAB „A.“ nesumokėjo ir niekam neperdavė, o 1 562 500 Lt (452 531,27 Eur) pasisavino, tokiu būdu N. S. padėjo R. K. pasisavinti užimamų pareigų pagrindu jai patikėtą didelės 1 562 500 Lt (452 531,27 Eur) vertės svetimą UAB „A.“ turtą (pinigines lėšas), tuo UAB „A.“ padaryti didelę 1 562 500 Lt (452 531,27 Eur) turtinę žalą.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai
6. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintaras Eidukevičius apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalį, kuria R. K. , R. R. , N. S., M. U. išteisinti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, N. S. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį; civilinių ieškovų AB SEB bankas, Kauno apskrities VMI, VSDFV Kauno skyriaus ir UAB „AS Mundi“ civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti; panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas: M. U. turtui automobiliui „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke; N. S. turtui – butui su rūsiu, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliui „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose (duomenys neskelbtini) – „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, (duomenys neskelbtini) (EUR), (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) – AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke; R. K. turtui – 1/4 buto, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliui „Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke; N. S. turtui – piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) – AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriuje, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
Žemesnės instancijos teismas
– M. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 7–8 punktais, paskirti įpareigojimus – neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;
– N. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti ją dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 7–8 punktais, paskirti įpareigojimus – neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;
– R. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti ją dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 7–8 punktais, paskirti įpareigojimus – neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;
– N. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 7–8 punktais, paskirti įpareigojimus – neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;
– R. R. baudžiamąją bylą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 327 straipsnio 1 punktas, 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas);
– solidariai iš N. S. ir N. S. AB SEB bankui priteisti 624 362,83 Eur, Kauno apskrities VMI – 71 350,48 Eur. Solidariai iš R. K. ir N. S. AB SEB bankui priteisti 452 531,27 Eur, Kauno apskrities VMI – 10 062,54 Eur, VSDFV Kauno skyriui – 643,73 Eur, UAB „AS Mundi“ – 1 296,33 Eur. Iš N. S. AB SEB bankui priteisti 72 405 Eur.
– Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. U. konfiskuoti pasisavinto turto dydžio sumą – 973 311,51 Eur.
– N. S. turtui: butui su rūsiu, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliui „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose (duomenys neskelbtini) – „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, (duomenys neskelbtini) (EUR), (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) – AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, laikiną nuosavybės teisės apribojimą pratęsti iki civilinių ieškinių atlyginimo.
– M. U. turtui: automobiliui „M. B. (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitose (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, laikiną nuosavybės teisės apribojimą pratęsti iki turto konfiskavimo įvykdymo.
– R. K. turtui: 1/4 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), automobiliui „Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitose (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke, laikiną nuosavybės teisės apribojimą pratęsti iki civilinių ieškinių atlyginimo.
– N. S. turtui: piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitose (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) – AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriuje, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, laikiną nuosavybės teisės apribojimą pratęsti iki civilinių ieškinių atlyginimo. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
6.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus dėl išsamaus įrodymų vertinimo bei tinkamo nuosprendžio surašymo (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 3 dalies 2–4 punktai), todėl priimtas nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Skundžiamas nuosprendis neatitinka įstatymo reikalavimų, jame išdėstyti motyvai vienpusiški, išvados padarytos neatsižvelgus ir neįvertinus visų bylos aplinkybių, kurios galėjo turėti reikšmės teisingo sprendimo priėmimui, teismas prieštaravimų esančių išteisintųjų parodymuose bei dokumentuose, kuriais iš esmės vadovavosi priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nepašalino, nepasisakė dėl visų reikšmingų bylai aplinkybių, nurodytų tiek liudytojų, tiek ir išteisintųjų parodymuose, ignoravo ir nevertino visų byloje surinktų įrodymų (išteisintųjų bei liudytojų parodymų, specialistų išvadų, dokumentų (juose fiksuotų duomenų), dėl ko netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Net ir vertindamas selektyviai pasirinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas.
6.2. Apygardos teismas, išteisindamas R. R. , N. S. , R. K. , M. U., padarė tapačias išvadas, kad kaltinime nurodyti sandoriai su UAB „A.“ įvyko sutartyse nurodytomis sąlygomis bei piniginės lėšos pagal pateiktus dokumentus UAB „A.“ buvo išmokėtos. Teismui konstatavus, jog vykdytojai nepadarė jiems inkriminuotų veikų, buvo išteisintas ir padėjėjas N. S. .
6.3. Apeliantas nurodo, jog nors R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu (apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno bei ikiteisminio tyrimo teisėjo), tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu vienareikšmiškai nurodė, kad jokių pinigų niekam nemokėjo; D. B. taip pat tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad jokių pinigų iš nieko negavo ir gauti negalėjo, nes tuo metu buvo užsienyje; atlikus rašysenos tyrimą, specialistai nenustatė, kad pinigų priėmimo kvituose būtų pasirašęs D. B. ; o UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikę specialistai pateikė išvadą, kad ūkinės finansinės operacijos tarp UAB „A.“ ir UAB „A.“ dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis neįvyko, UAB „A.“ padaryta 1 712 500 Lt turtinė žala. Tačiau pirmosios instancijos teismas, išteisindamas R. K. , padarė išvadą, jog „...įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji (R. K. ) už įsigytą žemės sklypą sumokėjo UAB ,,A.“ sutartyje nurodytą kainą, kuri buvo aptarta šalių sutarimu. Kaltinamosios aiškinimai, kad šių dokumentų, patvirtinančių pinigų sumokėjimą šioje dalyje, nepasirašė, vėlgi prieštaringi, vertinant visus jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Taigi UAB „A.“ minėta pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą, už jį sumokėjo, pinigai buvo panaudoti pagal paskirtį ir kaltinamoji UAB „A.“ kaltinime nurodytos pinigų sumos 1 562 500 Lt (452 531,27 Eur) tyčia nepasisavino.“ Tokiu būdu, apelianto teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas priešingas išvadas padarė atsižvelgęs tik į tai, kad dokumentuose nurodyta, jog pinigai sumokėti. Tuo pačiu apeliantas, nesutikdamas su tokiomis apygardos teismo išvadomis, atkreipia dėmesį į tai, kad 2007 m. gruodžio 14 d. sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2.1 punkte nurodyta, kad UAB „A.“ atstovas iš UAB „A.“ 1 712 500 Lt gavo prieš pasirašant sutartį (t. y. ne vėliau kaip iki 2007 m. gruodžio 14 d.), tačiau pinigų priėmimo kvitai dėl grynųjų pinigų sumokėjimo išrašyti 2008 m. vasario 6 d., 2008 m. balandžio 11 d., 2008 m. gegužės 30 d., 2008 m. rugsėjo 2 d. datomis, t. y. nuo 54 iki 242 dienų po sutarties pasirašymo. Taigi, dokumentuose, kuriais kaip neginčijamais įrodymais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra esminiai prieštaravimai. Be to, pirmosios instancijos teismas nenurodė ir nepagrindė, kuriais iš dviejų skirtingų dokumentų variantų, dėl tų pačių esminių bylos aplinkybių, vadovaujasi.
6.4. Apygardos teismas motyvuodamas savo išvadas, dėl to, kad vadovaujasi sutartyse nurodytais duomenis, nurodo, jog teismine tvarka sutartys nenuginčytos. Kita vertus, pagal kasacinės instancijos teismo suformuotą teismų praktiką tokios kategorijos bylose atskirų sprendimų dėl tariamų sandorių, tai yra sandorių sudarytų tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių, pvz. sumokėti visos sutartyje nurodytos pinigų sumos), pripažinimo negaliojančiais nereikia. Pakanka kompetentingai nustatyti, kad toks sandoris buvo sudarytas. Tokiu nustatymu ir yra patvirtinamas tariamo sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2013, Nr. 2K-7-19-942/2017).
6.5. Apeliantas nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas dalies teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visiškai nevertino, nelygino su kitais byloje ištirtais įrodymais bei nepasisakė kodėl jais nesivadovauja. Darydamas išvadas, apygardos teismas visiškai ignoravo bei nenurodė, kodėl nesivadovauja iš oficialių valstybės institucijų VMI ir VSDFV gautais objektyviais ir neabejotinai patikimais įrodymais apie UAB „A.“ veiklą ir bendrovėje dirbusius asmenis, t. y. 2016 m. birželio 7 d. Kauno apskrities VMI rašte Nr. (8.1-03.1.1)K-483 užfiksuotais duomenimis bei 2016 m. birželio 7 d. iš Sodros pateiktais duomenimis (t. 13, b. l. 77, 86-87), kurie patvirtina, kad UAB „A.“ bei jos vardu išrašomais dokumentais buvo pasinaudota didelės vertės turto pasisavinimui pridengti. Juolab, kad aplinkybę, jog UAB „A.“ nevykdė jokios veiklos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme patvirtino ir N. S. . Be to, visi žemės sklypus UAB „A.“ pardavę asmenys – V. S. (pagal įgaliojimą atstovavęs J. P. ), I. J. , L. V. , S. A. , R. M. bei A. L. (atstovavęs UAB „B. T. G.“) apklausiami patvirtino, kad žemės sklypai šiai bendrovei buvo parduoti už realią, sandorio sudarymo dienai rinkos kainą. Taigi, kyla logiškas klausimas – kokiu tikslu nenustatyti asmenys, jokios veiklos nevykdančios įmonės – UAB „A.“ vardu, pirko žemės sklypus investuodami net 1 025 000 Lt. Nors apygardos teismas nuosprendyje atkreipia dėmesį, kad byloje nėra įrodymų, iš kokių lėšų UAB „A.“ vardu buvo nupirkti žemės sklypai, tačiau plačiau nesigilina ir šio fakto neakcentuoja. Kai tuo tarpu jis yra labai svarbus nusikalstamų veikų schemoje. Atsakymas slypi tolimesniuose veiksmuose su šiais žemės sklypais – jie (žemės sklypai) paros ar kelių dienų bėgyje buvo perleisti kreditus iš SEB bankas gavusioms įmonėms UAB „K.“, UAB „S. B.“, UAB „B.“ bei UAB „A.“ už 8 353 950 Lt. Žemės sklypų vertė, kurie kaip matyti iš buvusių savininkų parodymų, buvo geografiškai nepatogioje vietoje – toli nuo kelio, prastu privažiavimu ir t. t., vienais atvejais per dieną, kitais per kelias dienas pakyla vidutiniškai daugiau kaip 7 kartus (715%), kas pinigine išraiška sudaro – 7 328 950 Lt. Iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad UAB „K.“, UAB „S. B.“, UAB „B.“ bei UAB „A.“ piniginės lėšos – 8 353 950 Lt, tikrovėje jokios veiklos nevykdančiai UAB „A.“ nebuvo išmokėtos. Piniginės lėšos buvo pasisavintos. O pridengiant šią nusikalstamą veiką į įmonių buhalterinę apskaitą įtraukti fiktyvūs UAB „A.“ dokumentai, patvirtinantys tariamą piniginių lėšų perdavimą šios įmonės atsakingiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas, darydamas priešingas išvadas, taip pat visiškai ignoravo bei nenurodė, kodėl nesivadovauja teisminio nagrinėjimo metu ištirtais objektyviais ir neabejotinai patikimais įrodymais – liudytojų D. B., R. Ž. parodymais, specialisto išvadomis Nr. 11-587(14), Nr. 11-526(15), dokumentais, t. y. UAB „A.“ vardu išrašytais dokumentais dėl žemės sklypų pirkimo iš fizinių asmenų bei UAB „B. T. G.“ bei jų pardavimo UAB „K.“, UAB „S. B.“, UAB „B.“, UAB „A.“; UAB „A.“ vardu išrašytais dokumentais dėl UAB „K.“, UAB „S. B.“, UAB „B.“, UAB „A.“ piniginių lėšų sumokėjimo D. B. ir N. S. ; 2007 m. rugpjūčio 9 d. įgaliojimu R. Ž. sudarinėti sandorius UAB „A.“ vardu ir kt., patvirtinančiais, kad UAB „K.“, UAB „S. B.“, UAB „B.“ bei UAB „A.“ piniginės lėšos UAB „A.“ nebuvo perduotos.
6.6. Apeliantas pažymi, kad piniginių lėšų perdavimas/neperdavimas dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis yra šios bylos esmė. Apygardos teismas nutarė, kad piniginės lėšos buvo perduotos UAB „A.“, tačiau 2007 m. rugsėjo 18 d., 2007 m. gruodžio 14 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyse, pasirašytose su UAB „S. B.“ ir UAB „A.“, bei pinigų priėmimo kvituose (t. 2, b. l. 38–41, 42–48; t. 5, b. l. 37–41, 127–130, 150–153) fiksuotoje informacijoje yra esminiai prieštaravimai dėl piniginių lėšų perdavimo aplinkybių. Sprendžiant iš dokumentų, kuriais teismas tikėjo ir vadovavosi, galima teigti, kad UAB „A.“ buvo sumokėta dvigubai daugiau – pagal sutarčių 2.1 p. prieš pasirašant šias sutartis bei dar kartą pagal pinigų priėmimo kvitus, kurie išrašyti datomis jau gerokai po sutarčių pasirašymo. Prokuroro teigimu, šiuo atveju kyla klausimas ar dokumentuose esant esminiams prieštaravimams dėl esminių bylos aplinkybių yra pagrindas besąlygiškai tikėti ir pasitikėti šiais, nors ir notariškai patvirtintais, dokumentais. Be to, teismas nuosprendyje nenurodė, kokį iš dokumentuose nurodytų piniginių lėšų perdavimo UAB „A.“ atstovui variantų jis laikė teisingu ir kodėl. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką notarine forma patvirtintas sandoris nėra besąlygiškas pagrindas preziumuoti jame nurodytų faktų teisingumą, nustačius tikrovės neatitinkančių faktų fiksavimą notariškai patvirtintuose sandoriuose, tokių sandorių sudarymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę bei veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-136-489/2017, Nr. 2K-120-511/2017, Nr. 2K-320-976/2017, Nr. 2K-7-5-895/2018).
6.7. Tuo tarpu dėl UAB „B.“ piniginių lėšų 3 760 650 Lt sumokėjimo nebuvo gauta jokių tai patvirtinančių dokumentų – nei sąskaitų faktūrų, nei pinigų priėmimo kvitų ar kasos pajamų orderių. 2007 m. lapkričio 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje (notarinio registro Nr. DA-15342) nurodyta, kad prieš sutarties pasirašymą iš UAB „B.“ N. S. gavo 3 760 650 Lt (sutarties 2.1 p.), tačiau N. S. apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jokių piniginių lėšų iš UAB „B.“ negavo. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl atmeta nuoseklius N. S. parodymus, taip pat kodėl, nesant teisės aktuose numatytų privalomų dokumentų kasos operacijoms pagrįsti, padarė visiškai priešingas išvadas.
6.8. Tiek VMI specialistai, tiek ir Ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialistai, įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingos išvados pateikimą, atliko UAB „A.“, UAB „K.“, UAB „S. B.“ bei UAB „B.“ veiklos tyrimus bei vienareikšmiškai nustatė šių įmonių apskaitoje įformintas apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis neįvykusias ūkines operacijas su jokios veiklos nevykdžiusia bendrove „A.“ bei atitinkamų nuostolių padarymą UAB „A.“ – 1 712 500 Lt, UAB „K.“ – 700 000 Lt, UAB „S. B.“ – 2 180 800 Lt bei UAB „B.“ – 3 760 650 Lt. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo bei VMI specialistų tyrimo išvados tokio pobūdžio bylose yra svarbios bei sudaro atskirą įrodymų šaltinį, tačiau teismas specialistų pateiktas išvadas ignoravo bei nevertino, nepasisakė kodėl jomis nesivadovauja.
6.9. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išteisinamajame nuosprendyje pateiktomis išvadomis bei pateikdamas apeliaciniame skunde teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų analizę teigia, kad būtent pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai patvirtina išteisintųjų kaltę, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas nustatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 24 straipsnio 6 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje:
– įmonės – UAB „A.“, UAB „K.“, UAB „S. B.“ bei UAB „B.“ vykdė ūkinę–finansinę veiklą, pirkimo–pardavimo sandorius, gaudavo pajamas bei kreditus veiklai vystyti, t. y. įmonės nebuvo fiktyvios – jose dirbę asmenys buvo oficialiai įdarbinti, buvo tvarkoma buhalterinė apskaita, įmonės VMI bei VSDFV teikė deklaracijas bei finansines atskaitomybes;
– nusikalstamų veikų padarymo metu R. K. buvo UAB „A.“, vienintele akcininke bei direktore, turėjo teisę ją atstovauti, priimti sprendimus UAB „A.“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėjo jai užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės UAB „A.“ turtą; M. U. buvo UAB „B.“ direktoriumi, turėjo teisę ją atstovauti, priimti sprendimus UAB „B.“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėjo jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės UAB „B.“ turtą; R. R. buvo UAB „K.“ vienintele akcininke bei direktore, turėjo teisę ją atstovauti, priimti sprendimus UAB „K.“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėjo jai užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės UAB „K.“ turtą; N. S. buvo UAB „S. B.“ direktore, turėjo teisę ją atstovauti, priimti sprendimus UAB „S. B.“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėjo jai užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės UAB „S. B.“ turtą;
– iš AB SEB bankas UAB „A.“, atstovaujama direktorės R. K. , gavo 4 000 000 Lt kreditą; UAB „B.“, atstovaujama direktoriaus M. U. , gavo 3 125 000 Lt kreditą; UAB „S. B.“, atstovaujama direktorės N. S., gavo 4 000 000 Lt kreditą; UAB „K.“, atstovaujama direktorės R. R. , gavo 4 000 000 Lt kreditą;
– UAB „A.“, UAB „K.“, UAB „S. B.“ bei UAB „B.“ vykdė tarpusavyje susijusią ūkinę finansinę veiklą – sudarinėjo sandorius, vykdė mokėjimus, darė užskaitas ir pan., tai yra nebuvo atsitiktinės. Tuo tarpu UAB „A.“ neturėjo jokio turto ir piniginių lėšų, nevykdė jokios veiklos, negavo jokių pajamų, neteikė deklaracijų bei finansinių atskaitomybių, nemokėjo mokesčių VMI bei įmokų VSDFV, įmonėje nebuvo įdarbintų ir socialiniu draudimu apdraustų asmenų. N. S. buvo formaliai įsiforminęs realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ akcininku ir direktoriumi, tačiau socialiniu draudimu apdraustas nebuvo ir niekada nebuvo šioje įmonėje įdarbintas. N. S. , jokios veiklos nevykdančios ir piniginių lėšų neturinčios UAB „A.“ vardu sudarinėjo sandorius, išdavė notaro patvirtintą įgaliojimą, kaip vienintelis akcininkas priiminėjo sprendimus dėl žemės sklypų įsigijimo UAB „A.“ vardu. UAB „A.“ vardu išrašytuose dokumentuose nurodyti R. Ž. , D. B. bei L. B. socialiniu draudimu apdrausti nebuvo ir niekada nebuvo šioje įmonėje įdarbinti (asmens – L. B. , Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra);
– nusikalstamos veikos bendrininkai iš viso už 1 025 000 Lt (296 860,51 Eur) UAB „A.“ vardu už realią rinkos kainą nupirko žemės sklypus. N. S. , kaip UAB „A.“ direktorius, 2007 m. rugpjūčio 9 d. įformino įgaliojimą R. Ž. (patvirtintą Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K. , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš fizinių asmenų bei iš UAB „B. T. G.“ žemės sklypų įgijimo UAB „A.“ vardu dokumentus pasirašęs R. Ž. apklausiamas patvirtino, kad dokumentuose pasirašinėjo už 100 Lt atlygį, 1 025 000 Lt neturėjo ir kaip UAB „A.“ atstovas niekam nemokėjo;
–žemės sklypus UAB „A.“ pardavę asmenys V. S. (pagal įgaliojimą atstovavęs J. P. ), I. J. , L. V. , S. A. , R. M. bei A. L. (atstovavęs UAB „B. T. G.“) patvirtino, kad žemės sklypai šiai bendrovei (UAB „A.“) buvo parduoti už realią, sandorio sudarymo dienai, rinkos kainą;
– UAB „A.“ vardu nupirkus žemės sklypus, sekančią dieną (ar po kelių dienų) buvo įforminti šių žemės sklypų ir statinių pardavimai jau neva už 8 353 950 Lt (2 419 471,15 Eur) bendrininkų vadovaujamoms ir atstovaujamoms UAB „K.“, UAB „B.“, UAB „A.“ ir UAB „S. B.“: UAB „A.“ 2007 m. rugsėjo 17 d. įsigijo už 15 000 Lt, o 2007 m. rugsėjo 18 d. UAB „S. B.“ (N. S. ) – už 1 273 100 Lt, per 1 dieną kaina padidinta +1 258 100 Lt (84,87 karto); UAB „A.“ 2007 m. rugsėjo 17 d. įsigijo už 10 000 Lt, o 2007 m. rugsėjo 18 d. UAB „S. B. “ (N. S. ) – už 907 700 Lt, per 1 dieną kaina padidinta +897 700 Lt (90,77 karto); UAB „A.“ 2007 m. lapkričio 23 d. įsigijo už 400 000 Lt, o UAB „B.“ (M. U.) 2007 m. lapkričio 26 d. – už 3 760 650 Lt, per 3 dienas kaina padidinta +3 360 650 Lt (9,4 karto); UAB „A.“ 2007 m. gruodžio 13 d. įsigijo už 150 000 Lt, o UAB „A.“ (R. K. ) 2007 m. gruodžio 14 d. – už 1 712 500 Lt, per 1 dieną kaina padidinta +1 562 500 Lt (11,42 karto); UAB „A.“ 2007 m. rugpjūčio 22 d. įsigijo už 450 000 Lt, o UAB „K.“ (R. R. ) 2007 m. rugpjūčio 31 d. – už 700 000 Lt, per 9 dienas kaina padidinta +250 000 Lt (1,75 karto).
– visų notaro patvirtintų sutarčių sudarytų tarp UAB „A.“ ir UAB „K.“, UAB „S. B.“, UAB „B.“ bei UAB „A.“ 2.1 punktuose nurodyta, jog žemės sklypų PARDAVĖJOS (UAB „A.“) atstovas pareiškė ir patvirtino, kad PARDAVĖJA (UAB „A.“) iš PIRKĖJOS (UAB „K.“, UAB „S. B.“, UAB „B.“ bei UAB „A.“) sutartyse nurodytas pinigų sumas gavo prieš pasirašant šias sutartis, tačiau UAB „A.“ pinigų priėmimo kvitai dėl UAB „A.“ ir UAB „S. B.“ grynųjų pinigų sumokėjimo yra surašyti vėlesnėmis datomis (pvz. net ir po daugiau nei 8 mėnesių nuo sutarčių sudarymo);
– UAB „A.“ sąskaitose faktūrose bei pinigų priėmimo kvituose, kaip iš UAB „K.“ gavęs 1 712 500 Lt, iš UAB „S. B.“ gavęs 2 180 800 Lt, iš UAB „A.“ gavęs 700 000 Lt, nurodytas D. B. . Tuo tarpu D. B. apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jokių piniginių lėšų iš UAB „K.“, UAB „S. B.“ bei UAB „A.“ negavo, jokių dokumentų UAB „A.“ vardu neišrašinėjo ir juose nepasirašinėjo. Dokumentuose nurodytomis datomis buvo išvykęs ir gyveno užsienyje. Specialistai ištyrę UAB „A.“ vardu išrašytas sąskaitas faktūras bei pinigų priėmimo kvitus, pateikė specialisto išvadas, kuriose konstatavo, jog nenustatė, kad šiuose dokumentuose būtų pasirašęs D. B. ;
– 2007 m. lapkričio 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje (notarinio registro Nr. DA-15342), kaip iš UAB „B.“ gavęs 3 760 650 Lt, nurodytas N. S. . N. S. apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jokių piniginių lėšų iš UAB „B.“ negavo, jokių dokumentų UAB „A.“ vardu neišrašinėjo ir juose nepasirašinėjo;
– UAB „A.“ direktorė R. K. apklausta tiek ikiteisminio tyrimo pareigūno, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nurodė, kad 1 712 500 Lt UAB „A.“ piniginių lėšų pagal UAB „A.“ sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitus niekam neišmokėjo ir neperdavė;
– 2014 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/153 nurodyta, kad UAB „A.“ direktorei R. K. įforminus piniginių lėšų 1 712 500 Lt išmokėjimą UAB „A.“ vardu, bendrovei „A.“ buvo padarytas 1 712 500 Lt nuostolis; UAB „K.“ direktorei R. R. įforminus piniginių lėšų 700 000 Lt išmokėjimą UAB „A.“ vardu, bendrovei „K.“ buvo padarytas 700 000 Lt nuostolis; UAB „S. B.“ direktorei N. S. įforminus piniginių lėšų 2 180 800 Lt išmokėjimą UAB „A.“ vardu, bendrovei „S. B.“ buvo padarytas 2 180 800 Lt nuostolis;
– 2012 m. spalio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/188 nurodyta, kad bendrovė „B.“, atstovaujama direktoriaus M. U. , dėl nerealių žemės sklypų pirkimo kainų patyrė 4 123 367,50 Lt nuostolį. Daroma išvada, kad UAB „B.“ turtas buvo naudojamas taip, kad neatnešė ekonominės naudos, perkant žemės sklypus nerealiomis kainomis;
– Kauno apskrities VMI 2009 m. gegužės 11 d. UAB „S. B.“ mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje Nr. AU18-39 nurodyta, kad UAB „S. B.“, atstovaujama direktorės N. S. , pirkdama žemės sklypus skirtus perparduoti žymiai aukštesnėmis kainomis nei rinkos, sudarinėjo įmonei nuostolingus sandorius, žinodama, kad tokiomis kainomis negalės jų parduoti ir negalės bankui grąžinti gautų kreditų jiems pirkti. Gauti iš banko kreditai buvo naudojami žemės sklypams pirkti žymiai aukštesnėmis kainomis, nei tuo metu buvo jų rinkos vertė, todėl akivaizdžiai gresiant bankrotui ir siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais buvo iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims turtas, kuris galėjo būti panaudotas banko kreditams grąžinti. Tokių sandorių sudarymas rodo mokesčių mokėtojo tyčinio bankroto požymių buvimą;
– UAB „K.“, UAB „S. B.“, UAB „B.“ bei UAB ,A.“ žemės sklypus iš UAB „A.“ įsigijo 2007 m., tuo metu jokios nekilnojamojo turto krizės nebuvo, tačiau bendrovių atsakingi asmenys – R. R. , R. K. , N. S. bei M. U. , įmonių vardu nupirkę šiuos žemės sklypus, jokios veiklos su tais sklypais nevykdė, sklypų nerealizavo, jokių projektų juose nevykdė;
– Kauno apygardos teismo nutartimis iškeltos bankroto bylos: 2008 m. spalio 16 d. – UAB „A.“, įmonė likviduota su kreditoriais atsiskaityta nebuvo; 2008 m. lapkričio 18 d. – UAB „S. B.“, įmonė likviduota su kreditoriais atsiskaityta nebuvo; 2008 m. lapkričio 21 d. – UAB „K.“ įmonė likviduota su kreditoriais atsiskaityta nebuvo; UAB „B.“ jokios veiklos nevykdo.
Šalies argumentai
6.10. Apelianto teigimu, aptartos baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatytos aplinkybės, patvirtina, kad R. K. , būdama UAB „A.“, vienintele akcininke bei direktore, M. U. , būdamas UAB „B.“ direktoriumi, R. R. , būdama UAB „K.“ vienintele akcininke bei direktore, N. S. , būdama UAB „S. B.“ direktore, turėdami įgalinimus veikti įmonės vardu ir atstovauti jos interesams, visiškai disponuodami įmonių lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, būdami atsakingi už bendrovės veiklos organizavimą, turėdami tikslą pasisavinti jiems patikėtas bendrovių pinigines lėšas, siekdami pateisinti jų paėmimą iš įmonės kasos, pasitelkė N. S. bei kitus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, N. S. , iš anksto pažadėjo paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus bei pridengti bendrininkus, N. S., būdamas formaliai įsiforminęs realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“, akcininku ir direktoriumi, sutiko, kad šia įmone būtų pasinaudota neteisėtai veiklai nuslėpti, taip pat teikė priemones (duomenis), reikalingas nusikalstamai veikai vykdyti bei kaip UAB „A.“ direktorius pats pasirašinėjo arba atskirais atvejai pažadėjo surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, po ko nenustatyti nusikalstamos veikos bendrininkai iš viso už tuo metu realią kainą – 1 025 000 Lt (296 860,51 Eur), UAB „A.“ vardu nupirko žemės sklypus, po to sekančią dieną (ar po kelių dienų) įformino šių žemės sklypų ir statinių pardavimą jau neva už 8 353 950 Lt (2 419 471,15 Eur) bendrininkų vadovaujamoms ir atstovaujamoms UAB „K.“, UAB „B.“, UAB „A.“ ir UAB „S. B.“, tikrovėje UAB „K.“ vienintelė akcininkė ir direktorė R. R. – 250 000 Lt (72 405 Eur), UAB „S. B. “ vienintelė akcininkė ir direktorė N. S. – 2 155 800 Lt (624 362,83 Eur), UAB „B.“ direktorius M. U. – 3 360 650 Lt (973 311,51 Eur), UAB „A.“ vienintelė akcininkė ir direktorė R. K. – 1 562 500 Lt (452 531,27 Eur) įmonių piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nusikalstamos veikos bendrininkų kontroliuojamai UAB „A.“ nesumokėjo bei šias pinigines lėšas pasisavino. Žemės sklypai iš UAB „A.“ buvo įgyti 2007 m., kuomet jokios nekilnojamojo turto krizės nebuvo, tačiau bendrovių atsakingi asmenys R. R., R. K. , N. S. bei M. U. , įmonių vardu nupirkę šiuos žemės sklypus, jokios veiklos su tais sklypais nevykdė, sklypų nerealizavo, jokių projektų juose nevykdė. Tai taip pat patvirtina, kad sklypų įsigijimas nebuvo reikalingas įmonių reikmėms, nors vykdyti kokią tai veiklą ar perparduoti iki krizės (2008 m. pabaigos) buvo pakankamai laiko, žemės sklypų įgijimas buvo reikalingas tik pridengti pinigų pasisavinimą. Žemės sklypų pirkimas, nesumokant didesnės dalies sutartyse nurodytų piniginių sumų, šiuo atveju yra nusikalstamos veikos dalis, esminis momentas, suteikęs išteisintiesiems galimybę su svetimu bendrovės turtu elgtis kaip su savu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-462-489/2016, Nr. 2K-269- 648/2017, Nr. 2K-83-942/2018).
6.11. Apeliantas nurodo, kad R. R. , R. K. , N. S. , M. U. yra keturių nusikalstamų veikų, nustatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, vykdytojai, o N. S. padėjėjas (BK 24 straipsnio 6 dalis, 183 straipsnio 2 dalis). N. S. nusikalstama veikla vyko nuo parengiamųjų darbų iki paskutinių atliktų veiksmų, tęsėsi daugiau kaip metus laiko, jis pats išrašinėjo bei pasirašinėjo fiktyvius UAB „A.“ dokumentus, išdavė įgaliojimą R. Ž. , teikė notarui žinomai neteisingus duomenis, pasirašinėjo fiktyvias notariškai tvirtinamas sutartis, nusikalstamoms veikoms pridengti ir nuslėpti reikalingus dokumentus teikė bendrininkams, gaudamas už tai atlygį. Taigi, buvo aktyvus nusikalstamos veikos bendrininkas ir sudarė vykdytojams realią galimybę pasisavinti jiems patikėtą bendrovių didelės vertės turtą – svetimus pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2013, Nr. 2K-455/2012, Nr. 2K- 138/2014, Nr. 2K-497-511/2015). Bendrininkai veikė bendrai, tampriai bendradarbiaudami bei pasiskirstę vaidmenis, be atskirų jų veiksmų ši nusikalstama veika, negalėtų būti padaryta. Jų susitarimas nustatytas iš kaltinamųjų išankstinio susitarimo, konkliudentinių veiksmų ir bendro galutinio tikslo.
7. Civilinio ieškovo AB SEB bankas atstovas advokatas V. V. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendį dėl R. R., N. S. , M. U. bei R. K. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir N. S. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, panaikinti ir priimti naują nuosprendį: R. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje dėl didelės 250 000 Lt (72 405 Eur) vertės svetimo UAB „K.“ turto pasisavinimo; N. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje dėl didelės 2 155 800 Lt (624 362,83 Eur) vertės svetimo UAB „S. B.“ turto pasisavinimo; M. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje dėl didelės 3 360 650 Lt (973 311,51 Eur) vertės svetimo UAB „B.“ turto pasisavinimo; R. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje dėl didelės 1 562 500 Lt (452 531,27 Eur) vertės svetimo UAB „A.“ turto pasisavinimo; N. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką nustatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje dėl padėjimo R. R. , N. S. , M. U. , R. K. pasisavinti didelės vertės – atitinkamai 250 000 Lt (72 405 Eur), 2 155 800 Lt (624 362,83 Eur), 3 360 650 Lt (973 311,51 Eur), 1 562 500 Lt (452 531,27 Eur), jiems svetimą atitinkamai UAB „K.“, UAB „S. B.“, UAB „B.“ ir UAB „A.“ priklausantį turtą. Patenkinti civilinio ieškovo AB SEB banko civilinį ieškinį ir priteisti civilinio ieškovo naudai: solidariai iš R. K. ir N. S. 452 531,27 Eur turtinės žalos atlyginimo; solidariai iš R. R. ir N. S. 72 405 Eur turtinės žalos atlyginimo; solidariai iš N. S. ir N. S. 624 362,83 Eur turtinės žalos atlyginimo; solidariai iš R. K. , N. S. , R. R. , N. S. 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; solidariai iš R. K., N. S. , R. R. , N. S. patirtas proceso išlaidas, kurių faktą ir dydį patvirtinantys dokumentai teismui bus pateikti.
7.1. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimą – vertino tik atskirus bylos įrodymus, neatsižvelgdamas į įrodymų ir bylos aplinkybių visumą, dėl ko padarė ir faktinėms bylos aplinkybėms neatitinkančias išvadas. Tai sutrukdė pirmosios instancijos teismui priimti byloje teisingą ir pagrįstą sprendimą, kaltinamieji dėl jiems pareikštų kaltinimų buvo nepagrįstai išteisinti.
7.2. Byloje pateiktu patikslintu civiliniu ieškiniu prašomos priteisti piniginės lėšos, išteisintųjų vadovaujamoms įmonėms buvo perduotos, tarp jų ir AB SEB banko sudarius atitinkamas kreditavimo sutartis, o būtent: 1) 2007 m. birželio 27 d. kreditavimo sutartį Nr. 1850711010064-03 su UAB „S. B.“, kredito suma 4 000 000 Lt (1 158 480,07 Eur); 2) 2007 m. rugsėjo 13 d. kreditavimo sutartį Nr. 1850711010108-03 su UAB „K.“, kredito suma 4 000 000 Lt (1 158 480,07 Eur); 3) 2007 m. lapkričio 14 d. kreditavimo sutartį Nr. 1850711010132-03 su UAB „A.“, kredito suma 4 000 000 Lt (1 158 480,07 Eur). Šiuo metu visos įmonės, su kuriomis buvo sudarytos kredito sutartys yra likviduotos ir išregistruotos iš Juridinių asmenų registro.
7.3. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad kaltinamųjų veiksmuose egzistuoja privalomos civilinės atsakomybės sąlygos – kaltė ir neteisėti veiksmai. Priešingai pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, byloje ištirtais įrodymais buvo atskleistas išteisinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų mechanizmas, o būtent: išteisinamieji, atskiruose epizoduose veikdami bendrininkų grupe kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei N. S. , formaliai įsiforminusiu realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ akcininku ir direktoriumi, pasinaudodamas šia įmone, siekdamas pridengti nusikalstamos veikos schemą bei paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, bendrininkams iš anksto susitarus ir N. S. sutikus kaip UAB „A.“ direktoriui pačiam pasirašyti arba pažadėjus surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, nusikalstamos veikos bendrininkai, pasinaudodami susijusiomis įmonėmis, per sandorių grandinę, organizuodavo žemės sklypų įsigijimą UAB „A.“ vardu ir vėliau, praėjus itin mažam laiko tarpui (1–9 dienoms), atlikdavo įsigytų jų žemės sklypų pardavimą kaltinamųjų atstovaujamoms įmonėms, tačiau tikrovėje bendrininkų kontroliuojamai UAB „A.“ pinigų neperduodant ir nesumokant, o juos pasisavinant. Todėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad kaltinamieji nežinojo, jog UAB „A.“ nevykdo jokios veiklos ir, kad kaltinamieji jų įmonėms priklausančias pinigines lėšas panaudojo pagal paskirtį, t. y. sumokėjo UAB „A.“ atstovui (trimis iš keturių sandorių D. B. , vienu atveju ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui), neatitinka bylos aplinkybių ir dėl to nepagrįstai buvo nepritaikytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už svetimo turto pasisavinimą.
7.4. Apeliantas pažymi, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog N. S. 2006 m. nusipirko UAB „A.“, tapo jos vieninteliu akcininku ir direktoriumi, tačiau jokios veiklos nevykdė. Pasak N. S. , jis R. Ž. nepažįsta. Kita vertus, rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad būtent N. S. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surado apie nusikalstamas veikas nieko nežinantį R. Ž. , kuris sutiko už 100 Lt atlygį, kaip UAB „A.“ atstovas, pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai pridengti ir vykdyti reikalinguose dokumentuose, ir šiam tikslui N. S. , kaip UAB „A.“ direktorius, 2007 m. rugpjūčio 9 d. įformino R. Ž. įgaliojimą, patvirtintą Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), nors iš akcijų pirkimo–pardavimo sutarties (t. 2, b. 1. 73–74) matyti, kad dar 2007 m. balandžio 5 d. N. S. pardavė, o D. B. nupirko UAB „A.“ akcijas už 1 000 Lt kainą. Dar daugiau, specialisto išvadoje Nr. 11-526 (15) nustatyta, kad 2007 m. balandžio 5 d. UAB „A.“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje D. B. vardu pasirašė ne D. B. . Tuo tarpu kaltinamasis N. S. asmens parodymo atpažinti metu neatpažino D. B. ir nurodė, kad tai ne tas asmuo, kuriam pardavė UAB „A.“ akcijas (t. 1, b. 1. 168–170). Galiausiai liudytojas D. B. nurodė, kad nepažįsta nei vieno iš kaltinamųjų, taip pat ir N. S. , jam nėra žinomos įmonės „A.“, „B.“, „K.“, „S. B.“, „A.“ ir šių bendrovių vardu jokių sandorių niekada nesudarinėjo, pinigų negavo ir jų niekam nedavė.
7.5. Apeliantas taip pat pažymi, kad iš liudytojo R. Ž. parodymų, kurie teisminio bylos nagrinėjimo metu perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, nustatyta, kad: jis niekada nedirbo įmonėje UAB „A.“, šios įmonės nežino; negali paaiškinti aplinkybių, kaip pasirašė atitinkamose žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartyse, už ką gavo atlygį iki 100 litų; nežino, kas buvo parašyta sutartyse ir kokie sandoriai vyko; pasirašyti sutartis pas notarą jį palydėjo vyras, kuris prašė jo paslaugos; jokių pinigų, susijusių su aptariamomis sutartimis, jis nei pas notarą, nei kur kitur negavo ir nemokėjo; jis tik pasirašė, kur jo paprašė jį lydėjęs vyras ir padarė tik dėl vienos priežasties, kad uždirbti šiek tiek pinigų.
7.6. Apeliantas nurodo, jog būtent N. S. , kaip vienintelis įmonės akcininkas priimdavo atitinkamus sprendimus dėl žemės sklypų pirkimo, pardavimo sandorių sudarymo, o bylos įrodymų visuma leidžia teigti, kad N. S. nurodyti veiksmai – UAB „A.“ akcijų pardavimas D. B. , notarinio įgaliojimo išdavimas R. Ž. , kuris beje išduotas vėliau nei minėta akcijų pardavimo sutartis (sutartis sudaryta 2007 m. balandžio 5 d., įgaliojimas išduotas 2007 m. rugpjūčio 9 d.), buvo sudaryti tik siekiant paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, pridengiant save kaip tikrąjį ir faktinį UAB „A.“ vadovą. Tai, kad būtent N. S. buvo faktinis asmuo veikęs UAB „A.“ vardu įrodo ir 2007 m. rugsėjo 18 d. sandoriai tarp UAB „S. B.“, atstovautos išteisintosios N. S. , ir UAB „A.“, kurios vardu veikė N. S. , dėl žemės sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)1 pardavimo UAB „S. B.“. Papildomai paminėtina, jog iš išteisintosios R. K. parodymų, duotų 2016 m. gegužės 16 d. apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją, matyti, jog sandorių sudarymui pas notarą ją vežiodavo N. S. , M. U. ir jo draugai.
7.7. Iš paties N. S. parodymų, duotų jį apklausiant liudytoju 2010 m. balandžio 27 d. ir 2014 m. kovo 3 d., matyti, kad jie yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys tarpusavyje. Apklausiamas 2010 m. balandžio 27 d. N. S. nurodė, kad 2007 m. rudenį jam paskambino žmogus, prisistatęs D. B. draugu, ir paprašė susitikti. Susitikus vyriškis paklausė, ar jis negalėtų atstovauti UAB „A.”, kaip vis dar jos direktorius, ir pasirašyti žemės sklypų pardavimo sutartis. Jis sutiko ir buvo nuvažiavęs į Vilnių pas kažkokį notarą, pasirašė kaip UAB „A.” direktorius dvi sutartis su UAB „S. B.” dėl žemės sklypų pardavimo. Tuo tarpu apklausiamas 2014 m. kovo 3 d., N. S. ne tik nurodė, kad pažįsta asmenį Ž. pavarde (tik nurodė, kad tai A. Ž. ), tačiau ir tai, kad neva praėjus keliems mėnesiams po UAB „A.” akcijų pardavimo D. B. , pastarasis pats jam paskambino ir paprašė, kad jis įmonės vardu sudarytų kažkokį sandorį. Jis sutiko, nuvyko į Vilnių pas notarą – kokį neatsimena, kur jis ir pasirašė dokumentus UAB „A.” vardu, kaip bendrovės direktorius, nors iš tikrųjų tuo metu juo nebuvo.
7.8. Iš pirmiau nurodytų įrodymų visumos darytina neabejotina išvada, jog tikrasis ir vienintelis asmuo, visų sandorių tarp UAB „A.” ir išteisintųjų vadovautų įmonių metu, realiai veikęs UAB „A.” vardu buvo būtent N. S. , kuris veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą – padėjo bendrininkams R. R. , N. S., M. U. bei R. K. pasisavinti jiems patikėtą didelės vertės įmonių turtą (pinigines lėšas), iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus. Tai paneigia išteisintųjų teisminio nagrinėjimo metu iškeltą versiją, jog jie nėra pažįstami, neveikė bendrai ir kad tik teismo salėje pirmą kartą pamatė vieni kitus. Tokie išteisintųjų parodymai vertintini tik kaip gynybinė pozicija ir siekis sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme bei išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog R. R., N. S. nebuvo pažįstamos su N. S., o M. U. bei R. K. , nors ir pažinojo N. S. , neveikė kartu (atskiruose epizoduose) dėl ko nepadarė kaltinime nurodytų veikų, netinkamai įvertino bylos įrodymus, padarė esminius BPK 20 straipsnio 2, 3, 5 dalių nuostatų pažeidimus, o tuo pačiu netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
7.9. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadas, kad neįrodyta, jog kaltinamieji pasisavino jų valdytų įmonių turtą. Kita vertus, apygardos teismas, darydamas tokias išvadas, byloje esančius įrodymus vertino atsietai, selektyviai, nevertino jų visumos, išimtinai rėmėsi byloje esančiais buhalteriniais dokumentais dėl atitinkamų piniginių sandorių ir vertino, jog šie dokumentai patvirtina, kad UAB „A.“ atstovui D. B. buvo perduotos piniginės lėšos pagal atitinkamus žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorius, todėl padarė faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančias išvadas.
7.10. Teisminio bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, kad nei N. S. , nei R. Ž. niekada nedirbo UAB „A.“. Pastarasis nepažįstamų asmenų prašymu už 100 Lt tapo šios bendrovės įgaliotu asmeniu ir vėliau pas notarą pasirašinėjo pirkimo–pardavimo sutartis. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas kaip liudytojas D. B. nurodė, kad UAB „A.“ akcijų nepirko, šioje bendrovėje nedirbo, nebuvo įgaliotas paimti pinigus už parduodamus sklypus, R. R. , N. S., M. U. , R. K. ir N. S. nepažinojo, nieko nežinojo apie jų bendroves. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis bendrovė „A.“ neteikia finansinių ataskaitų nuo 2006 metų. Pagal valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis nei N. S. , nei D. B. niekada nebuvo įdarbinti ir apdrausti socialiniu draudimu bendrovėje „A.“. Bendrovė „A.“ tyrimui nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, bendrovė „A.“ nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų – neteikia finansinių atskaitų, metinių pelno mokesčio deklaracijų, pajamų mokesčio deklaracijų nuo 2006 m. liepos mėnesio. Specialisto išvadoje Nr. 5-2/153 konstatuota, kad UAB „K.“ buhalterinėje apskaitoje buvo įformintos apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis neįvykusios ūkinės operacijos, tai yra bendrovės „A.“ vardu 2007 m. rugpjūčio 31 d. išrašytoje sąskaitoje faktūroje AIKA Nr. 15 buvo įformintas žemės sklypo įsigijimas už 700 000 Lt sumą, bei įformintas tariamas UAB „K.“ grynųjų pinigų sumokėjimas pagal UAB „A.“ vardu 2007 m. rugpjūčio 31 d. išrašytą kasos pajamų orderio kvitą AI Nr. 109 – 700 000 Lt sumai. Bendrovės „S. B.“ buhalterinėje apskaitoje buvo įformintos apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis neįvykusios ūkinės operacijos, tai yra bendrovės „A.“ vardu 2007 m. rugsėjo 18 d. išrašytoje sąskaitoje faktūroje AIK Nr. 000131 įformintas žemės sklypo įsigijimas už 1 273 100 Lt sumą, bei 2007 m. rugsėjo 18 d. išrašytoje sąskaitoje faktūroje AIK Nr. 000130 įformintas žemės sklypo įsigijimas už 907 700 Lt sumą, bei įformintas tariamas bendrovės „S. B.“ grynųjų pinigų sumokėjimas pagal UAB „A.“ vardu 2007 m. rugsėjo 18 d. pinigų priėmimo kvitą AIK1 Nr. 000482, 2007 m. rugsėjo 21 d. pinigų priėmimo kvitą AIK1 Nr. 000495, 2007 m. gruodžio 21 d. pinigų priėmimo kvitą AIK1 Nr. 000158, 2008 m. balandžio 30 d. pinigų priėmimo kvitą AIKl Nr. 000194, 2008 m. balandžio 30 d. pinigų priėmimo kvitą AIKl Nr. 000195, 2008 m. gegužės 5 d. pinigų priėmimo kvitą AIKl Nr. 000241, 2008 m. gegužės 6 d. pinigų priėmimo kvitą AIKl Nr. 000243, iš viso 2 180 800 Lt sumai. Bendrovės „A.“ buhalterinėje apskaitoje buvo įformintos apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis neįvykusios ūkinės operacijos, tai yra bendrovės „A.“ vardu 2007 m. gruodžio 14 d. išrašytoje sąskaitoje faktūroje AIK Nr. 000286 buvo įformintas žemės sklypo įsigijimas už 1 712 500 Lt sumą, bei įformintas tariamas bendrovės „A.“ grynųjų pinigų sumokėjimas pagal UAB „A.“ vardu 2008 m. vasario 6 d. pinigų priėmimo kvitą AIKl Nr. 000222, 2008 m. balandžio 11 d. pinigų priėmimo kvitą AIKl Nr. 000241, 2008 m. gegužės 30 d. pinigų priėmimo kvitą AIKl Nr. 000275, 2008 m. rugsėjo 2 d. pinigų priėmimo kvitą AIKl Nr. 000499, iš viso 1 712 500 Lt sumai. Šioje specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) 14 straipsnyje nurodyta, jog „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą“. Specialisto išvadoje Nr. 11-587 (14), be kita ko, nurodyta, kad 2007 m. rugpjūčio 31 d. UAB „A.“ sąskaitoje faktūroje AIKA Nr. 15, išrašytoje UAB „K.“, eilutėje „Sąskaitą išrašė“, įrašą „D. B. “ įrašė ne D. B. .
7.11. R. K. ir N. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat nurodė, kad jokių pinigų pagal atitinkamas žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis nei mokėjo, nei juos gavo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepateikė motyvų, kodėl šiais bylos įrodymais nesivadovauja ir juos atmeta (BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
7.12. Apelianto teigimu, pirmiau aptarti bylos įrodymai, neginčijamai paneigia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, jog R. R. , N. S., M. U. bei R. K. savo vadovautų įmonių vardu sudarydami sandorius su UAB „A.“, šios įmonės atstovui D. B. perdavė pinigines lėšas, ir jų nepasisavino. Pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, jo aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalauja BPK 305 straipsnio 3 dalis, tik formaliai išvardino kaltinamųjų kaltę pagrindžiančius įrodymus, tačiau jų netyrė ir neanalizavo, nenurodė motyvų kodėl jais nesivadovauja, o analizavo tik kaltinamuosius teisinančius įrodymus, dėl ko padarė bylos įrodymais nepagrįstas išvadas ir nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Pažymėtina, jog Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidžiamos, tik tada jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Nagrinėjamu atveju teismo padarytos išvados yra prieštaringos, dėl ko skundžiamas nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
7.13. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas N. S. , apsiribojo tik kritišku šio asmens parodymų, kad jis kaltinime nurodytų sutarčių sudarymo metu nebuvo UAB „A.“ direktorius ir sutartis pasirašė bei R. Ž. įgaliojo pasirašyti kai kurias sutartis, įtakojamas kitų asmenų, vertinimu. Be to, konstatavęs, kad R. R. , N. S., M. U. ir R. K. nepadarė jiems inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, taip pat padarė ir išvadą, kad N. S. veikoje taip pat nėra nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, remiantis kuriais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino R. R. , N. S. , M. U. ir R. K., o taip pat atsižvelgiant į motyvus, dėl kurių buvo išteisintas N. S., panaikinus išteisinamąjį nuosprendį R. R. , N. S. , M. U. bei R. K. bei pripažinus juos kaltais dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padarymo, apkaltinamasis nuosprendis priimtinas ir N. S. .
7.14. Taigi, iš byloje esančių įrodymų visumos bei kaltinamajame akte aprašytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių matyti, jog N. S. , R. R. , M. U., R. K. , veiksmai, atskiruose epizoduose veikiant bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei N. S., suvokiant ir žinant, kad žemės sklypų įsigijimo sandoriai tarp jokios veiklos nevykdančios įmonės UAB „A.“, atitinkamuose sandoriuose formaliai atstovaujamos R. Ž. arba N. S. ir atskirų išteisintųjų atstovaujamų įmonių, atskiruose epizoduose su UAB „K.“, UAB „A.“, UAB „S. B.“, UAB „B.“, yra fiktyvūs ir pagal juos piniginės lėšos UAB „A.“ atstovui (D. B., N. S. ir ar kokiam nors kitam asmeniui) mokamos nebus bei neteisėtai pasisavinus šių įmonių turtą, lėmė tai, jog minėtos įmonės neteko galimybės tinkamai atsiskaityti su AB SEB bankas pagal atitinkamas kredito sutartis. Priešingu atveju, jeigu išteisintieji nebūtų atlikę nusikalstamų veikų ir nebūtų pasisavinę įmonių (atitinkamuose epizoduose – UAB „K.“, UAB „A.“, UAB „S. B.“) piniginių lėšų, jas buvo galima panaudoti įsipareigojimams AB SEB bankui padengti.
7.15. Lietuvos teismų praktikoje yra pripažįstama, kad tuo atveju kai baudžiamojoje byloje nebaigiamas teisminis nagrinėjimas iki įmonės išregistravimo, likvidavus ją dėl bankroto, civilinių ieškovų teisės šiose bylose pereina likviduotų įmonių kreditoriams, akcininkams ar kitiems asmenims, kuriems buvo padaryta ir neatlyginta materialinė žala. Nurodytų aplinkybių kontekste, civilinis ieškovas AB SEB bankas laikosi nuomonės, jog šiuo konkrečiu atveju išteisintųjų vadovautos įmonės galimybės tinkamai įvykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartis neteko būtent dėl išteisintųjų įvykdytų nusikalstamų veikų. Bendrovių UAB „K.“, UAB „A.“, UAB „S. B.“ bankroto procese gautos lėšos buvo skirtos bankroto proceso administravimo išlaidoms padengti ir šiomis lėšomis AB SEB bankui nebuvo atlyginta jokia išteisintųjų nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dalis. Esant aukštesnės instancijos teismų formuojamai praktikai dėl teisės baudžiamojoje byloje reikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kai ji nebuvo atlyginta bankroto procese, konstatuotina, jog šioje baudžiamojoje byloje AB SEB bankas turi teisę teikti reikalavimus likviduotų įmonių UAB „K.“, UAB „A.“, UAB „S. B.“ buvusiems vadovams dėl jų nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo, kuri šiuo atveju sudaro 1 149 299,10 Eur.
7.16. Bylos aplinkybės, civilinio ieškovo AB SEB banko vertinimu, patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos – konkretus žalos dydis – 1 149 299,10 Eur bei priežastinis ryšys tarp civilinio ieškovo patirtos žalos ir išteisintųjų neteisėtų veiksmų.
Šalies argumentai
7.17. N. S. kaltinamas kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis padėjęs kitiems asmenims padaryti nusikalstamas veikas, todėl spręstinas jo, kaip bendrininko, atsakomybės klausimas dėl civiliniam ieškovui padarytos žalos atlyginimo. Skolininkų (pažeidėjų) daugėtu deliktinėje atsakomybėje laikomi atvejai, kai už nukentėjusiojo patirtą žalą atsakyti privalo daugiau nei vienas asmuo. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.
7.18. Taigi, išteisintųjų veiksmai, atskiruose epizoduose veikiant bendrai su kitais bendrininkais, pasirenkant tokį elgesio būdą, kuomet būnant atitinkamų juridinių asmenų vadovais bei vieninteliais akcininkais, turit pareigą veikti vadovautų bendrovių naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, vadovautis bendrovių įstatuose numatytais tikslais, be kita ko, gauti pelną iš vykdomos veiklos, užtikrinti bendrovei perduoto bei bendrovės veiklos metu sukaupto turto efektyvų panaudojimą, veikiant tyčia ir turint nusikalstamą tikslą, pasisavinti atitinkamų bendrovių jiems einamų pareigų pagrindu patikėtą turtą – yra susiję priežastiniu ryšiu su AB SEB banko patirta žala ir atsiradę padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo – atitinkamų bendrovių turto pasisavinimo, savo ruožtu N. S. , atskiruose epizoduose padėdamas pasisavinti bendrovių turtą, laikytinas solidariai atsakingas už atitinkamuose epizoduose padarytos žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Gintaro Eidukevičiaus apeliacinį skundą išteisintosios N. S. gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. išteisinamojo nuosprendžio dalį dėl jo ginamosios N. S. išteisinimo palikti galioti nepakeistą. Nesant pagrindo palikti išteisinamojo nuosprendžio N. S. , gynėjas prašo spręsti klausimą dėl: 1) baudžiamojo proceso nutraukimo jo ginamosios N. S. atžvilgiu dėl pakartotinio baudžiamojo persekiojimo (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kadangi yra priimtas ir įsiteisėjęs Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1860-478/2011 (t. 12, b. l. 145-148); 2) baudžiamojo proceso nutraukimo jo ginamosios N. S. atžvilgiu, nes yra suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties taikymo terminas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
8.1. Išteisintosios gynėjas nesutinka su prokuroro apeliaciniu skundu ir mano, kad pirmosios instancijos teismo priimta išteisinamojo nuosprendžio dalis dėl jo ginamosios yra teisėta, pagrįsta ir paliktina galioti nepakeista visa apimtimi. Pirmosios instancijos teismas itin kruopščiai ištyrė ir įvertino visus baudžiamosios bylos duomenis, tinkamai juos pripažino įrodymais, atliko detalią ir išsamią visų baudžiamosios bylos įrodymų analizę, jokių BPK 20 straipsnio atitinkamų dalių nuostatų nepažeidė, tinkamai rėmėsi teismų praktika ir padarė teisingas teisines išvadas. Kita vertus, atsikirtime gynėjas nurodo, jog N. S. atžvilgiu buvo bei išlieka galimas ir kitas baigiamojo procesinio sprendimo variantas – baudžiamosios bylos nutraukimas N. S. atžvilgiu dėl dvigubo (pakartotinio) baudžiamojo persekiojimo, be to, N. S. atžvilgiu dėl veikos, dėl kurios ji buvo kaltinama, jau yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis.
8.2. Gynėjas atsikirtime, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-375-693/2016, apžvalgoje dėl teismų praktikos turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo baudžiamosiose bylose pateiktais išaiškinimais, nurodo, kad šiuo atveju buvo parinkta netinkama veikos kvalifikacija, civiliniai teisiniai santykiai be jokio pagrindo kriminalizuoti. Banko dalyvavimas tokiuose teisiniuose santykiuose neatskleistas, kas savo ruožtu sudaro pagrindą teigti, kad tokiu atveju bankas civiliniu ieškovu byloje buvo pripažintas nepagrįstai. Gynėjo teigimu, bankas tikrai nėra silpnesnis civilinės teisės prasme subjektas, kuris neturėtų galimybės pats sumokėti žyminį mokestį ir vesti civilines bylas kaip ieškovas, juolab UAB „S. B.“ atžvilgiu vyko ir bankroto procedūra, kurioje bankas dalyvavo kaip kreditorius.
8.3. Taip pat pastebi, jog prokuroras apeliaciniame skunde siūlo R. R. atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti BPK 327 straipsnio 1 punkte numatytais pagrindais dėl to, kad yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis. Tačiau lygiai tokio paties procesinio sprendimo priėmimo pagrindas yra ir N. S. atžvilgiu, nes ji buvo kaltinama tuo, jog atstovaudama UAB „S. B.“, pasirašė 2007 m. rugsėjo 18 d. notarinę sutartį, kuria UAB „S. B.“ įgijo žemės sklypus iš UAB „A.“. Savaime aišku, kad toks notarinis sandoris neturi jokio nusikaltimo požymių, kadangi rinkos ekonomikoje nėra draudžiama įgyti ir parduoti turtą už tokią kainą, kokią numato pačios sandorio šalys ir kokia joms atrodo ekonomiškai naudinga, o jau tuo labiau, kad parduodamų sklypų vertę nustatinėjo ne bet kas, o banko, kaip kreditoriaus, nurodyti ir aprobuoti turto vertintojai. Esant tokiam kaltinimui, kada jis grindžiamas dalyvavimu notariniame nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoryje, veikos baigtumo momentas yra būtent 2007 m. rugsėjo 18 d., o ne vėlesnės datos, nurodytos pinigų priėmimo kvituose, tačiau net ir taip vertinant, vis tiek yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis (2008 m. gegužės 8 d.). Gynėjas pastebi, kad jo ginamoji netgi nėra kaltinama išrašiusi tokius kvitus, kuriuose pasirašė UAB „A.” atstovas D. B. . Bet kokie kiti tolimesni veiksmai neturi jokios teisinės reikšmės, nes pagal tokią kaltinimo versiją, kokia yra pateikta ir kokios yra laikomasi apeliaciniame skunde, juridiškai nuosavybė perėjo UAB „S. B.” dar 2007 m. rugsėjo 18 d., taigi, yra pagrindas teigti, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis suėjo dar 2017 m. rugsėjo 18 d. N. S. ne tik nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo, bet netgi per tą laikotarpį nuo minėto notarinio sandorio sudarymo jos atžvilgiu buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, teisingiau, Kauno apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. baudžiamasis įsakymas, visiškai dėl tų pačių fakto aplinkybių. Inkriminuotos nusikalstamos veikos metu galiojusio BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto „d” papunkčio redakcijoje (įstatymas Nr. IX-1495, galiojęs nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2010 m. birželio 29 d.) buvo įtvirtintas dešimties metų senaties terminas, kuris ir taikytinas šiuo atveju. Tačiau, gynėjas nurodo, kad jo ginamoji nuosekliai siekia išteisinamojo nuosprendžio, t. y. šiuo atveju, tokio nuosprendžio, koks ir buvo priimtas pirmosios instancijos teisme, palikimo galioti ir prokuroro apeliacinio skundo atmetimo.
8.4. Išteisintosios gynėjas nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Gynėjas nurodo, kad būtent prokuroras apeliaciniame skunde ne visais atvejais cituoja pažodžiui asmenų (tiek kaltinamųjų, tiek ir liudytojų) parodymus; kai kuriais atvejais savais žodžiais atpasakojamas asmenų parodymų turinys, neretai netgi tokį turinį nutolinant nuo parodymų konteksto arba iškreipiant.
8.5. Išteisintosios gynėjas nurodo, kad prokuroras apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi Kauno apskrities VMI 2009 m. gegužės 11 d. UAB „S. B.“ mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr. AU-18-39, kurioje nurodyta, esą, „UAB „S. B.“, atstovaujama direktorės N. S. , pirkdama žemės sklypus skirtus perparduoti žymiai aukštesnėmis kainomis nei rinkos, sudarinėjo įmonei nuostolingus sandorius, žinodama, kad tokiomis kainomis negalės jų parduoti ir negalės bankui grąžinti gautų kreditų jiems pirkti. Gauti iš banko kreditai buvo naudojami žemės sklypams pirkti žymiai aukštesnėmis kainomis, nei tuo metu buvo jų rinkos vertė, todėl akivaizdžiai gresiant bankrotui ir siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais buvo iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims turtas, kuris galėjo būti panaudotas banko kreditams grąžinti.“ Banko kredito išdavimo procedūros metu pats bankas nurodo tokius licencijuotus nekilnojamojo turto vertintojus, kurių kompetencija ir kvalifikacija bankui nekelia jokių abejonių, todėl teigti, kad N. S. galėjo turėti kitokią nuomonę dėl perkamų sklypų kainos, negu tuo metu turėjo banko nurodyti nekilnojamojo turto vertintojai, nėra jokio pagrindo. Be to, tokia mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita išeina iš mokestinio tyrimo ribų, nes joje vardijami netgi ne vienos, o keleto nusikalstamų veikų požymiai, nors, pvz., tyčiniu bankrotu jo ginamoji ir nebuvo kaltinama. Kita vertus, jeigu jau atliekamas mokestinis tyrimas ir priskaičiuojama mokestinė nepriemoka, tai tokia proceso eiga reiškia ir galimybę spręsti tokius teisinius santykius kitų teisės šakų teikiamomis galimybėmis ir būdais. Jeigu jau privatūs juridiniai asmenys, valstybės institucijos ar netgi prokuroras mano, kad kokie nors žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandoriai yra neteisėti, tai tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais civilinio proceso tvarka tiek pagal sandorių šalių, tiek pagal bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriaus, tiek ir pagal prokuroro (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 49 straipsnio 1 dalies pagrindais) pareikštą ieškinį civilinio proceso tvarka. Lygiai tas pats pasakytina ir apie bet kokius juridinio asmens dalyvių, pvz., banko kredito (paskolų) komiteto susirinkimo metu priimtus sprendimus, kadangi ir tokie sprendimai, kurie yra priimti balso teisę turintiems nariams balsuojant (tais atvejais, kada toks balsavimas turėjo kokias nors teisiškai reikšmingas pasekmes) gali būti panaikinti pareiškus ieškinį teisme civilinio proceso tvarka. Viso to padaryta nebuvo, todėl baudžiamosios teisės, kaip ultima ratio, principas šioje baudžiamojoje byloje buvo pažeistas. Rinkos ekonomikos valstybėje, kokia yra Lietuvos Respublika, dėl sandorių ekonominės naudos sprendžia ne prokuratūra ir netgi ne valstybinės institucijos, o patys rinkos subjektai ir jų dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-448/2010). Tokie sandoriai, jų ekonominė nauda yra išimtinai pačių sandorio šalių, šiuo atveju juridinių asmenų – UAB „S. B.“ ir kt. susitarimo dalykas. Net jeigu ir būtų pripažinta, kad vienas ar kitas sandoris dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso IV skyriaus „Negaliojantys sandoriai“ pagrindų yra ginčytinas, tai tokie ginčai turėtų būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka. Nesant didelės žalos valstybei ar tretiesiems asmenims, sandoriai, netgi tiesiogiai ir neatnešę didelės naudos bendrovei (o kai kuriais atvejais, pasikeitus rinkos konjunktūrai, ištikus ekonominei krizei – ir žalingi) jokiu būdu negali būti traktuojami kaip bendrovės lėšų iššvaistymas ar juo labiau pasisavinimas. Dalyvavimas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriuose, kada juridiniai asmenys turėjo teisę tokius sandorius sudaryti, taip pat turi būti vertinamas kaip pateisinama profesinė ar/ir ūkinė rizika, kas šalina baudžiamąją atsakomybę BK 34 straipsnio 1 dalies pagrindais.
8.6. Gynėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje visiškai pagrįstai rėmėsi esminiu baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo. Šis principas taikytinas nustačius esmines fakto aplinkybes ir prieinant visiškai teisingos išvados, jog N. S., teisėtai atstovaudama UAB „S. B.”, žemės sklypų pirkimui teisėtai panaudojo grynuosius pinigus, ką patvirtina tiek rašytiniai duomenys, tiek ir notaro D. A. parodymai, kuriais remiantis, atsiskaitymas grynaisiais pinigais sandorių sudarymo metu buvo įprasta komercinė ir notarinė praktika. Kaip teisingai pažymi pirmosios instancijos teismas (48–49 išteisinamojo nuosprendžio puslapiuose), jo ginamoji iki notarinio sandorio sudarymo nepažinojo nei N. S. , nei D. B. ir negalėjo žinoti, kad UAB „A.” neteikia deklaracijų. Tuo labiau ji negalėjo pažinoti kaltinamajame akte nenurodytų mistinių ir nenustatytų nusikalstamos veikos bendrininkų. Teisingai įvertinta ir aplinkybė, kad be banko suteiktų kreditinių lėšų, jo ginamoji į UAB „S. B.” investavo ir savo asmeninių lėšų, kas ir papildomai atskleidžia teisėtą jos veiklos pobūdį ir eliminuoja tyčios turinį.
8.7. Gynėjas pastebi ir tai, kad tyčios turinys kaltinamajame akte iš viso nebuvo atskleistas. Be to, kaltinimas reiškiamas labai selektyviai, nes pagal tokią kaltinimo versiją, kokia buvo teikta nagrinėjimui teisme, kaltinimas neįžvelgia jokio veikos neteisėtumo R. Ž. , o tuo labiau, D. B. veiksmuose, nors teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. B. buvo ne kartą teistas, taip pat teisiamas ir šiuo metu lygiagrečiai vykstančiuose procesuose dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir pan. Gynėjas cituodamas apeliacinio skundo argumentus – „bendrininkai veikė tampriai bendradarbiaudami bei pasiskirstę vaidmenimis, be atskirų jų veiksmų ši nusikalstama veika, negalėtų būti padaryta. Jų susitarimas nustatytinas iš kaltinamųjų išankstinio susitarimo, konkliudentinių veiksmų ir bendro galutinio tikslo“, pažymi, kad kaltinamajame akte nėra nurodoma, nei kiek tų nenustatytų bendrininkų iš viso būta, nei koks buvo kiekvieno iš jų vaidmuo, nei koks tas išankstinis susitarimas, nei kokie konkretūs konkliudentiniai veiksmai. O apeliaciniame skunde nurodoma kasacinė nutartis priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115/2012 taip pat gali pasitarnauti tik apeliacinio skundo atmetimui. Minėtoje kasacinėje byloje tebuvo vienas nenustatytas asmuo, kuris veikė kaip vykdytojas, ir kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad toks asmuo gali būti žinomas, be to, tokio asmens dalyvavimas aiškintas pašalinimo iš kaltinimo kontekste. Šioje baudžiamojoje byloje prokuroras iš viso nenurodo konkretaus nenustatytų bendrininkų skaičiaus, bet aišku, kad prokuroro teigimu, jų yra daugiau, nei vienas. Koks jų bendrininkavimo turinys, ar jie yra vykdytojai, padėjėjai, kurstytojai, ar organizatoriai, prokuroras nemato reikalo nustatyti ir aprašyti kaltinamajame akte, tačiau to prokurorui pakanka teigti, kad „jie veikė tampriai bendradarbiaudami bei pasiskirstę vaidmenimis“. Skirtingai nei minėtoje kasacinėje nutartyje, prokuroro teigimu, veikos vykdytojai yra nustatyti, ir N. S. , pasak prokuroro, yra viena iš jų, nors susitarimo su padėjėju N. S. prokuroras taip pat nematė reikalo nustatinėti ir aprašinėti. Prokuroro teikiamas kaltinimas neturi jokios logikos, nes N. S. prokuroras suteikia padėjėjo vaidmenį, nors pagal apeliacinio skundo motyvus, N. S. veiksmai atitiko kur kas didesnę objektyviųjų veikos požymių dalį, kas gynybos manymu, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad N. S. veiksmai buvo nusikalstami jam reiškiamų kaltinimų prasme. Visiškai nelogiška kaltinamojo akto struktūra ir tuo aspektu, kad N. S. yra kaltinama siekusi naudos taip pat ir kažkokiems nenustatytiems bendrininkams, nors taip veikiant, tie nenustatyti nusikalstamos veikos bendrininkai jokios naudos iš to neįgijo, nes, esą, jų kontroliuojamos UAB „A.“ lėšas pasisavino jo ginamoji. Tokiu atveju jokio tyčios vieningumo nėra, nes jo ginamoji, taip veikdama, turėjo užvaldyti net ir tas sumas, kurios, kaip galima suprasti iš kaltinimo, tarsi priklausytų bendrininkams, nors apie tai kaltinamajame akte neaprašinėjama. Tokioje kaltinimo versijoje neaišku kokiu būdu kaltinimas pareikštas veikimu su kitais asmenimis – pvz., M. U. , kuris iš viso pagal kaltinimą su niekuo nebendrininkauja, lygiai taip pat kaltinimas neįžvelgia jokio tyčios vieningumo N. S. veikime su R. R. ar R. K. , tačiau kažkoks neaiškus kiekis nenustatytų bendrininkų, prokuroro manymu, taip pat veikia. Gynėjas cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus apie bendrininkavimą, jo atskleidimą baudžiamosiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2013, Nr. 2K-53-222/2017), nurodo, kad prokuroro pateiktas kaltinimas tokių kasacinės praktikos reikalavimų neatitinka, juo labiau, šioje dalyje tėra vienintelė vykdytoja – N. S. , o kitų vykdytojų, N. S. veikiant kaip padėjėjui, nėra nustatyta. Prokuroro siekis nenustatinėti ir neaprašinėti konkrečių bendrininkų veikimo nėra pateisinamas bei nukrypsta nuo kasacinės praktikos ir tuo pačiu sudaro pagrindą apeliacinį skundą atmesti.
8.8. Išteisintosios gynėjas mano, kad prioritetinis ir labiausiai gynybos interesus atitinkantis procesinis sprendimas, bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, turėtų būti pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio palikimas galioti N. S. atžvilgiu visa apimtimi. Kita vertus, gynėjas nurodo ir tai, kad jo ginamoji šiame baudžiamajame procese yra persekiojama antrą kartą dėl tų pačių fakto aplinkybių, kas reiškia principo non bis in idem pažeidimą. Kauno miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2011 m. gegužės 25 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1860-478/2011 N. S. yra pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (t. 12, b. l. 145-148, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, cituojant ginamosios parodymus, padaryta klaida ir neteisingai nurodytas BK 293 straipsnis). Iš 2011 m. rugpjūčio 7 d. pranešimo matyti, kad jai skirtą 2340 Lt baudą N. S. sumokėjo 2011 m. liepos 4 d. Kaltinimas minėtoje baudžiamojoje byloje buvo grindžiamas lygiai tais pačiais duomenimis, taip pat ir Kauno apskrities VMI patikrinimų skyriaus 2009 m. gegužės 14 d. išvada dėl UAB „S. B.“, kurioje minimi sandoriai tarp UAB „A.“ ir UAB „S. B.“, taip pat jame minimi ir asmenys, pvz. N. S. , kuris taip pat yra išteisintas šioje baudžiamojoje byloje. Juo labiau, šioje baudžiamojoje byloje yra specialisto išvada Nr. 5-2/64 „Dėl UAB „S. B.“ ūkinės finansinės veiklos rezultatų“ (t. 9, b. l. 47–197), kurioje jo ginamosios veiksmai vertinami ir pagal BK 223 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Tai, gynėjo įsitikinimu, reiškia, kad jo ginamosios N. S. atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas šioje baudžiamojoje byloje yra pradėtas ir tęsiamas lygiai dėl tų pačių fakto aplinkybių, tai yra dėl jos anksčiau eitų pareigų UAB „S. B.“, dėl ko ji jau yra pripažinta kalta baudžiamuoju įsakymu, tai yra įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu. Kaltinamajame akte N. S. yra inkriminuojami identiški arba iš esmės tie patys teisiškai reikšmingi faktai, tai yra visuma konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su N. S. ir neatsiejamai susijusių tarpusavyje laiko bei erdvės aspektu: padarymo vieta, laikas, kitos aplinkybės abiem atvejais kyla iš tų pačių fakto aplinkybių. Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse, kaip precedentuose, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, byloje S. Z. prieš Rusiją, yra įvardintas labai aiškus principas: jeigu veika yra ta pati, tai yra veikos objektyviąją pusę apibūdinančios faktinės aplinkybės (laikas, būdas, vieta) yra tos pačios, o pasikeičia tik veikos kvalifikacija, tai reiškia tapatų baudžiamąjį persekiojimą. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija draudžia ne tik dvigubą nuteisimą ir nubaudimą, bet ir pakartotinį baudžiamąjį persekiojimą dėl tos pačios veikos. Taigi, N. S. atžvilgiu baudžiamoji byla galėjo ir dabartinio proceso metu gali būti nutraukta BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu dėl dvigubo (pakartotinio) baudžiamojo persekiojimo.
9. Teismo posėdyje išteisintieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus atmesti. Prokuroras ir civilinio ieškovo atstovas prašė apeliacinius skundus patenkinti iš dalies, t. y. pasikeitus situacijai panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir pripažinti, kad kaltinimai išteisintiesiems R. K. , R. R. , N. S. ir N. S. buvo pareikšti pagrįstai, tačiau suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, baudžiamąją bylą jiems nutraukti, o M. U. pripažinti kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Prokuroro ir civilinio ieškovo AB SEB bankas atstovo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
10. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, apeliacinių skundų, atsiliepimo į juos bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir selektyviai įvertino byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, neteisingai vertino jų visumą, jų nesugretino, nesusiejo į vientisą loginę grandinę ir dėl to padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, dėl ko pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl R. R., M. U. , N. S., R. K. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, taip pat N. S. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį yra neteisinga, todėl naikinama ir dėl M. U. priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas), o dėl R. R. , N. S. ir R. K. inkriminuotų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir N. S. inkriminuoto BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų, baudžiamoji byla nutraukiama suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 327 straipsnio 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, keistina ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl M. U. neteisėtais veiksmais gauto turto – pinigų konfiskavimo, pritaikius BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BPK 328 straipsnio 1 punktas), atitinkamai paliekant galioti M. U. turtui ir banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą.
Dėl BPK 176 straipsnio reikalavimų laikymosi
11. Išteisintųjų R. R. , R. K. ir M. U. gynėjai apeliacinės instancijos teisme savo baigiamosiose kalbose teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, nes atliekant ikiteisminį tyrimą tinkamai ir laiku nebuvo pratęstas ikiteisminio tyrimo terminas, todėl procesas nepagrįstai nenutrauktas vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nors gynėjai to prašė ir pirmosios instancijos teisme. Šis išteisintųjų gynėjų argumentas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.
12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2009 m. vasario 27 d. pagal AB SEB banko 2009 m. vasario 24 d. pareiškimą (t. 1, b. l. 1–2). Pasak gynėjų, po 2016 m. birželio 30 d. ikiteisminio tyrimo terminas įstatyme nustatytu laiku ir tvarka pratęstas nebuvo (t. 1, b. l. 25). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teisme prokuroras, pateikė duomenis apie tai, kada nagrinėjamoje byloje buvo pratęstas ikiteisminio tyrimo terminas bei paaiškino ikiteisminio tyrimo pratęsimo fiksavimo aplinkybes Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (toliau – IBPS) (t. 23, b. l. 1–4, 21–22), taip pat apygardos teismui buvo suteikta galimybė per IBPS prisijungti prie šios bylos elektroninės versijos, kurioje apygardos teismas patikrino ir prie baudžiamosios bylos pridėjo joje užfiksuotus duomenis dėl ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo (t. 23, b. l. 89–91). Iš baudžiamojoje byloje pateiktų IBPS išrašų matyti, kad šios sistemos bendruose išrašuose ne visiškai tiksliai ir aiškiai atvaizduojamos konkretaus veiksmo atlikimo datos, pvz. išraše „Prašymas pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą“ nurodyta, kad prašymas pateiktas „2016-06-29“ ir, kad prašymą pateikė „Prokuroras Gintaras Eidukevičius“, tačiau tame pačiame lape „Dokumento istorija“ esančioje lentelėje jau matoma, kad joje užfiksuota data „2016-07-05“, pareigūnas „Gintaras Eidukevičius“, dokumentas „Prašymas pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą“ (t. 23, b. l. 89). Taigi, minėtame išraše dėl to paties veiksmo bendrame išraše, užfiksuotos dvi skirtingos datos. Kitame pateiktame IBPS išraše pavadinimu „Prašymas pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą“ matyti, kad pateiktos lentelės antroje eilutėje nurodytas dokumento pavadinimas „Dėl termino pratęsimo“, sukūrimo data „2016-06-29 13:52”, kūrėjas – „Prokuroras Gintaras Eidukevičius“, vykdytojas – „E. Z. “, atlikimo terminas „2016-06-30“ aprašymas „surašyti rezoliuciją“, įvykdymo data „2016-07-05 15:21“, būsena „įvykdyta“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiame išraše nurodyta, jog „Dokumentas turi rezoliucijų“ (t. 23, b. l. 90). Būtent iš pateiktos Rezoliucijos išrašo aiškiai matyti, kad rezoliuciją „Ikiteisminio tyrimo terminą pratęsiu iki <...> 2016-07-22“ Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras E. Z. surašė „2016-06-29“ (t. 23, b. l. 91). Be to, apygardos teismo iš IBPS sistemos atspausdintame Rezoliucijos išraše nurodyti duomenys sutapo ir su prokuroro baudžiamojoje byloje pateiktu Rezoliucijos išrašu (t. 23, b. l. 3), kuris neabejotinai yra atspausdintas iš IBPS sistemos, kurioje duomenys (užfiksuotos datos) negali būti keičiamos ar taisomos. Ikiteisminio tyrimo terminų pratęsimo tvarka reglamentuojama BPK 176 straipsnio 2 dalyje, joje nustatyta, kad dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių šio straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje, ikiteisminio tyrimo terminas vyriausiojo prokuroro rezoliucija buvo pratęstas laiku (2016 m. birželio 29 d.), nepraleidus įstatyme nustatyto termino. Tai patvirtina iš IBPS pateikta Rezoliucijos surašymo data, be to, tokios teisėjų kolegijos išvados atitinka ir vyriausiojo prokuroro E. Z. rašte nurodytas aplinkybes apie tai, kad prokuroras ikiteisminio tyrimo terminą gali pratęsti vieną dieną, o IBPS „susipažinau“, ar „įvykdyta“ atžymėti, kitą dieną (t. 23, b. l. 21–22), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje buvo nesilaikoma BPK 176 straipsnio reikalavimo – pasibaigus ikiteisminio tyrimo terminui jį pratęsti.
Dėl kaltinamojo akto trūkumų ir kaltinimo keitimo
13. Apeliacinės instancijos teisme išteisintosios R. K. gynėjas taip pat kaip ir pirmosios instancijos teisme, akcentavo tai, kad kaltinamasis aktas neatitinka šiam procesiniam dokumentui įstatyme keliamų reikalavimų. Pasak gynėjo, jo ginamajai R. K. pareikštas kaltinimas nėra aiškus ir suprantamas. Be to, išteisintojo M. U. gynėjas nurodė ir tai, kad prokuroras apeliaciniame skunde prašo išnagrinėti baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme ne pagal kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, o pagal naujai formuluojamą kaltinimą, nes būtent apeliaciniame skunde prokuroras N. S. įvardijo kaip padėjėją, o išteisintuosius – kaip vykdytojus.
14. Nėra pagrindo sutikti su gynėjo teiginiu, jog teismui buvo perduota netinkamai paruošta baudžiamoji byla, t. y. netinkamai surašytas kaltinamasis aktas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teisme gynėjo keliamas klausimas 2017 m. vasario 7 d. vykusiame teisiamajame posėdyje buvo išspręstas protokoline nutartimi, kur buvo nurodyta, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje bylos surašytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnyje šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, t. y. jame nurodyta R. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, t. y. jame išdėstytos visos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis. O tai, kad nusikalstamos veikos aprašyme nenurodyti visi tiriamos nusikalstamos veikos bendrininkai, netrukdo nagrinėti bylą. Apeliacinės instancijos teisme išteisintosios R. K. gynėjas nenurodė jokių kitų kaltinamojo akto trūkumų, dėl kurių nebūtų pasisakęs ir teisingai išsprendęs pirmosios instancijos teismas, išskyrus aplinkybes (dėl pareikšto kaltinimo vertinimo, lingvistinio dėstymo bei jo formuluočių), kurios apibrėžia bylos nagrinėjimo dalyką, todėl gynėjo pakartotinai keliamas klausimas ir apeliacinės instancijos teisme yra nepagrįstas. Taigi, nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija patikrina byloje priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pareikštų kaltinimų ir apeliacinių skundų ribose.
15. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos prokuroro kaltinamajame akte, o perdavus bylą į teismą – teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Byla teisme nagrinėjama dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Iš šios teisės normos matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžtos pagal subjektus (asmenis, dėl kurių nagrinėjama byla) ir dalyką (faktinį ir teisinį bylos turinį). Ši imperatyvi nuostata teismų praktikoje suprantama kaip draudimas teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl tų asmenų, kurie nėra kaltinamieji, ar pripažinti juos kaltais dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jie neperduoti teismui. Kaltinimų pareiškimas konkretiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją priklauso prokuratūros prerogatyvai. Šioje baudžiamojoje byloje dėl visų išteisintųjų nagrinėjimo teisme ribos nustatytos kaltinamuoju aktu (t. 16, b. l. 9–68; t. 19, b. l. 76) ir Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi (t. 16, b. l. 122–124) – M. U. kaltinamas padaręs BK 183 straipsnio 3 dalyje, o N. S. BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad M. U. ir N. S. kaltinami bendrininkavę padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, kaltinimuose nurodyti kiekvieno asmens konkretūs veiksmai, taip pat nurodytas aiškus bendrininkų vaidmuo. Be to, N. S. inkriminuojant veiką taip pat pateikta nuoroda į BK 24 straipsnio 6 dalį, kur yra nustatyta bendrininko rūšis – padėjėjas. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad prokuroras apeliaciniame skunde argumentuodamas išteisintiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų pagrįstumą ir įvardindamas konkrečias bendrininkų rūšis, prašo asmenis pripažinti kaltais pagal naujai formuluojamą kaltinimą.
Dėl BK 95 straipsnio nuostatų taikymo
16. Apeliacinės instancijos teisme, skirtingai nei apeliaciniame skunde, prokuroras ir civilinio ieškovo atstovas iš esmės pasikeitus situacijai (suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas) prašė Kauno apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir pripažinus, kad R. R., R. K. , N. S. veiksmuose yra BK 183 straipsnio 2 dalyje, N. S. veiksmuose yra BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiai, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu baudžiamąją bylą jiems nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės taikymo senaties terminui.
17. Baudžiamojo proceso tikslas ir paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnis). BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių, numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas.
Žemesnės instancijos teismas
18. Vertinant, ar dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu buvo kaltinami R. R. , N. S. , R. K. ir N. S. suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, vadovaujamasi BK 95 straipsnio redakcija, galiojusia nusikalstamų veikų, kurių padarymu buvo kaltinami minėti asmenys, metu. Iki 2010 m. birželio 29 d. galiojusios BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo numatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dešimt metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas (d papunktis). To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja, o 4 dalyje – jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta, tokiu atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.
19. Bylos duomenimis R. R. , N. S. , R. K. ir N. S. nebuvo pasislėpę nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, R. R. , R. K. ir N. S. naujų nusikalstamų veikų padarę nebuvo, taigi pagal BK 95 straipsnio 3 dalį, senaties eiga nebuvo sustojusi ar nutrūkusi. O N. S. nusikalstamą veiką buvo padariusi laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 31 d. iki 2008 m. rugsėjo 5 d. (Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir paskirta jai 18 MGL (2 340 Lt) bauda, bauda sumokėta 2011 m. liepos 4 d.). Visi minėti asmenys buvo kaltinami sunkaus nusikaltimo (nusikaltimai atitinkamai padaryti 2007 – 2008 m.) padarymu, taigi vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies nuostatomis, visiems minėtiems išteisintiesiems apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas yra suėjęs.
Žemesnės instancijos teismas
20. Šiame kontekste teisėjų kolegija nurodo, kad Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarime išsamiai išanalizavo ir apibrėžė situaciją, kaip teismas turi formuluoti sprendimą nutraukdamas bylą suėjus senaties terminui. Pagrindinė šio nutarimo tezė (nustatyto galiojusios redakcijos BPK nuostatų prieštaravimo Konstitucijai esmė) yra ta, kad, perdavus bylą su kaltinamuoju aktu į teismą, pagal Konstituciją draudžiama nutraukti bylą dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties termino suėjimo. Baudžiamąją bylą perdavus į teismą, procesas turi būti baigiamas teismo sprendimu, kuriame būtų pasisakyta dėl kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo pagrįstumo ar nepagrįstumo. Tokia išvada daryta dėstant argumentus, kad bylos nutraukimas leidžia išlikti abejonių dėl kaltinamojo nepriekaištingos reputacijos. Todėl, kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, net ir nepripažinto kaltu kaltinamojo (t. y. asmens, kurio nekaltumo prezumpcija nebuvo paneigta) reputacijai yra pakenkta. Dėl šios priežasties nutarime yra išaiškinta, jog, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, kaltinamajam turi būti nustatytos procesinės galimybės ginti savo reputaciją.
21. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu – be kita ko, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-182-489/2018, Nr. 2K-72-1073/2019) pasisakyta, kad aiškinant ir taikant BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatas svarbią reikšmę turi ir Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje. Šis teismas yra pažymėjęs, kad nekaltumo prezumpcija yra pažeidžiama tuo atveju, jeigu teismo sprendimas, susijęs su asmeniu, kaltinamu nusikalstamos veikos padarymu, atspindi nuomonę, jog jis yra kaltas, neįrodžius jo kaltumo pagal įstatymą, būtent jam neturėjus galimybės įgyvendinti gynybos teisių. Taigi, Konvencija savaime nedraudžia nagrinėti baudžiamojoje byloje prokuroro pateikto kaltinimo pagrįstumo klausimų, kai asmeniui pritaikoma apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis ir byla nutraukiama teismo sprendimu, tokį sprendimą priėmus išnagrinėtoje iš esmės byloje, užtikrinus kaltinamojo gynybos teises, pripažinus, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, nepaisant to, kad senaties terminas suėjo prieš priimant šį sprendimą (pvz., 2012 m. birželio 19 d. sprendimas byloje Constantin Florea prieš Rumuniją, peticijos Nr. 21534/05; 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje G?ng? ir Syndicat indépendant des juristes de Roumanie prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28906/09). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje taip pat pasisakyta, kad visose nebaigtose nagrinėti bylose, kuriose proceso teisme metu suėjo BK 95 straipsnyje nustatyti terminai, turi būti užtikrinama, kad šio straipsnio nuostatos būtų taikomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės ir nustačius, kad kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, o išteisintasis pagrįstai išteisintas dėl nusikalstamos veikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-303/2017).
22. Pateikta konstitucinės jurisprudencijos, kasacinės instancijos teismo bei EŽTT praktikos analizė rodo, kad teismas, nutraukdamas baudžiamąją bylą dėl senaties termino suėjimo, turi arba priimti išteisinamąjį nuosprendį, arba pasakyti, kad kaltinamasis buvo kaltinamas pagrįstai. Konstatuoti kaltinimų pagrįstumą teismas gali tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, užtikrinęs kaltinamojo gynybos teises ir nurodydamas tokio sprendimo priėmimo motyvus, t. y. išdėstydamas byloje nustatytas aplinkybes, išvardijęs įrodymus, kuriais remiantis priimamas sprendimas, jog kaltinamasis pagrįstai kaltintas padaręs jam inkriminuotą veiką ar veikas, tačiau jo kaltumas padarius veikas, dėl kurių procesas nutraukiamas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nekonstatuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, Nr. 2K-87-942/2017).
23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytą teisinį reguliavimą bei teisės aiškinimo taisykles, byloje paduotų apeliacinių skundų ribose nagrinėja išteisintiesiems R. R., N. S. , R. K., taip pat ir M. U. pareikštų kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir N. S. pareikšto kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, pagrįstumo (M. U. – kaltės) klausimą.
Dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos
24. Byloje kaltinimai R. R. buvo pareikšti dėl UAB „K.“ didelės vertės – 250 000 Lt (72 405 Eur) turto, N. S. dėl UAB „S. B.“ didelės vertės – 2 155 800 Lt (624 362,83 Eur) turto, R. K. dėl UAB „A.“ didelės vertės – 1 562 500 Lt (452 531,27 Eur) turto, M. U. dėl UAB „B.“ didelės vertės – 3 360 650 Lt (973 311,51 Eur) turto – pasisavinimo, o N. S. dėl padėjimo minėtiems asmenims pasisavinti nurodytą didelės vertės UAB „K.“, UAB „S. B.“, UAB „A.“ ir UAB „B.“ turtą.
25. Kauno apygardos teismas R. R. , N. S. , R. K. ir M. U. dėl kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, N. S. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį išteisino, iš esmės vien tik konstatavus, kad žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandoriai su UAB „A.“ įvyko pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytomis sąlygomis, žemės sklypo kainą nustatant šalių susitarimu bei sutartyse nurodytos pinigų sumos UAB „A.“ buvo sumokėtos. Taip pat, kad išteisintųjų teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, nepaneigti baudžiamojoje byloje surinktais ir pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje ištirtais neginčijamais įrodymais, o kaltinimas grįstas vien prielaidomis. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
26. Konstitucinis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, inter alia (be kita ko), reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) priimti. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija. Reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste pažymėtina, kad teisingumo vykdymas suponuoja ir tai, kad teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai).
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai įvertino jų visumą, tarpusavio sąsają, tokiu būdu apygardos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai esmingai įtakojo išvadas dėl M. U. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, taip pat R. R. , N. S. , R. K. inkriminuotos BK 183 straipsnio 2 dalyje ir N. S. inkriminuotos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimą jų veiksmuose. Šiame kontekste teisėjų kolegija nurodo, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką pats notaro sandorio patvirtinimas ir parašų paliudijimas savaime neįrodo sandorio realumo, o šį veiksmą būtina vertinti su kitais bylos duomenimis kaip visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017). Be to, tai, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties notarinis patvirtinimas, neparodo, jog sutartyje nurodyta pinigų suma tikrai buvo sumokėta ir parduodamo turto kaina atitiko realią žemės rinkos kainą, patvirtina ir pirmosios instancijos teisme apklausto liudytojo D. A. – notaro nurodytos aplinkybės. Liudytojas D. A. nurodė, kad nagrinėjamu atveju jis tvirtino žemės pirkimo–pardavimo sandorius, tačiau tai ar buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais prieš sandorį negali pasakyti, nes apie atsiskaitymą grynaisiais pinigais sandorio šalys gali pareikšti sandorio metu, kad jau atsiskaityta, arba atsikaityti notaro kabinete, arba pareikšti, kad atsiskaitys vėliau, tačiau sandorio tvirtinimo metu tai nėra tikrinama. Taip pat notaras tvirtindamas sandorį negali nustatyti ir įtakoti parduodamo turto kainos (t. 21, b. l. 84–88). Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį privalėjo ištirti ir išsiaiškinti visas žemių pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo, pasirašymo ir įvykdymo aplinkybes (pvz., sutarties sudarymo šalis, tikruosius sandorio šalių ketinimus, šalių tarpusavio santykius, tikslus, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes ir kt.), nes vien tai, kad žemės pirkimo–pardavimo sutartys buvo patvirtintos notaro ir iki šiol nėra nuginčytos, nepaneigia išteisintiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių. Šiuo atveju aplinkybę, kad R. R. atstovaudama UAB „K.“, N. S. atstovaudama UAB „S. B.“, R. K. atstovaudama UAB „A.“, M. U. atstovaudamas UAB „B.“ už žemės sklypus UAB „A.“ sumokėjo sutartyse nurodytas pinigų sumas, būtų galima pripažinti įrodyta, jeigu byloje ištirti įrodymai duotų pagrindą teismui būti tikram tokio fakto buvimu, nes pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai nurodo, kad nuosprendžio aprašomoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymų vertinimo – jų priimtinumo ar atmetimo aspektu – motyvai (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalies 3 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikimas vertinant įrodymus turi turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Tai sudaro prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-303/2015, Nr. 2K-93-788/2017, Nr. 2K-323-699/2018, Nr. 2K-5-628/2019).
Žemesnės instancijos teismas
28. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą arba jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, o to paties straipsnio 2 dalyje, be kitų kvalifikuojamųjų požymių, nustatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Turto pasisavinimas (BK 183 straipsnis) – tai neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui. Turtas laikomas svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojui ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, akcininkai neturi turtinės teisės valdyti, naudoti ir disponuoti įmonės turtu kaip nuosavu. Taigi, vien asmens einamos pareigos bendrovėje nesuteikia jam teisės disponuoti įmonės turtu kaip savo. Ši nuostata pagrįsta UAB, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisiniu statusu ir nuostata, kad bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių, taip pat ir vienintelio akcijų savininko, turto. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-138/2014 ir kt.). Tolesni kaltininko veiksmai su svetimu turtu (padovanojimas, pardavimas ir pan.) šios veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. nustačius, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savo turtu ar turtine teise, numato, kad dėl to savininkas ar teisėtas valdytojas šio turto ar turtinės teisės neteks, ir nori šių padarinių. Apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai ir pan.); ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt.
Dėl R. R. ir N. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių
29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007 m. rugpjūčio 22 d. J. P. , atstovaujama V. S. , pardavė, o UAB ,,A.“, nupirko 1.000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Daržininkų k., Vilniaus raj., už 450 000 Lt, kuriuos pardavėja grynaisiais gavo iš pirkėjo prieš pasirašant sutartį (t. 4, b. l. 116–119, 155). Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas V. S. patvirtino, kad žemės pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu, jis atstovavo J. P. ir šio sandorio sudarymo aplinkybės nebuvo niekuo išskirtinės. Žemės sklypo kaina buvo adekvati rinkos kainai. Pasak liudytojo tai, kad jeigu sutartyje nurodyta, jog pirkėją atstovavo R. Ž., tai tikėtina taip ir buvo (t. 21, b. l. 50–53). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad šios aplinkybės – žemės pardavimo, pirkimo ir pinigų sumokėjimo, atitinka tikras faktines aplinkybes, tačiau nagrinėjamu atveju, nors UAB „A.“ įsigydama žemės sklypą pinigus pardavėjai sumokėjo, tačiau šioje dalyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir neįvertino tuo metu buvusių UAB „A.“ faktinių veiklos vystymo ir finansinių galimybių.
30. Iš baudžiamojoje byloje pateikto Juridinio asmens duomenų išrašo matyti, kad nuo 2006 m. liepos 18 d. UAB „A.“ direktorius buvo N. S. (t. 13, b. l. 74–76), tačiau iš Sodros pateiktų duomenų apie UAB „A.“ darbuotojus matyti, kad minėtoje įmonėje N. S. niekada nebuvo įdarbintas. Be to, nuo 2007 m. rugpjūčio 26 d. įmonėje nebuvo registruotas nei vienas dirbantis asmuo, t. y. įmonėje oficialiai nedirbo nei N. S., nei D. B. (t. 13, b. l. 77). Iš Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų duomenų taip pat matyti, kad pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų registre UAB „A.“ buvo registruota nuo 1994 m. liepos 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 5 d. Nuo 2006 m. rugsėjo 14 d. UAB „A.“ mokesčių įstatymais privalomų teikti mokesčių deklaracijų neteikia (t. 13, b. l. 86–87). Taigi, tiriamu laikotarpiu UAB „A.“, kurios pagal Juridinių asmenų registro išrašą direktorius buvo N. S. , nevykdydama jokios veiklos ir neturėdama jokių darbuotojų, už pakankamai dideles pinigų sumas, sudarinėjo žemės pirkimo–pardavimo sandorius už kuriuos atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Be to, visais atvejais UAB „A.“ įsigijusi žemės sklypus po vienos ar keleto dienų, pardavė juos išteisintųjų valdomoms tarpusavyje susijusioms bendrovėms, už daug didesnes pinigų sumas, nei buvo pati įsigijusi. Tokios byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad UAB „A.“ buvo fiktyvi, realiai jokios veiklos nevykdanti įmonė, kurios akcininku ir direktoriumi formaliai buvo įrašytas N. S. (kuri pagal formalią pirkimo–pardavimo sutartį buvo parduota D. B. ).
31. Išteisintasis N. S. teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino ir nurodė, kad 2006 metais nusipirko įmonę UAB „A.“, buvo jos akcininkas ir direktorius, tačiau joje įdarbintas oficialiai nebuvo. Įmonei nevykdant veiklos, 2007 metais ją pardavė D. B. , bet su juo buvo ir kitas žmogus Rolandas ar Robertas, kuris tvarkė visus reikalus. Pasirašydamas akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, perdavė visus įmonės dokumentus ir antspaudus, bet nepagalvojo, kad įmonę nusipirkę asmenys nepakeis įmonės direktoriaus ir akcininko. Po kažkiek laiko jam paskambino ir pasakė, kad nusipirkus įmonę nespėjo pakeisti direktoriaus, o reikia įtvirtinti žemės pirkimą–pardavimą, todėl jis norėdamas žmonėms padėti, pasirašė žemės pirkimo–pardavimo sutartis. Nežino iš kokių lėšų buvo įsigyjami žemės sklypai. Jis pats žemių nepirko, pinigų neėmė ir nemokėjo. UAB „A.“ vardu nėra išrašęs kasos pajamų orderių, kvitų, notarinio įgaliojimo R. Ž. atstovauti UAB „A.“ vardu. Kaltinamųjų ir R. Ž. nepažįsta (t. 24, b. l. 16–21). Tokie išteisintojo N. S. parodymai apie įmonės pardavimą ir vėlesnį sutarčių pasirašymą, paprašius naujiems įmonės savininkams, nėra įtikinami bei visiškai nelogiška yra tai, kad N. S. parduodamas įmonės akcijas ir kaip pats teigė atiduodamas visus įmonės dokumentus ir antspaudus asmeniui įvardintam kaip D. B. , netikrino ir neįsitikino kam parduoda savo įmonės akcijas, bet taip pat vėliau nebūdamas įmonės akcininku ir žinodamas, kad įmonė tebėra registruota jo vardu ir jis registruotas kaip įmonės direktorius nesirūpino, kad būtų panaikinta registracija jo vardu, o priešingai įmonės vardu pasirašinėjo sutartis notaro kontoroje. Be to, iš 2007 m. rugpjūčio 9 d. UAB ,,A.“ vienintelio akcininko N. S. sprendimo matyti, kad būtent N. S. nusprendė ir tai patvirtino savo parašu pirkti 1.000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Daržininkų k., Vilniaus raj., už 450 000 Lt (t. 4, b. l. 192). Iš 2007 m. rugpjūčio 9 d. Kauno m. 12-ojo notarų biuro notarės G. K. patvirtinto įgaliojimo matyti, kad UAB ,,A.“ direktorius N. S. įgaliojo R. Ž. bendrovės vardu sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius, pateikti prašymus gauti, leidimus ir t. t. (t. 4, b. l. 133–134), nors iš baudžiamojoje byloje pateiktos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad dar 2007 m. balandžio 5 d. N. S. pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pardavė UAB „A.“ akcijas D. B. (t. 2, b. l. 73–74). Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad N. S. , po to kai neva jis jau buvo pardavęs įmonės akcija, pasirašė ne tik žemės pirkimo–pardavimo sutartis, bet taip pat priėmė ir pasirašė sprendimą dėl žemės sklypo įsigijimo, kurį būtent pateikė sandorį tvirtinusiam notarui, išdavė įgaliojimą asmeniui atstovauti jo, kaip jis teigia parduotą, įmonę. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, tokius N. S. parodymus pripažįsta kaip jo gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės bei jais nesiremia. Be to, tokius išteisintojo N. S. parodymus paneigia byloje esantys liudytojo D. B. parodymai, kad jokiuose sandoriuose su UAB „A.“ jis nedalyvavo ir pinigų negavo, taip pat byloje ištirtų kitų įrodymų visuma.
32. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. R. 2007 m. rugpjūčio 17 d. įsigijo UAB „K.“ (t. 4, b. l. 143), nuo minėtos dienos R. R. vienintelio akcininko sprendimu paskirta šios įmonės direktore (t. 4, b. l. 144). 2007 m. rugpjūčio 30 d. UAB ,,K.“ vienintelio akcininko R. R. sprendimu nuspręsta pirkti 1.000 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. 4162/04000:378, esantį Vilniaus raj., už 700 000 Lt (t. 4, b. l. 145).
33. Iš 2007 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad UAB ,,A.“, atstovaujama R. Ž. pardavė, o UAB ,,K.“, atstovaujama direktorės R. R. , nupirko 1.000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Daržininkų k., Vilniaus raj., už 700 000 Lt. Sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad pardavėjo atstovas iš pirkėjo pinigus gavo prieš pasirašant sutartį. Sutartį patvirtino Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro notaras D. A. (t. 4, b. l. 106–109). Iš sąskaitos faktūros serija AIKA Nr. 15 matyti, kad 2007 m. rugpjūčio 31 d. UAB ,,A.“ išrašė sąskaitą pirkėjui UAB ,,K.“ dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suma 700 000 Lt. Šią sąskaitą išrašė D. B. , o sąskaitą gavo R. R. (t. 2, b. l. 51). Iš UAB,,A.“ kasos pajamų orderio serija AI Nr. 109 matyti, kad 2007 m. rugpjūčio 31 d. iš UAB ,,K.“ direktorės R. R. už žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priimta 700 000 Lt. Kasos pajamų orderį pasirašė vyr. buhalterė L. B. , taip pat D. B. pasirašė, kad pinigus gavo (t. 2, b. l. 50). Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro išrašo duomenis toks asmuo – L. B. Lietuvos Respublikoje niekada nebuvo registruotas (t. 27, b. l. 91).
34. Išteisintoji R. R. teisiamajame posėdyje kalta dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino ir nurodė, kad ji nebuvo susitarusi daryti nusikalstamą veiką ir neveikė jai nežinomoje bendrininkų grupėje, o N. S. pirmą kartą pamatė tik teisme. Nekilnojamo turto pirkimu ir pardavimu užsiėmė ir iki UAB „K.“ įsigijimo. Ji pardavė žemės sklypą ir butą, tokią pačią veiklą tikėjosi vykdyti ir toliau. Apie ieškomus pirkti žemės sklypus ji skelbė laikraščiuose bei internete. Jai 2007 m. rugpjūčio mėnesį telefonu paskambino UAB „A.“ atstovas ir pasiūlė pirkti kaltinime nurodytą žemės sklypą. Apžiūrėjus, minėtas žemės sklypas jai tiko ir ji su jai paskambinusiu asmeniu susitarė dėl žemės pirkimo kainos. Vėliau jai paskambino asmuo, kuris prisistatė R. Ž. ir pasakė, kad žemės pirkimo–pardavimo sutartis bus pasirašyta D. A. kontoroje. Ji nežinojo už kokią kainą, žemės sklypą buvo įsigijusi UAB „A.“, tačiau jie susitarė, kad ji žemę iš UAB „A.“ pirks už 750 000 Lt. Jai tuo laikotarpiu tokia žemės pardavimo kaina atrodė normali, nes nupirktą žemės sklypą tikėjosi ateityje pelningai parduoti. Žemės pirkimo–pardavimo sutartį ji pasirašė 2007 m. rugpjūčio 31 d. D. A. kontoroje, kur buvo ir R. Ž. . Ji pati dokumentų netikrino, tačiau juos patikrino kontoroje dirbantys darbuotojai. Ji pinigus – 750 000 Lt sumokėjo moteriai, kuri prisistatė L. B. , tą pačią dieną kaip ir buvo pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis, UAB „K.“ Kaune esančiose patalpose. L. B. jai prisistatė buhaltere ir pateikė visus reikiamus dokumentus, taip pat ir orderį, kurį jau buvo pasirašęs D. B. . Už perkamą žemės sklypą reikiamus pinigus ji paėmė iš UAB „K.“ kasos. Nežinojo, kad UAB „A.“ nevykdė jokios veiklos. Pirkdama kaltinime nurodytą žemės sklypą ji dar su AB SEB bankas nebuvo sudariusi kreditavimo sutarties (t. 24, b. l. 12–14). Teisėjų kolegija vertindama R. R. parodymus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog pirmiau aptarti išteisintosios parodymai atitinka ir neprieštarauja byloje surinktiems ir pirmosios instancijos teismo ištirtiems įrodymams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, R. R. parodymus, kuriais ji neigia padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, atmeta kaip jos pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Išteisintosios R. R. parodymai tiek dėl įsigyto žemės sklypo kainos, tiek dėl atlikto mokėjimo pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registrą neegzistuojančiam asmeniui yra neįtikinantys, nelogiški, be to prieštarauja bylos duomenims – liudytojų – R. Ž. , D. B. , V. S. parodymams ir rašytinei baudžiamosios bylos medžiagai, net ir 2007 m. rugpjūčio 31 d. pačios pasirašytai pirkimo–pardavimo sutarčiai, kurioje nurodyta, kad žemės sklypas perkamas už 700 000 Lt, taip pat, kad pinigus atidavė L. B. , nors kasos pajamų orderyje, kad pinigus gavo pasirašė D. B. .
Žemesnės instancijos teismas
35. Nors baudžiamojoje byloje pateiktame pinigų priėmimo kvite serija AI Nr. 109 yra nurodyta, kad pinigus už parduotą žemės sklypą gavo D. B. , tačiau ne kartą pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas D. B. nurodė, kad jis nepažįsta nei vieno kaltinamojo ir jam nėra žinomos įmonės „A.“, „K.“, „S. B.“, „A.“ ir „B.“. Nei iš R. K. , nei iš R. R. pinigų nėra gavęs, o ikiteisminio tyrimo metu parodytuose dokumentuose yra ne jo parašai. Jis dėl žemės sklypų pirkimo ar pardavimo nėra sudaręs jokių sandorių. 2007 metais jis buvo išvykęs dirbti į Airiją, kiek prisimena prieš išvykstant į Airiją dingo jo asmens ir įmonės dokumentai. Mano, kad šiuo atveju kažkas pasinaudojo jo dingusiu asmens dokumentu (t. 20, b. l. 191–193; t. 21, b. l. 109–111). Liudytojas D. B. tokias pačias aplinkybes nurodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (apklausiamas pirmosios instancijos teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą), kur teigė, kad jis nėra dirbęs UAB „A.“, tokios įmonės nežino ir jai neatstovavo. Jokių sandorių su įmonėmis „K.“, „S. B. “, „A.“ nesudarinėjo. Jokių žemės sklypų nei savo, nei kokios nors įmonės vardu jis niekada nepirko ir nepardavė. 2007 metais jis buvo išvykęs gyventi į Airiją. Tyrėjos parodytuose dokumentuose – sąskaitose faktūrose, pinigų priėmimo kvituose, kasos pajamų orderyje yra ne jo parašai (t. 1, b. l. 105–106). Liudytojo D. B. parodymus, apie tai, kad ne jis pasirašė baudžiamojoje byloje pateiktuose dokumentuose patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvadoje Nr. 11-526 (15) nurodytos aplinkybės, kad 2007 m. balandžio 5 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje tarp N. S. ir D. B. dėl UAB „A.“ 100 paprastųjų vardinių akcijų, pirmo lapo apačioje dešinėje pusėje ir antro lapo skiltyje „Pirkėjas“ dviejuose vietose, D. B. vardu pasirašė ne D. B. (t. 2, b. l. 69–71). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. balandžio 9 d. specialisto išvadoje Nr. 11-587 (14) konstatuotos aplinkybės, kad 2007 m. rugpjūčio 31 d. UAB „A.“ sąskaitoje faktūroje AIKA Nr. 15 išrašytoje UAB „K.“, eilutėje „Sąskaitą išrašė“, įrašą „D. B. “ įrašė ne D. B. (t. 2, b. l. 32–35). Kaip matyti liudytojo D. B. parodymai viso proceso metu nekito, buvo nuoseklūs, išsamūs. Liudytojas vienodai ir detaliai paaiškino visas esmines aplinkybes. Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytas D. B. būtų buvęs suinteresuotas duoti neteisingus parodymus prieš išteisintuosius, būtų norėjęs juos apkalbėti, melagingai apkaltinti, tokių aplinkybių nenurodė ir patys išteisintieji, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojo parodymų teisingumu ir patikimumu, jais netikėti ir nesivadovauti.
36. BPK 276 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276-976/2015, Nr. 2K-31-511/2018, Nr. 2K-48-788/2018 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojo R. Ž. parodymai teisiamajame posėdyje buvo perskaityti, vadovaujantis būtent šia teisės norma, todėl nagrinėjamu atveju jie vertinami tikrinant kitus byloje esančius įrodymus bei turi reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui galutinai įvertinant pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus. 2007 m. rugpjūčio 31 d. sutartyje tarp UAB „A.“ ir UAB „K.“, ties jo vardu ir pavarde yra jo parašas. Neprisimena kas jo prašė būti įmonės atstovu, tačiau tam, kad pasirašyti aukščiau nurodytas sutartis, buvo kelis kartus nuvykęs pas notarą. Pas notarą jį palydėjo vyras, kuris prašė jo paslaugos pasirašant dokumentus. Jokių pinigų, susijusių su minėtomis sutartimis, jis nei pas notarą nei kur kitur negavo ir nemokėjo. Tiksliai neprisimena aplinkybių, kurioms esant šiuos dokumentus jis pasirašė, bet tikriausiai už minėtų dokumentų pasirašymą jis gavo 100 Lt atlygį. Tai padarė tik dėl vienos priežasties, kad uždirbti šiek tiek pinigų. Be to, tas vyras jam aiškino, jog čia nieko neteisėto nėra. Su minėtu vyriškiu jis savo valia buvo susitikęs tik kelis kartus, kiek prisimena Kauno miesto centre (t. 1, b. l. 101–102). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti R. Ž. duotais paaiškinimais, kad jis nesudarinėjo žemės pirkimo–pardavimo sandorio, nes byloje nėra duomenų, o teismas taip pat nenustatė, kad liudytojas siektų apkalbėti išteisintuosius ar būtų suinteresuotas bylos baigtimi.
37. 2012 m. gegužės 21 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/88 dėl UAB ,,K.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų nurodyta, kad nuo 2007 m. rugpjūčio 18 d. UAB „K.“ direktorė buvo R. R. . UAB ,,K.“ akcininkė R. R. nuo 2008 m. rugpjūčio 17 d. pasirašė su bendrove tris paskolos sutartis, kuriose įsipareigojo neatlygintinai (be palūkanų) suteikti bendrovei investicijoms į nekilnojamąjį turtą paskolas: 2007 m. rugpjūčio 27 d. sutartis – 720 000 Lt, 2007 m. rugsėjo 5 d. sutartis – 300 000 Lt, 2007 m. spalio 31 d. sutartis – 800 000 Lt. Paskolų suteikimą bendrovei akcininkė R. R. įformino pinigų priėmimo kvitais ir kasos pajamų orderiais. Tyrimo metu nebuvo tirta iš kokių lėšų R. R. suteikė bendrovei nurodytas paskolas. Iš pateiktos specialisto išvados taip pat nustatyta, kad UAB „K.“ iš AB SEB banko pagal 2007 m. rugsėjo 13 d. sutartį Nr. 1850711010108-03 gavo 4 000 000 Lt paskolą, kurią panaudojo už įsigytus žemės sklypus: už 2007 m. rugsėjo 7 d. iš UAB „I.“ įsigytą žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 299 900 Lt; už 2007 m. rugsėjo 18 d. iš UAB „I.“ įsigytą žemės sklypą unikalus Nr. 4182-0200-0070 – 519 300 Lt; už 2007 m. rugsėjo 19 d. iš UAB „S. B.“ įsigytus žemės sklypus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso – 2 180 800 Lt (t. 6, b. l. 115–137).
38. 2014 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/153 dėl UAB „S. B.“, UAB „K.“, UAB „V.“, UAB „B.“, UAB „I.“, UAB „A.“, UAB „B. I.“, UAB „B. T. G.“, UAB „P.“, UAB „V. V. “ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nustatyta, kad 2007 m. rugpjūčio 31 d. tarp UAB „A.“, atstovaujamos R. Ž. , veikiančio pagal išduotą įgaliojimą ir UAB „K.“, atstovaujamos direktorės R. R. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „K.“ įsigijo 1,0 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Daržininkų km., Vilniaus r. sav. Sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas buvo parduotas už 700 000 Lt. UAB „K.“ buhalterinėje apskaitoje minėto žemės sklypo įsigijimą iš bendrovės „A.“ apskaitė pagal 2007 m. rugpjūčio 31 d. UAB „A.“ vardu išrašytą sąskaitą faktūrą AIKA Nr. 15 iš viso už 700 000 Lt sumą, kurią išrašė ir pasirašė D. B. , taip pat kurią gavo ir pasirašė R. R.. UAB „K.“ atsiskaitymas už įsigytą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje buvo įformintas grynais pinigais pagal UAB „A.“ 2007 m. rugpjūčio 31 d. kasos pajamų orderio kvitą AI Nr. 109 išrašytą 700 000 Lt sumai. Kasos pajamų orderio kvite nurodyta, kad pinigus sumokėjo UAB „K.“ direktorė R. R., taip pat nurodyta, kad pinigus gavo D. B. , kuris tai patvirtino savo parašu, minėtą kvitą taip pat pasirašė vyr. buhalteris – L. B. . Specialisto išvadoje nurodyta ir tai, kad atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kad UAB „K.“ buhalterinėje apskaitoje buvo įformintos apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis neįvykusios ūkinės operacijos, t. y. UAB „A.“ vardu 2007 m. rugpjūčio 31 d. išrašytoje sąskaitoje faktūroje AIKA Nr. 15 buvo įformintas 1,0 ha žemės sklypo įsigijimas už 700 000 Lt sumą, bei įformintas tariamas UAB „K.“ grynųjų pinigų sumokėjimas pagal UAB „A.“ vardu 2007 m. rugpjūčio 31 d. išrašytą kasos pajamų orderio kvitą AI Nr. 109 – 700 000 Lt sumai. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kad faktiškai pinigai UAB „A.“ atstovui D. B. nebuvo sumokėti, todėl tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kur R. R. panaudojo 700 000 Lt grynųjų pinigų sumą, kurios išmokėjimas buvo įformintas UAB „A.“ vardu išrašytame kasos pajamų orderio kvite. Tokiu būdu UAB „K.“ buhalterinėje apskaitoje nurašius minėtas pinigines lėšas, UAB „K.“ buvo padarytas 700 000 Lt nuostolis (t. 11, b. l. 142–200; t. 12, b. l. 1–137).
Žemesnės instancijos teismas
39. Apeliacinės instancijos teisme siekiant išsiaiškinti byloje tiriamas aplinkybes, taip pat buvo atliktas UAB „K.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas ir 2021 m. sausio 15 d. surašyta specialisto išvada Nr. 04/11-2-1-282, kurioje dėl UAB „K.“ įforminto 1,0 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandorio nurodyta, kad 2007 m. rugpjūčio 31 d. tarp UAB „A.“, atstovaujamos R. Ž. ir UAB „K.“, atstovaujamos direktorės R. R. buvo pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis. Sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas buvo parduodamas už 700 000 Lt (202 734,01 Eur), kuriuos pardavėja gavo iš pirkėjo prieš pasirašant sutartį. Sutartis buvo patvirtinta Vilniaus m. 9-ojo notarų biuro notarės O. A.. Parduodamas žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre UAB „A.“ vardu buvo įregistruotas 2007 m. rugpjūčio 23 d. Dėl minėto žemės sklypo 2007 m. rugsėjo 5 d. taip pat buvo sudaryta sutartis tarp UAB „K.“, atstovaujamos direktorės R. R. ir UAB „I.“, atstovaujamos direktoriaus K. K. . Sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas buvo parduodamas už 720 000 Lt (208 526,41 EUR), kurie buvo sumokėti prieš pasirašant sutartį. Pagal VĮ „Registrų centras“ pateiktus duomenis nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo 6 d. UAB „I.“ įformino minėto žemės sklypo pardavimą UAB „S. B.“ už 725 000 Lt (209 974,51 Eur) sumą (t. 29, b. l. 7–19).
40. Tokios byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad R. R. , pasirašė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje, UAB „A.“ išrašytoje sąskaitoje–faktūroje bei UAB „A.“ kasos pajamų orderyje 700 000 Lt sumai, kuriuose nurodyta, kad UAB „K.“ direktorė R. R. sumokėjo nurodytą pinigų sumą D. B. . Be to, iš aptartų duomenų nustatyta, kad dėl 1,0 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Daržininkų km., Vilniaus r. sav., laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 22 d. iki 2007 m. rugsėjo 6 d. buvo sudarytos keturios pirkimo–pardavimo sutartys tarp tarpusavyje susijusių bendrovių: 1) 2007 m. rugpjūčio 22 d. tarp J. P. , atstovaujamos V. S. , ir UAB ,,A.“, atstovaujamos R. Ž. , už 450 000 Lt (130 329 Eur); 2) 2007 m. rugpjūčio 31 d. tarp UAB „A.“, atstovaujamos R. Ž. , ir UAB „K.“, atstovaujamos direktorės R. R. už 700 000 Lt (202 734,01 Eur); 3) 2007 m. rugsėjo 5 d. tarp UAB „K.“, atstovaujamos direktorės R. R. ir UAB „I.“, atstovaujamos direktoriaus K. K. už 720 000 Lt (208 526,41 EUR); 4) 2007 m. rugsėjo 6 d. tarp UAB „I.“ ir UAB „S. B.“ už 725 000 Lt (209 974,51 Eur). Kaip matyti žemės sklypo pardavimas UAB „K.“ vardu buvo įformintas praėjus 9 dienoms po UAB „A.“ žemės sklypo įsigijimo, tačiau žemės sklypų pardavimo kaina buvo įforminta 250 00 Lt (700 000 – 450 000) didesnė, t. y. beveik dvigubai didesne pinigų suma, nei buvo įformintas žemės sklypo įsigijimas UAB „A.“ vardu. Nors iš VĮ „Registrų centras“ pažymos matyti, kad žemės sklypo, esančio Daržininkų km., Nemėžio sen., Vilniaus r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. gegužės 14 d. buvo nustatyta vidutinė rinkos vertė – 118 325 Eur (t. 4, b. l. 149–150).
41. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius (sutartis), susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai (sutartys) aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu. Tokiu atveju teismas turi tirti ir vertinti šalių elgesį ir ketinimus kuriant įvairialypius sutartinius santykius, kokių tikslų jos siekė sudarydamos kelias sutartis ir kokius veiksmus atliko vykdydamos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-288/2009, Nr. 3K-3-122/2014, Nr. e3K-3-18-469/2016, Nr. 3K-3-405-687/2016). Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013). Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 19 punktas).
42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir į aptartą kasacinio teismo praktiką, įvertina tai, kad: 1) realiai ūkinės finansinės veiklos nevykdanti UAB „A.“ iš fizinio asmens už tuo metu buvusią realią rinkos kainą, įsigijo žemės sklypą ir už jį atsiskaitė grynaisiais pinigais; 2) žemės sklypo pardavimas įmonei UAB „K.“ buvo įformintas praėjus vos 9 dienom po UAB „A.“ žemės sklypo įsigijimo už realią žemės sklypo kainą, todėl neįtikima ir neadekvatu, kad žemės sklypas per 9 dienas galėjo pabrangti beveik dvigubai ir akivaizdu, kad kaip teigė pati išteisintoji, ji vystydama nekilnojamojo turto verslą, negalėjo nežinoti tuo metu buvusios tikrosios perkamos žemės rinkos kainos. Be to, UAB „A.“ ir UAB „K.“ žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta žemės sklypo kaina taip pat buvo beveik šešis kartus didesnė nei VĮ „Registrų centras“ pažymoje nustatyta vidutinė šio žemės sklypo rinkos vertė; 3) liudytojai R. Ž. ir D. B. patvirtino, kad žemės pirkimo–pardavimo dokumentus R. Ž. pasirašė už atlygį neskaitydamas, D. B. realiai jokių pinigų negavo, o toks asmuo kaip L. B. pagal registrų duomenis iš viso neegzistuoja; 4) R. R. atstovaudama UAB „K.“ dalyvavo žemės sklypų pirkimo–pardavimo grandinėje, t. y. iš esmės tuo pačiu laikotarpiu, tarp visų išteisintųjų atstovaujamų įmonių buvo sudarinėjamos žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys, ne tik juos įsigyjant iš UAB „A.“ (kuri tiriamu laikotarpiu neturėjo nei vieno darbuotojo ir iš esmės jokios ūkinės finansinės veiklos nevykdė, bet už pakankamai dideles pinigų sumas sudarinėjo žemės pirkimo–pardavimo sandorius už kuriuos atsiskaitydavo grynaisiais pinigais), tačiau vėliau juos per trumpą laiką parduodant tarpusavyje, iš esmės visus sandorius tvirtinant toje pačioje notarų kontoroje (t. 2, b. l. 126–133, 137–138; t. 6, b. l. 115–137); 5) Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 9 d. ir 2009 m. gegužės 20 d. nutartimis UAB ,,K.“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtintas UAB „K.“ kreditorių ir finansinių reikalavimų sąrašas: AB SEB bankas – 4 081 745,36 Lt, Kauno apskrities VMI – 22 782 Lt. VSDFV Kauno skyrius – 3 121,05 Lt, R. R. – 1 834 366,72 Lt ir kt. (t. 1, b. l. 38–39). Akivaizdu, kad R. R. UAB „K.“ vardu sudarant žemės pirkimo–pardavimo sutartį už joje nurodytą kainą, bendrovė negavo ir negalėjo gauti jokios ekonominės naudos.
43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad R. R. UAB „K.“ vardu iš tikrųjų įsigijo 1,0 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Daržininkų km., Vilniaus r. sav., padedant N. S. pasinaudodama jokios veiklos nevykdančia įmone UAB „A.“, tačiau už tą pinigų sumą, kuri nurodyta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje tarp fizinio asmens ir UAB „A.“, t. y. už 450 000 Lt. R. R. , įtraukusi į UAB „K.“ apskaitą žinomai netikrus dokumentus, pagrindžiančius žemės sklypo, įsigyto iš UAB „A.“, pirkimą už tariamai 700 000 Lt, nors realiai už šį žemės sklypą D. B. nesumokėjo, įgijo realią galimybę savo naudai disponuoti 250 000 Lt svetimu jai patikėtu UAB ,,K.“ turtu – piniginėmis lėšomis, t. y. nustatytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog sutarties šalys tik siekė sudaryti vaizdą, kad sudaryta sutartis už joje nurodytą kainą, tam, kad būtų sukurtas fiktyvus pagrindas perkančiajam asmeniui gauti (pasisavinti) jo atstovaujamos įmonės lėšas. Taigi, tarp UAB „K.“ ir UAB „A.“ buvo sudarytas apsimestinis sandoris, turint nusikalstamą tikslą – R. R. pasisavinti jai patikėtą didelės vertės UAB „K.“ turtą (pinigines lėšas). Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-1075/2019). Teismų praktikoje išaiškina, kad CK 1.87 straipsnyje nurodyti apsimestiniai sandoriai taip pat laikytini niekiniais ir toks sandoris visais atvejais negalioja nuo jo sudarymo momento (ab initio), nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Taigi, sandoris buvo baigtas, nuosavybės savininkas pasikeitė ir sutartyje nurodytą pinigų sumą, nors kuri kaip nustatyta buvo nurodyta neteisinga ir neatitiko tikrovės, R. R. , kaip UAB „K.“ atstovė, privalėjo perduoti UAB „A.“ atstovui, tačiau iš pirmiau aptartų įrodymų nustatyta, kad tai padaryta nebuvo. Būtent nuo šio momento R. R. įgijo galimybę UAB „K.“ turtą valdyti ir juo naudotis. Šiuo atveju tolimesni R. R. veiksmai šios veikos kvalifikavimui įtakos neturi, nes tokiais jos veiksmais UAB „K.“ jau buvo padaryta didelė – 250 000 Lt turtinė žala.
44. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, R. R. veikimo pobūdis, kai ji, kaip UAB „K.“ direktorė, turėdama teisę ją atstovauti, priimti sprendimus UAB „K.“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdama jai užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės UAB „K.“ turtą ir disponuodama įmonės piniginėmis lėšomis, UAB „K.“ vardu sudarydama žemės sklypo pirkimo pardavimo sandorį realiai mažesnėmis kainomis nei buvo nurodyta sutartyse, o likusių pinigų žemės sklypą parduodančiai įmonei nesumokėdama ir nepanaudotų įmonės piniginių lėšų negrąžindama UAB „K.“ bei kokiu nors kitu būdu nepanaudodama tenkinant UAB „K.“ poreikius, t. y. nuo to momento įgijo galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad dėl tokių jos veiksmų UAB „K.“ patirs žalą – neteks turto (piniginių lėšų), ir to norėjo.
45. Nagrinėjamoje byloje aktualus ir bendrininkavimo instituto nuostatų aiškinimas ir taikymas. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju R. R. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką veikdama bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Byloje surinkti, teismų patikrinti ir įvertinti įrodymai, t. y. R. R. atlikti veiksmai bei jų atlikimo aplinkybės, taip pat kilę padariniai, sudaro pagrindą daryti išvadą apie tai, kad R. R. jai inkriminuotus veiksmus atliko (realizavo) ne viena, t. y. veikiant su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, taip pat ir padedant N. S. , tačiau nagrinėjamoje byloje nenustačius bent dviejų vykdytojų, nėra pagrindo pripažinti, kad R. R. veikė bendrininkų grupe. Tokiu būdu pašalinama iš R. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymo aplinkybė, kad ji veikė bendrininkų grupe.
Žemesnės instancijos teismas
46. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, kad jis tiesiogiai paprastai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties požymių, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį ir kurie yra susiję priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme nurodytais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016). Baudžiamasis įstatymas imperatyviai nurodo, kad organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas atsako pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, nustatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką.
47. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad N. S. savo veiksmais taip pat prisidėjo prie UAB „K.“ turto pasisavinimo ir buvo vienas iš nusikaltimo, nustatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, bendrininkų – padėjėjas. Kaip nustatyta N. S. veiksmai objektyviai pasireiškė tuo, kad jis, veikdamas kartu su kitais bendrininkais, disponuodamas UAB „A.“ dokumentais, antspaudu, išdavė įgaliojimą ir surado asmenis pasirašysiančius įmonės dokumentuose, kad parduodami žemės sklypai daug didesnėmis kainomis, nei buvo realiai nupirkti. Tokiu būdu N. S. veikdamas UAB „A.“ vardu ir įgaliodamas R. Ž. atstovauti UAB „A.“, organizuodamas žemės sklypų pirkimą už realią rinkos kainą ir pagal dokumentus organizuodamas jo pardavimą daug didesne kaina R. R. vadovaujamai įmonei, suvokė, kad teikdamas duomenis ir priemones padeda R. R. pasisavinti UAB „K.“ turtą – pinigines lėšas.
48. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad R. R. veiksmai atitiko visus veikos, nurodytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, o N. S. BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia išteisintosios gynėjo dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas vertina visus apeliacinio skundo argumentus, motyvus ir prašymus, iš kurių visumos, priešingai nei teigia išteisintosios R. R. gynėjas matyti, kad prokuroras pateikdamas apeliacinio skundo argumentus prašė R. R. kaltinimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pripažinti pagrįstu ir tik tada bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
49. Nagrinėjamoje byloje surinktais ir šiame procesiniame sprendime aptartais įrodymais nustatyta, kad R. R. ir N. S. atliko jiems inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, t. y. R. R. nuo 2007 m. rugpjūčio 18 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d., būdama UAB „K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), direktore bei vienintele akcininke, turėdama teisę ją atstovauti, priimti sprendimus šios įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdama užimamų pareigų pagrindu jai patikėtą UAB „K.“ turtą, pažeisdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, UAB ,,K.“ 2004 m. liepos 1 d. įstatų 8 punktą, kuriame nurodoma, kad „Bendrovės veiklos tikslai – gauti pelną iš bendrovės vykdomos veiklos; užtikrinti akcininkų bendrovei perduoto bei bendrovės veiklos metu sukaupto turto efektyvų panaudojimą“, 20 punktą, kuriame nurodoma, kad „Bendrovės organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai“, veikdama vieninga tyčia ir turėdama vieningą nusikalstamą tikslą – pasisavinti jai patikėtą didelės vertės UAB „K.“ turtą (pinigines lėšas), veikdama bendrai kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei N. S. , formaliai įsiforminusiu realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, pasinaudodamas šia įmone, siekdamas pridengti nusikalstamos veikos schemą bei paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, bendrininkams iš anksto susitarus ir N. S. sutikus kaip UAB „A.“ direktoriui pačiam pasirašyti arba pažadėjus surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, nusikalstamos veikos bendrininkai už 450 000 Lt (130 329 Eur) UAB „A.“ vardu 2007 m. rugpjūčio 22 d. nupirko žemės sklypą bei po 9 dienų, tai yra 2007 m. rugpjūčio 31 d. įformino šio žemės sklypo pardavimą jau neva už 700 000 Lt (202 734 Eur) R. R. vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „K.“, tačiau tikrovėje R. R. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nusikalstamos veikos bendrininkų kontroliuojamai UAB „A.“ nesumokėjo bei 250 000 Lt (72 405 Eur) pasisavino, o būtent: siekiant pridengti nusikalstamos veikos – svetimo UAB „K.“ didelės vertės turto pasisavinimo schemą bei paslėpti šios nusikalstamos veikos pėdsakus, bendrininkai susitarė su N. S. , kuris sutiko, kad bendrininkai UAB „A.“ vardu už realią kainą nupirktų žemės sklypą, po to būtų įforminamas šio žemės sklypo pardavimas už didesnę kainą UAB „K.“, tačiau grynieji pinigai pagal N. S. pateikiamus fiktyvius dokumentus UAB „A.“ nebūtų perduodami ir sumokami, o UAB „K.“ piniginės lėšos (grynieji pinigai) būtų pasisavinamos, tokiu būdu N. S. iš anksto pažadėjo paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus ir pridengti bendrininkus, nes nežinant realių (tikrųjų) sandorio aplinkybių, pagal N. S. pateiktus fiktyvius dokumentus UAB „K.“ didelės vertės piniginės lėšos neva buvo išmokėtos UAB „A.“ atstovui „D. B. “, kuriam ir tektų atsakomybė už neva gautų piniginių lėšų tolesnį panaudojimą, taip pat N. S. teikė duomenis (priemones), reikalingus nusikalstamai veikai vykdyti – realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės UAB „A.“ pavadinimą, įmonės kodą, registracijos adresą, UAB „A.“ vardu išrašytas sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus, savo kaip UAB „A.“ direktoriaus vardą, pavardę, asmens kodą, asmens dokumento pavadinimą, numerį bei sutiko kaip UAB „A.“ direktorius pasirašyti arba pažadėjo surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, po ko N. S. surado apie nusikalstamą veiką (svetimo UAB „K.“ didelės vertės turto pasisavinimą) nieko nežinantį R. Ž. , už 100 Lt atlygį sutikusį kaip UAB „A.“ atstovas pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai pridengti ir vykdyti reikalinguose dokumentuose, šiam tikslui N. S. kaip UAB „A.“ direktorius 2007 m. rugpjūčio 9 d. įformino įgaliojimą R. Ž. (patvirtintą Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K. , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), tęsiant iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, bendrininkai surado žemės sklypą parduodančią J. P. bei organizavo šio žemės sklypo įsigijimą UAB „A.“ vardu už 450 000 Lt (130 329 Eur), 2007 m. rugpjūčio 22 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrininkų nurodymu, UAB „A.“ formaliai atstovaujantis R. Ž. už bendrininkų sumokėtą 100 Lt atlygį pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „A.“) vardu iš J. P. , atstovaujamos V. S. (įgaliojimas patvirtintas Vilniaus miesto 28-jo notarų biuro notarės S. B. 2007 m. rugpjūčio 10 d., registro Nr. (duomenys neskelbtini)), už 450 000 Lt (130 329 Eur) įsigijo 1,0 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tęsdami iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, R. R. ir kiti bendrininkai jau po keleto dienų, t. y. 2007 m. rugpjūčio 31 d. organizavo realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. rugpjūčio 22 d. už 450 000 Lt (130 329 Eur) įgyto žemės sklypo pardavimo įforminimą jau neva už 700 000 Lt (202 734 Eur) jos (R. R. ) vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „K.“, tačiau tikrovėje bendrininkų kontroliuojamai UAB „A.“ pinigų neperduodant ir nesumokant, o juos pasisavinant, 2007 m. rugpjūčio 31 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), R. R., žinodama, kad UAB „K.“, kurią ji pati ir atstovavo, už UAB „A.“ vardu 2007 m. rugpjūčio 22 d. nupirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 700 000 Lt (202 734 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „K.“ direktorė ir R. Ž. (sutartyje R. Ž. gyvenamoji vieta, asmens duomenys asmens kodas, asmens tapatybės kortelė ir jos numeris) už tą patį bendrininkų sumokėtą 100 Lt atlygį pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „K.“ iš UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) perka 1,0 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 700 000 Lt (202 734 Eur), kuriuos bendrininko N. S. pateiktų – UAB „A.“ vardu išrašytos sąskaitos faktūros – 2007 m. rugpjūčio 31 d. serija AIKA Nr. 15 pagrindu pagal UAB „A.“ vardu 2007 m. rugpjūčio 31 d. kasos pajamų orderio kvitą AI Nr. 109 išrašytą 700 000 Lt sumai, UAB „K.“ direktorė R. R. neva sumokėjo šiame kasos pajamų orderio kvite kaip UAB „A.“ direktoriui nurodytam „D. B. “, tai yra sutartyje, sąskaitoje faktūroje ir kasos pajamų orderio kvite nurodyti žinomai neteisingi duomenys, nes tikrovėje UAB „K.“ direktorė R. R. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nei kasos pajamų orderio kvite kaip UAB „A.“ direktoriui nurodytam „D. B. “, nei jokiam kitam asmeniui neperdavė, tokiu būdu bendrininkų kontroliuojamos, jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. rugpjūčio 22 d. realiai už 450 000 Lt (130 329 Eur) įgijus žemės sklypą bei po keleto dienų įforminus jo pardavimą UAB „K.“ neva jau už 700 000 Lt (202 734 Eur), tikrovėje UAB „K.“ direktorė R. R. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) UAB „A.“ nesumokėjo ir niekam neperdavė, o 250 000 Lt (72 405 Eur) pasisavino, taip R. R. pasisavino užimamų pareigų pagrindu jai patikėtą didelės 250 000 Lt (72 405 Eur) vertės svetimą UAB „K.“ turtą (pinigines lėšas), tuo UAB „K.“ padarė didelę 250 000 Lt (72 405 Eur) turtinę žalą.
50. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks apeliacinės instancijos teismo nustatytas ir iš dalies patikslintas visos nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymas dėl visų išteisintųjų nebus kartojamas šio sprendimo rezoliucinėje dalyje, nes pagal BPK 305 straipsnio nuostatas įrodytomis pripažintos aplinkybės išdėstomos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, apie tai ne kartą pasisakyta ir kasacinio teismo praktikoje (pvz. „Apeliacinės instancijos teismas savo sprendimo rezoliucinėje dalyje neturi nurodyti apie pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pakeitimus, apie tai užtenka nurodyti priimamo dokumento aprašomojoje dalyje“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149/2013), arba „nepriimtina, kad nusikalstamos veikos aprašymas pateikiamas rezoliucinėje nutarties dalyje“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-293-222/2017) ir pan.).
51. Nustačius, kad R. R. ir N. S. veiksmuose yra visi BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiai, teisėjų kolegija įvertina tai, kad viena iš BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, yra apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino suėjimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau R. R. ir N. S. kaltinami 2007 – 2008 metais padarę sunkų nusikaltimą ir nagrinėjamoje byloje apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos R. R. suėjo 2017 m. rugpjūčio 31 d., o N. S. 2018 m. rugsėjo 2 d. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria R. R. buvo išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o N. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį naikinama ir, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunkčiu (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 13 d.), baudžiamoji byla R. R. dėl UAB „K.“ turto pasisavinimo ir N. S. dėl padėjimo pasisavinti minėtos įmonės turtą nutraukiama suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 2 punktas).
Dėl N. S. ir N. S. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų požymių
52. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo 17 d. V. D. , V. D. , L. V. , I. J. , S. A. pardavė, o UAB ,,A.“ nupirko 4,39 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 15 000 Lt (4 344,30 Eur), kuriuos pardavėjai grynaisiais gavo iš pirkėjo prieš pasirašant sutartį, taip pat R. M. pardavė, o UAB ,,A.“, nupirko 3,13 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 10 000 Lt (2 896,20 Eur), kuriuos pardavėjas grynaisiais gavo iš pirkėjo prieš pasirašant sutartį (t. 5, b. l. 65–71, 106–109). Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai I. J. , L. V. ir S. A. nurodė, kad neprisimena už kiek pardavė žemės sklypą, bet už parduotą žemės sklypą visi bendrasavininkiai iš UAB „A.“ gavo sutartyje nurodytą pinigų sumą, kurią pasidalino lygiomis dalimis. Atsiskaitė grynaisiais pinigais prieš sutarties pasirašymą pas notarą. Notarui buvo pateikti visi dokumentai ir viskas buvo oficialiai įforminta. Iš pirkėjų pusės pas notarą buvo atvykę du vyrai. Žemės sklypą pardavė už tuo metu buvusią realią žemės sklypo rinkos kainą (t. 20, b. l. 195–197; t. 21, b. l. 18–19, 41–43). Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jis už visą parduotą žemės sklypą gavo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą pinigų sumą – 10 100 Lt, t. y. už vieną hektarą žemės gavo apie 2000 – 3000 Lt, o pirmosios instancijos teisme jau teigė, kad už parduotą žemės sklypą gavo 80 000 Lt, kuriuos pirkėjas notarų biure sumokėjo grynaisiais pinigais. Pirmosios instancijos teisme negalėjo paaiškinti kodėl apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad už parduotą žemės sklypą gavo ne 10 000 Lt., o 80 000 Lt, liudytojas teigė, kad nurodytus 2000 – 3000 Lt jis gavo už vieną arą. Neturi jokių pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų. Teisėjų kolegija šioje dalyje vadovaujasi liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes būtent jie sutampa su pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytais duomenimis, taip pat atitinka ikiteisminio tyrimo metu liudytojo nurodytą parduodamą vieno hektaro kainą apie 2 000 – 3 000 Lt (3,19 ha × 3 000 Lt = 9 570 Lt), būtent už panašią kainą ir buvo parduotas visas žemės sklypas, tuo tarpu visiškai nelogiškas liudytojo aiškinimas, kad jis nurodė tokią vieno aro kainą, kas mažiausią žemės pardavimo kainą sudarytų (319 a × 2 000 Lt = 638 000 Lt). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad šios liudytojų nurodytos aplinkybės dėl parduodamų žemės sklypų kainos ir rinkos kainos, atitinka tikras faktines aplinkybes, tačiau nagrinėjamu atveju nors UAB „A.“ įsigyjant žemės sklypus pinigai pardavėjams ir buvo sumokėti, bet kaip ir pirmiau buvo nurodyta, teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad N. S. žemės sklypų pirkimo sandorius sudarė panašiu laikotarpiu, kaip ir R. R. , nekartodama šio sprendimo 29 pastraipoje išdėstytų aplinkybių dėl UAB „A.“ veiklos (sandorių sudarymo) pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir neįvertino tuo metu buvusios UAB „A.“ veiklos vystymo faktinių ir finansinių galimybių.
53. Išteisintasis N. S. teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino ir nurodė, kad 2006 metais nusipirko įmonę UAB „A.“, buvo jos akcininkas ir direktorius, tačiau joje įdarbintas oficialiai nebuvo. Įmonei nevykdant veiklos, 2007 metais ją pardavė D. B. , bet su juo buvo ir kitas žmogus Rolandas ar Robertas, kuris tvarkė visus reikalus. Pasirašydamas akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, perdavė visus įmonės dokumentus ir antspaudus, bet nepagalvojo, kad įmonę nusipirkę asmenys nepakeis įmonės direktoriaus ir akcininko. Po kažkiek laiko jam paskambino ir pasakė, kad nusipirkus įmonę nespėjo pakeisti direktoriaus, o reikia įtvirtinti žemės pirkimą–pardavimą, todėl jis norėdamas žmonėms padėti, pasirašė žemės pirkimo–pardavimo sutartis. Nežino iš kokių lėšų buvo įsigyjami žemės sklypai. Jis pats žemių nepirko, pinigų neėmė ir nemokėjo. UAB „A.“ vardu nėra išrašęs kasos pajamų orderių, kvitų, notarinio įgaliojimo R. Ž. atstovauti UAB „A.“ vardu. Kaltinamųjų ir R. Ž. nepažįsta (t. 24, b. l. 16–21). Tokie išteisintojo N. S. parodymai apie įmonės pardavimą ir vėlesnį sutarčių pasirašymą, paprašius naujiems įmonės savininkams, nėra įtikinami bei visiškai nelogiška yra tai, kad N. S. parduodamas įmonės akcijas ir kaip pats teigė atiduodamas visus įmonės dokumentus ir antspaudus asmeniui įvardintam kaip D. B. , netikrino ir neįsitikino kam parduoda savo įmonės akcijas, bet taip pat vėliau nebūdamas įmonės akcininku ir žinodamas, kad įmonė tebėra registruota jo vardu ir jis registruotas kaip įmonės direktorius nesirūpino, kad būtų panaikinta registracija jo vardu, o priešingai įmonės vardu pasirašinėjo sutartis notaro kontoroje. Be to, iš 2007 m. rugsėjo 17 d. vienintelio UAB ,,A.“ akcininko N. S. sprendimų matyti, kad būtent N. S. nusprendė parduoti 3,1300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 907 700 Lt, taip pat 4.3900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 1 273 100 Lt ir tai patvirtino savo parašu (t. 5, b. l. 141, 166). Iš 2007 m. rugpjūčio 9 d. Kauno m. 12-ojo notarų biuro notarės G. K. patvirtinto įgaliojimo matyti, kad UAB ,,A.“ direktorius N. S. įgaliojo R. Ž. bendrovės vardu sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius, pateikti prašymus gauti, leidimus ir t. t. (t. 4, b. l. 133–134), nors iš baudžiamojoje byloje pateiktos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad dar 2007 m. balandžio 5 d. N. S. pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pardavė UAB „A.“ akcijas D. B. (t. 2, b. l. 73–74). Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad N. S. , po to kai neva jis jau buvo pardavęs įmonės akcija, pasirašė ne tik žemės pirkimo–pardavimo sutartis, bet taip pat priėmė ir pasirašė sprendimą dėl žemės sklypo įsigijimo, kurį būtent pateikė sandorį tvirtinusiam notarui, išdavė įgaliojimą asmeniui atstovauti jo, kaip jis teigia parduotą, įmonę. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, tokius N. S. parodymus pripažįsta kaip jo gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės bei jais nesiremia. Be to, tokius išteisintojo N. S. parodymus paneigia liudytojo D. B. parodymai ir byloje ištirtų įrodymų visuma.
54. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad N. S. UAB „S. B.“ dirbo laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 31 d. iki 2008 m. gruodžio 16 d. (t. 12, b. l. 139), nuo 2007 m. gegužės 31 d. vienintelio akcininko sprendimu paskirta UAB „S. B.“ direktore (t. 6, b. l. 17). Iš 2007 m. rugsėjo 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad UAB ,,A.“, atstovaujama direktoriaus N. S. pardavė, o UAB ,,S. B.“, atstovaujama direktorės N. S. , nupirko 4,39 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 1 273 000 Lt (368 715,24 Eur). Sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad pardavėja patvirtino, jog pinigus gavo iš pirkėjos prieš pasirašant sutartį. Sutartį patvirtino Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro notaras D. A. (t. 5, b. l. 150–153). Taip pat iš 2007 m. rugsėjo 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad UAB ,,A.“, atstovaujama direktoriaus N. S. pardavė, o UAB ,,S. B.“, atstovaujama direktorės N. S. , nupirko 3,13 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) sav., už 907 700 Lt (262 888,09 Eur). Sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad pardavėja patvirtino, jog pinigus gavo iš pirkėjos prieš pasirašant sutartį. Sutartį patvirtino Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro notaras D. A. (t. 5, b. l. 127–130). Iš sąskaitos faktūros serija AIKA Nr. 000131 matyti, kad 2007 m. rugsėjo 18 d. UAB ,,A.“ išrašė sąskaitą pirkėjui UAB ,,S. B.“ dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suma 1 273 000 Lt (368 715,24 Eur). Šią sąskaitą išrašė ir pasirašė D. B. , o sąskaitos gavėjas nenurodytas (t. 12, b. l. 46). Taip pat iš sąskaitos faktūros serija AIKA Nr. 000130 matyti, kad 2007 m. rugsėjo 18 d. UAB ,,A.“ išrašė sąskaitą pirkėjui UAB ,,S. B.“ dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suma 907 700 Lt (262 888,09 Eur). Šią sąskaitą išrašė ir pasirašė D. B. , o N. S. pasirašė, kad gavo sąskaitą (t. 12, b. l. 51). Iš pinigų priėmimo kvitų matyti, kad UAB „S. B.“ atstovaujama N. S. UAB „A.“ atstovaujamai D. B. sumokėjo pagal: 2007 m. rugsėjo 18 d. pinigų priėmimo kvitą AIK1 Nr. 000482 – 127 700 Lt, 2007 m. rugsėjo 21 d. pinigų priėmimo kvitą AIK1 Nr. 000495 – 473 100 Lt, 2007 m. gruodžio 21 d. pinigų priėmimo kvitą AIK1 Nr. 000158 – 200 000 Lt, 2008 m. balandžio 30 d. pinigų priėmimo kvitą AIK1 Nr. 000194 – 1 000 000 Lt, 2008 m. balandžio 30 d. pinigų priėmimo kvitą AIK1 Nr. 000195 – 30 000 Lt, 2008 m. gegužės 6 d. pinigų priėmimo kvitą AIK1 Nr. 000241 – 200 000 Lt, 2008 m. gegužės 6 d. pinigų priėmimo kvitą AIK1 Nr. 000243 – 150 000 Lt, iš viso 2 180 800 Lt (t. 2, b. l. 42–49).
55. Išteisintoji N. S. teisiamajame posėdyje kalta dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino ir nurodė, kad sandoris, dėl kurio sudarymo ji yra kaltinama, buvo teisėtas, pagrįstas, nenuginčytas ir yra galiojantis. Būtent notaras patvirtindamas sandorį užtikrina jo teisėtumą. Su kaltinamaisiais bei kaltinime neįvardintais nežinomais bendrininkais, taip pat su D. B. ir R. Ž. ji nebendravo. Išteisintoji teigė, kad nekilnojamas turtas buvo perkamas naudojant kreditines lėšas, todėl veika galėtų būti tiriama tik dėl BK 207 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymių buvimo, o ne BK 182 straipsnyje ar BK 183 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo. Bankui taikomi padidinto rūpestingumo ir atidumo standartai. Šiuo atveju pats bankas įvertino įsigyjamą nekilnojamąjį turtą bei įmonę kuriai suteikia kreditą, t. y. ne ji vertino ir sprendė ar įsigyjamo turto rinkos kainos nėra per didelės. Kaltinamoji nurodė ir tai, kad ji jau yra nuteista už tą pačią veiką dėl kurios yra kaltinama nagrinėjamoje byloje, t. y. ji pripažinta kalta Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. baudžiamuoju įsakymu už BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą. Minėtoje byloje kaltinimas buvo grindžiamas tais pačiais duomenimis, taip pat buvo tikrinama visa įmonės veikla, tame tarpe ir sandoriai tarp UAB „A.“ ir UAB „S. B.“. Baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą ji sumokėjo (t. 24, b. l. 14–15). Teisėjų kolegija vertindama N. S. parodymus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog pirmiau aptarti išteisintosios parodymai atitinka ir neprieštarauja byloje surinktiems ir pirmosios instancijos teismo ištirtiems įrodymams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, N. S. parodymus, kuriais ji neigia padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, atmeta kaip jos pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Išteisintosios N. S. parodymai tiek dėl įsigyto žemės sklypo kainos (rinkos kainos), tiek dėl atlikto mokėjimo prieš pasirašant žemės pirkimo–pardavimo sutartį yra neįtikinantys, nelogiški, be to prieštarauja bylos duomenims – liudytojų – I. J. , L. V. , S. A. , R. M. parodymams ir rašytinei baudžiamosios bylos medžiagai – pinigų mokėjimo kvituose užfiksuotiems duomenims.
56. Šiame kontekste teisėjų kolegija, įvertinusi žemių pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytas aplinkybes dėl pinigų sumokėjimo prieš pasirašant sutartis bei tai, kad pagal nurodytus pinigų priėmimo kvitus pinigai už parduotus žemės sklypus grynaisiais pinigais buvo sumokėti po žemės sklypų sutarčių sudarymo, sutinka su prokuroro apeliacinio skundo teiginiu, kad baudžiamojoje byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai patvirtina, jog už UAB „S. B.“ įsigytus žemės sklypus, prieš pasirašant sutartį pas notarą ir jam ją patvirtinant, pinigai sumokėti nebuvo ir net negalėjo būti sumokėti, kadangi priešingu atveju kaip ir teigė prokuroras, pagal pateiktus dokumentus už šiuos žemės sklypus pinigai buvo sumokėti du kartus. Be to, nors pirmiau aptartuose pinigų priėmimo kvituose nurodyta, kad pinigus gavo D. B. (t. 12, b. l. 52–58), tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ne kartą pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas D. B. nurodė, kad jis nepažįsta nei vieno kaltinamojo ir jam nėra žinomos įmonės „A.“, „K.“, „S. B.“, „A.“ ir „B.“. Pinigų iš kaltinamųjų nėra gavęs, o ikiteisminio tyrimo metu parodytuose dokumentuose yra ne jo parašai. Jis dėl žemės sklypų pirkimo ar pardavimo nėra sudaręs jokių sandorių. 2007 metais jis buvo išvykęs dirbti į Airiją (t. 1, b. l. 105–106; t. 20, b. l. 191–193; t. 21, b. l. 109–111). Liudytojo D. B. parodymus, apie tai, kad ne jis pasirašė baudžiamojoje byloje pateiktuose dokumentuose patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 11-526 (15) nurodytos aplinkybės, kad 2007 m. balandžio 5 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje tarp N. S. ir D. B. dėl UAB „A.“ 100 paprastųjų vardinių akcijų, pirmo lapo apačioje dešinėje pusėje ir antro lapo skiltyje „Pirkėjas“ dviejuose vietose, D. B. vardu pasirašė ne D. B. (t. 2, b. l. 69–71). Teisėjų kolegija nekartodama šio sprendimo 34 pastraipoje išdėstytų argumentų dėl liudytojo D. B. parodymų vertinimo, taip pat jais vadovaujasi ir spręsdama dėl išteisintajai N. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių buvimo jos veiksmuose.
Žemesnės instancijos teismas
59. Apeliacinės instancijos teisme siekiant išsiaiškinti byloje tiriamas aplinkybes, taip pat buvo atliktas UAB „S. B.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas ir 2021 m. sausio 15 d. surašyta specialisto išvada Nr. 04/11-2-1-282, kurioje dėl UAB „S. B.“ įformintų žemės sklypų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad 2007 m. rugsėjo 18 d. tarp UAB „A.“, atstovaujamos direktoriaus N. S. ir UAB „S. B.“, atstovaujamos direktorės N. S. buvo sudaryta žemės pirkimo – pardavimo sutartis dėl 4,3900 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). už 1 273 100 Lt (368 715,25 Eur) ir 3,1300 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) už 907 700 Lt (262 888,09 Eur). Sutartyse nurodyta, kad pardavėjas pareiškė ir patvirtino, jog nurodytas pinigų sumas gavo iš pirkėjo prieš pasirašant sutartis. Sutartys buvo patvirtintos Vilniaus m. 9-ojo notarų biuro notaro D. A.. Dėl minėtų žemės sklypų 2007 m. rugsėjo 19 d. taip pat buvo sudarytos sutartys tarp UAB „S. B.“, atstovaujamos direktorės N. S. ir UAB „K.“, atstovaujamos direktorės R. R. . Sutartyse nurodyta, kad minėti žemės sklypai parduodami už 1 273 100 Lt (368 715,25 Eur) ir už 907 700 Lt (262 888,09 Eur), kurie buvo sumokėti prieš pasirašant sutartį. Pagal tyrimui pateiktų UAB „S. B.“ banko sąskaitų išrašų duomenis nustatyta, kad AB SEB bankas iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „S. B.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. rugsėjo 21 d. pervedė 2 180 800 Lt (631 603,34 EUR) sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad moka UAB „K.“ už žemės sklypus pagal 2007 m. rugsėjo 19 d. pirkimo–pardavimo sutartis (sklypų unikalūs numeriai už kuriuos buvo mokami pinigai nenurodyti) (t. 29, b. l. 7–19).
60. Tokios byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad N. S. pasirašė kaip UAB S. B.“ atstovė, žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartyse, UAB „A.“ išrašytose sąskaitose-faktūrose bei UAB „A.“ pinigų priėmimo kvituose, kuriuose nurodyta, kad UAB „S. B.“ direktorė N. S. sumokėjo nurodytas pinigų sumą D. B. . Be to, iš aptartų duomenų nustatyta, kad dėl žemės sklypų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), per tris dienas buvo sudarytos trys pirkimo–pardavimo sutartys tarp tarpusavyje susijusių bendrovių: 1) 2007 m. rugsėjo 17 d. tarp V. D. , V. D. , L. V. , I. J. , S. A. , R. M. ir UAB UAB „A.“, atstovaujamos R. Ž. , už 15 000 Lt (4 344,30 Eur) ir už 10 000 Lt (2 896,20 Eur) iš viso už 25 000 Lt (7 240,50 Eur); 2) 2007 m. rugsėjo 18 d. tarp UAB „A.“, atstovaujamos N. S. , ir UAB „S. B.“, atstovaujamos direktorės N. S. , už 1 273 100 Lt (368 715,24 Eur) ir 907 700 Lt (262 888,09 Eur), iš viso už 2 180 800 Lt (631 603,33 Eur); 3) 2007 m. rugsėjo 19 d. UAB „S. B.“, atstovaujamos direktorės N. S. , ir UAB „K.“, atstovaujamos direktorės R. R. , iš viso už 2 180 800 Lt (631 603,33 Eur). Kaip matyti žemės sklypų pardavimas UAB „S. B.“ vardu buvo įformintas kitą dieną po UAB „A.“ žemės sklypų įsigijimo, tačiau žemės sklypų pardavimo kaina buvo įforminta 2 155 800 Lt (1 180 800 – 25 000) didesnė, t. y. 86 kartais didesne pinigų suma, nei buvo įformintas žemės sklypų įsigijimas UAB „A.“ vardu. Nors iš VĮ „Registrų centras“ pažymos matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. gegužės 3 d. buvo nustatyta vidutinė rinkos vertė – 6 381 Lt (indeksuota žemės sklypo vertė – 10 210 Lt). Žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. kovo 20 d. buvo nustatyta vidutinė rinkos vertė – 10 693 Lt (indeksuota žemės sklypo vertė – 11 387 Lt) (t. 5, b. l. 96–97, 121–122).
61. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir į šio sprendimo 40 pastraipoje aptartą kasacinio teismo praktiką dėl sutarčių sudarymo ir jų aiškinimo taisyklių, įvertina tai, kad: 1) realiai ūkinės finansinės veiklos nevykdanti UAB „A.“ iš fizinių asmenų už tuo metu buvusią realią rinkos kainą, įsigijo žemės sklypus ir už juos atsiskaitė grynaisiais pinigais; 2) žemės sklypų pardavimas įmonei UAB „S. B.“ buvo įformintas kitą dieną po UAB „A.“ žemės sklypo įsigijimo už realią žemės sklypo kainą, todėl neįtikima ir neadekvatu, kad žemės sklypas per vieną dieną galėjo pabrangti 86 kartais ir akivaizdu, kad išteisintoji, vystydama nekilnojamojo turto verslą, negalėjo nežinoti tuo metu buvusios tikrosios perkamos žemės rinkos kainos. Be to, UAB „A.“ ir UAB „S. B.“ žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta žemės sklypo kaina taip pat buvo keliasdešimt kartų didesnė nei VĮ „Registrų centras“ pažymoje nustatyta vidutinė šio žemės sklypo rinkos vertė, kuri buvo įvardinta ir pirkimo–pardavimo sutartyje; 3) pagal pinigų priėmimo kvituose nurodytas datas pinigai neva buvo sumokėti ne žemės pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytomis sąlygomis, t. y. ne iki jos pasirašymo; 4) liudytojas D. B. patvirtino, kad jis jokių pinigų negavo ir dokumentų nepasirašė; 5) N. S. atstovaudama UAB „S. B.“ dalyvavo žemės sklypų pirkimo–pardavimo grandinėje, t. y. iš esmės tuo pačiu laikotarpiu, tarp visų išteisintųjų atstovaujamų įmonių buvo sudarinėjamos žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys, ne tik juos įsigyjant iš UAB „A.“ (kuri tiriamu laikotarpiu neturėjo nei vieno darbuotojo ir iš esmės jokios ūkinės finansinės veiklos nevykdė, bet už pakankamai dideles pinigų sumas sudarinėjo žemės pirkimo–pardavimo sandorius už kuriuos atsiskaitydavo grynaisiais pinigais), tačiau vėliau juos per trumpą laiką parduodant tarpusavyje, iš esmės visus sandorius tvirtinant toje pačioje notarų kontoroje (t. 2, b. l. 126–133, 137–138; t. 6, b. l. 115–137); 6) Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 18 d. ir 2009 m. birželio 10 d. nutartimis UAB ,,S. B.“ iškelta bankroto byla ir vėliau ji pripažinta bankrutavusia ir likviduojama. Patvirtintas UAB ,,S. B.“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas: AB SEB bankas – 4 109 512,50 Lt, VSDF Kauno skyrius – 5 924,95 Lt ir kt. (t. 1, b. l. 35–36; t. 9, b. l. 95). Akivaizdu, kad N. S. UAB „S. B.“ vardu sudarant žemės pirkimo–pardavimo sutartis už joje nurodytą kainą, bendrovė negavo ir negalėjo gauti jokios ekonominės naudos.
62. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad N. S. UAB „S. B.“ vardu iš tikrųjų įsigijo žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pasinaudodama jokios veiklos nevykdančia įmone UAB „A.“, tačiau už tą pinigų sumą, kuri nurodyta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje tarp fizinių asmenų ir UAB „A.“, t. y. iš viso už 25 000 Lt. N. S. , įtraukusi į UAB „S. B.“ apskaitą žinomai netikrus dokumentus, pagrindžiančius žemės sklypų, įsigytų iš UAB „A.“, pirkimą už tariamai 2 180 800 Lt, nors realiai už šį žemės sklypą D. B. tokios pinigų sumos nesumokėjo, įgijo realią galimybę savo naudai disponuoti 2 155 800 Lt svetimu jai patikėtu UAB ,, S. B.“ turtu – piniginėmis lėšomis, t. y. nustatytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog sutarties šalys tik siekė sudaryti vaizdą, kad sudarytos sutartys už jose nurodytą kainą, tam, kad būtų sukurtas fiktyvus pagrindas perkančiajam asmeniui gauti (pasisavinti) jo atstovaujamos įmonės lėšas. Taigi, tarp UAB „S. B.“ ir UAB „A.“ buvo sudarytas apsimestinis sandoris, turint nusikalstamą tikslą – N. S. pasisavinti jai patikėtą didelės vertės UAB „S. B.“ turtą (pinigines lėšas). Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Taigi, sandoris buvo baigtas, nuosavybės savininkas pasikeitė ir sutartyje nurodytą pinigų sumą, nors kuri kaip nustatyta buvo nurodyta neteisinga ir neatitiko tikrovės, N. S. , kaip UAB „S. B.“ atstovė, privalėjo perduoti UAB „A.“ atstovui, tačiau iš pirmiau aptartų įrodymų nustatyta, kad tai padaryta nebuvo. Būtent nuo šio momento N. S. , įgijo galimybę UAB „S. B.“ turtą valdyti ir juo naudotis. Šiuo atveju tolimesni N. S. veiksmai šios veikos kvalifikavimui įtakos neturi, nes tokiais N. S. veiksmais UAB „S. B.“ jau buvo padaryta didelė – 2 155 800 Lt turtinė žala
63. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, N. S. veikimo pobūdis, kai ji, kaip UAB „S. B.“ direktorė, turėdama teisę ją atstovauti, priimti sprendimus UAB „S. B.“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdama jai užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės UAB „S. B.“ turtą ir disponuodama įmonės piniginėmis lėšomis, UAB „S. B.“ vardu sudarydama žemės sklypų pirkimo pardavimo sandorius realiai mažesnėmis kainomis nei buvo nurodyta sutartyse, o likusių nepanaudotų įmonės piniginių lėšų negrąžindama UAB „S. B.“ bei kokiu nors kitu būdu nepanaudodama tenkinant UAB „S. B.“ poreikius, t. y. nuo to momento įgijo galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad dėl tokių jos veiksmų UAB „S. B.“ patirs žalą – neteks turto (piniginių lėšų), ir to norėjo.
64. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į šio sprendimo 44–45 pastraipose aptartas bendrininkavimo instituto ir bendrininko – padėjėjo nuostatų aiškinimą ir taikymą, daro išvadą, kad byloje surinkti, teismų patikrinti ir įvertinti įrodymai, t. y. N. S. atlikti veiksmai bei jų atlikimo aplinkybės, taip pat kilę padariniai, sudaro pagrindą daryti išvadą apie tai, kad N. S. jai inkriminuotus veiksmus atliko (realizavo) ne viena, t. y. veikiant su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, taip pat ir padedant N. S. , tačiau nagrinėjamoje byloje nenustačius bent dviejų vykdytojų, nėra pagrindo pripažinti, kad N. S. veikė bendrininkų grupe. Tokiu būdu pašalinama iš N. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymo aplinkybė, kad ji veikė bendrininkų grupe.
65. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad N. S. savo veiksmais taip pat prisidėjo prie UAB „S. B.“ turto pasisavinimo ir buvo vienas iš nusikaltimo, nustatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, bendrininkų – padėjėjas. Kaip nustatyta N. S. veiksmai objektyviai pasireiškė tuo, kad jis, veikdamas kartu su kitais bendrininkais, disponavo UAB „A.“ dokumentais, antspaudu, surado asmenis pasirašysiančius įmonės dokumentuose, kurių pagrindu buvo parduodami žemės sklypai daug didesnėmis kainomis, nei buvo reali ir protinga vidutinė jų rinkos kaina. Tokiu būdu N. S. veikdamas UAB „A.“ vardu, organizuodamas žemės sklypų pirkimą už realią rinkos kainą ir pagal dokumentus organizuodamas jos pardavimą daug didesne kaina N. S. vadovaujamai įmonei, suvokė, kad teikdamas duomenis ir priemones padeda N. S. pasisavinti UAB „S. B.“ turtą – pinigines lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
66. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad N. S. veiksmai atitiko visus veikos, nurodytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, o N. S. BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius.
67. Nagrinėjamoje byloje surinktais ir šiame procesiniame sprendime aptartais įrodymais nustatyta, kad N. S. ir N. S. atliko jiems inkriminuotus veiksmus, t. y. N. S. laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 9 d. iki 2008 m. gegužės 6 d., būdama UAB „S. B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktore, turėdama teisę ją atstovauti, priimti sprendimus UAB „S. B.“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdama jai užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės UAB „S. B.“ turtą, pažeisdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kuriame nurodoma, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, UAB „S. B.“ 2007 m. birželio 7 d. įstatų 2.1 punktą, kuriame nurodoma, kad „Bendrovės veiklos tikslas – vykdyti pelno siekiančią ūkinę komercinę veiklą“, 7.2 punktą, kuriame nurodoma, kad „Direktorius savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei pareiginiais nuostatais“, veikdama vieninga tyčia ir turėdama vieningą nusikalstamą tikslą – pasisavinti jai patikėtą didelės vertės UAB „S. B.“ turtą (pinigines lėšas), veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei N. S. , formaliai įsiforminusiu realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, pasinaudodamas šia įmone, siekdamas pridengti nusikalstamos veikos schemą bei paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, N. S. sutikus kaip UAB „A.“ direktoriui pačiam pasirašyti arba pažadėjus surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose N. S. ir bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, nusikalstamos veikos bendrininkai už 25 000 Lt (7 240,50 Eur) UAB „A.“ vardu 2007 m. rugsėjo 17 d. nupirko žemės sklypus bei kitą dieną, t. y. 2007 m. rugsėjo 18 d. įformino šių žemės sklypų pardavimą jau neva už 2 180 800 Lt (631 603,33 Eur) N. S. vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „S. B.“, tačiau tikrovėje N. S. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nusikalstamos veikos bendrininkų kontroliuojamai UAB „A.“ nesumokėjo ir 2 155 800 Lt (624 362,83 Eur) pasisavino, o būtent: siekiant pridengti nusikalstamos veikos – svetimo UAB „S. B.“ didelės vertės turto pasisavinimo schemą bei paslėpti šios nusikalstamos veikos pėdsakus, bendrininkai susitarė su N. S., kuris sutiko, kad bendrininkai UAB „A.“ vardu už realią kainą nupirktų žemės sklypus, po to, būtų įforminamas šių žemės sklypų pardavimas už didesnę kainą UAB „S. B.“, tačiau grynieji pinigai pagal N. S. pateikiamus fiktyvius dokumentus UAB „A.“ nebūtų perduodami ir sumokami, o UAB „S. B.“ piniginės lėšos (grynieji pinigai) būtų pasisavinamos, tokiu būdu N. S. iš anksto pažadėjo paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus ir pridengti bendrininkus, nes nežinant realių (tikrųjų) sandorio aplinkybių, pagal N. S. pateiktus fiktyvius dokumentus, UAB „S. B.“ didelės vertės piniginės lėšos neva buvo išmokėtos UAB „A.“ atstovui „D. B. “, kuriam ir tektų atsakomybė už neva gautų piniginių lėšų tolesnį panaudojimą, taip pat N. S. teikė duomenis (priemones), reikalingus nusikalstamai veikai vykdyti – realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės UAB „A.“ pavadinimą, įmonės kodą, registracijos adresą, UAB „A.“ vardu išrašytas sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus, savo kaip UAB „A.“ direktoriaus vardą, pavardę, asmens kodą, asmens dokumento pavadinimą, numerį bei sutiko kaip UAB „A.“ direktorius pasirašyti arba pažadėjo surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, po ko N. S. surado apie nusikalstamą veiką (svetimo UAB „S. B.“ didelės vertės turto pasisavinimą) nieko nežinantį R. Ž. , už 100 Lt atlygį sutikusį kaip UAB „A.“ atstovas pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai pridengti ir vykdyti reikalinguose dokumentuose, šiam tikslui N. S. kaip UAB „A.“ direktorius 2007 m. rugpjūčio 9 d. įformino įgaliojimą R. Ž. (patvirtintą Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), tęsiant iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, bendrininkai surado žemės sklypus parduodančius V. D. , V. D., L. V. , I. J. , S. A. ir R. M. bei organizavo šių žemės sklypų įsigijimą UAB „A.“ vardu, iš viso už 25 000 Lt (7 240,50 Eur), 2007 m. rugsėjo 17 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrininkų nurodymu, UAB „A.“ formaliai atstovaujantis R. Ž. už bendrininkų sumokėtą 100 Lt atlygį pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. DA-12406), pagal kurią bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „A.“) vardu iš V. D. , V. D., L. V. , I. J. , S. A. už 15 000 Lt (4 344,30 Eur) įsigijo 4,39 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), be to, tą pačią dieną, t. y. 2007 m. rugsėjo 17 d. toje pačioje notaro kontoroje bendrininkų nurodymu, UAB „A.“ formaliai atstovaujantis R. Ž., už tą patį bendrininkų sumokėtą 100 Lt atlygį, pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „A.“) vardu iš R. M. už 10 000 Lt (2 896,20 Eur) įsigijo 3,13 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tęsdami iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, N. S. ir kiti bendrininkai jau sekančią dieną, t. y. 2007 m. rugsėjo 18 d. organizavo realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. rugsėjo 17 d. už 25 000 Lt (7 240,50 Eur) įgytų žemės sklypų pardavimo įforminimą jau neva už 2 180 800 Lt (631 603,33 Eur) jos (N. S. ) vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „S. B.“, tačiau tikrovėje bendrininkų kontroliuojamai UAB „A.“ pinigų nesumokant, o juos pasisavinant, 2007 m. rugsėjo 18 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), N. S. , žinodama, kad UAB „S. B.“, kurią ji pati ir atstovavo, už UAB „A.“ vardu 2007 m. rugsėjo 17 d. nupirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 273 100 Lt (368 715,24 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „S. B.“ direktorė ir N. S. (sutartyje nurodyta N. S. gyvenamoji vieta, asmens duomenys – asmens kodas, asmens tapatybės kortelė ir jos numeris) kaip UAB „A.“ direktorius pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „S. B.“ iš UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) perka 4,39 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 1 273 100 Lt (368 715,24 Eur), taip pat tą pačią dieną, t. y. 2007 m. rugsėjo 18 d., toje pačioje notaro kontoroje N. S. , žinodama, kad UAB „S. B.“, kurią ji pati ir atstovavo, už UAB „A.“ vardu 2007 m. rugsėjo 17 d. nupirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 907 700 Lt (262 888,09 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „S. B.“ direktorė ir N. S. (sutartyje nurodyta N. S. gyvenamoji vieta, asmens duomenys – asmens kodas, asmens tapatybės kortelė ir jos numeris) kaip UAB „A.“ direktorius pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „S. B.“ iš UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) perka 3,13 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 907 700 Lt (262 888,09 Eur), t. y. UAB „S. B.“ iš viso neva perka žemės sklypus už 2 180 800 Lt (631 603,33 Eur), kuriuos UAB „A.“ vardu išrašytų sąskaitų faktūrų – 2007 m. rugsėjo 18 d. serija AIK Nr. 000131 ir 2007 m. rugsėjo 18 d. serija AIK Nr. 000130 pagrindu pagal UAB „A.“ vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus – 2007 m. rugsėjo 18 d. AIK1 Nr. 000482 – 127 700 Lt sumai, 2007 m. rugsėjo 21 d. AIK1 Nr. 000495 – 473 100 Lt sumai, 2007 m, gruodžio 21 d. AIK1 Nr. 000158 – 200 000 Lt sumai, 2008 m. balandžio 30 d. AIK1 Nr. 000194 – 1 000 000 Lt sumai, 2008 m. balandžio 30 d. AIK1 Nr. 000195 – 30 000 Lt sumai, 2008 m. gegužės 6 d. AIK1 Nr. 000241 – 200 000 Lt sumai, 2008 m. gegužės 6 d. AIK1 Nr. 000243 – 150 000 Lt sumai, UAB „S. B.“ direktorė neva sumokėjo šiuose pinigų priėmimo kvituose kaip UAB „A.“ direktoriui nurodytam „D. B. “, t. y. sutartyse, sąskaitose faktūrose ir pinigų priėmimo kvituose nurodyti žinomai neteisingi duomenys, nes tikrovėje UAB „S. B.“ direktorė N. S. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nei pinigų priėmimo kvituose kaip UAB „A.“ direktoriui nurodytam „D. B. “, nei jokiam kitam asmeniui neperdavė, tokiu būdu bendrininkų kontroliuojamos, jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. rugsėjo 17 d. realiai už 25 000 Lt (7 240,50 Eur) įgijus žemės sklypus bei sekančią dieną įforminus jų pardavimą UAB „S. B.“ neva jau už 2 180 800 Lt (631 603,33 Eur), tikrovėje UAB „S. B.“ direktorė N. S. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) UAB „A.“ nesumokėjo ir niekam neperdavė, o 2 155 800 Lt (624 362,83 Eur) pasisavino, taip N. S. pasisavino užimamų pareigų pagrindu jai patikėtą didelės 2 155 800 Lt (624 362,83 Eur) vertės svetimą UAB „S. B.“ turtą (pinigines lėšas), tuo UAB „S. B.“ padarė didelę 2 155 800 Lt (624 362,83 Eur) turtinę žalą.
68. Nepagrįstai N. S. ir jos gynėjas teigia, kad N. S. inkriminuota nusikalstama veika galėtų būti svarstoma tik dėl BK 207 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymių jos veiksmuose buvimo, nes atstovaudama UAB „S. B.“ žemės sklypus ji įsigijo už iš AB SEB banko gautus kreditus. Tokias N. S. nurodytas aplinkybes iš esmės paneigia pirmiau aptarti baudžiamojoje byloje UAB „A.“ išrašyti pinigų priėmimo kvitai, taip pat iš baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad N. S. atstovaudama UAB „S. B.“ iš AB SEB banko 2007 m. birželio 27 d. gavo 4 000 000 Lt kreditą, iš banko gautus pinigus panaudojo įsigydama žemės sklypus iš UAB „P.“ už 430 000 Lt ir UAB „V.“ už 3 568 000 Lt. Pagal 2007 m. birželio 27 d. kreditavimo sutartį Nr.1850711010064-03 UAB „S. B.“ gauto 4 000 000 Lt bankui negrąžino (t. 9, b. l. 54–197, t. 10, b. l. 1–48). Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 10 d. nutartimi UAB „S. B.“ pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti. Patvirtintas UASB „S. B.“ kreditorių ir finansinių reikalavimų sąrašas, tarp kurių yra ir AB SEB bankas – 4 109 512,50 Lt sumai (t. 1, b. l. 35; t. 9, b. l. 95–95).
69. Išteisintoji N. S. ir jos gynėjas taip pat teigė, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeistas non bis in idem (dėl draudimo bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą) principas.
70. Išteisintosios gynėjas apeliacinės instancijos teisme pagrįstai teigė, kad Lietuvos teismų praktikoje ir EŽTT jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum (pati faktinė veika), o ne idem crimen (veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas), tačiau iš baudžiamosios bylos matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. baudžiamuoju įsakymu N. S. pripažinta kalta padarius BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. Iš baudžiamojo įsakymo nustatomosios dalies matyti, kad N. S. buvo pripažinta kalta už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 31 d. iki 2008 m. rugsėjo 5 d. būdama UAB „S. B.“ direktore ir būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 16 d. Nr. IX-574 4, 6 straipsnių 12 straipsnio 4 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl ko už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „S. B.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros (t. 12, b. l. 145–148). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje N. S. buvo kaltinama dėl tos pačios įmonės, t. y. UAB „S. B.“ turto pasisavinimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybės, jog tiek nurodytame baudžiamajame įsakyme, tiek nagrinėjamoje byloje kaltinamajame akte inkriminuotos nusikalstamos veikos dėl N. S. veiksmų, vadovaujant tai pačiai įmonei – UAB „S. B.“ negali lemti išvados, kad sprendžiant klausimą dėl N. S. veiksmų atitikimo BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytiems nusikalstamos veikos požymiams, bus pažeistas non bis idem principas. Darydama tokią išvadą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad priimant 2011 m. gegužės 25 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo N. S. pripažinta kalta pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, klausimai dėl UAB „S. B.“ sudarytų žemės pirkimo sandorių ir įmonės piniginių lėšų panaudojimo (pasisavinimo), direktorės pasirašytų finansinių dokumentų įtraukimo į įmonės buhalterinę apskaitą, nebuvo nagrinėjami, o kaip matyti priimant minėtą baudžiamąjį įsakymą buvo minimi tie patys įrodymai kaip ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (pvz., specialisto išvada ir pan.) tik tam, kad būtų atskleistas UAB „S. B.“ tiriamas buhalterinės apskaitos organizavimas ir tvarkymas. Vadinasi, skirtingose baudžiamosiose bylose N. S. buvo nuteista baudžiamuoju įsakymu ir kaltinama nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ne dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, todėl non bis in idem (draudimo bausti antrą kartą už tą pačią veiką) principas nebuvo pažeistas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad klausimas dėl N. S. non bis idem principo pažeidimo buvo keliamas ir išspręstas baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 18, b. l. 53, 94–98), dėl kurio taip pat buvo pasisakyta nagrinėjant skundą aukštesnės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinis teismas galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. baudžiamuoju įsakymu N. S. nuteista pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, o nagrinėjamoje byloje kaltinimai pareikšti dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos, taigi akivaizdu, jog skirtingose bylose N. S. pareikšti kaltinimai yra ne tokie patys (t 19, b. l. 47–52, 59–66).
71. Gynėjo apeliaciniame teisme nurodoma kasacinės instancijos teismo nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-32-719/2021, nagrinėjamai bylai precedento galios neturi, nes joje nustatytos faktinės aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms – gynėjo nurodytoje byloje, priešingai nei nagrinėjamoje byloje, baudžiamoji byla asmeniui dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje, buvo nutraukta, atleidus ji nuo baudžiamosios atsakomybės. O kasacinės instancijos teismo nagrinėtoje byloje tas pats asmuo buvo nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. finansinių dokumentų tvarkymą, kurie buvo pirmosios bylos kyšio dalykas. Būtent tik esant tokiai situacijai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimą nutraukus dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 227 straipsnio 1 dalyje, ir asmenį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, bei toliau tam pačiam asmeniui tęsiant procesą dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, buvo pažeistas non bis in idem principas. Kaip matyti N. S. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažinta kalta dėl visos UAB „S. B.“ buhalterinės apskaitos aplaidaus tvarkymo, o ne tik dėl buhalterinių dokumentų, susijusių su nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tiriamų žemės sklypų įsigijimu, tvarkymo.
72. Nustačius, kad N. S. ir N. S. veiksmuose yra visi BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiai, teisėjų kolegija įvertina tai, kad viena iš BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, yra apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino suėjimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau N. S. ir N. S. kaltinami 2007 – 2008 metais padarę sunkų nusikaltimą, nagrinėjamoje byloje apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos N. S. suėjo 2018 m. rugsėjo 2 d., o N. S. 2018 m. rugsėjo 2 d. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria N. S. buvo išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o N. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį naikinama ir, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunkčiu (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 13 d.), baudžiamoji byla N. S. dėl UAB „S. B.“ turto pasisavinimo ir N. S. dėl padėjimo pasisavinti minėtos įmonės turtą nutraukiama suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 2 punktas).
Dėl R. K. ir N. S. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų požymių
73. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 13 d. UAB „B. T. G.“ pardavė, o UAB „A.“ nupirko 12,50 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 150 000 Lt (43 443,00 Eur), kuriuos pardavėjas grynaisiais gavo iš pirkėjo prieš pasirašant sutartį (t. 4, b .l. 196–200). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. L. nurodė, kad jis 2007 metais dirbo UAB „B. T. G.“. Įmonės pagrindinė veikla buvo nekilnojamojo turto, pagrinde žemės sklypų, pirkimas – pardavimas, jo vystymas, nupirkus sklypą jo paskirties keitimas, išvystymas, pardavimas. Įmonė turėjo žemės sklypą Zarasų rajone, tačiau prasidėjus sunkumams minėtą žemės sklypą pardavė UAB „A.“. Kiek prisimena UAB „A.“ sandorio sudarymo metu atstovavo vyras. Neprisimena jis buvo vienas ar su juo buvo ir daugiau asmenų. UAB „A.“ su jais atsiskaitė notarinėje sutartyje nurodyta tvarka. Sklypą pardavė už tuo metu buvusią realią rinkos kainą, ji nebuvo nei sumažinta, nei padidinta (t. 21, b. l. 15–18). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad šios liudytojo nurodytos aplinkybės dėl parduodamo žemės sklypo kainos ir rinkos kainos, atitinka tikras faktines aplinkybes, tačiau nagrinėjamu atveju nors UAB „A.“ įsigyjant žemės sklypą pinigai pardavėjams ir buvo sumokėti, bet kaip ir pirmiau buvo nurodyta, teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad R. K. žemės sklypo pirkimo sandorį sudarė panašiu laikotarpiu, kaip ir R. R. bei N. S. , nekartodama šio sprendimo 29 pastraipoje išdėstytų aplinkybių dėl UAB „A.“ veiklos (sandorių sudarymo) pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir neįvertino tuo metu buvusios UAB „A.“ veiklos vystymo faktinių ir finansinių galimybių.
74. Išteisintasis N. S. teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino ir nurodė, kad 2006 metais nusipirko įmonę UAB „A.“, buvo jos akcininkas ir direktorius, tačiau joje įdarbintas oficialiai nebuvo. Įmonei nevykdant veiklos, 2007 metais ją pardavė D. B. , bet su juo buvo ir kitas žmogus Rolandas ar Robertas, kuris tvarkė visus reikalus. Pasirašydamas akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, perdavė visus įmonės dokumentus ir antspaudus, bet nepagalvojo, kad įmonę nusipirkę asmenys nepakeis įmonės direktoriaus ir akcininko. Po kažkiek laiko jam paskambino ir pasakė, kad nusipirkus įmonę nespėjo pakeisti direktoriaus, o reikia įtvirtinti žemės pirkimą–pardavimą, todėl jis norėdamas žmonėms padėti, pasirašė žemės pirkimo–pardavimo sutartis. Nežino iš kokių lėšų buvo įsigyjami žemės sklypai. Jis pats žemių nepirko, pinigų neėmė ir nemokėjo. UAB „A.“ vardu nėra išrašęs kasos pajamų orderių, kvitų, notarinio įgaliojimo R. Ž. atstovauti UAB „A.“ vardu. Kaltinamųjų ir R. Ž. nepažįsta (t. 24, b. l. 16–21). Tokie išteisintojo N. S. parodymai apie įmonės pardavimą ir vėlesnį sutarčių pasirašymą, paprašius naujiems įmonės savininkams, nėra įtikinami bei visiškai nelogiška yra tai, kad N. S. parduodamas įmonės akcijas ir kaip pats teigė atiduodamas visus įmonės dokumentus ir antspaudus asmeniui įvardintam kaip D. B. , netikrino ir neįsitikino kam parduoda savo įmonės akcijas, bet taip pat vėliau nebūdamas įmonės akcininku ir žinodamas, kad įmonė tebėra registruota jo vardu ir jis registruotas kaip įmonės direktorius nesirūpino, kad būtų panaikinta registracija jo vardu, o priešingai įmonės vardu pasirašinėjo sutartis notaro kontoroje. Be to, iš UAB „A.“ vienintelio akcininko N. S. sprendimo matyti, kad būtent N. S. 2007 m. gruodžio 13 d. nusprendė parduoti už 1 712 500 Lt 12,50 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir įgaliojo R. Ž. pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį (t. 5, b. l. 59). Iš 2007 m. rugpjūčio 9 d. Kauno m. 12-ojo notarų biuro notarės G. K. patvirtinto įgaliojimo matyti, kad UAB ,,A.“ direktorius N. S. įgaliojo R. Ž. bendrovės vardu sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius, pateikti prašymus gauti, leidimus ir t. t. (t. 4, b. l. 133–134), nors iš baudžiamojoje byloje pateiktos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad dar 2007 m. balandžio 5 d. N. S. pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pardavė UAB „A.“ akcijas D. B. (t. 2, b. l. 73–74). Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad N. S. , po to kai neva jis jau buvo pardavęs įmonės akcija, pasirašė ne tik žemės pirkimo–pardavimo sutartis, bet taip pat priėmė ir pasirašė sprendimą dėl žemės sklypo įsigijimo, kurį būtent pateikė sandorį tvirtinusiam notarui, išdavė įgaliojimą asmeniui atstovauti jo, kaip jis teigia parduotą, įmonę. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, tokius N. S. parodymus pripažįsta kaip jo gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės bei jais nesiremia. Be to, tokius išteisintojo N. S. parodymus paneigia liudytojo D. B. parodymai ir byloje ištirtų įrodymų visuma.
75. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. K. UAB „A.“ direktorės pareigose dirbo nuo 2007 m. rugsėjo 21 d. iki 2008 m. spalio 16 d. (t. 7, b. l. 138; t. 13, b. l. 3). Iš 2007 m. gruodžio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad UAB ,,A.“, atstovaujama R. Ž. pardavė, o UAB ,,A.“, atstovaujama direktorės R. K. , nupirko 12,50 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) sav. už 1 712 500 Lt (497 422,38 Eur). Sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad pardavėjos atstovas pareiškė ir patvirtino, kad pardavėja pinigus gavo iš pirkėjos prieš pasirašant šią sutartį. Sutartį patvirtino Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro notaras D. A. (t. 5, b. l. 37–41). Iš sąskaitos faktūros serija AIKA Nr. 000286 matyti, kad 2007 m. gruodžio 14 d. UAB ,,A.“ išrašė sąskaitą – faktūrą pirkėjui UAB ,,A.“ dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suma 1 712 500 Lt (497 422,38 Eur). Šią sąskaitą – faktūrą išrašė ir pasirašė D. B. , o sąskaitos gavėjas nenurodytas, taip pat nėra sąskaitą – faktūrą gavusio asmens parašo apie patvirtinimą, kad ją gavo (t. 2, b. l. 49). Pagal baudžiamojoje byloje UAB „A.“ pateiktus pinigų priėmimo kvitus matyti, kad R. K. UAB „A.“ sumokėjo tik 2008 m. vasario 6 d. – 312 500 Lt, 2008 m. balandžio 11 d. – 320 000 Lt, 2008 m. gegužės 30 d. – 900 000 Lt, 2008 m. rugsėjo 2 d. – 180 000 Lt. Visuose pinigų priėmimo kvituose, kad pinigus sumokėjo pasirašė R. K. , o kad pinigus gavo D. B. . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirkimo–padavimo sutartį 2007 m. gruodžio 14 d. pasirašė UAB „A.“ įgaliotas atstovas, o tos pačios dienos sąskaitą–faktūrą UAB „A.“ išrašė UAB „A.“ direktorius D. B. (t. 2, b. l. 38–41). Šiame kontekste teisėjų kolegija, įvertinusi žemių pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytas aplinkybes dėl pinigų sumokėjimo prieš pasirašant sutartis bei tai, kad pagal nurodytus pinigų priėmimo kvitus pinigai už parduotus žemės sklypus buvo grynaisiais pinigais sumokėti po žemės sklypų sutarčių sudarymo, sutinka su prokuroro apeliacinio skundo teiginių, kad baudžiamojoje byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai patvirtina, jog už UAB „A.“ įsigytą žemės sklypą, prieš pasirašant sutartį pas notarą ir jam ją patvirtinant, pinigai sumokėti nebuvo ir net negalėjo būti sumokėti, kadangi priešingu atveju kaip ir teigė prokuroras pagal pateiktus dokumentus už šiuos žemės sklypus pinigai buvo sumokėti du kartus.
76. Išteisintoji R. K. teisiamajame posėdyje kalta dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino ir nurodė, kad kaltinime nurodytų pinigų ji negavo ir nesiekė gauti. Kaltinamoji teigė, kad ja pasinaudojo kiti asmenys pasiūlydami dirbti UAB „A.“. Iš pradžių jai sakė, kad jai reikės tik ieškoti žemių pirkimui, bet vėliau pasiūlė ją įforminti direktore, tačiau jai sakė, kad reikės tik pasirašyti dokumentus, o visus reikalus susijusius su įmone tvarkys kiti asmenys. Kadangi jai pasiūlė normalų atlyginimą ji sutiko, tačiau kilus įtarimui, kad kažkas su ta įmone daroma negerai, ji iš darbo išėjo. Dėl jai pareikšto kaltinimo, t. y. dėl sutarties tarp UAB „A.“ ir UAB „A.“ sudarymo ir dokumentų pasirašymo, tai ji nesuprato, kad būtų daroma kokia nusikalstama veika, ji tiesiog pasitikėdama kitais asmenimis sutiko tapti įmonės direktore ir pasirašyti jai nurodytuose dokumentuose (t. 24, b. l. 15–16). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad išteisintoji R. K. sutikdama būti įmonės direktore, pasirašydama įmonės finansinius dokumentus ir gaudama už tai atlyginimą, neabejotinai suprato ir suvokė, kad jai įmonės turtas yra patikėtas ir ji yra atsakinga už sudaromus sandorius bei gautų lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms, nes CK 2.87 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios juridinių asmenų valdymo organų narių pareigas, įtvirtina bendrovės vadovo pareigą sąžiningai ir protingai veikti įmonės interesais, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, vadovautis bendrovės įstatais ir nepainioti jos turto su savo asmeniniu turtu. Be to, baudžiamojoje byloje nepateikta jokių duomenų, taip pat jokių aplinkybių nenurodė ir išteisintoji R. K. , kad ji kreipėsi į atitinkamas institucijos dėl jos apgaulės, pasinaudojimo, siekiant įgyvendinti nusikalstamus tikslus. Teisėjų kolegija vertindama R. K. parodymus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog pirmiau aptarti išteisintosios parodymai atitinka ir neprieštarauja byloje surinktiems ir pirmosios instancijos teismo ištirtiems įrodymams. Apeliacinės instancijos teismas R. K. parodymus vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir juos atmeta, nes toks išteisintosios aiškinimas akivaizdžiai yra neįtikinamas ir yra paneigtas byloje ištirtų įrodymų visuma.
77. Nors pirmiau aptartoje sutartyje nurodyta, kad ją pasirašė įgaliotas atstovas R. Ž. , o pinigų priėmimo kvituose nurodyta, kad pinigus gavo D. B. (t. 2, b. l. 38–41; t. 5, b. l. 37–41), tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ne kartą pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas D. B. nurodė, kad jis nepažįsta nei vieno kaltinamojo ir jam nėra žinomos įmonės „A.“, „K.“, „S. B.“, „A.“ ir „B.“. Pinigų iš kaltinamųjų nėra gavęs, o ikiteisminio tyrimo metu parodytuose dokumentuose yra ne jo parašai. Jis dėl žemės sklypų pirkimo ar pardavimo nėra sudaręs jokių sandorių. 2007 metais jis buvo išvykęs dirbti į Airiją (t. 1, b. l. 105–106; t. 20, b. l. 191–193; t. 21, b. l. 109–111). Liudytojo D. B. parodymus, apie tai, kad ne jis pasirašė baudžiamojoje byloje pateiktuose dokumentuose patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 11-526 (15) nurodytos aplinkybės, kad 2007 m. balandžio 5 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje tarp N. S. ir D. B. dėl UAB „A.“ 100 paprastųjų vardinių akcijų, pirmo lapo apačioje dešinėje pusėje ir antro lapo skiltyje „Pirkėjas“ dviejuose vietose, D. B. vardu pasirašė ne D. B. (t. 2, b. l. 69–71). 2014 m. sausio 7 d. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnės apklaustas kaip liudytojas R. Ž. nurodė, kad jis niekada nedirbo įmonėje UAB „A.“ ir šios įmonės nežino. Už įmonės dokumentų pasirašymą jis gavo 100 Lt atlygį. Tai padarė tik dėl vienos priežasties, kad uždirbti šiek tiek pinigų (t. 1, b. l. 101–102). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2007 m. rugpjūčio 9 d. Kauno m. 12-ojo notarų biuro notarės G. K. patvirtintą įgaliojimą UAB ,,A.“ direktorius N. S. įgaliojo R. Ž. bendrovės vardu sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius, pateikti prašymus gauti, leidimus ir t. t. (t. 4, b. l. 133–134), nors iš baudžiamojoje byloje pateiktos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad dar 2007 m. balandžio 5 d. N. S. pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pardavė UAB „A.“ akcijas D. B. (t. 2, b. l. 73–74). Teisėjų kolegija nekartodama šio sprendimo 34–35 pastraipose išdėstytų argumentų dėl liudytojų D. B. ir R. Ž. parodymų vertinimo, vadovaujasi jais taip pat spręsdama ir dėl išteisintajai R. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių buvimo jos veiksmuose.
78. 2014 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/153 dėl UAB „S. B.“, UAB „K.“, UAB „V.“, UAB „B.“, UAB „I.“, UAB „A.“, UAB „B. I.“, UAB „B. T. G.“, UAB „P.“, UAB „V. V. “ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodyta, kad 2007 m. gruodžio 14 d. tarp UAB „A.“, atstovaujamos R. Ž. veikiančio pagal išduotą įgaliojimą ir UAB „A.“, atstovaujamos direktorės R. K. už 1 712 500 Lt buvo sudaryta 12,5 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis. Sutartis buvo patvirtinta Vilniaus m. 9-ojo notarų biuro notaro D. A. Specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje buvo įformintos apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis neįvykusios ūkinės operacijos, t. y.. UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje minėto žemės sklypo įsigijimą iš bendrovės „A.“ apskaitė pagal 2007 m. gruodžio 14 d. UAB „A.“ vardu išrašytą sąskaitą faktūrą AIK Nr. 000286 iš viso už 1 712 500 Lt sumą. UAB „A.“ vardu prie sąskaitą išrašiusio asmens nurodyta D. B. pavardė ir parašas. UAB „A.“ atsiskaitymas už įsigytą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje buvo įformintas grynais pinigais pagal UAB „A.“ 2008 m. vasario 6 d. pinigų priėmimo kvitą AIK1 Nr. 000222 išrašytą 312 500 Lt sumai, 2008 m. balandžio 11 d. pinigų priėmimo kvitą AIK1 Nr. 000241 išrašytą 320 000 Lt sumai, 2008 m. gegužės 30 d. pinigų priėmimo kvitą AIK1 Nr. 000275 išrašytą 900 000 Lt sumai, 2008 m. rugsėjo 2 d. pinigų priėmimo kvitą AIK1 Nr. 000499 išrašytą 180 000 Lt sumai, iš viso 1 712 500 Lt sumai. Pinigų priėmimo kvituose buvo nurodytos pinigus sumokėjusios UAB „A.“ direktorės R. K. ir pinigus UAB „A.“ vardu gavusio D. B. pavardės ir parašai. Bendrovėje „A.“ laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 21 d. iki 2008 m. spalio 16 d. direktorės pareigose dirbo R. K. , kurios darbo laikotarpiu buvo įformintos apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis neįvykusios ūkinės operacijos – žemės sklypo įsigijimas iš UAB „A.“ už 1 712 500 Lt sumą, bei įformintas bendrovės „A.“ direktorės R. K. grynųjų pinigų sumokėjimas į bendrovės „A.“ kasą 1 712 500 Lt sumai. Kadangi įvertinus ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes faktiškai pinigai bendrovės „A.“ atstovui D. B. nebuvo sumokėti, todėl tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kur R. K. panaudojo 1 712 500 Lt grynųjų pinigų sumą, kurios išmokėjimas buvo įformintas bendrovės „A.“ vardu išrašytuose pinigų priėmimo kvituose. Tokiu būdu bendrovės „A.“ buhalterinėje apskaitoje nurašius minėtas pinigines lėšas, bendrovei „A.“ buvo padarytas 1 712 500 Lt nuostolis (t. 11, b. l. 142–200, t. 12, b. l. 1–137).
79. Apeliacinės instancijos teisme, siekiant išsiaiškinti byloje tiriamas aplinkybes, taip pat buvo atliktas ir UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas ir 2021 m. sausio 15 d. surašyta specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-1-282, kurioje dėl UAB „A.“ įforminto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad 2007 m. gruodžio 14 d. tarp UAB „A.“ atstovaujamos R. Ž. , veikiančio pagal išduotą įgaliojimą ir UAB „A.“, atstovaujamos direktorės R. K. , buvo sudaryta žemės pirkimo–pardavimo sutartis dėl 12,5000 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 1 712 500 Lt (495 974,28 Eur). Sutartyje nurodyta, kad pardavėjas pareiškė ir patvirtino, jog nurodytas pinigų sumas gavo iš pirkėjo prieš pasirašant sutartį. Sutartis patvirtinta Vilniaus m. 9-ojo notarų biuro notaro D. A.. Dėl minėto žemės sklypo 2007 m. gruodžio 17 d. taip pat buvo sudaryta sutartis tarp UAB „A.“, atstovaujamos direktorės R. K. ir UAB „P.“, atstovaujamos direktoriaus G. Š. . Sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas buvo parduodamas už 1 750 000 Lt (506 835,03 EUR), kurie buvo sumokėti prieš pasirašant sutartį. Pagal tyrimui pateiktų UAB „A.“ ir UAB „P.“ banko sąskaitų išrašų duomenis nustatyta, kad bendrovė „P.“ iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , atidarytos AB SEB banke, į UAB „A.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , atidarytą AB SEB banke, 2007 m. gruodžio 27 d. pervedė 130 000 Lt (37 650,6 EUR) sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad pervedamos piniginės lėšos už žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl minėto žemės sklypo taip pat buvo sudaryta sutartys 2007 m. gruodžio 18 d. tarp UAB „P.“ ir UAB „V. V. “, už 1 250 000 Lt, 2007 m. gruodžio 19 d. tarp UAB „V. V. “ ir UAB „I.“, už 750 000 Lt, 2007 m. gruodžio 20 d. tarp UAB „I.“ ir UAB „V.“, už 562 500 Lt, 2007 m. gruodžio 22 d. tarp UAB „V.“ ir UAB „B.“, už 375 000 Lt (t. 29, b. l. 7–19).
80. Tokios byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad R. K. pasirašė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje, UAB „A.“ išrašytoje sąskaitoje-faktūroje bei UAB „A.“ pinigų priėmimo kvituose, kuriuose nurodyta, kad UAB „A.“ direktorė R. K. sumokėjo nurodytas pinigų sumą D. B. . Be to, iš aptartų duomenų nustatyta, kad dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), per dešimt dienų buvo sudarytos septynios pirkimo–pardavimo sutartys tarp tarpusavyje susijusių bendrovių: 1) 2007 m. gruodžio 13 d. UAB „B. T. G.“, atstovaujamos A. L. ir UAB „A.“, atstovaujamos R. Ž. , už 150 000 Lt (43 443 Eur); 2) 2007 m. gruodžio 14 d. tarp UAB „A.“, atstovaujamos R. Ž. ir UAB „A.“, atstovaujamos direktorės R. K. , už 1 712 500 Lt (495 974,28 Eur); 3) 2007 m. gruodžio 17 d. tarp UAB „A.“, atstovaujamos direktorės R. K. ir UAB „P.“, atstovaujamos direktoriaus G. Š. , už 1 750 000 Lt (506 835,03 Eur); 4) 2007 m. gruodžio 18 d. tarp UAB „P.“ ir UAB „V. V. “, už 1 250 000 LT (362 025,02 Eur); 5) 2007 m. gruodžio 19 d. tarp UAB „V. V. “ ir UAB „I.“, už 750 000 Lt (217 215,01 Eur); 6) 2007 m. gruodžio 20 d. tarp UAB „I.“ ir UAB „V.“, už 562 500 Lt (162 919,26 Eur); 7) 2007 m. gruodžio 22d. tarp UAB „V.“ ir UAB B.“, už 375 000 Lt (108 607,51 Eur). Kaip matyti žemės sklypo pardavimas UAB „A.“ vardu buvo įformintas kitą dieną po UAB „A.“ žemės sklypo įsigijimo, tačiau žemės sklypo pardavimo kaina buvo įforminta 1 562 500 Lt (1 712 500 – 150 000) didesnė, t. y. daugiau nei 11 kartų didesne pinigų suma, nei buvo įformintas žemės sklypo įsigijimas UAB „A.“ vardu. Nors iš VĮ „Registrų centras“ pažymos matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. gruodžio 12 d. buvo nustatyta vidutinė rinkos vertė – 44 194 Lt (indeksuota žemės sklypo vertė – 43 282 Lt) (t. 5, b. l. 2–5).
81. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir į šio sprendimo 40 pastraipoje aptartą kasacinio teismo praktiką dėl sutarčių sudarymo ir jų aiškinimo taisyklių, įvertina tai, kad: 1) realiai ūkinės finansinės veiklos nevykdanti UAB „A.“ iš juridinio asmens už tuo metu buvusią realią rinkos kainą, įsigijo žemės sklypą ir už jį atsiskaitė grynaisiais pinigais; 2) žemės sklypo pardavimas įmonei UAB „A.“ buvo įformintas kitą dieną po UAB „A.“ žemės sklypo įsigijimo už realią žemės sklypo kainą, todėl neįtikima ir neadekvatu, kad žemės sklypas per vieną dieną galėjo pabrangti daugiau nei 11 kartų, be to, akivaizdu, kad kaip teigė UAB „B. T. G.“ užsiimdama nekilnojamojo turto verslu, negalėjo nežinoti tuo metu buvusios parduodamos žemės rinkos kainos ir neabejotina, kad nepelningo sandorio nebūtų sudariusi. Be to, UAB „A.“ ir UAB „A.“ žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta žemės sklypo kaina taip pat buvo kelis kartus didesnė nei VĮ „Registrų centras“ pažymoje nustatyta vidutinė šio žemės sklypo rinkos vertė, kuri buvo įvardinta ir pirkimo–pardavimo sutartyje; 3) pagal pinigų priėmimo kvituose nurodytas datas pinigai neva buvo sumokėti ne žemės pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytomis sąlygomis, t. y. ne iki jos pasirašymo, o gerokai vėliau po jos pasirašymo; 4) liudytojai R. Ž. ir D. B. patvirtino, kad žemės pirkimo–pardavimo dokumentus R. Ž. pasirašė už atlygį neskaitydamas, nei R. Ž. nei D. B. jokių pinigų negavo ir dokumentų nepasirašė; 5) R. K. atstovaudama UAB „A.“ ne tik dalyvavo žemės sklypų pirkimo–pardavimo grandinėje, t. y. iš esmės tuo pačiu laikotarpiu, tarp visų išteisintųjų atstovaujamų įmonių buvo sudarinėjamos žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys, ne tik juos įsigyjant iš UAB „A.“ (kuri tiriamu laikotarpiu neturėjo nei vieno darbuotojo ir iš esmės jokios ūkinės finansinės veiklos nevykdė, bet už pakankamai dideles pinigų sumas sudarinėjo žemės pirkimo–pardavimo sandorius už kuriuos atsiskaitydavo grynaisiais pinigais), tačiau vėliau juos per trumpą laiką parduodant tarpusavyje, iš esmės visus sandorius tvirtinant toje pačioje notarų kontoroje (t. 2, b. l. 126–133, 137–138; t. 6, b. l. 115–137), bet taip pat teikė paraiškas ir UAB „A.“ vardu gavo kreditus; 6) Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 21 d. nutartimi UAB „A.“ iškelta bankroto byla, patvirtintas bankrutuojančios UAB „A.“ kreditorių finansiniai reikalavimai: AB SEB bankas – 4 166 6000,23 Lt, VSDFV Kauno skyrius – 2 222.66 Lt. UAB „A.“ iš juridinių asmenų registro išregistruota nuo 2010 m. gruodžio 16 d. (t. 1, b. l. 40–41).
82. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad R. K. UAB „A.“ vardu iš tikrųjų įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), padedant N. S. , pasinaudodama jokios veiklos nevykdančia įmone UAB „A.“, tačiau už tą pinigų sumą, kuri nurodyta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje tarp UAB „B. T. G.“ ir UAB „A.“, t. y. iš viso už 150 000 Lt. R. K. , įtraukusi į UAB „A.“ apskaitą žinomai netikrus dokumentus, pagrindžiančius žemės sklypo, įsigyto iš UAB „A.“, pirkimą už tariamai 1 712 500 Lt, nors realiai už šį žemės sklypą D. B. tokios pinigų sumos nesumokėjo, įgijo realią galimybę savo naudai disponuoti 1 562 800 Lt svetimu jai patikėtu UAB ,,A.“ turtu – piniginėmis lėšomis, t. y. nustatytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog sutarties šalys tik siekė sudaryti vaizdą, kad sudarytos sutartys už jose nurodytą kainą, tam, kad būtų sukurtas fiktyvus pagrindas perkančiajam asmeniui gauti (pasisavinti) jo atstovaujamos įmonės lėšas. Taigi, tarp UAB „A.“ ir UAB „A.“ buvo sudarytas apsimestinis sandoris, turint nusikalstamą tikslą – R. K. pasisavinti jai patikėtą didelės vertės UAB „A.“ turtą (pinigines lėšas). Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Taigi, sandoris buvo baigtas, nuosavybės savininkas pasikeitė ir sutartyje nurodytą pinigų sumą, nors kuri kaip nustatyta buvo nurodyta neteisinga ir neatitiko tikrovės, R. K. , kaip UAB „A.“ atstovė, privalėjo perduoti UAB „A.“ atstovui, tačiau iš pirmiau aptartų įrodymų nustatyta, kad tai padaryta nebuvo. Būtent nuo šio momento R. K., įgijo galimybę UAB „A.“ turtą valdyti ir juo naudotis. Šiuo atveju tolimesni R. K. veiksmai šios veikos kvalifikavimui įtakos neturi, nes tokiais R. K. veiksmais UAB „A.“ jau buvo padaryta didelė – 1 562 500 Lt turtinė žala.
83. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, R. K. veikimo pobūdis, kad ji, kaip UAB „A.“ direktorė, turėdama teisę ją atstovauti, priimti sprendimus UAB „A.“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdama jai užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės UAB „A.“ turtą ir disponuodama įmonės piniginėmis lėšomis, UAB „A.“ vardu sudarydama žemės sklypo pirkimo pardavimo sandorį realiai mažesne kaina nei buvo nurodyta sutartyje, o likusių nepanaudotų įmonės piniginių lėšų negrąžindama UAB „A.“ bei kokiu nors kitu būdu nepanaudodama tenkinant UAB „A.“ poreikius, t. y. nuo to momento įgijo galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad dėl tokių jos veiksmų UAB „A.“ patirs žalą – neteks turto (piniginių lėšų), ir to norėjo.
84. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į šio sprendimo 44–45 pastraipose aptartas bendrininkavimo instituto ir bendrininko – padėjėjo nuostatų aiškinimą ir taikymą, daro išvadą, kad byloje surinkti, teismų patikrinti ir įvertinti įrodymai, t. y. R. K. atlikti veiksmai bei jų atlikimo aplinkybės, taip pat kilę padariniai, sudaro pagrindą daryti išvadą apie tai, kad R. K. jai inkriminuotus veiksmus atliko (realizavo) ne viena, t. y. veikiant su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, taip pat ir padedant N. S. , tačiau nagrinėjamoje byloje nenustačius bent dviejų vykdytojų, nėra pagrindo pripažinti, kad R. K. veikė bendrininkų grupe. Tokiu būdu pašalinama iš R. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymo aplinkybė, kad ji veikė bendrininkų grupe.
85. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad N. S. savo veiksmais taip pat prisidėjo prie UAB „A.“ turto pasisavinimo ir buvo vienas iš nusikaltimo, nustatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, bendrininkų – padėjėjas. Kaip nustatyta N. S. veiksmai objektyviai pasireiškė tuo, kad jis, veikdamas kartu su kitais bendrininkais, disponavo UAB „A.“ dokumentais, antspaudu, išdavė įgaliojimą atstovautsurado asmenis pasirašysiančius įmonės dokumentuose, kurių pagrindu buvo parduodamas žemės sklypas daug didesne kaina, nei buvo reali ir protinga vidutinė jo rinkos kaina. Tokiu būdu N. S. veikdamas UAB „A.“ vardu, organizuodamas žemės sklypo pirkimą už realią rinkos kainą ir pagal dokumentus organizuodamas jo pardavimą daug didesne kaina R. K. vadovaujamai įmonei, suvokė, kad teikdamas duomenis ir priemones padeda R. K. pasisavinti UAB „A.“ turtą – pinigines lėšas.
86. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad R. K. veiksmai atitiko visus veikos, nurodytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, o N. S. BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius.
87. Nagrinėjamoje byloje surinktais ir šiame procesiniame sprendime aptartais įrodymais nustatyta, kad R. K. ir N. S. atliko jiems inkriminuotus veiksmus, t. y. R. K. laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 20 d. iki 2008 m. rugsėjo 2 d., būdama UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vienintele akcininke bei direktore, turėdama teisę atstovauti įmonę, priimti sprendimus įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdama užimamų pareigų pagrindu jai patikėtą UAB „A.“ turtą, pažeisdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, UAB ,,A.“ 2006 m. sausio 17 d. įstatų 2.1 punktą, kuriame nurodoma, kad „Bendrovės veiklos tikslas – vykdyti pelno siekiančią ūkinę komercinę veiklą“, 7.2 punktą, kuriame nurodoma, kad „Direktorius savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei pareiginiais nuostatais“, veikdama vieninga tyčia ir turėdama vieningą nusikalstamą tikslą – pasisavinti jai patikėtą didelės vertės UAB „A.“ turtą (pinigines lėšas), veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei N. S. , formaliai įsiforminusiu realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, tam, kad šia įmone pasinaudoti, siekiant pridengti nusikalstamos veikos bendrininkus, jos padarymo schemą bei paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, bendrininkams iš anksto susitarus bei N. S. sutikus kaip UAB „A.“ direktoriui pačiam pasirašyti arba pažadėjus surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, nusikalstamos veikos bendrininkai už 150 000 Lt (43 443 Eur) UAB „A.“ vardu 2007 m. gruodžio 13 d. nupirko žemės sklypą ir jau kitą dieną, t. y. 2007 m. gruodžio 14 d. įformino šio žemės sklypo pardavimą jau neva už 1 712 500 Lt (495 974,28 Eur) R. K. vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „A.“, tačiau tikrovėje R. K. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nusikalstamos veikos bendrininkų kontroliuojamai UAB „A.“ nesumokėjo bei 1 562 500 Lt (452 531,27 Eur) pasisavino, o būtent: siekiant pridengti nusikalstamos veikos – svetimo UAB „A.“ didelės vertės turto pasisavinimo schemą bei paslėpti šios nusikalstamos veikos pėdsakus, bendrininkai susitarė su N. S., kuris sutiko, kad bendrininkai UAB „A.“ vardu už realią kainą nupirktų žemės sklypą, po to būtų įforminamas šio žemės sklypo pardavimas už didesnę kainą UAB „A.“, tačiau grynieji pinigai pagal N. S. pateikiamus fiktyvius dokumentus UAB „A.“ nebūtų perduodami ir sumokami, o UAB „A.“ piniginės lėšos (grynieji pinigai) būtų pasisavinamos, tokiu būdu N. S. iš anksto pažadėjo paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus ir pridengti bendrininkus, nes nežinant realių (tikrųjų) sandorio aplinkybių, pagal N. S. pateiktus fiktyvius dokumentus, UAB „A.“ didelės vertės piniginės lėšos (grynieji pinigai) neva buvo išmokėtos UAB „A.“ atstovui „D. B. “, kuriam ir tektų atsakomybė už neva gautų piniginių lėšų tolesnį panaudojimą, taip pat N. S. teikė duomenis (priemones), reikalingus nusikalstamai veikai vykdyti – realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės UAB „A.“ pavadinimą, įmonės kodą, registracijos adresą, UAB „A.“ vardu išrašytą sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitus, savo kaip UAB „A.“ direktoriaus vardą, pavardę, asmens kodą, asmens dokumento pavadinimą, numerį bei sutiko kaip UAB „A.“ direktorius pasirašyti arba pažadėjo surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, po ko N. S. surado apie nusikalstamą veiką (svetimo UAB „A.“ didelės vertės turto pasisavinimą) nieko nežinantį R. Ž. , už 100 Lt atlygį sutikusį kaip UAB „A.“ atstovas pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai pridengti ir vykdyti reikalinguose dokumentuose, šiam tikslui N. S. kaip UAB „A.“ direktorius 2007 m. rugpjūčio 9 d. įformino įgaliojimą R. Ž. (patvirtintą Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K. , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), tęsiant iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, bendrininkai surado žemės sklypą parduodančią UAB „B. T. G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotą adresu (duomenys neskelbtini), bei organizavo šio žemės sklypo įsigijimą UAB „A.“ vardu už 150 000 Lt (43 443 Eur), 2007 m. gruodžio 13 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrininkų nurodymu, UAB „A.“ formaliai atstovaujantis R. Ž. už bendrininkų sumokėtą 100 Lt atlygį pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „A.“) vardu iš UAB „B. T. G.“, atstovaujamos direktoriaus A. L. , už 150 000 Lt (43 443 Eur) įsigijo 12,50 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tęsdami iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, R. K. ir kiti bendrininkai jau sekančią dieną, t. y. 2007 m. gruodžio 14 d. organizavo realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. gruodžio 13 d. už 150 000 Lt (43 443 Eur) įgyto žemės sklypo pardavimo įforminimą jau neva už 1 712 500 Lt (495 974,28 Eur) jos (R. K. ) vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „A.“, tačiau tikrovėje bendrininkų kontroliuojamai UAB „A.“ pinigų neperduodant ir nesumokant, o juos pasisavinant, 2007 m. vasario 14 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), R. K. , žinodama, kad UAB „A.“, kurią ji pati ir atstovavo, už UAB „A.“ vardu 2007 m. gruodžio 13 d. nupirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 712 500 Lt (495 974,28 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „A.“ direktorė ir bendrininkų nurodymu, UAB „A.“ formaliai atstovaujantis R. Ž. (sutartyje nurodytas R. Ž. asmens kodas, asmens tapatybės kortelė ir jos numeris) už tą patį bendrininkų sumokėtą 100 Lt atlygį pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „A.“ iš UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) perka 12,50 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 1 712 500 Lt (495 974,28 Eur), kuriuos bendrininko N. S. pateiktų – UAB „A.“ vardu išrašytos 2007 m. gruodžio 14 d. sąskaitos faktūros serija AIK Nr. 000286 pagrindu pagal UAB „A.“ vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus – 2008 m. vasario 6 d. AIK1 Nr. 000222 – 312 500 Lt sumai, 2008 m. balandžio 11 d. AIK1 Nr. 000241 – 320 000 Lt sumai, 2008 m. gegužės 30 d. AIK1 Nr. 000275 – 900 000 Lt sumai, 2008 m. rugsėjo 2 d. AIK1 Nr. 000499 – 180 000 Lt sumai, UAB „A.“ direktorė R. K. neva sumokėjo šiuose pinigų priėmimo kvituose kaip UAB „A.“ direktoriui nurodytam „D. B. “, t. y. sutartyje, sąskaitoje faktūroje ir pinigų priėmimo kvituose nurodyti žinomai neteisingi duomenys, nes tikrovėje UAB „A.“ direktorė R. K. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nei pinigų priėmimo kvituose kaip UAB „A.“ direktoriui nurodytam „D. B. “, nei jokiam kitam asmeniui neperdavė, tokiu būdu bendrininkų kontroliuojamos, jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. gruodžio 13 d. realiai už 150 000 Lt (43 443 Eur) įgijus žemės sklypą bei sekančią dieną įforminus jo pardavimą UAB „A.“ neva jau už 1 712 500 Lt (495 974,28 Eur), tikrovėje UAB „A.“ direktorė R. K. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) pagal bendrininko N. S. pateiktus fiktyvius dokumentus UAB „A.“ nesumokėjo ir niekam neperdavė, o 1 562 500 Lt (452 531,27 Eur) pasisavino, taip R. K. pasisavino užimamų pareigų pagrindu jai patikėtą didelės 1 562 500 Lt (452 531,27 Eur) vertės svetimą UAB „A.“ turtą (pinigines
88. Taigi, nustačius, kad R. K. ir N. S. veiksmuose yra visi BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiai, teisėjų kolegija įvertina tai, kad viena iš BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, yra apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino suėjimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau R. K. ir N. S. kaltinami 2007 – 2008 metais padarę sunkų nusikaltimą, nagrinėjamoje byloje apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos R. K. ir N. S. suėjo 2018 m. rugsėjo 2 d. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria R. K. buvo išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o N. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį naikinama ir, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunkčiu (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 13 d.), baudžiamoji byla R. K. dėl UAB „A.“ turto pasisavinimo ir N. S. dėl padėjimo pasisavinti minėtos įmonės turtą nutraukiama suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 2 punktas).
Dėl M. U. ir N. S. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų požymių
89. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007 m. lapkričio 23 d. J. M. pardavė, o UAB „A.“ nupirko 12,33 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Juodžių k., Vilniaus r. sav. už 400 000 Lt (116 686,11 Eur), kuriuos pardavėja grynaisiais gavo iš pirkėjo prieš pasirašant sutartį (t. 4, b. l. 47–51). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad šios aplinkybės atitinka tikrąsias faktines sandorio sudarymo aplinkybes, tačiau nagrinėjamu atveju, nors UAB „A.“ įsigyjant žemės sklypą pinigai pardavėjai ir buvo sumokėti, bet kaip ir pirmiau buvo nurodyta, teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad M. U. UAB „B.“ vardu žemės sklypo pirkimo sandorį sudarė panašiu laikotarpiu, kaip ir R. R. , N. S. bei R. K. , nekartodama šio sprendimo 29 pastraipoje išdėstytų aplinkybių dėl UAB „A.“ veiklos (sandorių sudarymo) pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį M. U. , nepagrįstai neatsižvelgė ir neįvertino tuo metu buvusios UAB „A.“ veiklos vystymo faktinių ir finansinių galimybių.
90. Išteisintasis N. S. teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino ir nurodė, kad 2006 metais nusipirko įmonę UAB „A.“, buvo jos akcininkas ir direktorius, tačiau joje įdarbintas oficialiai nebuvo. Įmonei nevykdant veiklos, 2007 metais ją pardavė D. B. , bet su juo buvo ir kitas žmogus Rolandas ar Robertas, kuris tvarkė visus reikalus. Pasirašydamas akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, perdavė visus įmonės dokumentus ir antspaudus, bet nepagalvojo, kad įmonę nusipirkę asmenys nepakeis įmonės direktoriaus ir akcininko. Po kažkiek laiko jam paskambino ir pasakė, kad nusipirkus įmonę nespėjo pakeisti direktoriaus, o reikia įtvirtinti žemės pirkimą–pardavimą, todėl jis, norėdamas žmonėms padėti, pasirašė žemės pirkimo–pardavimo sutartis. Nežino iš kokių lėšų buvo įsigyjami žemės sklypai. Jis pats žemių nepirko, pinigų neėmė ir nemokėjo. UAB „A.“ vardu nėra išrašęs kasos pajamų orderių, kvitų, notarinio įgaliojimo R. Ž. atstovauti UAB „A.“ vardu. Kaltinamųjų ir R. Ž. nepažįsta (t. 24, b. l. 16–21). Tokie išteisintojo N. S. parodymai apie įmonės pardavimą ir vėlesnį sutarčių pasirašymą, paprašius naujiems įmonės savininkams, nėra įtikinami bei visiškai nelogiška yra tai, kad N. S. parduodamas įmonės akcijas ir kaip pats teigė, atiduodamas visus įmonės dokumentus ir antspaudus asmeniui įvardintam kaip D. B. , netikrino ir neįsitikino kam parduoda savo įmonės akcijas, bet taip pat vėliau nebūdamas įmonės akcininku ir žinodamas, kad įmonė tebėra registruota jo vardu ir jis registruotas kaip įmonės direktorius nesirūpino, kad būtų panaikinta registracija jo vardu, o priešingai, įmonės vardu pasirašinėjo sutartis notaro kontoroje. Be to, iš UAB „A.“ vienintelio akcininko N. S. sprendimo matyti, kad būtent jis 2007 m. lapkričio 21 d. nusprendė nupirkti už 400 000 Lt 12,33 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Juodžių k., Vilniaus r. sav., o 2007 m. lapkričio 22 d. minėtą žemės sklypą nusprendė parduoti už 3 760 65 Lt. (t. 4, b. l. 75, 98). Iš 2007 m. rugpjūčio 9 d. Kauno m. 12-ojo notarų biuro notarės G. K patvirtinto įgaliojimo matyti, kad UAB ,,A.“ direktorius N. S. įgaliojo R. Ž. bendrovės vardu sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius, pateikti prašymus gauti, leidimus ir t. t. (t. 4, b. l. 133–134), nors iš baudžiamojoje byloje pateiktos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad dar 2007 m. balandžio 5 d. N. S. pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pardavė UAB „A.“ akcijas D. B. (t. 2, b. l. 73–74). Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad N. S. , po to kai neva jis jau buvo pardavęs įmonės akcija, pasirašė ne tik žemės pirkimo–pardavimo sutartis, bet taip pat priėmė ir pasirašė sprendimą tiek dėl žemės sklypo įsigijimo, tiek ir dėl pardavimo, kuriuos būtent pateikė sandorį tvirtinusiam notarui, išdavė įgaliojimą asmeniui atstovauti jo, kaip jis teigia parduotą, įmonę. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, tokius N. S. parodymus pripažįsta kaip jo gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės bei jais nesiremia. Be to, tokius išteisintojo N. S. parodymus paneigia liudytojo D. B. parodymai ir byloje ištirtų įrodymų visuma.
91. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB „B.“ 2005 m. balandžio 5 d. sprendimu atstovaujama E. B. , pagal Hypark Advisors LLP 2006 m. balandžio 6 d. suteiktą generalinį įgaliojimą UAB „B.“ direktoriumi paskirtas M. U. (t. 6, b. l. 54). Taigi, M. U. UAB „B.“ direktoriumi buvo nuo 2007 m. balandžio 12 d. bei 2007 m. liepos 24 d. savo parašu patvirtino UAB „B.“ įstatus (t. 4, b. l. 20–26). Iš SEB Vilniaus bankas pateiktos informacijos matyti, kad M. U. UAB ,,B.“ vardu 2006 m. balandžio 13 d. šiame banke, sudarant sutartį ir pateikiant įmonės įstatus, bei kitus būtinus duomenis, atidarė banko sąskaitą bei sudarė elektroninių paslaugų teikimo sutartį (t. 6, b. l. 40-78), be to, pagal 2007 m. kovo 6 d. kreditavimo sutartį UAB ,,B.“ išduotas 3 125 000 Lt kreditas ir ši bendrovė atstovaujama M. U. dalyvavo devynių žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandoriuose (t. 2, b. l. 113–138). Iš 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimo matyti, kad M. U., pagal 2007 m. balandžio 12 d. suteiktą generalinį įgaliojimą atstovaudamas bendrovę Hypark Advisors LLP, UAB ,,B.“ vardu nusprendė nupirkti žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Juodžių k., Vilniaus raj. už 3 760 650 Lt (t. 4, b. l. 103).
92. Iš 2007 m. lapkričio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad UAB ,,A.“, atstovaujama direktoriaus N. S. pardavė, o UAB ,,B.“, atstovaujama direktoriaus M. U. , nupirko 12,33 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Juodžių k., Vilniaus r. sav. už 3 760 650 Lt (1 089 159,52 Eur). Sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad pardavėja patvirtino, jog pinigus gavo iš pirkėjos prieš pasirašant sutartį. Sutartį patvirtino Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro notaras D. A. (t. 4, b. l. 80–83). Jokie kiti sandorio sudarymo aplinkybes patvirtinantys buhalteriniai dokumentai nepateikti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kaltinime nurodytas turtas (piniginės lėšos – 3 760 650 Lt (1 089 159,52 Eur), sumokėtos D. B. pagal su R. Ž. sudarytą sutartį) buvo panaudotos tenkinant UAB ,,B.“ poreikius. Išteisintasis M. U. būdamas įmonės direktoriumi, šių pareigų pagrindu būdamas atsakingas už gautų lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms, nepateikė jokių rašytinių duomenų ar kitos medžiagos, kad pinigai buvo naudojami UAB ,,B.“ reikmėms, įmonės interesais.
93. Išteisintasis M. U. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir teigė, kad 2007–2009 metais, būdamas UAB „B.“ vadovas bandė pirkti, parduoti žemės sklypus ir pakeičiant jų paskirtį uždirbti pinigų. Tačiau tai padaryti nepavyko. Visi įmonės vardu sudaryti sandoriai buvo oficialūs, patvirtinti notaro, už įsigytą turtą buvo atsiskaityta atliekant pavedimus per banką arba grynaisiais pinigais, kaip nurodyta byloje pateiktuose pinigų perdavimo kvituose. Jis pinigų nepasisavino ir nieko neapgaudinėjo. Bendrovės akcininkai buvo anglai, iš jų gaudavo visus nurodymus. Be to, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „A.“ (t. 24, b. l. 15). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad išteisintasis M. U. sutikdamas būti įmonės direktoriumi, pasirašydama įmonės finansinius dokumentus, neabejotinai suprato ir suvokė, kad jam įmonės turtas yra patikėtas ir jis yra atsakinga už sudaromus sandorius bei gautų lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms, nes CK 2.87 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios juridinių asmenų valdymo organų narių pareigas, įtvirtina bendrovės vadovo pareigą sąžiningai ir protingai veikti įmonės interesais, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, vadovautis bendrovės įstatais ir nepainioti jos turto su savo asmeniniu turtu. Teisėjų kolegija vertindama M. U. parodymus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog pirmiau aptarti išteisintojo parodymai atitinka ir neprieštarauja byloje surinktiems ir pirmosios instancijos teismo ištirtiems įrodymams. Apeliacinės instancijos teismas M. U. parodymus vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir juos atmeta, nes toks išteisintojo aiškinimas akivaizdžiai yra neįtikinamas ir yra paneigtas byloje ištirtų įrodymų visuma.
94. Išteisintojo M. U. parodymus dėl pinigų perdavimo faktą patvirtinančių dokumentų – pinigų perdavimo kvitų, pateikimo byloje paneigia, 2012 m. spalio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/188 dėl UAB ,,B.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų nurodytos aplinkybės apie tai, kad UAB „B.“ tyrimui nepateikė apskaitos dokumentų. Iš registrų duomenų bazių nustatyta, kad M. U. nuo 2007 m. balandžio 6 d. iki 2009 m. balandžio 1 d. buvo UAB „B.“ direktorius. Atliekant specialisto išvadą Juridinių asmenų duomenų bazėje vienintelis įrašas apie akcininką nurodytas V. S. , juo buvęs nuo 2006 m. balandžio 24 d. iki 2006 m. liepos 24 d., kuris laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 24 d. iki 2006 m. gegužės 12 d. buvo ir šios įmonės direktorius. Tiriamu laikotarpiu UAB „B.“ be kaltinime nurodyto žemės sklypo, taip pat įsigijo dar keletą žemės sklypų. Specialisto išvadoje, nurodyta, kad įsigyjant ir kitus žemės sklypus iš tarpusavyje susijusių bendrovių (pvz., UAB „S. B.“, UAB „V. V. “ ir pan.) UAB „B.“ turtas buvo naudojamas taip, kad neatnešė ekonominės naudos, perkant žemės sklypus nerealiomis kainomis (t. 8, b. l. 72–200; t. 9, b. l. 1–45). Iš esmės tokios pačios aplinkybės buvo nurodytos ir 2014 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/153 dėl UAB „S. B.“, UAB „K.“, UAB „V.“, UAB „B.“, UAB „I.“, UAB „A.“, UAB „B. I.“, UAB „B. T. G.“, UAB „P.“, UAB „V. V. “ ūkinės finansinės veiklos (t. 11, b. l. 142–200, t. 12, b. l. 1–137).
95. Apeliacinės instancijos teisme, siekiant išsiaiškinti byloje tiriamas aplinkybes, taip pat buvo atliktas UAB „B.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas ir 2021 m. sausio 15 d. surašyta specialisto išvada Nr. 04/11-2-1-282, kurioje dėl UAB „B.“ įforminto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Juodžių km., Vilniaus r. sav. pirkimo nurodyta, kad 2007 m. lapkričio 26 d. tarp UAB „A.“, atstovaujamos direktoriaus N. S. , ir UAB „B.“, atstovaujamos direktoriaus M. U. , buvo sudaryta žemės sklypo, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Juodžių km., Vilniaus r. sav. pirkimo–pardavimo sutartis, už 3 760 650 Lt (1 089 159,52 Eur). Sutartyje nurodyta, kad pardavėjas patvirtino, jog iš pirkėjo minėtą pinigų sumą gavo prieš pasirašant sutartį. Sutartis patvirtinta Vilniaus m. 9-ojo notarų biuro notaro D. A. . Dėl minėto žemės sklypo 2007 m. lapkričio 27 d. taip pat buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis tarp UAB „B.“, atstovaujamos direktoriaus M. U. ir UAB „A.“, atstovaujamos direktorės R. K. . Sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas parduodamas už 4 025 745 Lt (1 165 936,34 Eur), kuriuos pirkėjas įsipareigojo sumokėti dalimis, t. y. 1 208 045 Lt (349 874,01 Eur) pirkėjas sumokėjo prieš pasirašant sutartį, o 2 817 700 Lt (816 062,33 Eur) sumą įsipareigojo sumokėti per 30 darbo dienų po sutarties pasirašymo (t. 29, b. l. 7–19).
96. Tokios byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad M. U. , pasirašė UAB „B.“ 2007 m. lapkričio 26 d. žemės pirkimo–pardavimo sutartyje, kad įsigyja žemės sklypą už 3 760 650 Lt. Be to, iš aptartų duomenų nustatyta, kad dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Juodžių km., Vilniaus r. sav., per penkias dienas buvo sudarytos trys pirkimo–pardavimo sutartys tarp tarpusavyje susijusių bendrovių: 1) 2007 m. lapkričio 23 d. tarp J. M. ir UAB „A.“, atstovaujamos N. S., už 400 000 Lt (116 686,11 Eur); 2) 2007 m. lapkričio 26 d. tarp UAB „A.“, atstovaujamos N. S. , ir UAB „B.“, atstovaujamos direktoriaus M. U. , už 3 760 650 Lt (1 089 159,52 Eur); 3) 2007 m. lapkričio 27 d. UAB „B.“, atstovaujamos direktoriaus M. U. , ir UAB „A.“, atstovaujamos direktorės R. K. , už 4 025 745 Lt (182 924,96 Eur). Kaip matyti žemės sklypo pardavimas UAB „B.“ vardu buvo įformintas po trijų dienų po UAB „A.“ žemės sklypo įsigijimo, tačiau žemės sklypo pardavimo kaina buvo įforminta 3 360 650 Lt (3 760 650 – 400 000) didesnė, t. y. 8 kartais didesne pinigų suma, nei buvo įformintas žemės sklypo įsigijimas UAB „A.“ vardu. Nors iš VĮ „Registrų centras“ pažymos matyti, kad žemės sklypo, esančio Juodžių km., Vilniaus r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. lapkričio 22 d. buvo nustatyta vidutinė rinkos vertė – 136 660 Lt (indeksuota žemės sklypo vertė – 33 312 Lt) (t. 4, b. l. 54–55). Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gegužės 3 d. sprendime dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei J. M. nurodyta perduodamo žemės sklypo vertė – 15 588 Lt (t. 4, b. l. 58–59). Būtent tokios žemės sklypo vertės buvo nurodytos ir ginčijamoje notaro patvirtintoje 2007 m. lapkričio 27 d. žemės pirkimo–pardavimo sutartyje (t. 4, b. l. 80–83).
97. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir į šio sprendimo 40 pastraipoje aptartą kasacinio teismo praktiką dėl sutarčių sudarymo ir jų aiškinimo taisyklių, įvertina tai, kad: 1) realiai ūkinės finansinės veiklos nevykdanti UAB „A.“ iš fizinio asmenų už tuo metu buvusią realią rinkos kainą, įsigijo žemės sklypą ir už jį atsiskaitė grynaisiais pinigais; 2) žemės sklypo pardavimas įmonei UAB „B.“ buvo įformintas po trijų dienų po UAB „A.“ žemės sklypo įsigijimo už realią žemės sklypo kainą, todėl neįtikima ir neadekvatu, kad žemės sklypas per tris dienas galėjo pabrangti daugiau nei 8 kartus, todėl akivaizdu, kad išteisintasis būdamas įmonės direktoriumi ir įmonės vardu pirkdamas žemės sklypus negalėjo nežinoti tuo metu buvusios tikrosios perkamos žemės rinkos kainos. Be to, UAB „A.“ ir UAB „B.“ žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta žemės sklypo kaina taip pat buvo keliolika kartų didesnė nei VĮ „Registrų centras“ pažymoje nustatyta vidutinė šio žemės sklypų rinkos vertė, kuri buvo įvardinta ir pirkimo–pardavimo sutartyje; 3) M. U. atstovaudamas UAB „B.“ dalyvavo ne tik žemės sklypų pirkimo–pardavimo grandinėje, t. y. iš esmės tuo pačiu laikotarpiu, tarp visų išteisintųjų atstovaujamų įmonių buvo sudarinėjamos žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys, ne tik juos įsigyjant iš UAB „A.“ (kuri tiriamu laikotarpiu neturėjo nei vieno darbuotojo ir iš esmės jokios ūkinės finansinės veiklos nevykdė, bet už pakankamai dideles pinigų sumas sudarinėjo žemės pirkimo–pardavimo sandorius už kuriuos atsiskaitydavo grynaisiais pinigais), tačiau vėliau juos per trumpą laiką parduodant tarpusavyje, iš esmės visus sandorius tvirtinant toje pačioje notarų kontoroje (t. 2, b. l. 126–133, 137–138; t. 6, b. l. 115–137), bet taip pat teikė paraiškas ir UAB „B.“ vardu gavo kreditus. Taigi, akivaizdu, kad M. U. UAB „B.“ vardu sudarant žemės pirkimo–pardavimo sutartis už joje nurodytą kainą, bendrovė negavo ir negalėjo gauti jokios ekonominės naudos.
98. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad M. U. UAB „B.“ vardu iš tiesų įsigijo 12,33 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Juodžių k., Vilniaus r. sav., padedant N. S. , pasinaudodamas jokios veiklos nevykdančia įmone UAB „A.“, tačiau už tą pinigų sumą, kuri nurodyta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje tarp fizinio asmens ir UAB „A.“, t. y. už 400 000 Lt. M. U. pasirašydamas žemės sklypo įsigijimo iš UAB „A.“ dokumentus – sprendimą ir sutartį, už tariamai 3 760 650 Lt (1 089 159,52 Eur), nors realiai už šį žemės sklypą tokios pinigų sumos nesumokėjo, įgijo realią galimybę savo naudai disponuoti 3 360 650 Lt svetimu jam patikėtu UAB ,,B.“ turtu – piniginėmis lėšomis, t. y. nustatytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog sutarties šalys tik siekė sudaryti vaizdą, kad sudarytos sutartys už jose nurodytą kainą, tam, kad būtų sukurtas fiktyvus pagrindas perkančiajam asmeniui gauti (pasisavinti) jo atstovaujamos įmonės lėšas. Taigi, tarp UAB „B.“ ir UAB „A.“ buvo sudarytas apsimestinis sandoris, turint nusikalstamą tikslą – M. U. pasisavinti jam patikėtą didelės vertės UAB „B.“ turtą (pinigines lėšas). Nustatytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad sutarties šalys tik siekė sudaryti vaizdą, kad sudaryta sutartis už joje nurodytą kainą, tam, kad būtų sukurtas fiktyvus pagrindas perkančiajam asmeniui gauti (pasisavinti) jo atstovaujamos įmonės lėšas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Be to, pagrįsti baudžiamąją atsakomybę tyčinio turto pasisavinimo atveju leidžia ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji šios veikos požymiai. Todėl, be kitų aplinkybių, nustačius tyčios kryptingumą pasisavinti turtą (pvz.: sutarties sudarymo metu kaltininkas nesiruošė vykdyti jos sąlygų, buvo nusprendęs turtą pasisavinti arba jį perleisti tretiesiems asmenims, sąmoningai tapo nemokus, dėl to nebuvo į ką nukreipti išieškojimo ir kt.), sudaromos sąlygos kalbėti ne apie civilinius teisinius santykius, o apie baudžiamosios atsakomybės kilimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-451/2014 ir kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad M. U. jau pasirašydamas sandorį siekė nusikalstamų tikslų, t. y. pasisavinti turtą. Taigi, sandoris buvo baigtas, nuosavybės savininkas pasikeitė ir sutartyje nurodytą pinigų sumą, nors kuri kaip nustatyta buvo nurodyta neteisinga ir neatitiko tikrovės, M. U. , kaip UAB „B.“ atstovas, privalėjo perduoti UAB „A.“ atstovui, tačiau iš pirmiau aptartų įrodymų nustatyta, kad tai padaryta nebuvo. Būtent nuo šio momento M. U. , įgijo galimybę UAB „B.“ turtą valdyti ir juo naudotis. Šiuo atveju tolimesni M. U. veiksmai šios veikos kvalifikavimui įtakos neturi, nes tokiais M. U. veiksmais UAB „B.“ jau buvo padaryta didelė – 3 360 650 Lt turtinė žala.
99. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, M. U. veikimo pobūdis, kai jis, kaip UAB „B.“ direktorius, turėdamas teisę ją atstovauti, priimti sprendimus UAB „B.“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdamas jai užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės UAB „B.“ turtą ir disponuodamas įmonės piniginėmis lėšomis, UAB „B.“ vardu sudarydamas žemės sklypo pirkimo pardavimo sandorį realiai mažesne kaina nei buvo nurodyta sutartyje, o likusių nepanaudotų įmonės piniginių lėšų negrąžindamas UAB „B.“ bei kokiu nors kitu būdu nepanaudodamas tenkinant UAB „B.“ poreikius, t. y. nuo to momento įgijo galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų UAB „B.“ patirs žalą – neteks turto (piniginių lėšų), ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
100. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į šio sprendimo 44–45 pastraipose aptartas bendrininkavimo instituto ir bendrininko – padėjėjo nuostatų aiškinimą ir taikymą, daro išvadą, kad byloje surinkti, teismų patikrinti ir įvertinti įrodymai, t. y. M. U. atlikti veiksmai bei jų atlikimo aplinkybės, taip pat kilę padariniai, sudaro pagrindą daryti išvadą apie tai, kad M. U. jam inkriminuotus veiksmus atliko (realizavo) ne vienas, t. y. veikiant su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, taip pat ir padedant N. S. , tačiau nagrinėjamoje byloje nenustačius bent dviejų vykdytojų, nėra pagrindo pripažinti, kad M. U. veikė bendrininkų grupe. Tokiu būdu pašalinama iš M. U. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymo aplinkybė, kad ji veikė bendrininkų grupe.
101. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad N. S. savo veiksmais taip pat prisidėjo prie UAB „B.“ turto pasisavinimo ir buvo vienas iš nusikaltimo, nustatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, bendrininkų – padėjėjas. Kaip nustatyta N. S. veiksmai objektyviai pasireiškė tuo, kad jis, veikdamas kartu su kitais bendrininkais, disponavo UAB „A.“ dokumentais, antspaudu, pats pasirašė įmonės dokumentuose, kurių pagrindu buvo parduodamas žemės sklypas daug didesne kaina, nei buvo reali ir protinga vidutinė jo rinkos kaina. Tokiu būdu N. S. veikdamas UAB „A.“ vardu, organizuodamas žemės sklypo pirkimą už realią rinkos kainą ir pagal dokumentus organizuodamas jo pardavimą daug didesne kaina M. U. vadovaujamai įmonei, suvokė, kad teikdamas duomenis ir priemones padeda M. U. pasisavinti UAB „B.“ turtą – pinigines lėšas.
102. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad M. U. savo veiksmais padarė BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, o N. S. veiksmai atitiko visus veikos, nustatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius.
103. Nagrinėjamoje byloje surinktais ir šiame procesiniame sprendime aptartais įrodymais nustatyta, kad M. U. ir N. S. atliko jiems inkriminuotus veiksmus, t. y. M. U. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 23 d. iki 2007 m. lapkričio 26 d., būdamas UAB „B.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas teisę ją atstovauti, priimti sprendimus šios įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdamas užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą UAB „B.“ turtą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, UAB „B.“ įstatų 2.1 punktą, kuriame nurodyta, kad „Bendrovės veiklos tikslas yra pelno siekimas, savo pasirinkimu vykdant ir plėtojant bet kurią įstatymais nedraudžiamą ūkinę komercinę, finansinę ar pramoninę veiklą“, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą – pasisavinti jam patikėtą didelės vertės UAB „B.“ turtą (pinigines lėšas), veikdamas kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei N. S. , formaliai įsiforminusiu realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, pasinaudodamas šia įmone, siekdamas pridengti nusikalstamos veikos schemą bei paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, bendrininkams susitarus ir N. S. sutikus kaip UAB „A.“ direktoriui pačiam pasirašyti bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, nusikalstamos veikos bendrininkai už 400 000 Lt (116 686,11 Eur) UAB „A.“ vardu 2007 m. lapkričio 23 d. nupirko žemės sklypą ir jau po trijų dienų, t. y. 2007 m. lapkričio 26 d. įformino šio žemės sklypo pardavimą jau neva už 3 760 650 Lt (1 089 159,52 Eur) M. U. vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „B.“, tačiau tikrovėje M. U. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nusikalstamos veikos bendrininkų kontroliuojamai UAB „A.“ nesumokėjo bei 3 360 650 Lt (973 311,51 Eur) pasisavino, o būtent: siekiant pridengti nusikalstamos veikos – svetimo UAB „B.“ didelės vertės turto pasisavinimo schemą bei paslėpti šios nusikalstamos veikos pėdsakus, bendrininkai susitarė su N. S. , kuris sutiko, kad bendrininkai UAB „A.“ vardu už realią kainą nupirktų žemės sklypą, po to būtų įforminamas šio žemės sklypo pardavimas už didesnę kainą UAB „B.“, tačiau grynieji pinigai pagal N. S. pateikiamus fiktyvius UAB „A.“ nebūtų perduodami ir sumokami, o UAB „B.“ piniginės lėšos (grynieji pinigai) būtų pasisavinamos, tokiu būdu N. S. iš anksto pažadėjo paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, pridengti bendrininkus, nes nežinant realių (tikrųjų) sandorio aplinkybių, pagal N. S. pateiktus dokumentus, UAB „B.“ didelės vertės piniginės lėšos (grynieji pinigai) neva buvo išmokėtos UAB „A.“ atstovui „D. B. “, kuriam ir tektų atsakomybė už neva gautų piniginių lėšų tolesnį panaudojimą, taip pat N. S. duomenis (priemones), reikalingus nusikalstamai veikai vykdyti – realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės UAB „A.“ pavadinimą, įmonės kodą, registracijos adresą, savo kaip UAB „A.“ direktoriaus vardą, pavardę, asmens kodą, asmens dokumento pavadinimą, numerį, taip pat sutiko kaip UAB „A.“ direktorius pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, po ko bendrininkai surado žemės sklypą parduodančią J. M. bei organizavo šio žemės sklypo įsigijimą UAB „A.“ vardu už 400 000 Lt (116 686,11 Eur), 2007 m. lapkričio 23 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrininkų nurodymu, N. S. (sutartyje nurodyta N. S. gyvenamoji vieta, asmens duomenys – asmens kodas, asmens tapatybės kortelė ir jos numeris) kaip UAB „A.“ direktorius pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „A.“) vardu iš J. M. už 400 000 Lt (116 686,11 Eur) įsigijo 12,33 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tęsdami iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, M. U. ir kiti bendrininkai jau po trijų dienų, t. y. 2007 m. lapkričio 26 d. organizavo realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. lapkričio 23 d. už 400 000 Lt (116 686,11 Eur) įgyto žemės sklypo pardavimo įforminimą jau neva už 3 760 650 Lt (1 089 159,52 Eur) jo (M. U. ) vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „B.“, tačiau tikrovėje bendrininkų kontroliuojamai UAB „A.“ grynųjų pinigų nesumokant, o juos pasisavinant, 2007 m. lapkričio 26 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), M. U. , žinodamas, kad UAB „B.“, kurią jis pats ir atstovavo, už UAB „A.“ vardu 2007 m. lapkričio 23 d. nupirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 3 760 650 Lt (1 089 159,52 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „B.“ direktorius ir N. S. (sutartyje nurodyta N. S. gyvenamoji vieta, asmens duomenys – asmens kodas, asmens tapatybės kortelė ir jos numeris) kaip UAB „A.“ direktorius pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. DA-15342), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „B.“ iš UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) perka 12,33 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 3 760 650 Lt (1 089 159,52 Eur), kuriuos M. U. , kaip UAB „B.“ direktorius neva sumokėjo UAB „A.“ prieš pasirašant sutartį, t. y. sutartyje yra nurodyti žinomai neteisingi duomenys, nes tikrovėje UAB „B.“ direktorius M. U. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nei N. S. kaip UAB „A.“ direktoriui, nei jokiam kitam asmeniui neperdavė, tokiu būdu bendrininkų kontroliuojamos, jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. lapkričio 23 d. realiai už 400 000 Lt (116 686,11 Eur) įgijus žemės sklypą bei po trijų dienų įforminus jo pardavimą UAB „B.“ neva jau už 3 760 650 Lt (1 089 159,52 Eur), tikrovėje UAB „B.“ direktorius M. U. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) UAB „A.“ nesumokėjo ir niekam neperdavė, o 3 360 650 Lt (973 311,51 Eur) pasisavino, taip M. U. pasisavino užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės 3 360 650 Lt (973 311,51 Eur) vertės svetimą UAB „B.“ turtą (pinigines lėšas), tuo UAB „B.“ padarė didelę 3 360 650 Lt (973 311,51 Eur) turtinę žalą.
104. Taigi, nustačius, kad N. S. veiksmuose yra visi BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiai, teisėjų kolegija įvertina tai, kad viena iš BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, yra apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino suėjimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau N. S. kaltinamas 2007 – 2008 metais padaręs sunkų nusikaltimą, nagrinėjamoje byloje apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos N. S. suėjo 2018 m. rugsėjo 2 d. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria N. S. buvo išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį naikinama ir, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunkčiu (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 13 d.), baudžiamoji byla N. S. dėl padėjimo pasisavinti UAB „B.“ turtą nutraukiama suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 2 punktas).
105. Iki 2010 m. birželio 29 d. galiojusios redakcijos BK 95 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos (nagrinėjamu atveju taikomos dešimties metų senaties termino pabaigos) padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Nagrinėjamu atveju M. U. BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir BK 95 straipsnio 2 dalies nuostatos negali būti taikomas, nes po tiriamos nusikalstamos veikos, M. U. net kelis kartus buvo teistas. Paskutinį kartą M. U. pripažintas kaltu Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, už BK 184 straipsnio 2 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. M. U. paskirta galutinė subendrinta trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones bei įpareigojimus. Taigi, M. U. už nagrinėjamoje byloje tiriamos nusikalstamos veikos padarymą, nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo pabaigos, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 30 d.
Dėl M. U. skirtinos bausmės
106. M. U. pripažinus kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, spręstinas ir bausmės paskyrimo klausimas. Prokuroras apeliaciniame skunde prašė M. U. paskirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 7–8 punktais, paskirti įpareigojimus – neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
107. Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies bei 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020).
108. Baudžiamajame įstatyme už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, nustatyta bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų.
109. M. U. truputį mažiau nei prieš 14 metų, padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Iki nagrinėjamoje byloje tiriamos nusikalstamos veikos padarymo M. U. teistas nebuvo, tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad M. U. iki šio nuosprendžio priėmimo dienos buvo šešis kartus teistas už: kyšininkavimą, vagystę, melagingą pranešimą apie nusikaltimą, viešosios tvarkos pažeidimą, papirkimą, turto iššvaistymą bei aplaidų apskaitos tvarkymą, tai neigiamai charakterizuoja M. U. . Tačiau vertinant M. U. padaryto nusikaltimo pavojingumą atsižvelgtina ne tik į tai, kad formaliai jo padarytas nusikaltimas priskirtinas prie sunkių, bet ir nusikaltimo dalyką, t. y. į tai, kad šis nusikaltimas priskiriamas turtinių nusikaltimų kategorijai ir nors M. U. įvykdytu sunkiu nusikaltimu nuosavybei UAB „B.“ buvo padaryta didelė turtinė žala, tačiau nagrinėjamoje byloje dėl šios įmonės turto pasisavinimo, nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų nėra, civiliniai ieškiniai nepareikšti. Be to, skiriant bausmės rūšį ir dydį, taip pat atsižvelgiama į tai, kad nors nagrinėjamu atveju valstybės institucijos ėmėsi priemonių, jog procesas vyktų kuo trumpiau ir greičiau, tačiau vis tik procesas tęsėsi labai ilgai. Taigi, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą ir vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad M. U. už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina bausmė mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis, t. y. trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
110. Šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija nenumato, kad asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą būtų galima visiškai atidėti bausmės vykdymą, tačiau nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d. galiojo BK 75 straipsnio redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554), kuri numatė galimybę bausmės vykdymą atidėti ir sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims. Šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. U. nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, padarė 2007 m. lapkričio 23 – 26 d., už kurią skiriama trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadinasi, yra formalios sąlygos M. U. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Be formalių BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti įstatyme įtvirtintą šią baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemonę, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-215-303/2015 ir kt.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-499/2013, 2K-56/2014 ir kt.)
111. M. U. pripažintas kaltu dėl turtinio pobūdžio sunkaus nusikaltimo padarymo, tiriama nusikalstama veika padaryta beveik prieš 14 metų, dėl turto pasisavinimo civiliniai ieškiniai nepareikšti, tiriamos veikos padarymo metu teistas nebuvo, tik vėliau buvo ne kartą teistas ir buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Įvertinusi visas šias aplinkybes, taip pat tai, kad prokuroras apeliaciniame skunde prašo M. U. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. U. izoliavimas nuo visuomenės šiuo atveju vis tik turės daugiau neigiamą, nei teigiamą poveikį jo asmenybei, taip pat gali turėti neigiamą poveikį jo vėlesnei integracijai į visuomenę. Bausmės vykdymo atidėjimas dvejų metų laikotarpiui, nenutrauks M. U. socialinių ryšių, be to, ne tik jį nubaus, bet ir paskatins maksimaliai keisti savo elgesį teigiama linkme, taip pat maksimaliai užtikrins, kad M. U. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas M. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant dvejų metų laikotarpiui ir paskiriant jam BK 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose nustatytus įpareigojimus – neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat vieną iš BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
112. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjami tik prokuroro ir civilinio ieškovo atstovo apeliaciniai skundai ir pagal BPK nuostatas asmenų padėtis negali būti pasunkinta labiau nei to prašoma pareikštuose apeliaciniuose skunduose, nebendrina M. U. paskirtos bausmės su naujais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, nes taip jo padėtis būtų pasunkinta labiau nei to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Dėl civilinių ieškinių klausimo išsprendimo
113. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo patenkinti N. S. , N. S. ir R. K. pareikštus civilinius ieškinius. Civilinio ieškovo AB SEB banko atstovas tai pat prašė patenkinti ir R. R. pareikštą civilinį ieškinį. Tuo tarpu gynėjai apeliacinės instancijos teisme kelia klausimą dėl nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje AB SEB bankas pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo, kadangi nenustatyta, jog žemės sklypų įsigijimui buvo panaudoti iš banko gautų paskolų pinigai.
114. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje civiliniai ieškovai pareikštais civiliniais ieškiniais prašė priteisti: VSDFV Kauno skyriui iš R. K. priteisti 643,73 Eur (t. 1, b. l. 48–49); UAB ,,As mundi“ kaip UAB „A.“ kreditoriui iš kaltų asmenų 1 296,33 Eur (t. 1, b. l. 56); Kauno apskrities VMI solidariai iš R. K. ir N. S. 10 062,54 Eur turtinės žalos atlyginimo; solidariai iš N. S. ir N. S. 71 350,48 Eur turtinės žalos atlyginimo; (t. 1, b. l. 90–91); AB SEB bankui solidariai iš R. K. ir N. S. 452 531,27 Eur turtinės žalos atlyginimo; solidariai iš R. R. ir N. S. 72 405 Eur turtinės žalos atlyginimo; solidariai iš N. S. ir N. S. 624 362,83 Eur turtinės žalos atlyginimo; solidariai iš R. K. , N. S. , R. R. , N. S. 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo patikslinto civilinio ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (t. 22, b. l. 99–105).
115. Pagal BPK 115 straipsnį visiškai arba iš dalies patenkinti civilinį ieškinį, pripažinti civiliniam ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, teismas gali tik priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Tuo tarpu sprendimas dėl civilinio ieškinio priimant išteisinamąjį nuosprendį priklauso nuo išteisinimo pagrindo. Teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, arba palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. BPK niekaip nereglamentuoja klausimo, koks sprendimas dėl civilinio ieškinio turi būti priimamas, kai baudžiamoji byla nutraukiama. Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-296/2012 buvo išaiškinta, kad tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje aiškinama, kad teisės spragas galima užpildyti „...taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją)“. Pagal kasacinio teismo praktiką nutraukiant bylą dėl senaties (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) civilinis ieškinys yra paliekamas nenagrinėtas, nes baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūksta, t. y. išnyksta kaltininko pareiga atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. Kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, šiems santykiams pasibaigus, civilinio ieškinio tenkinimas negalimas, tačiau toks ieškinys gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-216/2010,Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-46-699/2018).
116. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu skundžiamu nuosprendžiu civilinių ieškovų AB SEB bankas, Kauno apskrities VMI, VSDFV Kauno skyriaus ir UAB ,,As mundi“ civilinius ieškinius paliko nenagrinėtus ir išaiškino jiems teisę pareikšti civilinius ieškinius civilinio proceso tvarka. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas R. R., N. S. , R. K. ir N. S. priėmus išteisinamąjį nuosprendį, buvo teisingas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo keisti šios skundžiamo nuosprendžio dalies, nes teisėjų kolegija ir šiuo atveju vadovaudamasi teismų praktika ir BPK reikalavimais, R. R. , R. K. , N. S. ir N. S. nutraukus baudžiamąją bylą dėl senaties – BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, taip pat baudžiamojoje byloje šiems asmenims pareikštus civilinius ieškinius palieka nenagrinėtus ir civiliniams ieškovams išaiškina jų teisę, kad civiliniai ieškiniai gali būti reiškiami civilinio proceso tvarka. Esant tokiai situacijai, dėl gynėjų argumentų dėl AB SEB bankas pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo teisėjų kolegija nepasisako ir jų nevertina.
Dėl turto konfiskavimo
117. Apeliaciniame skunde prokuroras vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi prašo iš M. U. konfiskuoti pasisavinto turto dydžio – 973 311,51 Eur pinigų sumą.
118. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitokių priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
119. Pagal galiojančią teismų praktiką, jei turtą iš nusikalstamos veikos gavo keli asmenys, tačiau šio turto pas juos nerandama, ir nenustatyta kiekvienam iš asmenų atitekusi turto dalis, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš bendrininkų gali išieškoti lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2010, Nr. 2K-138/2014, Nr. 2K-527/2014, Nr. 2K-497-511/2015). Taip pat pagal galiojančią teismų praktiką, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu pabaigiamas baudžiamasis procesas, visais atvejais turi būti išsprendžiamas daiktų klausimas, t. y. pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktą priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje nurodytus požymius, konfiskuojami. Proceso pabaiga negali būti pagrindas turtą, kurio nusikalstama kilmė objektyviai nustatyta arba kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką, palikti apyvartoje. Atsižvelgiant į iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį reikalavimą paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda), pagal kurį niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo, konstatuotina, kad asmeniui, kuris pripažintas kaltu, taip pat asmeniui, kuris pagrįstai kaltintas nusikalstamos veikos padarymu, neturi būti sudarytos prielaidos disponuoti neteisėtai įgytu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2014, Nr. 2K-162-303/2017, Nr. 2K-50-942/2021).
120. Nagrinėjamoje byloje nustatyta (pripažinta), kad M. U. veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir N. S. (veiksmuose yra šios nusikalstamos veikos požymiai, tačiau jam baudžiamoji byla nutrauktina suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui) pasisavino UAB „B.“ didelės vertės – 973 311,51 Eur, turtą. Byloje nėra pakankamai duomenų, jog būtų galima neginčytinai spręsti, kokiomis proporcijomis minėti asmenys pasidalijo šiuos pasisavintus pinigus. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytą teismų praktiką ir nustatytas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad UAB „B.“ pasisavinto turto vertė – 973 311,51 Eur, turėtų būti išieškoma lygiomis dalimis iš M. U. ir N. S. , tačiau pagal BPK nuostatas asmens padėtis negali būti pabloginta labiau, nei to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde. Taigi, šiuo atveju, teismas baudžiamąją bylą nagrinėdamas apeliacinio skundo ribose, negali N. S. atžvilgiu taikyti turto konfiskavimo. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. U. išieškoma viso konfiskuotino turto pusę (50 proc.) atitinkanti pinigų suma (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
121. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat prašo N. S. , R. K. ir N. S. turtui taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą pratęsti iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo, o M. U. iki visiško turto konfiskavimo įvykdymo.
122. Išteisintiesiems R. R. , N. S. , R. K. ir N. S. procesą nutraukus ir civilinius ieškinius palikus nenagrinėtais, nėra pagrindo šioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje toliau taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą minėtų asmenų turtui, todėl paliekamas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl minėtų asmenų turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo, panaikinimo.
123. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2016 m. sausio 12 d. ir 2016 m. sausio 27 d. nutarimais siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, nutarta laikinai apriboti M. U. nuosavybės teises jam priklausančiam turtui – automobiliui ,,MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taip pat piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke; (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke; (duomenys neskelbtini) –AB SEB banke (t. 15, b. l. 52, 57, 149). Vėlesnėmis teismų nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas.
124. Atsižvelgiant į tai, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtas ir vėliau pratęstas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, taip pat į tai, kad šiuo nuosprendžiu M. U. pripažįstamas kaltu ir iš dalies patenkintas prokuroro apeliacinis skundas dėl M. U. turto konfiskavimo – išieškant pinigų suma, siekiant užtikrinti turto konfiskavimo tinkamą įvykdymą, M. U. turtui – automobiliui ,,MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taip pat piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke; (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke; (duomenys neskelbtini) –AB SEB banke, paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliekamas galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, 329 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalį, kuria R. R., N. S. , M. U. ir R. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, N. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.
Pripažinti, kad R. R. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje požymiai ir vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu baudžiamąją bylą R. R. nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Pripažinti, kad N. S. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje požymiai ir vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu baudžiamąją bylą N. S. nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Pripažinti, kad R. K. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje požymiai ir vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu baudžiamąją bylą R. K. nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Pripažinti, kad N. S. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalyje požymiai ir vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu baudžiamąją bylą N. S. nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
M. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę.
M. U. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 8 punktais M. U. įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 71 straipsniu (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) skirti M. U. baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
M. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Pašalinti iš R. R. , N. S. , R. K. , M. U. ir N. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymo nurodytą aplinkybę, kad jie veikė bendrininkų grupe ir nustatyti, kad jie veikė bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš nuteistojo M. U. konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatą 1 680 325 Lt (486 655,75 Eur) ir šią pinigų sumą iš M. U. išieškoti valstybės naudai.
Vadovaujantis BPK 151 straipsniu, skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. U. turtui – automobiliui ,,MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taip pat piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke; (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke; (duomenys neskelbtini) –AB SEB banke, palikti galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo, o turtą konfiskavus, panaikinti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.