Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pranešėjas ir pirmininkas), Jolantos Čepukėnienės ir Reginos Pocienės,

išteisintojo M. U. (ankstesnė pavardė – U., atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje visuose dokumentuose nurodyta ši išteisintojo pavardė, todėl šiame procesiniame dokumente toliau bus nurodoma būtent ankstesnė išteisintojo buvusi pavardė) gynėjui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka dalyvaujant tiesiogiai ir vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Gintaro Eidukevičiaus, civilinio ieškovo AB SEB bankas atstovo advokato V. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

– R. R. , N. S. , M. U. , R. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį išteisinti, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

– N. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinių ieškovų AB SEB bankas, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kano apskrities VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus ir UAB ,,AS Mundi“ civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti, civiliniams ieškovams išaiškinta, kad jie turi teisę pareikšti civilinius ieškinius civilinio proceso tvarka.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktas galioti laikinas nuosavybės teisės apribojimas:

– N. S. turtui: butui su rūsiu, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliui ,,Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitose (duomenys neskelbtini) – ,,Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, (duomenys neskelbtini) (EUR) – AB „DNB“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB „DNB“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB „DNB“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke;

– M. U. turtui: automobiliui ,,M. B. (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms esančioms sąskaitose (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) – SEB banke;

– R. K. turtui: 1/4 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliui ,,Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitose (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke;

– N. S. turtui: piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitose (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriuje, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke; (duomenys neskelbtini) – AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriuje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. R. buvo kaltinama tuo, kad nuo 2007 m. rugpjūčio 18 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d., būdama UAB „K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), direktore bei vienintele akcininke, turėdama teisę ją atstovauti, priimti sprendimus šios įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdama užimamų pareigų pagrindu jai patikėtą UAB „K.“ turtą, pažeisdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, UAB ,,K.“ 2004 m. liepos 1 d. įstatų 8 punktą, kuriame nurodoma, kad „Bendrovės veiklos tikslai – gauti pelną iš bendrovės vykdomos veiklos; užtikrinti akcininkų bendrovei perduoto bei bendrovės veiklos metu sukaupto turto efektyvų panaudojimą“, 20 punktą, kuriame nurodoma, kad „Bendrovės organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai“, veikdama vieninga tyčia ir turėdama vieningą nusikalstamą tikslą – pasisavinti jai patikėtą didelės vertės UAB „K.“ turtą (pinigines lėšas), veikdama bendrininkų grupe kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei N. S. , formaliai įsiforminusiu realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, pasinaudodamas šia įmone, siekdamas pridengti nusikalstamos veikos schemą bei paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, bendrininkams iš anksto susitarus ir N. S. sutikus kaip UAB „A.“ direktoriui pačiam pasirašyti arba pažadėjus surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, nusikalstamos veikos bendrininkai už 450 000 Lt (130 329 Eur) UAB „A.“ vardu 2007 m. rugpjūčio 22 d. nupirko žemės sklypą bei po 9 dienų, tai yra 2007 m. rugpjūčio 31 d. įformino šio žemės sklypo pardavimą jau neva už 700 000 Lt (202 734 Eur) R. R. vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „K.“, tačiau tikrovėje R. R. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nusikalstamos veikos bendrininkų kontroliuojamai UAB „A.“ nesumokėjo bei 250 000 Lt (72 405 Eur) pasisavino, o būtent: siekiant pridengti nusikalstamos veikos – svetimo UAB „K.“ didelės vertės turto pasisavinimo schemą bei paslėpti šios nusikalstamos veikos pėdsakus, bendrininkai susitarė su N. S. , kuris sutiko, kad bendrininkai UAB „A.“ vardu už realią kainą nupirktų žemės sklypą, po to būtų įforminamas šio žemės sklypo pardavimas už didesnę kainą UAB „K.“, tačiau grynieji pinigai pagal N. S. pateikiamus fiktyvius dokumentus UAB „A.“ nebūtų perduodami ir sumokami, o UAB „K.“ piniginės lėšos (grynieji pinigai) būtų pasisavinamos, tokiu būdu N. S. iš anksto pažadėjo paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus ir pridengti bendrininkus, nes nežinant realių (tikrųjų) sandorio aplinkybių, pagal N. S. pateiktus fiktyvius dokumentus UAB „K.“ didelės vertės piniginės lėšos neva buvo išmokėtos UAB „A.“ atstovui „D. B. “, kuriam ir tektų atsakomybė už neva gautų piniginių lėšų tolesnį panaudojimą, taip pat N. S. teikė duomenis (priemones), reikalingus nusikalstamai veikai vykdyti – realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės UAB „A.“ pavadinimą, įmonės kodą, registracijos adresą, UAB „A.“ vardu išrašytas sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus, savo kaip UAB „A.“ direktoriaus vardą, pavardę, asmens kodą, asmens dokumento pavadinimą, numerį bei sutiko kaip UAB „A.“ direktorius pasirašyti arba pažadėjo surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, po ko N. S. surado apie nusikalstamą veiką (svetimo UAB „K.“ didelės vertės turto pasisavinimą) nieko nežinantį R. Ž. , už 100 Lt atlygį sutikusį kaip UAB „A.“ atstovas pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai pridengti ir vykdyti reikalinguose dokumentuose, šiam tikslui N. S. kaip UAB „A.“ direktorius 2007 m. rugpjūčio 9 d. įformino įgaliojimą R. Ž. (patvirtintą Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K. , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), tęsiant iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, bendrininkai surado žemės sklypą parduodančią J. P. bei organizavo šio žemės sklypo įsigijimą UAB „A.“ vardu už 450 000 Lt (130 329 Eur), 2007 m. rugpjūčio 22 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrininkų nurodymu, UAB „A.“ formaliai atstovaujantis R. Ž. už bendrininkų sumokėtą 100 Lt atlygį pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „A.“) vardu iš J. P. , atstovaujamos V. S. (įgaliojimas patvirtintas Vilniaus miesto 28-jo notarų biuro notarės S. B. 2007 m. rugpjūčio 10 d., registro Nr. (duomenys neskelbtini)), už 450 000 Lt (130 329 Eur) įsigijo 1,0 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tęsdami iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, R. R. ir kiti bendrininkai jau po keleto dienų, t. y. 2007 m. rugpjūčio 31 d. organizavo realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. rugpjūčio 22 d. už 450 000 Lt (130 329 Eur) įgyto žemės sklypo pardavimo įforminimą jau neva už 700 000 Lt (202 734 Eur) jos (R. R. ) vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „K.“, tačiau tikrovėje bendrininkų kontroliuojamai UAB „A.“ pinigų neperduodant ir nesumokant, o juos pasisavinant, 2007 m. rugpjūčio 31 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), R. R., žinodama, kad UAB „K.“, kurią ji pati ir atstovavo, už UAB „A.“ vardu 2007 m. rugpjūčio 22 d. nupirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 700 000 Lt (202 734 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „K.“ direktorė ir R. Ž. (sutartyje R. Ž. gyvenamoji vieta, asmens duomenys asmens kodas, asmens tapatybės kortelė ir jos numeris) už tą patį bendrininkų sumokėtą 100 Lt atlygį pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „K.“ iš UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) perka 1,0 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 700 000 Lt (202 734 Eur), kuriuos bendrininko N. S. pateiktų – UAB „A.“ vardu išrašytos sąskaitos faktūros – 2007 m. rugpjūčio 31 d. serija AIKA Nr. 15 pagrindu pagal UAB „A.“ vardu 2007 m. rugpjūčio 31 d. kasos pajamų orderio kvitą AI Nr. 109 išrašytą 700 000 Lt sumai, UAB „K.“ direktorė R. R. neva sumokėjo šiame kasos pajamų orderio kvite kaip UAB „A.“ direktoriui nurodytam „D. B. “, tai yra sutartyje, sąskaitoje faktūroje ir kasos pajamų orderio kvite nurodyti žinomai neteisingi duomenys, nes tikrovėje UAB „K.“ direktorė R. R. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nei kasos pajamų orderio kvite kaip UAB „A.“ direktoriui nurodytam „D. B. “, nei jokiam kitam asmeniui neperdavė, tokiu būdu bendrininkų kontroliuojamos, jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. rugpjūčio 22 d. realiai už 450 000 Lt (130 329 Eur) įgijus žemės sklypą bei po keleto dienų įforminus jo pardavimą UAB „K.“ neva jau už 700 000 Lt (202 734 Eur), tikrovėje UAB „K.“ direktorė R. R. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) UAB „A.“ nesumokėjo ir niekam neperdavė, o 250 000 Lt (72 405 Eur) pasisavino, taip R. R. pasisavino užimamų pareigų pagrindu jai patikėtą didelės 250 000 Lt (72 405 Eur) vertės svetimą UAB „K.“ turtą (pinigines lėšas), tuo UAB „K.“ padarė didelę 250 000 Lt (72 405 Eur) turtinę žalą.

2. N. S. buvo kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 9 d. iki 2008 m. gegužės 6 d., būdama UAB „S. B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktore, turėdama teisę ją atstovauti, priimti sprendimus UAB „S. B.“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdama jai užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės UAB „S. B.“ turtą, pažeisdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kuriame nurodoma, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, UAB „S. B.“ 2007 m. birželio 7 d. įstatų 2.1 punktą, kuriame nurodoma, kad „Bendrovės veiklos tikslas – vykdyti pelno siekiančią ūkinę komercinę veiklą“, 7.2 punktą, kuriame nurodoma, kad „Direktorius savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei pareiginiais nuostatais“, veikdama vieninga tyčia ir turėdama vieningą nusikalstamą tikslą – pasisavinti jai patikėtą didelės vertės UAB „S. B.“ turtą (pinigines lėšas), veikdama bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei N. S. , formaliai įsiforminusiu realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, pasinaudodamas šia įmone, siekdamas pridengti nusikalstamos veikos schemą bei paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, N. S. sutikus kaip UAB „A.“ direktoriui pačiam pasirašyti arba pažadėjus surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose N. S. ir bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, nusikalstamos veikos bendrininkai už 25 000 Lt (7 240,50 Eur) UAB „A.“ vardu 2007 m. rugsėjo 17 d. nupirko žemės sklypus bei kitą dieną, t. y. 2007 m. rugsėjo 18 d. įformino šių žemės sklypų pardavimą jau neva už 2 180 800 Lt (631 603,33 Eur) N. S. vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „S. B.“, tačiau tikrovėje N. S. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nusikalstamos veikos bendrininkų kontroliuojamai UAB „A.“ nesumokėjo ir 2 155 800 Lt (624 362,83 Eur) pasisavino, o būtent: siekiant pridengti nusikalstamos veikos – svetimo UAB „S. B.“ didelės vertės turto pasisavinimo schemą bei paslėpti šios nusikalstamos veikos pėdsakus, bendrininkai susitarė su N. S., kuris sutiko, kad bendrininkai UAB „A.“ vardu už realią kainą nupirktų žemės sklypus, po to, būtų įforminamas šių žemės sklypų pardavimas už didesnę kainą UAB „S. B.“, tačiau grynieji pinigai pagal N. S. pateikiamus fiktyvius dokumentus UAB „A.“ nebūtų perduodami ir sumokami, o UAB „S. B.“ piniginės lėšos (grynieji pinigai) būtų pasisavinamos, tokiu būdu N. S. iš anksto pažadėjo paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus ir pridengti bendrininkus, nes nežinant realių (tikrųjų) sandorio aplinkybių, pagal N. S. pateiktus fiktyvius dokumentus, UAB „S. B.“ didelės vertės piniginės lėšos neva buvo išmokėtos UAB „A.“ atstovui „D. B. “, kuriam ir tektų atsakomybė už neva gautų piniginių lėšų tolesnį panaudojimą, taip pat N. S. teikė duomenis (priemones), reikalingus nusikalstamai veikai vykdyti – realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės UAB „A.“ pavadinimą, įmonės kodą, registracijos adresą, UAB „A.“ vardu išrašytas sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus, savo kaip UAB „A.“ direktoriaus vardą, pavardę, asmens kodą, asmens dokumento pavadinimą, numerį bei sutiko kaip UAB „A.“ direktorius pasirašyti arba pažadėjo surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, po ko N. S. surado apie nusikalstamą veiką (svetimo UAB „S. B.“ didelės vertės turto pasisavinimą) nieko nežinantį R. Ž. , už 100 Lt atlygį sutikusį kaip UAB „A.“ atstovas pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai pridengti ir vykdyti reikalinguose dokumentuose, šiam tikslui N. S. kaip UAB „A.“ direktorius 2007 m. rugpjūčio 9 d. įformino įgaliojimą R. Ž. (patvirtintą Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), tęsiant iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, bendrininkai surado žemės sklypus parduodančius V. D. , V. D., L. V. , I. J. , S. A. ir R. M. bei organizavo šių žemės sklypų įsigijimą UAB „A.“ vardu, iš viso už 25 000 Lt (7 240,50 Eur), 2007 m. rugsėjo 17 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrininkų nurodymu, UAB „A.“ formaliai atstovaujantis R. Ž. už bendrininkų sumokėtą 100 Lt atlygį pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „A.“) vardu iš V. D. , V. D., L. V. , I. J. , S. A. už 15 000 Lt (4 344,30 Eur) įsigijo 4,39 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), be to, tą pačią dieną, t. y. 2007 m. rugsėjo 17 d. toje pačioje notaro kontoroje bendrininkų nurodymu, UAB „A.“ formaliai atstovaujantis R. Ž., už tą patį bendrininkų sumokėtą 100 Lt atlygį, pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „A.“) vardu iš R. M. už 10 000 Lt (2 896,20 Eur) įsigijo 3,13 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tęsdami iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, N. S. ir kiti bendrininkai jau sekančią dieną, t. y. 2007 m. rugsėjo 18 d. organizavo realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. rugsėjo 17 d. už 25 000 Lt (7 240,50 Eur) įgytų žemės sklypų pardavimo įforminimą jau neva už 2 180 800 Lt (631 603,33 Eur) jos (N. S. ) vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „S. B.“, tačiau tikrovėje bendrininkų kontroliuojamai UAB „A.“ pinigų nesumokant, o juos pasisavinant, 2007 m. rugsėjo 18 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), N. S. , žinodama, kad UAB „S. B.“, kurią ji pati ir atstovavo, už UAB „A.“ vardu 2007 m. rugsėjo 17 d. nupirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 273 100 Lt (368 715,24 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „S. B.“ direktorė ir N. S. (sutartyje nurodyta N. S. gyvenamoji vieta, asmens duomenys – asmens kodas, asmens tapatybės kortelė ir jos numeris) kaip UAB „A.“ direktorius pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „S. B.“ iš UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) perka 4,39 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 1 273 100 Lt (368 715,24 Eur), taip pat tą pačią dieną, t. y. 2007 m. rugsėjo 18 d., toje pačioje notaro kontoroje N. S. , žinodama, kad UAB „S. B.“, kurią ji pati ir atstovavo, už UAB „A.“ vardu 2007 m. rugsėjo 17 d. nupirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sav. 907 700 Lt (262 888,09 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „S. B.“ direktorė ir N. S. (sutartyje nurodyta N. S. gyvenamoji vieta, asmens duomenys – asmens kodas, asmens tapatybės kortelė ir jos numeris) kaip UAB „A.“ direktorius pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „S. B.“ iš UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) perka 3,13 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 907 700 Lt (262 888,09 Eur), t. y. UAB „S. B.“ iš viso neva perka žemės sklypus už 2 180 800 Lt (631 603,33 Eur), kuriuos UAB „A.“ vardu išrašytų sąskaitų faktūrų – 2007 m. rugsėjo 18 d. serija AIK Nr. 000131 ir 2007 m. rugsėjo 18 d. serija AIK Nr. 000130 pagrindu pagal UAB „A.“ vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus – 2007 m. rugsėjo 18 d. AIK1 Nr. 000482 – 127 700 Lt sumai, 2007 m. rugsėjo 21 d. AIK1 Nr. 000495 – 473 100 Lt sumai, 2007 m, gruodžio 21 d. AIK1 Nr. 000158 – 200 000 Lt sumai, 2008 m. balandžio 30 d. AIK1 Nr. 000194 – 1 000 000 Lt sumai, 2008 m. balandžio 30 d. AIK1 Nr. 000195 – 30 000 Lt sumai, 2008 m. gegužės 6 d. AIK1 Nr. 000241 – 200 000 Lt sumai, 2008 m. gegužės 6 d. AIK1 Nr. 000243 – 150 000 Lt sumai, UAB „S. B.“ direktorė neva sumokėjo šiuose pinigų priėmimo kvituose kaip UAB „A.“ direktoriui nurodytam „D. B. “, t. y. sutartyse, sąskaitose faktūrose ir pinigų priėmimo kvituose nurodyti žinomai neteisingi duomenys, nes tikrovėje UAB „S. B.“ direktorė N. S. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nei pinigų priėmimo kvituose kaip UAB „A.“ direktoriui nurodytam „D. B. “, nei jokiam kitam asmeniui neperdavė, tokiu būdu bendrininkų kontroliuojamos, jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. rugsėjo 17 d. realiai už 25 000 Lt (7 240,50 Eur) įgijus žemės sklypus bei sekančią dieną įforminus jų pardavimą UAB „S. B.“ neva jau už 2 180 800 Lt (631 603,33 Eur), tikrovėje UAB „S. B.“ direktorė N. S. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) UAB „A.“ nesumokėjo ir niekam neperdavė, o 2 155 800 Lt (624 362,83 Eur) pasisavino, taip N. S. pasisavino užimamų pareigų pagrindu jai patikėtą didelės 2 155 800 Lt (624 362,83 Eur) vertės svetimą UAB „S. B.“ turtą (pinigines lėšas), tuo UAB „S. B.“ padarė didelę 2 155 800 Lt (624 362,83 Eur) turtinę žalą.

3. M. U. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 23 d. iki 2007 m. lapkričio 26 d., būdamas UAB „B.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas teisę ją atstovauti, priimti sprendimus šios įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdamas užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą UAB „B.“ turtą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, UAB „B.“ įstatų 2.1 punktą, kuriame nurodyta, kad „Bendrovės veiklos tikslas yra pelno siekimas, savo pasirinkimu vykdant ir plėtojant bet kurią įstatymais nedraudžiamą ūkinę komercinę, finansinę ar pramoninę veiklą“, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą – pasisavinti jam patikėtą didelės vertės UAB „B.“ turtą (pinigines lėšas), veikdamas bendrininkų grupe kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei N. S. , formaliai įsiforminusiu realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, pasinaudodamas šia įmone, siekdamas pridengti nusikalstamos veikos schemą bei paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, bendrininkams susitarus ir N. S. sutikus kaip UAB „A.“ direktoriui pačiam pasirašyti bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, nusikalstamos veikos bendrininkai už 400 000 Lt (116 686,11 Eur) UAB „A.“ vardu 2007 m. lapkričio 23 d. nupirko žemės sklypą ir jau po trijų dienų, t. y. 2007 m. lapkričio 26 d. įformino šio žemės sklypo pardavimą jau neva už 3 760 650 Lt (1 089 159,52 Eur) M. U. vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „B.“, tačiau tikrovėje M. U. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nusikalstamos veikos bendrininkų kontroliuojamai UAB „A.“ nesumokėjo bei 3 360 650 Lt (973 311,51 Eur) pasisavino, o būtent: siekiant pridengti nusikalstamos veikos – svetimo UAB „B.“ didelės vertės turto pasisavinimo schemą bei paslėpti šios nusikalstamos veikos pėdsakus, bendrininkai susitarė su N. S. , kuris sutiko, kad bendrininkai UAB „A.“ vardu už realią kainą nupirktų žemės sklypą, po to būtų įforminamas šio žemės sklypo pardavimas už didesnę kainą UAB „B.“, tačiau grynieji pinigai pagal N. S. pateikiamus fiktyvius UAB „A.“ nebūtų perduodami ir sumokami, o UAB „B.“ piniginės lėšos (grynieji pinigai) būtų pasisavinamos, tokiu būdu N. S. iš anksto pažadėjo paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, pridengti bendrininkus, nes nežinant realių (tikrųjų) sandorio aplinkybių, pagal N. S. pateiktus dokumentus, UAB „B.“ didelės vertės piniginės lėšos (grynieji pinigai) neva buvo išmokėtos UAB „A.“ atstovui „D. B. “, kuriam ir tektų atsakomybė už neva gautų piniginių lėšų tolesnį panaudojimą, taip pat N. S. duomenis (priemones), reikalingus nusikalstamai veikai vykdyti – realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės UAB „A.“ pavadinimą, įmonės kodą, registracijos adresą, savo kaip UAB „A.“ direktoriaus vardą, pavardę, asmens kodą, asmens dokumento pavadinimą, numerį, taip pat sutiko kaip UAB „A.“ direktorius pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, po ko bendrininkai surado žemės sklypą parduodančią J. M. bei organizavo šio žemės sklypo įsigijimą UAB „A.“ vardu už 400 000 Lt (116 686,11 Eur), 2007 m. lapkričio 23 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrininkų nurodymu, N. S. (sutartyje nurodyta N. S. gyvenamoji vieta, asmens duomenys – asmens kodas, asmens tapatybės kortelė ir jos numeris) kaip UAB „A.“ direktorius pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „A.“) vardu iš J. M. už 400 000 Lt (116 686,11 Eur) įsigijo 12,33 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tęsdami iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, M. U. ir kiti bendrininkai jau po trijų dienų, t. y. 2007 m. lapkričio 26 d. organizavo realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. lapkričio 23 d. už 400 000 Lt (116 686,11 Eur) įgyto žemės sklypo pardavimo įforminimą jau neva už 3 760 650 Lt (1 089 159,52 Eur) jo (M. U. ) vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „B.“, tačiau tikrovėje bendrininkų kontroliuojamai UAB „A.“ grynųjų pinigų nesumokant, o juos pasisavinant, 2007 m. lapkričio 26 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), M. U. , žinodamas, kad UAB „B.“, kurią jis pats ir atstovavo, už UAB „A.“ vardu 2007 m. lapkričio 23 d. nupirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 3 760 650 Lt (1 089 159,52 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „B.“ direktorius ir N. S. (sutartyje nurodyta N. S. gyvenamoji vieta, asmens duomenys – asmens kodas, asmens tapatybės kortelė ir jos numeris) kaip UAB „A.“ direktorius pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. DA-15342), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „B.“ iš UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) perka 12,33 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 3 760 650 Lt (1 089 159,52 Eur), kuriuos M. U. , kaip UAB „B.“ direktorius neva sumokėjo UAB „A.“ prieš pasirašant sutartį, t. y. sutartyje yra nurodyti žinomai neteisingi duomenys, nes tikrovėje UAB „B.“ direktorius M. U. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nei N. S. kaip UAB „A.“ direktoriui, nei jokiam kitam asmeniui neperdavė, tokiu būdu bendrininkų kontroliuojamos, jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. lapkričio 23 d. realiai už 400 000 Lt (116 686,11 Eur) įgijus žemės sklypą bei po trijų dienų įforminus jo pardavimą UAB „B.“ neva jau už 3 760 650 Lt (1 089 159,52 Eur), tikrovėje UAB „B.“ direktorius M. U. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) UAB „A.“ nesumokėjo ir niekam neperdavė, o 3 360 650 Lt (973 311,51 Eur) pasisavino, taip M. U. pasisavino užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės 3 360 650 Lt (973 311,51 Eur) vertės svetimą UAB „B.“ turtą (pinigines lėšas), tuo UAB „B.“ padarė didelę 3 360 650 Lt (973 311,51 Eur) turtinę žalą.

4. R. K. buvo kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 20 d. iki 2008 m. rugsėjo 2 d., būdama UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vienintele akcininke bei direktore, turėdama teisę atstovauti įmonę, priimti sprendimus įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdama užimamų pareigų pagrindu jai patikėtą UAB „A.“ turtą, pažeisdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, UAB ,,A.“ 2006 m. sausio 17 d. įstatų 2.1 punktą, kuriame nurodoma, kad „Bendrovės veiklos tikslas – vykdyti pelno siekiančią ūkinę komercinę veiklą“, 7.2 punktą, kuriame nurodoma, kad „Direktorius savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei pareiginiais nuostatais“, veikdama vieninga tyčia ir turėdama vieningą nusikalstamą tikslą – pasisavinti jai patikėtą didelės vertės UAB „A.“ turtą (pinigines lėšas), veikdama bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei N. S. , formaliai įsiforminusiu realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, tam, kad šia įmone pasinaudoti, siekiant pridengti nusikalstamos veikos bendrininkus, jos padarymo schemą bei paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, bendrininkams iš anksto susitarus bei N. S. sutikus kaip UAB „A.“ direktoriui pačiam pasirašyti arba pažadėjus surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, nusikalstamos veikos bendrininkai už 150 000 Lt (43 443 Eur) UAB „A.“ vardu 2007 m. gruodžio 13 d. nupirko žemės sklypą ir jau kitą dieną, t. y. 2007 m. gruodžio 14 d. įformino šio žemės sklypo pardavimą jau neva už 1 712 500 Lt (495 974,28 Eur) R. K. vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „A.“, tačiau tikrovėje R. K. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nusikalstamos veikos bendrininkų kontroliuojamai UAB „A.“ nesumokėjo bei 1 562 500 Lt (452 531,27 Eur) pasisavino, o būtent: siekiant pridengti nusikalstamos veikos – svetimo UAB „A.“ didelės vertės turto pasisavinimo schemą bei paslėpti šios nusikalstamos veikos pėdsakus, bendrininkai susitarė su N. S., kuris sutiko, kad bendrininkai UAB „A.“ vardu už realią kainą nupirktų žemės sklypą, po to būtų įforminamas šio žemės sklypo pardavimas už didesnę kainą UAB „A.“, tačiau grynieji pinigai pagal N. S. pateikiamus fiktyvius dokumentus UAB „A.“ nebūtų perduodami ir sumokami, o UAB „A.“ piniginės lėšos (grynieji pinigai) būtų pasisavinamos, tokiu būdu N. S. iš anksto pažadėjo paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus ir pridengti bendrininkus, nes nežinant realių (tikrųjų) sandorio aplinkybių, pagal N. S. pateiktus fiktyvius dokumentus, UAB „A.“ didelės vertės piniginės lėšos (grynieji pinigai) neva buvo išmokėtos UAB „A.“ atstovui „D. B. “, kuriam ir tektų atsakomybė už neva gautų piniginių lėšų tolesnį panaudojimą, taip pat N. S. teikė duomenis (priemones), reikalingus nusikalstamai veikai vykdyti – realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės UAB „A.“ pavadinimą, įmonės kodą, registracijos adresą, UAB „A.“ vardu išrašytą sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitus, savo kaip UAB „A.“ direktoriaus vardą, pavardę, asmens kodą, asmens dokumento pavadinimą, numerį bei sutiko kaip UAB „A.“ direktorius pasirašyti arba pažadėjo surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, po ko N. S. surado apie nusikalstamą veiką (svetimo UAB „A.“ didelės vertės turto pasisavinimą) nieko nežinantį R. Ž. , už 100 Lt atlygį sutikusį kaip UAB „A.“ atstovas pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai pridengti ir vykdyti reikalinguose dokumentuose, šiam tikslui N. S. kaip UAB „A.“ direktorius 2007 m. rugpjūčio 9 d. įformino įgaliojimą R. Ž. (patvirtintą Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K. , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), tęsiant iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, bendrininkai surado žemės sklypą parduodančią UAB „B. T. G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotą adresu (duomenys neskelbtini), bei organizavo šio žemės sklypo įsigijimą UAB „A.“ vardu už 150 000 Lt (43 443 Eur), 2007 m. gruodžio 13 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrininkų nurodymu, UAB „A.“ formaliai atstovaujantis R. Ž. už bendrininkų sumokėtą 100 Lt atlygį pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „A.“) vardu iš UAB „B. T. G.“, atstovaujamos direktoriaus A. L. , už 150 000 Lt (43 443 Eur) įsigijo 12,50 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tęsdami iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, R. K. ir kiti bendrininkai jau sekančią dieną, t. y. 2007 m. gruodžio 14 d. organizavo realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. gruodžio 13 d. už 150 000 Lt (43 443 Eur) įgyto žemės sklypo pardavimo įforminimą jau neva už 1 712 500 Lt (495 974,28 Eur) jos (R. K. ) vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „A.“, tačiau tikrovėje bendrininkų kontroliuojamai UAB „A.“ pinigų neperduodant ir nesumokant, o juos pasisavinant, 2007 m. vasario 14 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), R. K. , žinodama, kad UAB „A.“, kurią ji pati ir atstovavo, už UAB „A.“ vardu 2007 m. gruodžio 13 d. nupirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 712 500 Lt (495 974,28 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „A.“ direktorė ir bendrininkų nurodymu, UAB „A.“ formaliai atstovaujantis R. Ž. (sutartyje nurodytas R. Ž. asmens kodas, asmens tapatybės kortelė ir jos numeris) už tą patį bendrininkų sumokėtą 100 Lt atlygį pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „A.“ iš UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) perka 12,50 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 1 712 500 Lt (495 974,28 Eur), kuriuos bendrininko N. S. pateiktų – UAB „A.“ vardu išrašytos 2007 m. gruodžio 14 d. sąskaitos faktūros serija AIK Nr. 000286 pagrindu pagal UAB „A.“ vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus – 2008 m. vasario 6 d. AIK1 Nr. 000222 – 312 500 Lt sumai, 2008 m. balandžio 11 d. AIK1 Nr. 000241 – 320 000 Lt sumai, 2008 m. gegužės 30 d. AIK1 Nr. 000275 – 900 000 Lt sumai, 2008 m. rugsėjo 2 d. AIK1 Nr. 000499 – 180 000 Lt sumai, UAB „A.“ direktorė R. K. neva sumokėjo šiuose pinigų priėmimo kvituose kaip UAB „A.“ direktoriui nurodytam „D. B. “, t. y. sutartyje, sąskaitoje faktūroje ir pinigų priėmimo kvituose nurodyti žinomai neteisingi duomenys, nes tikrovėje UAB „A.“ direktorė R. K. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nei pinigų priėmimo kvituose kaip UAB „A.“ direktoriui nurodytam „D. B. “, nei jokiam kitam asmeniui neperdavė, tokiu būdu bendrininkų kontroliuojamos, jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. gruodžio 13 d. realiai už 150 000 Lt (43 443 Eur) įgijus žemės sklypą bei sekančią dieną įforminus jo pardavimą UAB „A.“ neva jau už 1 712 500 Lt (495 974,28 Eur), tikrovėje UAB „A.“ direktorė R. K. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) pagal bendrininko N. S. pateiktus fiktyvius dokumentus UAB „A.“ nesumokėjo ir niekam neperdavė, o 1 562 500 Lt (452 531,27 Eur) pasisavino, taip R. K. pasisavino užimamų pareigų pagrindu jai patikėtą didelės 1 562 500 Lt (452 531,27 Eur) vertės svetimą UAB „A.“ turtą (pinigines lėšas), tuo UAB „A.“ padarė didelę 1 562 500 Lt (452 531,27 Eur) turtinę žalą.

5. N. S. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. pradžios, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki 2008 m. rugsėjo 2 d., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, taip pat atskirais atvejais su UAB „K.“ vienintele akcininke ir direktore R. R. , UAB „S. B.“ vienintele akcininke ir direktore N. S. , UAB „B.“ direktoriumi M. U. , UAB „A.“ vienintele akcininke ir direktore R. K. , veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą – padėti bendrininkams R. R. , N. S. , M. U. bei R. K. pasisavinti jiems patikėtą didelės vertės įmonių turtą (pinigines lėšas), iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus bei pridengti bendrininkus, N. S. , būdamas formaliai įsiforminęs realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, sutiko, kad šia įmone būtų pasinaudota neteisėtai veiklai nuslėpti, taip pat teikė priemones (duomenis), reikalingas nusikalstamai veikai vykdyti bei kaip UAB „A.“ direktorius pats pasirašinėjo arba atskirais atvejai pažadėjo surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, ko pasėkoje nusikalstamos veikos bendrininkai iš viso už 1 025 000 Lt (296 860,51 Eur) UAB „A.“ vardu nupirko žemės sklypus, po to sekančią dieną (ar po kelių dienų) įforminus šių žemės sklypų ir statinių pardavimą jau neva už 8 353 950 Lt (2 419 471,15 Eur) bendrininkų vadovaujamoms ir atstovaujamoms UAB „K.“, UAB „B.“, UAB „A.“ ir UAB „S. B.“, tikrovėje UAB „K.“ vienintelė akcininkė ir direktorė R. R. – 250 000 Lt (72 405 Eur), UAB „S. B.“ vienintelė akcininkė ir direktorė N. S. – 2 155 800 Lt (624 362,83 Eur), UAB „B.“ direktorius M. U. – 3 360 650 Lt (973 311,51 Eur), UAB „A.“ vienintelė akcininkė ir direktorė R. K. – 1 562 500 Lt (452 531,27 Eur) įmonių piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nusikalstamos veikos bendrininkų kontroliuojamai UAB „A.“ tikrovėje nesumokėjo bei šias pinigines lėšas pasisavino, o būtent: 2007 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, N. S. surado apie nusikalstamas veikas (svetimo UAB „K.“, UAB „B.“, UAB „A.“ ir UAB „S. B.“ didelės vertės turto pasisavinimą) nieko nežinantį R. Ž. , už 100 Lt atlygį sutikusį kaip UAB „A.“ atstovas pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai pridengti ir vykdyti reikalinguose dokumentuose, šiam tikslui N. S. kaip UAB „A.“ direktorius 2007 m. rugpjūčio 9 d. įformino įgaliojimą R. Ž. (patvirtintą Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), po to N. S. , laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. pradžios, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki 2007m. rugpjūčio 31 d., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 18 d. – 2007 m. rugpjūčio 31 d. UAB „K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vienintele akcininke bei direktore buvusia R. R. , turėjusia teisę šią įmonę atstovauti, priimti sprendimus šios įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, taip pat turėjusia užimamų pareigų pagrindu jai (R. R. ) patikėtą UAB „K.“ turtą (pinigines lėšas), siekiant pridengti nusikalstamos veikos – svetimo UAB „K.“ didelės vertės turto pasisavinimo schemą bei paslėpti šios nusikalstamos veikos pėdsakus, jis (N. S.), būdamas formaliai įsiforminęs realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, su bendrininkais susitarė bei sutiko, kad bendrininkai UAB „A.“ vardu už realią kainą nupirktų žemės sklypą, po to būtų įforminamas šio žemės sklypo pardavimas už didesnę kainą UAB „K.“, tačiau grynieji pinigai pagal N. S. pateikiamus fiktyvius dokumentus UAB „A.“ nebūtų perduodami, o UAB „K.“ piniginės lėšos (grynieji pinigai) būtų pasisavinamos, tokiu būdu N. S. iš anksto pažadėjo paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus ir pridengti bendrininkus, nes nežinant realių (tikrųjų) sandorio aplinkybių, pagal N. S. pateiktus dokumentus UAB „K.“ didelės vertės piniginės lėšos (grynieji pinigai) neva buvo išmokėti UAB „A.“ atstovui „D. B. “, kuriam ir tektų atsakomybė už neva gautų piniginių lėšų tolesnį panaudojimą, taip pat N. S. teikė duomenis (priemones), reikalingus nusikalstamai veikai vykdyti – realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės UAB „A.“ pavadinimą, įmonės kodą, registracijos adresą, UAB „A.“ vardu išrašytą sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderio kvitą, savo kaip UAB „A.“ direktoriaus vardą, pavardę, asmens kodą, asmens dokumento pavadinimą, numerį, taip pat sutiko kaip UAB „A.“ direktorius pasirašyti arba pažadėjo surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, po ko N. S. surado apie nusikalstamą veiką (svetimo UAB „K.“ didelės vertės turto pasisavinimą) nieko nežinantį R. Ž. , už 100 Lt atlygį sutikusį kaip UAB „A.“ atstovas pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai pridengti ir vykdyti reikalinguose dokumentuose, šiam tikslui N. S. kaip UAB „A.“ direktorius 2007 m. rugpjūčio 9 d. įformino įgaliojimą R. Ž. (patvirtintą Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), tęsiant iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, bendrininkai surado žemės sklypą parduodančią J. P. bei organizavo šio žemės sklypo įsigijimą UAB „A.“ vardu už 450 000 Lt (130 329 Eur), 2007 m. rugpjūčio 22 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrininkų nurodymu, N. S. surastam R. Ž. formaliai atstovaujančiam UAB „A.“ pasirašius sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „A.“) vardu iš J. P. , pagal įgaliojimą atstovaujamos V. S. (įgaliojimas patvirtintas Vilniaus miesto 28-jo notarų biuro notarės S. B. 2007 m. rugpjūčio 10 d., registro Nr. (duomenys neskelbtini)), už 450 000 Lt (130 329 Eur) įsigijo 1,0 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tęsiant iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, R. R. ir kiti bendrininkai jau po 9 dienų, t. y. 2007 m. rugpjūčio 31 d. organizavo realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. rugpjūčio 22d. už 450 000 Lt (130 329 Eur) įgyto žemės sklypo pardavimo įforminimą jau neva už 700 000 Lt (202 734 Eur) R. R. vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „K.“, tačiau tikrovėje UAB „A.“ grynųjų pinigų nesumokant, o juos pasisavinant, 2007 m. rugpjūčio 31 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), R. R. žinant, kad UAB „K.“, kurią ji pati ir atstovavo, už UAB „A.“ vardu 2007 m. rugpjūčio 22 d. nupirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 700 000 Lt (202 734 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „K.“ direktorei ir R. Ž., už tą patį bendrininkų sumokėtą 100 Lt, kaip UAB „A.“ atstovui, pasirašius sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „K.“ iš UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) perka 1,0 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 700 000 Lt (202 734 Eur), kuriuos bendrininko N. S. pateiktų – UAB „A.“ vardu 2007 m. rugpjūčio 31 d. išrašytos sąskaitos faktūros serija AIKA Nr. 15 pagrindu, pagal UAB „A.“ vardu 2007 m. rugpjūčio 31 d. kasos pajamų orderio kvitą AI Nr. 109 išrašytą 700 000 Lt (202 734 Eur) sumai, UAB „K.“ direktorė R. R. neva sumokėjo šiame kasos pajamų orderio kvite kaip UAB „A.“ direktoriui nurodytam „D. B.“, t. y. sutartyje, sąskaitoje faktūroje ir kasos pajamų orderio kvite nurodyti žinomai neteisingi duomenys, nes tikrovėje UAB „K.“ direktorė R. R. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nei kasos pajamų orderio kvite kaip UAB „A.“ direktoriui nurodytam „D. B. “, nei jokiam kitam asmeniui neperdavė, tokiu būdu bendrininkų kontroliuojamos, jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. rugpjūčio 22 d. realiai už 450 000 Lt (130 329 Eur) įgijus žemės sklypą bei po 9 dienų įforminus jo pardavimą UAB „K.“ neva jau už 700 000 Lt (202 734 Eur), tikrovėje UAB „K.“ direktorė R. R. , pažeisdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, UAB „K.“ 2004 m. liepos 1 d. įstatų 8 punktą, kuriame nurodoma, kad „Bendrovės veiklos tikslai – gauti pelną iš bendrovės vykdomos veiklos; užtikrinti akcininkų bendrovei perduoto bei bendrovės veiklos metu sukaupto turto efektyvų panaudojimą“, 20 punktą, kuriame nurodoma, kad „Bendrovės organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai“, įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) pagal bendrininko N. S. pateiktus fiktyvius dokumentus UAB „A.“ nesumokėjo ir niekam neperdavė, o 250 000 Lt (72 405 Eur) pasisavino, tokiu būdu N. S. padėjo R. R. pasisavinti užimamų pareigų pagrindu jai patikėtą didelės 250 000 Lt (72 405 Eur) vertės svetimą UAB „K.“ turtą (pinigines lėšas), tuo UAB „K.“ padaryti didelę 250 000 Lt (72 405 Eur) turtinę žalą;

5.1. tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. pradžios, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki 2007 m. lapkričio 26 d. N. S., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir su UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi M. U. , turėjusiu teisę šią įmonę atstovauti, priimti sprendimus šios įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, taip pat turėjusiu užimamų pareigų pagrindu jam (M. U. ) patikėtą UAB „B.“ turtą (pinigines lėšas), siekiant pridengti nusikalstamos veikos – svetimo UAB „B.“ didelės vertės turto pasisavinimo schemą bei paslėpti šios nusikalstamos veikos pėdsakus, jis (N. S. ), būdamas formaliai įsiforminęs realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, su bendrininkais susitarė bei sutiko, kad bendrininkai UAB „A.“ vardu už realią kainą nupirktų žemės sklypą, po to būtų įforminamas šio žemės sklypo pardavimas už didesnę kainą UAB „B.“, tačiau grynieji pinigai pagal N. S. pateikiamus fiktyvius dokumentus, UAB „A.“ nebūtų perduodami ir sumokami, o UAB „B.“ piniginės lėšos (grynieji pinigai) būtų pasisavinamos, tokiu būdu N. S. iš anksto pažadėjo paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus ir pridengti bendrininkus, taip pat N. S. teikė duomenis (priemones), reikalingus nusikalstamai veikai vykdyti – realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės UAB „A.“ pavadinimą, įmonės kodą, registracijos adresą, savo kaip UAB „A.“ direktoriaus vardą, pavardę, asmens kodą, asmens dokumento pavadinimą, numerį, taip pat sutiko kaip UAB „A.“ direktorius pasirašyti bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, tęsiant iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, bendrininkai surado žemės sklypą parduodančią J. M. bei organizavo šio žemės sklypo įsigijimą UAB „A.“ vardu už 400 000 Lt (116 686,11 Eur), 2007 m. lapkričio 23 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrininkų nurodymu, N. S. (sutartyje nurodyta N. S. gyvenamoji vieta, asmens duomenys – asmens kodas, asmens tapatybės kortelė ir jos numeris) kaip UAB „A.“ direktorius pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „A.“) vardu iš J. M. už 400 000 Lt (116 686,11 Eur) įsigijo 12,33 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tęsiant iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, M. U. ir kiti bendrininkai jau po trijų dienų, t. y. 2007 m. lapkričio 26 d. organizavo realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. lapkričio 23 d. už 400 000 Lt (116 686,11 Eur) įgyto žemės sklypo pardavimo įforminimą jau neva už 3 760 650 Lt (1 089 159,52 Eur) jo (M. U. ) vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „B.“, tačiau tikrovėje UAB „A.“ grynųjų pinigų nesumokant, o juos pasisavinant, 2007 m. lapkričio 26 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), M. U. žinant, kad UAB „B.“, kurią jis pats ir atstovavo, už UAB „A.“ vardu 2007 m. lapkričio 23 d. nupirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 3 760 650 Lt (1 089 159,52 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „B.“ direktorius ir N. S. kaip UAB „A.“ direktorius pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. DA-15342), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „B.“ iš UAB „A.“ perka 12,33 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 3 760 650 Lt (1 089 159,52 Eur), kuriuos M. U. , kaip UAB „B.“ direktorius neva sumokėjo UAB „A.“ prieš pasirašant sutartį, t. y. sutartyje nurodyti žinomai neteisingi duomenys, nes tikrovėje UAB „B.“ direktorius M. U. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nei UAB „A.“ direktoriui N. S. , nei jokiam kitam asmeniui neperdavė, tokiu būdu bendrininkų kontroliuojamos, jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. lapkričio 23 d. realiai už 400 000 Lt (116 686,11 Eur) įgijus žemės sklypą bei po kelių dienų įforminus jo pardavimą UAB „B.“ neva jau už 3 760 650 Lt (1 089 159,52 Eur), tikrovėje UAB „B.“ direktorius M. U. , pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, UAB „B.“ įstatų 2.1 punktą, kuriame nurodyta, kad „Bendrovės veiklos tikslas yra pelno siekimas, savo pasirinkimu vykdant ir plėtojant bet kurią įstatymais nedraudžiamą ūkinę komercinę, finansinę ar pramoninę veiklą“, įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) UAB „A.“ nesumokėjo ir niekam neperdavė, o 3 360 650 Lt (973 311,51 Eur) pasisavino, tokiu būdu N. S. padėjo M. U. pasisavinti užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės 3 360 650 Lt (973 311,51 Eur) vertės svetimą UAB „B.“ turtą (pinigines lėšas), tuo UAB „B.“ padaryti didelę 3 360 650 Lt (973 311,51 Eur) turtinę žalą;

5.2. tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. pradžios, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki 2008 m. gegužės 6 d. N. S. , veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir UAB „S. B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vienintele akcininke ir direktore N. S. , turėjusia teisę šią įmonę atstovauti, priimti sprendimus šios įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, taip pat turėjusia užimamų pareigų pagrindu jai (N. S. ) patikėtą UAB „S. B.“ turtą (pinigines lėšas), siekiant pridengti nusikalstamos veikos – svetimo UAB „S. B.“ didelės vertės turto pasisavinimo schemą bei paslėpti šios nusikalstamos veikos pėdsakus, jis (N. S. ), būdamas formaliai įsiforminęs realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, su bendrininkais susitarė bei sutiko, kad bendrininkai UAB „A.“ vardu už realią kainą nupirktų žemės sklypą, po to būtų įforminamas šio žemės sklypo pardavimas už didesnę kainą UAB „S. B.“, tačiau grynieji pinigai pagal N. S. pateikiamus fiktyvius dokumentus UAB „A.“ nebūtų perduodami, o UAB „S. B.“ piniginės lėšos (grynieji pinigai) būtų pasisavinamos, tokiu būdu N. S. iš anksto pažadėjo paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus ir pridengti bendrininkus, nes nežinant realių (tikrųjų) sandorio aplinkybių, pagal N. S. pateiktus dokumentus UAB „S. B.“ didelės vertės piniginės lėšos (grynieji pinigai) neva buvo išmokėtos UAB „A.“ atstovui „D. B. “, kuriam ir tektų atsakomybė už neva gautų piniginių lėšų tolesnį panaudojimą, taip pat N. S. teikė duomenis (priemones), reikalingus nusikalstamai veikai vykdyti – realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės UAB „A.“ pavadinimą, įmonės kodą, registracijos adresą, UAB „A.“ vardu išrašytas sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus, savo kaip UAB „A.“ direktoriaus vardą, pavardę, asmens kodą, asmens dokumento pavadinimą, numerį, taip pat sutiko kaip UAB „A.“ direktorius pasirašyti arba pažadėjo surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, po ko N. S. surado apie nusikalstamą veiką (svetimo UAB „S. B.“ didelės vertės turto pasisavinimą) nieko nežinantį R. Ž. , už 100 Lt atlygį sutikusį kaip UAB „A.“ atstovas pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai pridengti ir vykdyti reikalinguose dokumentuose, šiam tikslui N. S. kaip UAB „A.“ direktorius 2007 m. rugpjūčio 9 d. įformino įgaliojimą R. Ž. (patvirtintą Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), tęsiant iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, bendrininkai surado žemės sklypus parduodančius V. D. , V. D. , L. V. , I. J. , S. A. ir R. M. bei organizavo šių žemės sklypų įsigijimą UAB „A.“ vardu, iš viso už 25 000 Lt (7 240,50 Eur), 2007 m. rugsėjo 17 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrininkų nurodymu, N. S. surastam R. Ž. , formaliai atstovaujančiam UAB „A.“, pasirašius sutartį (notarinio registro Nr. DA-12406), bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „A.“) vardu iš V. D., V. D. , L. V. , I. J. , S. A. už 15 000 Lt (4 344,30 Eur) įsigijo 4,39 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną, t. y. 2007 m. rugsėjo 17 d. toje pačioje notaro kontoroje bendrininkų nurodymu, N. S. surastam R. Ž., formaliai atstovaujančiam UAB „A.“, pasirašius sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „A.“) vardu iš R. M. už 10 000 Lt (2 896,20 Eur) įsigijo 3,13 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tęsiant iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, N. S. ir kiti bendrininkai jau sekančią dieną, t. y. 2007 m. rugsėjo 18 d. organizavo realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. rugsėjo 17 d. iš viso už 25 000 Lt (7 240,50 Eur) įgytų žemės sklypų pardavimo įforminimą jau neva už 2 180 800 Lt (631 603,33 Eur) jos (N. S. ) vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „S. B.“, tačiau tikrovėje UAB „A.“ grynųjų pinigų nesumokant, o juos pasisavinant, 2007 m. rugsėjo 18 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), N. S. žinant, kad UAB „S. B.“, kurią ji pati ir atstovavo, už UAB „A.“ vardu 2007 m. rugsėjo 17 d. nupirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 273 100 Lt (368 715,24 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „S. B.“ direktorė ir N. S. (sutartyje nurodyta N. S. gyvenamoji vieta, asmens duomenys asmens kodas, asmens tapatybės kortelė ir jos numeris) kaip UAB „A.“ direktorius pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „S. B.“ iš UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) perka 4,39 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 1 273 100 Lt (368 715,24 Eur), taip pat tą pačią dieną, t. y. 2007 m. rugsėjo 18 d., toje pačioje notaro kontoroje N. S. žinant, kad UAB „S. B.“, kurią ji pati ir atstovavo, už UAB „A.“ vardu 2007 m. rugsėjo 17 d. nupirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 907 700 Lt (262 888,09 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „S. B.“ direktorė ir N. S. kaip UAB „A.“ direktorius pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. DA-2478), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „S. B.“ iš UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) perka 3,13 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 907 700 Lt (262 888,09 Eur), t. y. iš viso neva perka žemės sklypus už 2 180 800 Lt (631 603,33 Eur), kuriuos bendrininko N. S. pateiktų, UAB „A.“ vardu išrašytų sąskaitų faktūrų – 2007 m. rugsėjo 18 d. serija AIK Nr. Nr. 000131 ir 2007 m. rugsėjo 18 d. serija AIK Nr. 000130 pagrindu pagal UAB „A.“ vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus – 2007 m. rugsėjo 18 d. AIK1 Nr. 000482 – 127 700 Lt sumai, 2007 m. rugsėjo 21 d. AIK1 Nr. 000495 – 473 100 Lt sumai, 2007 m. gruodžio 21 d. AIK1 Nr. 000158 – 200 000 Lt sumai, 2008 m. balandžio 30 d. AIK1 Nr. 000194 – 1 000 000 Lt sumai, 2008 m. balandžio 30 d. AIK1 Nr. 000195 – 30 000 Lt sumai, 2008 m. gegužės 6 d. AIK1 Nr. 000241 – 200 000 Lt sumai, 2008 m. gegužės 6 d. AIK1 Nr. 000243 – 150 000 Lt sumai, UAB „S. B.“ neva sumokėjo šiuose pinigų priėmimo kvituose kaip UAB „A.“ direktoriui nurodytam „D. B. “, t. y. sutartyje, sąskaitoje faktūroje ir pinigų priėmimo kvituose nurodyti žinomai neteisingi duomenys, nes tikrovėje UAB „S. B.“ direktorė N. S. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nei pinigų priėmimo kvituose kaip UAB „A.“ direktoriui nurodytam „D. B. “, nei jokiam kitam asmeniui neperdavė, tokiu būdu bendrininkų kontroliuojamos, jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. rugsėjo 17 d. realiai iš viso už 25 000 Lt (7 240,50 Eur) įgijus žemės sklypus bei sekančią dieną įforminus jų pardavimą UAB „S. B.“ neva jau už 2 180 800 Lt (631 603,33 Eur), tikrovėje UAB „S. B.“ direktorė N. S. , pažeisdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kuriame nurodoma, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, UAB “S. B.“ 2007 m. birželio 7 d. įstatų 2.1 punktą, kuriame nurodoma, kad „Bendrovės veiklos tikslas – vykdyti pelno siekiančią ūkinę komercinę veiklą“, 7.2 punktą, kuriame nurodoma, kad „Direktorius savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei pareiginiais nuostatais, įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) pagal bendrininko N. S. pateiktus fiktyvius dokumentus UAB „A.“ nesumokėjo ir niekam neperdavė, o 2 155 800 Lt (624 362,83 Eur) pasisavino, tokiu būdu N. S. padėjo N. S. pasisavinti užimamų pareigų pagrindu jai patikėtą didelės 2 155 800 Lt (624 362,83 Eur) vertės svetimą UAB „S. B.“ turtą (pinigines lėšas), tuo UAB „S. B.“ padaryti didelę 2 155 800 Lt (624 362,83 Eur) turtinę žalą;

5.3. tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. pradžios, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki 2008 m. rugsėjo 2 d., N. S. , veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, o laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 20 d. iki 2008 m. rugsėjo 2 d. ir su UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vienintele akcininke bei direktore R. K. , turėjusia teisę šią įmonę atstovauti, priimti sprendimus šios įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, taip pat turėjusia užimamų pareigų pagrindu jai (R. K. ) patikėtą UAB „A.“ turtą (pinigines lėšas), siekiant pridengti nusikalstamos veikos – svetimo UAB „A.“ didelės vertės turto pasisavinimo schemą bei paslėpti šios nusikalstamos veikos pėdsakus, jis (N. S. ), būdamas formaliai įsiforminęs realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, su bendrininkais susitarė bei sutiko, kad bendrininkai UAB „A.“ vardu už realią kainą nupirktų žemės sklypą, po to būtų įforminamas šio žemės sklypo pardavimas už didesnę kainą UAB „A.“, tačiau grynieji pinigai pagal N. S. pateikiamus fiktyvius dokumentus, UAB „A.“ nebūtų perduodami, o UAB „A.“ piniginės lėšos (grynieji pinigai) būtų pasisavinamos, tokiu būdu N. S. iš anksto pažadėjo paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus ir pridengti bendrininkus, nes nežinant realių (tikrųjų) sandorio aplinkybių, pagal N. S. pateiktus dokumentus UAB „A.“ didelės vertės piniginės lėšos (grynieji pinigai) neva buvo išmokėti UAB „A.“ atstovui „D. B. “, kuriam ir tektų atsakomybė už neva gautų piniginių lėšų tolesnį panaudojimą, taip pat N. S. teikė duomenis (priemones), reikalingus nusikalstamai veikai vykdyti – realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės UAB „A.“ pavadinimą, įmonės kodą, registracijos adresą, UAB „A.“ vardu išrašytą sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitus, savo kaip UAB „A.“ direktoriaus vardą, pavardę, asmens kodą, asmens dokumento pavadinimą, numerį, taip pat sutiko kaip UAB „A.“ direktorius pasirašyti arba pažadėjo surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, po ko N. S. surado apie nusikalstamą veiką (svetimo UAB „A.“ didelės vertės turto pasisavinimą) nieko nežinantį R. Ž. , už 100 Lt atlygį sutikusį kaip UAB „A.“ atstovas pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai pridengti ir vykdyti reikalinguose dokumentuose, šiam tikslui N. S. kaip UAB „A.“ direktorius 2007 m. rugpjūčio 9 d. įformino įgaliojimą R. Ž. (patvirtintą Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), tęsiant iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, bendrininkai surado žemės sklypą parduodančią UAB „B. T. G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotą adresu (duomenys neskelbtini), bei organizavo šio žemės sklypo įsigijimą UAB „A.“ vardu už 150 000 Lt (43 443 Eur), 2007 m. gruodžio 13 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrininkų nurodymu, N. S. surastam R. Ž. formaliai atstovaujančiam UAB „A.“ pasirašius nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „A.“) vardu iš UAB „B. T. G.“, atstovaujamos direktoriaus A. L. už 150 000 Lt (43 443 Eur), įsigijo 12,50 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tęsiant iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, R. K. ir kiti bendrininkai jau sekančią dieną, t. y. 2007 m. gruodžio 14 d. organizavo realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. gruodžio 13 d. už 150 000 Lt (43 443 Eur) įgyto žemės sklypo pardavimo įforminimą jau neva už 1 712 500 Lt (495 974,28 Eur) jos (R. K.) vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „A.“, tačiau tikrovėje UAB „A.“ grynųjų pinigų nesumokant, o juos pasisavinant, 2007 m. gruodžio 14 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), R. K. žinant, kad UAB „A.“, kurią ji pati ir atstovavo, už UAB „A.“ vardu 2007 m. gruodžio 13 d. nupirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 712 500 Lt (495 974,28 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „A.“ direktorė ir bendrininkų nurodymu, UAB „A.“ formaliai atstovaujantis R. Ž. už tą patį bendrininkų sumokėtą 100 Lt atlygį pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „A.“ iš UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) perka 12,50 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 1 712 500 Lt (495 974,28 Eur), kuriuos bendrininko N. S. pateiktų – UAB „A.“ vardu išrašytos 2007 m. gruodžio 14 d. sąskaitos faktūros serija AIK Nr. 000286 pagrindu pagal UAB „A.“ vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus – 2008 m. vasario 6 d. AIK1 Nr. 000222 – 312 500 Lt sumai, 2008 m. balandžio 11d. AIK1 Nr. 000241 – 320 000 Lt sumai, 2008 m. gegužės 30 d. AIK1 Nr. 000275 – 900 000 Lt sumai, 2008 m. rugsėjo 2 d. AIK1 Nr. 000499 – 180 000 Lt sumai, UAB „A.“ neva sumokėjo šiuose pinigų priėmimo kvituose kaip UAB „A.“ direktoriui nurodytam „D. B.“, tai yra sutartyje, sąskaitoje faktūroje ir pinigų priėmimo kvituose nurodyti žinomai neteisingi duomenys, nes tikrovėje UAB „A.“ direktorė R. K. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nei pinigų priėmimo kvituose kaip UAB „A.“ direktoriui nurodytam „D. B. “, nei jokiam kitam asmeniui neperdavė, tokiu būdu bendrininkų kontroliuojamos, jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007m. gruodžio 13 d. realiai už 150 000 Lt (43 443 Eur) įgijus žemės sklypą bei sekančią dieną įforminus jo pardavimą UAB „A.“ neva jau už 1 712 500 Lt (495 974,28 Eur), tikrovėje UAB „A.“ direktorė R. K. , pažeisdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, UAB “A.“ 2006 m. sausio 17 d. įstatų 2.1 punktą, kuriame nurodoma, kad „Bendrovės veiklos tikslas – vykdyti pelno siekiančią ūkinę komercinę veiklą“, 7.2 punktą, kuriame nurodoma, kad „Direktorius savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei pareiginiais nuostatais“, įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) pagal bendrininko N. S. pateiktus fiktyvius dokumentus UAB „A.“ nesumokėjo ir niekam neperdavė, o 1 562 500 Lt (452 531,27 Eur) pasisavino, tokiu būdu N. S. padėjo R. K. pasisavinti užimamų pareigų pagrindu jai patikėtą didelės 1 562 500 Lt (452 531,27 Eur) vertės svetimą UAB „A.“ turtą (pinigines lėšas), tuo UAB „A.“ padaryti didelę 1 562 500 Lt (452 531,27 Eur) turtinę žalą.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

7.16. Bylos aplinkybės, civilinio ieškovo AB SEB banko vertinimu, patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos – konkretus žalos dydis – 1 149 299,10 Eur bei priežastinis ryšys tarp civilinio ieškovo patirtos žalos ir išteisintųjų neteisėtų veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Prokuroro ir civilinio ieškovo AB SEB bankas atstovo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, apeliacinių skundų, atsiliepimo į juos bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir selektyviai įvertino byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, neteisingai vertino jų visumą, jų nesugretino, nesusiejo į vientisą loginę grandinę ir dėl to padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, dėl ko pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl R. R., M. U. , N. S., R. K. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, taip pat N. S. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį yra neteisinga, todėl naikinama ir dėl M. U. priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas), o dėl R. R. , N. S. ir R. K. inkriminuotų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir N. S. inkriminuoto BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų, baudžiamoji byla nutraukiama suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 327 straipsnio 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, keistina ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl M. U. neteisėtais veiksmais gauto turto – pinigų konfiskavimo, pritaikius BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BPK 328 straipsnio 1 punktas), atitinkamai paliekant galioti M. U. turtui ir banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

Dėl BPK 176 straipsnio reikalavimų laikymosi

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2009 m. vasario 27 d. pagal AB SEB banko 2009 m. vasario 24 d. pareiškimą (t. 1, b. l. 1–2). Pasak gynėjų, po 2016 m. birželio 30 d. ikiteisminio tyrimo terminas įstatyme nustatytu laiku ir tvarka pratęstas nebuvo (t. 1, b. l. 25). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teisme prokuroras, pateikė duomenis apie tai, kada nagrinėjamoje byloje buvo pratęstas ikiteisminio tyrimo terminas bei paaiškino ikiteisminio tyrimo pratęsimo fiksavimo aplinkybes Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (toliau – IBPS) (t. 23, b. l. 1–4, 21–22), taip pat apygardos teismui buvo suteikta galimybė per IBPS prisijungti prie šios bylos elektroninės versijos, kurioje apygardos teismas patikrino ir prie baudžiamosios bylos pridėjo joje užfiksuotus duomenis dėl ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo (t. 23, b. l. 89–91). Iš baudžiamojoje byloje pateiktų IBPS išrašų matyti, kad šios sistemos bendruose išrašuose ne visiškai tiksliai ir aiškiai atvaizduojamos konkretaus veiksmo atlikimo datos, pvz. išraše „Prašymas pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą“ nurodyta, kad prašymas pateiktas „2016-06-29“ ir, kad prašymą pateikė „Prokuroras Gintaras Eidukevičius“, tačiau tame pačiame lape „Dokumento istorija“ esančioje lentelėje jau matoma, kad joje užfiksuota data „2016-07-05“, pareigūnas „Gintaras Eidukevičius“, dokumentas „Prašymas pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą“ (t. 23, b. l. 89). Taigi, minėtame išraše dėl to paties veiksmo bendrame išraše, užfiksuotos dvi skirtingos datos. Kitame pateiktame IBPS išraše pavadinimu „Prašymas pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą“ matyti, kad pateiktos lentelės antroje eilutėje nurodytas dokumento pavadinimas „Dėl termino pratęsimo“, sukūrimo data „2016-06-29 13:52”, kūrėjas – „Prokuroras Gintaras Eidukevičius“, vykdytojas – „E. Z. “, atlikimo terminas „2016-06-30“ aprašymas „surašyti rezoliuciją“, įvykdymo data „2016-07-05 15:21“, būsena „įvykdyta“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiame išraše nurodyta, jog „Dokumentas turi rezoliucijų“ (t. 23, b. l. 90). Būtent iš pateiktos Rezoliucijos išrašo aiškiai matyti, kad rezoliuciją „Ikiteisminio tyrimo terminą pratęsiu iki <...> 2016-07-22“ Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras E. Z. surašė „2016-06-29“ (t. 23, b. l. 91). Be to, apygardos teismo iš IBPS sistemos atspausdintame Rezoliucijos išraše nurodyti duomenys sutapo ir su prokuroro baudžiamojoje byloje pateiktu Rezoliucijos išrašu (t. 23, b. l. 3), kuris neabejotinai yra atspausdintas iš IBPS sistemos, kurioje duomenys (užfiksuotos datos) negali būti keičiamos ar taisomos. Ikiteisminio tyrimo terminų pratęsimo tvarka reglamentuojama BPK 176 straipsnio 2 dalyje, joje nustatyta, kad dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių šio straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje, ikiteisminio tyrimo terminas vyriausiojo prokuroro rezoliucija buvo pratęstas laiku (2016 m. birželio 29 d.), nepraleidus įstatyme nustatyto termino. Tai patvirtina iš IBPS pateikta Rezoliucijos surašymo data, be to, tokios teisėjų kolegijos išvados atitinka ir vyriausiojo prokuroro E. Z. rašte nurodytas aplinkybes apie tai, kad prokuroras ikiteisminio tyrimo terminą gali pratęsti vieną dieną, o IBPS „susipažinau“, ar „įvykdyta“ atžymėti, kitą dieną (t. 23, b. l. 21–22), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje buvo nesilaikoma BPK 176 straipsnio reikalavimo – pasibaigus ikiteisminio tyrimo terminui jį pratęsti.

Dėl kaltinamojo akto trūkumų ir kaltinimo keitimo

14. Nėra pagrindo sutikti su gynėjo teiginiu, jog teismui buvo perduota netinkamai paruošta baudžiamoji byla, t. y. netinkamai surašytas kaltinamasis aktas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teisme gynėjo keliamas klausimas 2017 m. vasario 7 d. vykusiame teisiamajame posėdyje buvo išspręstas protokoline nutartimi, kur buvo nurodyta, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje bylos surašytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnyje šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, t. y. jame nurodyta R. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, t. y. jame išdėstytos visos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis. O tai, kad nusikalstamos veikos aprašyme nenurodyti visi tiriamos nusikalstamos veikos bendrininkai, netrukdo nagrinėti bylą. Apeliacinės instancijos teisme išteisintosios R. K. gynėjas nenurodė jokių kitų kaltinamojo akto trūkumų, dėl kurių nebūtų pasisakęs ir teisingai išsprendęs pirmosios instancijos teismas, išskyrus aplinkybes (dėl pareikšto kaltinimo vertinimo, lingvistinio dėstymo bei jo formuluočių), kurios apibrėžia bylos nagrinėjimo dalyką, todėl gynėjo pakartotinai keliamas klausimas ir apeliacinės instancijos teisme yra nepagrįstas. Taigi, nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija patikrina byloje priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pareikštų kaltinimų ir apeliacinių skundų ribose.

15. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos prokuroro kaltinamajame akte, o perdavus bylą į teismą – teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Byla teisme nagrinėjama dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Iš šios teisės normos matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžtos pagal subjektus (asmenis, dėl kurių nagrinėjama byla) ir dalyką (faktinį ir teisinį bylos turinį). Ši imperatyvi nuostata teismų praktikoje suprantama kaip draudimas teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl tų asmenų, kurie nėra kaltinamieji, ar pripažinti juos kaltais dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jie neperduoti teismui. Kaltinimų pareiškimas konkretiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją priklauso prokuratūros prerogatyvai. Šioje baudžiamojoje byloje dėl visų išteisintųjų nagrinėjimo teisme ribos nustatytos kaltinamuoju aktu (t. 16, b. l. 9–68; t. 19, b. l. 76) ir Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi (t. 16, b. l. 122–124) – M. U. kaltinamas padaręs BK 183 straipsnio 3 dalyje, o N. S. BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad M. U. ir N. S. kaltinami bendrininkavę padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, kaltinimuose nurodyti kiekvieno asmens konkretūs veiksmai, taip pat nurodytas aiškus bendrininkų vaidmuo. Be to, N. S. inkriminuojant veiką taip pat pateikta nuoroda į BK 24 straipsnio 6 dalį, kur yra nustatyta bendrininko rūšis – padėjėjas. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad prokuroras apeliaciniame skunde argumentuodamas išteisintiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų pagrįstumą ir įvardindamas konkrečias bendrininkų rūšis, prašo asmenis pripažinti kaltais pagal naujai formuluojamą kaltinimą.

Dėl BK 95 straipsnio nuostatų taikymo

17. Baudžiamojo proceso tikslas ir paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnis). BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių, numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas.

19. Bylos duomenimis R. R. , N. S. , R. K. ir N. S. nebuvo pasislėpę nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, R. R. , R. K. ir N. S. naujų nusikalstamų veikų padarę nebuvo, taigi pagal BK 95 straipsnio 3 dalį, senaties eiga nebuvo sustojusi ar nutrūkusi. O N. S. nusikalstamą veiką buvo padariusi laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 31 d. iki 2008 m. rugsėjo 5 d. (Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir paskirta jai 18 MGL (2 340 Lt) bauda, bauda sumokėta 2011 m. liepos 4 d.). Visi minėti asmenys buvo kaltinami sunkaus nusikaltimo (nusikaltimai atitinkamai padaryti 2007 – 2008 m.) padarymu, taigi vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies nuostatomis, visiems minėtiems išteisintiesiems apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas yra suėjęs.

21. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu – be kita ko, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-182-489/2018, Nr. 2K-72-1073/2019) pasisakyta, kad aiškinant ir taikant BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatas svarbią reikšmę turi ir Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje. Šis teismas yra pažymėjęs, kad nekaltumo prezumpcija yra pažeidžiama tuo atveju, jeigu teismo sprendimas, susijęs su asmeniu, kaltinamu nusikalstamos veikos padarymu, atspindi nuomonę, jog jis yra kaltas, neįrodžius jo kaltumo pagal įstatymą, būtent jam neturėjus galimybės įgyvendinti gynybos teisių. Taigi, Konvencija savaime nedraudžia nagrinėti baudžiamojoje byloje prokuroro pateikto kaltinimo pagrįstumo klausimų, kai asmeniui pritaikoma apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis ir byla nutraukiama teismo sprendimu, tokį sprendimą priėmus išnagrinėtoje iš esmės byloje, užtikrinus kaltinamojo gynybos teises, pripažinus, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, nepaisant to, kad senaties terminas suėjo prieš priimant šį sprendimą (pvz., 2012 m. birželio 19 d. sprendimas byloje Constantin Florea prieš Rumuniją, peticijos Nr. 21534/05; 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje G?ng? ir Syndicat indépendant des juristes de Roumanie prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28906/09). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje taip pat pasisakyta, kad visose nebaigtose nagrinėti bylose, kuriose proceso teisme metu suėjo BK 95 straipsnyje nustatyti terminai, turi būti užtikrinama, kad šio straipsnio nuostatos būtų taikomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės ir nustačius, kad kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, o išteisintasis pagrįstai išteisintas dėl nusikalstamos veikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-303/2017).

22. Pateikta konstitucinės jurisprudencijos, kasacinės instancijos teismo bei EŽTT praktikos analizė rodo, kad teismas, nutraukdamas baudžiamąją bylą dėl senaties termino suėjimo, turi arba priimti išteisinamąjį nuosprendį, arba pasakyti, kad kaltinamasis buvo kaltinamas pagrįstai. Konstatuoti kaltinimų pagrįstumą teismas gali tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, užtikrinęs kaltinamojo gynybos teises ir nurodydamas tokio sprendimo priėmimo motyvus, t. y. išdėstydamas byloje nustatytas aplinkybes, išvardijęs įrodymus, kuriais remiantis priimamas sprendimas, jog kaltinamasis pagrįstai kaltintas padaręs jam inkriminuotą veiką ar veikas, tačiau jo kaltumas padarius veikas, dėl kurių procesas nutraukiamas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nekonstatuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, Nr. 2K-87-942/2017).

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytą teisinį reguliavimą bei teisės aiškinimo taisykles, byloje paduotų apeliacinių skundų ribose nagrinėja išteisintiesiems R. R., N. S. , R. K., taip pat ir M. U. pareikštų kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir N. S. pareikšto kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, pagrįstumo (M. U. – kaltės) klausimą.

Dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai įvertino jų visumą, tarpusavio sąsają, tokiu būdu apygardos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai esmingai įtakojo išvadas dėl M. U. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, taip pat R. R. , N. S. , R. K. inkriminuotos BK 183 straipsnio 2 dalyje ir N. S. inkriminuotos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimą jų veiksmuose. Šiame kontekste teisėjų kolegija nurodo, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką pats notaro sandorio patvirtinimas ir parašų paliudijimas savaime neįrodo sandorio realumo, o šį veiksmą būtina vertinti su kitais bylos duomenimis kaip visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017). Be to, tai, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties notarinis patvirtinimas, neparodo, jog sutartyje nurodyta pinigų suma tikrai buvo sumokėta ir parduodamo turto kaina atitiko realią žemės rinkos kainą, patvirtina ir pirmosios instancijos teisme apklausto liudytojo D. A. – notaro nurodytos aplinkybės. Liudytojas D. A. nurodė, kad nagrinėjamu atveju jis tvirtino žemės pirkimo–pardavimo sandorius, tačiau tai ar buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais prieš sandorį negali pasakyti, nes apie atsiskaitymą grynaisiais pinigais sandorio šalys gali pareikšti sandorio metu, kad jau atsiskaityta, arba atsikaityti notaro kabinete, arba pareikšti, kad atsiskaitys vėliau, tačiau sandorio tvirtinimo metu tai nėra tikrinama. Taip pat notaras tvirtindamas sandorį negali nustatyti ir įtakoti parduodamo turto kainos (t. 21, b. l. 84–88). Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį privalėjo ištirti ir išsiaiškinti visas žemių pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo, pasirašymo ir įvykdymo aplinkybes (pvz., sutarties sudarymo šalis, tikruosius sandorio šalių ketinimus, šalių tarpusavio santykius, tikslus, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes ir kt.), nes vien tai, kad žemės pirkimo–pardavimo sutartys buvo patvirtintos notaro ir iki šiol nėra nuginčytos, nepaneigia išteisintiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių. Šiuo atveju aplinkybę, kad R. R. atstovaudama UAB „K.“, N. S. atstovaudama UAB „S. B.“, R. K. atstovaudama UAB „A.“, M. U. atstovaudamas UAB „B.“ už žemės sklypus UAB „A.“ sumokėjo sutartyse nurodytas pinigų sumas, būtų galima pripažinti įrodyta, jeigu byloje ištirti įrodymai duotų pagrindą teismui būti tikram tokio fakto buvimu, nes pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai nurodo, kad nuosprendžio aprašomoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymų vertinimo – jų priimtinumo ar atmetimo aspektu – motyvai (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalies 3 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikimas vertinant įrodymus turi turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Tai sudaro prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-303/2015, Nr. 2K-93-788/2017, Nr. 2K-323-699/2018, Nr. 2K-5-628/2019).

Dėl R. R. ir N. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių

45. Nagrinėjamoje byloje aktualus ir bendrininkavimo instituto nuostatų aiškinimas ir taikymas. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju R. R. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką veikdama bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Byloje surinkti, teismų patikrinti ir įvertinti įrodymai, t. y. R. R. atlikti veiksmai bei jų atlikimo aplinkybės, taip pat kilę padariniai, sudaro pagrindą daryti išvadą apie tai, kad R. R. jai inkriminuotus veiksmus atliko (realizavo) ne viena, t. y. veikiant su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, taip pat ir padedant N. S. , tačiau nagrinėjamoje byloje nenustačius bent dviejų vykdytojų, nėra pagrindo pripažinti, kad R. R. veikė bendrininkų grupe. Tokiu būdu pašalinama iš R. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymo aplinkybė, kad ji veikė bendrininkų grupe.

48. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad R. R. veiksmai atitiko visus veikos, nurodytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, o N. S. BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia išteisintosios gynėjo dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas vertina visus apeliacinio skundo argumentus, motyvus ir prašymus, iš kurių visumos, priešingai nei teigia išteisintosios R. R. gynėjas matyti, kad prokuroras pateikdamas apeliacinio skundo argumentus prašė R. R. kaltinimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pripažinti pagrįstu ir tik tada bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

49. Nagrinėjamoje byloje surinktais ir šiame procesiniame sprendime aptartais įrodymais nustatyta, kad R. R. ir N. S. atliko jiems inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, t. y. R. R. nuo 2007 m. rugpjūčio 18 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d., būdama UAB „K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), direktore bei vienintele akcininke, turėdama teisę ją atstovauti, priimti sprendimus šios įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdama užimamų pareigų pagrindu jai patikėtą UAB „K.“ turtą, pažeisdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, UAB ,,K.“ 2004 m. liepos 1 d. įstatų 8 punktą, kuriame nurodoma, kad „Bendrovės veiklos tikslai – gauti pelną iš bendrovės vykdomos veiklos; užtikrinti akcininkų bendrovei perduoto bei bendrovės veiklos metu sukaupto turto efektyvų panaudojimą“, 20 punktą, kuriame nurodoma, kad „Bendrovės organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai“, veikdama vieninga tyčia ir turėdama vieningą nusikalstamą tikslą – pasisavinti jai patikėtą didelės vertės UAB „K.“ turtą (pinigines lėšas), veikdama bendrai kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei N. S. , formaliai įsiforminusiu realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, pasinaudodamas šia įmone, siekdamas pridengti nusikalstamos veikos schemą bei paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, bendrininkams iš anksto susitarus ir N. S. sutikus kaip UAB „A.“ direktoriui pačiam pasirašyti arba pažadėjus surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, nusikalstamos veikos bendrininkai už 450 000 Lt (130 329 Eur) UAB „A.“ vardu 2007 m. rugpjūčio 22 d. nupirko žemės sklypą bei po 9 dienų, tai yra 2007 m. rugpjūčio 31 d. įformino šio žemės sklypo pardavimą jau neva už 700 000 Lt (202 734 Eur) R. R. vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „K.“, tačiau tikrovėje R. R. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nusikalstamos veikos bendrininkų kontroliuojamai UAB „A.“ nesumokėjo bei 250 000 Lt (72 405 Eur) pasisavino, o būtent: siekiant pridengti nusikalstamos veikos – svetimo UAB „K.“ didelės vertės turto pasisavinimo schemą bei paslėpti šios nusikalstamos veikos pėdsakus, bendrininkai susitarė su N. S. , kuris sutiko, kad bendrininkai UAB „A.“ vardu už realią kainą nupirktų žemės sklypą, po to būtų įforminamas šio žemės sklypo pardavimas už didesnę kainą UAB „K.“, tačiau grynieji pinigai pagal N. S. pateikiamus fiktyvius dokumentus UAB „A.“ nebūtų perduodami ir sumokami, o UAB „K.“ piniginės lėšos (grynieji pinigai) būtų pasisavinamos, tokiu būdu N. S. iš anksto pažadėjo paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus ir pridengti bendrininkus, nes nežinant realių (tikrųjų) sandorio aplinkybių, pagal N. S. pateiktus fiktyvius dokumentus UAB „K.“ didelės vertės piniginės lėšos neva buvo išmokėtos UAB „A.“ atstovui „D. B. “, kuriam ir tektų atsakomybė už neva gautų piniginių lėšų tolesnį panaudojimą, taip pat N. S. teikė duomenis (priemones), reikalingus nusikalstamai veikai vykdyti – realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės UAB „A.“ pavadinimą, įmonės kodą, registracijos adresą, UAB „A.“ vardu išrašytas sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus, savo kaip UAB „A.“ direktoriaus vardą, pavardę, asmens kodą, asmens dokumento pavadinimą, numerį bei sutiko kaip UAB „A.“ direktorius pasirašyti arba pažadėjo surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, po ko N. S. surado apie nusikalstamą veiką (svetimo UAB „K.“ didelės vertės turto pasisavinimą) nieko nežinantį R. Ž. , už 100 Lt atlygį sutikusį kaip UAB „A.“ atstovas pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai pridengti ir vykdyti reikalinguose dokumentuose, šiam tikslui N. S. kaip UAB „A.“ direktorius 2007 m. rugpjūčio 9 d. įformino įgaliojimą R. Ž. (patvirtintą Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K. , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), tęsiant iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, bendrininkai surado žemės sklypą parduodančią J. P. bei organizavo šio žemės sklypo įsigijimą UAB „A.“ vardu už 450 000 Lt (130 329 Eur), 2007 m. rugpjūčio 22 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrininkų nurodymu, UAB „A.“ formaliai atstovaujantis R. Ž. už bendrininkų sumokėtą 100 Lt atlygį pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „A.“) vardu iš J. P. , atstovaujamos V. S. (įgaliojimas patvirtintas Vilniaus miesto 28-jo notarų biuro notarės S. B. 2007 m. rugpjūčio 10 d., registro Nr. (duomenys neskelbtini)), už 450 000 Lt (130 329 Eur) įsigijo 1,0 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tęsdami iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, R. R. ir kiti bendrininkai jau po keleto dienų, t. y. 2007 m. rugpjūčio 31 d. organizavo realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. rugpjūčio 22 d. už 450 000 Lt (130 329 Eur) įgyto žemės sklypo pardavimo įforminimą jau neva už 700 000 Lt (202 734 Eur) jos (R. R. ) vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „K.“, tačiau tikrovėje bendrininkų kontroliuojamai UAB „A.“ pinigų neperduodant ir nesumokant, o juos pasisavinant, 2007 m. rugpjūčio 31 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), R. R., žinodama, kad UAB „K.“, kurią ji pati ir atstovavo, už UAB „A.“ vardu 2007 m. rugpjūčio 22 d. nupirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 700 000 Lt (202 734 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „K.“ direktorė ir R. Ž. (sutartyje R. Ž. gyvenamoji vieta, asmens duomenys asmens kodas, asmens tapatybės kortelė ir jos numeris) už tą patį bendrininkų sumokėtą 100 Lt atlygį pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „K.“ iš UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) perka 1,0 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 700 000 Lt (202 734 Eur), kuriuos bendrininko N. S. pateiktų – UAB „A.“ vardu išrašytos sąskaitos faktūros – 2007 m. rugpjūčio 31 d. serija AIKA Nr. 15 pagrindu pagal UAB „A.“ vardu 2007 m. rugpjūčio 31 d. kasos pajamų orderio kvitą AI Nr. 109 išrašytą 700 000 Lt sumai, UAB „K.“ direktorė R. R. neva sumokėjo šiame kasos pajamų orderio kvite kaip UAB „A.“ direktoriui nurodytam „D. B. “, tai yra sutartyje, sąskaitoje faktūroje ir kasos pajamų orderio kvite nurodyti žinomai neteisingi duomenys, nes tikrovėje UAB „K.“ direktorė R. R. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nei kasos pajamų orderio kvite kaip UAB „A.“ direktoriui nurodytam „D. B. “, nei jokiam kitam asmeniui neperdavė, tokiu būdu bendrininkų kontroliuojamos, jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. rugpjūčio 22 d. realiai už 450 000 Lt (130 329 Eur) įgijus žemės sklypą bei po keleto dienų įforminus jo pardavimą UAB „K.“ neva jau už 700 000 Lt (202 734 Eur), tikrovėje UAB „K.“ direktorė R. R. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) UAB „A.“ nesumokėjo ir niekam neperdavė, o 250 000 Lt (72 405 Eur) pasisavino, taip R. R. pasisavino užimamų pareigų pagrindu jai patikėtą didelės 250 000 Lt (72 405 Eur) vertės svetimą UAB „K.“ turtą (pinigines lėšas), tuo UAB „K.“ padarė didelę 250 000 Lt (72 405 Eur) turtinę žalą.

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks apeliacinės instancijos teismo nustatytas ir iš dalies patikslintas visos nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymas dėl visų išteisintųjų nebus kartojamas šio sprendimo rezoliucinėje dalyje, nes pagal BPK 305 straipsnio nuostatas įrodytomis pripažintos aplinkybės išdėstomos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, apie tai ne kartą pasisakyta ir kasacinio teismo praktikoje (pvz. „Apeliacinės instancijos teismas savo sprendimo rezoliucinėje dalyje neturi nurodyti apie pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pakeitimus, apie tai užtenka nurodyti priimamo dokumento aprašomojoje dalyje“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149/2013), arba „nepriimtina, kad nusikalstamos veikos aprašymas pateikiamas rezoliucinėje nutarties dalyje“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-293-222/2017) ir pan.).

51. Nustačius, kad R. R. ir N. S. veiksmuose yra visi BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiai, teisėjų kolegija įvertina tai, kad viena iš BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, yra apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino suėjimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau R. R. ir N. S. kaltinami 2007 – 2008 metais padarę sunkų nusikaltimą ir nagrinėjamoje byloje apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos R. R. suėjo 2017 m. rugpjūčio 31 d., o N. S. 2018 m. rugsėjo 2 d. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria R. R. buvo išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o N. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį naikinama ir, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunkčiu (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 13 d.), baudžiamoji byla R. R. dėl UAB „K.“ turto pasisavinimo ir N. S. dėl padėjimo pasisavinti minėtos įmonės turtą nutraukiama suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 2 punktas).

Dėl N. S. ir N. S. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų požymių

52. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo 17 d. V. D. , V. D. , L. V. , I. J. , S. A. pardavė, o UAB ,,A.“ nupirko 4,39 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 15 000 Lt (4 344,30 Eur), kuriuos pardavėjai grynaisiais gavo iš pirkėjo prieš pasirašant sutartį, taip pat R. M. pardavė, o UAB ,,A.“, nupirko 3,13 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 10 000 Lt (2 896,20 Eur), kuriuos pardavėjas grynaisiais gavo iš pirkėjo prieš pasirašant sutartį (t. 5, b. l. 65–71, 106–109). Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai I. J. , L. V. ir S. A. nurodė, kad neprisimena už kiek pardavė žemės sklypą, bet už parduotą žemės sklypą visi bendrasavininkiai iš UAB „A.“ gavo sutartyje nurodytą pinigų sumą, kurią pasidalino lygiomis dalimis. Atsiskaitė grynaisiais pinigais prieš sutarties pasirašymą pas notarą. Notarui buvo pateikti visi dokumentai ir viskas buvo oficialiai įforminta. Iš pirkėjų pusės pas notarą buvo atvykę du vyrai. Žemės sklypą pardavė už tuo metu buvusią realią žemės sklypo rinkos kainą (t. 20, b. l. 195–197; t. 21, b. l. 18–19, 41–43). Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jis už visą parduotą žemės sklypą gavo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą pinigų sumą – 10 100 Lt, t. y. už vieną hektarą žemės gavo apie 2000 – 3000 Lt, o pirmosios instancijos teisme jau teigė, kad už parduotą žemės sklypą gavo 80 000 Lt, kuriuos pirkėjas notarų biure sumokėjo grynaisiais pinigais. Pirmosios instancijos teisme negalėjo paaiškinti kodėl apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad už parduotą žemės sklypą gavo ne 10 000 Lt., o 80 000 Lt, liudytojas teigė, kad nurodytus 2000 – 3000 Lt jis gavo už vieną arą. Neturi jokių pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų. Teisėjų kolegija šioje dalyje vadovaujasi liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes būtent jie sutampa su pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytais duomenimis, taip pat atitinka ikiteisminio tyrimo metu liudytojo nurodytą parduodamą vieno hektaro kainą apie 2 000 – 3 000 Lt (3,19 ha × 3 000 Lt = 9 570 Lt), būtent už panašią kainą ir buvo parduotas visas žemės sklypas, tuo tarpu visiškai nelogiškas liudytojo aiškinimas, kad jis nurodė tokią vieno aro kainą, kas mažiausią žemės pardavimo kainą sudarytų (319 a × 2 000 Lt = 638 000 Lt). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad šios liudytojų nurodytos aplinkybės dėl parduodamų žemės sklypų kainos ir rinkos kainos, atitinka tikras faktines aplinkybes, tačiau nagrinėjamu atveju nors UAB „A.“ įsigyjant žemės sklypus pinigai pardavėjams ir buvo sumokėti, bet kaip ir pirmiau buvo nurodyta, teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad N. S. žemės sklypų pirkimo sandorius sudarė panašiu laikotarpiu, kaip ir R. R. , nekartodama šio sprendimo 29 pastraipoje išdėstytų aplinkybių dėl UAB „A.“ veiklos (sandorių sudarymo) pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir neįvertino tuo metu buvusios UAB „A.“ veiklos vystymo faktinių ir finansinių galimybių.

53. Išteisintasis N. S. teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino ir nurodė, kad 2006 metais nusipirko įmonę UAB „A.“, buvo jos akcininkas ir direktorius, tačiau joje įdarbintas oficialiai nebuvo. Įmonei nevykdant veiklos, 2007 metais ją pardavė D. B. , bet su juo buvo ir kitas žmogus Rolandas ar Robertas, kuris tvarkė visus reikalus. Pasirašydamas akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, perdavė visus įmonės dokumentus ir antspaudus, bet nepagalvojo, kad įmonę nusipirkę asmenys nepakeis įmonės direktoriaus ir akcininko. Po kažkiek laiko jam paskambino ir pasakė, kad nusipirkus įmonę nespėjo pakeisti direktoriaus, o reikia įtvirtinti žemės pirkimą–pardavimą, todėl jis norėdamas žmonėms padėti, pasirašė žemės pirkimo–pardavimo sutartis. Nežino iš kokių lėšų buvo įsigyjami žemės sklypai. Jis pats žemių nepirko, pinigų neėmė ir nemokėjo. UAB „A.“ vardu nėra išrašęs kasos pajamų orderių, kvitų, notarinio įgaliojimo R. Ž. atstovauti UAB „A.“ vardu. Kaltinamųjų ir R. Ž. nepažįsta (t. 24, b. l. 16–21). Tokie išteisintojo N. S. parodymai apie įmonės pardavimą ir vėlesnį sutarčių pasirašymą, paprašius naujiems įmonės savininkams, nėra įtikinami bei visiškai nelogiška yra tai, kad N. S. parduodamas įmonės akcijas ir kaip pats teigė atiduodamas visus įmonės dokumentus ir antspaudus asmeniui įvardintam kaip D. B. , netikrino ir neįsitikino kam parduoda savo įmonės akcijas, bet taip pat vėliau nebūdamas įmonės akcininku ir žinodamas, kad įmonė tebėra registruota jo vardu ir jis registruotas kaip įmonės direktorius nesirūpino, kad būtų panaikinta registracija jo vardu, o priešingai įmonės vardu pasirašinėjo sutartis notaro kontoroje. Be to, iš 2007 m. rugsėjo 17 d. vienintelio UAB ,,A.“ akcininko N. S. sprendimų matyti, kad būtent N. S. nusprendė parduoti 3,1300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 907 700 Lt, taip pat 4.3900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 1 273 100 Lt ir tai patvirtino savo parašu (t. 5, b. l. 141, 166). Iš 2007 m. rugpjūčio 9 d. Kauno m. 12-ojo notarų biuro notarės G. K. patvirtinto įgaliojimo matyti, kad UAB ,,A.“ direktorius N. S. įgaliojo R. Ž. bendrovės vardu sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius, pateikti prašymus gauti, leidimus ir t. t. (t. 4, b. l. 133–134), nors iš baudžiamojoje byloje pateiktos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad dar 2007 m. balandžio 5 d. N. S. pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pardavė UAB „A.“ akcijas D. B. (t. 2, b. l. 73–74). Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad N. S. , po to kai neva jis jau buvo pardavęs įmonės akcija, pasirašė ne tik žemės pirkimo–pardavimo sutartis, bet taip pat priėmė ir pasirašė sprendimą dėl žemės sklypo įsigijimo, kurį būtent pateikė sandorį tvirtinusiam notarui, išdavė įgaliojimą asmeniui atstovauti jo, kaip jis teigia parduotą, įmonę. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, tokius N. S. parodymus pripažįsta kaip jo gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės bei jais nesiremia. Be to, tokius išteisintojo N. S. parodymus paneigia liudytojo D. B. parodymai ir byloje ištirtų įrodymų visuma.

56. Šiame kontekste teisėjų kolegija, įvertinusi žemių pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytas aplinkybes dėl pinigų sumokėjimo prieš pasirašant sutartis bei tai, kad pagal nurodytus pinigų priėmimo kvitus pinigai už parduotus žemės sklypus grynaisiais pinigais buvo sumokėti po žemės sklypų sutarčių sudarymo, sutinka su prokuroro apeliacinio skundo teiginiu, kad baudžiamojoje byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai patvirtina, jog už UAB „S. B.“ įsigytus žemės sklypus, prieš pasirašant sutartį pas notarą ir jam ją patvirtinant, pinigai sumokėti nebuvo ir net negalėjo būti sumokėti, kadangi priešingu atveju kaip ir teigė prokuroras, pagal pateiktus dokumentus už šiuos žemės sklypus pinigai buvo sumokėti du kartus. Be to, nors pirmiau aptartuose pinigų priėmimo kvituose nurodyta, kad pinigus gavo D. B. (t. 12, b. l. 52–58), tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ne kartą pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas D. B. nurodė, kad jis nepažįsta nei vieno kaltinamojo ir jam nėra žinomos įmonės „A.“, „K.“, „S. B.“, „A.“ ir „B.“. Pinigų iš kaltinamųjų nėra gavęs, o ikiteisminio tyrimo metu parodytuose dokumentuose yra ne jo parašai. Jis dėl žemės sklypų pirkimo ar pardavimo nėra sudaręs jokių sandorių. 2007 metais jis buvo išvykęs dirbti į Airiją (t. 1, b. l. 105–106; t. 20, b. l. 191–193; t. 21, b. l. 109–111). Liudytojo D. B. parodymus, apie tai, kad ne jis pasirašė baudžiamojoje byloje pateiktuose dokumentuose patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 11-526 (15) nurodytos aplinkybės, kad 2007 m. balandžio 5 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje tarp N. S. ir D. B. dėl UAB „A.“ 100 paprastųjų vardinių akcijų, pirmo lapo apačioje dešinėje pusėje ir antro lapo skiltyje „Pirkėjas“ dviejuose vietose, D. B. vardu pasirašė ne D. B. (t. 2, b. l. 69–71). Teisėjų kolegija nekartodama šio sprendimo 34 pastraipoje išdėstytų argumentų dėl liudytojo D. B. parodymų vertinimo, taip pat jais vadovaujasi ir spręsdama dėl išteisintajai N. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių buvimo jos veiksmuose.

60. Tokios byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad N. S. pasirašė kaip UAB S. B.“ atstovė, žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartyse, UAB „A.“ išrašytose sąskaitose-faktūrose bei UAB „A.“ pinigų priėmimo kvituose, kuriuose nurodyta, kad UAB „S. B.“ direktorė N. S. sumokėjo nurodytas pinigų sumą D. B. . Be to, iš aptartų duomenų nustatyta, kad dėl žemės sklypų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), per tris dienas buvo sudarytos trys pirkimo–pardavimo sutartys tarp tarpusavyje susijusių bendrovių: 1) 2007 m. rugsėjo 17 d. tarp V. D. , V. D. , L. V. , I. J. , S. A. , R. M. ir UAB UAB „A.“, atstovaujamos R. Ž. , už 15 000 Lt (4 344,30 Eur) ir už 10 000 Lt (2 896,20 Eur) iš viso už 25 000 Lt (7 240,50 Eur); 2) 2007 m. rugsėjo 18 d. tarp UAB „A.“, atstovaujamos N. S. , ir UAB „S. B.“, atstovaujamos direktorės N. S. , už 1 273 100 Lt (368 715,24 Eur) ir 907 700 Lt (262 888,09 Eur), iš viso už 2 180 800 Lt (631 603,33 Eur); 3) 2007 m. rugsėjo 19 d. UAB „S. B.“, atstovaujamos direktorės N. S. , ir UAB „K.“, atstovaujamos direktorės R. R. , iš viso už 2 180 800 Lt (631 603,33 Eur). Kaip matyti žemės sklypų pardavimas UAB „S. B.“ vardu buvo įformintas kitą dieną po UAB „A.“ žemės sklypų įsigijimo, tačiau žemės sklypų pardavimo kaina buvo įforminta 2 155 800 Lt (1 180 800 – 25 000) didesnė, t. y. 86 kartais didesne pinigų suma, nei buvo įformintas žemės sklypų įsigijimas UAB „A.“ vardu. Nors iš VĮ „Registrų centras“ pažymos matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. gegužės 3 d. buvo nustatyta vidutinė rinkos vertė – 6 381 Lt (indeksuota žemės sklypo vertė – 10 210 Lt). Žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. kovo 20 d. buvo nustatyta vidutinė rinkos vertė – 10 693 Lt (indeksuota žemės sklypo vertė – 11 387 Lt) (t. 5, b. l. 96–97, 121–122).

61. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir į šio sprendimo 40 pastraipoje aptartą kasacinio teismo praktiką dėl sutarčių sudarymo ir jų aiškinimo taisyklių, įvertina tai, kad: 1) realiai ūkinės finansinės veiklos nevykdanti UAB „A.“ iš fizinių asmenų už tuo metu buvusią realią rinkos kainą, įsigijo žemės sklypus ir už juos atsiskaitė grynaisiais pinigais; 2) žemės sklypų pardavimas įmonei UAB „S. B.“ buvo įformintas kitą dieną po UAB „A.“ žemės sklypo įsigijimo už realią žemės sklypo kainą, todėl neįtikima ir neadekvatu, kad žemės sklypas per vieną dieną galėjo pabrangti 86 kartais ir akivaizdu, kad išteisintoji, vystydama nekilnojamojo turto verslą, negalėjo nežinoti tuo metu buvusios tikrosios perkamos žemės rinkos kainos. Be to, UAB „A.“ ir UAB „S. B.“ žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta žemės sklypo kaina taip pat buvo keliasdešimt kartų didesnė nei VĮ „Registrų centras“ pažymoje nustatyta vidutinė šio žemės sklypo rinkos vertė, kuri buvo įvardinta ir pirkimo–pardavimo sutartyje; 3) pagal pinigų priėmimo kvituose nurodytas datas pinigai neva buvo sumokėti ne žemės pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytomis sąlygomis, t. y. ne iki jos pasirašymo; 4) liudytojas D. B. patvirtino, kad jis jokių pinigų negavo ir dokumentų nepasirašė; 5) N. S. atstovaudama UAB „S. B.“ dalyvavo žemės sklypų pirkimo–pardavimo grandinėje, t. y. iš esmės tuo pačiu laikotarpiu, tarp visų išteisintųjų atstovaujamų įmonių buvo sudarinėjamos žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys, ne tik juos įsigyjant iš UAB „A.“ (kuri tiriamu laikotarpiu neturėjo nei vieno darbuotojo ir iš esmės jokios ūkinės finansinės veiklos nevykdė, bet už pakankamai dideles pinigų sumas sudarinėjo žemės pirkimo–pardavimo sandorius už kuriuos atsiskaitydavo grynaisiais pinigais), tačiau vėliau juos per trumpą laiką parduodant tarpusavyje, iš esmės visus sandorius tvirtinant toje pačioje notarų kontoroje (t. 2, b. l. 126–133, 137–138; t. 6, b. l. 115–137); 6) Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 18 d. ir 2009 m. birželio 10 d. nutartimis UAB ,,S. B.“ iškelta bankroto byla ir vėliau ji pripažinta bankrutavusia ir likviduojama. Patvirtintas UAB ,,S. B.“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas: AB SEB bankas – 4 109 512,50 Lt, VSDF Kauno skyrius – 5 924,95 Lt ir kt. (t. 1, b. l. 35–36; t. 9, b. l. 95). Akivaizdu, kad N. S. UAB „S. B.“ vardu sudarant žemės pirkimo–pardavimo sutartis už joje nurodytą kainą, bendrovė negavo ir negalėjo gauti jokios ekonominės naudos.

62. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad N. S. UAB „S. B.“ vardu iš tikrųjų įsigijo žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pasinaudodama jokios veiklos nevykdančia įmone UAB „A.“, tačiau už tą pinigų sumą, kuri nurodyta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje tarp fizinių asmenų ir UAB „A.“, t. y. iš viso už 25 000 Lt. N. S. , įtraukusi į UAB „S. B.“ apskaitą žinomai netikrus dokumentus, pagrindžiančius žemės sklypų, įsigytų iš UAB „A.“, pirkimą už tariamai 2 180 800 Lt, nors realiai už šį žemės sklypą D. B. tokios pinigų sumos nesumokėjo, įgijo realią galimybę savo naudai disponuoti 2 155 800 Lt svetimu jai patikėtu UAB ,, S. B.“ turtu – piniginėmis lėšomis, t. y. nustatytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog sutarties šalys tik siekė sudaryti vaizdą, kad sudarytos sutartys už jose nurodytą kainą, tam, kad būtų sukurtas fiktyvus pagrindas perkančiajam asmeniui gauti (pasisavinti) jo atstovaujamos įmonės lėšas. Taigi, tarp UAB „S. B.“ ir UAB „A.“ buvo sudarytas apsimestinis sandoris, turint nusikalstamą tikslą – N. S. pasisavinti jai patikėtą didelės vertės UAB „S. B.“ turtą (pinigines lėšas). Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Taigi, sandoris buvo baigtas, nuosavybės savininkas pasikeitė ir sutartyje nurodytą pinigų sumą, nors kuri kaip nustatyta buvo nurodyta neteisinga ir neatitiko tikrovės, N. S. , kaip UAB „S. B.“ atstovė, privalėjo perduoti UAB „A.“ atstovui, tačiau iš pirmiau aptartų įrodymų nustatyta, kad tai padaryta nebuvo. Būtent nuo šio momento N. S. , įgijo galimybę UAB „S. B.“ turtą valdyti ir juo naudotis. Šiuo atveju tolimesni N. S. veiksmai šios veikos kvalifikavimui įtakos neturi, nes tokiais N. S. veiksmais UAB „S. B.“ jau buvo padaryta didelė – 2 155 800 Lt turtinė žala

63. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, N. S. veikimo pobūdis, kai ji, kaip UAB „S. B.“ direktorė, turėdama teisę ją atstovauti, priimti sprendimus UAB „S. B.“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdama jai užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės UAB „S. B.“ turtą ir disponuodama įmonės piniginėmis lėšomis, UAB „S. B.“ vardu sudarydama žemės sklypų pirkimo pardavimo sandorius realiai mažesnėmis kainomis nei buvo nurodyta sutartyse, o likusių nepanaudotų įmonės piniginių lėšų negrąžindama UAB „S. B.“ bei kokiu nors kitu būdu nepanaudodama tenkinant UAB „S. B.“ poreikius, t. y. nuo to momento įgijo galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad dėl tokių jos veiksmų UAB „S. B.“ patirs žalą – neteks turto (piniginių lėšų), ir to norėjo.

64. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į šio sprendimo 44–45 pastraipose aptartas bendrininkavimo instituto ir bendrininko – padėjėjo nuostatų aiškinimą ir taikymą, daro išvadą, kad byloje surinkti, teismų patikrinti ir įvertinti įrodymai, t. y. N. S. atlikti veiksmai bei jų atlikimo aplinkybės, taip pat kilę padariniai, sudaro pagrindą daryti išvadą apie tai, kad N. S. jai inkriminuotus veiksmus atliko (realizavo) ne viena, t. y. veikiant su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, taip pat ir padedant N. S. , tačiau nagrinėjamoje byloje nenustačius bent dviejų vykdytojų, nėra pagrindo pripažinti, kad N. S. veikė bendrininkų grupe. Tokiu būdu pašalinama iš N. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymo aplinkybė, kad ji veikė bendrininkų grupe.

65. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad N. S. savo veiksmais taip pat prisidėjo prie UAB „S. B.“ turto pasisavinimo ir buvo vienas iš nusikaltimo, nustatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, bendrininkų – padėjėjas. Kaip nustatyta N. S. veiksmai objektyviai pasireiškė tuo, kad jis, veikdamas kartu su kitais bendrininkais, disponavo UAB „A.“ dokumentais, antspaudu, surado asmenis pasirašysiančius įmonės dokumentuose, kurių pagrindu buvo parduodami žemės sklypai daug didesnėmis kainomis, nei buvo reali ir protinga vidutinė jų rinkos kaina. Tokiu būdu N. S. veikdamas UAB „A.“ vardu, organizuodamas žemės sklypų pirkimą už realią rinkos kainą ir pagal dokumentus organizuodamas jos pardavimą daug didesne kaina N. S. vadovaujamai įmonei, suvokė, kad teikdamas duomenis ir priemones padeda N. S. pasisavinti UAB „S. B.“ turtą – pinigines lėšas.

67. Nagrinėjamoje byloje surinktais ir šiame procesiniame sprendime aptartais įrodymais nustatyta, kad N. S. ir N. S. atliko jiems inkriminuotus veiksmus, t. y. N. S. laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 9 d. iki 2008 m. gegužės 6 d., būdama UAB „S. B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktore, turėdama teisę ją atstovauti, priimti sprendimus UAB „S. B.“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdama jai užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės UAB „S. B.“ turtą, pažeisdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kuriame nurodoma, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, UAB „S. B.“ 2007 m. birželio 7 d. įstatų 2.1 punktą, kuriame nurodoma, kad „Bendrovės veiklos tikslas – vykdyti pelno siekiančią ūkinę komercinę veiklą“, 7.2 punktą, kuriame nurodoma, kad „Direktorius savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei pareiginiais nuostatais“, veikdama vieninga tyčia ir turėdama vieningą nusikalstamą tikslą – pasisavinti jai patikėtą didelės vertės UAB „S. B.“ turtą (pinigines lėšas), veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei N. S. , formaliai įsiforminusiu realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, pasinaudodamas šia įmone, siekdamas pridengti nusikalstamos veikos schemą bei paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, N. S. sutikus kaip UAB „A.“ direktoriui pačiam pasirašyti arba pažadėjus surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose N. S. ir bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, nusikalstamos veikos bendrininkai už 25 000 Lt (7 240,50 Eur) UAB „A.“ vardu 2007 m. rugsėjo 17 d. nupirko žemės sklypus bei kitą dieną, t. y. 2007 m. rugsėjo 18 d. įformino šių žemės sklypų pardavimą jau neva už 2 180 800 Lt (631 603,33 Eur) N. S. vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „S. B.“, tačiau tikrovėje N. S. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nusikalstamos veikos bendrininkų kontroliuojamai UAB „A.“ nesumokėjo ir 2 155 800 Lt (624 362,83 Eur) pasisavino, o būtent: siekiant pridengti nusikalstamos veikos – svetimo UAB „S. B.“ didelės vertės turto pasisavinimo schemą bei paslėpti šios nusikalstamos veikos pėdsakus, bendrininkai susitarė su N. S., kuris sutiko, kad bendrininkai UAB „A.“ vardu už realią kainą nupirktų žemės sklypus, po to, būtų įforminamas šių žemės sklypų pardavimas už didesnę kainą UAB „S. B.“, tačiau grynieji pinigai pagal N. S. pateikiamus fiktyvius dokumentus UAB „A.“ nebūtų perduodami ir sumokami, o UAB „S. B.“ piniginės lėšos (grynieji pinigai) būtų pasisavinamos, tokiu būdu N. S. iš anksto pažadėjo paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus ir pridengti bendrininkus, nes nežinant realių (tikrųjų) sandorio aplinkybių, pagal N. S. pateiktus fiktyvius dokumentus, UAB „S. B.“ didelės vertės piniginės lėšos neva buvo išmokėtos UAB „A.“ atstovui „D. B. “, kuriam ir tektų atsakomybė už neva gautų piniginių lėšų tolesnį panaudojimą, taip pat N. S. teikė duomenis (priemones), reikalingus nusikalstamai veikai vykdyti – realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės UAB „A.“ pavadinimą, įmonės kodą, registracijos adresą, UAB „A.“ vardu išrašytas sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus, savo kaip UAB „A.“ direktoriaus vardą, pavardę, asmens kodą, asmens dokumento pavadinimą, numerį bei sutiko kaip UAB „A.“ direktorius pasirašyti arba pažadėjo surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, po ko N. S. surado apie nusikalstamą veiką (svetimo UAB „S. B.“ didelės vertės turto pasisavinimą) nieko nežinantį R. Ž. , už 100 Lt atlygį sutikusį kaip UAB „A.“ atstovas pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai pridengti ir vykdyti reikalinguose dokumentuose, šiam tikslui N. S. kaip UAB „A.“ direktorius 2007 m. rugpjūčio 9 d. įformino įgaliojimą R. Ž. (patvirtintą Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), tęsiant iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, bendrininkai surado žemės sklypus parduodančius V. D. , V. D., L. V. , I. J. , S. A. ir R. M. bei organizavo šių žemės sklypų įsigijimą UAB „A.“ vardu, iš viso už 25 000 Lt (7 240,50 Eur), 2007 m. rugsėjo 17 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrininkų nurodymu, UAB „A.“ formaliai atstovaujantis R. Ž. už bendrininkų sumokėtą 100 Lt atlygį pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. DA-12406), pagal kurią bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „A.“) vardu iš V. D. , V. D., L. V. , I. J. , S. A. už 15 000 Lt (4 344,30 Eur) įsigijo 4,39 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), be to, tą pačią dieną, t. y. 2007 m. rugsėjo 17 d. toje pačioje notaro kontoroje bendrininkų nurodymu, UAB „A.“ formaliai atstovaujantis R. Ž., už tą patį bendrininkų sumokėtą 100 Lt atlygį, pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „A.“) vardu iš R. M. už 10 000 Lt (2 896,20 Eur) įsigijo 3,13 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tęsdami iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, N. S. ir kiti bendrininkai jau sekančią dieną, t. y. 2007 m. rugsėjo 18 d. organizavo realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. rugsėjo 17 d. už 25 000 Lt (7 240,50 Eur) įgytų žemės sklypų pardavimo įforminimą jau neva už 2 180 800 Lt (631 603,33 Eur) jos (N. S. ) vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „S. B.“, tačiau tikrovėje bendrininkų kontroliuojamai UAB „A.“ pinigų nesumokant, o juos pasisavinant, 2007 m. rugsėjo 18 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), N. S. , žinodama, kad UAB „S. B.“, kurią ji pati ir atstovavo, už UAB „A.“ vardu 2007 m. rugsėjo 17 d. nupirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 273 100 Lt (368 715,24 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „S. B.“ direktorė ir N. S. (sutartyje nurodyta N. S. gyvenamoji vieta, asmens duomenys – asmens kodas, asmens tapatybės kortelė ir jos numeris) kaip UAB „A.“ direktorius pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „S. B.“ iš UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) perka 4,39 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 1 273 100 Lt (368 715,24 Eur), taip pat tą pačią dieną, t. y. 2007 m. rugsėjo 18 d., toje pačioje notaro kontoroje N. S. , žinodama, kad UAB „S. B.“, kurią ji pati ir atstovavo, už UAB „A.“ vardu 2007 m. rugsėjo 17 d. nupirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 907 700 Lt (262 888,09 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „S. B.“ direktorė ir N. S. (sutartyje nurodyta N. S. gyvenamoji vieta, asmens duomenys – asmens kodas, asmens tapatybės kortelė ir jos numeris) kaip UAB „A.“ direktorius pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „S. B.“ iš UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) perka 3,13 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 907 700 Lt (262 888,09 Eur), t. y. UAB „S. B.“ iš viso neva perka žemės sklypus už 2 180 800 Lt (631 603,33 Eur), kuriuos UAB „A.“ vardu išrašytų sąskaitų faktūrų – 2007 m. rugsėjo 18 d. serija AIK Nr. 000131 ir 2007 m. rugsėjo 18 d. serija AIK Nr. 000130 pagrindu pagal UAB „A.“ vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus – 2007 m. rugsėjo 18 d. AIK1 Nr. 000482 – 127 700 Lt sumai, 2007 m. rugsėjo 21 d. AIK1 Nr. 000495 – 473 100 Lt sumai, 2007 m, gruodžio 21 d. AIK1 Nr. 000158 – 200 000 Lt sumai, 2008 m. balandžio 30 d. AIK1 Nr. 000194 – 1 000 000 Lt sumai, 2008 m. balandžio 30 d. AIK1 Nr. 000195 – 30 000 Lt sumai, 2008 m. gegužės 6 d. AIK1 Nr. 000241 – 200 000 Lt sumai, 2008 m. gegužės 6 d. AIK1 Nr. 000243 – 150 000 Lt sumai, UAB „S. B.“ direktorė neva sumokėjo šiuose pinigų priėmimo kvituose kaip UAB „A.“ direktoriui nurodytam „D. B. “, t. y. sutartyse, sąskaitose faktūrose ir pinigų priėmimo kvituose nurodyti žinomai neteisingi duomenys, nes tikrovėje UAB „S. B.“ direktorė N. S. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nei pinigų priėmimo kvituose kaip UAB „A.“ direktoriui nurodytam „D. B. “, nei jokiam kitam asmeniui neperdavė, tokiu būdu bendrininkų kontroliuojamos, jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. rugsėjo 17 d. realiai už 25 000 Lt (7 240,50 Eur) įgijus žemės sklypus bei sekančią dieną įforminus jų pardavimą UAB „S. B.“ neva jau už 2 180 800 Lt (631 603,33 Eur), tikrovėje UAB „S. B.“ direktorė N. S. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) UAB „A.“ nesumokėjo ir niekam neperdavė, o 2 155 800 Lt (624 362,83 Eur) pasisavino, taip N. S. pasisavino užimamų pareigų pagrindu jai patikėtą didelės 2 155 800 Lt (624 362,83 Eur) vertės svetimą UAB „S. B.“ turtą (pinigines lėšas), tuo UAB „S. B.“ padarė didelę 2 155 800 Lt (624 362,83 Eur) turtinę žalą.

68. Nepagrįstai N. S. ir jos gynėjas teigia, kad N. S. inkriminuota nusikalstama veika galėtų būti svarstoma tik dėl BK 207 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymių jos veiksmuose buvimo, nes atstovaudama UAB „S. B.“ žemės sklypus ji įsigijo už iš AB SEB banko gautus kreditus. Tokias N. S. nurodytas aplinkybes iš esmės paneigia pirmiau aptarti baudžiamojoje byloje UAB „A.“ išrašyti pinigų priėmimo kvitai, taip pat iš baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad N. S. atstovaudama UAB „S. B.“ iš AB SEB banko 2007 m. birželio 27 d. gavo 4 000 000 Lt kreditą, iš banko gautus pinigus panaudojo įsigydama žemės sklypus iš UAB „P.“ už 430 000 Lt ir UAB „V.“ už 3 568 000 Lt. Pagal 2007 m. birželio 27 d. kreditavimo sutartį Nr.1850711010064-03 UAB „S. B.“ gauto 4 000 000 Lt bankui negrąžino (t. 9, b. l. 54–197, t. 10, b. l. 1–48). Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 10 d. nutartimi UAB „S. B.“ pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti. Patvirtintas UASB „S. B.“ kreditorių ir finansinių reikalavimų sąrašas, tarp kurių yra ir AB SEB bankas – 4 109 512,50 Lt sumai (t. 1, b. l. 35; t. 9, b. l. 95–95).

69. Išteisintoji N. S. ir jos gynėjas taip pat teigė, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeistas non bis in idem (dėl draudimo bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą) principas.

70. Išteisintosios gynėjas apeliacinės instancijos teisme pagrįstai teigė, kad Lietuvos teismų praktikoje ir EŽTT jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum (pati faktinė veika), o ne idem crimen (veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas), tačiau iš baudžiamosios bylos matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. baudžiamuoju įsakymu N. S. pripažinta kalta padarius BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. Iš baudžiamojo įsakymo nustatomosios dalies matyti, kad N. S. buvo pripažinta kalta už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 31 d. iki 2008 m. rugsėjo 5 d. būdama UAB „S. B.“ direktore ir būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 16 d. Nr. IX-574 4, 6 straipsnių 12 straipsnio 4 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl ko už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „S. B.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros (t. 12, b. l. 145–148). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje N. S. buvo kaltinama dėl tos pačios įmonės, t. y. UAB „S. B.“ turto pasisavinimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybės, jog tiek nurodytame baudžiamajame įsakyme, tiek nagrinėjamoje byloje kaltinamajame akte inkriminuotos nusikalstamos veikos dėl N. S. veiksmų, vadovaujant tai pačiai įmonei – UAB „S. B.“ negali lemti išvados, kad sprendžiant klausimą dėl N. S. veiksmų atitikimo BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytiems nusikalstamos veikos požymiams, bus pažeistas non bis idem principas. Darydama tokią išvadą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad priimant 2011 m. gegužės 25 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo N. S. pripažinta kalta pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, klausimai dėl UAB „S. B.“ sudarytų žemės pirkimo sandorių ir įmonės piniginių lėšų panaudojimo (pasisavinimo), direktorės pasirašytų finansinių dokumentų įtraukimo į įmonės buhalterinę apskaitą, nebuvo nagrinėjami, o kaip matyti priimant minėtą baudžiamąjį įsakymą buvo minimi tie patys įrodymai kaip ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (pvz., specialisto išvada ir pan.) tik tam, kad būtų atskleistas UAB „S. B.“ tiriamas buhalterinės apskaitos organizavimas ir tvarkymas. Vadinasi, skirtingose baudžiamosiose bylose N. S. buvo nuteista baudžiamuoju įsakymu ir kaltinama nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ne dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, todėl non bis in idem (draudimo bausti antrą kartą už tą pačią veiką) principas nebuvo pažeistas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad klausimas dėl N. S. non bis idem principo pažeidimo buvo keliamas ir išspręstas baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 18, b. l. 53, 94–98), dėl kurio taip pat buvo pasisakyta nagrinėjant skundą aukštesnės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinis teismas galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. baudžiamuoju įsakymu N. S. nuteista pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, o nagrinėjamoje byloje kaltinimai pareikšti dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos, taigi akivaizdu, jog skirtingose bylose N. S. pareikšti kaltinimai yra ne tokie patys (t 19, b. l. 47–52, 59–66).

71. Gynėjo apeliaciniame teisme nurodoma kasacinės instancijos teismo nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-32-719/2021, nagrinėjamai bylai precedento galios neturi, nes joje nustatytos faktinės aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms – gynėjo nurodytoje byloje, priešingai nei nagrinėjamoje byloje, baudžiamoji byla asmeniui dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje, buvo nutraukta, atleidus ji nuo baudžiamosios atsakomybės. O kasacinės instancijos teismo nagrinėtoje byloje tas pats asmuo buvo nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. finansinių dokumentų tvarkymą, kurie buvo pirmosios bylos kyšio dalykas. Būtent tik esant tokiai situacijai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimą nutraukus dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 227 straipsnio 1 dalyje, ir asmenį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, bei toliau tam pačiam asmeniui tęsiant procesą dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, buvo pažeistas non bis in idem principas. Kaip matyti N. S. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažinta kalta dėl visos UAB „S. B.“ buhalterinės apskaitos aplaidaus tvarkymo, o ne tik dėl buhalterinių dokumentų, susijusių su nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tiriamų žemės sklypų įsigijimu, tvarkymo.

72. Nustačius, kad N. S. ir N. S. veiksmuose yra visi BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiai, teisėjų kolegija įvertina tai, kad viena iš BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, yra apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino suėjimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau N. S. ir N. S. kaltinami 2007 – 2008 metais padarę sunkų nusikaltimą, nagrinėjamoje byloje apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos N. S. suėjo 2018 m. rugsėjo 2 d., o N. S. 2018 m. rugsėjo 2 d. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria N. S. buvo išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o N. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį naikinama ir, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunkčiu (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 13 d.), baudžiamoji byla N. S. dėl UAB „S. B.“ turto pasisavinimo ir N. S. dėl padėjimo pasisavinti minėtos įmonės turtą nutraukiama suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 2 punktas).

Dėl R. K. ir N. S. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų požymių

73. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 13 d. UAB „B. T. G.“ pardavė, o UAB „A.“ nupirko 12,50 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 150 000 Lt (43 443,00 Eur), kuriuos pardavėjas grynaisiais gavo iš pirkėjo prieš pasirašant sutartį (t. 4, b .l. 196–200). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. L. nurodė, kad jis 2007 metais dirbo UAB „B. T. G.“. Įmonės pagrindinė veikla buvo nekilnojamojo turto, pagrinde žemės sklypų, pirkimas – pardavimas, jo vystymas, nupirkus sklypą jo paskirties keitimas, išvystymas, pardavimas. Įmonė turėjo žemės sklypą Zarasų rajone, tačiau prasidėjus sunkumams minėtą žemės sklypą pardavė UAB „A.“. Kiek prisimena UAB „A.“ sandorio sudarymo metu atstovavo vyras. Neprisimena jis buvo vienas ar su juo buvo ir daugiau asmenų. UAB „A.“ su jais atsiskaitė notarinėje sutartyje nurodyta tvarka. Sklypą pardavė už tuo metu buvusią realią rinkos kainą, ji nebuvo nei sumažinta, nei padidinta (t. 21, b. l. 15–18). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad šios liudytojo nurodytos aplinkybės dėl parduodamo žemės sklypo kainos ir rinkos kainos, atitinka tikras faktines aplinkybes, tačiau nagrinėjamu atveju nors UAB „A.“ įsigyjant žemės sklypą pinigai pardavėjams ir buvo sumokėti, bet kaip ir pirmiau buvo nurodyta, teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad R. K. žemės sklypo pirkimo sandorį sudarė panašiu laikotarpiu, kaip ir R. R. bei N. S. , nekartodama šio sprendimo 29 pastraipoje išdėstytų aplinkybių dėl UAB „A.“ veiklos (sandorių sudarymo) pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir neįvertino tuo metu buvusios UAB „A.“ veiklos vystymo faktinių ir finansinių galimybių.

74. Išteisintasis N. S. teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino ir nurodė, kad 2006 metais nusipirko įmonę UAB „A.“, buvo jos akcininkas ir direktorius, tačiau joje įdarbintas oficialiai nebuvo. Įmonei nevykdant veiklos, 2007 metais ją pardavė D. B. , bet su juo buvo ir kitas žmogus Rolandas ar Robertas, kuris tvarkė visus reikalus. Pasirašydamas akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, perdavė visus įmonės dokumentus ir antspaudus, bet nepagalvojo, kad įmonę nusipirkę asmenys nepakeis įmonės direktoriaus ir akcininko. Po kažkiek laiko jam paskambino ir pasakė, kad nusipirkus įmonę nespėjo pakeisti direktoriaus, o reikia įtvirtinti žemės pirkimą–pardavimą, todėl jis norėdamas žmonėms padėti, pasirašė žemės pirkimo–pardavimo sutartis. Nežino iš kokių lėšų buvo įsigyjami žemės sklypai. Jis pats žemių nepirko, pinigų neėmė ir nemokėjo. UAB „A.“ vardu nėra išrašęs kasos pajamų orderių, kvitų, notarinio įgaliojimo R. Ž. atstovauti UAB „A.“ vardu. Kaltinamųjų ir R. Ž. nepažįsta (t. 24, b. l. 16–21). Tokie išteisintojo N. S. parodymai apie įmonės pardavimą ir vėlesnį sutarčių pasirašymą, paprašius naujiems įmonės savininkams, nėra įtikinami bei visiškai nelogiška yra tai, kad N. S. parduodamas įmonės akcijas ir kaip pats teigė atiduodamas visus įmonės dokumentus ir antspaudus asmeniui įvardintam kaip D. B. , netikrino ir neįsitikino kam parduoda savo įmonės akcijas, bet taip pat vėliau nebūdamas įmonės akcininku ir žinodamas, kad įmonė tebėra registruota jo vardu ir jis registruotas kaip įmonės direktorius nesirūpino, kad būtų panaikinta registracija jo vardu, o priešingai įmonės vardu pasirašinėjo sutartis notaro kontoroje. Be to, iš UAB „A.“ vienintelio akcininko N. S. sprendimo matyti, kad būtent N. S. 2007 m. gruodžio 13 d. nusprendė parduoti už 1 712 500 Lt 12,50 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir įgaliojo R. Ž. pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį (t. 5, b. l. 59). Iš 2007 m. rugpjūčio 9 d. Kauno m. 12-ojo notarų biuro notarės G. K. patvirtinto įgaliojimo matyti, kad UAB ,,A.“ direktorius N. S. įgaliojo R. Ž. bendrovės vardu sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius, pateikti prašymus gauti, leidimus ir t. t. (t. 4, b. l. 133–134), nors iš baudžiamojoje byloje pateiktos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad dar 2007 m. balandžio 5 d. N. S. pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pardavė UAB „A.“ akcijas D. B. (t. 2, b. l. 73–74). Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad N. S. , po to kai neva jis jau buvo pardavęs įmonės akcija, pasirašė ne tik žemės pirkimo–pardavimo sutartis, bet taip pat priėmė ir pasirašė sprendimą dėl žemės sklypo įsigijimo, kurį būtent pateikė sandorį tvirtinusiam notarui, išdavė įgaliojimą asmeniui atstovauti jo, kaip jis teigia parduotą, įmonę. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, tokius N. S. parodymus pripažįsta kaip jo gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės bei jais nesiremia. Be to, tokius išteisintojo N. S. parodymus paneigia liudytojo D. B. parodymai ir byloje ištirtų įrodymų visuma.

77. Nors pirmiau aptartoje sutartyje nurodyta, kad ją pasirašė įgaliotas atstovas R. Ž. , o pinigų priėmimo kvituose nurodyta, kad pinigus gavo D. B. (t. 2, b. l. 38–41; t. 5, b. l. 37–41), tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ne kartą pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas D. B. nurodė, kad jis nepažįsta nei vieno kaltinamojo ir jam nėra žinomos įmonės „A.“, „K.“, „S. B.“, „A.“ ir „B.“. Pinigų iš kaltinamųjų nėra gavęs, o ikiteisminio tyrimo metu parodytuose dokumentuose yra ne jo parašai. Jis dėl žemės sklypų pirkimo ar pardavimo nėra sudaręs jokių sandorių. 2007 metais jis buvo išvykęs dirbti į Airiją (t. 1, b. l. 105–106; t. 20, b. l. 191–193; t. 21, b. l. 109–111). Liudytojo D. B. parodymus, apie tai, kad ne jis pasirašė baudžiamojoje byloje pateiktuose dokumentuose patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 11-526 (15) nurodytos aplinkybės, kad 2007 m. balandžio 5 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje tarp N. S. ir D. B. dėl UAB „A.“ 100 paprastųjų vardinių akcijų, pirmo lapo apačioje dešinėje pusėje ir antro lapo skiltyje „Pirkėjas“ dviejuose vietose, D. B. vardu pasirašė ne D. B. (t. 2, b. l. 69–71). 2014 m. sausio 7 d. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnės apklaustas kaip liudytojas R. Ž. nurodė, kad jis niekada nedirbo įmonėje UAB „A.“ ir šios įmonės nežino. Už įmonės dokumentų pasirašymą jis gavo 100 Lt atlygį. Tai padarė tik dėl vienos priežasties, kad uždirbti šiek tiek pinigų (t. 1, b. l. 101–102). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2007 m. rugpjūčio 9 d. Kauno m. 12-ojo notarų biuro notarės G. K. patvirtintą įgaliojimą UAB ,,A.“ direktorius N. S. įgaliojo R. Ž. bendrovės vardu sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius, pateikti prašymus gauti, leidimus ir t. t. (t. 4, b. l. 133–134), nors iš baudžiamojoje byloje pateiktos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad dar 2007 m. balandžio 5 d. N. S. pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pardavė UAB „A.“ akcijas D. B. (t. 2, b. l. 73–74). Teisėjų kolegija nekartodama šio sprendimo 34–35 pastraipose išdėstytų argumentų dėl liudytojų D. B. ir R. Ž. parodymų vertinimo, vadovaujasi jais taip pat spręsdama ir dėl išteisintajai R. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių buvimo jos veiksmuose.

78. 2014 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/153 dėl UAB „S. B.“, UAB „K.“, UAB „V.“, UAB „B.“, UAB „I.“, UAB „A.“, UAB „B. I.“, UAB „B. T. G.“, UAB „P.“, UAB „V. V. “ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodyta, kad 2007 m. gruodžio 14 d. tarp UAB „A.“, atstovaujamos R. Ž. veikiančio pagal išduotą įgaliojimą ir UAB „A.“, atstovaujamos direktorės R. K. už 1 712 500 Lt buvo sudaryta 12,5 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis. Sutartis buvo patvirtinta Vilniaus m. 9-ojo notarų biuro notaro D. A. Specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje buvo įformintos apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis neįvykusios ūkinės operacijos, t. y.. UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje minėto žemės sklypo įsigijimą iš bendrovės „A.“ apskaitė pagal 2007 m. gruodžio 14 d. UAB „A.“ vardu išrašytą sąskaitą faktūrą AIK Nr. 000286 iš viso už 1 712 500 Lt sumą. UAB „A.“ vardu prie sąskaitą išrašiusio asmens nurodyta D. B. pavardė ir parašas. UAB „A.“ atsiskaitymas už įsigytą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje buvo įformintas grynais pinigais pagal UAB „A.“ 2008 m. vasario 6 d. pinigų priėmimo kvitą AIK1 Nr. 000222 išrašytą 312 500 Lt sumai, 2008 m. balandžio 11 d. pinigų priėmimo kvitą AIK1 Nr. 000241 išrašytą 320 000 Lt sumai, 2008 m. gegužės 30 d. pinigų priėmimo kvitą AIK1 Nr. 000275 išrašytą 900 000 Lt sumai, 2008 m. rugsėjo 2 d. pinigų priėmimo kvitą AIK1 Nr. 000499 išrašytą 180 000 Lt sumai, iš viso 1 712 500 Lt sumai. Pinigų priėmimo kvituose buvo nurodytos pinigus sumokėjusios UAB „A.“ direktorės R. K. ir pinigus UAB „A.“ vardu gavusio D. B. pavardės ir parašai. Bendrovėje „A.“ laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 21 d. iki 2008 m. spalio 16 d. direktorės pareigose dirbo R. K. , kurios darbo laikotarpiu buvo įformintos apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis neįvykusios ūkinės operacijos – žemės sklypo įsigijimas iš UAB „A.“ už 1 712 500 Lt sumą, bei įformintas bendrovės „A.“ direktorės R. K. grynųjų pinigų sumokėjimas į bendrovės „A.“ kasą 1 712 500 Lt sumai. Kadangi įvertinus ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes faktiškai pinigai bendrovės „A.“ atstovui D. B. nebuvo sumokėti, todėl tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kur R. K. panaudojo 1 712 500 Lt grynųjų pinigų sumą, kurios išmokėjimas buvo įformintas bendrovės „A.“ vardu išrašytuose pinigų priėmimo kvituose. Tokiu būdu bendrovės „A.“ buhalterinėje apskaitoje nurašius minėtas pinigines lėšas, bendrovei „A.“ buvo padarytas 1 712 500 Lt nuostolis (t. 11, b. l. 142–200, t. 12, b. l. 1–137).

79. Apeliacinės instancijos teisme, siekiant išsiaiškinti byloje tiriamas aplinkybes, taip pat buvo atliktas ir UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas ir 2021 m. sausio 15 d. surašyta specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-1-282, kurioje dėl UAB „A.“ įforminto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad 2007 m. gruodžio 14 d. tarp UAB „A.“ atstovaujamos R. Ž. , veikiančio pagal išduotą įgaliojimą ir UAB „A.“, atstovaujamos direktorės R. K. , buvo sudaryta žemės pirkimo–pardavimo sutartis dėl 12,5000 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 1 712 500 Lt (495 974,28 Eur). Sutartyje nurodyta, kad pardavėjas pareiškė ir patvirtino, jog nurodytas pinigų sumas gavo iš pirkėjo prieš pasirašant sutartį. Sutartis patvirtinta Vilniaus m. 9-ojo notarų biuro notaro D. A.. Dėl minėto žemės sklypo 2007 m. gruodžio 17 d. taip pat buvo sudaryta sutartis tarp UAB „A.“, atstovaujamos direktorės R. K. ir UAB „P.“, atstovaujamos direktoriaus G. Š. . Sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas buvo parduodamas už 1 750 000 Lt (506 835,03 EUR), kurie buvo sumokėti prieš pasirašant sutartį. Pagal tyrimui pateiktų UAB „A.“ ir UAB „P.“ banko sąskaitų išrašų duomenis nustatyta, kad bendrovė „P.“ iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , atidarytos AB SEB banke, į UAB „A.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , atidarytą AB SEB banke, 2007 m. gruodžio 27 d. pervedė 130 000 Lt (37 650,6 EUR) sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad pervedamos piniginės lėšos už žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl minėto žemės sklypo taip pat buvo sudaryta sutartys 2007 m. gruodžio 18 d. tarp UAB „P.“ ir UAB „V. V. “, už 1 250 000 Lt, 2007 m. gruodžio 19 d. tarp UAB „V. V. “ ir UAB „I.“, už 750 000 Lt, 2007 m. gruodžio 20 d. tarp UAB „I.“ ir UAB „V.“, už 562 500 Lt, 2007 m. gruodžio 22 d. tarp UAB „V.“ ir UAB „B.“, už 375 000 Lt (t. 29, b. l. 7–19).

80. Tokios byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad R. K. pasirašė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje, UAB „A.“ išrašytoje sąskaitoje-faktūroje bei UAB „A.“ pinigų priėmimo kvituose, kuriuose nurodyta, kad UAB „A.“ direktorė R. K. sumokėjo nurodytas pinigų sumą D. B. . Be to, iš aptartų duomenų nustatyta, kad dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), per dešimt dienų buvo sudarytos septynios pirkimo–pardavimo sutartys tarp tarpusavyje susijusių bendrovių: 1) 2007 m. gruodžio 13 d. UAB „B. T. G.“, atstovaujamos A. L. ir UAB „A.“, atstovaujamos R. Ž. , už 150 000 Lt (43 443 Eur); 2) 2007 m. gruodžio 14 d. tarp UAB „A.“, atstovaujamos R. Ž. ir UAB „A.“, atstovaujamos direktorės R. K. , už 1 712 500 Lt (495 974,28 Eur); 3) 2007 m. gruodžio 17 d. tarp UAB „A.“, atstovaujamos direktorės R. K. ir UAB „P.“, atstovaujamos direktoriaus G. Š. , už 1 750 000 Lt (506 835,03 Eur); 4) 2007 m. gruodžio 18 d. tarp UAB „P.“ ir UAB „V. V. “, už 1 250 000 LT (362 025,02 Eur); 5) 2007 m. gruodžio 19 d. tarp UAB „V. V. “ ir UAB „I.“, už 750 000 Lt (217 215,01 Eur); 6) 2007 m. gruodžio 20 d. tarp UAB „I.“ ir UAB „V.“, už 562 500 Lt (162 919,26 Eur); 7) 2007 m. gruodžio 22d. tarp UAB „V.“ ir UAB B.“, už 375 000 Lt (108 607,51 Eur). Kaip matyti žemės sklypo pardavimas UAB „A.“ vardu buvo įformintas kitą dieną po UAB „A.“ žemės sklypo įsigijimo, tačiau žemės sklypo pardavimo kaina buvo įforminta 1 562 500 Lt (1 712 500 – 150 000) didesnė, t. y. daugiau nei 11 kartų didesne pinigų suma, nei buvo įformintas žemės sklypo įsigijimas UAB „A.“ vardu. Nors iš VĮ „Registrų centras“ pažymos matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. gruodžio 12 d. buvo nustatyta vidutinė rinkos vertė – 44 194 Lt (indeksuota žemės sklypo vertė – 43 282 Lt) (t. 5, b. l. 2–5).

81. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir į šio sprendimo 40 pastraipoje aptartą kasacinio teismo praktiką dėl sutarčių sudarymo ir jų aiškinimo taisyklių, įvertina tai, kad: 1) realiai ūkinės finansinės veiklos nevykdanti UAB „A.“ iš juridinio asmens už tuo metu buvusią realią rinkos kainą, įsigijo žemės sklypą ir už jį atsiskaitė grynaisiais pinigais; 2) žemės sklypo pardavimas įmonei UAB „A.“ buvo įformintas kitą dieną po UAB „A.“ žemės sklypo įsigijimo už realią žemės sklypo kainą, todėl neįtikima ir neadekvatu, kad žemės sklypas per vieną dieną galėjo pabrangti daugiau nei 11 kartų, be to, akivaizdu, kad kaip teigė UAB „B. T. G.“ užsiimdama nekilnojamojo turto verslu, negalėjo nežinoti tuo metu buvusios parduodamos žemės rinkos kainos ir neabejotina, kad nepelningo sandorio nebūtų sudariusi. Be to, UAB „A.“ ir UAB „A.“ žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta žemės sklypo kaina taip pat buvo kelis kartus didesnė nei VĮ „Registrų centras“ pažymoje nustatyta vidutinė šio žemės sklypo rinkos vertė, kuri buvo įvardinta ir pirkimo–pardavimo sutartyje; 3) pagal pinigų priėmimo kvituose nurodytas datas pinigai neva buvo sumokėti ne žemės pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytomis sąlygomis, t. y. ne iki jos pasirašymo, o gerokai vėliau po jos pasirašymo; 4) liudytojai R. Ž. ir D. B. patvirtino, kad žemės pirkimo–pardavimo dokumentus R. Ž. pasirašė už atlygį neskaitydamas, nei R. Ž. nei D. B. jokių pinigų negavo ir dokumentų nepasirašė; 5) R. K. atstovaudama UAB „A.“ ne tik dalyvavo žemės sklypų pirkimo–pardavimo grandinėje, t. y. iš esmės tuo pačiu laikotarpiu, tarp visų išteisintųjų atstovaujamų įmonių buvo sudarinėjamos žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys, ne tik juos įsigyjant iš UAB „A.“ (kuri tiriamu laikotarpiu neturėjo nei vieno darbuotojo ir iš esmės jokios ūkinės finansinės veiklos nevykdė, bet už pakankamai dideles pinigų sumas sudarinėjo žemės pirkimo–pardavimo sandorius už kuriuos atsiskaitydavo grynaisiais pinigais), tačiau vėliau juos per trumpą laiką parduodant tarpusavyje, iš esmės visus sandorius tvirtinant toje pačioje notarų kontoroje (t. 2, b. l. 126–133, 137–138; t. 6, b. l. 115–137), bet taip pat teikė paraiškas ir UAB „A.“ vardu gavo kreditus; 6) Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 21 d. nutartimi UAB „A.“ iškelta bankroto byla, patvirtintas bankrutuojančios UAB „A.“ kreditorių finansiniai reikalavimai: AB SEB bankas – 4 166 6000,23 Lt, VSDFV Kauno skyrius – 2 222.66 Lt. UAB „A.“ iš juridinių asmenų registro išregistruota nuo 2010 m. gruodžio 16 d. (t. 1, b. l. 40–41).

82. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad R. K. UAB „A.“ vardu iš tikrųjų įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), padedant N. S. , pasinaudodama jokios veiklos nevykdančia įmone UAB „A.“, tačiau už tą pinigų sumą, kuri nurodyta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje tarp UAB „B. T. G.“ ir UAB „A.“, t. y. iš viso už 150 000 Lt. R. K. , įtraukusi į UAB „A.“ apskaitą žinomai netikrus dokumentus, pagrindžiančius žemės sklypo, įsigyto iš UAB „A.“, pirkimą už tariamai 1 712 500 Lt, nors realiai už šį žemės sklypą D. B. tokios pinigų sumos nesumokėjo, įgijo realią galimybę savo naudai disponuoti 1 562 800 Lt svetimu jai patikėtu UAB ,,A.“ turtu – piniginėmis lėšomis, t. y. nustatytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog sutarties šalys tik siekė sudaryti vaizdą, kad sudarytos sutartys už jose nurodytą kainą, tam, kad būtų sukurtas fiktyvus pagrindas perkančiajam asmeniui gauti (pasisavinti) jo atstovaujamos įmonės lėšas. Taigi, tarp UAB „A.“ ir UAB „A.“ buvo sudarytas apsimestinis sandoris, turint nusikalstamą tikslą – R. K. pasisavinti jai patikėtą didelės vertės UAB „A.“ turtą (pinigines lėšas). Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Taigi, sandoris buvo baigtas, nuosavybės savininkas pasikeitė ir sutartyje nurodytą pinigų sumą, nors kuri kaip nustatyta buvo nurodyta neteisinga ir neatitiko tikrovės, R. K. , kaip UAB „A.“ atstovė, privalėjo perduoti UAB „A.“ atstovui, tačiau iš pirmiau aptartų įrodymų nustatyta, kad tai padaryta nebuvo. Būtent nuo šio momento R. K., įgijo galimybę UAB „A.“ turtą valdyti ir juo naudotis. Šiuo atveju tolimesni R. K. veiksmai šios veikos kvalifikavimui įtakos neturi, nes tokiais R. K. veiksmais UAB „A.“ jau buvo padaryta didelė – 1 562 500 Lt turtinė žala.

83. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, R. K. veikimo pobūdis, kad ji, kaip UAB „A.“ direktorė, turėdama teisę ją atstovauti, priimti sprendimus UAB „A.“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdama jai užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės UAB „A.“ turtą ir disponuodama įmonės piniginėmis lėšomis, UAB „A.“ vardu sudarydama žemės sklypo pirkimo pardavimo sandorį realiai mažesne kaina nei buvo nurodyta sutartyje, o likusių nepanaudotų įmonės piniginių lėšų negrąžindama UAB „A.“ bei kokiu nors kitu būdu nepanaudodama tenkinant UAB „A.“ poreikius, t. y. nuo to momento įgijo galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad dėl tokių jos veiksmų UAB „A.“ patirs žalą – neteks turto (piniginių lėšų), ir to norėjo.

84. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į šio sprendimo 44–45 pastraipose aptartas bendrininkavimo instituto ir bendrininko – padėjėjo nuostatų aiškinimą ir taikymą, daro išvadą, kad byloje surinkti, teismų patikrinti ir įvertinti įrodymai, t. y. R. K. atlikti veiksmai bei jų atlikimo aplinkybės, taip pat kilę padariniai, sudaro pagrindą daryti išvadą apie tai, kad R. K. jai inkriminuotus veiksmus atliko (realizavo) ne viena, t. y. veikiant su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, taip pat ir padedant N. S. , tačiau nagrinėjamoje byloje nenustačius bent dviejų vykdytojų, nėra pagrindo pripažinti, kad R. K. veikė bendrininkų grupe. Tokiu būdu pašalinama iš R. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymo aplinkybė, kad ji veikė bendrininkų grupe.

85. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad N. S. savo veiksmais taip pat prisidėjo prie UAB „A.“ turto pasisavinimo ir buvo vienas iš nusikaltimo, nustatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, bendrininkų – padėjėjas. Kaip nustatyta N. S. veiksmai objektyviai pasireiškė tuo, kad jis, veikdamas kartu su kitais bendrininkais, disponavo UAB „A.“ dokumentais, antspaudu, išdavė įgaliojimą atstovautsurado asmenis pasirašysiančius įmonės dokumentuose, kurių pagrindu buvo parduodamas žemės sklypas daug didesne kaina, nei buvo reali ir protinga vidutinė jo rinkos kaina. Tokiu būdu N. S. veikdamas UAB „A.“ vardu, organizuodamas žemės sklypo pirkimą už realią rinkos kainą ir pagal dokumentus organizuodamas jo pardavimą daug didesne kaina R. K. vadovaujamai įmonei, suvokė, kad teikdamas duomenis ir priemones padeda R. K. pasisavinti UAB „A.“ turtą – pinigines lėšas.

86. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad R. K. veiksmai atitiko visus veikos, nurodytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, o N. S. BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius.

87. Nagrinėjamoje byloje surinktais ir šiame procesiniame sprendime aptartais įrodymais nustatyta, kad R. K. ir N. S. atliko jiems inkriminuotus veiksmus, t. y. R. K. laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 20 d. iki 2008 m. rugsėjo 2 d., būdama UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vienintele akcininke bei direktore, turėdama teisę atstovauti įmonę, priimti sprendimus įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdama užimamų pareigų pagrindu jai patikėtą UAB „A.“ turtą, pažeisdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, UAB ,,A.“ 2006 m. sausio 17 d. įstatų 2.1 punktą, kuriame nurodoma, kad „Bendrovės veiklos tikslas – vykdyti pelno siekiančią ūkinę komercinę veiklą“, 7.2 punktą, kuriame nurodoma, kad „Direktorius savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei pareiginiais nuostatais“, veikdama vieninga tyčia ir turėdama vieningą nusikalstamą tikslą – pasisavinti jai patikėtą didelės vertės UAB „A.“ turtą (pinigines lėšas), veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei N. S. , formaliai įsiforminusiu realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, tam, kad šia įmone pasinaudoti, siekiant pridengti nusikalstamos veikos bendrininkus, jos padarymo schemą bei paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, bendrininkams iš anksto susitarus bei N. S. sutikus kaip UAB „A.“ direktoriui pačiam pasirašyti arba pažadėjus surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, nusikalstamos veikos bendrininkai už 150 000 Lt (43 443 Eur) UAB „A.“ vardu 2007 m. gruodžio 13 d. nupirko žemės sklypą ir jau kitą dieną, t. y. 2007 m. gruodžio 14 d. įformino šio žemės sklypo pardavimą jau neva už 1 712 500 Lt (495 974,28 Eur) R. K. vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „A.“, tačiau tikrovėje R. K. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nusikalstamos veikos bendrininkų kontroliuojamai UAB „A.“ nesumokėjo bei 1 562 500 Lt (452 531,27 Eur) pasisavino, o būtent: siekiant pridengti nusikalstamos veikos – svetimo UAB „A.“ didelės vertės turto pasisavinimo schemą bei paslėpti šios nusikalstamos veikos pėdsakus, bendrininkai susitarė su N. S., kuris sutiko, kad bendrininkai UAB „A.“ vardu už realią kainą nupirktų žemės sklypą, po to būtų įforminamas šio žemės sklypo pardavimas už didesnę kainą UAB „A.“, tačiau grynieji pinigai pagal N. S. pateikiamus fiktyvius dokumentus UAB „A.“ nebūtų perduodami ir sumokami, o UAB „A.“ piniginės lėšos (grynieji pinigai) būtų pasisavinamos, tokiu būdu N. S. iš anksto pažadėjo paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus ir pridengti bendrininkus, nes nežinant realių (tikrųjų) sandorio aplinkybių, pagal N. S. pateiktus fiktyvius dokumentus, UAB „A.“ didelės vertės piniginės lėšos (grynieji pinigai) neva buvo išmokėtos UAB „A.“ atstovui „D. B. “, kuriam ir tektų atsakomybė už neva gautų piniginių lėšų tolesnį panaudojimą, taip pat N. S. teikė duomenis (priemones), reikalingus nusikalstamai veikai vykdyti – realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės UAB „A.“ pavadinimą, įmonės kodą, registracijos adresą, UAB „A.“ vardu išrašytą sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitus, savo kaip UAB „A.“ direktoriaus vardą, pavardę, asmens kodą, asmens dokumento pavadinimą, numerį bei sutiko kaip UAB „A.“ direktorius pasirašyti arba pažadėjo surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, po ko N. S. surado apie nusikalstamą veiką (svetimo UAB „A.“ didelės vertės turto pasisavinimą) nieko nežinantį R. Ž. , už 100 Lt atlygį sutikusį kaip UAB „A.“ atstovas pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai pridengti ir vykdyti reikalinguose dokumentuose, šiam tikslui N. S. kaip UAB „A.“ direktorius 2007 m. rugpjūčio 9 d. įformino įgaliojimą R. Ž. (patvirtintą Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K. , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), tęsiant iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, bendrininkai surado žemės sklypą parduodančią UAB „B. T. G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotą adresu (duomenys neskelbtini), bei organizavo šio žemės sklypo įsigijimą UAB „A.“ vardu už 150 000 Lt (43 443 Eur), 2007 m. gruodžio 13 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrininkų nurodymu, UAB „A.“ formaliai atstovaujantis R. Ž. už bendrininkų sumokėtą 100 Lt atlygį pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „A.“) vardu iš UAB „B. T. G.“, atstovaujamos direktoriaus A. L. , už 150 000 Lt (43 443 Eur) įsigijo 12,50 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tęsdami iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, R. K. ir kiti bendrininkai jau sekančią dieną, t. y. 2007 m. gruodžio 14 d. organizavo realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. gruodžio 13 d. už 150 000 Lt (43 443 Eur) įgyto žemės sklypo pardavimo įforminimą jau neva už 1 712 500 Lt (495 974,28 Eur) jos (R. K. ) vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „A.“, tačiau tikrovėje bendrininkų kontroliuojamai UAB „A.“ pinigų neperduodant ir nesumokant, o juos pasisavinant, 2007 m. vasario 14 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), R. K. , žinodama, kad UAB „A.“, kurią ji pati ir atstovavo, už UAB „A.“ vardu 2007 m. gruodžio 13 d. nupirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 712 500 Lt (495 974,28 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „A.“ direktorė ir bendrininkų nurodymu, UAB „A.“ formaliai atstovaujantis R. Ž. (sutartyje nurodytas R. Ž. asmens kodas, asmens tapatybės kortelė ir jos numeris) už tą patį bendrininkų sumokėtą 100 Lt atlygį pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „A.“ iš UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) perka 12,50 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 1 712 500 Lt (495 974,28 Eur), kuriuos bendrininko N. S. pateiktų – UAB „A.“ vardu išrašytos 2007 m. gruodžio 14 d. sąskaitos faktūros serija AIK Nr. 000286 pagrindu pagal UAB „A.“ vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus – 2008 m. vasario 6 d. AIK1 Nr. 000222 – 312 500 Lt sumai, 2008 m. balandžio 11 d. AIK1 Nr. 000241 – 320 000 Lt sumai, 2008 m. gegužės 30 d. AIK1 Nr. 000275 – 900 000 Lt sumai, 2008 m. rugsėjo 2 d. AIK1 Nr. 000499 – 180 000 Lt sumai, UAB „A.“ direktorė R. K. neva sumokėjo šiuose pinigų priėmimo kvituose kaip UAB „A.“ direktoriui nurodytam „D. B. “, t. y. sutartyje, sąskaitoje faktūroje ir pinigų priėmimo kvituose nurodyti žinomai neteisingi duomenys, nes tikrovėje UAB „A.“ direktorė R. K. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nei pinigų priėmimo kvituose kaip UAB „A.“ direktoriui nurodytam „D. B. “, nei jokiam kitam asmeniui neperdavė, tokiu būdu bendrininkų kontroliuojamos, jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. gruodžio 13 d. realiai už 150 000 Lt (43 443 Eur) įgijus žemės sklypą bei sekančią dieną įforminus jo pardavimą UAB „A.“ neva jau už 1 712 500 Lt (495 974,28 Eur), tikrovėje UAB „A.“ direktorė R. K. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) pagal bendrininko N. S. pateiktus fiktyvius dokumentus UAB „A.“ nesumokėjo ir niekam neperdavė, o 1 562 500 Lt (452 531,27 Eur) pasisavino, taip R. K. pasisavino užimamų pareigų pagrindu jai patikėtą didelės 1 562 500 Lt (452 531,27 Eur) vertės svetimą UAB „A.“ turtą (pinigines

88. Taigi, nustačius, kad R. K. ir N. S. veiksmuose yra visi BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiai, teisėjų kolegija įvertina tai, kad viena iš BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, yra apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino suėjimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau R. K. ir N. S. kaltinami 2007 – 2008 metais padarę sunkų nusikaltimą, nagrinėjamoje byloje apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos R. K. ir N. S. suėjo 2018 m. rugsėjo 2 d. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria R. K. buvo išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o N. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį naikinama ir, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunkčiu (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 13 d.), baudžiamoji byla R. K. dėl UAB „A.“ turto pasisavinimo ir N. S. dėl padėjimo pasisavinti minėtos įmonės turtą nutraukiama suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 2 punktas).

Dėl M. U. ir N. S. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų požymių

89. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007 m. lapkričio 23 d. J. M. pardavė, o UAB „A.“ nupirko 12,33 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Juodžių k., Vilniaus r. sav. už 400 000 Lt (116 686,11 Eur), kuriuos pardavėja grynaisiais gavo iš pirkėjo prieš pasirašant sutartį (t. 4, b. l. 47–51). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad šios aplinkybės atitinka tikrąsias faktines sandorio sudarymo aplinkybes, tačiau nagrinėjamu atveju, nors UAB „A.“ įsigyjant žemės sklypą pinigai pardavėjai ir buvo sumokėti, bet kaip ir pirmiau buvo nurodyta, teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad M. U. UAB „B.“ vardu žemės sklypo pirkimo sandorį sudarė panašiu laikotarpiu, kaip ir R. R. , N. S. bei R. K. , nekartodama šio sprendimo 29 pastraipoje išdėstytų aplinkybių dėl UAB „A.“ veiklos (sandorių sudarymo) pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį M. U. , nepagrįstai neatsižvelgė ir neįvertino tuo metu buvusios UAB „A.“ veiklos vystymo faktinių ir finansinių galimybių.

90. Išteisintasis N. S. teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino ir nurodė, kad 2006 metais nusipirko įmonę UAB „A.“, buvo jos akcininkas ir direktorius, tačiau joje įdarbintas oficialiai nebuvo. Įmonei nevykdant veiklos, 2007 metais ją pardavė D. B. , bet su juo buvo ir kitas žmogus Rolandas ar Robertas, kuris tvarkė visus reikalus. Pasirašydamas akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, perdavė visus įmonės dokumentus ir antspaudus, bet nepagalvojo, kad įmonę nusipirkę asmenys nepakeis įmonės direktoriaus ir akcininko. Po kažkiek laiko jam paskambino ir pasakė, kad nusipirkus įmonę nespėjo pakeisti direktoriaus, o reikia įtvirtinti žemės pirkimą–pardavimą, todėl jis, norėdamas žmonėms padėti, pasirašė žemės pirkimo–pardavimo sutartis. Nežino iš kokių lėšų buvo įsigyjami žemės sklypai. Jis pats žemių nepirko, pinigų neėmė ir nemokėjo. UAB „A.“ vardu nėra išrašęs kasos pajamų orderių, kvitų, notarinio įgaliojimo R. Ž. atstovauti UAB „A.“ vardu. Kaltinamųjų ir R. Ž. nepažįsta (t. 24, b. l. 16–21). Tokie išteisintojo N. S. parodymai apie įmonės pardavimą ir vėlesnį sutarčių pasirašymą, paprašius naujiems įmonės savininkams, nėra įtikinami bei visiškai nelogiška yra tai, kad N. S. parduodamas įmonės akcijas ir kaip pats teigė, atiduodamas visus įmonės dokumentus ir antspaudus asmeniui įvardintam kaip D. B. , netikrino ir neįsitikino kam parduoda savo įmonės akcijas, bet taip pat vėliau nebūdamas įmonės akcininku ir žinodamas, kad įmonė tebėra registruota jo vardu ir jis registruotas kaip įmonės direktorius nesirūpino, kad būtų panaikinta registracija jo vardu, o priešingai, įmonės vardu pasirašinėjo sutartis notaro kontoroje. Be to, iš UAB „A.“ vienintelio akcininko N. S. sprendimo matyti, kad būtent jis 2007 m. lapkričio 21 d. nusprendė nupirkti už 400 000 Lt 12,33 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Juodžių k., Vilniaus r. sav., o 2007 m. lapkričio 22 d. minėtą žemės sklypą nusprendė parduoti už 3 760 65 Lt. (t. 4, b. l. 75, 98). Iš 2007 m. rugpjūčio 9 d. Kauno m. 12-ojo notarų biuro notarės G. K patvirtinto įgaliojimo matyti, kad UAB ,,A.“ direktorius N. S. įgaliojo R. Ž. bendrovės vardu sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius, pateikti prašymus gauti, leidimus ir t. t. (t. 4, b. l. 133–134), nors iš baudžiamojoje byloje pateiktos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad dar 2007 m. balandžio 5 d. N. S. pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pardavė UAB „A.“ akcijas D. B. (t. 2, b. l. 73–74). Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad N. S. , po to kai neva jis jau buvo pardavęs įmonės akcija, pasirašė ne tik žemės pirkimo–pardavimo sutartis, bet taip pat priėmė ir pasirašė sprendimą tiek dėl žemės sklypo įsigijimo, tiek ir dėl pardavimo, kuriuos būtent pateikė sandorį tvirtinusiam notarui, išdavė įgaliojimą asmeniui atstovauti jo, kaip jis teigia parduotą, įmonę. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, tokius N. S. parodymus pripažįsta kaip jo gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės bei jais nesiremia. Be to, tokius išteisintojo N. S. parodymus paneigia liudytojo D. B. parodymai ir byloje ištirtų įrodymų visuma.

91. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB „B.“ 2005 m. balandžio 5 d. sprendimu atstovaujama E. B. , pagal Hypark Advisors LLP 2006 m. balandžio 6 d. suteiktą generalinį įgaliojimą UAB „B.“ direktoriumi paskirtas M. U. (t. 6, b. l. 54). Taigi, M. U. UAB „B.“ direktoriumi buvo nuo 2007 m. balandžio 12 d. bei 2007 m. liepos 24 d. savo parašu patvirtino UAB „B.“ įstatus (t. 4, b. l. 20–26). Iš SEB Vilniaus bankas pateiktos informacijos matyti, kad M. U. UAB ,,B.“ vardu 2006 m. balandžio 13 d. šiame banke, sudarant sutartį ir pateikiant įmonės įstatus, bei kitus būtinus duomenis, atidarė banko sąskaitą bei sudarė elektroninių paslaugų teikimo sutartį (t. 6, b. l. 40-78), be to, pagal 2007 m. kovo 6 d. kreditavimo sutartį UAB ,,B.“ išduotas 3 125 000 Lt kreditas ir ši bendrovė atstovaujama M. U. dalyvavo devynių žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandoriuose (t. 2, b. l. 113–138). Iš 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimo matyti, kad M. U., pagal 2007 m. balandžio 12 d. suteiktą generalinį įgaliojimą atstovaudamas bendrovę Hypark Advisors LLP, UAB ,,B.“ vardu nusprendė nupirkti žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Juodžių k., Vilniaus raj. už 3 760 650 Lt (t. 4, b. l. 103).

94. Išteisintojo M. U. parodymus dėl pinigų perdavimo faktą patvirtinančių dokumentų – pinigų perdavimo kvitų, pateikimo byloje paneigia, 2012 m. spalio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/188 dėl UAB ,,B.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų nurodytos aplinkybės apie tai, kad UAB „B.“ tyrimui nepateikė apskaitos dokumentų. Iš registrų duomenų bazių nustatyta, kad M. U. nuo 2007 m. balandžio 6 d. iki 2009 m. balandžio 1 d. buvo UAB „B.“ direktorius. Atliekant specialisto išvadą Juridinių asmenų duomenų bazėje vienintelis įrašas apie akcininką nurodytas V. S. , juo buvęs nuo 2006 m. balandžio 24 d. iki 2006 m. liepos 24 d., kuris laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 24 d. iki 2006 m. gegužės 12 d. buvo ir šios įmonės direktorius. Tiriamu laikotarpiu UAB „B.“ be kaltinime nurodyto žemės sklypo, taip pat įsigijo dar keletą žemės sklypų. Specialisto išvadoje, nurodyta, kad įsigyjant ir kitus žemės sklypus iš tarpusavyje susijusių bendrovių (pvz., UAB „S. B.“, UAB „V. V. “ ir pan.) UAB „B.“ turtas buvo naudojamas taip, kad neatnešė ekonominės naudos, perkant žemės sklypus nerealiomis kainomis (t. 8, b. l. 72–200; t. 9, b. l. 1–45). Iš esmės tokios pačios aplinkybės buvo nurodytos ir 2014 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/153 dėl UAB „S. B.“, UAB „K.“, UAB „V.“, UAB „B.“, UAB „I.“, UAB „A.“, UAB „B. I.“, UAB „B. T. G.“, UAB „P.“, UAB „V. V. “ ūkinės finansinės veiklos (t. 11, b. l. 142–200, t. 12, b. l. 1–137).

95. Apeliacinės instancijos teisme, siekiant išsiaiškinti byloje tiriamas aplinkybes, taip pat buvo atliktas UAB „B.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas ir 2021 m. sausio 15 d. surašyta specialisto išvada Nr. 04/11-2-1-282, kurioje dėl UAB „B.“ įforminto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Juodžių km., Vilniaus r. sav. pirkimo nurodyta, kad 2007 m. lapkričio 26 d. tarp UAB „A.“, atstovaujamos direktoriaus N. S. , ir UAB „B.“, atstovaujamos direktoriaus M. U. , buvo sudaryta žemės sklypo, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Juodžių km., Vilniaus r. sav. pirkimo–pardavimo sutartis, už 3 760 650 Lt (1 089 159,52 Eur). Sutartyje nurodyta, kad pardavėjas patvirtino, jog iš pirkėjo minėtą pinigų sumą gavo prieš pasirašant sutartį. Sutartis patvirtinta Vilniaus m. 9-ojo notarų biuro notaro D. A. . Dėl minėto žemės sklypo 2007 m. lapkričio 27 d. taip pat buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis tarp UAB „B.“, atstovaujamos direktoriaus M. U. ir UAB „A.“, atstovaujamos direktorės R. K. . Sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas parduodamas už 4 025 745 Lt (1 165 936,34 Eur), kuriuos pirkėjas įsipareigojo sumokėti dalimis, t. y. 1 208 045 Lt (349 874,01 Eur) pirkėjas sumokėjo prieš pasirašant sutartį, o 2 817 700 Lt (816 062,33 Eur) sumą įsipareigojo sumokėti per 30 darbo dienų po sutarties pasirašymo (t. 29, b. l. 7–19).

96. Tokios byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad M. U. , pasirašė UAB „B.“ 2007 m. lapkričio 26 d. žemės pirkimo–pardavimo sutartyje, kad įsigyja žemės sklypą už 3 760 650 Lt. Be to, iš aptartų duomenų nustatyta, kad dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Juodžių km., Vilniaus r. sav., per penkias dienas buvo sudarytos trys pirkimo–pardavimo sutartys tarp tarpusavyje susijusių bendrovių: 1) 2007 m. lapkričio 23 d. tarp J. M. ir UAB „A.“, atstovaujamos N. S., už 400 000 Lt (116 686,11 Eur); 2) 2007 m. lapkričio 26 d. tarp UAB „A.“, atstovaujamos N. S. , ir UAB „B.“, atstovaujamos direktoriaus M. U. , už 3 760 650 Lt (1 089 159,52 Eur); 3) 2007 m. lapkričio 27 d. UAB „B.“, atstovaujamos direktoriaus M. U. , ir UAB „A.“, atstovaujamos direktorės R. K. , už 4 025 745 Lt (182 924,96 Eur). Kaip matyti žemės sklypo pardavimas UAB „B.“ vardu buvo įformintas po trijų dienų po UAB „A.“ žemės sklypo įsigijimo, tačiau žemės sklypo pardavimo kaina buvo įforminta 3 360 650 Lt (3 760 650 – 400 000) didesnė, t. y. 8 kartais didesne pinigų suma, nei buvo įformintas žemės sklypo įsigijimas UAB „A.“ vardu. Nors iš VĮ „Registrų centras“ pažymos matyti, kad žemės sklypo, esančio Juodžių km., Vilniaus r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. lapkričio 22 d. buvo nustatyta vidutinė rinkos vertė – 136 660 Lt (indeksuota žemės sklypo vertė – 33 312 Lt) (t. 4, b. l. 54–55). Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gegužės 3 d. sprendime dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei J. M. nurodyta perduodamo žemės sklypo vertė – 15 588 Lt (t. 4, b. l. 58–59). Būtent tokios žemės sklypo vertės buvo nurodytos ir ginčijamoje notaro patvirtintoje 2007 m. lapkričio 27 d. žemės pirkimo–pardavimo sutartyje (t. 4, b. l. 80–83).

97. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir į šio sprendimo 40 pastraipoje aptartą kasacinio teismo praktiką dėl sutarčių sudarymo ir jų aiškinimo taisyklių, įvertina tai, kad: 1) realiai ūkinės finansinės veiklos nevykdanti UAB „A.“ iš fizinio asmenų už tuo metu buvusią realią rinkos kainą, įsigijo žemės sklypą ir už jį atsiskaitė grynaisiais pinigais; 2) žemės sklypo pardavimas įmonei UAB „B.“ buvo įformintas po trijų dienų po UAB „A.“ žemės sklypo įsigijimo už realią žemės sklypo kainą, todėl neįtikima ir neadekvatu, kad žemės sklypas per tris dienas galėjo pabrangti daugiau nei 8 kartus, todėl akivaizdu, kad išteisintasis būdamas įmonės direktoriumi ir įmonės vardu pirkdamas žemės sklypus negalėjo nežinoti tuo metu buvusios tikrosios perkamos žemės rinkos kainos. Be to, UAB „A.“ ir UAB „B.“ žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta žemės sklypo kaina taip pat buvo keliolika kartų didesnė nei VĮ „Registrų centras“ pažymoje nustatyta vidutinė šio žemės sklypų rinkos vertė, kuri buvo įvardinta ir pirkimo–pardavimo sutartyje; 3) M. U. atstovaudamas UAB „B.“ dalyvavo ne tik žemės sklypų pirkimo–pardavimo grandinėje, t. y. iš esmės tuo pačiu laikotarpiu, tarp visų išteisintųjų atstovaujamų įmonių buvo sudarinėjamos žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys, ne tik juos įsigyjant iš UAB „A.“ (kuri tiriamu laikotarpiu neturėjo nei vieno darbuotojo ir iš esmės jokios ūkinės finansinės veiklos nevykdė, bet už pakankamai dideles pinigų sumas sudarinėjo žemės pirkimo–pardavimo sandorius už kuriuos atsiskaitydavo grynaisiais pinigais), tačiau vėliau juos per trumpą laiką parduodant tarpusavyje, iš esmės visus sandorius tvirtinant toje pačioje notarų kontoroje (t. 2, b. l. 126–133, 137–138; t. 6, b. l. 115–137), bet taip pat teikė paraiškas ir UAB „B.“ vardu gavo kreditus. Taigi, akivaizdu, kad M. U. UAB „B.“ vardu sudarant žemės pirkimo–pardavimo sutartis už joje nurodytą kainą, bendrovė negavo ir negalėjo gauti jokios ekonominės naudos.

98. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad M. U. UAB „B.“ vardu iš tiesų įsigijo 12,33 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Juodžių k., Vilniaus r. sav., padedant N. S. , pasinaudodamas jokios veiklos nevykdančia įmone UAB „A.“, tačiau už tą pinigų sumą, kuri nurodyta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje tarp fizinio asmens ir UAB „A.“, t. y. už 400 000 Lt. M. U. pasirašydamas žemės sklypo įsigijimo iš UAB „A.“ dokumentus – sprendimą ir sutartį, už tariamai 3 760 650 Lt (1 089 159,52 Eur), nors realiai už šį žemės sklypą tokios pinigų sumos nesumokėjo, įgijo realią galimybę savo naudai disponuoti 3 360 650 Lt svetimu jam patikėtu UAB ,,B.“ turtu – piniginėmis lėšomis, t. y. nustatytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog sutarties šalys tik siekė sudaryti vaizdą, kad sudarytos sutartys už jose nurodytą kainą, tam, kad būtų sukurtas fiktyvus pagrindas perkančiajam asmeniui gauti (pasisavinti) jo atstovaujamos įmonės lėšas. Taigi, tarp UAB „B.“ ir UAB „A.“ buvo sudarytas apsimestinis sandoris, turint nusikalstamą tikslą – M. U. pasisavinti jam patikėtą didelės vertės UAB „B.“ turtą (pinigines lėšas). Nustatytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad sutarties šalys tik siekė sudaryti vaizdą, kad sudaryta sutartis už joje nurodytą kainą, tam, kad būtų sukurtas fiktyvus pagrindas perkančiajam asmeniui gauti (pasisavinti) jo atstovaujamos įmonės lėšas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Be to, pagrįsti baudžiamąją atsakomybę tyčinio turto pasisavinimo atveju leidžia ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji šios veikos požymiai. Todėl, be kitų aplinkybių, nustačius tyčios kryptingumą pasisavinti turtą (pvz.: sutarties sudarymo metu kaltininkas nesiruošė vykdyti jos sąlygų, buvo nusprendęs turtą pasisavinti arba jį perleisti tretiesiems asmenims, sąmoningai tapo nemokus, dėl to nebuvo į ką nukreipti išieškojimo ir kt.), sudaromos sąlygos kalbėti ne apie civilinius teisinius santykius, o apie baudžiamosios atsakomybės kilimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-451/2014 ir kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad M. U. jau pasirašydamas sandorį siekė nusikalstamų tikslų, t. y. pasisavinti turtą. Taigi, sandoris buvo baigtas, nuosavybės savininkas pasikeitė ir sutartyje nurodytą pinigų sumą, nors kuri kaip nustatyta buvo nurodyta neteisinga ir neatitiko tikrovės, M. U. , kaip UAB „B.“ atstovas, privalėjo perduoti UAB „A.“ atstovui, tačiau iš pirmiau aptartų įrodymų nustatyta, kad tai padaryta nebuvo. Būtent nuo šio momento M. U. , įgijo galimybę UAB „B.“ turtą valdyti ir juo naudotis. Šiuo atveju tolimesni M. U. veiksmai šios veikos kvalifikavimui įtakos neturi, nes tokiais M. U. veiksmais UAB „B.“ jau buvo padaryta didelė – 3 360 650 Lt turtinė žala.

99. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, M. U. veikimo pobūdis, kai jis, kaip UAB „B.“ direktorius, turėdamas teisę ją atstovauti, priimti sprendimus UAB „B.“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdamas jai užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės UAB „B.“ turtą ir disponuodamas įmonės piniginėmis lėšomis, UAB „B.“ vardu sudarydamas žemės sklypo pirkimo pardavimo sandorį realiai mažesne kaina nei buvo nurodyta sutartyje, o likusių nepanaudotų įmonės piniginių lėšų negrąžindamas UAB „B.“ bei kokiu nors kitu būdu nepanaudodamas tenkinant UAB „B.“ poreikius, t. y. nuo to momento įgijo galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų UAB „B.“ patirs žalą – neteks turto (piniginių lėšų), ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

100. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į šio sprendimo 44–45 pastraipose aptartas bendrininkavimo instituto ir bendrininko – padėjėjo nuostatų aiškinimą ir taikymą, daro išvadą, kad byloje surinkti, teismų patikrinti ir įvertinti įrodymai, t. y. M. U. atlikti veiksmai bei jų atlikimo aplinkybės, taip pat kilę padariniai, sudaro pagrindą daryti išvadą apie tai, kad M. U. jam inkriminuotus veiksmus atliko (realizavo) ne vienas, t. y. veikiant su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, taip pat ir padedant N. S. , tačiau nagrinėjamoje byloje nenustačius bent dviejų vykdytojų, nėra pagrindo pripažinti, kad M. U. veikė bendrininkų grupe. Tokiu būdu pašalinama iš M. U. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymo aplinkybė, kad ji veikė bendrininkų grupe.

101. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad N. S. savo veiksmais taip pat prisidėjo prie UAB „B.“ turto pasisavinimo ir buvo vienas iš nusikaltimo, nustatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, bendrininkų – padėjėjas. Kaip nustatyta N. S. veiksmai objektyviai pasireiškė tuo, kad jis, veikdamas kartu su kitais bendrininkais, disponavo UAB „A.“ dokumentais, antspaudu, pats pasirašė įmonės dokumentuose, kurių pagrindu buvo parduodamas žemės sklypas daug didesne kaina, nei buvo reali ir protinga vidutinė jo rinkos kaina. Tokiu būdu N. S. veikdamas UAB „A.“ vardu, organizuodamas žemės sklypo pirkimą už realią rinkos kainą ir pagal dokumentus organizuodamas jo pardavimą daug didesne kaina M. U. vadovaujamai įmonei, suvokė, kad teikdamas duomenis ir priemones padeda M. U. pasisavinti UAB „B.“ turtą – pinigines lėšas.

102. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad M. U. savo veiksmais padarė BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, o N. S. veiksmai atitiko visus veikos, nustatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius.

103. Nagrinėjamoje byloje surinktais ir šiame procesiniame sprendime aptartais įrodymais nustatyta, kad M. U. ir N. S. atliko jiems inkriminuotus veiksmus, t. y. M. U. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 23 d. iki 2007 m. lapkričio 26 d., būdamas UAB „B.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas teisę ją atstovauti, priimti sprendimus šios įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdamas užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą UAB „B.“ turtą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, UAB „B.“ įstatų 2.1 punktą, kuriame nurodyta, kad „Bendrovės veiklos tikslas yra pelno siekimas, savo pasirinkimu vykdant ir plėtojant bet kurią įstatymais nedraudžiamą ūkinę komercinę, finansinę ar pramoninę veiklą“, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą – pasisavinti jam patikėtą didelės vertės UAB „B.“ turtą (pinigines lėšas), veikdamas kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei N. S. , formaliai įsiforminusiu realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, pasinaudodamas šia įmone, siekdamas pridengti nusikalstamos veikos schemą bei paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, bendrininkams susitarus ir N. S. sutikus kaip UAB „A.“ direktoriui pačiam pasirašyti bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, nusikalstamos veikos bendrininkai už 400 000 Lt (116 686,11 Eur) UAB „A.“ vardu 2007 m. lapkričio 23 d. nupirko žemės sklypą ir jau po trijų dienų, t. y. 2007 m. lapkričio 26 d. įformino šio žemės sklypo pardavimą jau neva už 3 760 650 Lt (1 089 159,52 Eur) M. U. vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „B.“, tačiau tikrovėje M. U. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nusikalstamos veikos bendrininkų kontroliuojamai UAB „A.“ nesumokėjo bei 3 360 650 Lt (973 311,51 Eur) pasisavino, o būtent: siekiant pridengti nusikalstamos veikos – svetimo UAB „B.“ didelės vertės turto pasisavinimo schemą bei paslėpti šios nusikalstamos veikos pėdsakus, bendrininkai susitarė su N. S. , kuris sutiko, kad bendrininkai UAB „A.“ vardu už realią kainą nupirktų žemės sklypą, po to būtų įforminamas šio žemės sklypo pardavimas už didesnę kainą UAB „B.“, tačiau grynieji pinigai pagal N. S. pateikiamus fiktyvius UAB „A.“ nebūtų perduodami ir sumokami, o UAB „B.“ piniginės lėšos (grynieji pinigai) būtų pasisavinamos, tokiu būdu N. S. iš anksto pažadėjo paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, pridengti bendrininkus, nes nežinant realių (tikrųjų) sandorio aplinkybių, pagal N. S. pateiktus dokumentus, UAB „B.“ didelės vertės piniginės lėšos (grynieji pinigai) neva buvo išmokėtos UAB „A.“ atstovui „D. B. “, kuriam ir tektų atsakomybė už neva gautų piniginių lėšų tolesnį panaudojimą, taip pat N. S. duomenis (priemones), reikalingus nusikalstamai veikai vykdyti – realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės UAB „A.“ pavadinimą, įmonės kodą, registracijos adresą, savo kaip UAB „A.“ direktoriaus vardą, pavardę, asmens kodą, asmens dokumento pavadinimą, numerį, taip pat sutiko kaip UAB „A.“ direktorius pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, po ko bendrininkai surado žemės sklypą parduodančią J. M. bei organizavo šio žemės sklypo įsigijimą UAB „A.“ vardu už 400 000 Lt (116 686,11 Eur), 2007 m. lapkričio 23 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrininkų nurodymu, N. S. (sutartyje nurodyta N. S. gyvenamoji vieta, asmens duomenys – asmens kodas, asmens tapatybės kortelė ir jos numeris) kaip UAB „A.“ direktorius pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „A.“) vardu iš J. M. už 400 000 Lt (116 686,11 Eur) įsigijo 12,33 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tęsdami iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, M. U. ir kiti bendrininkai jau po trijų dienų, t. y. 2007 m. lapkričio 26 d. organizavo realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. lapkričio 23 d. už 400 000 Lt (116 686,11 Eur) įgyto žemės sklypo pardavimo įforminimą jau neva už 3 760 650 Lt (1 089 159,52 Eur) jo (M. U. ) vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „B.“, tačiau tikrovėje bendrininkų kontroliuojamai UAB „A.“ grynųjų pinigų nesumokant, o juos pasisavinant, 2007 m. lapkričio 26 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), M. U. , žinodamas, kad UAB „B.“, kurią jis pats ir atstovavo, už UAB „A.“ vardu 2007 m. lapkričio 23 d. nupirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 3 760 650 Lt (1 089 159,52 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „B.“ direktorius ir N. S. (sutartyje nurodyta N. S. gyvenamoji vieta, asmens duomenys – asmens kodas, asmens tapatybės kortelė ir jos numeris) kaip UAB „A.“ direktorius pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. DA-15342), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „B.“ iš UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) perka 12,33 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 3 760 650 Lt (1 089 159,52 Eur), kuriuos M. U. , kaip UAB „B.“ direktorius neva sumokėjo UAB „A.“ prieš pasirašant sutartį, t. y. sutartyje yra nurodyti žinomai neteisingi duomenys, nes tikrovėje UAB „B.“ direktorius M. U. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nei N. S. kaip UAB „A.“ direktoriui, nei jokiam kitam asmeniui neperdavė, tokiu būdu bendrininkų kontroliuojamos, jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ vardu 2007 m. lapkričio 23 d. realiai už 400 000 Lt (116 686,11 Eur) įgijus žemės sklypą bei po trijų dienų įforminus jo pardavimą UAB „B.“ neva jau už 3 760 650 Lt (1 089 159,52 Eur), tikrovėje UAB „B.“ direktorius M. U. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) UAB „A.“ nesumokėjo ir niekam neperdavė, o 3 360 650 Lt (973 311,51 Eur) pasisavino, taip M. U. pasisavino užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės 3 360 650 Lt (973 311,51 Eur) vertės svetimą UAB „B.“ turtą (pinigines lėšas), tuo UAB „B.“ padarė didelę 3 360 650 Lt (973 311,51 Eur) turtinę žalą.

104. Taigi, nustačius, kad N. S. veiksmuose yra visi BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiai, teisėjų kolegija įvertina tai, kad viena iš BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, yra apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino suėjimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau N. S. kaltinamas 2007 – 2008 metais padaręs sunkų nusikaltimą, nagrinėjamoje byloje apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos N. S. suėjo 2018 m. rugsėjo 2 d. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria N. S. buvo išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį naikinama ir, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunkčiu (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 13 d.), baudžiamoji byla N. S. dėl padėjimo pasisavinti UAB „B.“ turtą nutraukiama suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 2 punktas).

105. Iki 2010 m. birželio 29 d. galiojusios redakcijos BK 95 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos (nagrinėjamu atveju taikomos dešimties metų senaties termino pabaigos) padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Nagrinėjamu atveju M. U. BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir BK 95 straipsnio 2 dalies nuostatos negali būti taikomas, nes po tiriamos nusikalstamos veikos, M. U. net kelis kartus buvo teistas. Paskutinį kartą M. U. pripažintas kaltu Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, už BK 184 straipsnio 2 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. M. U. paskirta galutinė subendrinta trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones bei įpareigojimus. Taigi, M. U. už nagrinėjamoje byloje tiriamos nusikalstamos veikos padarymą, nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo pabaigos, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 30 d.

Dėl M. U. skirtinos bausmės

106. M. U. pripažinus kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, spręstinas ir bausmės paskyrimo klausimas. Prokuroras apeliaciniame skunde prašė M. U. paskirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 7–8 punktais, paskirti įpareigojimus – neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

107. Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies bei 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020).

108. Baudžiamajame įstatyme už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, nustatyta bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų.

109. M. U. truputį mažiau nei prieš 14 metų, padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Iki nagrinėjamoje byloje tiriamos nusikalstamos veikos padarymo M. U. teistas nebuvo, tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad M. U. iki šio nuosprendžio priėmimo dienos buvo šešis kartus teistas už: kyšininkavimą, vagystę, melagingą pranešimą apie nusikaltimą, viešosios tvarkos pažeidimą, papirkimą, turto iššvaistymą bei aplaidų apskaitos tvarkymą, tai neigiamai charakterizuoja M. U. . Tačiau vertinant M. U. padaryto nusikaltimo pavojingumą atsižvelgtina ne tik į tai, kad formaliai jo padarytas nusikaltimas priskirtinas prie sunkių, bet ir nusikaltimo dalyką, t. y. į tai, kad šis nusikaltimas priskiriamas turtinių nusikaltimų kategorijai ir nors M. U. įvykdytu sunkiu nusikaltimu nuosavybei UAB „B.“ buvo padaryta didelė turtinė žala, tačiau nagrinėjamoje byloje dėl šios įmonės turto pasisavinimo, nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų nėra, civiliniai ieškiniai nepareikšti. Be to, skiriant bausmės rūšį ir dydį, taip pat atsižvelgiama į tai, kad nors nagrinėjamu atveju valstybės institucijos ėmėsi priemonių, jog procesas vyktų kuo trumpiau ir greičiau, tačiau vis tik procesas tęsėsi labai ilgai. Taigi, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą ir vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad M. U. už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina bausmė mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis, t. y. trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

110. Šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija nenumato, kad asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą būtų galima visiškai atidėti bausmės vykdymą, tačiau nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d. galiojo BK 75 straipsnio redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554), kuri numatė galimybę bausmės vykdymą atidėti ir sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims. Šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. U. nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, padarė 2007 m. lapkričio 23 – 26 d., už kurią skiriama trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadinasi, yra formalios sąlygos M. U. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Be formalių BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti įstatyme įtvirtintą šią baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemonę, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-215-303/2015 ir kt.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-499/2013, 2K-56/2014 ir kt.)

111. M. U. pripažintas kaltu dėl turtinio pobūdžio sunkaus nusikaltimo padarymo, tiriama nusikalstama veika padaryta beveik prieš 14 metų, dėl turto pasisavinimo civiliniai ieškiniai nepareikšti, tiriamos veikos padarymo metu teistas nebuvo, tik vėliau buvo ne kartą teistas ir buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Įvertinusi visas šias aplinkybes, taip pat tai, kad prokuroras apeliaciniame skunde prašo M. U. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. U. izoliavimas nuo visuomenės šiuo atveju vis tik turės daugiau neigiamą, nei teigiamą poveikį jo asmenybei, taip pat gali turėti neigiamą poveikį jo vėlesnei integracijai į visuomenę. Bausmės vykdymo atidėjimas dvejų metų laikotarpiui, nenutrauks M. U. socialinių ryšių, be to, ne tik jį nubaus, bet ir paskatins maksimaliai keisti savo elgesį teigiama linkme, taip pat maksimaliai užtikrins, kad M. U. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas M. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant dvejų metų laikotarpiui ir paskiriant jam BK 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose nustatytus įpareigojimus – neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat vieną iš BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

112. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjami tik prokuroro ir civilinio ieškovo atstovo apeliaciniai skundai ir pagal BPK nuostatas asmenų padėtis negali būti pasunkinta labiau nei to prašoma pareikštuose apeliaciniuose skunduose, nebendrina M. U. paskirtos bausmės su naujais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, nes taip jo padėtis būtų pasunkinta labiau nei to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl civilinių ieškinių klausimo išsprendimo

113. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo patenkinti N. S. , N. S. ir R. K. pareikštus civilinius ieškinius. Civilinio ieškovo AB SEB banko atstovas tai pat prašė patenkinti ir R. R. pareikštą civilinį ieškinį. Tuo tarpu gynėjai apeliacinės instancijos teisme kelia klausimą dėl nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje AB SEB bankas pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo, kadangi nenustatyta, jog žemės sklypų įsigijimui buvo panaudoti iš banko gautų paskolų pinigai.

114. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje civiliniai ieškovai pareikštais civiliniais ieškiniais prašė priteisti: VSDFV Kauno skyriui iš R. K. priteisti 643,73 Eur (t. 1, b. l. 48–49); UAB ,,As mundi“ kaip UAB „A.“ kreditoriui iš kaltų asmenų 1 296,33 Eur (t. 1, b. l. 56); Kauno apskrities VMI solidariai iš R. K. ir N. S. 10 062,54 Eur turtinės žalos atlyginimo; solidariai iš N. S. ir N. S. 71 350,48 Eur turtinės žalos atlyginimo; (t. 1, b. l. 90–91); AB SEB bankui solidariai iš R. K. ir N. S. 452 531,27 Eur turtinės žalos atlyginimo; solidariai iš R. R. ir N. S. 72 405 Eur turtinės žalos atlyginimo; solidariai iš N. S. ir N. S. 624 362,83 Eur turtinės žalos atlyginimo; solidariai iš R. K. , N. S. , R. R. , N. S. 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo patikslinto civilinio ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (t. 22, b. l. 99–105).

115. Pagal BPK 115 straipsnį visiškai arba iš dalies patenkinti civilinį ieškinį, pripažinti civiliniam ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, teismas gali tik priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Tuo tarpu sprendimas dėl civilinio ieškinio priimant išteisinamąjį nuosprendį priklauso nuo išteisinimo pagrindo. Teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, arba palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. BPK niekaip nereglamentuoja klausimo, koks sprendimas dėl civilinio ieškinio turi būti priimamas, kai baudžiamoji byla nutraukiama. Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-296/2012 buvo išaiškinta, kad tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje aiškinama, kad teisės spragas galima užpildyti „...taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją)“. Pagal kasacinio teismo praktiką nutraukiant bylą dėl senaties (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) civilinis ieškinys yra paliekamas nenagrinėtas, nes baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūksta, t. y. išnyksta kaltininko pareiga atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. Kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, šiems santykiams pasibaigus, civilinio ieškinio tenkinimas negalimas, tačiau toks ieškinys gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-216/2010,Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-46-699/2018).

116. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu skundžiamu nuosprendžiu civilinių ieškovų AB SEB bankas, Kauno apskrities VMI, VSDFV Kauno skyriaus ir UAB ,,As mundi“ civilinius ieškinius paliko nenagrinėtus ir išaiškino jiems teisę pareikšti civilinius ieškinius civilinio proceso tvarka. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas R. R., N. S. , R. K. ir N. S. priėmus išteisinamąjį nuosprendį, buvo teisingas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo keisti šios skundžiamo nuosprendžio dalies, nes teisėjų kolegija ir šiuo atveju vadovaudamasi teismų praktika ir BPK reikalavimais, R. R. , R. K. , N. S. ir N. S. nutraukus baudžiamąją bylą dėl senaties – BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, taip pat baudžiamojoje byloje šiems asmenims pareikštus civilinius ieškinius palieka nenagrinėtus ir civiliniams ieškovams išaiškina jų teisę, kad civiliniai ieškiniai gali būti reiškiami civilinio proceso tvarka. Esant tokiai situacijai, dėl gynėjų argumentų dėl AB SEB bankas pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo teisėjų kolegija nepasisako ir jų nevertina.

Dėl turto konfiskavimo

117. Apeliaciniame skunde prokuroras vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi prašo iš M. U. konfiskuoti pasisavinto turto dydžio – 973 311,51 Eur pinigų sumą.

118. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitokių priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

119. Pagal galiojančią teismų praktiką, jei turtą iš nusikalstamos veikos gavo keli asmenys, tačiau šio turto pas juos nerandama, ir nenustatyta kiekvienam iš asmenų atitekusi turto dalis, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš bendrininkų gali išieškoti lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2010, Nr. 2K-138/2014, Nr. 2K-527/2014, Nr. 2K-497-511/2015). Taip pat pagal galiojančią teismų praktiką, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu pabaigiamas baudžiamasis procesas, visais atvejais turi būti išsprendžiamas daiktų klausimas, t. y. pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktą priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje nurodytus požymius, konfiskuojami. Proceso pabaiga negali būti pagrindas turtą, kurio nusikalstama kilmė objektyviai nustatyta arba kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką, palikti apyvartoje. Atsižvelgiant į iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį reikalavimą paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda), pagal kurį niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo, konstatuotina, kad asmeniui, kuris pripažintas kaltu, taip pat asmeniui, kuris pagrįstai kaltintas nusikalstamos veikos padarymu, neturi būti sudarytos prielaidos disponuoti neteisėtai įgytu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2014, Nr. 2K-162-303/2017, Nr. 2K-50-942/2021).

120. Nagrinėjamoje byloje nustatyta (pripažinta), kad M. U. veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir N. S. (veiksmuose yra šios nusikalstamos veikos požymiai, tačiau jam baudžiamoji byla nutrauktina suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui) pasisavino UAB „B.“ didelės vertės – 973 311,51 Eur, turtą. Byloje nėra pakankamai duomenų, jog būtų galima neginčytinai spręsti, kokiomis proporcijomis minėti asmenys pasidalijo šiuos pasisavintus pinigus. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytą teismų praktiką ir nustatytas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad UAB „B.“ pasisavinto turto vertė – 973 311,51 Eur, turėtų būti išieškoma lygiomis dalimis iš M. U. ir N. S. , tačiau pagal BPK nuostatas asmens padėtis negali būti pabloginta labiau, nei to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde. Taigi, šiuo atveju, teismas baudžiamąją bylą nagrinėdamas apeliacinio skundo ribose, negali N. S. atžvilgiu taikyti turto konfiskavimo. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. U. išieškoma viso konfiskuotino turto pusę (50 proc.) atitinkanti pinigų suma (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

121. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat prašo N. S. , R. K. ir N. S. turtui taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą pratęsti iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo, o M. U. iki visiško turto konfiskavimo įvykdymo.

122. Išteisintiesiems R. R. , N. S. , R. K. ir N. S. procesą nutraukus ir civilinius ieškinius palikus nenagrinėtais, nėra pagrindo šioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje toliau taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą minėtų asmenų turtui, todėl paliekamas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl minėtų asmenų turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo, panaikinimo.

123. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2016 m. sausio 12 d. ir 2016 m. sausio 27 d. nutarimais siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, nutarta laikinai apriboti M. U. nuosavybės teises jam priklausančiam turtui – automobiliui ,,MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taip pat piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke; (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke; (duomenys neskelbtini) –AB SEB banke (t. 15, b. l. 52, 57, 149). Vėlesnėmis teismų nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas.

124. Atsižvelgiant į tai, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtas ir vėliau pratęstas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, taip pat į tai, kad šiuo nuosprendžiu M. U. pripažįstamas kaltu ir iš dalies patenkintas prokuroro apeliacinis skundas dėl M. U. turto konfiskavimo – išieškant pinigų suma, siekiant užtikrinti turto konfiskavimo tinkamą įvykdymą, M. U. turtui – automobiliui ,,MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taip pat piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke; (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke; (duomenys neskelbtini) –AB SEB banke, paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliekamas galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalį, kuria R. R., N. S. , M. U. ir R. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, N. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

Pripažinti, kad R. R. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje požymiai ir vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu baudžiamąją bylą R. R. nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Pripažinti, kad N. S. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje požymiai ir vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu baudžiamąją bylą N. S. nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Pripažinti, kad R. K. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje požymiai ir vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu baudžiamąją bylą R. K. nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Pripažinti, kad N. S. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalyje požymiai ir vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu baudžiamąją bylą N. S. nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

M. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

M. U. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 8 punktais M. U. įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) skirti M. U. baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Pašalinti iš R. R. , N. S. , R. K. , M. U. ir N. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymo nurodytą aplinkybę, kad jie veikė bendrininkų grupe ir nustatyti, kad jie veikė bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš nuteistojo M. U. konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatą 1 680 325 Lt (486 655,75 Eur) ir šią pinigų sumą iš M. U. išieškoti valstybės naudai.

Vadovaujantis BPK 151 straipsniu, skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. U. turtui – automobiliui ,,MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taip pat piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke; (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke; (duomenys neskelbtini) –AB SEB banke, palikti galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo, o turtą konfiskavus, panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.