Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. U. gynėjo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties, kuria M. U. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. U. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-71-319/2017 pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 23 d. iki 2007 m. lapkričio 26 d., būdamas UAB „B“ (duomenys pakeisti), į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas teisę ją atstovauti, priimti sprendimus šios įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdamas užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą UAB „B“ (duomenys pakeisti) turtą, veikdamas bendrininkų grupe kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei N. S., formaliai įsiforminusiu realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A“ (duomenys pakeisti), į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, bendrininkams susitarus ir N. S. sutikus kaip UAB „A“ (duomenys pakeisti) direktoriui pačiam pasirašyti bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, nusikalstamos veikos bendrininkai už 400 000,00 Lt (116 686,11 Eur) UAB „A“ (duomenys pakeisti) vardu iš J. M. 2007 m. lapkričio 23 d. nupirko žemės sklypą bei 2007 m. lapkričio 26 d. įformino šio žemės sklypo pardavimą jau neva (tariamai) už 3 760 650,00 Lt (1 089 159,52 Eur) M. U. vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „B“ (duomenys pakeisti), tačiau tikrovėje M. U. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nusikalstamos veikos bendrininkų kontroliuojamai UAB „A“ (duomenys pakeisti) nesumokėjo bei 3 360 650 Lt (973 311,51 Eur) pasisavino.

2. Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą, Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro G. Eidukevičiaus 2016 m. sausio 27 d. nutarimu M. U. atžvilgiu taikytas laikinas nuosavybės teisės į pinigines lėšas apribojimas, kurio terminas prokuroro ir teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2016 m. spalio 27 d.

1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį, kuria M. U. pratęstas laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas;

2) baudžiamąją bylą Nr. 1-71-319/2017 M. U. atžvilgiu nutraukti.

4.1. Skunde nurodoma, kad Kauno apygardos teismo nutartis yra formali, neteisėta ir nepagrįsta, joje netinkamai pritaikytos procesinės normos, reglamentuojančios nuosavybės apribojimo taikymą ir jo termino pratęsimą.

4.2. Kaip teigia gynėjas, vien kaltinimas sunkaus nusikaltimo padarymu negali turėti įtakos nuosavybės teisių apribojimo taikymui ar jo termino pratęsimui. Pažymima, kad baudžiamojoje teisėje galioja nekaltumo prezumpcija, kuri užtikrina žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių apsaugą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad dar neišnagrinėjus baudžiamosios bylos, t. y. neištyrus visų byloje surinktų duomenų, teismas jau iš anksto M. U. veiksmuose konstatuoja savanaudišką turtinį pobūdį, kas kelia pagrįstų abejonių bylą nagrinėjančio teismo nešališkumu. Todėl, galiojant nekaltumo prezumpcijai, taikyti nuosavybės teisių apribojimą M. U. piniginėms lėšoms yra neteisėta ir nepagrįsta.

4.3. Be to, nors laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymu siekiama užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius byloje, tačiau apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad civilinis ieškovas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pareiškęs tik 1 296,33 Eur civilinį ieškinį ir tai visų penkių kaltinamųjų atžvilgiu (t. 1, b. 1. 58), o kitas civilinis ieškovas AB (duomenys neskelbtini) teisminio bylos nagrinėjimo metu 2017 m. liepos 3 d. pateiktame patikslintame civiliniame ieškinyje savo reikalavimo M. U. atžvilgiu atsisakė. Esant tokioms aplinkybėms, teismo sprendimas tęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą visoms M. U. piniginėms lėšoms yra aiškiai neproporcingas ir nepagrįstas.

4.4. Taip pat skunde teigiama, kad skundžiama nutartis priimta tokioje procesinėje stadijoje, kai teisminis bylos nagrinėjimas negali būti vykdomas ir baudžiamoji byla M. U. atžvilgiu turi būti nedelsiant nutraukta, kadangi buvo grubiai pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 176 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios ikiteisminio tyrimo atlikimo terminus. Prokuroras privalo organizuoti ikiteisminį tyrimą taip, kad atitinkami procesiniai veiksmai būtų atlikti laiku ir nepažeidžiant įstatymais nustatytų terminų, priešingu atveju, kaltinamojo akto surašymo terminas taptų neapibrėžtas laike, o tai pažeistų įtariamojo teisę į greitą procesą ir teisę į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad paskutinį kartą 2016 m. vasario 29 d. aukštesniojo prokuroro rezoliucija ikiteisminio tyrimo terminas buvo pratęstas iki 2016 m. birželio 30 d. (1 t., b. l. 25), 2016 m. birželio 29 d. prašymu prokuroras kreipėsi į aukštesnįjį prokurorą prašydamas pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą iki 2017 m. liepos 22 d. (15 t., b. l. 142), duomenys iš IBPS sistemos patvirtina, kad toks prokuroro prašymas buvo registruotas IBPS sistemoje 2016 m. birželio 29 d., 13.49 val. (15 t., b. l. 144), tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad prokuroro 2016 m. birželio 29 d. prašymas pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą iki nustatyto termino ikiteisminiam tyrimui pabaigti, t. y. iki 2016 m. birželio 30 d., būtų buvęs patenkintas. Priešingai, iš IBPS sistemos duomenų matyti, kad Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo skyriaus vyriausias prokuroras Egidijus Zuzevičius susipažino su prašymu pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą tik 2016 m. liepos 5 d., 15:19:27 val. (15 t., b. l. 144). Taigi, iki nustatyto termino ikiteisminiam tyrimui užbaigti nei buvo surašytas kaltinamasis aktas, nei priimtas nutarimas pratęsti terminą ikiteisminiam tyrimui užbaigti. Kaltinamasis aktas byloje surašytas tik 2016 m. liepos 15 d. Tačiau pasibaigus ikiteisminiam tyrimui nustatytam terminui, visi vėliau atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai laikytini neteisėtais, bylą perdavus nagrinėti teisme, prokuroras neprašė pratęsti praleisto termino, be to, pats bylos perdavimas teismui, vėliau teisiamajame posėdyje atlikti veiksmai nepaneigia nustatyto ikiteisminio tyrimo termino pabaigos termino praleidimo fakto ir iš to kylančių pasekmių. Skunde prašoma vadovautis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-158-895/2015). Nors nagrinėjamoje byloje terminas ikiteisminiam tyrimui pabaigti buvo nustatytas ne ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, o aukštesniojo prokuroro nutarimu, tačiau ši aplinkybė procesinio įstatymo imperatyvumo ir termino pažeidimo pasekmių nekeičia, t. y. procesiniai veiksmai turi būti atliekami dar nepasibaigus nustatytam ikiteisminio tyrimo užbaigimo terminui, kitaip byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

6. Kaltinamojo M. U. gynėjo skundas atmetamas.

7. Kaltinamojo M. U. gynėjo skunde pateikiami du alternatyvūs prašymai, kurių vieno – prašymo nutraukti baudžiamąją bylą M. U. atžvilgiu, Lietuvos apeliacinis teismas, kaip skundą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo BPK X dalies tvarka nagrinėjantis aukštesnysis teismas, yra nekompetentingas spręsti, kadangi tokio pobūdžio prašymai pateikiami ir sprendžiami bylą iš esmės nagrinėjančio teismo, todėl dėl šio skundo prašymo pagrįstumo nepasisakoma.

8. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas įtariamajam (kaltinamajam) ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo (kaltinamojo) veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti (BPK 151 straipsnio 1 dalis).

9. Priešingai nei teigia kaltinamojo M. U. gynėjas, M. U. inkriminuoto nusikaltimo sunkumas yra reikšminga aplinkybė sprendžiant, ar kaltinamajam laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas pagrįstai. BPK 151 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs. Kadangi M. U. kaltinamas BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto, sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamo nusikaltimo padarymu, todėl byloje buvo pagrindas pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą.

10. Taip pat negalima sutikti su kaltinamojo gynėju, jog priimdamas skundžiamą nutartį apygardos teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją ir išreiškė savo šališkumą kaltinamojo atžvilgiu. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, nors apygardos teismas ir konstatavo, kad M. U. inkriminuotas nusikaltimas siejasi su turtinės žalos padarymu, o kartu ir turtinės naudos iš nusikalstamos veikos gavimu, tačiau skundžiamos nutarties teiginiai neperžengia asmens įtarimo (kaltinimo) būklės ir jais nėra konstatuojama M. U. kaltė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu.

11. Nors ir galima sutikti su kaltinamojo gynėju, kad iš M. U. ir kitų galimai nusikalstamą veiką padariusių asmenų civilinio ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ prašoma priteisti suma yra nedidelė, tačiau nagrinėjamoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas ne tik civiliniam ieškiniui, bet ir galimam turto konfiskavimui užtikrinti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pagal M. U. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamajam gali būti taikomas turto konfiskavimas, be to, M. U. kaltinamas itin didelės pinigų sumos pasisavinimu, todėl M. U. taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo mastas nelaikytinas neproporcingu, tuo labiau kad M. U. kiekvieną mėnesį leidžiama disponuoti nustatyta piniginių lėšų suma. Šiuo atveju laikino nuosavybės teisės apribojimo tikslai švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis nebūtų pasiekti.

12. Įvertinus galimai M. U. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kilusius padarinius, laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo turtui nevertintinas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams, šios procesinės prievartos priemonės taikymo sąlygos ir pagrindai nėra išnykę. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundžiama Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar pakeisti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamojo M. U. gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.