Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios R. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikomas kaltinamajai R. R. priklausančiam turtui, pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 12 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. R. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį tuo, kad nuo 2007 m. rugpjūčio 18 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d., būdama UAB „K“, įmonės kodas XXXX, reg. adresu (duomenys neskelbtini), direktore bei vienintele akcininke, turėdama teisę jai atstovauti, priimti sprendimus šios įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdama užimamų pareigų pagrindu jai patikėtą UAB „K“ turtą, pažeisdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kurioje nurodyta, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, UAB ,,K“ 2004 m. liepos 1 d. įstatų 8 punktą, kuriame nurodoma, kad „Bendrovės veiklos tikslai – gauti pelną iš bendrovės vykdomos veiklos; užtikrinti akcininkų bendrovei perduoto bei bendrovės veiklos metu sukaupto turto efektyvų panaudojimą...“, 20 punktą, kuriame nurodoma, kad „Bendrovės organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai“, veikdama vieninga tyčia ir turėdama vieningą nusikalstamą tikslą – pasisavinti jai patikėtą didelės vertės UAB „K“ turtą (pinigines lėšas), veikdama bendrininkų grupe kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei N. S., formaliai įsiforminusiu realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A“, įmonės kodas XXXX, registruotos adresu (duomenys neskelbtini) sav., akcininku ir direktoriumi, tam, kad šia įmone pasinaudoti siekiant pridengti nusikalstamos veikos schemą bei paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, bendrininkams iš anksto susitarus ir N. S. sutikus kaip UAB „A“ direktoriui pačiam pasirašyti arba pažadėjus surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, nusikalstamos veikos bendrininkai už 450 000 Lt (130 329 Eur) UAB „A“ vardu 2007 m. rugpjūčio 22 d. nupirko žemės sklypą bei po 9 dienų, t. y. 2007 m. rugpjūčio 31 d., įformino šio žemės sklypo pardavimą jau neva (tariamai) už 700 000 Lt (202 734 Eur) R. R. vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „K“, tačiau tikrovėje R. R. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nusikalstamos veikos bendrininkų kontroliuojamai UAB „A“ nesumokėjo bei 250 000 Lt (72 405 Eur) pasisavino, o būtent: Siekiant pridengti nusikalstamos veikos – svetimo UAB „K“ didelės vertės turto pasisavinimo schemą bei paslėpti šios nusikalstamos veikos pėdsakus, bendrininkai susitarė su N. S., kuris sutiko, kad bendrininkai UAB „A“ vardu už realią kainą nupirktų žemės sklypą, po to būtų įforminamas šio žemės sklypo pardavimas už didesnę kainą UAB „K“, tačiau grynieji pinigai pagal N. S. pateikiamus fiktyvius dokumentus UAB „A“ nebūtų perduodami ir sumokami, o UAB „K“ piniginės lėšos (grynieji pinigai) būtų pasisavinamos, tokiu būdu N. S. iš anksto pažadėjo paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus ir pridengti bendrininkus, nes nežinant realių (tikrųjų) sandorio aplinkybių, pagal N. S. pateiktus fiktyvius dokumentus UAB „K“ didelės vertės piniginės lėšos neva (tariamai) buvo išmokėtos UAB „A“ atstovui „D. B.“, kuriam ir tektų atsakomybė už neva (tariamai) gautų piniginių lėšų tolesnį panaudojimą, taip pat N. S. teikė duomenis (priemones), reikalingus nusikalstamai veikai vykdyti – realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės UAB „A“ pavadinimą, įmonės kodą, registracijos adresą, UAB „A“ vardu išrašytas sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus, savo kaip UAB „A“ direktoriaus vardą, pavardę, asmens kodą, asmens dokumento pavadinimą, numerį bei sutiko kaip UAB „A“ direktorius pasirašyti arba pažadėjo surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, po ko N. S. surado apie nusikalstamą veiką (svetimo UAB „K“ didelės vertės turto pasisavinimą) nieko nežinantį R. Ž., už 100 Lt atlygį sutikusį kaip UAB „A“ atstovas pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai pridengti ir vykdyti reikalinguose dokumentuose, šiam tikslui N. S. kaip UAB „A“ direktorius 2007 m. rugpjūčio 9 d. įformino įgaliojimą R. Ž. (patvirtintą K. miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K., notarinio registro Nr. G-XXX). Tęsiant iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, bendrininkai surado žemės sklypą parduodančią J. P. bei organizavo šio žemės sklypo įsigijimą UAB „A“ vardu už 450 000 Lt (130 329 Eur), 2007 m. rugpjūčio 22 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrininkų nurodymu, UAB „A“ formaliai atstovaujantis R. Ž. už bendrininkų sumokėtą 100 Lt atlygį pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. DA-XXX), pagal kurią bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „A“) vardu iš J. P., atstovaujamos V. S. (įgaliojimas patvirtintas V. miesto 28-jo notarų biuro notarės S. B. 2007 m. rugpjūčio 10 d., reg. Nr. XXXX), už 450 000 Lt (130 329 Eur) įsigijo 1,0 ha žemės sklypą, unikalus Nr. XXXX, esantį (duomenys neskelbtini) sav., tęsdami iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, R. R. ir kiti bendrininkai jau po keleto dienų, t. y. 2007 m. rugpjūčio 31 d. organizavo realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A“ vardu 2007 m. rugpjūčio 22 d. už 450 000 Lt (130 329 Eur) įgyto žemės sklypo pardavimo įforminimą jau neva (tariamai) už 700 000 Lt (202 734 Eur) jos (R. R.) vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „K“, tačiau tikrovėje bendrininkų kontroliuojamai UAB „A“ pinigų neperduodant ir nesumokant, o juos pasisavinant, 2007 m. rugpjūčio 31 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), R. R., žinodama, kad UAB „K“, kurią ji pati ir atstovavo, už UAB „A“ vardu 2007 m. rugpjūčio 22 d. nupirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sav., 700 000 Lt (202 734 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „K“ direktorė ir R. Ž. už tą patį bendrininkų sumokėtą 100 Lt atlygį pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. DA-XXX), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „K“ iš UAB „A“ (įmonės kodas XXXX, registruotos (duomenys neskelbtini) sav.) perka 1,0 ha žemės sklypą, unikalus Nr. XXXX, esantį (duomenys neskelbtini) sav., už 700 000 Lt (202 734 Eur), kuriuos bendrininko N. S. pateiktų – UAB „A“ vardu išrašytos sąskaitos faktūros – 2007-08-31 serija AIKA Nr. 15 pagrindu pagal UAB „A“ vardu 2007-08-31 kasos pajamų orderio kvitą AI Nr. 109 išrašytą 700 000 Lt sumai, UAB „K“ direktorė R. R. neva (tariamai) sumokėjo šiame kasos pajamų orderio kvite kaip UAB „A“ direktoriui nurodytam „D. B.“, t. y. sutartyje, sąskaitoje faktūroje ir kasos pajamų orderio kvite nurodyti žinomai neteisingi duomenys, nes tikrovėje UAB „K“ direktorė R. R. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nei kasos pajamų orderio kvite kaip UAB „A“ direktoriui nurodytam „D. B.“, nei jokiam kitam asmeniui neperdavė, tokiu būdu bendrininkų kontroliuojamos, jokios veiklos nevykdančios UAB „A“ vardu 2007 m. rugpjūčio 22 d. realiai už 450 000 Lt (130 329 Eur) įgijus žemės sklypą bei po keleto dienų įforminus jo pardavimą UAB „K“ neva (tariamai) jau už 700 000 Lt (202 734 Eur), tikrovėje UAB „K“ direktorė R. R. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) UAB „A“ nesumokėjo ir niekam neperdavė, o 250 000 Lt (72 405 Eur) pasisavino, taip R. R. pasisavino užimamų pareigų pagrindu jai patikėtą didelės 250 000 Lt (72 405 Eur) vertės svetimą UAB „K“ turtą (pinigines lėšas), tuo UAB „K“ padarė didelę 250 000 Lt (72 405 Eur) turtinę žalą. Siekiant užtikrinti civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Gintaro Eidukevičiaus 2016 m. sausio 12 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajai R. R. priklausančiam turtui. Vėlesniais teismo procesiniais sprendimais laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas buvo tęsiamas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas kaltinamajai R. R. priklausančiam turtui: 1/2 gyvenamojo namo, unikalus Nr. XXXX, 1/2 garažo, unikalus Nr. XXXX, 1/2 ūkinio pastato, unikalus Nr. XXXX, ir 1/2 kitų statinių, unikalus Nr. XXXX, esančių (duomenys neskelbtini), bei 1/2 žemės sklypo unikalus Nr. XXXX, esančio (duomenys neskelbtini), automobiliui ,,M“, valst. Nr. XXXX VIN kodas XXXX. Kaltinamoji R. R. skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir laikino nuosavybės teisės apribojimo jai priklausančiam turtui netaikyti.Skunde nurodoma, kad pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dešimt metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas. Pasak kaltinamosios, 2017 m. rugpjūčio 31 d. suėjo jos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 183 straipsnio 2 dalį senaties terminas. Todėl, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, ji (R. R.) negali būti pripažinta kalta padariusi inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuteista skiriant bausmę, taip pat negali būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės bei tenkinami baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai. Kaltinamoji taip pat nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad šiuo metu procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės į kaltinamosios turtą apribojimas – taikomas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, esant manymui, kad kaltinamosios turimas turtas, į kurį taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu. Turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, įgytas žymiai anksčiau nei kaltinamajai inkriminuojamos nusikalstamos veikos.Kaltinamoji nesutinka su teismo išvada, kad egzistuoja ir kitas BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas, leidžiantis taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą bei pratęsti jo taikymo terminą, t. y. byloje pareikštas civilinis ieškinys. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, vadovaudamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi, civilinis ieškinys gali būti visiškai ar iš dalies patenkinamas tik priimant apkaltinamąjį nuosprendį, kuris jos (R. R.) atžvilgiu jau negali būti priimtas, nes suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis. Pasak kaltinamosios, nutraukus baudžiamąją bylą dėl senaties, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtas. Skunde kaltinamoji taip pat nurodo, kad AB XX banko pareikštas civilinis ieškinys nesusijęs su jai inkriminuojama nusikalstama veika, nes 250 000 Lt turtinė žala padaryta ne AB XX bankui, o UAB „K“. AB XXX banko ieškinys pagal jame nurodytos tariamos nusikalstamos veikos padarymo laiką, kitas nurodytas faktines aplinkybes ir nurodytą veikos kvalifikavimą, nebuvo susijęs su jai (R. R.) pareikštu įtarimu dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo, todėl ikiteisminio tyrimo metu AB XX bankas buvo pripažintas civiliniu ieškovu nepagrįstai. Taip pat pažymi, kad AB XX banko patikslintas ieškinys buvo pateiktas pažeidžiant BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. jau vykstant įrodymų tyrimui byloje. Kaltinamosios R. R. skundas atmetamas.Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis, kuria pratęstas kaltinamosios R. R. turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas, yra teisėta ir pagrįsta.Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinosios nuosavybės teisės apribojimas. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų: civilinio ieškinio užtikrinimas baudžiamajame procese, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas.Šioje baudžiamojoje byloje R. R. kaltinama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį tuo, kad nuo 2007 m. rugpjūčio 18 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d., būdama UAB „K“ direktore bei vienintele akcininke, pasisavino užimamų pareigų pagrindu jai patikėtą didelės 250 000 Lt (72 405 Eur) vertės svetimą UAB „K“ turtą (pinigines lėšas), tuo UAB „K“ padarydama didelę 250 000 Lt (72 405 Eur) turtinę žalą. Teismas nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo, iš esmės nesprendžia, ar byloje bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas. Kaltininko galimo pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo (BK 72 straipsnio) taikymu. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius, kad kaltinamajai priklausančios piniginės lėšos yra BK uždraustos, šio asmens padarytos veikos rezultatas, jos gali būti konfiskuotos BK 72 straipsnyje numatyta tvarka. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, kad įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymams, jog kaltinamojo turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu. Atsižvelgus į R. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, kad kaltinamoji dėl savo galimai neteisėtų veiksmų yra gavusi pinigines lėšas, kaip galimai nusikalstamų veikų rezultatą, yra pagrindas manyti, kad jai gali būti taikomas turto konfiskavimas. Todėl atmetami kaip deklaratyvūs skundo argumentai, kad areštuoto kaltinamajai priklausančio turto negalima laikyti uždraustos veikos rezultatu. Teismas nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – taip pat iš esmės nesprendžia ir civilinio ieškinio pagrįstumo klausimo. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad civiliniai ieškovai AB XX bankas baudžiamojoje byloje pareiškė 72 405 Eur civilinį ieškinį, o UAB „A“ – 1 296,33 Eur civilinį ieškinį. Todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamosios R. R. priklausančiam turtui taikomas dėl galimai nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo užtikrinimui taip pat pagrįstai.Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad AB XX bankas 2017 m. liepos 3 d. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kurį apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. vykusiame teisiamajame posėdyje protokoline nutartimi priėmė, motyvuodamas tuo, kad civilinis ieškinys gali būti tikslinamas ir šioje proceso stadijoje. Atsižvelgiant į tai, atmetami kaip deklaratyvūs skundo argumentai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas AB XX bankas civilinį ieškinį pateikė pavėluotai, nes civilinis ieškinys buvo priimtas dar ikiteisminio tyrimo metu, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis buvo tik patikslintas. Tuo pačiu pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje teismas taip pat nesprendžia, ar nusikalstama veika buvo padaryta, o tuo labiau nevertina nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įskaitant ir tikslų nusikalstamos veikos padarymo laiką. Nors kaltinamajame akte nurodytas R. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo laikas, tačiau tikslias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nustatys pirmosios instancijos teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, ir atsižvelgęs į tai, spręs baudžiamosios atsakomybės senaties taikymo klausimą. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu kaltinamosios R. R. turtui taikomo nuosavybės teisės apribojimo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs, todėl kaltinamosios turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas pagrįstai. Naikinti skundžiamos nutarties nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kaltinamosios R. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.