Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamosios R. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarties, kuria laikinas nuosavybės teisių apribojimas R. K. piniginėms lėšoms pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2017 m. sausio 27 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, R. K. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje.

Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Gintaro Eidukevičiaus 2016 m. sausio 27 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į R. K. pinigines lėšas. Vėlesniais prokuroro ir teismo procesiniais sprendimais laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas buvo tęsiamas.

Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas į R. K. pinigines lėšas reikalingas užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir civilinį ieškinį. Šiuo atveju R. K. pareikštame kaltinime nėra nieko nurodyta apie uždraustos veikos įrankius, priemones ar rezultatus. Pasak advokato, nesuprantama, kuo tariamai R. K. pasisavintos piniginės lėšos yra susijusios su piniginėmis lėšomis, kurios yra gaunamos į kaltinamosios banko sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios R. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundas atmetamas.

BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Nei BPK 151 straipsnis, nei kiti procesiniai įstatymai bylą perdavus teismui laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo trukmės neapriboja.

Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Šioje baudžiamojoje byloje R. K. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 20 d. iki 2008 d. rugsėjo 2 d., būdama UAB „A“ (duomenys pakeisti) vienintele akcininke bei direktore, pasisavino jai patikėtą didelės 1 562 500 Lt (452 531,27 Eur) vertės svetimą „A“ (duomenys pakeisti) turtą (pinigines lėšas), tuo UAB „A“ (duomenys pakeisti) padarydama didelę 1 562 500 Lt (452 531,27 Eur) turtinę žalą.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad civiliniai ieškovai AB „S“ (duomenys pakeisti) baudžiamojoje byloje pareiškė 1 206 730,84 Eur civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 79-85), Kauno AVMI pareiškė 10 062,54 Eur civilinį ieškinį (t. 1, b. 1. 90-94), VSDFV Kauno skyrius pareiškė 643,73 Eur civilinį ieškinį (t. 1, b. 1. 48-51), UAB „B“ (duomenys pakeisti) pareiškė 1 296,33 Eur civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 56-60).

BPK X dalyje nustatyta tvarka skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas patikrina tik skundžiamos nutarties pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimo termino teisėtumą ir pagrįstumą. Nors advokatas skunde nurodo, kad byloje nėra patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog R. K. pasisavino kaltinime nurodytas pinigines lėšas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų (liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, specialistų išvadose užfiksuoti duomenys bei kita baudžiamosios bylos medžiaga), suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamoji galėjo padaryti jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Be to, nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet iš esmės nesprendžia kaltės bei civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų, taip pat, ar byloje bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas. Tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Kaltininko galimo pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo (BK 72 straipsnio) taikymu. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius, jog kaltinamajai priklausančios piniginės lėšos, kurioms šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra Lietuvos Respublikos BK uždraustos, šio asmens padarytos veikos rezultatas, jos gali būti konfiskuotos BK 72 straipsnyje numatyta tvarka. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymams, jog kaltinamojo turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į R. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, kad kaltinamoji dėl savo galimai neteisėtų veiksmų yra gavusi pinigines lėšas, kaip galimai nusikalstamų veikų rezultatą, yra pagrindas manyti, kad jai gali būti taikomas turto konfiskavimas. Šioje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl šios nusikalstamos veikos buvo padaryta turtinė žala, kurios atlyginimo užtikrinimui taip pat yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajai R. K. priklausančiam turtui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji galimai pasisavino didelės vertės svetimą turtą ir byloje pareikšti pakankamai dideli civiliniai ieškiniai, BPK 116 straipsnyje ir BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai taikyti nuosavybės teisių apribojimą išlieka.

Skunde gynėjas taip pat nurodo, kad ši procesinė prievartos priemonė kaltinamosios turtui yra taikoma ilgą laiką, t. y. nuo 2016 m. sausio 27 d. Aukštesniojo teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą proporcingumo principas pažeistas nebuvo. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju - Lietuvos Respublikos BPK ir yra galimi. Atkreiptinas dėmesys, kad šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą. Atsižvelgiant į galimai kaltinamosios R. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat į tai, kad pareikšti civiliniai ieškiniai yra pakankamai dideli, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamosios R. K. turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamosios turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių ir turto konfiskavimo įvykdymas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikšti pakankamai dideli civiliniai ieškiniai ir galimai pasisavintas didelės vertės turtas, šis tikslas negali būti pasiektas švelnesnėmis priemonėmis.

Nors gynėjas skunde nurodo, kad nuosavybės teisių apribojimas R. K. turto atžvilgiu trukdo jos teisių bei teisėtų interesų įgyvendinimui, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas – kaltinamosios turtui varžo jos teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Tokių duomenų skunde nepateikia ir kaltinamosios gynėjas. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamosios R. K. laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, nepažeidė šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Šiuo metu skundžiamoje nutartyje nurodyti nuosavybės teisės apribojimo pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę, jų nepaneigia ir skunde nurodyti gynėjo argumentai. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamosios turtui Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi pratęstas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamosios R. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.