Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios R. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarties, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikomas kaltinamajai R. K. priklausančiam turtui, pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 12 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, R. K. kaltinama padariusi nusikaltimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje.Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Gintaro Eidukevičiaus 2016 m. sausio 12 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajai R. K. priklausančiam turtui. Vėlesniais prokuroro ir teismo procesiniais sprendimais laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas buvo tęsiamas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas kaltinamosios R. K. priklausančiam turtui, t. y. ¼ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir automobiliui „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).Kaltinamosios R. K. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius skunde prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti. Gynėjas nurodo, kad byloje nėra patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog R. K. pasisavino kaltinime nurodytas pinigines lėšas, todėl R. K. pateiktas kaltinimas yra nepagrįstas. Pažymi, kad nuosavybės teisių apribojimas R. K. turto atžvilgiu taikomas jau labai ilgą laiką. Prokuroras prašo gynėjo skundą atmesti. Kaltinamosios R. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundas atmetamas.Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis, kuria pratęstas kaltinamosios R. K. turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas, yra teisėta ir pagrįsta.

6. Šioje baudžiamojoje byloje R. K. kaltinama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį tuo, kad nuo 2007 m. rugsėjo 20 d. iki 2008 d. rugsėjo 2 d., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintele akcininke bei direktore, pasisavino jai patikėtą didelės 452 531,27 Eur (1 562 500 Lt) vertės svetimą „(duomenys neskelbtini)“ turtą (pinigines lėšas), tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydama didelę 452 531,27 Eur (1 562 500 Lt) turtinę žalą.

7. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad civiliniai ieškovai AB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojoje byloje pareiškė 452 531,27 Eur civilinį ieškinį, Kauno AVMI – 10 062,54 Eur civilinį ieškinį, VSDFV Kauno skyrius – 643,73 Eur civilinį ieškinį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 296,33 Eur civilinį ieškinį.

8. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, kad R. K. galėjo padaryti jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, specialistų išvadose užfiksuoti duomenys ir kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia kaltinamosios gynėjo dėmesį, kad sprendžiant laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo (termino pratęsimo) klausimą nurodyti duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su laikino nuosavybės teisių apribojimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau tokiu atveju šie duomenys nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas, nes šioje stadijoje asmens kaltės klausimas nesprendžiamas. Todėl konstatuojama, kad apygardos teismas, vertindamas aptartus duomenis ir spręsdamas klausimą dėl R. K. turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, laikėsi bendrųjų ir specialiųjų šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų.

8.1. Teismas nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo, iš esmės nesprendžia ne tik kaltės, bet ir civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų, taip pat, ar byloje bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas. Tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Kaltininko galimo pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo (BK 72 straipsnio) taikymu. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius, kad kaltinamajai priklausančios piniginės lėšos, kurioms šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra BK uždraustos, šio asmens padarytos veikos rezultatas, jos gali būti konfiskuotos BK 72 straipsnyje numatyta tvarka. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, kad įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymams, jog kaltinamojo turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į R. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, kad kaltinamoji dėl savo galimai neteisėtų veiksmų yra gavusi pinigines lėšas, kaip galimai nusikalstamų veikų rezultatą, yra pagrindas manyti, kad jai gali būti taikomas turto konfiskavimas. Taip pat šioje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl šios nusikalstamos veikos buvo padaryta turtinė žala, kurios atlyginimo užtikrinimui taip pat yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajai R. K. priklausančiam turtui. Atsižvelgiant į tai, BPK 116 straipsnyje ir BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, taikyti nuosavybės teisių apribojimą, išlieka.

Kaltinamosios gynėjas taip pat nurodo, kad aptariama procesinė prievartos priemonė kaltinamosios turtui yra taikoma jau labai ilgą laiką. Tačiau aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju R. K. teisės ir laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK ir yra galimi. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – kaltinamosios turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo – gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymas. Atsižvelgiant į galimai kaltinamosios R. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat į civiliniais ieškiniais reikalaujamų sumų dydį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamosios R. K. turtui negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Be to, kaltinamosios gynėjas skunde nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad dėl taikomų suvaržymų kaltinamoji R. K. patiria tokius suvaržymus, kurie peržengia teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas. Svarbu pažymėti, kad nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.Įvertinęs nustatytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu kaltinamosios R. K. turtui taikomo nuosavybės teisės apribojimo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs, todėl kaltinamosios turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas pagrįstai. Naikinti skundžiamos nutarties nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kaltinamosios R. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.