- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-07
- Bylos Nr.
- 1S-323-449/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00226-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- R. R.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios R. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarties, kuria trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 12 d., pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas R. R. nuosavybės teise priklausančiam turtui: 1/2 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, bei 1/2 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, automobiliui „MERCEDES BENZ", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. R. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 183 straipsnio 2 dalyje. R. R. kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 18 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore bei vienintele akcininke, pasisavino užimamų pareigų pagrindu jai patikėtą didelės 250 000 Lt (72 405,00 Eur) vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą (pinigines lėšas), tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydama didelę 250 000 Lt (72 405,00 Eur) turtinę žalą.
R. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 20 d. iki 2008 d. rugsėjo 2 d., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintele akcininke bei direktore, pasisavino jai patikėtą didelės 1 562 500 Lt (452 531,27 Eur) vertės svetimą „(duomenys neskelbtini)“ turtą (pinigines lėšas), tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydama didelę 1 562 500 Lt (452 531,27 Eur) turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
M. U. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 23 d. iki 2007 m. lapkričio 26 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pasisavino užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės 3 360 650 LT (973 311,51 Eur) vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą (pinigines lėšas), tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas didelę 3 360 650 LT (973 311,51 Eur) turtinę žalą.
N. S. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 9 d. iki 2008 m. gegužės 6 d., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore pasisavino užimamų pareigų pagrindu jai patikėtą didelės 2 155 800 Lt (624 362,83 Eur) vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą (pinigines lėšas), tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydama didelę 2 155 800 Lt (624 362,83 Eur) turtinę žalą.
N. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad nuo 2007 m. rugpjūčio pradžios, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2008 m. rugsėjo 2 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi, teikdamas priemones būtinas nusikalstamai veikai daryti - padėjo pasisavinti didelės vertės svetimą turtą, o būtent: nusikalstamos veikos bendrininkai iš viso už 1 025 000 Lt (296 860,51 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nupirko žemės sklypus, po to sekančią dieną (ar po kelių dienų) įforminus šių žemės sklypų ir statinių pardavimą jau neva (tariamai) už 8 353 950 Lt (2 419 471,15 Eur) bendrininkų vadovaujamoms ir atstovaujamoms UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelė akcininkė ir direktorė R. R. - 250 000 Lt (72 405,00 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelė akcininkė ir direktorė N. S. - 2 155 800 Lt (624 362,83 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. U. - 3 360 650 Lt (973 311,51 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelė akcininkė ir direktorė R. K. - 1 562 500 Lt (452 531,27 Eur) įmonių piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nusikalstamos veikos bendrininkų kontroliuojamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrovėje nesumokėjo bei šias pinigines lėšas pasisavino, tuo padarant įmonėms to paties dydžio didelę turtinę žalą.
2. Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2016 m. sausio 12 d. nutarimu buvo laikinai apribotos R. R. nuosavybės teisės į jai nuosavybės teise priklausančius 1/2 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, bei 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, taip pat automobilį MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
3. Skundžiama 2017 m. spalio 10 d. nutartimi Kauno apygardos teismas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 12 d., pratęsė laikiną nuosavybės teisių apribojimą R. R. nuosavybės teise priklausančiam turtui. Teismas įvertino, kad R. R. kaltinama sunkaus nusikaltimo padarymu, t. y. tuo, kad veikdama bendrininkų grupe, užimamų pareigų pagrindu pasisavino jai patikėtą didelės - 250 000 Lt (72 405,00 Eur) vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą - pinigines lėšas, tuo padarant įmonei to paties dydžio didelę turtinę žalą. Šios piniginės lėšos yra baudžiamojo kodekso uždraustos veikos rezultatas, t. y. konfiskuotinas turtas, nusikalstama veika tiesiogiai siejasi su turtinės žalos padarymu. Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai: AB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojoje byloje pareiškė 72 405 Eur civilinį ieškinį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 1 296,33 Eur civilinį ieškinį. Teismas konstatvo esant BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą, leidžiantį taikyti nuosavybės teisių apribojimą bei pratęsti jo terminą. Teismas pažymėjo, kad procese privalo būti paisoma ne tik kaltinamųjų teisių, bet ginami ir nukentėjusiųjų teisėti interesai, taip pat imamasi priemonių jiems apsaugoti. Kaltinamosios teisių suvaržymu siekiama užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius byloje bei galimą turto konfiskavimą, nes, netaikant procesinės prievartos priemonės, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu žalos atlyginimo įvykdymas, ir šis tikslas nebūtų pasiektas švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis.
Šalies argumentai
4. Kaltinamoji R. R. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą R. R. nuosavybės teise priklausančiam turtui.
4.1. Skunde nurodo, kad pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktį (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dešimt metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas. 2017-08-31 suėjo R. R. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį senaties terminas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016-06-27 nutarimu prieštaraujančia Konstitucijai pripažinta BPK 235 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja nustatyta, kad byla nutraukiama, kai yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai; BPK 254 straipsnio 4 dalis tiek, kiek pagal ją nagrinėjimo teisme metu, kai nustatoma BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, t. y. kad suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, byla nutraukiama teismo nutartimi, teismui neišsprendus, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Šiuo atveju, nors ir suėjo baudžiamosios atsakomybės, dėl kaltinime R. R. inkriminuoto nusikaltimo, senaties terminas, teismas privalo bylą išnagrinėti teisiamajame posėdyje ir išspręsti, ar kaltinamoji buvo pagrįstai kaltinama padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką. Suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, R. R. atžvilgiu nebegali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o galimi tik tokie galutiniai teismo sprendimai - teismui nustačius, kad ji buvo nepagrįstai kaltinama padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką, turėtų būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, o teismui nusprendus, kad ji pagrįstai buvo kaltinama padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką, byla turėtų būti nutraukta teismo nutartimi, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, kaltinamosios R. R. atžvilgiu nebegali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis - ji negali būti pripažinta kalta padariusi inkriminuotą nusikaltimą ir nuteista skiriant bausmę, taip pat baudžiamojo poveikio priemones, jų tarpe ir turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, negali būti tenkinamas baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys. Kaltinamosios nuomone, teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad šiuo metu procesinė prievartos priemonė - laikinas nuosavybės teisės į kaltinamosios turtą apribojimas taikomas tikslu užtikrinti galimą turto konfiskavimą, esant manymui, kad kaltinamosios turimas turtas, į kurį taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu. Turtas, į kurį taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, įgytas žymiai anksčiau. Teismas nutartyje nurodė, kad R. R. nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarė laikotarpiu nuo 2007-08-18 iki 2007-08-31, šia nusikalstama veika pasisavintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos - 250 000 Lt yra Baudžiamojo kodekso uždraustos nusikalstamos veikos rezultatas, t. y. konfiskuotinas turtas. Tačiau, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, net ir R. R. pareikštą kaltinimą pripažinus pagrįstu, baudžiamoji byla turėtų būti nutraukta teismo nutartimi vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Tokiu atveju R. R. negalėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas ir iš jos išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, nes pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, turto konfiskavimas gali būti skiriamas kartu su bausme, t. y. gali būti skiriamas tik priėmus apkaltinamąjį nuosprendį. BK 67 straipsnio 2 dalis nustato, kad turto konfiskavimas pilnamečiui asmeniui dar gali būti taikomas jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleidus nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais. Tuo tarpu bylos nutraukimas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui nėra atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ar nuo bausmės. Priėmus teismo sprendimą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo, baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūksta, nes išnyksta kaltininko pareiga atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. Vadinasi, tokiam asmeniui negali būti įgyvendinama baudžiamoji atsakomybė, t. y. negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, skiriama bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės, jų tarpe ir turto konfiskavimas.
4.2. Kaltinamoji nesutinka su teismo išvada, kad egzistuoja ir kitas BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas (byloje pareikštas civilinis ieškinys), leidžiantis taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą bei pratęsti jo taikymo terminą. BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi, civilinis ieškinys gali būti visiškai ar iš dalies patenkinamas tik priimant apkaltinamąjį nuosprendį, kuris R. R. atžvilgiu jau nebegali būti priimtas, suėjus jo priėmimo senačiai. Pagal BPK 115 straipsnio 2 dalį išteisinamojo nuosprendžio priėmimo atveju teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, arba palieka ieškinį nenagrinėtą, jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. BPK tiesiogiai nėra nustatyta, kaip turėtų būti išsprendžiamas civilinis ieškinys, kai baudžiamasis procesas nutraukiamas vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Pasak kaltinamosios, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, šiems santykiams pasibaigus, civilinio ieškinio tenkinimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-260/2006, 2K-216/2010). Nutraukus baudžiamąją bylą dėl senaties, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtas. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje palikus nenagrinėtą, toks ieškinys gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-07 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-218/2014). Skunde kaltinamoji nurodo ir tai, kad AB (duomenys neskelbtini)R. R. pareikštas civilinis ieškinys nesusijęs su jai inkriminuota nusikalstama veika padaryta 250 000 Lt turtine žala, pagal kaltinimą padaryta ne AB (duomenys neskelbtini), o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinime nurodžius, kad nusikalstama veika buvo padaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybei ir kartu nurodžius, kad būtent šiai bendrovei buvo padaryta turtinė žala, tarp AB (duomenys neskelbtini)ieškinyje nurodytos juridinio asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos turtinės žalos AB (duomenys neskelbtini), nenurodytos R. R. pareikštame kaltinime, nėra priežastinio ryšio. AB (duomenys neskelbtini) ieškinys pagal jame nurodytos tariamos nusikalstamos veikos padarymo laiką, kitas nurodytas faktines aplinkybes ir nurodytą veikos kvalifikavimą, nebuvo susijęs su R. R. tuo metu byloje pareikštu įtarimu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo, todėl, pasak kaltinamosios, ikiteisminio tyrimo pareigūnė 2016-04-26 nutarimu AB (duomenys neskelbtini) nepagrįstai pripažino civiline ieškove. Kaltinamoji nurodo ir tai, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-71-319/2017, jau vykstant įrodymų tyrimui, priešingai BPK 112 straipsnio. 1 dalies. nuostatoms, AB (duomenys neskelbtini) pareiškė patikslintą ieškinį, tačiau, pasak kaltinamosios, tai naujas ieškinys, kuriame prieštaringai ir iškraipius R. R. pareikštą kaltinimą, vienur nurodė, kad laikotarpiu nuo 2007 -08-18 iki 2007-08-31 padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje, R. R. pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą - 250 000 Lt, o kitur nurodė, kad ta nusikalstama veika kaltinamoji padarė turtinę žalą ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip nurodyta kaltinime, o AB (duomenys neskelbtini), nes pasisavinus bendrovės turtą, ši bendrovė neteko galimybės atsiskaityti su AB (duomenys neskelbtini) pagal vėliau - 2007-09-13 sudarytą kredito sutartį, ir kad kaltinamosios R. R. veiksmai esą yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su žala, kurią dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų patyrė AB (duomenys neskelbtini). Kaltinamosios nuomone, naujas AB (duomenys neskelbtini) ieškinys teismo priimtas nepagrįstai, pažeidus BPK 109 straipsnio ir 212 straipsnio 1 dalies nuostatas. AB (duomenys neskelbtini) R. R. nepareiškė civilinio ieškinio civilinio proceso tvarka. Be to. AB (duomenys neskelbtini) dėl 2016-04-25 ir 2017-06-29 ieškiniuose nurodytų aplinkybių, jau bankrutavusiai ir likviduotai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdžius kreditinės prievolės, negrąžinus bankui dalies kredito, nesumokėjus palūkanų ir delspinigių, jau nebegali R. R., kaip buvusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei, pareikšti civilinio ieškinio civilinio proceso tvarka, nes suėjo ieškinio senaties terminai, numatyti CPK 125 straipsnio 5 dalies 1 punkte, 8 dalyje ir 9 dalyje. Procesine prievartos priemone, numatyta BPK 151 straipsnyje, negali būti užtikrinami dar nepareikšti civilinio proceso tvarka ir galimai negalimi pareikšti tokia tvarka civiliniai ieškiniai.
4.4. Skunde kaltinamoji nurodo ir tai, kad BPK 151 straipsnis nesieja laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindų ir sąlygų su įtariamojo ar kaltinamojo apklausa, jo parodymų davimu ar nedavimu. R. R. pareikštas kaltinimas negali būti pakeistas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka, nurodžius kitokį nusikalstamos veikos padarymo laiką. Kaltinamosios parodymų davimas negali nulemti pareikšto kaltinimo pakeitimo, nes ji neprisipažįsta padariusi kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką ir negali ateityje parodyti, kad esą padarė kaltinime nurodytą nusikaltimą kitu laiku. Be to, kaltinamoji gali pasinaudoti teise neduoti parodymų.
4.5. BPK 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga. BPK 159 straipsnio 8 dalis nustato, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas bylos teisminio nagrinėjimo metu panaikinamas teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga. Kaltinamosios nuomone, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, nebėra pagrindo laikinu nuosavybės teisės apribojimu užtikrinti nebegalimo patenkinti baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio ir nebegalimo taikyti turto konfiskavimo. Suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo negali sąlygoti kaltinime inkriminuoto nusikaltimo sunkumas ir savanaudiškas turtinis pobūdis. Tolesnis laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas R. R. turtui yra ne tik per griežta ir neproporcinga procesinės prievartos priemonė, bet ji nuo 2017-09-01 taikoma nepagrįstai ir neteisėtai.
5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Skundas atmetamas.
7. Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. KT19-N10/2016 pripažino, kad BPK 235 straipsnio 1 dalis tiek, kiek nustatyta, kad byla nutraukiama, kai yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; BPK 254 straipsnio 4 dalis (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją nagrinėjimo teisme metu, kai nustatoma BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, byla nutraukiama teismo nutartimi, teismui neišsprendus, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje byloje Nr. 2K-P-31-746/2016 nurodė, kad aiškindamas BK 95 straipsnio ir BPK 3 straipsnio nuostatas Konstitucijos nuostatų kontekste, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad, taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia BPK reglamentuota tvarka turi būti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybė senaties terminai, turi būti aiškinamas kad, suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis.
8. Iš šios baudžiamosios bylos matyti, kad R. R. kaltinama nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, padariusi laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 18 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d. Galima sutikti su kaltinamosios skundo argumentu, kad pagal kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamos veikos aprašymą, baudžiamosios atsakomybės senaties terminas suėjo 2017 m. rugpjūčio 31 d. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu 2016 m. liepos 18 d. perduota teismui, Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi perduota nagrinėti ir nagrinėjama teisiamajame posėdyje, byloje atliekamas įrodymų tyrimas. Šioje proceso stadijoje teismas neturi teisės priimti sprendimą dėl bylos nutraukimo suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Teismas privalo išnagrinėti bylą teisiamajame posėdyje ir priimti galutinį procesinį sprendimą, apie tai nurodoma ir skundžiamoje nutartyje. Klausimus dėl procesinės prievartos priemonių taikymo teismas turės išspręsti priimdamas nuosprendį. Kaltinamosios skunde nurodoma, jog suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali būti taikomas bei pratęsiamas jo terminas, be to, kaltinamosios nuomone, taikant šią procesinės prievartos priemonę, pažeidžiamas proporcingumo principas, nes kaltinamajai negalės būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis), į kaltinamajai nuosavybės teise priklausantį turtą negalės būti nukreiptas ir išieškojimas dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Su šiais skundo argumentais galima sutikti tik iš dalies.
8.1. Nors kaltinamajame akte nurodomas R. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo laikas, tačiau tikslias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (jei nusikalstama veika buvo padaryta) nustatys pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylos įrodymus, tik tada bus sprendžiamas klausimas dėl kaltinamo asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties taikymo. Galima sutikti su skundo argumentu, kad nepriėmęs apkaltinamojo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas neturės galimybės taikyti BK 72 straipsnio. Tuo tarpu, skundo argumentas, kad yra pažeistas ir senaties terminas pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka, yra nepagrįstas. Kaltinamosios skunde nurodoma, kad AB (duomenys neskelbtini) iki šiol nepareiškė civilinio ieškinio civilinio proceso tvarka. BPK 112 straipsnis reglamentuoja civilinio ieškinio pareiškimą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; 2 punkte - palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. CK 1.130 straipsnis reglamentuoja ieškinio senaties termino nutraukimą. Pagal šio straipsnio 5 dalį, jeigu teismas palieka nenagrinėtą pareiškimą baudžiamojoje byloje, tai prieš ieškinio pareiškimą prasidėjęs ieškinio senaties terminas eina toliau nuo nuosprendžio, kuriuo pareiškimas paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjimo dienos. BPK 116 straipsnyje numatyta, kad proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas teisingai nurodė, jog turi būti užtikrinti ne tik kaltinamojo, bet ir nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens interesai. Procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų (BPK 11 straipsnis). Šioje baudžiamojoje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą proporcingumo principas nepažeidžiamas. Aptariamu atveju, apygardos teismas pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą nustatė dalinį nuosavybės teisių apribojimą.
9. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, kad procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo tvarka nebuvo pažeista. Skundžiamą Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį naikinti kaltinamosios skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kaltinamosios R. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.