Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamosios N. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties, kuria laikino nuosavybės teisės apribojimo kaltinamosios N. S. bankų sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 27 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje N. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 9 d. iki 2008 m. gegužės 6 d., būdama UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktore, turėdama teisę ją atstovauti, priimti sprendimus UAB „A.“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdama jai užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės UAB „A.“ turtą, pažeisdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kuriame nurodoma, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, UAB “A.“ 2007 m. birželio 7 d. įstatų 2.1 p., kuriame nurodoma, kad „Bendrovės veiklos tikslas – vykdyti pelno siekiančią ūkinę komercinę veiklą“, 7.2 p., kuriame nurodoma, kad „Direktorius savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei pareiginiais nuostatais“, veikdama vieninga tyčia ir turėdama vieningą nusikalstamą tikslą – pasisavinti jai patikėtą didelės vertės UAB „A.“ turtą (pinigines lėšas), veikdama bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei N. S., formaliai įsiforminusiu realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, tam, kad šia įmone pasinaudoti siekiant pridengti nusikalstamos veikos schemą bei paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, N. S. sutikus kaip UAB „B.“ direktoriui pačiam pasirašyti arba pažadėjus surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose N. S. ir bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, nusikalstamos veikos bendrininkai už 25 000 Lt (7 240,50 Eur) UAB „B.“ vardu 2007 m. rugsėjo 17 d. nupirko žemės sklypus bei kitą dieną, t. y. 2007 m. rugsėjo 18 d. įformino šių žemės sklypų pardavimą jau neva (tariamai) už 2 180 800,00 Lt (631 603,33 Eur) N. S. vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „A.“, tačiau tikrovėje N. S. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nusikalstamos veikos bendrininkų kontroliuojamai UAB „B.“ nesumokėjo ir 2 155 800 Lt (624 362,83 Eur) pasisavino, o būtent:siekiant pridengti nusikalstamos veikos – svetimo UAB „A.“ didelės vertės turto pasisavinimo schemą bei paslėpti šios nusikalstamos veikos pėdsakus, bendrininkai susitarė su N. S., kuris sutiko, kad bendrininkai UAB „B.“ vardu už realią kainą nupirktų žemės sklypus, po to būtų įforminamas šių žemės sklypų pardavimas už didesnę kainą UAB „A.“, tačiau grynieji pinigai pagal N. S. pateikiamus fiktyvius dokumentus UAB „B.“ nebūtų perduodami ir sumokami, o UAB „A.“ piniginės lėšos (grynieji pinigai) būtų pasisavinamos, tokiu būdu N. S. iš anksto pažadėjo paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus ir pridengti bendrininkus, nes nežinant realių (tikrųjų) sandorio aplinkybių, pagal N. S. pateiktus fiktyvius dokumentus, UAB „A.“ didelės vertės piniginės lėšos neva (tariamai) buvo išmokėtos UAB „B.“ atstovui „D. B.“, kuriam ir tektų atsakomybė už neva (tariamai) gautų piniginių lėšų tolesnį panaudojimą, taip pat N. S. teikė duomenis (priemones), reikalingus nusikalstamai veikai vykdyti – realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės UAB „B.“ pavadinimą, įmonės kodą, registracijos adresą, UAB „B.“ vardu išrašytas sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus, savo kaip UAB „B.“ direktoriaus vardą, pavardę, asmens kodą, asmens dokumento pavadinimą, numerį bei sutiko kaip UAB „B.“ direktorius pasirašyti arba pažadėjo surasti kitą asmenį, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai vykdyti ir pridengti reikalinguose dokumentuose, po ko N. S. surado apie nusikalstamą veiką (svetimo UAB „A.“ didelės vertės turto pasisavinimą) nieko nežinantį R. Ž., už 100 Lt atlygį sutikusį kaip UAB „B.“ atstovas pasirašyti visuose bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai pridengti ir vykdyti reikalinguose dokumentuose, šiam tikslui N. S. kaip UAB „B.“ direktorius 2007 m. rugpjūčio 9 d. įformino įgaliojimą R. Ž. (patvirtintą Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K., notarinio registro (duomenys neskelbtini), tęsiant iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, bendrininkai surado žemės sklypus parduodančius V. D., V. D., L. V., I. J., S. A. ir R. M. bei organizavo šių žemės sklypų įsigijimą UAB „B.“ vardu, iš viso už 25 000 Lt (7 240,50 Eur), 2007 m. rugsėjo 17 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrininkų nurodymu, UAB „B.“ formaliai atstovaujantis R. Ž. už bendrininkų sumokėtą 100 Lt atlygį pasirašė sutartį (notarinio registro (duomenys neskelbtini), pagal kurią bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „B.“) vardu iš V. D., V. D., L. V., I. J., S. A. už 15 000,00 Lt (4 344,30 Eur) įsigijo 4,39 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), be to, tą pačią dieną, t. y. 2007 m. rugsėjo 17 d. toje pačioje notaro kontoroje bendrininkų nurodymu, UAB „B.“ formaliai atstovaujantis R. Ž., už tą patį bendrininkų sumokėtą 100 Lt atlygį, pasirašė sutartį (notarinio registro (duomenys neskelbtini), pagal kurią bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „B.“) vardu iš R. M. už 10 000,00 Lt (2 896,20 Eur) įsigijo 3,13 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tęsdami iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, N. S. ir kiti bendrininkai jau sekančią dieną, t. y. 2007 m. rugsėjo 18 d. organizavo realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „B.“ vardu 2007 m. rugsėjo 17 d. už 25 000,00 Lt (7 240,50 Eur) įgytų žemės sklypų pardavimo įforminimą jau neva (tariamai) už 2 180 800,00 Lt (631 603,33 Eur) jos (N. S.) vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „A.“, tačiau tikrovėje bendrininkų kontroliuojamai UAB „B.“ pinigų nesumokant, o juos pasisavinant, 2007 m. rugsėjo 18 d. notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), N. S., žinodama, kad UAB „A.“, kurią ji pati ir atstovavo, už UAB „B.“ vardu 2007 m. rugsėjo 17 d. nupirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 273 100 Lt (368 715,24 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „A.“ direktorė ir N. S. (sutartyje nurodyta N. S. gyvenamoji vieta, asmens duomenys asmens kodas, asmens tapatybės kortelė ir jos numeris) kaip UAB „B.“ direktorius pasirašė sutartį (notarinio registro (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „A.“ iš UAB „B.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) perka 4,39 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 1 273 100 Lt (368 715,24 Eur), taip pat tą pačią dieną, t.y. 2007 m. rugsėjo 18 d., toje pačioje notaro kontoroje N. S., žinodama, kad UAB „A.“, kurią ji pati ir atstovavo, už UAB „B.“ vardu 2007 m. rugsėjo 17 d. nupirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 907 700 Lt (262 888,09 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „A.“ direktorė ir N. S. (sutartyje nurodyta N. S. gyvenamoji vieta, asmens duomenys asmens kodas, asmens tapatybės kortelė ir jos numeris) kaip UAB „B.“ direktorius pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „A.“ iš UAB „B.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) perka 3,13 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 907 700 Lt (262 888,09 Eur), t. y. UAB „A.“ iš viso neva (tariamai) perka žemės sklypus už 2 180 800,00 Lt (631 603,33 Eur), kuriuos UAB „B.“ vardu išrašytų sąskaitų faktūrų - 2007-09-18 serija AIK Nr. Nr. 000131 ir 2007-09-18 serija AIK Nr. 000130 pagrindu pagal UAB „B.“ vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus - 2007-09-18 AIK1 Nr. 000482 - 127 700 Lt sumai, 2007-09-21 AIK1 Nr. 000495 - 473 100 Lt sumai, 2007-12-21 AIK1 Nr. 000158 - 200 000 Lt sumai, 2008-04-30 AIK1 Nr. 000194 - 1 000 000 Lt sumai, 2008-04-30 AIK1 Nr. 000195 - 30 000 Lt sumai, 2008-05-06 AIK1 Nr. 000241 - 200 000 Lt sumai, 2008-05-06 AIK1 Nr. 000243 - 150 000 Lt sumai, UAB „A.“ direktorė neva (tariamai) sumokėjo šiuose pinigų priėmimo kvituose kaip UAB „B.“ direktoriui nurodytam „D. B.“, t.y. sutartyse, sąskaitose faktūrose ir pinigų priėmimo kvituose nurodyti žinomai neteisingi duomenys, nes tikrovėje UAB „A.“ direktorė N. S. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) nei pinigų priėmimo kvituose kaip UAB „B.“ direktoriui nurodytam „D. B.“, nei jokiam kitam asmeniui neperdavė, tokiu būdu bendrininkų kontroliuojamos, jokios veiklos nevykdančios UAB „B.“ vardu 2007 m. rugsėjo 17 d. realiai už 25 000 Lt (7 240,50 Eur) įgijus žemės sklypus bei sekančią dieną įforminus jų pardavimą UAB „A.“ neva (tariamai) jau už 2 180 800,00 Lt (631 603,33 Eur), tikrovėje UAB „A.“ direktorė N. S. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) UAB „B.“ nesumokėjo ir niekam neperdavė, o 2 155 800 Lt (624 362,83 Eur) pasisavino, taip N. S. pasisavino užimamų pareigų pagrindu jai patikėtą didelės 2 155 800 Lt (624 362,83 Eur) vertės svetimą UAB „A.“ turtą (pinigines lėšas), tuo UAB „A.“ padarė didelę 2 155 800 Lt (624 362,83 Eur) turtinę žalą. Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Gintaro Eidukevičiaus 2016 m. sausio 27 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajai N. S. priklausančioms piniginėms lėšoms. Vėlesniais prokuroro ir teismo procesiniais sprendimais laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas buvo tęsiamas.Skundžiama Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas kaltinamajai N. S. priklausančioms piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitose, ir visoms piniginėms lėšoms (eurais ir kita užsienio valiuta), kurios iki 2018 m. balandžio 27 d. bus pervestos į šias sąskaitas: 1) (duomenys neskelbtini), esančią ,,Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale; 2) (duomenys neskelbtini) (EUR), esančią AB „DNB“ banke; 3) (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke; 4) (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke; 5) (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB“ banke; 6) (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke; 7) (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB“ banke, leidžiant piniginių lėšų įplaukas į nurodytas sąskaitas. Apygardos teismas leido N. S. per mėnesį disponuoti pinigų suma, neviršijančia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio, – 380 Eur ją išdėstant: disponuoti sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje AB „DNB“ banke, pinigų suma neviršijančia 190 Eur per mėnesį; disponuoti sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Swedbank“ banke, pinigų suma, neviršijančia 190 Eur per mėnesį. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad kaltinamosios N. S. galimai gauti 2 155 800 Lt (624 362,83 Eur) galėtų būti pripažinti konfiskuotinu turtu, be to, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai, taigi egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą. Kaltinamoji N. S. skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir laikino nuosavybės teisės apribojimo termino kaltinamosios piniginėms lėšoms, esančioms bankų sąskaitose, nepratęsti.Kaltinamoji skunde teigia, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo klausimą nagrinėjęs teismas perrašė ankstesnių nutarčių motyvus ir argumentus nepaisydamas to, kad kiekvienu atveju teismo nutartis turi būti motyvuota, t. y. tokioje nutartyje turi būti išsamiai ir konkrečiai pasisakoma ne tik dėl pradinio procesinio sprendimo laikinai apriboti nuosavybės teises, bet ir dėl pagrindų tęsti tokį ribojimą. Kaltinamosios teigimu, skundžiamoje nutartyje tokių motyvų nėra. Be to, ta aplinkybė, kad baudžiamoji byla iš esmės yra išnagrinėta rodo, jog jai taikoma procesinė prievartos priemonė yra per griežta. Skunde teigiama, kad toks nuosavybės teisių ribojimas jau nebegali būti laikomas laikinu, nes jis yra nuolatinio pobūdžio.Skunde cituojama skundžiama apygardos teismo nutartis ir teigiama, kad teismas nutartyje išdėstytais motyvais pažeidė nekaltumo prezumpciją, be to, nutartyje vartojamos formuluotės leidžia nesunkiai nuspėti būsimą procesinį sprendimą. Kaltinamosios nuomone, teismas jau šioje proceso stadijoje konstatuoja, jog nusikalstama veika yra padaryta, kad būtina žalą patyrusių asmenų satisfakcija ir tokius argumentus dėsto remdamasis vien kaltinamojo akto duomenimis. Anot kaltinamosios N. S., sprendžiant iš apygardos teismo skundžiamoje nutartyje pateikiamų motyvų, ji negali tikėtis kitokio baigiamojo procesinio sprendimo pirmosios instancijos teisme, kaip tik apkaltinamojo nuosprendžio.Kaltinamoji N. S. taip pat pažymi, kad skundžiamoje nutartyje teismas neteisingai nurodė minimalų pajamų lygmenį, kuriuo kaltinamajai buvo leista disponuoti. Nurodo, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. minimalus atlyginimas yra 400 Eur, o ne 380 Eur, kaip nurodoma apygardos teismo nutartyje. Kaltinamosios nuomone, teismas taip pat nepagrįstai išskirstė šią 380 Eur sumą po 190 Eur leisdamas disponuoti po 190 Eur suma vienoje AB „DNB“ banko ir vienoje AB „Swedbank“ sąskaitoje. Kaltinamoji pažymi, kad teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl pasirinko būtent nurodytus bankus, taip pat, kodėl neleido disponuoti visa 380 Eur suma kurioje nors vienoje kaltinamosios atidarytoje banko sąskaitoje. Kaltinamosios N. S. skundas tenkinamas iš dalies.BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).Kaltinamoji skunde nurodė, jog Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje naudojamomis formuluotėmis pažeidė nekaltumo prezumpciją ir išreiškė poziciją dėl būsimo galutinio teismo sprendimo. Išanalizavęs skundžiamos nutarties motyvus (be kita ko ir kaltinamosios skunde cituojamą pastraipą) apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šis kaltinamosios skundo argumentas yra nepagrįstas. Kauno apygardos teismas nutartyje išdėstytais motyvais nekonstatavo kaltinamosios kaltės dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo padarymo ir jokiomis nutartyje vartojamomis frazėmis neišreiškė pozicijos dėl bylos esmės, tuo tarpu vien tai, kad buvo priimtas kaltinamajai nepalankus sprendimas negali būti laikoma nekaltumo prezumpcijos pažeidimu. Be to, pažymėtina, jog šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje bylos duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo teisėtumu ir pagrįstumu. Nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismas kaltės klausimo šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžia ir faktinių bylos aplinkybių nevertina, nes tai daroma bylą nagrinėjant iš esmės teisiamajame posėdyje. Remiantis skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamosios bankų sąskaitose esančias pinigines lėšas taikomas nuo 2016 m. sausio 27 d. Pažymėtina, jog teisminėje stadijoje laikino nuosavybės teisės apribojimo trukmė (dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų) neribojama, tačiau teismas privalo užtikrinti, kad taikant šią priemonę nebūtų pažeistas proporcingumo principas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamosios N. S. banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms buvo pratęstas pagrįstai.Iš skundžiamos Kauno apygardos teismo nutarties matyti, kad laikinas nuosavybės teisės į kaltinamosios pinigines lėšas apribojimas yra taikomas siekiant dviejų tikslų – užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir byloje pareikštus civilinius ieškinius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog N. S. galimai padarė jai inkriminuojamą BK 183 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sunkų nusikaltimą. Byloje dėl galimai kaltinamosios N. S. ir kaltinamojo N. S. bendrais neteisėtais veiksmais padarytos žalos yra pareikšti du civiliniai ieškiniai. Bendra iš kaltinamųjų N. S. ir N. S. AB SEB banko ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civiliniais ieškiniais prašoma priteisti suma turtinės žalos atlyginimui sudaro 695 713, 31 Eur. Atsižvelgus į N. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, kad kaltinamoji dėl savo galimai neteisėtų veiksmų yra gavusi pinigines lėšas (624 362,83 Eur), kaip galimai nusikalstamų veikų rezultatą, yra pagrindas manyti, kad jai gali būti taikomas turto konfiskavimas. Taigi, pagrindas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamosios piniginėms lėšoms, neišnyko. Kaltinamoji skunde nepagrįstai teigia, kad Kauno apygardos teismas, priimdamas sprendimą pratęsti aptariamos procesinės prievartos priemonės terminą, tokio sprendimo motyvų nutartyje iš esmės nenurodė, bet perrašė juos iš anksčiau priimtų nutarčių. Ta aplinkybė, kad nutartyse, kuriomis sprendžiami tie patys klausimai kartojasi ankstesnių nutarčių motyvai, savaime nereiškia, kad teismas neįsigilino į sprendžiamo klausimo esmę. Išanalizavus skundžiamą nutartį matyti, jog teismas atsižvelgė į šios procesinės prievartos taikymui reikšmingas aplinkybes – įvertino nusikaltimo, kuriuo yra kaltinama N. S. sunkumą, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo laikotarpį, įvertino ar nėra išnykę šios procesinės prievartos priemonės taikymui būtini pagrindai, atsižvelgė į kaltinamosios galimai iš nusikalstamos veikos įgytos pinigų sumos dydį, galimai nusikalstama veika padarytą žalą, tuo tarpu jokių naujų šio klausimo sprendimui reikšmės turinčių aplinkybių byloje nepaaiškėjo, todėl teismas skundžiamoje nutartyje naujų motyvų ir nenurodė. Svarbu paminėti ir tai, kad ta aplinkybė, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajai taikomas iki bylos nagrinėjimo pabaigos savaime nepatvirtina, kad ši procesinė prievartos priemonė įgijo nuolatinį pobūdį. Laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas yra siejamas su aplinkybėmis, kurios neretai išlieka nepasikeitusios viso bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl būtinybė taikyti šią procesinę prievartos priemonę dažnai išlieka iki galutinio teismo sprendimo dėl bylos esmės priėmimo ar jo įvykdymo. Patikrinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą ir skundžiamos nutarties motyvus apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamosios piniginėms lėšoms yra taikomas išnykus šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindams ar kitaip pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių ši procesinė prievartos priemonė turėtų būti panaikinta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su kaltinamosios skundo argumentu, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nustatė jai taikomų apribojimų apimtį. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 814 patvirtino nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusį minimalios mėnesinės algos dydį, kuris sudaro 400 Eur. Taigi, kaltinamoji teisingai pastebėjo, kad suteikdamas teisę jai disponuoti bankų sąskaitose esančiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalaus atlyginimo dydį sudarančiomis lėšomis, teismas neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reglamentavimą ir padarė teisės taikymo klaidą, kuri ištaisytina šioje dalyje Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį pakeičiant. Kaltinamosios skundo argumentas, jog apygardos teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai išdėstė kaltinamajai leistą disponuoti sumą per kelias banko sąskaitas, atmetamas kaip nepagrįstas. Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji paaiškino, kad banko sąskaitose nelaiko didelių sumų, taigi nežinanti ar net per kelias banko sąskaitas gautųsi minimalų mėnesinį atlyginimą sudaranti suma. Kaltinamoji nurodė daugiausia lėšų turinti AB „Swedbank“ banke, o į AB „DNB“ banką gaunanti 60 Eur ligos pašalpą. Atsižvelgęs į tai, apygardos teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi leido kaltinamajai disponuoti minimalaus mėnesinio atlyginimo sumą sudarančia pinigų suma išdėstant ją per dvi kaltinamosios turimas banko sąskaitas. Tokia laikino nuosavybės teisės apribojimo kaltinamosios piniginėms lėšoms tvarka buvo numatyta ir vėlesnėse teismo nutartyse, kuriomis šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas. Kauno apygardos teisme 2018 m. sausio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu kaltinamoji neišreiškė pageidavimo, kad jai būtų suteikta teisė disponuoti visa minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio suma vienoje kurioje nors sąskaitoje, neprašė teismo padalinti šią sumą per keletą kitų jos turimų banko sąskaitų, todėl apygardos teismas pagrįstai laikė, kad nustatyta laikino nuosavybės teisės apribojimo tvarka tenkino kaltinamąją ir papildomai sprendimo išdėstyti kaltinamajai leistą disponuoti pinigų sumą per kelias bankų sąskaitas nemotyvavo. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamosios pinigines lėšas – gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių ar turto konfiskavimo įvykdymas. Atsižvelgiant į galimai kaltinamosios N. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat į civiliniais ieškiniais reikalaujamų sumų dydį, laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamosios N. S. piniginėms lėšoms negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties dalį, kurioje nurodoma, kad N. S. leidžiama per mėnesį disponuoti pinigų suma neviršijančia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio, - 380 (trijų šimtų aštuoniasdešimt) Eur ją išdėstant ir atitinkamai leidžiant N. S. per mėnesį disponuoti sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „DNB“ banke pinigų suma neviršijančia 190 (vieno šimto devyniasdešimt) Eur bei leidžiant N. S. per mėnesį disponuoti sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Swedbank“ banke pinigų suma neviršijančia 190 (vieno šimto devyniasdešimt) Eur.

Nustatyti, kad N. S. yra leidžiama per mėnesį disponuoti pinigų suma neviršijančia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio, - 400 (keturių šimtų) Eur ją išdėstant:

-leisti N. S. per mėnesį disponuoti sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „DNB“ banke pinigų suma neviršijančia 200 (dviejų šimtų) Eur.

-leisti N. S. per mėnesį disponuoti sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Swedbank“ banke pinigų suma neviršijančia 200 (dviejų šimtų) Eur.

Kitą Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarties nuorašą išsiųsti AB „DNB“ (pakeitęs pavadinimą į AB Luminor bank) ir AB „Swedbank“ bankams.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.