- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-20
- Bylos Nr.
- II-394-1197/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00175-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Kanapinskas
- Pareiškėjas
- T. G.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. G. (T. G.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-21513-2023 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 23218104190).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-21513-2023 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) T. G. (T. G.) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad: „Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų“. ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad: „<...> Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių“. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad T. G. (T. G.) 2023 m. rugpjūčio 21 d. apie 9.55 val., Vilniaus r. sav., magistralinio kelio Vilnius – Minskas 13 km., vairavo automobilį „Fiat ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 0,51 prom. etilo alkoholio koncentracija.
2. Skundžiamu nutarimu T. G. (T. G.) paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylika) mėnesių.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. spalio 10 d. gautas Pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 27 d. skundas dėl Skundžiamo nutarimo pakeitimo.
Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai
4. Pareiškėjas pripažįsta kaltę dėl nurodyto administracinio nusižengimo, nuoširdžiai gailisi, sutinka su Skundžiamu nutarimu paskirta administracine nuobauda – 800 Eur bauda, ją jau yra sumokėjęs, tačiau nesutinka su Skundžiamu nutarimu paskirtomis administracinio poveikio priemonėmis – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams bei draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylika) mėnesių. Savo prašymą Pareiškėjas motyvuoja tuo, kad nusižengimą padarė nesąmoningai, tačiau pagrįstai tikėdamasis, kad yra blaivus, nes alkoholis buvo vartotas ne pažeidimo dieną, o nusižengimo padarymo išvakarėse. Neginčija, kad padarė pavojingą Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau, jo vertinimu, net ir tokiu atveju ne visi pažeidimai turi būti vertinami vienodai – ne kiekvienas ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas toks pat savo pobūdžiu. Pažymi, kad pažeidimo dienos išvakarėse šventė sesers 62 metų gimtadienį. Susitikimo metu vaišinosi užkandžiais bei alkoholiu. Šeimoje stiprių alkoholinių gėrimų niekas nevartoja. Taigi, išvakarėse suvartojo apie 600 gr. 11 proc. stiprumo vyno (tris taures po 200 gr.). Kitos dienos ryte, prieš vairuodamas automobilį, buvo įsitikinęs, kad alkoholis organizme jau tikrai bus išsisklaidęs, nes jautėsi pakankamai žvalus, nejautė jokio nuovargio ar galvos svaigimo bei kitų neblaivumo pasireiškimo simptomų, po alkoholio vartojimo buvo jau praėję daugiau kaip pusė paros, todėl buvo užtikrintas, kad yra blaivus. Tam, kad neliktų abejonių, būdamas atsakingu vairuotoju, prieš vairuodamas automobilį pasitikrino neblaivumą namuose turėtu alkotesteriu (nuotrauka pateikta Institucijai, priėmusiai Skundžiamą nutarimą), kuris parodė 0,18 prom. alkoholio koncentraciją. Taigi, kad būti tikrai užtikrintam, sėdo už vairo dar palaukęs apie valandą. Važiuodamas keliu jau iš tolo pamatė policijos patrulių vykdomą priemonę, t. y. stabdomus automobilius, tačiau būdamas įsitikinęs, kad yra blaivus, net nesusimąstė ar nebandė išvengti policijos patikrinimo ir tęsė kelionę ta pačia kryptimi, kol ir jo vairuojamą transporto priemonę sustabdė policijos pareigūnai, siekiant patikrinti jo, kaip vairuotojo, blaivumą. Buvo nustebęs, kai policijos alkoholio matuokliu buvo nustatyta viršijanti įstatymu nustatyta alkoholio iškvėptame ore riba. Kaip ir minėjo aukščiau, išvadą, kad yra blaivus padarė dėl to, kad išgertas alkoholio kiekis buvo nedidelis, vartotas alkoholis nepriskiriamas stipriems alkoholiniams gėrimams, alkoholis vartotas išvakarėse dar prieš einant miegoti, po alkoholio negausaus vartojimo iki vairavimo praėjo visai nemažas laiko tarpas (daugiau kaip pusė paros), jautėsi puikiai, prieš važiuojant savo blaivumą pasitikrino namuose turimu alkotesteriu. Žinoma, pripažįsta, kad nepakankamai buvo apdairus ir spontaniškai padarė nusižengimą, kurio faktą pilnai pripažįsta ir dėl kurio save smerkia, tačiau tikrai tai padarė nesąmoningai. Tikrai nėra piktybinis KET pažeidėjas, nesuvokiantis ką daro. Manytina, kad aplinkybės, apibūdinančios jo asmenybę, teikia pagrindą daryti išvadą, kad jam, kaip asmeniui gali daryti teigiamą poveikį ir švelnesnė nei ANK 422 straipsnio
5 dalyje numatyta poveikio priemonė. Pareiškėjas teigia, kad yra doras, visada siekiantis pagelbėti kitam žmogui, niekada nebuvo teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių iš Skundžiamo nutarimo matyti, kad prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (padėjo jį išaiškinti), o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių pažymėtina, kad teisė vairuoti jam yra labai reikalinga, kadangi dirba UAB „LKTB“ montuotoju. Pagal darbo pobūdį jam yra būtina turėti teisę vairuoti, kadangi darbai yra susiję su išvykimu į objektus pas užsakovus. Tenka vykti į vietas, kur viešasis transportas net nevažiuoja. Be to, turi su savimi vežiotis specialią įrangą bei įrankius. Darbovietės administracija jį charakterizuoja teigiamai. Taip pat paminėjo, kad yra trijų vaikų tėvas. Vienas šiuo metu išlaiko dvi su juo gyvenančias pilnametes dukteris, iš kurių viena šiuo metu dar mokosi gimnazijoje. Jauniausias šeimos narys – nepilnametis sūnus yra neįgalus, jam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Sūnus serga psichine liga – autizmu, dėl kurios jis negali būti savarankiškas, ypač judėjimo laisvės bei bendravimo prasme. Sūnus lanko Pavilnio pagrindinę mokyklą, į kurią ir iš kurios jis turi jį nuolat vežioti. Taigi, jam netekus teisės vairuoti, nukentėtų ne tik jo darbinė veikla, bet ir jo artimieji. Teisė vairuoti jam yra būtina priemonė tam, kad tinkamai atliktų savo pareigas bei užtikrintų vaikų gerovę. Dėl administracinio nusižengimo padarinių neginčijama, kad jo padarytas administracinis nusižengimas ANK įtvirtintas formaliąja sudėtimi, t. y. jis laikomas baigtu realizavus administracinio nusižengimo sudėtį, to visiškai nesiejamas su padariniais. Tačiau, kaip matyti iš teismų praktikos, veikos padariniai yra kriterijus, į kurį teismas turi atsižvelgti. Taigi, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju jo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių (nesukeltas eismo įvykis, jokie asmenys nenukentėjo, joks turtas neapgadintas ir pan.). Be to, net ir tenkinus šį skundą, jis nelieka nepatyręs jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą. Paskirtą baudą nedelsdamas sumokėjo, taip pat po nusižengimo padarymo savo iniciatyva išklausė ir yra atestuotas pagal
4 akademinių valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, programą. Pažada, jog ateityje pažeidimai nepasikartos. Mano, kad šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pakeisti Skundžiamo nutarimo dalį dėl paskirtų alternatyvių administracinio poveikio priemonių trukmės bei paskirti trumpesnį šių poveikio priemonių terminą. Skunde išdėstyti motyvai pagrindžia aplinkybę, kad net ir jo tenkinimo atveju administracinės nuobaudos paskirtis bus realizuota, juolab aktualūs pavyzdžiai matyti ir teismu praktikoje, kurioje nagrinėti atvejai susiję būtent su šios rūšies administraciniais nusižengimais: „Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-26 nutartis byloje
Nr. II-538-895/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-30 nutartis byloje
Nr. II-352-865/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-30 nutartis byloje
Nr. II-342-865/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-11 nutartis byloje
Nr. II-127-961/2019; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-01-24 nutartis byloje Nr. 11-64-963/2019; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-09-19 nutartis byloje
Nr. II-189-1083/2018; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-12-19 nutartis byloje Nr. II-471-586/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-09 nutartis byloje
Nr. II-728- 1122/2019; Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019-11-15 nutartis byloje
Nr. II-132-297/2019; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-11-08 nutartis byloje
Nr. II-290-951/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-08 nutartis byloje
Nr. II-593-1053/2019; Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-10-14 nutartis byloje
Nr. II-102-588/2019; Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019-09-16 nutartis byloje
Nr. II-73-1037/2019; Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019-10-04 nutartis byloje
Šalies argumentai
Nr. II-232-766/2019; Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019-09-26 nutartis byloje
Nr. II-233-1065/2019; Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019-09-09 nutartis byloje
Nr. II-114-829/2019; Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019-09-06 nutartis byloje
Šalies argumentai
Nr. II-112-393/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-12 nutartis byloje
Nr. II-522-1011/2019; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-06-12 nutartis byloje
Nr. II-229-240/2019; Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019-06-07 nutartis byloje
Šalies argumentai
Nr. II-46-971/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-28 nutartis byloje
Nr. II-292-270/2019; Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019-05-20 nutartis byloje
Šalies argumentai
Nr. II-69-373/201912; Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019-05-20 nutartis byloje
Nr. II-61-297/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-15 nutartis byloje
Nr. II-393-271/2019; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-04-26 nutartis byloje
Nr. II- 177-725/2019; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-03-08 nutartis byloje
Šalies argumentai
Nr. II-113-288/201; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-19 nutartis byloje
Nr. II-242-486/2019; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-02-20 nutartis byloje
Nr. II-63-409/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-12 nutartis byloje
Nr. II-88-1033/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-24 nutartis byloje
Nr. II-82-1013/2019; Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018-11-26 nutartis byloje
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad teismų praktikoje, kurioje taikytos ir aiškintos Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalyje ir ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos teisės normos, suformuluota, jog jos gali būti taikomos tada, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. N-575-3392-1). Tokie faktiniai duomenys yra veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartis byloje
Nr. N-575- 215-09; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. N-261-3042-11; Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-224-810/2017); tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje
Nr. N-62-509-08); ilgas vairavimo stažas, pirmas tokio pobūdžio pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. N-62-5002/2010); neblaivumo laipsnis (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-127- 651/2017); asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017); administracinio nusižengimo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013,
2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT- 53-2014, 2AT-34-507/2015; Klaipėdos apygardos teismo
2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-57-360/2017); finansinė padėtis, ankstesnis asmens traukimas administracinėn atsakomybėn (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. N-444-370-09) bei kt. Sugretinus aukščiau cituotą teismų praktiką su ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais kriterijais ir juos apibendrinus, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, privalo atsižvelgti į: 1) padaryto administracinio nusižengimo pobūdį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) asmenybę; 4) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; 5) vairavimo stažą;
6) ankstesnį asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn; 7) asmeninio pobūdžio aplinkybes; 8) administracinio nusižengimo padarinius; 9) tikimybę, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, Pareiškėjas prašo teismo pakeisti Skundžiamą nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimo 12 (dvylika) mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užvedimo užraktai ir paskirti švelnesnes nei įstatymu numatytas poveikio priemones – specialiosios teisės atėmimą ir (ar) uždraudimą vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užvedimo įtaisai, kuo trumpesniam laikui arba vienos iš jų apskritai neskirti.
5. Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad įvykio dieną buvo įsitikinęs, kad vairuoja blaivus, nes kitu atveju prie vairo nebūtų sėdęs. Jam reikalingos vairuotojo teisės, kadangi automobiliu vežioja neįgalų vaiką į Pavilnio pagrindinę mokyklą, apie 10 kilometrų į vieną pusę, autobusu ten nėra galimybės nuvykti. Turi 3 vaikus. Taip pat vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbui, nes reikia važinėti į objektus. Pateikė savo asmenybės charakteristiką iš darbovietės. Prašė sušvelninti administracinio poveikio priemonių paskyrimo terminus tiek, kiek įmanoma. Pažadėjo daugiau nenusižengti.
Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
6. Institucija su Pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nusižengimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, alkoholio matuoklio parodymais, neblaivumo nustatymu aktu ir kita medžiaga. Administracinė nuobauda yra atsakomybės už pažeidimą priemonė, kuri skiriama teisės pažeidėją nubausti bei auklėti, kad tiek jis, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, todėl natūralu, kad įstatymu numatyta ir nustatyta tvarka paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidimą padariusiajam neigiamas pasekmes. Priešingu atveju, administracinės nuobaudos skyrimas bus neefektyvus, beprasmiškas, o pažeidimus darantys asmenys jausis nebaudžiami. Pareiškėjas padarė šiurkštų KET pažeidimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad aplinkybės, jog asmuo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, teisė vairuoti reikalinga dėl darbo ir rūpinimosi artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Šiuo atveju Pareiškėjas nors ir žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, tačiau vartojo alkoholinius gėrimus ir sėdo vairuoti transporto priemonę. Todėl tai, kad nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo pačio netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas.
7. Institucijai buvo tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime į skundą prašė nagrinėti bylą nedalyvaujant Institucijos atstovui, todėl teismas nusprendė nagrinėti bylą nedalyvaujant Institucijos atstovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Teismo argumentai ir išvados
8. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
9. Iš bylos medžiagos matyti, kad Skundžiamu nutarimu Pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir jam paskirta minėto straipsnio sankcijoje numatyta minimali 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylika) mėnesių. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo fakto nėra, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį administracinį nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Iš teismo posėdžio metu duotų Pareiškėjo žodinių paaiškinimų matyti, kad jis sutinka su Skundžiamu nutarimu paskirta administracine nuobauda – 800 Eur bauda, ją yra sumokėjęs ir pateikė tai įrodančius dokumentus, tačiau prašo teismo pakeisti Skundžiamą nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimo 12 (dvylika) mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užvedimo užraktai ir paskirti švelnesnes nei įstatymu numatytas poveikio priemones – specialiosios teisės atėmimą ir (ar) uždraudimą vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užvedimo įtaisai, kuo trumpesniam laikui arba vienos iš jų apskritai neskirti.
11. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, kai visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, o padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-41/2014, 2AT-17/2015, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-38- 895/2019, 2AT-48-719/2020).Veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kitos panašios aplinkybės galėtų būti pagrindas skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą išdėstęs poziciją, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-73-2014).
12. Individualizuodami skiriamas sankcijas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas). Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo (nusižengimo) ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Paminėtina ir tai, kad teisingumas negali būti tapatinamas ir su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
13. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).
14. Vertinant padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėjas vairavo automobilį, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 0,51 prom. etilo alkoholio koncentracija, kuri labai nedaug viršijo leistiną minimalią 0,4 prom. ribą. Pareiškėjas teigia, kad minėtą administracinį nusižengimą padarė nesąmoningai, tačiau pagrįstai tikėdamasis, kad yra blaivus, nes alkoholį vartojo nusižengimo padarymo išvakarėse ir prieš vairuodamas automobilį pasitikrino neblaivumą namuose turėtu alkotesteriu (nuotrauka pateikta Institucijai, priėmusiai Skundžiamą nutarimą), kuris parodė, jog kad jo iškvėptame ore yra 0,18 prom. etilo alkoholio koncentracija, t. y. mažesnė negu leistina minimali 0,4 prom. riba.
15. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus duomenimis, Pareiškėjas įvykio metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, per penkerius pastaruosius buvo tik kelis kartus baustas už ANK nusižengimus, kurie nevertintini kaip itin šiukštūs ar sistemingi.
16. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Pareiškėjas savo iniciatyva išklausė 4 akademinių val. trukmės privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą, 2023 m. rugpjūčio 29 d. jam išduotas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos mokymo skyriaus sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimas.
17. Pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. gegužės 10 d. Darbovietė pateikė T. G. (T. G.) charakteristiką, kurioje nurodoma, kad darbuotojas yra atsakingas už medžiagų pristatymą į įmonės sandėlius bei objektus, valymo ir kitų įrenginių montavimą, tinkamą automobilio priežiūrą. Jis yra darbštus, iniciatyvus bei pareigingas, nepriekaištingai atlieka jam pavestas funkcijas. Vadovų yra vertinamas teigiamai. Jis yra atsakingas, siekia pasiekti geriausių rezultatų atliekant savo darbą. Lengvai bendrauja, bendradarbiauja su kolektyvo nariais, yra patikimas. Dirbdamas įmonėje skiria daug dėmesio savo profesinių įgūdžių tobulinimui, yra pareigingas. Darbo įmonėje metu niekada nebuvo pastebėtas neblaivus, niekada neturėjo drausminių nuobaudų. Pagal darbo pobūdį T. G. (T. G.) yra reikalinga turėti teisę vairuoti, kadangi darbai susiję su išvykimu į objektus pas užsakovus ir pan.
18. Pareiškėjas visiški pripažįsta kaltę dėl nurodyto administracinio nusižengimo, nuoširdžiai gailisi, Tai yra Pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių administracinio nusižengimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.
19. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Pareiškėjas vienas išlaiko du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus ir reikalauja nuolatinės specialios priežiūros, jis negali pats nuvažiuoti į mokyklą ir sugrįžti į namus. Be to, Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 19 d. sumokėjo Skundžiamu nutarimu paskirtą 800 Eur baudą, kuri, kaip jis pats teigia, sukėlė neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo vaikams, nes tokiu būdu buvo apribotos galimybės patenkinti kai kuriuos jų kasdieninius poreikius, t. y. už jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą paskirta administracinė nuobauda jau pasiekė savo tikslus ir turėjo tiesioginį poveikį jo elgesiui.
20. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pavojingumą (nustatyta 0,51 prom. etilo alkoholio koncentracija, kuri labai nedaug viršijo leistiną minimalią 0,4 promilių ribą) ir jo padarymo aplinkybes, išskirtinai teigiamą Pareiškėjo asmenybės charakterizavimą, administracinio baustumo nebuvimą įvykio metu, vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmeninio pobūdžio aplinkybes (Pareiškėjo būtinybę dirbti, vienam išlaikyti nepilnamečius vaikus, užtikrinti neįgalaus vaiko specialius poreikius ir kt.), aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką panašiose bylose, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, Pareiškėjo skunde nurodytas ir teismo posėdžio metu išdėstytas prašymas pakeisti Skundžiamą nutarimą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, tenkintinas. Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma rodo, kad padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne susiformavusio elgesio rezultatas, o Pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti bei visuomenės viešasis interesas užtikrintas ir neskyrus jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams, tačiau paliekant galioti Skundžiamu nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylika) mėnesių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutarė:
T. G. (T. G.) skundą tenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-21513-2023 pakeisti: T. G. (T. G.), pripažintam kaltu už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams, – neskirti.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.