Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-620-467/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-09-25
Bylos Nr.: e2-620-467/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00436-2021-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Alma Urbanavičienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Renova“
Ieškovas: S. P., A. P.
Atsakovas: A. P., D. P.

Kategorijos

3.3.4.2.7Proceso atnaujinimas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų
3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą

Civilinės bylos Nr. e2-620-467/2025 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00436-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.7; 3.3.2.6.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 25 d.

VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Renova“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Renova“ prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-946-803/2022 pagal ieškovų S. P. ir A. P. ieškinį atsakovams A. P. ir D. P. dėl kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-946-803/2022 partvirtino 2022 m. liepos 22 d. šalių sudarytą taikos sutartį (toliau – ir taikos sutartis) ir nutraukė civilinę bylą pagal ieškovų S. P. ir A. P. (toliau – ir ieškovai) ieškinį atsakovams A. P. ir D. P. (toliau – ir atsakovai) dėl kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo.

2. Taikos sutarties 1 punkte nurodyta, kad ieškovai atsisako visų reikalavimų atsakovams, pareikštų civilinėje byloje Nr. 2-946-803/2022, t. y. reikalavimų priteisti iš kiekvieno atsakovo po 75 000 Eur kompensaciją už buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas) pagerinimą ir bylinėjimosi išlaidas. Taikos sutarties 2 punkte šalys nustatė, kad atsakovai perleidžia nuosavybės teises į ginčo butą ieškovo S. P. asmeninėn nuosavybėn, o ieškovas S. P. įsipareigoja sumokėti už įgyjamą ginčo butą 165 000 Eur. Nuosavybės teisė į ginčo butą pereina nuo taikos sutarties įsiteisėjimo teisme dienos. Taikos sutarties 3 punkte nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog trečiasis asmuo K. V. turi reikalavimo teisę į atsakovą A. P., kylančią iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1264-580/2017, atsakovo A. P. pagal taikos sutartį gautinus 165 000 Eur ieškovas S. P. turės sumokėti tiesiogiai trečiajam asmeniui K. V. tokia tvarka ir terminais: 10 proc. visos kainos, t. y. 16 500 Eur ne vėliau kaip per 10 dienų nuo taikos sutarties įsiteisėjimo dienos, o likusią sumą lygiomis dalimis per 24 mėnesius, mokant kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip iki paskutinės to kalendorinio mėnesio dienos. Kituose taikos sutarties punktuose nurodyti kiti susiję ginčo šalių įsipareigojimai.

3. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Renova“ (toliau – ir pareiškėja) 2025 m. balandžio 17 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-946-803/2022, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartį, įtraukti pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pripažinti 2022 m. liepos 22 d. taikos sutartį, patvirtintą teismo nutartimi, negaliojančia; priėmus naują sprendimą dėl ginčo esmės, kuriuo ginčo butas būtų grąžinamas į atsakovų bendrąją jungtinę nuosavybę, taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą; priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

4. Pareiškėja nurodė, kad atsakovė D. P. nuo 2005 m. kovo 16 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. buvo UAB „Elguva“ vadovė. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 12 d. nutartimi UAB „Elguva“ iškėlė bankroto bylą, 2017 m. birželio 21 d. nutartimi bankroto byloje (Nr. B2-1127-864/2017) patvirtino UAB „Renova“ 114 187,82 Eur finansinį reikalavimą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1997-864/2019 UAB „Elguva“ bankrotą pripažino tyčiniu, nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1196-798/2019 atmetus atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-1997-864/2019 UAB „Elguva“ veikla pripažinta pasibaigusia ir nustatyta, kad juridinis asmuo išregistruotinas iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro. UAB „Elguva“ bankroto procedūros buvo vykdomos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis, kurios numatė, kad, likvidavus įmonę tyčinio bankroto atveju, žalą, kilusią iš įmonės neįvykdytos kreditoriui prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veiklos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo, dėl kurio kilo tyčinis bankrotas. Vilniaus apygardos teismui 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu pripažinus UAB „Elguva“ veiklą pasibaigusia ir nustačius, kad kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas negalimas, UAB „Renova“ įgijo reikalavimo teisę į asmenį, kuris atsakingas už bendrovės tyčinį bankrotą, t. y. atsakovę D. P.

Žemesnės instancijos teismas

5. UAB „Renova“ ieškinio pagrindu Vilniaus apygardos teisme 2020 m. balandžio 28 d. buvo iškelta civilinė byla, kurioje 2023 m. sausio 25 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-196-560/2023) iš atsakovės D. P. priteistas 114 187,82 Eur žalos atlyginimas, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-495-567/2023 atmetė D. P. apeliacinį skundą ir sprendimą paliko nepakeistą. Šio sprendimo pagrindu buvo inicijuota vykdomoji byla Nr. 0012/23/01673, kurioje taikytas areštas atsakovės D. P. turtui. Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras 2023 m. spalio 19 d. pranešimu apie turto arešto įregistravimą fiksavo, kad areštuojamos atsakovės D. P. turtinės teisės į 6 nekilnojamojo turto objektus, tarp jų – ir į ginčo butą. Antstolė D. M. vykdė išieškojimą, realizuodama atsakovės D. P. turtines teises į nekilnojamojo turto objektus. Po 2025 m. sausio 22 d. patvarkymo UAB „Renova“ pasiteiravo antstolės, kada bus tęsiami vykdymo veiksmai, nes pagal 2023 m. spalio 19 d. turto arešto aktą dar yra likę neišvaržyto skolininkės turto, o išieškota suma nesiekia ½ dalies visos išieškomos sumos. Antstolė informavo, kad skolininkė jau neturi turtinių teisių į ginčo butą, todėl nebėra realių galimybių išieškoti žalą. Pareiškėja, gavusi minėtą informaciją, 2025 m. balandžio 3 d. patikrino VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro duomenų bazę ir sužinojo, kad 2024 m. lapkričio 7 d. įregistruota teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-946-803/2022, po kurios skolininkė D. P. „prarado“ minėtas turtines teises.

6. 2025 m. balandžio 9 d. pareiškėja gavo dalį civilinės bylos Nr. 2-946-803/2022 medžiagos, iš kurios sužinojo, kad 2022 m. liepos 22 d. buvo sudaryta taikos sutartis, kuri patvirtinta teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartimi. Taikos sutartimi atsakovė D. P. sutiko neatlygintinai perleisti turtines teises į ginčo butą savo sūnui ir tokiu būdu „nusimetė“ turtą, į kurį galėtų būti nukreiptas pareiškėjai priteistos žalos dalies išieškojimas. D. P., žinodama apie žalos atlyginimo prievolę kreditorei UAB „Renova“, neatlygintinai savo sūnui S. P. perleido nuosavybės teises į didelės vertės turtą. D. P. nebuvo K. V. skolininke: taikos sutarties „mechanizmu“ K. V. gavo pinigus už abiejų sutuoktinių A. P. ir D. P. turto dalis, o S. P. vėl įgijo nekilnojamąjį turtą, kuris priklausė ir D. P. Tai nėra sąžiningas elgesys, buvo pažeistos UAB „Renova“ teisės žinoti, vertinti ir prieštarauti tokioms taikos sutarties sąlygoms. Taikos sutartis prieštarauja kreditorės interesams, imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir gerai moralei. Pareiškėja turi teisę ginčyti taikos sandorį, nes jis pažeidė jos teisėtus interesus ir sukėlė D. P. nemokumo būklę. Pareiškėjos teigimu, civilinė byla turi būti atnaujinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Renova“ prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-946-803/2022 atmetė; priteisė trečiajam asmeniui K. V. iš UAB „Renova“ 1 217,85 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismas sutiko su trečiojo asmens argumentais, kad pareiškėjos pateikti duomenys neleidžia daryti išvados, jog ji apie galimai proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes objektyviai galėjo sužinoti tik 2025 m. balandžio mėn. Teismas nurodė, kad apie aplinkybę, jog atsakovė D. P. nebeturi teisių į ginčo butą, pareiškėja nurodo sužinojusi gavus atitinkamą informaciją telefonu iš antstolės. Kada įvyko paminėtas pokalbis su antstole, pareiškėja prašyme nenurodo, o sužinojimo momentą formaliai sieja su 2025 m. balandžio 3 d. atliktu VĮ Registrų centro duomenų patikrinimu. Teismas įvertino, kad nesant duomenų, kiek laiko praėjo nuo tada, kai pareiškėja iš antstolės gavo informaciją, kuria grindžia prašymą atnaujinti civilinę bylą, negalima teigti, jog apie aplinkybes, sudarančias bylos atnaujinimo pagrindą, pareiškėja turėjo sužinoti tik 2025 m. balandžio 3 d. patikrinusi VĮ Registrų centro duomenis.

9. Teismui abejonių nurodytais pareiškėjos teiginiais sukėlė ir trečiojo asmens pateiktas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas apie ginčo butą, iš kurio matyti, kad 2024 m. liepos mėn. buvo atliktas įrašas apie Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis ir nutraukta civilinė byla Nr. 2-946-803/2022. Šis įrašas galiojo nuo 2024 m. liepos 8 d. Teismas atkreipė dėmesį, kad trečiasis asmuo į bylą pateikė jo ir antstolės D. M. susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiagą, iš kurios matyti, kad antstolė 2024 m. birželio 5 d. gavo trečiojo asmens jai siųstą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-946-803/2022 ir taikos sutartį. Teismo vertinimu, šie duomenys pagrindžia, kad pareiškėja, kuri antstolės vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0012/23/01673 yra išieškotoja ir kuri yra atstovaujama profesionalios teisininkės nuo 2020 m. birželio 5 d., apdairiai rūpindamasi pažeistų teisių gynyba, apie prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes turėjo sužinoti daug anksčiau nei 2025 m. balandžio mėn., kadangi VĮ Registrų centre nuo 2024 m. liepos 8 d. jau buvo išviešintas taikos sutarties patvirtinimo faktas ir antstolė turėjo atitinkamą informaciją.

10. Teismo įsitikinimą, kad pareiškėja apie prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes turėjo sužinoti daug anksčiau nei 2025 m. balandžio mėn., sustiprino ir trečiojo asmens papildomai pateikti įrodymai dėl informacijos apie ginčo buto gavimą iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro. Teismas iš trečiojo asmens pateiktos VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų peržiūros suvestinės nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. balandžio 17 d. nustatė, kad antstolė D. M., kuri pareiškėjos naudai vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0012/23/01673, ginčo buto duomenis iš šio registro užsakė 2023 m. spalio 10 d., 2023 m. spalio 18 d., 2023 m. lapkričio 17 d., 2024 m. birželio 4 d. ir kitomis dienomis. Pareiškėjai, kuri minėtoje vykdomojoje byloje yra išieškotoja ir turi pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 640 straipsnio 2 punktas), ginčo buto informacija, kurią turėjo antstolė, galėjo ir turėjo būti žinoma. Minėta suvestinė taip pat patvirtina, kad tos pačios advokatų kontoros, kaip ir pareiškėjos atstovė E. B., advokatas U. P. ginčo buto duomenis tikrino 2023 m. spalio 19 d. ir 2025 m. sausio 20 d. Teismo vertinimu, šie įrodymai papildomai pagrindžia trečiojo asmens poziciją, kad pareiškėja apie šiai bylai aktualias aplinkybes (taikos sutartį) turėjo žinoti daug anksčiau nei nurodyta jos prašyme, galimai dar 2023 m. spalio mėn., o prašymą dėl proceso atnaujinimo dėl nežinomų priežasčių pateikė žymiai praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytą trijų mėnesių terminą. Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė būtinos civilinės bylos atnaujinimo sąlygos – aplinkybės, jog prašymas atnaujinti civilinę bylą buvo pateiktas nepraleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.

11. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja prašymą atnaujinti procesą teismui teikia vadovaudamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu, kai sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Pareiškėja siekia atnaujinti procesą argumentuodama tuo, kad civilinėje byloje Nr. 2-946-803/2022 neatskleidus, jog D. P. yra sukėlusi žalą UAB „Renova“ ir yra UAB „Renova“ skolininkė, teismas patvirtino taikos sutartį, pažeidžiančią pareiškėjos, kaip D. P. kreditorės, teises, kadangi taikos sutartimi atsakovė D. P. perleido didelės vertės turtą savo sūnui, o už jį gautinos lėšos atiteko atsakovo A. P. asmeniniam kreditoriui K. V.

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos reikalavimas atsakovei D. P., kuriuo remdamasi pareiškėja prašo atnaujinti civilinę bylą, įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažintas tik 2023 m. rugsėjo 14 d., Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. sprendimo, kuriuo teismas priteisė UAB „Renova“ naudai iš D. P. 114 187,82 Eur žalos atlyginimą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas įvertino, kad nei taikos sutarties, kurią pareiškėja prašo pripažinti negaliojančia atnaujinus šią civilinę bylą, sudarymo dieną (2022 m. liepos 22 d.), nei taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos Nr. 2-946-803/2022 nutraukimo dieną (2022 m. liepos 25 d.) pareiškėja neturėjo reikalavimo teisės atsakovės D. P. atžvilgiu. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad taikos sutarties tvirtinimo teisme metu pareiškėja į bylą nebuvo įtraukta ne dėl klaidos, o dėl to, jog tuo metu nutartis negalėjo turėti įtakos pareiškėjos teisėms ir interesams. Teismas iš civilinės bylos Nr. 2-946-803/2022 medžiagos nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėja būtų dalyvavusi nurodytoje byloje tarp ginčo šalių susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose, t. y. pareiškėja nebuvo susijusi su nurodytoje civilinėje byloje pareikštais reikalavimais.

Šalies argumentai

13. Teismas nurodė, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog civilinė byla Nr. 2-946-803/2022 būtų buvusi išnagrinėta kitaip tuo atveju, jei pareiškėja būtų įtraukta į nurodytą civilinę bylą. Nors pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad taikos sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia dėl jos prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis), gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis) ir dėl kreditoriaus teisių pažeidimo (CK 6.66 straipsnis), tačiau prašyme neįrodinėja minėtų sandorio negaliojimo pagrindų egzistavimo, o tik deklaratyviai pakartoja aplinkybę, jog D. P. sudarius taikos sutartį, buvo pažeisti kreditorės UAB „Renova“ interesai, nes skolininkė neatlygintinai perleido turtą, į kurį galėjo būti nukreiptas žalos atlyginimo išieškojimas. Pareiškėja nenurodo, kokią imperatyvią įstatymo normą minėtas sandoris pažeidė, kuo pasireiškė gerai moralei prieštaraujantis byloje dalyvaujančių asmenų elgesys, trečiojo asmens K. V. nesąžiningumas ir kt. Teismas pažymėjo, kad iš taikos sutarties nuostatų negalima daryti kategoriškos išvados, jog ginčo butas buvo perleistas neatlygintinai, kadangi taikos sutarties 1 punkte nurodyta, kad ieškovai atsisako visų reikalavimų atsakovams (tarp jų – ir D. P.), pareikštų civilinėje byloje Nr. 2-946-803/2022, t. y. reikalavimų priteisti iš kiekvieno atsakovo po 75 000 Eur kompensaciją už buto pagerinimą bei bylinėjimosi išlaidas, o pagal taikos sutarties 2 ir 3 punktus nuosavybės teisės į ginčo butą perleistos už 165 000 Eur. Taigi, teismas įvertino, kad aplinkybė, jog ginčo butas buvo perleistas neatlygintinai, kuria remiasi pareiškėja, nėra akivaizdi ir reikalauja papildomo pagrindimo. Teismas taip pat nurodė, kad iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados ir apie kokį nors nesąžiningą civilinėje byloje Nr. 2-946-803/2022 dalyvavusių asmenų elgesį. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėja nepagrindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, o ypač aplinkybės, kad, neišklausius pareiškėjos, civilinė byla Nr. 2-946-803/2022 buvo išnagrinėta netinkamai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14. Pareiškėja UAB „Renova“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Apeliantė 2025 m. sausio 22 d. dar nebuvo informuota apie skolininkės prarastas turtines teises į turtą, todėl net jeigu hipotetiškai vertinti, kad apie proceso atnaujinimo pagrindą ji sužinojo jau kitą dieną (2025 m. sausio 23 d.), tai proceso atnaujinimo prašymas galėjo būti teikiamas iki 2025 m. balandžio 23 d. – šiuo atveju prašymas pateiktas 2025 m. balandžio 17 d., todėl terminas nėra praleistas.

14.2. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre atlikta žyma apie juridinį faktą savaime nereiškia, kad pareiškėja nedelsiant sužinojo tam tikrus juridinius faktus.

14.3. Aplinkybė, kad antstolė buvo informuota apie taikos sutartį ir teismo nutartį, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, savaime nereiškia, jog tuo pat metu informacija tapo žinoma ir apeliantei – ši informacija jai pateikta tik 2025 metais ir nepilna apimtimi – nurodant, kad skolininkė D. P. prarado nuosavybės teises į turtą, t. y. nepersiunčiant iš trečiojo asmens gautų duomenų. Nepagrįstas teismo vertinimas, kad apeliantė apie teismo nutartį ir taikos sutartį turėjo sužinoti tuo pat metu, kaip ir vykdomąją bylą vykdanti antstolė.

14.4. Apeliantę atstovauja advokatė E. B., o ne advokatas U. P., todėl aplinkybė, kad pastarasis domėjosi tam tikrais duomenimis savaime nereiškia, jog šie duomenys buvo pateikti apeliantei ar jos atstovei. Apeliantės atstovei po skundžiamos nutarties priėmimo pasiteiravus advokato U. P., kokiu tikslu jis domėjosi ginčo turtu ar apie tai žinojo apeliantė, jai buvo paaiškinta, kad advokatas U. P. neteikia ir neteikė teisinių paslaugų apeliantei, todėl tokios informacijos nei perdavė, nei privalėjo perduoti apeliantei, o detalizuoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų tikrinimo tikslų negali, nes yra saistomas advokato paslapties, konfidencialumo įsipareigojimo. Kadangi advokatai U. P. ir E. B. veikia atskirai, profesinę veiklą vykdydami individuliai, todėl advokato U. P. veikimas negali būti tapatinamas su advokatės E. B. veikimu.

14.5. Aplinkybė, kad antstolė atliko turto duomenų patikrą savaime nereiškia, jog automatiškai duomenys buvo persiunčiami (pateikiami) apeliantei. Antstolės ir advokato U. P. užsakytuose VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenyse iki 2024 m. birželio 4 d. nebuvo fiksuoti (išviešinti) duomenys, kurie sudaro pagrindą inicijuoti proceso atnaujinimą. Teismo vertinimas, kad apeliantė dar 2023 m. spalio mėn. galėjo sužinoti apie proceso atnaujinimo pagrindą, neatitinka tikrovės, nes duomenys išviešinti tik 2024 m. antroje pusėje, todėl 2023 m. pabaigoje nebuvo įmanoma to sužinoti.

14.6. Teismas neįvertino aplinkybių, kad atsakovė D. P. apeliantei sukėlė žalą, o reikalavimo teisė į žalos atlyginimą kyla nuo žalos padarymo momento. Vilniaus apygardos teismui 2019 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1997-864/2019 pripažinus UAB „Elguva“ veiklą pasibaigusia ir nustačius, kad kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas negalimas, apeliantė įgijo reikalavimo teisę į asmenį, kuris atsakingas už įmonės tyčinį bankrotą, t. y. į atsakovę D. P. Apeliantės reikalavimo teisės kilimo momentas atsakovės D. P. atžvilgiu yra 2019 m. gruodžio 27 d. (teismo sprendimo data, kai pripažinta UAB „Elguva“ veiklos pabaiga). Taigi teismo išvados, kad apeliantė 2022 m. liepos 22 d. arba 25 d. neturėjo reikalavimo teisės atsakovės D. P. atžvilgiu yra neteisingos.

14.7. Atsakovei D. P. sudarius taikos sutartį buvo pažeisti kreditoriaus (apeliantės) interesai, nes skolininkė ir vėl tapo nemokia bei neatlygintinai perleido turtą, kuriuo galėjo bent dalinai kompensuoti žalą, į kurį galėjo būti nukreiptas žalos išieškojimas, t. y. sudarytas sandoris (taikos sutartis) pažeidžia apeliantės interesus, nes atsakovė tyčia tapo nemokia (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

14.8. Taikos sutarties sudarymas prieštarauja gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis), nes atsakovė D. P., žinodama apie prievolę kompensuoti žalą, šią prievolę ignoravo ir iš esmės neatlygintinai perleido turtą savo sūnui.

14.9. Teismas neįvertino bendro bylos konteksto ir aplinkybių, rodančių aiškų piktnaudžiavimą teise ir siekį išvengti prievolių apeliantei. Atsakovė D. P., žinodama apie žalos atlyginimo prievolę apeliantei, neatlygintinai savo sūnui S. P. perleido nuosavybės teises į didelės vertės turtą, nors D. P. nebuvo K. V. skolininke: taikos sutarties „mechanizmu“ K. V. gavo pinigus už abiejų sutuoktinių A. P. ir D. P. turto dalis, o S. P. vėl įgijo turtą kuris priklausė ir D. P. Atsakovė D. P. už turto perleidimą sūnui nieko negavo – tik paslėpė turtą, į kurį galėtų būti nukreiptas apeliantės žalos išieškojimas.

Žemesnės instancijos teismas

14.10. Taikos sutartis patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-946-803/2022, tačiau VĮ Registrų centrui registravimui pateikta tik 2024 m. lapkričio 7 d., t. y. daugiau nei 2 metus buvo slepiama, kad D. P. neatlygintinai perleido turtą sūnui.

14.11. Į civilinės bylos Nr. 2-946-803/2022 nagrinėjimą neįtraukus atsakovės D. P. kreditorės (apeliantės), tačiau įtraukus atsakovo A. P. kreditorių K. V., taikos sutartimi sukurtas neteisėtas „mechanizmas“, kuriuo tenkinami tik A. P. kreditoriaus interesai ir atsakovės D. P. „sąskaita“, nors ji nebuvo K. V. skolininke, bet buvo apeliantės skolininke.

Atsiliepimas

15. Ieškovai S. P. ir A. P. bei atsakovai A. P. ir D. P. atsiliepimu prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Teismas teisingai konstatavo, kad pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą datą, tenka prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui, kadangi tokią pareigą jam suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja deklaratyviai nurodė, jog apie taikos sutarties patvirtinimą ji sužinojo 2025 m. balandžio 3 d. iš antstolės telefonu gavusi informaciją ir 2025 m. balandžio 9 d. gavusi dalį civilinės bylos medžiagos, suteikė teismui pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėja neįrodė šios aplinkybės.

15.2. Pareiškėja, veikdama per profesionalų atstovą, iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos turėjo realią galimybę sužinoti, kad dar 2024 m. birželio 5 d. išieškojimą vykdžiusi antstolė pati panaikino atsakovės D. P. turtinių teisių į ginčo butą areštą trečiojo asmens K. V. pateiktos informacijos pagrindu.

15.3. Pareiškėja apie taikos sutarties patvirtinimą galėjo sužinoti ir dar ankščiau, jeigu savo teisėmis būtų rūpinusi pakankamai apdairiai ir rūpestingai. Duomenys apie civilinių bylų nagrinėjimą, išskyrus tam tikras išimtis, yra vieši. Išnagrinėta byla, kurioje buvo sudaryta taikos sutartis, buvo vieša, todėl UAB „Renova“, įvertinus aplinkybę, kad naudojosi advokato pagalba, turėjo realią galimybę ir pareigą laiku sužinoti apie civilinės bylos procesą ir priimtą galutinį procesinį sprendimą.

15.4. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad advokatas U. P., domėdamasis atsakovės D. P. turto registracija, atstovavo kitą asmenį, o ne pareiškėją. Šiuo atveju nuoroda į advokato ir kliento paslaptį yra deklaratyvi ir dirbtina.

15.5. Nors iš prašymo atnaujinti procesą ir atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėja nurodo materialiųjų teisių pažeidimą, tačiau realiai savo teisių pažeidimą ji sieja su aplinkybe, jog teismui priėmus 2022 m. liepos 25 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, ji neteko teisės išsiieškoti skolą ir (ar) jos dalį iš atsakovei D. P. priklausančio turto dalies, kadangi taikos sutartimi ši savo teisę į ginčo buto dalį perleido ieškovui S. P.. Tačiau taikos sutarties patvirtinimu sukeltos teisinės pasekmės – negalėjimas išieškoti skolą ir (ar) jos dalį sukelia ne materialiąsias, o procesines teisines pasekmes, kadangi vykdymo procesą reglamentuoja civilinio proceso įstatymas. Atsakovės D. P. turtinių teisių areštas buvo panaikintas antstolės patvarkymu, pareiškėja antstolės veiksmų neskundė, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad taikos sutartimi buvo nuspręsta dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ar pareigų.

15.6. Atskirajame skunde, pakartojant prašymo motyvus, yra nepagrįstai teigiama, kad taikos sutarties įregistravimas buvo nesąžiningai vilkinamas taip bandant nuslėpti jos sudarymo faktą. Byloje yra neginčytini įrodymai, kad ieškovas S. P. 2024 m. liepos 4 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas išsiųsti viešojo registro įstaigai registruoti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo ir tą pačią dieną teismo nutartis buvo išsiųsta VĮ Registrų centrui. Šioje situacijoje šalių kaltinimas nesąžiningumu yra ne tik nepagrįstas, bet ir patvirtina pareiškėjos nesąžiningumą, nes šalių nesąžiningų veiksmų akivaizdžiai nebuvo.

15.7. Taikos sutartis atitiko šalių tikrąją valią, todėl natūralu, kad jų pozicija dėl pareiškėjos prašymo yra vienoda. Tačiau pozicijos vienodumas, priešingai atskirojo skundo argumentams, nereiškia, kad tarp šalių nebuvo ginčo ieškinio pateikimo metu ir nerodo, jog reikalavimai ieškovams buvo tik dėl akių.

16. Trečiasis asmuo K. V. atsiliepimu prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Apeliantė pateikė netikslią (sąmoningai iškarpė) CPK 368 straipsnio 1 dalies nuostatą, kadangi sužinojimo momentas skaičiuojamas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Apeliantė teikia argumentus išimtinai tik dėl to, kada ji sužinojo apie taikos sutartį (nutartį) bei ignoruoja kasacinio teismo išaiškinimą ir bylos medžiagą, jog pareiškėja apie tai objektyviai galėjo sužinoti daug anksčiau, o ne 2025 m. balandžio 3 d.

16.2. Trečiasis asmuo pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad apeliantės atstovai (antstolė D. M. ir advokatas U. P.) nuo 2023 m. spalio mėn. domėjosi ginčo butu, nuo 2024 m. birželio mėn. disponavo trečiojo asmens pateikta taikos sutartimi, kuri išviešinta dar 2024 m. liepos mėn. ir t. t. Apeliantė dėl šių rašytinių įrodymų nepasisakė, juos ignoravo, nors jai kilo pareiga įrodyti, kad sužinojimo momentas buvo tik 2025 m. balandžio 3 d. Apeliantė nepateikė įrodymų, kada ji konkrečiai bendravo telefonu su antstole D. M., todėl teiginys, jog buvo bendrauta po tam tikro laiko po 2025 m. sausio mėn., yra neįrodytas.

Šalies argumentai

16.3. Apeliantė atskirajame skundė dėsto naujus teiginius dėl VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro su istorija reikšmės, apeliantės atstovės advokatės E. B. ir jos kolegos advokato U. P. paslaugų teikimo formos skirtumų, U. P. veiksmų tikrinant ginčo butą. Šie apeliantės nauji teiginiai pirmosios instancijos teisme nebuvo išsakyti, trečiasis asmuo dėl jų nepasisakė, o teismas jų netyrė, todėl apeliantė nepagrįstai išplėtė ginčo ribas ir trečiasis asmuo neturi pareigos dėl to pasisakyti.

16.4. Apeliantė buvo atstovaujama profesionalios atstovės, kuriai yra žinomi VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašai (jų tipai), kaip advokatė ji turėjo visas galimybes išsitraukti išrašus su istorija, išplėstinius išrašus ir t. t. Todėl apeliantės teiginys, kad jos su prašymu pateiktas išrašas yra be istorijos neturi reikšmės ir parodo apeliantės aplaidumą bei nerūpestingumą.

16.5. Kadangi apeliantė dėsto klaidingus teiginius, nurodydama, kad nieko nežinojo, su antstole pradėjo bendrauti tik 2025 m., trečiasis asmuo susisiekė su antstole D. M., o jos padėjėja R. J. atsakė, jog apie 2024 m. birželio mėn. atliktą ginčo buto arešto nuėmimą informavo apeliantės atstovą. Antstolė nurodė, kad buvo bendrauta su atstovu, o ne atstove, todėl apeliantės teiginys, kad advokatas U. P. su šia byla nesusijęs ir duomenis rinko kitai bylai nėra įtikinami. Byloje nustatyta, kad ginčo buto areštas taikos sutarties ir teismo nutarties pagrindu buvo panaikintas dar 2024 m. birželio mėn., iš naujai gauto įrodymo matyti, jog apie tai buvo informuotas apeliantės atstovas, todėl apeliantės teiginiai, kad su antstole bendrauta po tam tikro laiko tarpo, po 2025 m. sausio mėn. yra paneigtas. Trečiojo asmens nuomone, apeliantė žinojo visą situaciją, tačiau sąmoningai tą nutyli.

16.6. Apeliantė į bylą taip ir nepateikė įrodymų, kas jai sutrukdė nuo 2024 m. liepos mėn. išsitraukti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašą su istorija ir sužinoti informaciją apie 2022 m. liepos 25 d. teismo nutartį bei civilinės bylos numerį, žinant, kad apeliantės iniciatyva vykdymo procesas iš ginčo buto pradėtas dar 2023 m. rugsėjo mėn.

16.7. Apeliantės bandymas keisti sužinojimo datą iš 2025 m. balandžio 2 d. į 2025 m. sausio 22 d. parodo jos pozicijos nepagrįstumą, prieštaringumą, nenuoseklumą, akivaizdų aplinkybių nutylėjimą bei nesąžiningą elgesį.

16.8. Vien tai, kad atsakovės D. P. įmonė UAB „Elguva“ 2019 m. gruodžio 27 d. pripažinta pasibaigusia, automatiškai nereiškė, jog atsakovė buvo skolinga apeliantei.

16.9. Tam, kad būtų taikomas CK 1.80 straipsnis, apeliantė turėjo nurodyti imperatyvią normą ir įrodyti, jog ji pažeista. Šiuo atveju apeliantė prašo taikyti CK 1.80 straipsnį, cituodama CK 6.66 straipsnį, o tai yra skirtingas kreditoriaus pažeistų teisių gynimo institutas.

16.10. Apeliantė nepasisako, kuo pasireiškė trečiojo asmens elgesys pažeidžiant viešąją tvarką ir gerą moralę, kai jis nežinojo apie atsakovės D. P. ir apeliantės bylas, o nuo 2018 m. buvo didžiausiu kreditoriumi, dėl to aktyviai dalyvavo ginant savo pažeistas teises.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutarė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-946-803/2022 atmesti, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. Ieškovai ir atsakovai su atsiliepimu į apeliantės atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – 2021 m. sausio 22 d. pavedimo (perįgaliojimo) kopiją, pateiktą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-906-560/2021 pagal ieškovės UAB „Renova“ ieškinį atsakovei D. P. dėl žalos atlyginimo. Nurodo, kad atsikertant į atskirojo skundo teiginį, jog advokatas U. P. nėra susijęs su pareiškėjos interesų atstovavimu, prašo priimti šį įrodymą, kadangi tokia būtinybė iškilo tik šioje proceso stadijoje, t. y. po nutarties apskundimo.

19. Trečiasis asmuo K. V. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė antstolės padėjėjos 2025 m. birželio 10 d. elektroninį laišką. Teigia, kad apeliantė atskirajame skunde netikėtai nurodė, jog su antstole pirmą kartą bendravo po tam tikro laiko tik po 2025 m. sausio mėn., nes tuo metu paaiškėjo, kad panaikintas areštas ginčo butui. Siekiant išsiaiškinti šią aplinkybę, trečiasis asmuo kreipėsi į antstolę ir gavo 2025 m. birželio 10 d. antstolės padėjėjos R. J. atsakymą, kad apie ginčo turto arešto išregistravimą (2024 m. birželio mėn.) antstolė telefonu informavo apeliantės atstovą. Taigi apeliantė su antstole bendravo kur kas anksčiau, nei nurodo, be to, vykdymo procese buvo pasitelktas atstovas (ne atstovė), todėl apeliantės bandymas klaidinti teismą dėl sužinojimo momento yra paneigtas.

20. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis), t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023 43 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024 21–22 punktai).

21. Ieškovų ir atsakovų su atsiliepimu į apeliantės atskirąjį skundą pateiktas naujas įrodymas – 2021 m. sausio 22 d. pavedimo (perįgaliojimo) kopija – yra iš Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-196-560/2023 (buvęs Nr. e2-906-560/2021). Įstatymas leidžia teismams remtis duomenimis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) ir kitų informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti teikiamą įrodymą, kadangi jo pridėjimas prie šios civilinės bylos būtų perteklinis (CPK 314 straipsnis), nes apeliacinės instancijos teismas gali pasinaudoti LITEKO esančiais Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-196-560/2023 duomenimis.

22. Trečiojo asmens K. V. su atsiliepimu į apeliantės atskirąjį skundą pateiktas antstolės padėjėjos 2025 m. birželio 10 d. elektroninis laiškas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra reikšmingas teisingam ginčo išsprendimui – nustatant apeliantės sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, momentą. Teikiamas įrodymas neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, kadangi jis pateiktas su atsiliepimu į atskirąjį skundą, kurio kopijos išsiųstos apeliantei ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, jie ir apeliantė su pateiktu įrodymu yra susipažinę, piktnaudžiavimo vėlesnio įrodymų pateikimo aspektu įžvelgti nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktą naują įrodymą prideda prie bylos ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti

23. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais.

24. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas nutartimi atnaujina procesą, kai nustato, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

25. Taigi, viena iš sąlygų atnaujinti procesą – prašymo pateikimas per CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kai prašymą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis tenka prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui. Tokią šio asmens pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020 33 punktas).

26. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus žmogus), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

27. Tiek sprendžiant dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino pradžios, tiek dėl pagrindo šį terminą atnaujinti, kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, t. y. kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019 28 punktas). Teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, momento – nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019 26 punktas).

28. Pareiškėja 2025 m. balandžio 17 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-946-803/2022, kuri buvo užbaigta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartimi, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovų S. P. ir A. P. ieškinį atsakovams A. P. ir D. P. dėl kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo, patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nurodydama, kad teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens (pareiškėjos) materialiųjų teisių ir (ar) pareigų. Pareiškėjos teigimu, ji nėra praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino, nes pareiškėja apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo 2025 m. balandžio mėn., t. y. kai ji po 2025 m. balandžio 3 d. iš antstolės telefonu gautos informacijos patikrino VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę ir nustatė, jog 2024 m. lapkričio 7 d. įregistruota Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-946-803/2022, po kurios įregistravimo atsakovė D. P. prarado turtines teises į ginčo butą. Pareiškėja 2025 m. balandžio 9 d. gavo dalį civilinės bylos Nr. 2-946-803/2022 medžiagos, iš kurios sužinojo apie pareiškėjos teises pažeidžiančią taikos sutartį. Pažymėtina, kad pareiškėja pirmosios instancijos teisme pateikė argumentus ir iš esmės įrodinėjo tik aplinkybę, kada ji sužinojo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (taikos sutartį ir ją patvirtinusią teismo nutartį), iš esmės ignoruodama kitą CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąlygą – kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas ne tik per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo, bet ir (arba) turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

29. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminas buvo praleistas, kadangi pareiškėjos nurodytų aplinkybių įvertinimas ir jos pateikti duomenys neleidžia daryti išvados, jog pareiškėja apie galimai proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes objektyviai galėjo sužinoti tik 2025 m. balandžio mėn. Tokį teismo įvertinimą suponavo ne tik tai, kad pareiškėja konkrečiai nenurodė, kada įvyko pokalbis su antstole, o sužinojimo momentą formaliai susiejo su 2025 m. balandžio 3 d. atliktu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų patikrinimu, bet ir tai, jog dar 2024 m. liepos mėn. buvo atliktas įrašas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre apie Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis ir nutraukta civilinė byla Nr. 2-946-803/2022, o trečiasis asmuo K. V. 2024 m. birželio 5 d. pateikė išieškojimą pareiškėjos naudai vykdžiusiai antstolei duomenis apie taikos sutartį ir bylos nutraukimą ir antstolė panaikino areštą ginčo turtui. Teismo įsitikinimą, kad pareiškėja apie šalių sudarytą taikos sutartį sužinojo (turėjo sužinoti) daug anksčiau nei nurodyta jos prašyme, sustiprino ir aplinkybė, jog VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis tos pačios advokatų kontoros, kaip ir pareiškėjos atstovė advokatė E. B., advokatas U. P. ginčo buto duomenis tikrino 2023 m. spalio 19 d. ir 2025 m. sausio 20 d. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įvertinimu ir išvada dėl toliau nurodomų motyvų.

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. spalio 19 d. areštuotos atsakovės D. P. turtinės teisės, be kita ko, į nekilnojamąjį daiktą – ginčo butą. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad 2024 m. birželio 5 d. antstolės D. M. patvarkymu 2023 m. spalio 19 d. turtinių teisių suvaržymas į ginčo butą buvo panaikintas. Apeliantė su prašymu atnaujinti procesą pateikė teisinių paslaugų sutartį, iš kurios matyti, kad apeliantę nuo 2020 m. birželio 5 d. atstovauja advokatė E. B.. Advokatei suteikti įgaliojimai atstovauti pareiškėją ir vykdymo procese (teisinių paslaugų sutarties 1 dalies 2 punktas). Nors pareiškėja nurodo, kad aplinkybę, jog atsakovė D. P. nebeturi teisių į ginčo butą sužinojo atitinkamą informaciją telefonu gavusi iš antstolės (po tam tikro laiko, po 2025 m. sausio mėn.), tačiau aplinkybių, kada konkrečiai bendravo su antstole, nenurodė ir pagrindžiančių įrodymų ir (ar) paaiškinimų neteikė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 straipsnis). Trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymą (elektroninį laišką), kuriuo antstolės padėjėja informuoja, kad antstolė apie 2024 m. birželio mėn. ginčo buto arešto panaikinimą informavo apeliantės atstovą. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo apie ginčo butą, matyti, kad 2024 m. liepos mėn. atliktas įrašas apie Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis ir nutraukta civilinė byla Nr. 2-946-803/2022. Trečiasis asmuo į bylą pateikė jo ir antstolės D. M. susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiagą, iš kurios matyti, kad antstolė 2024 m. birželio 5 d. gavo trečiojo asmens antstolei siųstą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-946-803/2022 ir taikos sutartį. Trečiasis asmuo taip pat pateikė įrodymus, kad antstolė D. M. ir advokatas U. P. nuo 2023 m. spalio mėn. nuolat domėjosi ginčo butu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Apeliantė šių aplinkybių nepaneigė ir neįrodė, kad jos sužinojimo ir galėjimo sužinoti momentas buvo būtent 2025 m. balandžio 3 d.

31. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009).

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktas). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas).

33. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 40 punktas; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017 26 punktas).

34. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nepateikė įrodymų, kada ji iš tiesų sužinojo apie šalių taikos sutartį ir ją patvirtinusią teismo nutartį, o byloje surinktų įrodymų visuma paneigė pareiškėjos nurodomą 2025 m. balandžio 3 d. sužinojimo momentą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantė apie šalių taikos sutartį ir ją patvirtinusią teismo nutartį galimai sužinojo dar 2023 m. spalio mėn., todėl praleido trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.

35. Apeliantė atskirajame skunde dėsto savo nuomonę dėl VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro su istorija reikšmės, apeliantės atstovės advokatės E. B. ir advokato U. P. paslaugų teikimo formos skirtumų, pastarojo advokato veiksmų ir tikslų tikrinant ginčo butą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, tačiau šie argumentai nebuvo išsakyti ir išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023 49 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023 41 punktas).

36. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog advokatas U. P., domėdamasis atsakovės D. P. turto registracija, atstovavo kitą asmenį, o ne pareiškėją. Priešingai, iš Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-196-560/2023 (LITEKO duomenys) (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad šioje byloje pareiškėjos atstovė advokatė E. B. 2021 m. sausio 22 d. pavedimu (perįgaliojimu) pavedė atstovauti pareiškėją advokato U. P. padėjėją P. H., perįgaliojimas baigėsi 2021 m. gruodžio 21 d. Su šiuo perįgaliojimu sutiko advokatas U. P.. Tai rodo, kad advokatai, nors profesinę veiklą ir vykdo individualiai, tačiau tarpusavyje bendradarbiauja ir tikėtina dalijasi turima informacija.

37. Byloje neginčijamai nustatyta, kad antstolė D. M. nuo 2023 m. rugsėjo mėn. apeliantės vardu vykdė išieškojimą iš ieškovų buto, antstolė ir apeliantės atstovai nuolat VĮ Registrų centre tikrino ginčo buto duomenis, ėmė išrašus, antstolė telefonu informuodavo apeliantės atstovus apie situaciją su ginčo butu, antstolė 2024 m. birželio mėn. susisiekė su trečiuoju asmeniu ir gavo iš jo taikos sutarties ir teismo nutarties kopijas, šiuos dokumentus įvertino, jų pagrindu panaikino buto areštą ir apie tai informavo apeliantės atstovą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvas, jog reikia taip pat vertinti antstolės veiksmus, nustatant sužinojimo momentą yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių šiuos teismo motyvus ir nenurodė, kas jai sutrukdė nuo 2024 m. liepos mėn. gauti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašą su istorija ir sužinoti informaciją apie teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartį, juolab kad apeliantės iniciatyva vykdymo procesas iš ginčo buto pradėtas dar 2023 m. rugsėjo mėn.

38. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo, ieškovų, atsakovų ir trečiojo asmens argumentais, kad pareiškėja, veikdama per profesionalų atstovą, iš vykdymo byloje esančios medžiagos turėjo realią galimybę sužinoti, jog dar 2024 m. birželio 5 d. išieškojimą vykdžiusi antstolė panaikino atsakovės D. P. turtinių teisių į ginčo butą areštą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad duomenys apie civilinių bylų nagrinėjimą, išskyrus tam tikras išimtis, yra vieši, todėl pareiškėja, naudodamasi advokatės pagalba, apie Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. taikos sutarties patvirtinimą civilinėje byloje Nr. 2-946-803/2022 galėjo sužinoti dar ankščiau, jeigu savo teisėmis būtų rūpinusi pakankamai apdairiai ir rūpestingai.

39. Tuo atveju, kai pareiškėjas paduoda prašymą praleidęs nustatytą 3 mėn. terminą, jis prie prašymo dėl proceso atnaujinimo turi pateikti prašymą dėl šio termino atnaujinimo, nurodydamas jo praleidimo priežastis (CPK 78 straipsnio 2, 3 dalys). Tuo tarpu pareiškėja, praleidusi terminą, nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą, nenurodė tokį praleidimą pateisinančių aplinkybių ir nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Iš turimų duomenų apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir turėtų būti atnaujinamas teismo iniciatyva.

40. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir ši aplinkybė sudaro savarankišką teisinį pagrindą atmesti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu

41. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Kasacinio teismo pažymėta, kad bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016; 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022).

42. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

43. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant itin svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Todėl įstatyme nesuteikta galimybė proceso dalyviams prašyti atnaujinti procesą vien jiems siekiant pakartotinio tos bylos (ginčo) išnagrinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015). Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad proceso atnaujinimo institutas negali tapti priemone dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016).

44. Taigi proceso atnaujinimo institutas teismų praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, o jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas tik esant bent vienai iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų.

45. Nagrinėjamu atveju apeliantė, prašydama atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-946-803/2022, jo atnaujinimo pagrindu įvardijo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

46. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pažymėta, kad procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą pažeidžiamas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014). Teisės būti išklausytam pažeidimas savo ruožtu gali lemti, kad, į bylą neįtraukus asmens ir jo neišklausius apie svarbias bylai aplinkybes, netinkamai buvo išnagrinėta byla, o sprendžiant dėl faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės padaryta klaida, pasisakant dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, kurią reikia ištaisyti. Pareiškime dėl proceso atnaujinimo suinteresuotas asmuo nurodo, kokios aplinkybės liko neišnagrinėtos ar buvo netinkamai nustatytos ir tai buvo klaidos pagrindas. Tai gali būti faktinės ar teisinės aplinkybės. Šių pareiškėjo dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių ištyrimas ir įvertinimas kartu su kitomis bylos aplinkybėmis yra proceso atnaujinimo tikslas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kartu jis apibrėžia bylos nagrinėjimo po proceso atnaujinimo šiuo pagrindu ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011; 2015 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403-687/2015).

47. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019 33–34 punktai).

48. Pažymėtina, kad siekiant nuginčyti teismo patvirtintą taikos sutartį, tokiam nuginčijimui būtinos ir procesinės prielaidos, ir materialieji teisiniai pagrindai. Tai reiškia, kad asmuo, teikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, turi derinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus su Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais. Įrodžius proceso atnaujinimo pagrindą, susidarys prielaida įrodyti pareiškėjo nurodomą taikos sutarties negaliojimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015).

49. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia atnaujinti procesą, argumentuodama tuo, kad civilinėje byloje Nr. 2-946-803/2022 neatskleidus, jog atsakovė D. P. yra sukėlusi žalą UAB „Renova“ ir yra jos skolininkė, teismas patvirtino taikos sutartį, pažeidžiančią pareiškėjos, kaip D. P. kreditorės, teises, kadangi taikos sutartimi atsakovė D. P. perleido didelės vertės turtą savo sūnui, o už jį gautinos lėšos atiteko atsakovo A. P. asmeniniam kreditoriui K. V. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad pareiškėja nepagrindė ir neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo.

50. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo įvertinimas, jog ji nei taikos sutarties sudarymo (2022 m. liepos 22 d.), nei jos patvirtinimo ir civilinės bylos Nr. 2-946-803/2022 nutraukimo dieną (2022 m. liepos 25 d.) neturėjo reikalavimo teisės atsakovės D. P. atžvilgiu, yra neteisingas. Apeliantė teigia, kad atsakovė D. P. jai sukėlė žalą, o reikalavimo teisė į žalos atlyginimą kilo nuo žalos padarymo momento. Vilniaus apygardos teismui 2019 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1997-864/2019 pripažinus UAB „Elguva“ veiklą pasibaigusia ir nustačius, kad kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas negalimas, apeliantė įgijo reikalavimo teisę į asmenį, kuris atsakingas už įmonės tyčinį bankrotą, t. y. į atsakovę D. P. Apeliantės reikalavimo teisės kilimo momentas atsakovės D. P. atžvilgiu yra 2019 m. gruodžio 27 d. (teismo sprendimo data, kai pripažinta UAB „Elguva“ veiklos pabaiga). Apeliacinės instancijos teismas su apeliante nesutinka.

51. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos finansinis reikalavimas atsakovei D. P. buvo pripažintas pagrįstu ir teisėtu tik įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. sprendimui, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi paliko nepakeistą, atmetęs apeliacinį skundą. Įsiteisėjusiu sprendimu Vilniaus apygardos teismas priteisė UAB „Renova“ naudai iš D. P. 114 187,82 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Taigi, nei taikos sutarties sudarymo dieną (2022 m. liepos 22 d.), nei šios taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos Nr. 2-946-803/2022 nutraukimo dieną (2022 m. liepos 25 d.) pareiškėjos reikalavimas D. P. nebuvo nei konkretus, nei aiškus, nei patvirtintas, todėl teigti, kad ji turėjo neginčijamą reikalavimo teisę į skolininkę nėra pagrindo. Pažymėtina, kad vien tai, jog atsakovės D. P. įmonė UAB „Elguva“ 2019 m. gruodžio 27 d. buvo pripažinta pasibaigusia, savaime nereiškia, kad atsakovė D. P. yra atsakinga už pareiškėjai padarytą žalą (bankroto byloje nepatenkintą finansinį reikalavimą) ir tuo metu jau buvo skolinga apeliantei 114 187,82 Eur. Tai, kad UAB „Elguva“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, sudarė prielaidas ir suteikė teisę pareiškėjai pasibaigus UAB „Elguva“, kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo, bet pats žalos padarymo ir skolos faktas buvo konstatuotas tik įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. sprendimu.

52. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nuostatas bei pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl taikos sutarties negaliojimo pagrindų, priėjo prie išvados, kad pareiškėja neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindo atnaujinti procesą. Apeliantė su šia teismo išvada nesutinka, tačiau naujų argumentų nepateikia, o tik atkartoja jau pirmosios instancijos teismo įvertintas aplinkybes ir motyvus, su kuriais sutikti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

53. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Apeliantė nenurodė jokių imperatyvių įstatymų nuostatų, kurias tariamai pažeidžia šalių sudaryta taikos sutartis, nepaaiškino kaip pasireiškė viešosios tvarkos pažeidimas ir nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms yra teisinga ir pagrįsta.

54. Civilinėje byloje Nr. 2-946-803/2022 nustatyta, kad tarp ieškovų ir atsakovų kilo ginčas, susijęs su kompensacija už turto pagerinimą priteisimo, ir pareiškėja su juo niekaip nebuvo susijusi. Teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punktu šalys susitarė, jog ieškovai atsisako visų reikalavimų atsakovams, pareikštų civilinėje byloje Nr. 2-946-803/2022, t. y. reikalavimų priteisti iš kiekvieno atsakovo po 75 000 Eur kompensaciją už ginčo buto pagerinimą bei bylinėjimosi išlaidas. Taikos sutarties 2 punkte šalys nustatė, kad atsakovai perleidžia nuosavybės teises į ginčo butą ieškovo S. P. asmeninėn nuosavybėn, o ieškovas S. P. įsipareigoja sumokėti už įgyjamą ginčo butą 165 000 Eur. Nuosavybės teisė į ginčo butą pereina nuo taikos sutarties įsiteisėjimo teisme dienos. Taikos sutarties 3 punkte nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog trečiasis asmuo K. V. turi reikalavimo teisę į atsakovą A. P., kylančią iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1264-580/2017, atsakovo A. P. pagal taikos sutartį gautinus 165 000 Eur ieškovas S. P. turės sumokėti tiesiogiai trečiajam asmeniui K. V. taikos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.

55. Apeliantė iš esmės deklaratyviai teigia ir abstrakčiai nurodo, kad teismo patvirtinta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis) bei pažeidžia kreditoriaus teises (CK 6.66 straipsnis), tačiau tai pagrindžiančių įrodymų neteikė bei nurodytų įstatymo normų pažeidimų nedetalizavo. Nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bendro bylos konteksto ir aplinkybių, rodančių aiškų piktnaudžiavimą teise ir siekį išvengti prievolių apeliantei, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių neįžvelgia. Įstatymas sudaro prielaidas šalims užbaigti bylą taikos sutartimi bendru sutarimu (CPK 42 straipsnio 1 dalis), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad konkrečios taikos sutarties sudarymu šalys piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, siekė apgauti apeliantę (ji nebuvo susijusi su nagrinėjama byla). Dėl to apeliantės argumentai atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

56. Apeliantė taip pat nurodo, kad taikos sutartis patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-946-803/2022, tačiau VĮ Registrų centrui įregistravimui pateikta tik 2024 m. lapkričio 7 d., t. y. daugiau nei 2 metus buvo slepiama apie atsakovės D. P. didelės vertės neatlygintinį turto perleidimą sūnui S. P. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti apeliantės argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, subjektyvi jos nuomonė, niekuo nepagrįsti, todėl atmestini.

57. Atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas S. P. 2024 m. liepos 4 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas išsiųsti viešojo registro įstaigai registruoti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo ir tą pačią dieną teismo nutartis buvo išsiųsta VĮ Registrų centrui. Taigi pagrindo teigti, kad šalys, kurios sudarė taikos sutartį, buvo nesąžiningos (turėjo tikslą slėpti taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo faktą) nekonstatuotina.

58. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi tiesiogiai dėl pareiškėjos teisių ir (ar) jos pareigų nėra pasisakyta, taikos sutartis nesukuria pareiškėjai materialiųjų teisių ar pareigų, t. y. nėra paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens (pareiškėjos) materialiosios teisės ir pareigos, nėra modifikuota pareiškėjos teisinė padėtis – nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos ir pan. jos materialiosios teisės ar pareigos. Dėl nurodytų priežasčių nagrinėjamu atveju negalimas proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu. Apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nėra pasisakyta dėl apeliantės teisių ir (ar) pareigų, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą atnaujinti procesą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

59. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, tinkamai įvertino klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

60. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų pasisakyta, kiti neturi teisinės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

61. Netenkinus atskirojo skundo, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo K. V. pateikė prašymą priteisti 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2025 m. rugsėjo 16 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą ir 2025 m. rugsėjo 17 d. mokėjimo pavedimo Nr. 688 kopiją).

62. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato pagalbą ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį yra nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

63. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens išlaidos už advokato teisinę pagalbą buvo patirtos 2025 m. rugsėjo mėn., vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, 8.16 papunkčiu maksimali priteistina suma sudaro 935,08 Eur (2 337,70 Eur vidutinis darbo užmokestis x 0,4). Kadangi trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, taip pat įvertinus bylos sudėtingumą, trečiajam asmeniui K. V. iš pareiškėjos UAB „Renova“ priteisiamos 935,08 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui K. Vi. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Renova“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 935,08 Eur (devynis šimtus trisdešimt penkis eurus 8 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėja Alma Urbanavičienė