Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Marijaus Kursevičiaus ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, ir R. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant jį bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; per pirmus penkis bausmės vykdymo mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose, nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kurios teisių perėmėjas yra Valstybinė ligonių kasa, civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo R. B. priteista 0,90 Eur turtinės žalos atlyginimas ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo J. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo R. B. priteista nukentėjusiajam 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Nuosprendžiu tenkintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas ir jos naudai iš nuteistojo R. B. nuspręsta išieškoti 1 160,42 Eur dydžio išlaidas už įgaliotojo atstovo suteiktą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. 2024 m. lapkričio 17 d., 05.20 val., prie kavinės – baro „L. s.“, esančio (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su J. M. metu, pastarajam nekeliant grėsmės jo (R. B.) ar kito asmens sveikatai ar gyvybei ir J. M. neatlikus jokių veiksmų, dėl kurių būtų reikalinga prieš jį (J. M.) panaudoti fizinę prievartą, nesant tam jokio būtinumo, nepagrįstai panaudojo fizinę prievartą prieš J. M., o būtent: kaire ranka suėmęs už gerklės J. M., nuvertė jį ant žemės, o šiam nugriuvus ant nugaros, dešine ranka stūmė jo viršutinę kūno dalį neleisdamas atsisėsti ir keliais visu savo kūno svoriu spaudė, po to policijos pareigūnui dedant antrankius J. M., jis (R. B.) spyrė į dešinę koją J. M., o pastarajam sėdint ant žemės ir būnant surakintomis rankomis už nugaros, jis (R. B.) laikydamas už smakro nuvertė J. M. bei gulintį ant nugaros prispaudęs kairiu keliu visu savo svoriu laikė, suėmęs kaire ranka už gerklės ir negalinčiam pasipriešinti J. M., tyčia, sudavė kumščiu ne mažiau kaip šešis smūgius į veidą, padarydamas nukentėjusiajam J. M. poodines kraujosruvas kaktoje, kairiame skruoste, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimus kakle, nosies kaulų lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulo lūžio sveikata J. M. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad konkrečias bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas ir teisėjo nutartis bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-699/2017). Bylos nagrinėjimo teisme ribų samprata apibrėžta BPK 255 straipsnio 1 dalyje, joje reglamentuojama, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, taigi, kiekvieno kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimas sprendžiamas baudžiamajame procese pagal jam pareikštą kaltinimą, o teismo išvados daromos remiantis nagrinėjamoje byloje ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-699/2018). Ši imperatyvi nuostata teismų praktikoje suprantama kaip draudimas teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl tų asmenų, kurie nėra kaltinamieji, ar pripažinti juos kaltais dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jie neperduoti teismui. Nagrinėjimo teisme ribos yra savotiški teisiniai rėmai, į kuriuos teismas turi orientuotis nagrinėdamas bylą. Konstitucinė pareiga – vykdyti teisingumą – įpareigoja teismą išspręsti bylą pagrįstai, teisingai ir teisėtai, neperžengiant ir nepagrįstai nesusiaurinant kaltinimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203/2008).

BPK 255 straipsnio 1 dalyje numatytą nuostatą dėl bylos nagrinėjimo ribų kasacinio teismo teisėjų kolegija aiškina taip, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžtos pagal subjektus (asmenis, dėl kurių nagrinėjama byla) ir dalyką (faktinį ir teisinį bylos turinį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje bylos Nr. 2K-199-719/2022). Pažymėtina, kad reikalavimas nagrinėti bylą tik dėl tų kaltinamųjų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, reiškia, kad teismas nagrinėja bylą ir priima nuosprendį tik dėl tų asmenų, kuriems prokuroras oficialiai pareiškia kaltinimus kaltinamajame akte ir dėl kurių byla buvo perduota nagrinėti į teismą.

Šiuo atveju byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal Vilniaus apygardos prokuratūros organiozuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Remigijaus Matevičiaus surašytą kaltinamąjį aktą, kuriame kaltinimas buvo pareikštas tik vienam asmeniui – R. B.. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo baudžiamąją bylą būtent dėl šio kaltinamojo ir sprendė tik dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas bylą išnagrinėjo nustatydamas faktines aplinkybes ir vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, palygino juos tarpusavyje ir konstatavo R. B. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad R. B. smurtavo prieš nukentėjusįjį kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. suėmęs nukentėjusįjį už gerklės jį parvertė ant žemės, neleido atsikelti, spaudė kūnu ir keliais, o vėliau, nukentėjusiajam esant surakintam antrankiais ir negalinčiam pasipriešinti, sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius kumščiu į veido sritį. Šiais veiksmais nukentėjusiajam J. M. buvo padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, kairiame skruoste, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai kakle, nosies kaulų lūžis.

Taigi pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo, laikydamasis BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylos nagrinėjimo ribų. Apelianto reikalavimas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo ir taikyti baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie šioje byloje nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, atmestinas kaip nepagrįstas, tokio prašymo tenkinimui nėra teisinio pagrindo. Tuo pačiu atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino nukentėjusiajam teisę skųsti jo įvardijamų asmenų veiksmus teisės aktų įstatymų nustatyta tvarka.

Papildomai pažymėtina, kad apeliaciniame skunde lakoniškai užsimenama apie tai, kad panaudojant smurtą prieš nukentėjusįjį šis buvo bejėgiškos būklės, t. y. gulėjo ant žemės, buvo surakintas antrankiais. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą teisme nukentėjusysis teikė prašymą pakeisti nusikalstamos veikos kvalifikaciją ir, be kita ko, inkriminuoti kvalifikuojantį požymį, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte (2 t., b. l. 1-2). Skundžiamame nuosprendyje yra išdėstyti aiškūs motyvai, kodėl toks požymis šioje byloje nenustatytas. Pabrėžtina, kad nuteistasis nenurodo konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis argumentų, o tik pakartoja buvęs paguldytas ant žemės ir surakintas antrankiais, dėl ko mano buvęs bejėgiškos būklės. Teisėjų kolegija, pritardama skundžiamame nuosprendyje išdėstytiems motyvams ir jų iš naujo nekartodama, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusysis nebuvo bejėgiškos būklės. Iš vaizdo medžiagos aiškiai matyti, kad, nepaisant uždėtų antrankių, jis buvo gana aktyvus, judėjo kojomis, juo labiau, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis būtų supratęs, jog J. M. yra bejėgiškos būklės ir, nusprendęs ja pasinaudoti, vartojo prieš nukentėjusįjį smurtą.

Dėl civilinio ieškinio dalies neturtinei žalai atlyginti

Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo įsitikinimu, nustatytas 2 000 Eur dydis yra per mažas ir prašo sumą padidinti iki 10 000 Eur. Akcentuoja patyręs skausmingus kūno sužalojimus (nosies lūžį, kraujosrūvas kaklo, nugaros ir rankų srityse), taip pat teko iškęsti didelius dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, dėl ko kilo būtinumas kreiptis į psichologą.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Išimtiniais atvejais, t. y. kai ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y., kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, Nr. 2K-429/2013, Nr. 2K-331-976/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl R. B. smurtinių veiksmų nukentėjusiajam J. M. buvo padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, kairiame skruoste, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai kakle, nosies kaulų lūžis (1 t., b. l. 46-47). Nukentėjusiajam konstatuotą nesunkų sveikatos sužalojimą sukėlė tik vienas iš nurodytų sužalojimų, t. y. nosies kaulų lūžis. Suprantama ir neginčytina, kad dėl padarytų sužalojimų, ypač dėl nosies kaulų lūžio, nukentėjusysis patyrė skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, į ką atsižvelgtina sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, įvertino ne tik nukentėjusiojo patirtų sužalojimų pobūdį bei jų sukeltas pasekmes, tačiau ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas atsižvelgė į civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, nukentėjusiojo papildomai teisme duotus paaiškinimus. Neabejotina, kad nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, kreipėsi į gydymo įstaigą dėl nosies traumos, o vėliau – ir į psichologą, todėl akivaizdu, jog neigiamos įvykio pasekmės buvo juntamos ir praėjus tam tikram laikui po konflikto. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, svarbu įvertinti ir paties nukentėjusiojo elgesį. Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis iš baro buvo išprašytas dėl nederamo ir agresyvaus elgesio. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis konflikto metu keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino, provokavo muštynes, agresyviai elgėsi tiek su baro darbuotojais, tiek su aplinkiniais asmenimis. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, pagrįstai atsižvelgė į nukentėjusiojo provokuojantį bei agresyvų elgesį, kuris turėjo įtakos konflikto eigai.

Tokių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismo nustatytas 2 000 Eur neturtinės žalos dydis laikytinas pagrįstu ir teisingu. Pažymėtina, kad nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, privaloma atsižvelgti ir į analogiškose bylose suformuotą teismų praktiką. 2011–2019 m. Lietuvos Aukščiausiame Teisme nagrinėtose baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyravo nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, įprastai priteisiama suma siekė iki 2 800 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019). Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir apygardų teismų 2021-2023 m. praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose (BK 138 straipsnio 1 dalis) matyti, kad paskutiniu metu nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis tokio pobūdžio bylose dažniausiai svyruoja nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-82-354/2021, 1A-197-616/2021, 1A-317-519/2021, 1A-203-951/2025, 1A-15-1140/2026; Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-215-557/2021, 1A-15-361/2022, 1A-46-606/2022, 1A-107-795/2022; Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-415-813/2021, 1A-666-594/2021, 1A-557-634/2021, 1A-502-923/2022; Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-524-908/2021, 1A-37-843/2022, 1A-134-935/2022, 1A-76-576/2023, 1A-144-1121/2023, 1A-302-932/2022). Mažiausia (1 000 – 1 500 Eur) neturtinė žala priteisiama retai, dažniausiai tada, kai nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nėra susiję su kaulų lūžiais (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-415-813/2021) arba konstatuojami ne veido kaulų lūžiai, dėl kurių neprireikė stacionarinio ar specifinio gydymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-524-908/2021, 1A-37-843/2022). Didžiausia (3 000 – 5 000 Eur) neturtinė žala priteisiama, kai nustatomi veido kaulo lūžiai ar kiti sužalojimai, pareikalavę operacinio ar stacionaraus gydymo, arba, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvių pasikeitimų įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus, asmuo praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokių sveikatos sutrikimų, atsiradusių po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019, Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-354/2021, 1A-203-951/2025, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-666-594/2021, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-361/2022). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų sužalojimų pobūdį, mastą bei dėl jų kilusius fizinius ir emocinius išgyvenimus, pagal aptartą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose įprastai priteisiama didesnė nei 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiajam buvo rekomenduotas tausojantis režimas, nurodyta šaldyti sužalotas kūno vietas ir pagal poreikį paskirti skausmą malšinantys vaistai. Nenustatyta, kad nukentėjusiajam būtų esmingai apribotos bendravimo galimybės, dėl sužalojimų būtų buvęs atskirtas nuo artimųjų, o kilę išgyvenimai būtų ženkliai palietę socialinę, šeiminę ar profesinę sritis. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl padaryto sveikatos sutrikdymo, prieš jį pavartoto smurto nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, neigiamus emocinius išgyvenimus ir už tai turi būti teisingai atlyginta, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo sutikti su nuteistojo teiginiais, kad teismo nustatytas 2 000 Eur neturtinės žalos dydis ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo šio reikalavimo neatitinka. Taigi, įvertinus šioje byloje neturtinei žalai apskaičiuoti nustatytų reikšmingų kriterijų visumą, taip pat ir aplinkybę, kad provokuodamas nuteistąjį nusikalsti nukentėjusysis pats prisidėjo prie padarinių kilimo, laikytina, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka nuoseklią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, dėl ko apeliacinio skundo reikalavimas padidinti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. birželio 1 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias nukentėjusiajam teikiant antrinę teisinę pagalbą. Išlaidas sudaro advokato, kuris apeliacinės insttancijos teisme atstovavo nukentėjusiajam J. M., darbo užmokestis, nurodomas išlaidų dydis – 260,42 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016). Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas gali sumažinti proceso dalyvio prašomų atstovavimo išlaidų sumą, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodyta atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018).

Kaip matyti iš anksčiau išdėstytų argumentų, baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo skundą, t. y. apeliacinį procesą iniciavo būtent nukentėjusysis, išnagrinėjus bylą nukentėjusiojo apeliacinis skundas nebuvo tenkintas, dėl ko nėra pagrindo priteisti iš nuteistojo prašomas išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo J. M. (J. M.) apeliacinį skundą atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo R. B. nepriteisti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.