Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-203-951/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-10-09
Bylos Nr.: 1A-203-951/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-22604-2024-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Ilona Jakubėnienė, Nerijus Masiulis, Audrius Sadauskas
Nuteistasis: G. E. V.
Advokatai: Vilmantas Poškus, Saulius Staškus

Kategorijos

1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-203-951/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22604-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.11.; 1.1.10.1.1.; 1.2.4.4.1.; 1.2.14.9.1.; 2.1.14.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko,

sekretoriaujant Elonai Puščiuvienei,dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei,nuteistojo G. E. V. gynėjui advokatui Sauliui Staškui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. E. V. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, patikslinto to paties teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi, kuriuo G. E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes subendrinus, jas iš dalies sudedant, G. E. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, G. E. V. paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikotarpis - 2024 m. birželio 14 d. (viena para), prilyginant jį vienai laisvės atėmimo dienai.

Nuspręsta pripažinti G. E. V. recidyvistu.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys patenkintas ir iš G. E. V. priteista Valstybinei ligonių kasai 171,08 Eur žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

J. J. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš G. E. V. priteista J. J. 255,09 Eur turtinės žalos (gydymosi išlaidų) atlyginimo ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

J. J. civilinio ieškinio dalis dėl turto sugadinimo ir operacijos išlaidų priteisimo palikta nenagrinėta.

J. J. civilinio ieškinio dalis dėl negautų pajamų priteisimo netenkinta.

Priteista iš G. E. V. J. J. 800 Eur atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. G. E. V. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. birželio 14 d. apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), J. J. priklausančiame name tyčia sugadino svetimą turtą - sulaužė 120 Eur vertės vidaus medines duris ir 500 Eur vertės lauko metalines duris, iš viso sugadino 620 Eur vertės svetimą, J. J. priklausantį, turtą.

2. Be to, G. E. V. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. birželio 14 d. apie 11.30 val., iš karto po J. J. turto sugadinimo, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia rankomis sudavė nukentėjusiajam J. J. ne mažiau kaip šešis smūgius į veidą, padarydamas poodines kraujosruvas abiejų akių vokų - abiejų skruostų - tarpantakio - nosies - dešinio žando srityje, apatinės lūpos odos kairėje, dešiniame dilbyje, kraujosruvas abiejų akių junginėse, odos nubrozdinimus viršutinės lūpos odos kairėje, dešiniame dilbyje, muštinę žaizdą kairio žando gleivinėje, nosikaulių ir nosies pertvaros lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosikaulių ir nosies pertvaros lūžio nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo G. E. V. gynėjas advokatas Vilmantas Poškus prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžio dalį dėl G. E. V. paskirtos bausmės ir priteistos neturtinės žalos dydžio, paskiriant trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą nei 2 metai 3 mėnesiai bei, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti G. E. V. laisvės atėmimo bausmės vykdymą, arba, jei nebus pakeistas paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti G. E. V. laisvės atėmimo bausmės vykdymą; ir priteisti iš G. E. V. J. J. mažesnę nei 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą.

3.1. Teigia, kad G. E. V. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi ir šis kaltės pripažinimas nelaikytinas formaliu, kadangi iš karto po įvykio pats iškvietė pagalbą bei laukė į įvykio vietą atvykstančių pareigūnų, atvykusiems pareigūnams teikė paaiškinimus. Teigia, jog jo ginamasis išvadas dėl savo nusikalstamų veikų padarė ir pažada ateityje laikytis įstatymų bei nusikalstamų veikų nebedaryti. Dėl to gynėjas mano, kad nusikalstamos veikos pripažinimas visiškai atitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai G. E. V. kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl savo elgesio nelaikė ir nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

3.2. Taip pat skunde gynėjas teigia, jog G. E. V. dirba - vykdo individualią veiklą (yra fitneso ir sveikatingumo treneris), išvadas dėl savo nusikalstamų veikų padarė ir pažada ateityje laikytis įstatymų bei nusikalstamų veikų nebedaryti, žino bausmės paskirtį ir supranta bausmės neišvengiamumo principą. Mano, kad visi bausmės tikslai bus pasiekti G. E. V. paskyrus trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą, t. y. subendrintą bausmę paskiriant 1 metus laisvės atėmimo. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog bausmės tikslai be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nebus pasiekti. Teigia, kad materialusis bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus yra susijęs su bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Bausmės vykdymo atidėjimu irgi siekiama tų pačių tikslų. Tiek BK 75 straipsnio 4 dalies kriterijus - numanymas, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, tiek bausmės tikslas - siekis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra susiję su ateities prognoze, tikėtinumu, numatymu, jog asmuo daugiau nenusikals (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-654/2023). Gynėjas nurodo, kad G. E. V. savanoriškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, neigiamai vertina savo poelgį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, yra pasirengęs atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, planuoja pradėti emocinio brendimo, elgesio keitimo reabilitacinį gydymą terapinėje bendruomenėje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Pažymi, jog G. E. V. inkriminuotų nusikaltimų sankcijose yra numatytos alternatyvios bausmių rūšys, o, paskyrus jam pačią griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimą, įvertinus faktines aplinkybes, G. E. V. asmenį bei jo sveikatos būklę, mano, kad pagrįsta ir teisinga jam būtų taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams, paskiriant ir baudžiamojo poveikio priemones.

3.3. Gynėjas skunde teigia, kad G. E. V. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę yra atlikęs, t. y. šios bausmės vykdymo atidėjimas baigėsi 2025 m. kovo mėnesį. Dėl to gynėjas mano, kad šioje byloje toks nuosprendžiu taikytas bausmių subendrinimas yra baudžiamojo proceso esminis pažeidimas ir turi dvigubo nubaudimo draudimo principo (non bis in idem) pažeidimo požymių, kadangi G. E. V. jau įvykdytą (atliktą) bausmę pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 17 d. nuosprendį turės įvykdyti antrą kartą. Mano, jog negalima bendrinti šiuo nuosprendžiu skirtos 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kuri jau yra įvykdyta (atlikta).

3.4. Gynėjas skunde taipogi teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistu neturtinės žalos dydžiu, nes pagal teismų praktiką, nustatant neturtinės žalos dydį už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą, šis dydis svyruoja nuo 1 000 iki 4 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105-222/2019, 2K-85-594/2024). Nurodo, jog nukentėjusysis J. J. pateiktu civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš G. E. V. 33 000 Eur neturtinės žalos. Teigia, kad jo ginamasis G. E. V. supranta ir neginčija, jog jis, savo neteisėtais veiksmais sutrikdydamas sveikatą, padarė neturtinę žalą nukentėjusiajam J. J., tačiau mano, kad didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) galima tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiriamas fizinis skausmas, ir t. t. Sutinka, jog nukentėjusysis J. J. patyrė fizinį skausmą, po įvykio negalėjo dirbti, tačiau byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis J. J. toliau negali užsiimti savo ankstesne veikla, jog jam yra būtinos tam tikros operacijos, kurios tiesiogiai būtų susijusios su įvykiu, todėl mano, kad nukentėjusiajam J. J. priteistina neturtinė žala neturėtų viršyti 2 000 Eur.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl G. E. V. kaltės padarius nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir G. E. V. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį.

7. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo sušvelninti jo ginamajam paskirtą bausmę, nesutinka su taikytu bausmių bendrinimo būdu bei priteistos neturtinės žalos dydžiu, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.

Žemesnės instancijos teismas

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių, dydžių), kurios akivaizdžiai būtų neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

8.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

8.2. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

8.3. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, jog ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam G. E. V. parinktų bausmių rūšimis ir dydžiais.

8.4. Nuteistasis G. E. V. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos baigtos. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo G. E. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai G. E. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino tai, kad jis savo noru prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailėjosi.

8.5. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal teismų praktiką ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi ar padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas yra tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo. Jei kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus (kasacinė nutartis Nr. 2K-609/2005), arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taip pat pagal teismų praktiką pripažinti asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), galima, jeigu asmuo gera valia aktyviais veiksmais padėjo išaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales, surinkti daiktinius įrodymus, nurodė nusikalstamos veikos liudytojus ir t. t.

8.6. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme G. E. V. nors ir neneigė, jog sudavė smūgius nukentėjusiajam J. J., tačiau kaltę pripažino tik iš dalies, teigdamas, kad nukentėjusiajam smūgius sudavė gindamasis nuo jo, t. y. neperžengdamas būtinosios ginties ribų, be to, tvirtino, jog nukentėjusiajam sudavė ne šešis, o tik du smūgius į kaktos sritį, nosies nukentėjusiajam nesulaužė (1 t., b. l. 160-161, 163-164, 169-171; 3 t., b. l. 25-26). Pažymėtina, kad net ir sakydamas paskutinį žodį, nuteistasis nesutiko su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis dėl nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus, teigė, jog nukentėjusiajam nosies negalėjo sulaužyti (3 t., b. l. 50-51). Nuteistojo G. E. V. kaltę, nukentėjusiajam padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą, suduodant ne mažiau kaip šešis smūgius į veidą, patvirtina 2024 m. birželio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 642/2024(04), kurioje buvo nustatyti sužalojimai, taip pat ir nosikaulių bei nosies pertvaros lūžiai (1 t., b. l. 71-72); nuoseklūs nukentėjusiojo J. J. parodymai, kuriuos patvirtina ne tik liudytojos M. J. parodymai, bet ir iš karto po įvykio nukentėjusiojo J. J. apžiūros metu nustatyti duomenys („matoma pamušta dešinės pusės akis, ant jos matosi didelė mėlynė, matosi ištinusi nosis, ant kurios yra raudonos spalvos mėlynė ir nubraižymas, ant kairės pusės akies matosi taip pat mėlynė“ (1 t., b. l. 54-59); policijos pareigūno A. P., kuris buvo apklaustas kaip liudytojas, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai („tuo metu pastebėjome nuo (duomenys neskelbtini) namo ateinantį J. J., kurio nosis buvo sužalota ir kruvina“) (1 t., b. l. 131-133), policijos pareigūnų „Body“ kameromis daryto vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 103-104). Taigi, nusikalstamos veikos dėl nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo aplinkybės buvo nustatytos remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne nuteistojo G. E. V. prisipažinimu. Be to, pažymėtina, jog nors nuteistasis, atvykus policijos pareigūnams, buvo netoli įvykio vietos, tačiau, kaip matyti iš 2024 m. birželio 14 d. įvykio suvestinės, apie nukentėjusiojo sužalojimą pranešė ne jis, o pats nukentėjusysis (1 t., b. l. 14-15), kai nuteistasis Bendrajam pagalbos centrui pranešė apie jo „užpuolimą“ ir, sulaukęs atvykusių policijos pareigūnų, jiems nurodė, jog jis gynėsi, nes buto savininkai jį stumdė ir suplėšė marškinėlius (1 t., b. l. 16). Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių bei atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas, ypač dėl nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, grindžiamas tariama būtinąja gintimi, daroma išvada, jog nuteistojo G. E. V. prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų įvykdymo negali būti vertinamas kaip nuoširdus, o jo parodymai negali būti vertinami kaip prisidedantys prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo.

8.7. Be to, tam, kad būtų galima pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtinas ir nuoširdus gailėjimasis. Pagal teismų praktiką nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas atlieka pozityvius veiksmus – stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir kt. Nors G. E. V. nurodo, jog jis nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau toks gailestis vertinamas kaip formalus, nes nuteistasis nukentėjusiojo atsiprašė tik teisme (3 t., b. l. 25), iki šiol nukentėjusiajam padarytos žalos neatlygino. Iš į bylą pateikto J. J. civilinio ieškinio dėl garbės ir orumo pažeidimo, pareikšto G. E. V., matyti programėlėje „Messenger“ siųstų žinučių turinys, kuris rodo, jog nuteistasis nesigaili dėl savo atliktų veiksmų nukentėjusiojo J. J. atžvilgiu (3 t., b. l. 1-4). Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad nuteistasis tik iš dalies pripažino savo kaltę, o jo išreikštas galėjimasis dėl padarytų nusikaltimų nebuvo nuoširdus. Dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas nepripažino nuteistojo G. E. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Žemesnės instancijos teismas

8.8. Kitų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo G. E. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog nusikalstamas veikas nuteistasis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

8.9. Nuteistasis G. E. V., jo paties teigimu, yra išsituokęs. Iš Sodros duomenų matyti, kad nuteistasis nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 87), pats nuteistasis nurodo, jog jis yra sporto treneris. Byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas rodo, jog per paskutinius penkerius metus nuteistasis G. E. V. administracine tvarka buvo baustas net 15 kartų, taip pat ir už viešosios tvarkos pažeidimus, už policijos pareigūno teisėtų nurodymų nevykdymą, policijos pareigūno garbės ir orumo įžeidimą. Nors paskirtas baudas už įvykdytus administracinius nusižengimus yra sumokėjęs ir šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų nebeturi, tačiau nusikalstamas veikas įvykdė būdamas baustas administracine tvarka, turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 22-34). Nusikalstamas veikas, už kurių įvykdymą G. E. V. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė būdamas teistas net 10 kartų, iš jų net 5 kartus už nusikaltimus, susijusius su fizinio smurto panaudojimu (BK 138 straipsnis, 140 straipsnis, 284 straipsnis), taip pat 3 kartus buvo teistas už svetimo turto sugadinimą / sunaikinimą (1 t., b. l. 175-185). Taigi, nusikaltimus, už kurių įvykdymą G. E. V. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė būdamas teistas, kai teistumas nebuvo išnykęs, bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, paskirtą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 17 d. nuosprendžiu. Be to, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašas apie ankstesnius G. E. V. teistumus ir jam paskirtas bausmes rodo, jog anksčiau paskirtomis bausmėmis (bauda, laisvės apribojimu, laisvės atėmimu), ne kartą taikytu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu (du kartus taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, vieną kartą taikytos BK 92 straipsnio nuostatos) BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes nuteistasis toliau darė naujas analogiškas tyčines nusikalstamas veikas, savo nusikalstamo elgesio nekeitė, kas leidžia daryti išvadą, jog jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų. Pažymėtina, kad pats nuteistasis pripažino, jog jis nusikalstamas veikas įvykdė apimtas pykčio po konflikto, apsižodžiavimo, kai buvo išvadintas įžeidžiančiais žodžiais („narkomanu“, „žąsinu“), o iš duomenų apie ankstesnius teistumus bei baustumus matyti, kad jo elgesys yra neprognozuojamas, nuteistasis elgiasi agresyviai, savo emocijų nelinkęs valdyti, jo netenkinančias situacijas sprendžia naudodamas fizinę jėgą.

9. Įvertinant visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam G. E. V. pagrįstai už jo atskiras įvykdytas nusikalstamas veikas parinko griežčiausią skirtinos bausmės rūšį - laisvės atėmimą.

10. Nuteistojo G. E. V. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatytos sąlygos, leidžiančios manyti, jog sankcijoje numatytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o BK 62 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos netaikytinos, nes nenustatyta minėtame straipsnyje nurodytų sąlygų visuma (pats asmuo neatvyko ir nepranešė apie savo nusikalstamus veiksmus, savo noru neprisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, nėra nuoširdaus gailėjimosi, bent iš dalies neatlygino ar nepašalino padarytos turtinės žalos, nenustatytos ir BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatytos sąlygos). Dėl to nuteistajam pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis nekeičiama.

11. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį, o minėto straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyta viena nuteistojo G. E. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių iš viso nenustatyta, todėl nėra sąlygų visumos, jog nuteistajam už jo padarytus nusikaltimus galėtų būti skiriama minimalaus dydžio bausmė. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta, kad už šio nusikaltimo padarymą, be kitų bausmių rūšių, asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų, o BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje, be kitų bausmių rūšių, numatytas laisvės atėmimas iki dvejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu G. E. V. už BK 138 straipsnio 1 dalyje bei BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskirtos bausmės, kurios savo dydžiais yra artimos straipsnių sankcijose numatytiems tos bausmės rūšies vidurkiams (BK 61 straipsnio 3 dalis). Įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą (padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai), nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (išsituokęs, dirba, praeityje eilę kartų baustas administracine tvarka, šiuo metu neturi galiojančių administracinių nuobaudų, teistas, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų įvykdymą), daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės už atskiras nusikalstamas veikas savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos, todėl nuteistajam G. E. V. už jo padarytus tyčinius nusikaltimus paskirtų laisvės atėmimo bausmių trumpinti nėra pagrindo.

12. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam G. E. V. už jo atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino tarpusavyje taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą, nes nusikalstamos veikos, nors ir padarytos toje pačioje vietoje, to paties nukentėjusiojo atžvilgiu ir beveik tuo pačiu metu, tačiau šias veikas nuteistasis padarė esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, nes iš pradžių nuteistojo tyčia ir veiksmai buvo nukreipti į nukentėjusiajam priklausančio turto sugadinimą, o vėliau nuteistojo tyčia ir veiksmai buvo nukreipti į patį nukentėjusįjį, kėsinantis į jo sveikatą. BK 63 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai; pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas, nuteistajam G. E. V. subendrinęs už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, paskyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams. Taigi, prie griežtesnės bausmės, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas pridėjo 6 mėnesius iš 1 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o taip pat ir į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, ypatingą dėmesį skiriant tam, jog nuteistasis jau ne pirmą kartą yra teisiamas už analogiškas nusikalstamas veikas ir išvadų iš savo neteisėto elgesio nedaro, savo elgesio nekeičia, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pridėdamas 6 mėnesius iš 1 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė, o mažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę, skiriant apelianto pageidavimus tenkinančią subendrintą bausmę, nėra pagrindo, nes kitu atveju nebūtų užtikrinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmių tikslai. Dėl to nuteistajam G. E. V. paskirta subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nekeičiama.

13. Taip pat skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 3 dalimi, G. E. V. paskirtą subendrintą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrino iš dalies sudėdamas su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad jo ginamasis pagal ankstesnį nuosprendį paskirtą bausmę yra atlikęs, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai G. E. V. taikė bausmių subendrinimą pagal BK 64 straipsnio nuostatas.

13.1. Bausmių bendrinimo tvarką reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsniai. BK 63 straipsnyje nustatyta, jog pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nusikalstamos veikos padarymo laikas ir pirmojo nuosprendžio priėmimo laikas yra tos aplinkybės, kurios lemia, pagal kurio straipsnio taisykles teismas turi subendrinti bausmes. Visas bausmes, paskirtas už nusikaltimus, padarytus iki pirmojo nuosprendžio paskelbimo, teismas turi bendrinti pagal BK 63 straipsnio taisykles. Jeigu nustatoma, jog nusikalstama veika padaryta po pirmojo nuosprendžio priėmimo ir asmuo nėra atlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės arba naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas bausmes turi bendrinti remdamasis BK 64 straipsnio taisyklėmis.

13.2. Byloje nustatyta, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje bei BK 138 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių padarymo G. E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis įvykdė per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Kadangi nuteistasis naujas nusikalstamas veikas įvykdė per jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, šiuo atveju taikytinos BK 64 straipsnyje nustatytos bausmių bendrinimo taisyklės.

13.3. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. BK 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis, o BK 64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis, jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Taip pat BK 64 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, jog bausmes bendrinant pagal BK 64 straipsnį, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis apskaičiuojama nuosprendžio už naują nusikaltimą priėmimo dienai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5-689/2020), t. y. teismas, bendrindamas bausmes BK 64 straipsnio pagrindu, tiksliai privalo nustatyti, koks yra neatliktos bausmės dydis.

13.4. Iš bylos matyti, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą G. E. V. buvo nuteistas 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas 2 metams. Taip pat iš bylos matyti, jog, vykdant minėtą nuosprendį, nuteistasis į Probacijos tarnybos Probuojamųjų asmens duomenų registrą buvo įrašytas 2023 m. kovo 13 d., o iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog 2025 m. kovo 10 d. G. E. V. buvo išregistruotas iš Probacijos tarnybos registro, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui. Tačiau tai, kad nuteistasis G. E. V. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, nelaikytina, jog jis realiai atliko Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 17 d. nuosprendžiu jam paskirtą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo metu visa ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo likusi neatlikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302/2008, 2K-390/2009, 2K-47-628/2014, 2K-199/2014, 2K-151-489/2019, 2K-85-719/2020, 2K-207-788/2021, 2K-56-495/2022). Todėl apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam už naujas nusikalstamas veikas paskirtą subendrintą bausmę pagrįstai subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, taikydamas BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas.

14. Apeliaciniu skundu nuteistojo G. E. V. gynėjas prašo jo ginamojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

14.1. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 6 dalis).

14.2. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, paskirtos bausmės dydį, esminė šio instituto taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, jog nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad tokiu atveju nuteistajam pakanka paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

14.3. Nagrinėjamu atveju G. E. V. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už du nesunkius tyčinius nusikaltimus ir jam paskirta bausmė savo dydžiu neviršija ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, todėl yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, tačiau būtina nustatyti ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, naujas nusikalstamas veikas G. E. V. padarė būdamas anksčiau teistas net 10 kartų, iš jų net 5 kartus už nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio smurto panaudojimu, bei 3 kartus už svetimo turto sugadinimą / sunaikinimą, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirtos tiek švelnesnės, tiek ir griežtesnės bausmės, tačiau jos teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, be to, nuteistajam ne kartą buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas. Tokios aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Taigi, nors įstatymas nedraudžia asmeniui, kuriam jau buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, dar kartą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad, atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tai neabejotinai pakeis nusikalstamus G. E. V. polinkius ir ateityje jis nebenusikals, t. y. nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Priešingai, manytina, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

15. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti, teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė ir vėl įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti G. E. V. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

16. Apeliaciniu skundu nuteistojo G. E. V. gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu nukentėjusiajam J. J. neturtinės žalos dydžiu, mano, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per didelis ir turi būti mažinamas iki 2 000 Eur.

16.1. Vadovaujantis BPK normomis, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, jog būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

16.2. Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis J. J. pareiškė civilinį ieškinį bei jo patikslinimą, prašydamas iš G. E. V. priteisti 7 012,48 Eur turtinei žalai ir 33 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16.3. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas iš dalies, iš nuteistojo nukentėjusiajam priteisiant 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

16.4. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018).

16.5. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo J. J. patirtą neturtinę žalą įvertino 5 000 Eur. Nuteistojo gynėjas skundu prašo nukentėjusiajam priteistą neturtinę žalą mažinti.

16.6. Byloje nustatyta, jog dėl nuteistojo G. E. V. nukentėjusiajam J. J. tyčia suduotų ne mažiau kaip šešių smūgių į veidą buvo padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokų - abiejų skruostų - tarpantakio - nosies - dešinio žando srityje, apatinės lūpos odos kairėje, dešiniame dilbyje, kraujosruvos abiejų akių junginėse, odos nubrozdinimai viršutinės lūpos odos kairėje, dešiniame dilbyje, muštinė žaizda kairio žando gleivinėje, nosikaulių ir nosies pertvaros lūžiai, ir šie nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 71-72). Iš nukentėjusiojo pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusysis iki šiol lankosi pas medikus dėl įvykio metu patirtų sužalojimų (2 t., b. l. 162-177; 3 t., b. l. 10-13) (pvz., 2025 m. vasario 7 d. apsilankymo pas gydytoją otorinolaringologą metu buvo atlikta rinoskopija (endoskopija), kurios metu nustatyta, jog nosies pertvara nežymiai pakrypusi į kairę, nukentėjusysis skundėsi, jog sunkiau kvėpuoja pro kairę nosies pusę, todėl nukentėjusiajam buvo duotas siuntimas plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos specialisto konsultacijai, III lygio otorinolaringologo konsultacijai bei taikytas medikamentinis gydymas, tęsiant galvos smegenų kraujotaką gerinančių medikamentų vartojimą. Ieškinyje bei jo patikslinime nukentėjusysis J. J. nurodė, kad dėl G. E. V. atliktų neteisėtų veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, kuris tęsiasi iki šiol, jį kankina nerimas ir susirūpinimas dėl būsimos brangios veido plastinės operacijos (ar sėkmingai bus pašalinti sumušimo padariniai), patyrė emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, jį persekioja prieš jį pavartoto smurto vaizdai, baimė ir nerimas vėl sutikti kaltininką, baimė grįžti į įvykio vietą, kurioje nuolat reikia būti, taip pat patyrė nepatogumų ir gėdą, kelis mėnesius buvo ribotos bendravimo galimybės, nes vaikščiojo sutinusiu ir pamėlusiu veidu, jaučia potrauminį sindromą, kuris gali išsivystyti potrauminio streso sindromu, nerimą dėl galimų pasekmių, jei kaltininkas smūgiuodamas būtų pataikęs į širdies stimuliatorių (turi pažymą, kad dėl stimuliatoriaus net negali segėti saugos diržo transporto priemonėse), jis pusės metų laikotarpiui buvo „iškritęs“ iš gyvenimo dėl skausmų, išvaizdos, slaugymo. Taip pat ieškinyje nukentėjusysis nurodo, jog ši trauma labai paveikė ir jo žmoną, nes ji buvo kartu, viską matė ir pergyveno, iki įvykio ji tik prieš dvi savaites buvo grįžusi iš ligoninės po įvykusio širdies infarkto, todėl jis jautė nerimą, sielvartą ir išgyvenimus dėl žmonos M. J. sveikatos ir pasekmių jos sveikatai dėl patiriamų išgyvenimų, jos laiko eikvojimo lankantis gydymo įstaigose, pildant dokumentus (2 t., b. l. 159-182; 3 t., b. l. 7-13). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis nurodė, jog po įvykio gydėsi apie du mėnesius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į ligoninę nebuvo paguldytas, gydėsi namuose, pirko vaistus, jis ir žmona buvo nedarbingi 45 dienas, jam dėl sužalotos nosies reikalinga operacija, kuri bus atliekama, kai bus šiltas oras, nes nosies pertvaros rekonstrukcija ir akiduobės kaulo atstatymo operacija yra sudėtinga, konsultavosi pas gydytojus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis taip pat patvirtino, jog neturtinę žalą sudaro emociniai pergyvenimai, skausmas, kadangi turi širdies stimuliatorių, tai jeigu būtų pataikyta ne į veidą, o į stimuliatorių, šiandien jis čia nestovėtų, be to, kaltinamasis jo neatsiprašė, žalos neatlygino, jų konfliktas tęsiasi, nes yra pateiktas jo (nukentėjusiojo) dukters ieškinys, kadangi kaltinamasis pradėjo šantažuoti jo dukrą (3 t., b. l. 26-27).

16.7. Įvertinus šiuos nukentėjusiojo parodymus, medicininiuose dokumentuose bei teismo medicinos specialisto išvadoje nurodytus duomenis, daroma išvada, kad nukentėjusysis dėl nuteistojo G. E. V. tyčiniais veiksmais padarytų sužalojimų, likusių liekamųjų reiškinių (pakrypusios nosies pertvaros, apsunkinto kvėpavimo) kentė fizinius skausmus, jautė diskomfortą, patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą dėl ateities ir sveikatos būklės atstatymo, todėl patyrė neturtinę žalą.

16.8. Pažymima, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

16.9. Nors apeliantas teigia, jog nukentėjusiajam J. J. priteistas neturtinės žalos dydis yra per didelis, tačiau pažymėtina, kad, analizuojant teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-140/2012, 2K-252/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-139-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-105-222/2019, 2K-289-693/2019), o tuo tarpu, kai nustatoma, jog nukentėjusiam asmeniui dėl suduotų smūgių buvo nustatyti nosikaulio lūžiai, priteisiama nuo 2 000 iki 4 000 Eur (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-144-485/2019, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-56-519/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-35-898/2023). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021, išaiškino, jog teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017), tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018). Taigi, kitose panašaus pobūdžio bylose priteisti neturtinės žalos dydžiai nėra privalomi. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai, todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

16.10. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes apie nukentėjusiajam J. J. padarytą sveikatos sužalojimą ir jo pasekmes, taikytą gydymą, jo patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, kad buvo padarytos dvi tyčinės nusikalstamos veikos (nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata ir sugadintas nukentėjusiojo turtas), jog nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, buvo suduoti ne mažiau kaip šeši smūgiai į veidą, t. y. gyvybiškai svarbią galvos sritį, kad po tokių smurtinių veiksmų nukentėjusiajam reikalingas operacinis gydymas (bylos duomenimis, operacija dar neatlikta), įvertinusi ir tai, kad smūgius nukentėjusiajam į veidą sudavė jaunas, sportiškas asmuo (nuteistasis nurodė, jog jis dirba fitneso treneriu), atsižvelgusi į nusikalstamas veikas padariusio asmens G. E. V. asmenybę (dirba, išsituokęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, anksčiau buvo teistas 10 kartų, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų vykdymą), nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat atsižvelgusi ir į teismų praktiką analogiškose ir panašaus pobūdžio bylose, kuriose spręstas klausimas dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio, į šalyje esančią infliaciją, bei, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam J. J. nustatytas padarytos neturtinės žalos dydis yra 5 000 Eur. Mažinti šį neturtinės žalos dydį, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, vien dėl to, kad pagal teismų praktiką priteisiama nuo 1 000 iki 4 000 Eur, jog nukentėjusiajam nebuvo atlikta operacija, nukentėjusysis toliau užsiima savo įprasta veikla, nėra pagrindo, nes šios aplinkybės nėra vienintelės, į kurias atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, pažymėtina, kad nukentėjusysis neturtinę žalą patyrė ne tik dėl jam padarytų sužalojimų, bet ir dėl to, jog nuteistojo tyčiniais veiksmais buvo sugadintas nukentėjusiojo turtas, teko kviesti policijos pareigūnus, įrodinėti, jog nukentėjusysis pirmas nepuolė nuteistojo ir jam žalos nepadarė.

4. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo priteisto neturtinės žalos dydžio mažinti, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

5. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. spalio 2 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-10847 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 4, 6 punktais, prašoma valstybės naudai priteisti 87,50 Eur už nuteistajam G. E. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l. 104-106). Minėta pažyma buvo gauta teisėjų kolegijai išėjus priimti sprendimo, t. y. tik po teismo posėdžio, kuriame apeliacine tvarka buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, taigi, dėl šio prašymo neturėjo galimybės pasisakyti nei nuteistojo gynėjas, nei prokuroras. Todėl, vadovaujantis teismų praktika, klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paliekamas nenagrinėtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-10-511/2023).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. E. V. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų palikti nenagrinėtą.

Teisėjai Ilona JakubėnienėNerijus MasiulisAudrius Sadauskas