- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-05-15
- Bylos Nr.
- 1-163-471/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22604-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vidmantas Rudaitis
- Nukentėjusysis
- J. J.
- Kaltinamasis
- G. E. V.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), teistas :
1. 2009 m. spalio 26 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos BK 178 str. 2 d. 5 MGL ( 650 lt. ) bauda;
2. 2010 m. sausio 29 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d., 63 str. 1, 2 ir 5 d. laisvės apribojimo bausme 1 metams 5 mėnesiams;
3. 2010 m. balandžio 01 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. ir 9 d. laisvės atėmimo bausme 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;
4. 2013 m. balandžio 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos BK 281 str. 2 d., 64 str. 1 ir 2 d. laisvės atėmimo bausme 3 metams 9 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;
5. 2013 m. balandžio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos BK 178 str. 1 d. ( dvi veikos ), 63 str. 1 ir 4 d., 64 str. 1 ir 3 d. laisvės atėmimo bausme 3 metams 2 mėnesiams. 2015 m. balandžio 24 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi ( veikų perkvalifikavimas neaptariamas )... nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė 3 metams 9 mėnesiams;
6. 2018 m. kovo 12 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos BK 140 str. 1 d., 187 str. 1 d., 63 str. 1 ir 4 d, 64-1 str. laisvės apribojimo bausme 1 metams;
7. 2019 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos BK 140 str. 1 d., 64-1 str. laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams;
8. 2020 m. birželio 29 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos BK 259 str. 2 d., BK 64-1 str., 64 str. 1, 2 d. laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams su 20 MGL ( 1000 Eur ) dydžio bauda, bausmė atlikta;
9. 2023 m. vasario 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos BK 284 str., 138 str. 2 d. 8 p., 187 str. 1 d., 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., 64-1 str. laisvės atėmimo bausme 1 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, vadovaujantis Lietuvos BK 67 str. 1 d. 6 p. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL ( 500 Eur ) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 2024 m. vasario 01 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta papildoma pareiga, numatyta Lietuvos BK 67 str. 2 d. 5 p. – per 3 mėnesius išdirbti 60 valandų nemokamų darbų;
2024 m. kovo 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nubaustas pagal Lietuvos BK 187 str. 3 d. ( baudžiamasis nusižengimas ), 64-1 str. 20 MGL dydžio ( 1000 Eur ) bauda, kuri sumokėta 2024-08-05,
kaltinamas pagal Lietuvos BK 138 str. 1 d. ir 187 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis G. E. V. 2024 m. birželio 14 d. apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), J. J. priklausančiame name, tyčia sugadino svetimą turtą - sulaužė 120 eurų vertės vidaus medines duris ir 500 eurų vertės lauko metalines duris, iš viso sugadino 620 eurų vertės svetimą J. J. priklausantį turtą.
Taip pat kaltinamasis G. E. V. 2024 m. birželio 14 d. apie 11.30 val., iš karto po J. J. turto sugadinimo, namo (duomenys neskelbtini) kieme, tyčia rankomis sudavė nukentėjusiajam J. J. ne mažiau kaip šešis smūgius į veidą, padarydamas poodines kraujosruvas abiejų akių vokų - abiejų skruostų - tarpantakio - nosies - dešinio žando srityje, apatinės lūpos odos kairėje, dešiniame dilbyje, kraujosruvas abiejų akių junginėse, odos nubrozdinimus viršutinės lūpos odos kairėje, dešiniame dilbyje, muštinę žaizdą kairio žando gleivinėje, nosikaulių ir nosies pertvaros lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosikaulių ir nosies pertvaros lūžio nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis G. E. V. nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai, tačiau faktiškai ją pripažino dalinai ir parodė, kad anksčiau J. ir M. J. nepažinojo. Prieš įvykį jų viešbutyje (duomenys neskelbtini) apie penkias dienas nuomojo kambarį, nes gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninės dienos stacionare dėl nugaros skausmų. Tą laiką su J. bendravo normaliai, jokių konfliktų nebuvo. Paskutinę dieną išsikraustant iš viešbučio apie pietus virtuvėje M. J. jį išplūdo, jis atsakė jai „pasiųsdamas ant trijų raidžių“ ( cituojama ). Tada J. J. jam pasakė „žąsine, varyk iš čia“. Jis susinervinęs stipriai trenkė antro aukšto patalpos duris, o išeidamas iš pastato – ir jo lauko duris. Paskui jį į lauką išbėgęs J. J. jį sugriebė už maikutės, laikė ir bandė suduoti, todėl jis gindamasis sudavė J. J. du smūgius į kaktą. Matė, kad po smūgių J. J. iš kaktos ėmė bėgti kraujas. Kai po smūgių J. J. jį paleido, apsisuko eiti ir pamatė ant žemės gulintį nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną. Jį impulsyviai pakėlė ir paėmė. Kiek paėjęs atsisėdo ant suolelio ir iškvietė policiją, nes buvo J. J. užpultas. Po to sėdėdamas laukė, kol atvažiavo policininkai ir jiems pats atidavė telefoną. Po įvykio dėl streso atsidūrė psichiatrijos ligoninėje.
Yra sportininkas, užsiima kovos menais, dalyvauja varžybose, todėl įsitikinęs, kad J. J. suduodamas su smūgius į kaktą sulaužyti nosies negalėjo. Patikslina, jog tuo pačiu galėjo ir sulaužyti nosį. Iš kur ekspertai nustatė, kad buvo suduoti ne mažiau kaip 6 smūgiai, nežino. Konflikto metu pats nebuvo sužalotas. Vertina, kad neviršijo būtinosios ginties, nes kitaip išsivaduoti iš jį laikančio J. J. negalėjo. Konfliktas kilo, kai jis atsisakė pasirašyti pinigų sumokėjimo dokumentus atgaline data, nes „J. pikti žmonės“ ( cituojama ) ir įsižeidė jį išvadinus narkomanu, nes prieš tai su J. artimai bendravo ir išsipasakojo apie savo problemas. Veiksmai su J. J. vyko lauke prie namo, buvo dviese, jų niekas nematė. Pripažįsta, kad yra impulsyvus, jo reakcijos perdėtos, tam didelės įtakos turi narkotikų vartojimas. Konflikto metu buvo blaivus, narkotikų nevartojęs. Šiuo metu taip pat narkotikų nevartoja, tačiau vis pasitaiko atkryčiai. Vaikų ir kitokių išlaikytinių neturi. Dirba treneriu pagal IV pažymą. Su TLK ieškiniu sutinka, iki šiol neturėjo galimybės jo sumokėti. Nukentėjusiojo atsiprašo dabar ( 03-19 d. posėdyje ).
TLK ieškinį apmokėjo, tai patvirtinančių dokumentų nepasiėmė ir teismui pateikti negali. Prašo skirti laisvės apribojimo bausmę arba laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nes „nori susitvarkyti ligą ir grįžti į visuomeninį gyvenimą“ ( cituojama ). Dirbdamas treneriu atlieka edukacinį darbą, pradžiugina žmones, o kalėjime tokių ligų negydo. Tyrimo metu nukentėjusysis pasakojo pasakas, o jis aiškino nuoširdžiai. Nesutinka su teismo ekspertizės išvada dėl 6 smūgių sudavimo ir nosies sulaužymo, nes „nėra abdukcijos“ ( cituojama ). Gindamasis į amžiaus skirtumą atsižvelgė, bet nukentėjusiajam tempiant kitaip išsilaisvinti nepavyko. Gailisi. Duris sugadino tyčia, kai jį išvadino žąsinu ir narkomanu ( 04-30 d. posėdyje ).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. E. V. 2024-06-14 19.03 ( iš karto po įvykio ) pradėtos apklausos metu nurodė, kad kaltės klausimo nekomentuos, šiandien parodymų neduos, nes yra emocialiai susijaudinęs ( 1 t. 160-161 l. ). 08-14 d. apklausoje jis nurodė, kad parodymus duos susipažinęs su įtarimu ( 1 t. 169 l. ).
Kitose apklausose jis įvykių aplinkybes nurodė panašiai kaip teisme ir kaltę faktiškai pripažino dalinai. Nurodė, kad dėl narkotinių medžiagų ankstesnio vartojimo jam buvo pasireiškę abstinencijos požymiai. Narkotinių medžiagų nebevartoja ir neturi. 2024-06-09 atvyko į (duomenys neskelbtini) dėl nugaros skausmų gydymo ir (duomenys neskelbtini) ligoninėje lankėsi dienos stacionare. Nuo 06-09 d. pagal skelbimą išsinuomojo kambarį (duomenys neskelbtini). Dėl kambario nuomos bendravo su vyru J.. Pinigus sumokėdavo grynais kas 1-2 dienas po 20-40 Eur paduodamas J.. Bendravo maloniai, konfliktų nebuvo. 06-13 d. sumokėjo už visą nuomos laiką. 06-14 d. apie 11 val. susikrovė daiktus ir einantį antrame aukšte virtuvėje jį sustabdė moteris ( J. žmona ), kuri reikalavo pasirašyti pinigų priėmimo kvitus. Jis tai padaryti atsisakė, nes kvitai buvo rašomi ne pinigų perdavimo dieną... buvo piktas dėl jos nemalonaus aptarnavimo, todėl ją „pasiuntė ant trijų raidžių". Su ja žodžiu sukonfliktavo, vienas kitą išplūdo necenzūriniai keiksmais. Kartu buvęs J. jam liepė nešdintis iš jų patalpų. Tiksliai neprisimena, ar trenkė duris antrame aukšte, bet taip galėjo būti. Su J. ar jo žmona jokio fizinio kontakto nebuvo. Laiptais nubėgo žemyn, o J. iš paskos jam bėgo šaukdamas „ateik čia, žąsine". Išeidamas iš pastato stipriai uždarė skardines duris, kurios nuo smūgio į vidų įlindo ir buvo apgadintos. Ar į šias duris sudavė smūgius, neprisimena. Šalia tarpduryje buvo J., kuris ranka stvėrė jam už marškinėlių ir tempė vidun. Jis keletą kartų ranka J. sudavė į ranką, norėdamas išsilaisvinti, tačiau nepavyko. J. kitoje rankoje turėjo raktų ryšulį ir juo jam bandė suduoti, bet ar sudavė, negali pasakyti. Tuomet jis vieną ar du kartus J. sudavė kumščiu į kaktą. Nuo jo smūgių J. iš kaktos pradėjo bėgti kraujas. Mano, kad J. į nosį smūgiai negalėjo kliūti. Po šių smūgių J. jį paleido ir jis, nubėgęs kelis metrus, pamatė ant asfalto gulintį telefoną, kuris, kaip suprato, buvo J.. Telefoną paėmė, norėdamas atiduoti savininkui, bet supratęs, kad tai netinkama mintis, telefono jam nepadavė, bet savo telefonu skambino 112 ir pranešė apie įvykį. Netoliese atsisėdo ant suolelio ir laukė atvykstančių pareigūnų. Kai pareigūnai atvyko, jiems padavė J. telefoną ir aiškino, kad buvo užpultas. Policininkai jį sulaikė. Tuomet buvo labai sudirgęs, jį ištikinėjo panikos ataka. Telefono nepagrobė, jam jo nereikėjo. J. sužalojo bandydamas išsilaisvinti ( 1 t. 163-164 l. ).
Kaltę pagal BK 138 str. 1 d. prisipažįsta, parodymus apie šį įvykį jau yra davęs, jie yra teisingi. Patikslina, kad įvykio metu jį ištiko panikos ataka ir dėl to negali nurodyti tikslaus suduotų J. J. smūgių kiekio. Kaltę pagal BK 187 str. 1 d. prisipažįsta ir sutinka, kad sugadino namo vienas vidines duris ir vienas lauko duris. Yra pasirengęs atlyginti padarytą žalą ir norėtų atsiprašyti nukentėjusiojo. Labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų ( 1 t. 171 l. ).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. E. V. kaltė įrodyta jo parodymuose nurodomomis aplinkybėmis, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais, baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
Įrodymai ir veikų kvalifikavimas
Nukentėjusysis J. J. parodė, kad anksčiau kaltinamojo nepažinojo. Prieš įvykį šis keletui dienų išsinuomojo kambarį jo ir žmonos M. J. viešbutyje (duomenys neskelbtini). Per tas dienas su kaltinamuoju nei konfliktų, nei jo nurodomo artimo bendravimo nebuvo. Paskutinę dieną prieš pietus antrame aukšte esančioje virtuvėje kaltinamasis užmokėjo už paslaugas, žmona jam padavė pasirašyti čekius. Tada G. E. V. užėjo kažkoks priepuolis, jis kvitų nepasirašė, iškeikė žmoną, ėmė daužyti patalpų duris ( iš virtuvės į koridorių ir į jo kambarį, abi fanierinės ) ir nusileidęs į pirmą aukštą išėjo į lauką. Išgirdęs triukšmą ( daužant duris apačioje ) nusileido į pirmą aukštą ir pamatė sugadintas metalines lauko duris – jos atsidaro į išorę, bet buvo sulankstytos ir įstumtos į vidų. Vos išėjus į lauką pažiūrėti „atlėkė smūgiai“ ( cituojama ) į veidą. Kiek jų buvo, nežino.
Dvi sugadintosios vidaus ir vienos lauko durys vėliau buvo pakeistos. Kaltinime netiksliai nurodoma, kad iš viso sugadintos dvi durys, nes sugadintos dvi vidinės ir vienos lauko durys. Kaltinamajam suduodant smūgius į jį įsikibęs nebuvo, jo nelaikė, net neprisilietė ir jam suduoti nebandė. Tuo metu žmona buvo antrame aukšte ir nieko nematė. Išeinant iš namo telefoną turėjo rankoje, po to jo nebeliko; kaip tai atsitiko, nepamena. Ar po smūgių buvo nugriuvęs, taip pat nepamena. Tada grįžo pas žmoną į antrą aukštą, ši paskambino į policiją ir abu išėjo į gatvę laukti policininkų. Policininkai atvažiavo maždaug po 5-10 min. Matė, kad kaltinamasis tą laiką sėdėjo ant suolelio už maždaug 100-200 m. nuo jų ir kalbėjo telefonu. Policininkai telefoną iš kaltinamojo paėmė ir iš karto jam grąžino nesugadintą. Po smūgių jo veidas buvo kruvinas, atvykusi GMP išvežė į ligoninę, iš kur jį netrukus paleido, o vakare dėl blogos būklės dar kartą kreipėsi į ligoninę, kur buvo nustatyti kaulų lūžiai. Dėl sužalojimų ligoninėje negulėjo, gydėsi namuose, vaistų kvitus yra pateikęs su ieškiniu. Dabar laukia šilto metų laikotarpio operacijai dėl nosies pertvaros ir akiduobės kaulo atstatymo. Kiek operacija kainuos, tiksliai nežino – gydytojai sako, jog gali kainuoti nuo 4000 iki 6000 Eur.
Viešbutyje apgyvendinimo veiklą vykdo pagal verslo liudijimą žmonos vardu; ji tvarko dokumentus, o jis kartu rūpinasi kitais reikalais. Draudimo bendrovė išmoką už sugadintas duris pervedė 2024-07-30. Iki šiol kaltinamasis jo neatsiprašė ir žalos neatlygino.
Ieškinyje nurodomą neturtinę žalą sudaro skausmas, pergyvenimai, „pora iš gyvenimo išbrauktų mėnesių“ ( cituojama ), nes buvo labai sužalotas veidas, gydėsi, negalėjo vykdyti veiklos. Taip pat pergyvena, nes buvo užpultas be jokios priežasties, savo namuose; turi širdies stimuliatorių ir gavęs smūgius į širdies plotą galėjo net mirti. Papildomai pergyveno dėl žmonos, nes ji prieš 20 d. iki įvykio buvo patyrusi insultą. Kaltinamasis yra jaunas, jam (duomenys neskelbtini) metai, todėl pagal jo metus neturtinę žalą įvertina 33000 Eur. Turtinę žalą sudaro išlaidos vaistams, advokato paslaugoms, durų sugadinimu draudimo bendrovės neatlyginta suma, būsimos operacijos apytikslės išlaidos ir negautos dėl sustabdytos viešbučio veiklos pajamos, kurios apskaičiuotos už laikotarpį nuo įvykio iki draudimo bendrovės išmokos gavimo, skaičiuojant visų 2023 metų vidutinę vienos dienos pajamų sumą.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. J. 2024-06-14 15.55 val. pradėtoje ( t. y. iš karto po įvykio ) apklausoje parodė, kad 2024-06-14 apie 11.30 val. atvyko į jo nuomojamas patalpas (duomenys neskelbtini), iš nuomininko G. E. V. pasiimti patalpų raktus ir sutvarkyti kambarius. Atvykęs sutiko G. E. V., kuris iš pradžių buvo visiškai ramus, neagresyvus. Po kiek laiko G. E. V. pradėjo prie jo kabinėtis dėl gesintuvo, vaistinėlės... po to pradėjo jo atžvilgiu sakyti necenzūrinius ir grasinti... „paleisiu pelenais tave, seniau, ir paleisiu dūmais tavo patalpas", pradėjo kumščiais daužyti į duris ir norėjo išeiti laukan. Eidamas laukan daužė kitas duris. Girdėdamas trenksmus, nuėjo pasižiūrėti, kas vyksta ir pastebėjo, jog yra sugadintos durys. Apžiūrinti duris laikė rankose telefoną ir G. E. V., būdamas už durų, puolė jį mušti ir kumščiu trenkė ne mažiau keturis kartu į veidą, kita ranka iš jo išplėšė telefoną ir pradėjo bėgti link miesto pusės. Kodėl iš jo atėmė telefoną ir jį sumušė, nežino. Tačiau, atvykus policijos pareigūnams, jis telefoną atgavo. Taip pat G. E. V., apgadindamas jo duris, padarė apie 400 Eur turtinę žalą, ją patikslins tyrimo metu ( 1 t. 35 l. ).
G. E. V. asmeniškai nepažįsta. Jų šeimai priklauso namas (duomenys neskelbtini), kuriame esančius kambarius nuomoja, teikia apgyvendinimo paslaugas jo žmona M. J.. Ji dirba pagal verslo liudijimą. 2024-06-09 atvyko G. E. V., kuris išsinuomojo vieną kambarį. Susitarimas buvo už 1 dieną 20 Eur mokestis. Pinigus už nuomą mokėjo žmonai ir ji šiam išrašydavo pinigų paėmimo kvitus. 06-14 d. apie 11. 30 val. namo virtuvėje antrame aukšte žmona parašė pinigų paėmimo kvitą, tuo metu be jokios priežasties G. E. V. pradėjo žmoną, sėdinčią prie stalo, kolioti. Sakė „dūmais paleisti reikia ir pelenais viską". Pinigus už nuomą jis jau buvo sumokėjęs. Jam atrodė, kad šis artinosi prie žmonos, ir norėdamas jam užtverti kelią, ištiesė rankas į priekį. Tuomet G. E. V. kumščiu sudavė į sieną ir kelis smūgius į duris (koridoriaus-valgomojo). Nuo smūgio siena nebuvo sugadinta, tačiau durys sulūžo. Po to, išeidamas ir uždarydamas paskui save kitas duris, jas smarkiai trenkė, tačiau nesugadino. Girdėjo, kad pirmame aukšte dar buvo trankomos durys. Tuomet nuėjo į pirmąjį aukštą pamatė, kad metalinės namo lauko durys buvo sugadintos - sulindusios į vidų, nors atsidaro į išorę. Išėjęs į lauką pamatė, kad link jo iškėlęs rankas atbėgo G. E. V. ir sudavė ne mažiau 6 smūgius į veidą. Nuo smūgio atsirėmė į sieną. Mano, kad trumpam buvo praradęs sąmonę. Pastebėjo, kad rankoje nebeturėjo mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy A15“, kurį prieš tai turėjo rankoje. Jautė, kad nuo smūgio iš nosies ir burnos bėga kraujas. Tuomet grįžo į namą pas žmoną ir pagalbos telefonu pranešė, kad buvo sumuštas. Tuomet su žmona išėjo į kiemą, kur laukė policijos, ir pamatė netoliese maždaug už 100 metrų ant suolelio sėdintį G. E. V.. Pastebėjo, kad prie jo sustojo policijos automobilis ir policininkai su juo kalbėjosi. Jis policininkams pasakė, kad G. E. V. pagrobė jo telefoną... Tuomet policininkas iš G. E. V. ( tiksliai iš kurios vietos, nematė ) paėmė telefoną..., kuris buvo su dėklu, kuriame buvo jo banko kortelė, vairuotojo pažymėjimas. Viskas buvo vietoje. Telefoną su dėklu ir jame esančiais dokumentais jam atidavė policininkas ir niekas nebuvo sugadinta. Jį greitosios pagalbos medikai išsivežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur patikrino blaivumo ir apžiūrėjo medikai. Po to jį iš ligoninės išleido namo, bet buvo iškviestas į policijos komisariatą. Vėliau sugrįžo namo ir jautėsi blogai, todėl vėl išsikvietė greitąją medicinos pagalbą ir jį išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jį apžiūrėję medikai atliko galvos tomografiją ir nustatė lūžius veide. Po įvykio buvo nuvykęs pas teismo medicinos ekspertus, kur jį apžiūrėjo. Daugiau pas medikus dėl sužalojimų nebuvo nuvykęs. Dėl įvykio jam padaryta fizinė, turtinė ir neturtinė žala. Turtinė žala padaryta dėl durų sugadinimo, metalinės durys sugadintos nepataisomai, jų vertė 500 eurų, medinės durys sugadintos nepataisomai, jų vertė 120 eurų. Dėl sužalojimu padarytos žalos nuspręs vėliau, kai baigs gydymą. Dėl kokios priežasties jį sumušė ir pagrobė telefoną, nežino. Jis G. E. V. smūgių nesudavė ir prie jo net neprisilietė, su juo nekonfliktavo ( 1 t. 109-110 l. ).
Liudytoja M. J. parodė, kad J. J. yra jos sutuoktinis, kaltinamojo anksčiau nepažinojo. Įvykio laikotarpiu ji buvo neseniai patyrusi infarktą, todėl bendrame šeimos viešbutyje (duomenys neskelbtini) dirbo vyras, o ji išrašydavo dokumentus. Tą dieną ji klientui G. E. V., kuris viešbutyje gyveno keletą dienų ( nuo sekmadienio iki penktadienio ) ir už nakvynę jau buvo apmokėjęs, kaip įprastai antro aukšto virtuvėje išrašė galutinius dokumentus, o vyras jam pasakė ateiti jų pasirašyti. Tada kaltinamasis kažkodėl pradėjo daužytis, trankyti duris ( iš pradžių stipriai darinėdamas iš vyrių, po to kumščiais ), keiktis ir nepasirašęs dokumentų išbėgo į lauką. Vyras nuėjo jam iš paskos, nes išeidamas kaltinamasis labais stipriai trenkė lauko duris. Netrukus ji, leisdamasi laiptais į apačią, pamatė ten vyrą pridaužytą, kruvinu veidu. Ką jis sakė, neatsimena. Ji iš karto paskambino į policiją ir GMP; policijai pasakė, kad kaltininkas galimai nuėjo į autobusų stotį. Kada pastebėjo, jog vyras nebeturi telefono, neprisimena; galimai kai jam pasakė skambinti. Laukti policijos išėjo į lauką ir matė kaltinamąjį sėdintį ant suoliuko maždaug už 100-150 m. nuo viešbučio, su juo nebendravo.
G. E. V. gyvenant viešbutyje su juo nebendravo ir jokių konfliktų nebuvo. Kodėl jis taip pasielgė, nežino. Už nakvynę kaltinamasis buvo apmokėjęs po kiekvienos dienos, liko tik nepasirašyti galutiniai dokumentai. Vyras buvo stipriai sužalotas, grįžus iš ligoninės jam vakare pasidarė blogai, dėl ko GMP jį vėl išvežė į ligoninę. Dėl įvykio ji su vyru ilgai negalėjo niekur išeiti ( nes vyras buvo sužalotas ), dirbti, viešbutis dėl vyro sužalojimo ir durų sugadinimo buvo uždarytas, daug kartų teko važiuoti pas gydytojus. Pati konflikto su kaltinamuoju neturėjo ir nuo jo nenukentėjo.
Išėjusi į lauką skambino į vyro telefoną ir girdėjo jį čirškiant. Netrukus telefoną iš kaltinamojo paėmė atvykę policininkai. Abu su vyru dirba pagal jos IV pažymą, apskaitą tvarko ji.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. J. parodė, kad G. E. V. asmeniškai nepažįsta, jis nuo 2024-06-09 iki 06-14 buvo išsinuomojęs kambarį (duomenys neskelbtini), jų šeimai priklausančiame name. Šiame name esančius kambarius nuomoja ji ir dirba pagal verslo liudijimą. 06-09 d. atvyko G. E. V., kurį priėmė jos vyras. Jai 2024-05-07 buvo infarktas ir dabar sveikata nėra gera, sutriko atmintis, todėl ne visus įvykius gali tiksliai prisiminti. Pinigus už nuomą G. E. V. mokėjo kas 1-2 dienas, paskutinį kartą sumokėjo 2024-05 (taip tekste)-13. Jis už nuomą atsiskaitė pilnai. Paėmus pinigus buvo išrašomi pinigų paėmimo kvitai ir viena sąskaita faktūra, tačiau G. E. V. šių dokumentų nepasirašė. Viso už nuomą sumokėjo 100 eurų. Visą nuomos laikotarpį su G. E. V. konfliktų nebuvo. 06-14 d. apie 11 val. ji su J. J. nuvyko į namą, turėjo pinigų paėmimo kvitus ir sąskaitą už nuomą. G. E. V. buvo nurodęs, kad jam sąskaitą už nuomą išrašys nuomos pabaigoje, nes pinigus mokėdavo dalimis. Vyras pakvietė iš kambario G. E. V. ateiti pas ją pasirašyti dokumentus. Ji sėdėjo prie stalo. G. E. V. atėjo prie jos ir pradėjo agresyviai elgtis - puolė link jos, mojavo kumščiais ir ją žodžiais įžeidinėjo be jokios priežasties... elgėsi neadekvačiai, šaukė „visus išžudysiu, čia fakelu paleisiu". Vyras atsistojo tarp jų, tuomet G. E. V. pradėjo ranka daužyti ir stipriai uždarinėti virtuvės-koridoriaus duris, kurias apgadino. Po to G. E. V. išėjo žemyn laiptais lauk. Girdėjo, kad pirmame aukšte dar buvo trankomos metalinės išėjimo durys. Tuomet vyras nuėjo į pirmąjį aukštą. Ji išgirdo triukšmą ir lipo žemyn. Tuomet išgirdo, kad vyras šaukė „gelbėk, kviesk policiją, greitąją". Pamatė J. J. kruvina veidu, tačiau kurioje vietoje tiksliai ( lauke ar viduje ) jis tuo metu buvo, negali pasakyti. Vyras pasakė, kad nebeturi telefono. Savo telefonu paskambino pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį bei pasakė, kad G. E. V. galėjo nueit į autobusų stotį. G. E. V. pamatė lauke netoliese sėdintį ant suoliuko. Ji telefonu paskambino į vyro telefoną ir pamatė, kad G. E. V. iš kelnių kišenės išsitraukė jos vyro telefoną ir jį išjungė. Kiek prisimena, atvažiavo policininkai ir iš G. E. V. paėmė šį telefoną ir padavė vyrui. Kada ir kaip G. E. V. paėmė telefoną iš vyro, ji nematė ir to negalėjo paaiškinti pats vyras. Vyro veidas buvo kruvinas, jį atvykę medikai išsivežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, o policininkai išsivežė G. E. V.. Įvykio metu dėl G. E. V. agresyvaus elgesio sužalota nebuvo, bet patyrė stresą, išgąstį tačiau nenori būti pripažinta nukentėjusiąja. Paties įvykio, kaip buvo sužalotas J. J., nematė, tačiau jis pats pasakojo, kad G. E. V. jam kumščiais sudavė smūgius į veidą. Padarytą žalą dėl turto sugadinimo nurodys vyras ( 1 t. 128-129 l. ).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. - (duomenys neskelbtini) PK pareigūnas, kuris teismo procese neapklaustas dėl išvykimo ( 3 t. 33 l. ) ir nesant būtinumo, parodė, kad 2024-06-14 apie 11.41 val. tarnybos metu gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) yra sumuštas žmogus, o jį sumušęs asmuo vilkėjo sportinę aprangą ir galimai pasišalino link autobusų stoties. Tarnybiniu automobiliu kartus su (duomenys neskelbtini) r. PK vyr. tyrėja D. R. vyko link (duomenys neskelbtini) autobusų stoties, tačiau panašių asmenų nepastebėjo ir važiavo prie (duomenys neskelbtini) namo. Važiuodami (duomenys neskelbtini) gatve ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) priešingoje gatvės pusėje pastebėjo ant suolelio sėdintį vyrą, kuris jiems pamojo ir jie prie jo sustojo. Paaiškėjo, kad tai G. E. V., kuris pasakė, kad kvietė policiją, nes jį dėl sąskaitų už nuomą pasirašymo užpuolė vyras, kuris nuomojo kambarį... (duomenys neskelbtini) name. G. E. V. jiems pats padavė mobiliojo ryšio telefoną su dėklu ir pasakė, kad šis telefonas grumtynių metu iškrito kambario nuomotojui ir nori jį gražinti. Aiškino, kad telefoną paėmė nuo žemės, nes nuomotojas kažkur dingo; sakė, kad telefono nenorėjo pasisavinti. Nuo vietos, kur buvo G. E. V., iki (duomenys neskelbtini) namo yra apie 50-60 metrų. G. E. V. aiškino, kad niekur nebėgo, o pats laukė policijos. Tuo metu pastebėjo nuo (duomenys neskelbtini) namo ateinantį J. J., kurio nosis buvo sužalota ir kruvina. J. J. paklausus patvirtino, kad tai jo telefonas ir jį iš jų pasiėmė. Kaip iš J. J. buvo paimtas telefonas, jis pats neaiškino. Telefonas nebuvo sugadintas, nes J. J. jį apžiūrėjo ir tai pasakė. J. J. aiškino, kad prie namo lauko durų jį sumušė G. E. V.. Tuomet atvyko medikai ir J. J. nuėjo prie greitosios pagalbos automobilio, o jie G. E. V. įsodino į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą ir nuvyko į (duomenys neskelbtini) rajono PK kiemą. G. E. V. patikrinus nustatyta, kad jis yra blaivus. Į (duomenys neskelbtini) namą nebuvo nuėjęs, nes ten nuėjo D. R.. G. E. V. buvo emociškai nestabilus, sudirgęs, agresyvus. Iš (duomenys neskelbtini) r. PK jis buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) AVPK areštinę ( 1 t. 131-132 l. ).
Asmuo ( nurodoma – J. J. ) 2024-06-14 11.34 val. kreipėsi į BPC su telefoniniu pranešimu, kad dabar viešbutyje sumuštas pranešėjas, kraujuoja nosis, užpuolikas pasišalino link autobusų stoties. 11.45 val. skambučio metu iš kito telefono Nr. asmuo teiravosi, kada atvyks tarnybos. 13.16 val. (duomenys neskelbtini) ligoninės darbuotoja informavo apie GMP ekipažo atvežtą sumuštą J. J. ( 1 t. 14 l. ).
11.32 val. į BPC kreipėsi kaltinamasis G. E. V. ( nurodoma – J. ), kad ką tik namuose jį kaip nuomininką necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo buto savininkai... stumdė ir suplėšė marškinėlius ( 1 t. 16 l. ).
06-14 d. 15.49 val. ( iš karto po įvykio ) rašytame pareiškime nukentėjusysis J. J. prašė nubausti nuomininką G. E. V., kuris jam trenkė į veidą, ranką ne mažiau keturis kartus, sukeldamas fizinį skausmą ( 1 t. 34 l. ).
06-14 d. 11.55 val. pradėtos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) ant namo yra užrašas „KAMBARIŲ NUOMA" ir numeris „(duomenys neskelbtini)". Į namą patenkama pro galines duris, kurios laukinėje pusėje rankenos nėra, ji iškritusi ant žemės. Durys sulūžusios, neužsidaro, įstumtos į vidų. Viduje laiptais užlipus yra atidarytos dvi baltos durys. Ties kambario durų viduriu matosi sugadinimas. Apžiūros metu nieko nepaimta ( 1 t. 42-43 l. ), fotografuota ( 1 t. 45-52 l. )
06-14 d. 16.29 val. pradėtos asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrinti J. J. matoma pamušta dešinė akis, ant jos didelė mėlynė, ištinusi nosis, ant kurios yra raudonos spalvos mėlynė ir nubraižymas, ant kairės akies matoma taip pat mėlynė ( 1 t. 54 l. ), fotografuota ( 1 t. 57-59 l. ).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. J. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokų-abiejų skruostų-tarpantakio-nosies-dešinio žando srityje, apatinės lūpos odos kairėje, dešiniame dilbyje, kraujosruvos abiejų akių junginėse, odos nubrozdinimai viršutinės lūpos odos kairėje, dešiniame dilbyje, muštinė žaizda kairio žando gleivinėje, nosikaulių ir nosies pertvaros lūžiai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais... visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulių ir nosies pertvaros lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais... galėjo būti padaryti tiesioginių trauminių poveikių su kietais bukais daiktais metu. Jų padarymo galimybės klausimas griuviminės traumos/atsitrenkimo metu spręstinas pateikus konkrečias griuvimo traumos, atsitrenkimo aplinkybes. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku ( 1 t. 71-72 l. ).
Policijos pareigūno A. P. body kameros apžiūros protokole užfiksuota, kad įrašo trukmė 9 min. 14 sek., pradžia 2024-06-14 11.46 val., pabaiga 11.55 val. Vaizdo įraše matyti ir girdėti, kaip A. P. kalbasi su medike, sėdinčia GMP automobilyje, o vyr. tyrėja D. R. kalbasi su G. E. V., kuris rankoje laiko mobiliojo ryšio telefoną, o D. R. - du mobiliojo ryšio telefonus (nurodoma - vieną iš jų J. J. )... G. E. V. aiškina, kad jam gintis teko, tarpduryje ( rodo rankomis )... sako, kad yra blaivus, ką tik po intraveninės terapijos. Matyti, kaip nuo pastato link policininkų ateina J. J., kuris parodo link G. E. V. ir aiškina, kad jį užsipuolė ir kažką aiškina apie telefoną ( aiškiai nesigirdi )... Policijos tarnybiniame automobilyje ant priekinės panelės matyti padėtas telefonas su juodos spalvos dėklu ( tas pats, kurį prieš tai rankoje laikė D. R.), kurį policininkas matant J. J. apžiūri ir pasako, kad telefonas sveikas. Matyti, kaip ateina M. J., kuri pasako „duris išlaužė, išdaužė, vyrą sumušė, visas kruvinas ir telefoną paėmė". G. E. V. jai atsako „jeigu tarpduryje manęs nebūtų laikęs už maikės, galbūt tos durys būtų sveikos likusios". Po to M. J. nueina prie GMP automobilio, prie kurio prieš tai nuėjo J. J.. A. P., apžiūrėjęs J. J. mobiliojo ryšio telefoną, padeda tarnybiniame automobilyje. G. E. V. tikrinamas blaivumas ir alkoholio matuoklis parodo, kad jis yra blaivus. Policininkai su G. E. V. kalbasi apie jo kambario nuomą ir atsiskaitymą už nuomą. G. E. V. aiškina „kai pradėjo mane tąsyt tarp durų, o kas man belieka, nepaleidžia, gyniausi. Iš pradžių bandžiau tas duris, šarvinės tos durys. Tarp durų mane už rankų su ranka ( ir parodo savo marškinėlius ) ir aš bandžiau jo ranką tom durim privert, kad jis paleistų. Nepaleido, trenkiau kelis kartus, kad jis paleistų, pasitampėm tarp tų durų ir viskas, bėgt, jo telefonas kažkur ant gatvės iškrito, aš pagriebiau, galvojau atiduosiu jums. Ir viskas. Toliau paskambinau ir laukiau. Nes iki to nei vardo, nei pavardės manęs neklausė, ne taip vyksta nuoma." Į D. R. klausimą „kiek tu jam smūgių sudavei?" G. E. V. atsako „nedaviau aš jam smūgių". A. P. paklausus „o kaip ta nosis ten susidaužė?", G. E. V. atsako „pas jį ta nosis, jau man atrodo, kreiva buvo, kiek pamenu". Prie policininkų ateina GMP darbuotojas, kuriam A. P. perduoda J. J. telefoną, kurį šis nuneša prie GMP automobilio. G. E. V. įsodinamas į policijos tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą ( 1 t. 103-104 l. ).
Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad žemės sklypas su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. J. ( 1 t. 73-74 l. ).
Draudimo bendrovės pranešime nurodyta, kad dėl bendrai padarytos 1281,56 Eur žalos pagal sąmatą ( 1 t. 85 l. ) paskaičiuota draudimo išmoka yra 886,17 Eur ( 1 t. 84 l. ).
(duomenys neskelbtini) rajono PK vyr. tyrėjas 2024-10-01 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos BK 178 str. 2 d. ir 180 str. 1 d. dėl J. J. telefono vagystės ar plėšimo nesant įrodymų, kad G. E. V. būtų turėjęs tikslą paimti telefoną, siekiant jį užvaldyti ( 1 t. 20-28 l. ). Nukentėjusiojo ir jo gynėjo prašymas pateikti kaltinimą dėl telefono pagrobimo ( 2 t. 143 l. ) netenkintas Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2024-11-14 nutarimu ( 2 t. 117-118 l. ), apie kurio apskundimą ar pakeitimą/panaikinimą duomenų nėra.
Šie įrodymai patikimai patvirtina ( ir kaltinamasis tai pripažįsta ), kad G. E. V. konflikto pradžioje tyčiniais veiksmais ( daužydamas ) nepataisomai sugadino J. J. priklausančio gyvenamojo namo dvejas ( vienas vidaus ir vienas lauko ) duris, padarydamas nukentėjusiajam žalą, kurią šis įvertino atitinkamai 120 Eur ir 500 Eur, viso 620 Eur ( 1 t. 109-110 l. ), t. y. daugiau nei 10 MGL, kas iš esmės neprieštarauja draudimo bendrovės duomenims ir neginčijama. Pagal sugadinimų kiekį ( dvejos durys skirtingose vietose ) ir pobūdį ( ypač lauko metalinių durų, kurios atsidaro į išorę, tačiau įstumtos į vidų, jų metalinė rankena nulaužta – pvz., 1 t. 47-49 l. ) nėra abejonių, kad jie padaryti naudojant itin didelę fizinę jėgą, t. y. akivaizdžiai tyčia, ko kaltinamasis taip pat neneigia. Todėl ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos BK 187 str. 1 d. kaip tyčinis svetimo turto sugadinimas. Nors teismo procese nukentėjusysis nurodė, kad buvo sugadintos trejos ( dvi vidaus ir vienos lauko ) durys ir toks kiekis nurodytas draudimo bendrovės sąmatoje ( 1 t. 85 l. ), antrų vidaus durų sugadinimas neužfiksuotas ( pvz., įvykio vietos apžiūros metu – 1 t. 42-52 l. ) ir pats J. J. apklausoje 2024-06-20 ( t. y. praėjus keletui dienų po įvykio, nebūdamas stresinės būklės ir turėdamas visas galimybes turtą tinkamai apžiūrėti ) nurodė, jog sugadintos tik vienos vidaus durys, o antros nors ir stipriai trenktos, tačiau nesugadintos ( 1 t. 109 l. ). Todėl nesant pakankamų įrodymų papildomai inkriminuoti antrų vidaus durų sugadinimą nėra pagrindo.
Taip pat aptarti įrodymai patvirtina, kad iš karto po to konfliktui tęsiantis prie lauko durų kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė smūgius į galvą, ką G. E. V. irgi pripažįsta. Nors jis teigia sudavęs tik du smūgius į kaktą, dėl ko nosies sužaloti negalėjęs, ir tai padaręs neviršijant būtinosios ginties, nes kitaip negalėjo išsivaduoti iš jį sugriebusio ar net bandančio suduoti su raktų ryšuliu ( 1 t. 164 l., apklausose nurodė skirtingai ) J. J., jo versija vertinama kritiškai kaip bandymas sušvelninti atsakomybę ar jos išvengti dėl sekančių argumentų.
Visų pirma pripažįstama, kad konflikto pradžioje kaltinamasis kaip nuomininkas su nukentėjusiuoju ir jo žmona kaip nuomotojais buvo pilnai atsiskaitęs, pasiruošęs išsikraustyti ir liko tik pasirašyti atitinkamus dokumentus. Jokių jų asmeninių santykių nenustatyta ir pagal bylos aplinkybes ( labai skirtingo amžiaus, nepažįstami asmenys; nuomininkas gyveno tik keletą dienų ) tam pagrindo nėra. Kaltinamojo jokiais įrodymais nepagrįstus teiginius, jog prieš tai J. išsipasakojo apie savo gyvenimą, o šie tokius duomenis panaudojo jį įžeidinėdami, šie paneigė. Todėl objektyviai jokio pagrindo konfliktams nebuvo. J. J. ir M. J. ( apie kaltinamojo pretenzijas dėl gesintuvo, vaistinėlės; atsisakymą pasirašyti dokumentus; staigų susierzinimą be priežasties, peraugusį į siautėjimą ir pan. ) bei paties G. E. V. ( apie atsisakymo pasirašyti dokumentus argumentus, kurie aiškiai nepagrįsti; pripažinimą buvus labai sudirgus – 1 t. 164 l., pripažinimą teisme, jog yra impulsyvus, o jo reakcijos perdėtos ir pan. ) parodymai, policijos pareigūno informacija ( jog net atvykus po kurio laiko kaltinamasis buvo emociškai nestabilus, agresyvus - 1 t. 131-132 l. ), nustatyta kaltinamojo veiksmų seka ( keleto durų daužymas su itin didele jėga, smūgių nukentėjusiajam į galvą sudavimas, iš karto po to policijos iškvietimas dėl tariamo jo užpuolimo ), duomenys apie kaltinamojo sistemingą elgesį ( nuteisimas 2023-02-17 už kito vairuotojo sumušimą ir jo paspirtuko sugadinimą, kai jis pripažino „buvęs nervingas“ – 1 t. 189 l.; nuteisimas 2024-03-15 dėl kaimyno durų tyčinio sugadinimo su kirviu, kai pripažino „susinervinęs“ – 2 t. 3 l.; duomenys apie administracinį baustumą pagal ANK 488 str. 1 d. policijos komisariato patalpose – 2 t. 26 l., policijos pareigūnų išplūdimą – 2 t. 27 l., kibimą prie kito vairuotojo – 2 t. 30 l., J. J. ieškinyje nurodomi jo išsireiškimai – 3 t. 3 l. ir kt. ) ir kitos aplinkybės ( psichiką veikiančių medžiagų vartojimas ir kaltinamojo pripažįstama to įtaka elgesiui ) vienareikšmiškai patvirtina, kad būtent kaltinamasis faktiškai be jokios priežasties ( labiausiai tikėtina – tiesiog kilus agresijos priepuoliui, galimai įtakotam psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ar abstinencijos, nors tokių tiesioginių įrodymų nėra ) sukėlė konfliktą, peraugusį į tyčinius turto sugadinimą ir asmens sužalojimą.
Nukentėjusysis J. J. yra gimęs (duomenys neskelbtini) m., t. y. įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, pagal sveikatos būklę ( implantuotas širdies stimuliatorius - 2 t. 174 l., kt. ) akivaizdžiai negali ( ir pats tai supranta ) ne tik dalyvauti konfliktuose, naudojant fizinę jėgą ( kaip teigia kaltinamasis – buvo jo sugriebtas, todėl kitaip nei suduodamas smūgius nepajėgė išsilaisvinti ), bet jo visa fizinė veikla yra itin apribota ( tai preziumuojama pagal diagnozę ). Todėl kaltinamojo versija, jog nukentėjusysis pats užpuolė apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dalyvaujantį ( dabar ar anksčiau, neaišku ) profesionaliose kovose ( kaip pats pripažino ) ir dirbantį treneriu kaltinamąjį yra tiek neįtikėtina ir prieštaraujanti visiems įrodymams, kad teismas dėl jos plačiau nepasisako. Tik pažymima, kad dar iki J. J. nulipimo į apačią prie lauko durų ( kas visiškai natūralu, išgirdus durų daužymą ), G. E. V. dar būdamas antrame aukšte, ėmė daužyti duris, t. y. jo agresija pasireiškė žymiai anksčiau ir tęsėsi, peraugdama į nukentėjusiojo sužalojimą. Šio konflikto metu kaltinamasis nebuvo sužalotas ar kitaip nenukentėjo ( jis tai pripažino ir tokių duomenų nėra ); gi nukentėjusysis sužalotas stipriai ir akivaizdžiai ( pvz., 1 t. 57-59 l. ). Todėl pripažįstama, kad būtent kaltinamasis užpuolė nukentėjusįjį ir jį sumušė.
Suduotų smūgių ( mažiausiai šeši ) skaičius konstatuojamas pagal eksperto išvadą ( 1 t. 72 l. ), kuri pagrįsta objektyviais sužalojimo bei gydymo duomenimis, atitinka kitus įrodymus ir pagrindo ja abejoti nėra ( Lietuvos BPK 20 str. 5 d. ). Kaltinamojo versija ( jog smūgių buvo tik du ir į kaktą, nosies sužaloti negalėjo, ji tokia jau buvo iki konflikto ) visiškai prieštarauja šiai išvadai, nuotraukoms ( aiškūs sužalojimai po lūpa kairėje pusėje, nosies dešiniame šone ir kt. – 1 t. 57-59 l. ) ir kitiems aptartiems įrodymams, yra savaime neįtikėtina ( jog tokie nufotografuoti sužalojimai, o juo labiau – veido kaulų lūžiai, galėtų būti iki konflikto ) ir net nesuprantama ( jog lūžiai neįrodyti, nes „nėra abdukcijos“ ). Todėl pripažįstama įrodytu, kad kaltinamasis G. E. V., tyčia suduodamas rankomis nukentėjusiajam J. J. ne mažiau kaip šešis smūgius į veidą, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ( kvalifikuojamą pagal sunkiausius sužalojimus ), ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos BK 138 str. 1 d. kaip tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nors kaltinamojo veiksmai aiškiai buvo įtakoti vien jo paties ( nemotyvuotas agresijos priepuolis ), pagal bylos aplinkybes ( agresija nukreipta į konkretų asmenį, įvykių mačiusių kitų asmenų nenustatyta ) juos vertinti kaip dėl chuliganiškų paskatų ( BK 138 str. 2 d. 8 p. ) nėra pakankamo pagrindo.
Nukentėjusiojo reikalavimai dėl kaltinamojo patraukimo papildomai baudžiamojon atsakomybėn už mobiliojo telefono pagrobimą ikiteisminio tyrimo metu yra išspręsti įstatymo nustatyta tvarka. Apie šiuo klausimu priimtų procesinių sprendimų - policijos tyrėjo 2024-10-01 nutarimo ( 1 t. 20-28 l. ) ir prokurorės 2024-11-14 nutarimo ( 2 t. 117-118 l. ) – pakeitimą ar panaikinimą duomenų nėra. Pagal byloje nustatytas aplinkybes ( kaltinamasis net anksčiau nei nukentėjusysis iškvietė policiją – 1 t. 14, 16 l.; jos laukė faktiškai įvykio vietoje, atvykusiems policininkams telefoną atidavė pats – 1 t. 131 l., kt. ) taip pat nėra jokio pagrindo vertinti, kad kaltinamasis būtų turėjęs tikslą bet kokia forma ( vagystė, plėšimas ar kt. ) užvaldyti nukentėjusiojo telefoną ( Lietuvos BPK 255 str. ir 257 str. ).
Kaltinamojo G. E. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo nurodomi kaltės pripažinimas yra formalus ( pvz., kartu teigiant, kad buvo būtinoji gintis, kitaip išsilaisvinti negalėjęs, panaudojęs tik tiek jėgos, kiek buvo būtina ir pan. ), o gailėjimasis deklaratyvus ( Lietuvos BK 59 str. 1 d. 2 p. ). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu, nes būdamas daug kartų teistas, tame tarpe – už panašias veikas ( pvz., 2010-01-29 – pagal Lietuvos BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d.; 2010-04-01 – pagal Lietuvos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. - vertinama ne teistumo atžvilgiu, o kaip asmenybę charakterizuojantys duomenys; 2019-12-17 ir 2020-06-29 – pagal Lietuvos BK 140 str. 1 d. ) 2023-02-17 nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimo bausme pagal Lietuvos BK 138 str. 2 d. 8 p., 187 str. 1 d. ir 284 str., jos vykdymą atidedant 2 metams ( 1 t. 187-195 l. ), į probacijos tarnybos registrą įtrauktas 2023-03-10 ( 1 t. 197 l. ), per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį jau 2023-11-02 įvykdė baudžiamąjį nusižengimą pagal Lietuvos BK 187 str. 3 d. ( vėl turto, tik nedidelės vertės, sugadinimas ), o 2024-06-14 – nusikaltimus šioje byloje. Todėl jis pripažintinas recidyvistu ( Lietuvos BK 27 str. 1 d. ), tai nurodytina nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ( Lietuvos BPK 307 str. 1 d. 5 p. ).
Kaip minėta, kaltinamasis G. E. V. iki šių nusikaltimų buvo devynis kartus teistas už įvairius nusikaltimus, tame tarpe analogiškus ir panašius ( 1 t. 175-185 l. ), 2023-02-17 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu mažiau nei po 8 mėnesių įvykdė analogišką baudžiamąjį nusižengimą, už kurį nubaustas 2024-03-15 baudžiamuoju įsakymu ( 2 t. 1-12 l. ), nuo kurio praėjus vos 3 mėnesiams įvykdė nusikaltimus ( vėlgi – du nors ir nesunkius, tačiau tyčinius, analogiškus ankstesniems, susijusius tarpusavyje ir su smurtu ) šioje byloje. Šios aplinkybės savaime patvirtina, kad G. E. V. ankstesnės bausmės ( visų pirma – laisvės atėmimo bausmės atidėjimas ) aiškiai nepasiekė jų tikslų ( asmenį pataisyti ir užkirsti kelią naujiems nusikaltimams – Lietuvos BK 41 str. 2 d. ), jis ir toliau sistemingai nusikalsta.
Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į reikšmingas veikų aplinkybes. Nustatyta, kad kaltinamasis ( jo teigimu, buvęs ar esamas profesionalus kovotojas ir treneris ) ėmė konfliktuoti su J. ir M. J. faktiškai be jokios priežasties, prasidėjus agresijos priepuoliui, jo nevaldomas pyktis peraugo į turto gadinimą ( niokojimą ), o po to ir į intensyvų smurtą prieš daugiau nei dvigubai vyresnį, jam neabejotinai suprantamai garbaus ( (duomenys neskelbtini) ) amžiaus J. J., kuriam tiesiogiai suduodant daug smūgių į veidą buvo padaryti reikšmingi, ilgalaikes neigiamas pasekmes sukėlę sužalojimai ( pagrindiniai – veido kaulų lūžiai ). Kiti duomenys apie kaltinamojo asmenybę - jo baustumą administracine tvarka ( 2 t. 22-34 l. ), netinkamą elgesį probacijos laikotarpiu ( 1 t. 196-198 l., 2 t. 13-16 l. ), ilgalaikį vartojimą psichiką veikiančių medžiagų ir to įtaką elgesiui ( 2020-06-29 baudžiamasis įsakymas, diagnozė 2024-07-09 siuntime – 2 t. 56 l. ), jo pripažinimas vartojus narkotikus neilgai prieš teismo posėdį ir kt., jo procesinis elgesys viso tyrimo metu ( kaltę pripažino formaliai, gailisi deklaratyviai, nukentėjusiojo neatsiprašė, jam padarytos žalos visiškai neatlygino, pripažino net prasidėjus teismo procesui „atkritęs“ ir vartojęs narkotines medžiagas ) taip pat patvirtina, jog asmuo yra neprognozuojamo elgesio, agresyvus ir nesivaldantis, dėl ko ( juo labiau – psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ar abstinencijos pasėkoje ) kelia itin didelį pavojų visuomenei ( pvz., kaip teisingai nurodė J. J., jei būtų pataikęs stiprų smūgį į krūtinę ties širdies stimuliatoriumi, jo „gal nebebūtų“ ).
Taip pat nustatyta, kad G. E. V. 2024-03-15 baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą sumokėjo 2024-08-05 ( 1 t. 185 l. ), t. y. netrukus po tyrimo pradėjimo šioje byloje; tą pačią 2024-06-14 dieną pradėjo gydytis ligoninėje ( 2 t. 39 l. ), nors jam tokių sutrikimų ekspertai nenustatė ( 2 t. 77 l. ); 2024-06-27 ( vėlgi – netrukus po nusikaltimų padarymo ) pradėjęs savanoriškai gydytis nuo priklausomybių ( 2 t. 49 l. ), jau 2024-07-11 reabilitaciją pats nutraukė ( 2 t. 58 l. ), o paskutinio žodžio metu ( 2025-04-30, t. y. praėjus daugiau nei 9 mėn. ) nurodė „norintis susitvarkyti ligą ir grįžti į visuomeninį gyvenimą“; 2024 m. 07 mėn. pareikštą mažiau nei 200 Eur civilinį ieškinį ( 1 t. 90 l. ) galimai ( nes patvirtinantys dokumentai nepateikti ) atlygino tik prieš pat bylos nagrinėjimo teisme pabaigą. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis siekia ne nuoširdžiai pasitaisyti pats ar atitaisyti jo padarytą žalą, o tik minimaliomis ir trumpalaikėmis pastangomis tikisi atsakomybės sušvelninimo.
Be to, jis viso tyrimo metu J. atseit netinkamą elgesį, lėmusį jo reakciją, nurodė skirtingai - tai supyko dėl M. J. nemandagaus aptarnavimo, jai pareikalavus pasirašyti kvitus; tai jį įžeidė J. pavadinimas narkomanu, kai prieš tai jiems išsipasakojo apie savo gyvenimą; gi prie lauko durų kitaip negalėjo išsivaduoti iš jį laikančio ir net bandančio suduoti J. J.. Kai kurie jo argumentai yra tiesiog akivaizdžiai neįtikėtini ( jog kaip profesionalus kovotojas jėgą prieš J. J. pavartojo tik tiek, kiek buvo būtina, neviršydamas ginties; jog smūgius sudavė tik į kaktą, nosis galėjo būti sužalota iki tol, o lūžiai neįrodyti „be abdukcijos“ ir pan. ). Tai ( kaip ir aukščiau nurodytose bylose, kur kalti buvo paspirtuko vairuotojas ar negeras kaimynas ) patvirtina, jog kaltinamasis yra nekritiškas savo veiksmų atžvilgiu ir galimybių ribose tik siekia išvengti atsakomybės.
Pagal Lietuvos BK 54 str. taisykles skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be šių esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimtų ar apribotų jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.
Tokioje situacijoje visų pirma yra aiškiai suformuota teismų praktika, kad kiekvienas nuteistas asmuo, kuriam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas ( šiuo atveju – 2023-02-17 nuosprendžiu ), turi suprasti, jog probacijos sąlygų nevykdymas, padarytas sąmoningai, suprantant savo elgesio neteisėtumą, gali reikšti valstybės išreikšto pasitikėjimo sulaužymą, o kartu - ir pareigą atlikti apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę. Valstybė negali būti be galo atlaidi ir kiekvieną kartą pateisinti nuteistojo daromų pažeidimų ( juo labiau – naujų nusikalstamų veikų ), nes tokia pozicija formuotų nebaudžiamumo nuotaikas, rodytų nepagarbą visuomenei ir valstybei. Pats nuteistasis privalo būti suinteresuotas jam paskirtų apribojimų tinkamu ir nepriekaištingu vykdymu, ko G. E. V. per laisvės atėmimo bausmės laikotarpį nedarė akivaizdžiai tyčia.
Visi bylos duomenys ( nekartojama ) leidžia vienareikšmiškai vertinti, kad kaltinamasis G. E. V. daug metų yra linkęs nusikalsti, nekritiškas savo elgesio atžvilgiu, tik siekia išvengti atsakomybės, teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nusikalstamo elgesio nekeičia, per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį vėl padarė naujus analogiškus tyčinius nusikaltimus ir dėl asmenybės ypatumų itin pavojingas visuomenei. Tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, o skiriamos bausmės turi jį realiai paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją. Kaip teisingai nurodė nukentėjusiojo atstovas, teismai jau iki šiol daug kartų jam sudarė galimybes pasitaisyti, kuriomis jis nesinaudoja. Todėl teismas sutinka su prokurorės nuomone, jog bausmės tikslai kaltinamajam be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nebus pasiekti, dėl ko skirti kitos rūšies ( švelnesnę ) bausmę ar taikyti Lietuvos BK 75 str. nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ( kaip prašo kaltinamasis ir gynėjas ) nėra pagrindo.
Taip pat atsižvelgiama į kitą G. E. V. charakterizuojančią medžiagą ( 2 t. 81, 84, 87, 89-90, 191 l. ). Todėl jam skirtinos prokurorės siūlomos rūšies, tik pagal Lietuvos BK 187 str. 1 d. - nežymiai trumpesnės ( 1 m., t. y. pusės maksimalios trukmės dėl sugadinto turto pobūdžio bei vertės, o pagal Lietuvos BK 138 str. 1 d. – kiek ilgesnės nei pusės maksimalios 1 m. 9 mėn. trukmės ) bausmės ( Lietuvos BK 41 str., 50 str. ir 54 str. ), kurios subendrinamos BK 63 str. 4 d. tvarka, jas iš dalies sudedant. Paskirtoji bausmė Lietuvos BK 64 str. 3 d. ir 9 d. tvarka subendrinama su 2023-02-17 nuosprendžiu paskirta bausme, jas taip pat iš dalies sudedant.
Vadovaujantis Lietuvos BK 66 str. Ir BPK 140 str. 13 d. į bausmės laiką įskaitomas sulaikymo laikotarpis 2024-06-14 nuo 11.55 val. ( 1 t. 145-147 l. ) iki 19.15 val. ( 1 t. 149-150 l. ).
G. E. V. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 1 t. 172-174 l. ) paliktina galioti ir panaikintina pradėjus vykdyti nuosprendį.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 171,08 Eur sumai dėl nukentėjusiojo J. J. gydymo išlaidų atlyginimo ( 1 t. 90 l. ), kurį atstovas prašė nagrinėti jam nedalyvaujant ( 3 t. 34 l., kt. ). Jis pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ( kaltinamasis pripažįstamas kaltu dėl nukentėjusiojo tyčinio sužalojimo ), jo dydį patvirtina rašytiniai įrodymai ( gydymo paslaugų apskaitos išrašas - 1 t. 92 l. ), kurių kaltinamasis neginčija. Nors kaltinamasis teigia šį ieškinį apmokėjęs, tai patvirtinančių įrodymų jis nepateikė. Todėl šis ieškinys tenkinamas ( Lietuvos BPK 115 str. 1 d., CK 6.280 str. ir 283 str. ), o pasitvirtinus jo atlyginimo faktui klausimas spręstinas tolesnėje proceso eigoje ( nepateikiant vykdomojo rašto išieškojimui ir pan. ).
Nukentėjusysis J. J. 2025-01-21 ieškiniu ( 2 t. 159-161 l. ) ir 2025-02-14 ieškinio patikslinimu ( 3 t. 7-9 l. ) pareiškė galutinius reikalavimus dėl 7012,48 Eur turtinės ir 33000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinių motyvai atskirai nepatariami, nes iš esmės atitinka nukentėjusiojo atstovo nurodytus teismo posėdyje.
Nukentėjusiojo J. J. motyvai dėl šių ieškinių pakartotinai taip pat neaptariami.
Nukentėjusiojo J. J. atstovas advokatas nurodė, kad iš dviejų nusikaltimų sveikatos sutrikdymas yra aiškiai pavojingesnis. Kaltinamasis, suduodamas ne mažiau 6 smūgių, sumušė dvigubai vyresnį, sergantį nukentėjusįjį, kurio dėl to laukia operacijos. Nors tiesioginių įrodymų nėra, patys nusikaltimai neadekvatūs ir tai leidžia manyti, kad jie padaryti apsvaigimo ar abstinencijos įtakoje. Reikalavimas dėl turtinės žalos pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais. Neturtinę žalą J. J. tiek įvertino, nes tada jam buvo virš (duomenys neskelbtini) metų, sumuštas savo namuose, t. y. laikytinoje saugia aplinkoje, be jokios priežasties, jam reikės operacijos ir baimės bei nesaugumo jausmas tęsis ilgai. Be to, jis turi širdies stimuliatorių, o žmona neseniai buvo patyrusi infarktą. Kaltinamasis jo neatsiprašė, žalos neatlygino, jo parodymai viso proceso metu buvo skirtingi ir nenuoširdūs. Jis net TLK ieškinį galimai sumokėjo tik tam, kad būtų lengvinanti aplinkybė. Teismų praktikoje tokiais atvejais priteisiama nuo 5000 Eur iki 30000 Eur ar net 50000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl prašo ieškinį tenkinti pilnai.
Kaltinamojo pozicija dėl šio ieškinio nėra aiški.
Kaltinamojo gynėjas nurodė, kad kaltinamasis sutinka su reikalaujama turtine žala, tačiau nukentėjusiojo nurodomos negautos pajamos yra formalios ir nepriteistinos. Pagal LAT praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos svyruoja nuo 1000 Eur iki 4000 Eur, todėl prašo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Prokurorė siūlo nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti.
Nukentėjusiojo J. J. civilinis ieškinys dalyje dėl gydymosi išlaidų tenkintinas, dalyje dėl negautų pajamų priteisimo netenkintinas, o dalyje dėl turto sugadinimo ir operacijos išlaidų priteisimo paliktinas nenagrinėtas.
G. E. V. kaltė dėl J. J. tyčinio sužalojimo konstatuojama. Pagal sužalojimo pobūdį ( nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nosikaulių ir nosies pertvaros lūžių – 1 t. 72 l. bei akivaizdaus veido sužalojimo – 1 t. 52-54 l. ) nekyla abejonių, kad gydymosi dokumentais ( 2 t. 162-173 l., 3 t. 10-12 l. ) ir kvitais ( 2 t. 175-177 l. ) grindžiamos gydymosi išlaidos, kurias kaltinamasis ( per gynėją ) pripažįsta, yra pagrįstos, šioje dalyje ieškinys tenkinamas.
Nurodomos kaip dėl turto ( durų ) sugadinimo neatlygintos 395,35 Eur išlaidos ( t. y. iš bendro 1281,56 Eur žalos dydžio išskaičiuojant atlygintą 886,17 Eur draudimo išmoką – 1 t. 84 l., 2 t. 161 l., 3 t. 9 l. ) yra neaiškios ( tame tarpe ir formuluotė dėl franšizės bei nusidėvėjimo atskaitymo ). Iš sąmatos manytina, kad žala paskaičiuota dėl dviejų vidinių durų sugadinimo ( 1 t. 85 l. ), kai G. E. V. pripažįstamas kaltu dėl vienų vidinių durų ( motyvai aptarti aukščiau ). Be to, nukentėjusysis pripažino, kad šios durys netrukus buvo pakeistos ( pagal pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą veikla toliau vykdyta nuo 2024-08-23 ), t. y. yra aiški tikroji/patirta ( o ne teoriškai apskaičiuota draudimo bendrovės ) išlaidų suma, bet tokie dokumentai nepateikti. Todėl šioje dalyje ieškinys paliekamas nenagrinėtas.
1561,95 Eur žala dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo įvykio 2024-06-14 iki draudimo išmokos gavimo 2024-07-30 ( taip nurodoma, nors pateiktas pranešimas apie išmoką – 1 t. 84 l., o ne mokėjimo dokumentas ) apskaičiuota pagal 2023 m. deklaruotas 12671 Eur visas pajamas ( 2 t. 179 l. ), skaičiuojant vidutines vienos kalendorinės dienos pajamas už veiklos nevykdymo laikotarpį. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo veiksmų ( reikšmingo J. J. sužalojimo ir pastato durų, visų pirma – lauko, nepataisomo sugadinimo, objektyviai trukdžiusių vykdyti įprastinę veiklą ) reikalavimas dėl atlyginimo nuostolių - negautų pajamų, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų kaltinamojo veiksmų, savaime yra pagrįstas ( Lietuvos CK 6.249 str. 1 d. ). Tačiau atsižvelgtina, kad šios pajamos gaunamos ir apskaitomos iš M. J. individualios veiklos ( 2 t. 180 l. ), nepriklausomai nuo jos sutuoktinio J. J. dalyvavimo šeimos versle ( nes nėra duomenų, kad jis tiesiogiai būtų gavęs kokias nors pajamas ). Todėl teismas vertina, kad galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl negautų pajamų priteisimo veiklą vykdančiai M. J., o ne nukentėjusiajam J. J. ( dėl apskaitos, deklaravimo ypatumų ir kt. ), šis nukentėjusiojo reikalavimas netenkinamas.
Pagal bendrąsias taisykles esant bendrosios ir specialiosios teisės nors konkurencijai turi būti taikoma specialioji norma. Nukentėjusiojo patirtos aiškiai pagrįstos ir ne per didelės advokato atstovavimo išlaidos ( 800 Eur – 2 t. 183 l. ) pagal Lietuvos BPK 106 str. 2 d. priskiriamos proceso išlaidoms, todėl priteisiamos ne kaip turtinės žalos atlyginimas ( ko prašoma ieškinyje – 3 t. 9 l. ), o kaip išlaidos advokato paslaugoms apmokėti; jų priteisiamą dydį mažinti pagrindo nenustatyta.
Jokių galimai būsimos operacijos išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų nukentėjusysis nepateikė. Priešingai, šis reikalavimas be jokių argumentų itin ženkliai kito ( nuo 6000 Eur – 2 t. 161 l. iki 4000 Eur – 3 t. 9 l. ), todėl ir jis ( nors ateityje operaciją atlikus ar bent patikimai nustačius jos išlaidas būtų pagrįstas ) paliekamas nenagrinėtas ( Lietuvos BPK 115 str., CK 6.249 str. 1 d., 6.251 str., 6.263 str. 2 d. ).
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais ( Lietuvos CK 6.250 str. 1 d.). Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus gėrius. Žmogaus sveikata ( kaip ir gyvybė ) yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl jų, yra ypač dideli. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti Lietuvos CK 6.250 str. 2 d. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į : 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę ( jos formą ); 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į jos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. ( Lietuvos CK 6.282 str. ). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus ( LAT nutartis Nr. 2K-227-697/2022 ). Be to, neturtinės žalos dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas ( LAT nutartys Nr. 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024, 2K-102-511/2024 ir kt. ).
Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliu pakenkimu asmens sveikatai, reikšmingų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, kartu kyla nerimas dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo ( operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt. ), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ( LAT nutartys Nr. 2K-20-689/2020, 2K-252-697/2020, 2K-217-697/2022 ).
Teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis, todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas. Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos ( LAT nutartis Nr. 2K-191-942/2021 ). Kartu teismas turi atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius ( LAT nutartis Nr. e3K-3-181-611/2020 ), o pastaraisiais metais – ir į aukštą infliacijos lygį ( LAT 2024-04-17 nutarties Nr. 2K-80-697/2025 12.4 p. ).
Šioje byloje nustatyta, kad nesant visiškai jokio pagrindo net žodiniam konfliktui ( nuomos suma buvo apmokėta, liko tik pasirašyti galutinį tai patvirtinantį dokumentą ir išsikraustyti, ką nuomininkas rengėsi daryti ), kilus nepaaiškinamam agresijos priepuoliui ( kaip minėta, labiausiai tikėtinam dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ar abstinencijos ), kaltinamasis – nežymiai virš (duomenys neskelbtini) metų amžiaus kovinių šakų sportininkas ir treneris - ėmė niokoti nukentėjusiojo šeimos turtą, o po to jį – virš (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, turintį sunkią ir pavojingą ligą, dėl kurios toks smurtas galėjo turėti itin sunkių pasekmių ( ir nukentėjusysis tai suprato ) sumušė, tyčia suduodamas daugiau nei 5 stiprius smūgius į veidą, jį matomai itin sužalodamas ( pvz., 1 t. 57-59 l. ) ir padarydamas kaulų lūžius. Tokie kaltinamojo veiksmai rodo jo ypatingą įžūlumą ir visuotinai priimtų elgesio normų nesilaikymą, o jokių jo atsakomybę švelninančių aplinkybių nėra ( čia vertinama tik ieškinio atžvilgiu ). Todėl nekyla abejonių ( pagal analogiją taikant Lietuvos CPK 182 str. 1 p. nuostatas ), kad sumuštas faktiškai be priežasties, įprastai laikomoje saugia savo namų aplinkoje, neseniai sunkų susirgimą patyrusios žmonos akivaizdoje ( nors ji tiesiogiai smūgių nematė ), nukentėjusysis patyrė itin reikšmingus ( dėl turto sugadinimo ir jam padarytų sužalojimų, kilusio papildomo pavojaus sveikatai ar net gyvybei, susijusio su širdies stimuliatoriaus buvimu, nors apie jį kaltinamasis vargu ar galėjo žinoti ) ir ilgalaikius ( dėl ilgo gydymosi, numatomos operacijos ) neigiamus išgyvenimus - fizinį skausmą, pažeminimą, gydymosi sukeltus nepatogumus, baimę ir pan., ksip teisingai nurodė jo atstovas.
Tokioje situacijoje ( nebuvus pagrindo jokiam konfliktui, esant akivaizdžiam jėgų skirtumui, pagal jėgos panaudojimo neproporcingumą, padarytus sužalojimus ir jų sukeltas pasekmes ) teismas laiko, kad nukentėjusiajam turi būti priteista maždaug maksimalaus dydžio neturtinės žalos, patirtos dėl sveikatos sutrikdymo pagal Lietuvos BK 138 str. 1 d., atlyginimo suma. Nukentėjusiojo argumentai ( jog kaltinamajam (duomenys neskelbtini) metai, todėl prašo 33000 Eur sumos ) yra teisiškai nereikšmingi. Nukentėjusiojo atstovas savo teiginio ( dėl sumų iki 30000 Eur ar net iki 50000 Eur priteisimo ) nepagrindė ir tokia praktika teismui nežinoma. Priešingai, nors teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos, pagal teismų praktiką nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1000 iki 4000 Eur ( LAT 2024-11-28 nutarties Nr. 2K-254-1214/2024 31 p., jame nurodomos ir 2023-2024 metų nutartys, t. y. infliacija jose įvertinta ). Todėl būtų tikslinga nukentėjusiajam iš kaltinamojo vien dėl sveikatos sutrikdymo priteisti 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau šioje byloje papildomai atsižvelgtina, kad nukentėjusiajam ne tik sutrikdyta sveikata, bet ir jam matant sugadintas šeimos turtas, viso proceso metu kaltininkas žalos atlyginti net nepradėjo ir pagal aplinkybes ( duomenų apie jo turtą, oficialias pajamas ar reikšmingas santaupas nėra; jam skiriama ilgalaikė reali laisvės atėmimo bausmė ) nėra pagrindo manyti, jog žala bus atlyginta artimiausiu metu. Todėl pripažįstama tikslingu nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisti kiek didesnio nei nurodyto 4000 Eur dydžio – 5000 Eur – neturtinės žalos atlyginimą, civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas dalinai ( Lietuvos CK 6.250 str., BPK 115 str. 1 d. ).
Prokurorės 2024-11-08 nutarimu ( 2 t. 92-93 l. ) laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo banko sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms buvo skirtas TLK ieškiniui užtikrinti nuo 2024-11-08 iki 2024-11-08 ( taip tekste, galimai tai rašymo apsirikimas ). Todėl pakartotinai šio apribojimo skyrimo klausimas nesprendžiamas ( Lietuvos BPK 151 str. ).
Gynėjas kaltinamajam G. E. V. buvo paskirtas Lietuvos BPK 51 str. 1 d. 2 p. tvarka ( 1 t. 152 l., 2 t. 138 l. ), todėl šių išlaidų atlyginimo valstybei klausimas negali būti sprendžiamas ( Lietuvos BPK 51 str. 3 d. ).
Duomenų apie kitas proceso išlaidas byloje nėra ( Lietuvos BPK 103 str. ir 104 str. ).
M. J. pajamų ir išlaidų žurnalas iki nuosprendžio įsiteisėjimo grąžintinas jį pateikusiam J. J., nes yra reikalingas nuolat vykdant individualią veiklą ( įrašant duomenis apie operacijas ), o esant reikalui teismui gali būti pateikiamas pakartotinai.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. E. V. pripažinti kaltu ir nuteisti : pagal Lietuvos BK 138 str. 1 d. - vienerių metų devynių mėnesių ( 1 m. 9 mėn. ) laisvės atėmimo bausme, pagal Lietuvos BK 187 str. 1 d. – vienerių metų ( 1 m. ) laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos 63 str. 4 d. bausmes subendrinus, jas iš dalies sudedant, subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams trims mėnesiams ( 2 m. 3 mėn. ).
Vadovaujantis Lietuvos BK 64 str. 3 d. bausmę subendrinus su 2023 m. vasario 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-155-725/2023 paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, galutinę bausmę G. E. V. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams devyniems mėnesiams ( 2 m. 9 mėn. ).
Bausmės pradžią G. E. V. skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laikotarpį 2024 m. birželio 14 d. ( vieną parą ), prilyginant jį vienai dienai ( 1 d. ) laisvės atėmimo.
Pripažinti G. E. V. recidyvistu.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti G. E. V. palikti galioti ir panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti. Priteisti iš G. E. V. Valstybinei ligonių kasai, j. a. k. 191351679, vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą 08 ct. ( 171,08 Eur ) žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui ( sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank ).
J. J. civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti iš G. E. V. J. J. du šimtus penkiasdešimt penkis eurus 09 ct. ( 255,09 Eur ) turtinės žalos ( gydymosi išlaidų ) atlyginimo ir penkis tūkstančius eurų ( 5000 Eur ) neturtinės žalos atlyginimo.
J. J. civilinį ieškinį dalyje dėl turto sugadinimo ir operacijos išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.
J. J. civilinio ieškinio dalyje dėl negautų pajamų priteisimo netenkinti.
M. J. pajamų ir išlaidų žurnalą grąžinti jį pateikusiam J. J..
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.