Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Martyno Galvičiaus, Ilonos Jakubėnienės,

dalyvaujant prokurorui Eividui Chmieliauskiui (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą ZOOM),

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P. (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą ZOOM),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo L. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, L. D. perduotas sutuoktinės G. D. atsakomybei pagal laidavimą be užstato vieniems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Procesas pagal civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos, veikiančios Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesais, civilinį ieškinį nutrauktas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jo naudai iš L. D. 4 850 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą (4 850 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško įvykdymo. 4 850 Eur neturtinės žalos atlyginimo mokėjimas išdėstytas dalimis po 135 Eur per mėnesį; paskutinį mėnesį mokėtina suma nustatyta 125 Eur. Kita nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. civilinio ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su L. D. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 10 d. nuosprendį ir L. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, o jo civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti jam iš L. D. 4 850 Eur neturtinės žalos bei 5 procentus metinių palūkanų nuo ieškinio padavimo iki visiško įvykdymo. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nepagrįstai bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo

8. L. D. nebuvo kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę nuo pat pirmosios apklausos pripažino visiškai, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras bei L. D. gynėjas (3 t., b. l. 1-3, 19-20), todėl teismas, pagrįstai konstatavęs, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, nutarė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą (3 t., b. l. 20). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas nagrinėti bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nes L. D. kaltę pripažino visiškai, ir pažymėjo, jog remiantis specialisto išvada, sužalojimas nukentėjusiajam padarytas kietu buku daiktu, kuriuo gali būti tiek stiklainis, tiek žvakidė, ir baudžiamosios atsakomybės aspektu nėra reikšminga, kuriuo būtent daiktu nukentėjusiajam buvo suduota. Pastebėtina, kad L. D. buvo kaltinamas tuo, jog jis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų smogė A. P., ir jis yra nuteistas būtent už tai, kad tyčia smogė rankomis bei kietu buku daiktu A. P. į veidą, nugarą, galvą tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, taip savo neteisėtais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl pirmiau išdėstyto, nukentėjusiojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog L. D. kaltę pripažino visiškai ir bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, atmetamas kaip nepagrįstas.

9. Atsakant į nukentėjusiojo skundo argumentą, kad L. D. kirstinės žaizdos, suduodamas stiklainiu, jam negalėjo padaryti ir šiai aplinkybei išsiaiškinti pirmosios instancijos teismas turėjo kviesti teismo medicinos ekspertą, tačiau nepagrįstai jo nekvietė ir taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą, pažymima, kad, pirma, nei nukentėjusysis, nei jo atstovas teismui tokio prašymo nepateikė, antra, teismas, vertindamas bei svarstydamas pateiktus prašymus, atsižvelgia į tai, ar šie prašymai turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismui visiškai pakako byloje surinktų duomenų teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti, be to, kaip jau minėta, teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė, jog šiuo atveju sprendžiant kaltininko atsakomybės klausimą, nėra reikšminga, kokiu būtent daiktu suduodant nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo ir L. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

12. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – laikoma tokia situacija, kai asmuo savanoriškai, laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, apie tą veiką duoda teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jeigu tokių yra. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas tokiais atvejais, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-697/2024).

13. Nesutiktina su nukentėjusiojo skundo argumentais, kad L. D. ne visiškai pripažino savo kaltę ir davė neišsamius parodymus, nes jis teigė, jog nukentėjusysis įsiveržė į L. D. gyvenamąsias patalpas ir pirmas jį užpuolė, nors kaltinime nurodyta, kad L. D., sugriebęs A. P. už rūbų, įsitraukė jį į savo gyvenamojo namo patalpas, be to, L. D. parodė, kad sudavė jam (nukentėjusiajam) 5-10 smūgių, nors specialisto išvadoje nurodyta, kad jo (A. P.) kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo ne mažiau kaip 15 tiesioginių trauminių poveikių. Iš L. D. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, matyti, kad pastarasis kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis 2024 m. spalio 11 d. L. D. nurodė, kad A. P. įsibrovus į jo gyvenamąsias patalpas ir sudavus jam smūgį į nosį, jis (L. D.) neišlaikęs lygsvaros, apsikabinęs A. P. kartu su juo krito ant žemės ir sudavė jam kelis smūgius (2 t., b. l. 94-96). Papildomai apklausiamas 2025 m. sausio 31 d. L. D. nurodė, kad pirminės apklausos metu jo duoti parodymai yra teisingi, patvirtino, kad jis, kaip nurodyta įtarime, nenustatytą skaičių kartų sudavė A. P. rankomis ir stiklainiu, sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (2 t., b. l. 103-104). Teisiamojo posėdžio metu L. D. taip pat nurodė, kad po to, kai A. P. įsiveržė į jo gyvenamąsias patalpas ir sudavė jam smūgį į nosį, jis, neišlaikęs pusiausvyros, apsikabinęs A. P. krito, jie abu atsidūrė ant žemės. Jis, ant spintelės užčiuopęs stiklainį, trenkė juo A. P., stiklainiu praskėlė pastarajam galvą. Jis sudavė A. P. daug smūgių, 5–10 kartų (3 t., b. l. 2-3, 19-20).

14. Išanalizavus L. D. parodymus ir palyginus juos su kitais bylos įrodymais, akivaizdu, kad L. D. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir nurodė sudavęs daug smūgių nukentėjusiajam. Vien tai, kad L. D. parodė, kad jis ne įsitraukė nukentėjusįjį į savo gyvenamąsias patalpas, o jį apsikabinęs griuvo ir taip jie abu atsidūrė ant žemės jo gyvenamoje patalpoje, nereiškia, kad L. D. savo kaltės nepripažino. Be to, pats A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis, nekviestas, nuėjo prie L. D. namų durų su juo „išsiaiškinti“, o pastarajam duris atidarius, L. D. pastūmė į namo vidų ir kumščiu trenkė L. D. į veido sritį. Tada L. D. rankomis įsikabino į jį ir jis, krisdamas, nukrito ant L. D. bei pajuto smūgį į galvos sritį. Negali nurodyti, kiek smūgių jam buvo suduota (1 t., b. l. 31-33, 37-39). Taigi, iš L. D. ir A. P. parodymų matyti, kad jie dėl esminių aplinkybių vieni kitiems neprieštarauja, priešingai, jų parodymai sutampa. Nukentėjusiojo akcentuojamos aplinkybės, kad L. D. nurodė, jog sudavė jam stiklainiu, o ne žvakide, be to, negalėjo nurodyti, kiek tiksliai smūgių jis sudavė, nėra pagrindas L. D. parodymus vertinti kaip nenuoseklius ir nepatikimus, juo labiau, kad pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis negali nurodyti, kiek smūgių ir kuo jam buvo suduota, teigė, kad gavo smūgį į galvą „su kietu daiktu“ ir daugiau nieko neprisimena, „buvo smūgis žvakide“ (3 t., b. l. 19). Kadangi L. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nurodė, jog blogai vertina savo veiksmus, gailėjosi nusikaltęs, teismas pagrįstai nustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą aplinkybę.

15. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad L. D. ikiteisminio tyrimo metu atlygino Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos visas 1 043,16 Eur nukentėjusiojo A. P. gydymo išlaidas (1 t., b. l. 159), o teisminio nagrinėjimo metu iš dalies atlygino dalį neturtinės žalos – 2025 m. gegužės 28 d. pervedė nukentėjusiajam 150 Eur (3 t., b. l. 45). Šie duomenys taip pat patvirtina, kad L. D. gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką yra nuoširdus, o ne formalus, be to, sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog L. D. visiškai atlygins nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą (BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai). Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo teiginys, kad L. D. neįstengs atlyginti jam likusios teismo priteistos žalos dalies, vertintinas kaip deklaratyvus, juo labiau kad pats nukentėjusysis savo skunde nurodė, jog iš bylos medžiagos matyti, kad L. D. turi turto, o pats L. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad per mėnesį gauna apie 1 200 Eur „į rankas“ ir nukentėjusiajam sumokės, „kiek priteis“ (3 t., b. l. 158).

16. Bylos duomenimis, L. D. anksčiau neteistas ( 1 t., b. l. 163), administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu baustas tik vieną kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 165), dirba, po nusikaltimo, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, jo atžvilgiu naujų apkaltinamųjų nuosprendžių nepriimta (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Dėl to pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai sprendė, jog ateityje L. D. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

17. Taigi, esant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų visumai, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė L. D. BK 40 straipsnio nuostatas ir atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos G. D. atsakomybei pagal laidavimą be užstato vieniems metams. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl G. D. tinkamumo būti laiduotoja šioje byloje, be to, nukentėjusysis laiduotojos tinkamumo klausimo savo skunde nekelia.

Dėl civilinių ieškinių

18. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Išimtiniais atvejais, t. y. kai ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

19. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš L. D. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 1 043,16 Eur nukentėjusiojo A. P. gydymo išlaidų (1 t., b. l. 138–139). Kadangi L. D. atlygino Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos visas 1 043,16 Eur nukentėjusiojo A. P. gydymo išlaidas (1 t., b. l. 159), pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu procesą pagal civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos, veikiančios Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesais, civilinį ieškinį nutraukė (BPK 107 straipsnis).

20. Nukentėjusysis A. P. pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam iš L. D. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo sumos priteisimo iki sprendimo įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad L. D. 2025 m. gegužės 28 d. pervedė nukentėjusiajam 150 Eur (3 t., b. l. 45), nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė jam iš L. D. 4 850 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (4 850 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško įvykdymo. Teismas 4 850 Eur neturtinės žalos atlyginimo mokėjimą išdėstė dalimis po 135 Eur per mėnesį ir nustatė, kad paskutinį mėnesį mokėtina suma yra 125 Eur. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. P. prašo jo civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti jam iš L. D. 4 850 Eur neturtinės žalos bei 5 procentus metinių palūkanų nuo ieškinio padavimo iki visiško įvykdymo. Nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog L. D. turi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išdėstė žalos atlyginimą per ilgam trejų metų laikotarpiui. Be to, teismas, išdėstydamas žalos atlyginimą, nenustatė konkrečios dienos, kurią L. D. turi sumokėti žalos atlyginimą, taip pat neaišku, kokiu būdu skaičiuoti 5 procentų metines palūkanas. Sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

21. Pažymima, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Remiantis BPK 113 straipsnio 2 dalimi, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Ši nuostata reiškia ir tai, kad civilinėje ir civilinio proceso teisėje įprastų standartų taikymas sprendžiant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį turi būti suderintas su esminiais baudžiamojo proceso principais ir taisyklėmis. Todėl CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią procesinės palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme, negali būti taikoma išsprendžiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Tokią išvadą, be kita ko, pagrindžia šie argumentai: procesinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme taisyklė (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) negali būti visa apimtimi įgyvendinta baudžiamojoje byloje vien dėl to, kad toks veiksmas baudžiamajame procese nenustatytas; baudžiamajame procese galioja konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas, pagal kurį asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis); baudžiamojo proceso metu negali būti nustatyta nuteistojo ar už jo padarytą žalą atsakingo asmens pareiga atlyginti padarytą žalą nuo momento, kai dar nebuvo įrodytas šią žalą padariusio asmens kaltumas ir neįsiteisėjo jo kaltumą patvirtinantis teismo nuosprendis; situacija, kai dar iki apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo nuo civiliniame ieškinyje nurodytos žalos skaičiuojamos procesinės palūkanos, gali riboti kaltinamojo galimybes rinktis gynybos nuo pareikšto kaltinimo būdus, nes siekdamas išvengti procesinių palūkanų priteisimo kaltinamasis turėtų sutikti su ieškovo reikalavimu ir sumokėti ieškinyje nurodytą sumą iš anksto, nepaisydamas savo gynybinės pozicijos byloje. Taigi teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

22. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė priteisti nukentėjusiajam 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs L. D. finansinę padėtį, atsižvelgęs ne tik į tai, kad L. D. dirba, bet ir turi finansinių įsipareigojimų, iš K. P. dalį namo nupirko ne tik už savas, bet ir skolintas lėšas, ateityje nesiskolindamas galėtų mokėti nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimo po 100–200 Eur per mėnesį, pagrįstai 4 850 Eur neturtinės žalos atlyginimo mokėjimą išdėstė dalimis po 135 Eur per mėnesį, paskutinį mėnesį mokant 125 Eur. Sutikti su nukentėjusiojo teiginiu, kad teismo nustatytas trejų metų laikotarpis žalos atlyginimui yra per ilgas, nėra pagrindo. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad teismas, išdėstydamas žalos atlyginimą, nenustatė konkrečios dienos, kurią L. D. turi sumokėti žalos atlyginimą, pažymima, kad įstatymai neįpareigoja teismo nustatyti konkrečią datą, kada turi būti sumokėta žalos dalis.

23. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti šį nuosprendį ar jį keisti nukentėjusiojo A. P. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.