Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.4.1.; 2.1.14.2.; 2.1.15.2.1.; 2.1.15.2.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2.

2025 m. liepos 10 d.

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P. ir jo atstovui pagal pavedimą advokatui Valdui Kairiui,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)s, (duomenys neskelbtini), dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

L. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. rugsėjo 7 d. apie 18⁴⁵ val. asmeninio buitinio konflikto metu sugriebė nukentėjusįjį A. P. už rūbų, įsitraukė jį į savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį ir tyčia smogė rankomis bei kietu buku daiktu į veidą, nugarą, galvą tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų. Tokiu būdu padarė nukentėjusiajam A. P. nosies kaulų lūžį, kairio žandinio ančio priekinės sienelės įspaustinį lūžį, stuburo juosmeninės dalies II slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžį, muštinę žaizdą kairėje pakaušio pusėje, muštines žaizdas abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose su aplinkinėmis pogleivinėmis kraujosruvomis, kraujosruvas abiejų akių obuolių odenose, poodinę kraujosruvą kairės speninės ataugos srityje, pereinančią į kaklą, poodines kraujosruvas abiejuose skruostuose, abiejuose žastuose, abiejose nugaros pusėse, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimus dešinėje nugaros pusėje, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis L. D. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad namą, esantį (duomenys neskelbtini), P. pasidalino į tris dalis: viena dalis atiteko A. (P.), kitos dvi dalys – kitiems broliams. A. P. minėtame name negyveno 13 m., tačiau (2024 m.) gegužės pabaigoje - birželio pradžioje atsikėlė gyventi į antrą namo aukštą. A. P. – konfliktiškas žmogus, nuolat keikdavosi, tačiau kaltinamasis nekreipdavo dėmesio.

Įvykio dieną kaltinamasis stovėjo (savo namo dalies) koridoriuje. Nukentėjusysis stovėjo prie lango ir keikėsi. Šalia lango buvo durys. Nukentėjusysis pravėrė duris ir paklausė: „Ar tu bachūras esi?“, ir sudavė kaltinamajam į nosį. Kaltinamajam nuo smūgio lūžo nosis. Jis griuvo atbulas į koridorių ir bandė užsilaikyti įsikibdamas už nukentėjusiojo rūbų. Tuo metu galėjo plyšti nukentėjusiojo marškinėliai. Kaltinamasis nugriuvo koridoriuje ant grindų, nukentėjusysis – ant jo. Nukentėjusysis sakė: „(necenzūrinis išsireiškimas), aš tave užmušiu.“ Be kaltinamojo, namuose dar buvo vyresnysis sūnus J., jaunesniojo sūnaus namuose nebuvo. Išgirdęs triukšmą, atbėgo vyresnysis sūnus. Kažkur buvo ir nukentėjusiojo sutuoktinė. Kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam 5-10 smūgių. Muštynių pabaigoje kaltinamasis bandė užsikabinti už batų spintelės, pasitaikė 0,5 l stiklainis su konservuotais pomidorais. Kaire ranka su stiklainiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam į galvą ir ją praskėlė. Stiklainis nesudužo. Kaltinamajam bėgo kraujas iš nosies, nukentėjusiajam – iš galvos. Policija atvyko gal po 10 min.

Kaltinamasis neigiamai vertino savo veiksmus, gailisi. Sutiko su civiliniu ieškiniu. Sakė, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjamoje priešpriešinėje baudžiamojoje byloje Nr. 1-456-1113/2025 pareiškė analogiško dydžio civilinį ieškinį nukentėjusiajam (kaltinamajam kitoje byloje) A. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tikisi, kad priešpriešiniai reikalavimai bus visiškai ar iš dalies sudengti. Nemato kito būdo iš (kaltinamojo kitoje byloje) A. P. atgauti (priteistiną) neturtinės žalos atlyginimo sumą, nes buvęs jo kaimynas nedirba.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 11 d. įtariamuoju apklaustas L. D. kaltės nepripažino; 2025 m. sausio 31 d. – kaltę pripažino ir nurodė, kad kai nukentėjusysis sudavė jam smūgį į veidą ir sulaužė nosį, jis pastarajam sudavė nenustatytą skaičių kartų rankomis ir stiklainiu.

Kadangi, paskelbus kaltinamąjį aktą, kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokuroras, nei kaltinamasis ir/ar jo gynėjas nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimo tvarką.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad K. P. 2024 m. rugsėjo 7 d. 18⁵⁹ val. pranešė, jog jos sutuoktinis ir kaimynas mušasi namuose adresu (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniui reikia GMP, kraujuoja galva. Kaimynas neblaivus. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) 23⁵² val. gautas slaugytojos B. pranešimas, kad 19³⁴ val. GMP atvežė blaivų A. P.. Jis dėl galvos ir lūpos žaizdų, nosies kaulo lūžio, galvos židininės kontūzijos, juosmens slankstelio L2 lūžio yra gydomas Neurochirurgijos skyriuje. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) 23⁵² val. gautas slaugytojos V. pranešimas, kad 20¹² val. GMP atvežė neblaivų (0,28 promilių) L. D.. Jis dėl nosies kaulo lūžio ir trumpalaikio sąmonės netekimo išleistas gydytis ambulatoriškai. Sumušė kaimynas. [...] Toliau rašoma, kad A. P. 2024 m. rugsėjo 7 d. 18⁵⁵ val. sumušė neblaivų (1,15 promilių) kaimyną L. D..

Įvykio vietos apžiūros 2024 m. rugsėjo 7 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Kinologų poskyrio specialistas G. Š. 2024 m. rugsėjo 7 d. parašė tarnybinį pranešimą „Dėl gauto pranešimo ROIK:0124000562761“. Nurodė, kad nukentėjusysis teigė, jog sukonfliktavo su kaltinamuoju dėl namo teritorijos; kaltinamasis trenkė stiklainiu per galvą nenustatytą kiekį kartų ir praskėlė ją. Kaltinamasis dėstė tas pačias aplinkybes kaip ir nukentėjusysis, buvo neblaivus (1,15 promilių).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 17 d. apklaustas nukentėjusysis A. P. parodė, kad, grįždamas su sutuoktine namo, išgirdo pirmajame namo aukšte gyvenančio kaimyno replikas apie juos. Nuėjo pas kaimyną išsiaiškinti, kodėl šis juos apkalba. Duris atidarė L. D.. Taip pat namuose buvo du vaikinai. Nukentėjusysis liepė kaimynui eiti miegoti, nes tas girtas, ir pastūmė jį į vidų. L. D. griebė nukentėjusįjį už rūbų ir įsitraukė vidun. Kilo grumtynės su L. D. ir dviem vaikinais. Visi asmenys puolė nukentėjusįjį vienu metu, trenkė daugybę smūgių, smūgių skaičiaus negali įvardinti.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 9 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis A. P. parodė, kad dešinės rankos kumščiu trenkė L. D. į barzdą. Tada L. D. įsikibo į jį ir nukentėjusysis nukrito ant L. D.. Nukritęs pajuto smūgį į galvą. Mano, kad jam į galvą sudavė L. D. sūnus. Dar vienas L. D. sūnus lakstė po namus ir padavinėjo daiktus, kuriais jam suduoti smūgiai.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 9 d. apklausta liudytojai K. P.; 2024 m. lapkričio 22 d. – Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Kinologų poskyrio specialistas R. R. (jis parodė, kad, pasak kaltinamojo, šis trenkė nukentėjusiajam 0,5 l stiklainiu; šukių nebuvo [...]); 2024 m. gruodžio 9 d. – Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Kinologų poskyrio specialistas G. Š. (jis parodė, kad, anot nukentėjusiojo, kaimynas trenkė stiklainiu jam per galvą nenustatytą kiekį kartų. Kaltinamasis teigė, kad susimušė su kaimynu dėl kiemo teritorijos; sudavė stiklainiu su turiniu. Stiklainis liko sveikas, užsuktas metaliniu dangteliu [...]).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialistas H. D. 2024 m. rugsėjo 18 d. pateikė išvadą Nr. G 1030/2024(04). Joje nurodė, kad nukentėjusiajam nustatyti tokie sužalojimai: nosies kaulų lūžis, kairio žandinio ančio priekinės sienelės įspaustinis lūžis, stuburo juosmeninės dalies II slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžis, muštinė žaizda kairėje pakaušio pusėje, muštinės žaizdos abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose su aplinkinėmis pogleivinėmis kraujosruvomis, kraujosruvos abiejų akių obuolių odenose, poodinė kraujosruva kairės speninės ataugos srityje pereinanti į kaklą, poodinės kraujosruvos abiejuose skruostuose, abiejuose žastuose, abiejose nugaros pusėse, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimai dešinėje nugaros pusėje. Galvos smegenų kairės kaktinės skilties sumušimo diagnozė nepatvirtinta pakartotinio galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimu 2024 m. rugsėjo 9 d. Nustatyti sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip 15 trauminių poveikių. A. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų, kairio žandinio ančio priekinės sienelės ir stuburo juosmeninės dalies II slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Imant atskirai, nosies kaulų, kairio žandinio ančio priekinės sienelės ir stuburo juosmeninės dalies II slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžiai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kiti sužalojimai: muštinė žaizda kairėje pakaušio pusėje, muštinės žaizdos abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose su aplinkinėmis pogleivinėmis kraujosruvomis, kraujosruvos abiejų akių obuolių odenose, poodinė kraujosruva kairės speninės ataugos srityje pereinanti į kaklą, poodinės kraujosruvos abiejuose skruostuose, abiejuose žatuose, abiejose nugaros pusėse, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimai dešinėje nugaros pusėje, – tiek jų visuma, tiek kiekvienas atskirai – kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Labiausiai tikėtina, kad nosies kaulų lūžis, kairio žandinio ančio priekinės sienelės įspaustinis lūžis, muštinės žaizdos abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose su aplinkinėmis pogleivinėmis kraujosruvomis, kraujosruvos abiejų akių obuolių odenose, poodine kraujosruva kairės speninės ataugos srityje, pereinanti į kaklą, poodinės kraujosruvos abiejuose skruostuose padaryti tiesioginiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais.

Kitų objektų apžiūros 2024 m. rugsėjo 18 d. protokole aprašyta policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytų vaizdo ir garso įrašų, garso įrašų iš BPC, kaltinamojo elektroniniu paštu atsiųstų vaizdo ir garso įrašų apžiūra.

Kitų objektų apžiūros 2024 m. rugsėjo 23-24 d. protokoluose užfiksuota garso įrašų, liudytojai K. P. skambinant į BPC, apžiūra.

Kitų objektų apžiūros 2024 m. spalio 24 d. protokole aprašyta liudytojos K. P. pateiktų telefonu filmuotų vaizdo įrašų apžiūra.

VšĮ (duomenys neskelbtini) 2025 m. birželio 9 d. rašte teigė, kad nukentėjusysis yra įrašytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) registrą. 2012-2018 m. jam nustatytos tokios diagnozės: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).

VšĮ (duomenys neskelbtini) 2025 m. birželio 6 d. rašte Nr. PSC-153 nurodoma, kad nukentėjusysis yra įtrauktas į VšĮ (duomenys neskelbtini). 213-2019 m. nustatytas pasikartojantis (duomenys neskelbtini), vėliau – (duomenys neskelbtini).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įvertinęs surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų dėl pagrindinių inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, teismas sprendžia, kad smurtiniai kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose.

Kaltinamajam inkriminuota, kad jis sudavė nukentėjusiajam stiklainiu su konservuotais pomidorais. Nukentėjusysis teisme tvirtino, kad kaltinamasis sudavė jam žvakide. Žvakidė įvykio vietoje nerasta. Teismo medicinos specialistas nustatė, kad nukentėjusiajam suduota kietais bukais daiktais. Kadangi tiek stiklainis su konservuotais pomidorais, tiek žvakidė atitinka apibūdinimą, jog tai yra kietas bukas daiktas, o panaudotas konkretus nusikaltimo įrankis šiuo atveju neturi teisinės reikšmės baudžiamosios atsakomybės aspektu, teismas vietoj žodžių „stiklainiu“ įrašo, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam (į galvą) „kietu buku daiktu“.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir kiti su tuo susiję klausimai

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali. Nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. liepos 29 d. iki šiol dirba „(duomenys neskelbtini)“ UAB (duomenys neskelbtini). Per pastaruosius 5 m. vieną kartą baustas administracine tvarka už administracinį nusižengimą pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalį. Baudą sumokėjo. Nuobauda nebegalioja. Neteistas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, jog, ją padaręs, gailisi; atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 2-3 p.).

Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas savo noru ar jo valia kiti asmenys atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2005, 2K-437/2007, 2K-38/ 2009, 2K-77/2009, 2K-7–287/2009, 2K-579/2010, 2K-534/2013, 2K-345/2013, 2K-211/ 2014, 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013 ir kt.). Nors kaltinamasis nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P. atlygino dalį neturtinės žalos, tačiau suma gana nedidelė, todėl teismas šios aplinkybės nelaiko atsakomybę lengvinančia.

Per įvykį kaltinamasis buvo neblaivus (jam nustatyta 1,15 promilių). Prieš pat įvykį išgėrė dvi stiklines 5 laipsnių stiprumo alaus, per visą tą dieną – 2 litrus alaus. Liudytoja K. P. kaltinamąjį apibūdino kaip ramų, nelinkusį konfliktuoti žmogų. Iš vaizdo įrašų matyti, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis keikiasi, įžeidinėja, šaukia vienas ant kito. Todėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis ir jo sutuoktinė, pretendentė į laiduotojus G. D. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį padarymą ir perduoti jį G. D. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Teisiamajame teismo posėdyje apklausta pretendentė į laiduotojas G. D. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ir apie įvykį sužinojo iš kolegės. Bendradarbė paskambino ir pasakė, kad jos (pretendentės į laiduotojas) namuose vyksta muštynės; teiravosi, ar ji yra namuose. Tuo metu moteris su jaunesniuoju sūnumi buvo išvykusi. Vėliau apie įvykį kalbėjosi su sutuoktiniu. Jis apgailestavo dėl to, kas įvyko. Pretendentė į laiduotojas mano, kad sugebės daryti sutuoktiniui teigiamą įtaką.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72-2, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5-1, 40-1, 58-1, 72-5, 72-6, 72-7, 72-8 straipsniais įstatymas (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija). Šio įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių (reglamentuojančių BK 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 40-1, 54, 61, 62, 65, 66, 75, 92 straipsnių pakeitimus) nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės instancijos ar kasaciniame teismuose.

Lyginant BK 40 straipsnio 2 dalį (originali įstatymo redakcija pagal 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymą Nr. VIII-1968) ir BK 40 straipsnio 2 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), nustatyta, kad buvo išbrauktas reikalavimas dėl veikos padarymo pirmą kartą, t. y. lengvinama kaltininko teisinė padėtis, bet įtrauktas reikalavimas atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą bei įrašytas terminas dėl žalos atlyginimo, kuris susietas su laidavimo trukme, t. y. sunkinama kaltininko teisinė padėtis. Todėl asmeniui, pirmą kartą padariusiam nesunkų nusikaltimą, naujoji redakcija sunkina teisinę padėtį, o padariusiam veiką ne pirmą kartą – lengvina. Vadinasi, šioje byloje kaltinamajam palankesnė nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 40 straipsnio 2 dalies redakcija (originali įstatymo redakcija pagal 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymą Nr. VIII-1968).

Pagal BK 40 straipsnio 1-2 dalis asmuo, padaręs nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir jeigu 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. atstovas pagal pavedimą advokatas V. Kairys prieštaravo tam, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes jis tiktai iš dalies pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. iki 10 smūgių iš 15, kuriuos konstatavo teismo medicinos ekspertas, taigi kitus 5 smūgius galėjo suduoti kaltinamojo sūnūs ar sūnus.

Teismo nuomone, būtų neteisinga interpretuoti, esą kaltinamasis iš dalies pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir tai trukdo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. P. neįvardino konkretaus smūgių jam skaičiaus. Specialisto išvadoje sakoma, kad sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip 15 trauminių poveikių. Kaltinimas suformuluotas nurodant, kad kaltinamasis yra kaltinamas tuo, jog [...] sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų. Tokia pati formuluotė liko ir išnagrinėjus baudžiamąją bylą.

Pripažintina, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 1-2 dalyse nurodytos kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, o būtent: jis pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė jog, jį padaręs, gailisi, visiškai atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, atsiradusią už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ir atlygino dalį neturtinės žalos nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P.. Dirba. Iš liudytojos K. P. nupirko kitą gyvenamojo namo dalį ir buvę kaimynai gyvena/gyvens atskirai. Teismas parodo kaltinamajam atsargų pasitikėjimą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pretendentė į laiduotojus G. D. yra kaltinamojo sutuoktinė. Nuo 2001 m. vasario 1 d. iki šiol dirba (duomenys neskelbtini). Darbdavio charakterizuojama teigiamai. Per pastaruosius 5 metus vieną kartą bausta administracine tvarka už administracinį nusižengimą pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį. Baudą sumokėjo. Neteista.

Iš kaltinamojo sutuoktinės G. D. tikimasi, kad ji pateisins laiduotojams keliamus uždavinius – paveikti sutuoktinį teigiama linkme taip, jog šis pasitaisytų netaikant baudžiamajame įstatyme numatytos kriminalinės bausmės ir daugiau nenusikalstų.

Kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukiama.

Prokuroras prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemones: dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 20 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

BK 67 straipsnio 2 dalis nustato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, įskaitant ir laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 67 straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės padeda įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir t. t.

Teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, kurie padarė nusikalstamas veikas artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 72² str.). Kaltinamasis ir nukentėjusysis nesaistomi giminystės ryšių, todėl prokuroro prašymas skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – atmetamas kaip nepagrįstas.

VSDFV duomenimis, kaltinamasis nuo 2019 m. vidurio iki šiol dirba „(duomenys neskelbtini)“, UAB. Jo darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, kurie sudaro apie 40 % darbo užmokesčio, pastaruoju metu viršija 2 000 €/mėn. (bruto) arba ~ 1 200 €/mėn. (neto).

Kaltinamasis paaiškino, kad moka po 353,77 €/mėn. lizingo įmokas už automobilį „Toyota Yaris Cross“; lizingo sutarties termino pabaiga – 2029 m. kovo 15 d. 2025 m. balandžio 3 d. už 23 000 € įsigijo kitą individualaus namo, kuriame gyvena, dalį. Sumokėjo 14 000 € nuosavų lėšų ir 9 000 € skolintų iš privačių asmenų (pridėjo išrašus iš jo vardu atidarytos banko sąskaitos). Taip pat augina du sūnus, vienas iš jų netrukus sulauks pilnametystės.

Iš kaltinamojo vardu atidarytos banko sąskaitos išrašo matyti, kad automobilio „Toyota Yaris Cross“ vertė be PVM – 23 884,30 €.

Įvertinus kaltinamojo (jo šeimos) finansinę padėtį (t. y. santykį tarp būsto paskolos dydžio, lizingo už automobilį įmokų dydžio, priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio ir kaltinamojo darbo užmokesčio dydžio bei pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką), laikoma, kad jam būtų pernelyg didelė finansinė našta dar ir sumokėti įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, net skyrus minimalų dydį arba nustatant ilgesnį, negu siūlė prokuroras, mokėjimo terminą (BK 71 str. 3 d.). Teismas laiko, kad baudžiamasis procesas turės kaltinamajam pakankamą auklėjamąjį, prevencinį poveikį ateityje, jeigu konfliktinėse situacijose vėl tektų spręsti, kokį elgesio variantą pasirinkti.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos – paliekama galioti tol, kol įsiteisės nuosprendis; vėliau panaikinama (BPK 139 str. 3 d.).

V. Dėl civilinių ieškinių prašant priteisti (ne)turtinės žalos atlyginimą

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa, veikianti Valstybinės ligonių kasos prie SAM interesais, 2024 m. lapkričio 8 d. civiliniu ieškiniu prašė priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš kaltinamojo 1 043,16 € turtinės žalos už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo. Pridėjo gydymo paslaugų apskaitos duomenų išrašą.

Kaltinamasis 2025 m. vasario 4 d. pervedė Valstybinei ligonių kasai 1 043,16 € turtinės žalos atlyginimo.

Kadangi nusikalstama veika padaryta turtinė žala civiliniam ieškovui Šiaulių teritorinei ligonių kasai, veikiančiai Valstybinės ligonių kasos prie SAM interesais, atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 str.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. P. 2025 m. vasario 3 d. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo 5 000 € neturtinės žalos, taip pat 5 % metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grindė tuo, kad dėl sužalojimų kentė skausmą, patyrė išgąstį, stresą, didžiulę baimę, nuolat jaučiasi nesaugus, persekioja nerimas, sutriko miegas.

Kaltinamasis 2025 m. gegužės 28 d. pervedė nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P. iki pareikalavimo dalį neturtinės žalos – 150 €.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. 2025 m. vasario 3 d. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinamas iš dalies.

CK 6.250 straipsnio 1-2 dalys numato, kad neturtinė žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas turi parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018, 2K-70-458/2020).

Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-68/2008).

Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, nustatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos atlyginti neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 € iki 7 240,50 € (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238/2014, 2K-258-699/ 2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Pvz., priteista 1 500 € neturtinės žalos atlyginimo už nosies kaulų lūžį ir kitus sužalojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-21-942/2016, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimas buvo kasacinio skundo dalykas); 1 448,10 € neturtinės žalos atlyginimo už skruostikaulio lūžimą ir kitus sužalojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/ 2016; kasaciniame skunde buvo ginčijamas neturtinės žalos atlyginimo dydis); 6 000 Lt (arba 1 738 €) neturtinės žalos atlyginimo už apatinio žandikaulio kairio kaklelio lūžį, kairės pėdos padikaulio lūžį ir kitus sužalojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-221-648/2016, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimas nebuvo kasacinio skundo dalykas); 1 200 € neturtinės žalos atlyginimo už nosies kaulo lūžį ir kitus sužalojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-24-895/2017, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimas buvo kasacinio skundo dalykas); 1 000 € už sulaužytą blauzdikaulį, panirusį šonkaulį ir kitus sužalojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-895/2017, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimas buvo kasacinio skundo dalykas); 1 200 € neturtinės žalos atlyginimo už nosies kaulo lūžį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291-942/2018, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimas buvo kasacinio skundo dalykas). Naujesnėje teismų praktikoje neturtinės žalos atlyginimo dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1 000 € iki 4 000 € (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-289-693/2019, Nr. 2K-105-222/2019, Nr. 2K-227-697/2022, Nr. 2K-207-628/2023, Nr. 2K-85-594/2024).

Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-4-768/2023 teigiama, kad, vadovaujantis formuojama teismų praktika, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo konkrečiu individualiu atveju, atsižvelgiant ir vertinant panašaus pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, turi būti atsižvelgiama ir į valstybės ekonominius rodiklius (pavyzdžiui, infliaciją), kurie daro įtaką pinigų vertei ir sutinkamai su pasikeitusia valstybėje finansine padėtimi keisti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, jog nukentėjusiajam nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, jog nukentėjusiojo gydymas yra vis dar tęsiamas, nors po nagrinėjamo įvykio praėjo pusantrų metų. Vadovaujantis viešai prieinamais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos valstybėje ženkliai didėjo metinė infliacija (vartotojų kainų pokyčiai, apskaičiuoti pagal vartotojų kainų indeksą, ataskaitinių metų atitinkamą mėnesį, palyginti su ankstesnių metų. [...] nukentėjusiajam (už blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžius) priteista pinigų suma neturtinei žalai atlyginti (5 000 €) negali būti laikoma teisinga satisfakcija dėl patirtų ir šiuo metu vis dar patiriamų neigiamų išgyvenimų. Priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumą padidino iki 15 000 €.

Nors nukentėjusysis pirmas sudavė smūgį kaltinamajam, iš įvykio vietoje darytų vaizdo ir garso įrašų fragmentų (filmuota ne nuo pradžios) matyti, kad kraujuotas kaltinamasis sėdi apžergęs ant žemės gulintį nukentėjusįjį ir be gailesčio talžo jį rankomis per veidą. Kitame vaizdo ir garso įraše matyti, kad nukentėjusysis sėdi ant laiptų iki pusės pasruvęs krauju. Nukentėjusiajam, be kitų sužalojimų, kurie vertinami kaip nežymūs, padaryti net trys lūžiai: nosies kaulų, kairio žandinio ančio priekinės sienelės ir stuburo juosmeninės dalies II slankstelio dešinės skersinės ataugos, kurie kiekvienas atskirai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

VšĮ (duomenys neskelbtini) kopijoje rašoma, kad nukentėjusysis buvo gydytas jų gydymo įstaigos Neurochirurgijos skyriuje 2024 m. rugsėjo 7-11 d. (nebaigęs gydymo kurso, ligonis savavališkai pasišalino). Buvo atlikta veido kaulų ir/ar sinusų bei galvos smegenų, krūtinės ląstos, pilvo, dubens kompiuterinė tomografija. Taikytas konservatyvus (medikamentinis, ne operacinis) gydymas. Neurologinė simptomatika be neigiamos dinamikos, galvos skausmai sumažėjo. Skirta reabilitacija: pirminė (5 d.) ir dėl apsunkinto mobilumo bei apsitarnavimo antrinė (stacionari 24 d., kurios ligonis nelankė).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. atstovas pagal pavedimą advokatas V. Kairys nurodė, kad jo klientas išvyko iš ligoninės nebaigęs gydymo kurso, nes jam būtina ramybė, o ligoninė negalėjo to užtikrinti.

Atkreiptinas dėmesys, kad dėl jonizuojančios spinduliuotės kompiuterinės tomografijos tyrimas yra kenksmingas: galvos kompiuterinė tomografijos vidutinė dozė – 2,3 mSv (prilygsta 1 metų gamtinei apšvitai), krūtinės ląstos – 8 mSv (prilygsta 3,6 metų gamtinei apšvitai), pilvo ar dubens – 10 mSv (prilygsta 4,5 metų gamtinei apšvitai; informacijos šaltinis: http://www.technologijos.lt/n/mokslas/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/S-68210/straipsnis/Kodel-kompiuterine-tomografija-yra-pavojingesne-uz-rentgenograma-ir-kaip-daznai-jas-galima-atlikti-Ka-reikia-zinoti-apie-naturalia-ir-medicinoje-taikoma-radiacija).

Metinė prekių ir paslaugų infliacija nuo karo Ukrainoje pradžios (2022 m.) sudarė 21.7 %, 2023 m. – (plius) 1,2 %, 2024 m. – (plius) 2,1 % (nes 2023-2024 m. kainos negrįžo į 2022 m. lygį) (informacijos šaltinis https://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-salies-rodikliai).

Teismas pripažįsta, kad per įvykį ir kurį laiką po to nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. P. galėjo jausti gana stiprias fizines kančias, emocinį sukrėtimą (išgąstį, šoką), dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, susijusius su sumažėjusiomis galimybėmis gyventi įprastą visavertį gyvenimą, ypač mobilumu.

Atsižvelgęs į smurtinių veiksmų skaičių (smogė rankomis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų ir vieną kartą kietu buku daiktu), vietą (gyvybiškai ir estetiškai svarbią kūno vietą – veidą/galvą ir kitas vietas), pasekmes (2 lūžiai veide ir 1 lūžis stuburo juosmeninėje dalyje, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir kiti nežymūs sužalojimai), tyrimų ilgalaikį poveikį sveikatai, gydymo trukmę ir taikytas ar buvusias būtinas taikyti procedūras (I ir II reabilitacijas), 25 % (21,7 % + 1,2 % + 2,1 %) infliaciją, teismas mano, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. prašoma priteisti 5 000 € neturtinės žalos atlyginimo suma nėra per didelė. Kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P. neturtinės žalos dalį – 150 €, todėl civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Taip pat tenkinamas reikalavimas priteisti 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą (4 850 €) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško jo įvykdymo (Civilinio kodekso 6.210 str. 1 d.).

Kaltinamojo gynėjas advokatas R. Dobrovolskis prašė išdėstyti neturtinės žalos atlyginimo mokėjimą dalimis. Kaltinamasis teigė, kad galėtų iškart sumokėti visą neturtinės žalos atlyginimo sumą, nebent dar kartą pasiskolinęs. Nesiskolindamas galėtų mokėti neturtinės žalos atlyginimo po 100-200 €/mėn.

BPK 113 straipsnis numato, kad iškilus su civiliniu ieškiniu susijusiems klausimams, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl žalos atlyginimo priteisimo vykdymą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 284 straipsnis. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/ 2011).

Teismas, keisdamas įprastinę sprendimo vykdymo tvarką, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas sprendimas, ar nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taigi daroma išvada, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas ginčo šalių interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Vienos šalies interesai negali būti iškelti aukščiau kitos šalies interesų.

Dėl prieš tai išvardintų priežasčių, susijusių su kaltinamojo turtine padėtimi, kuri priklauso nuo ilgalaikių jo įstatyminių, sutartinių bei deliktinių prievolių, teismas priteisto neturtinės žalos atlyginimo mokėjimą išdėsto dalimis po 135 €/mėn.; paskutinį mėnesį mokėtina suma lygi 125 €.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamas galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 9 d. nutartimi skirtas ir 2025 m. liepos 1 d. nutartimi iš dalies panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, prieš tai sumažinus jo mastą nuo 5 000 € iki 4 850 € (5 000 € - 150 €), į šias kaltinamojo vardu registruotas transporto priemones: 1) priekabą „KMZ 8136, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintą (duomenys neskelbtini) m.; 2) keleivinį automobilį „Toyota Prius Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); 3) keleivinį automobilį „Lancia Zeta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); 4) keleivinį automobilį „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintą (duomenys neskelbtini) m., tol, kol jis nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P. visiškai atlygins priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą – 4 850 €.

V. Dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovavimo

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. interesams atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas V. Kairys.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2025 m. gegužės 8 d. ir 2025 m. liepos 8 d. atsiųstomis pažymomis prašo priteisti į valstybės biudžetą iš kaltinamojo 626,25 € išlaidų, skaičiuojamų kaupiamuoju būdu, už advokato V. Kairio nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimą.

626,25 € antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas priteisiamas iš kaltinamojo (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 2 d.).

VI. Dėl daiktinių įrodymų

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai (dokumentai), turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: 1 optinė duomenų laikmena su garso įrašais, liudytojai K. P. skambinant į BPC; 1 optinė duomenų laikmena su policijos pareigūnų „Body“ kamera darytais vaizdo ir garso įrašais; 1 optinė duomenų laikmena su kaltinamojo elektroniniu paštu atsiųstais vaizdo ir garso įrašais, prisegtos prie 1 tomo galinio viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekamos saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinamos su byla.

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 111, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį padarymą pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Perduoti L. D. sutuoktinės G. D. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės L. D., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per šį terminą padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai G. D., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato, jeigu jis buvo įmokėtas, grąžinimo, dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

L. D. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis, vėliau panaikinti.

Procesą pagal civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos, veikiančios Valstybinės ligonių kasos prie SAM interesais, 2024 m. lapkričio 8 d. civilinį ieškinį nutraukti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. 2025 m. vasario 3 d. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš L. D. 4 850 € neturtinės žalos atlyginimo bei 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą (4 850 €) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško įvykdymo.

4 850 € neturtinės žalos atlyginimo mokėjimą išdėstyti dalimis po 135 €/mėn.; paskutinį mėnesį mokėtina suma lygi 125 €.

Kitą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. 2025 m. vasario 3 d. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 9 d. nutartimi skirtą ir 2025 m. liepos 1 d. nutartimi iš dalies panaikintą laikiną nuosavybės teisių apribojimą (prieš tai sumažinus apribojimo mastą nuo 5 000 € iki 4 850 €), į šias L. D. vardu registruotas transporto priemones: 1) priekabą „KMZ 8136, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintą (duomenys neskelbtini) m.; 2) keleivinį automobilį „Toyota Prius Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); 3) keleivinį automobilį „Lancia Zeta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); 4) keleivinį automobilį „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintą (duomenys neskelbtini) m., tol, kol jis visiškai atlygins nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P. priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą – 4 850 €.

626,25 € antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidas už nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jų atlyginimą iš L. D..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: 1 optinę duomenų laikmeną su garso įrašais, liudytojai K. P. skambinant į BPC; 1 optinę duomenų laikmeną su policijos pareigūnų „Body“ kamera darytais vaizdo ir garso įrašais; 1 optinę duomenų laikmeną su L. D. elektroniniu paštu atsiųstais vaizdo ir garso įrašais, prisegtas prie 1 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.