Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo M. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 284 straipsnį - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) pradėti dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ar mokytis; 2) būti namuose nuo 22.00 valandos iki 6.00 valandos, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinys patenkintas ir iš A. Š. priteista 1459,53 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo M. D. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš A. Š. priteista 795,81 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo M. D. naudai.

Priteista iš A. Š. už nukentėjusiajam M. D. suteiktą teisinę pagalbą 371,60 Eur išlaidos valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis M. D. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį, susijusią su civiliniu ieškiniu ir priteisti jam iš A. Š. 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, palikti nepakeistą kitą nuosprendžio dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų jis patyrė stiprų skausmą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, iki šiol vaikšto su ramentais, negali dirbti, yra nedarbingas, sumažėjo bendravimo galimybės. Šiuo metu vis dar jaučia neigiamas pasekmes – pablogėjo gyvenimo kokybė, sužalota koja sutrumpėjo 2 cm, jaučia pastoviai skausmus, negali pats nei drabužių išsiskalbti, nei valgio pasigaminti, nieko negali dirbti. Iki įvykio buvo sveikas, šiuo metu vaikšto su ramentais, skauda ne tik sužalotą dešinę koją, bet ir kairę koją, nugarą, vartoja vaistus, pablogėjo gyvenimo kokybė. Buvo operuotas, lūžis nesugijo, buvo atlikta antra operacija. Jam reikalinga kito asmens pagalba kasdieninėje veikloje. Šiuo metu eina į reabilitacinį gydymą, į besigydančio ligonio procedūras. Ateityje dar operuos. Dėl nurodytų priežasčių, teismas nepagrįstai nepriteisė visos prašomos priteisti sumos neturtinei žalai atlyginti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš nukentėjusiojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su nustatytu nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydžiu. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teisėjų kolegija pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde prašoma padidinti neturtinės žalos atlyginimo dydį. Šioje byloje nustatyta, kad neturtinė žala nukentėjusiajam yra padaryta dėl A. Š. nusikalstamų veiksmų, todėl dėl jo pareigos atlyginti šią žalą abejonių nekyla. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, jog nukentėjusiajam M. D. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pakito jo gyvenimo kokybė, teismas įvertino padaryto sužalojimo mastą bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į A. Š. tyčiniais smurtiniais veiksmais atsiradusias pasekmes ir tų pasekmių įtaką M. D. gyvenimui. Dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis M. D. neabejotinai patyrė fizinius skausmus ne tik nusikaltimo padarymo metu, bet ir po nusikaltimo padarymo. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad M. D. buvo atliktos dvi sužalotos kojos operacijos, bus atliekama dar viena operacija, jis ilgą laiką buvo gydomas, tačiau iki šiol gydymas dar nėra baigtas. Nukentėjusysis prarado dalį darbingumo – bendro darbingumo netekimas sudaro 45 procentus. Taip pat sutiktina, kad M. D. nors yra darbingo amžiaus, tačiau dėl patirtų kojos sužalojimų negali dirbti, laisvai bendrauti su kitais žmonėmis, jaučia skausmą, nepatogumus. Tai matyti ir iš nukentėjusiojo parodymų, duotų teismo posėdžio metu, t. y. kad iki šiol jaučia įtampą, skausmą, baimę dėl sveikatos būklės, bijo, kad nebegalės dirbti.

Įvertintina ir tai, jog apeliacinės instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi buvo paskirta M. D. teismo medicininė ekspertizė, siekiant nustatyti nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą. Pateiktoje teismo medicinos eksperto G. S. išvadoje nurodyta, jog M. D. dėl dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžių, kurie įvyko 2021 m. rugpjūčio 5 d. įvykio metu, 2022 m. birželio 28 d. nustatytas terminuotas darbingumas 55 proc., tačiau gydymas dėl šių sužalojimų nėra baigtas, todėl galutinis pastovaus darbingumo netekimo procentas dar nežinomas. Teismo posėdžio metu ekspertas G. S. patikslindamas minėtą išvadą, nurodė, jog gydymo procesas nėra baigtas bei 2023 m. birželio 28 d. iš naujo turės būti vertinamas netekto darbingumo lygis. Jeigu vertinimo metu specialistai traumatologai - ortopedai nustatys, kad galutinai išsivystė netikras sąnarys, bus patvirtinta galutinė išvada. Tokiu atveju būtų netektas 35 proc. pastovaus darbingumo, todėl nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas būtų perkvalifikuojamas į sunkų sveikatos sutrikdymą. Kadangi gydymas nebaigtas, galutinė būklė dėl šios traumos dar nežinoma, todėl buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šie duomenys patvirtina, jog M. D. sveikatos būklė negerėja, gydymas tebevyksta, todėl nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusysis greitu laiku visiškai pasveiks. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog M. D. dėl patirtų sužalojimų, padaryto sveikatos sutrikdymo patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, iki šiol jaučia fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, iki šiol vaikšto tik su ramentais, negali dirbti, sumažėjo bendravimo galimybės, nors iki sužalojimo buvo sveikas, dirbo. Sužalota koja sutrumpėjo 2 cm, pradėjo krypti stuburas, reikalinga kito asmens pagalba, buvo operuotas du kartus ir ateityje dar laukia operacija, dėl to, kaip minėta, šiuo metu nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas labai tikėtina gali būti perkvalifikuotas į sunkų sveikatos sutrikdymą.

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo profesinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2008; 2K-200/2010, 2K-410/2013). Akivaizdu, kad be bendrų emocinių išgyvenimų, jaučiamo skausmo, nukentėjusiojo didelis nerimas, nepatogumai tiesiogiai susiję ir su jo darbine veikla. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei BK 284 straipsnyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 289,62 Eur iki 11 584,80 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-469/2010, 2K-181/2012, 2K-314/2012, 2K-25-942/2015, 2K-371-696/2015, 2K-377-222/2017 ir kt.). Nepaisant to, teismų suformuotos priteistinų pinigų sumų neturtinei žalai atlyginti ribos, nors ir privalomos atsižvelgti sprendžiant klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio panašaus pobūdžio bylose, tačiau negali būti laikomos teisine taisykle, juolab atsižvelgiant ir į tai, jog atskirose bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, nėra analogiškos, o be to, būtina atsižvelgti ir į kasmetinę fiskalinę infliaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-121-697/2020). Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajam 5 000 Eur dydžio pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti, iš esmės įvertino nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą kaip artimą vidurkiui teismų formuojamoje praktikoje atlygintinos žalos dydžiui. Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl A. Š. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam atsiradę neigiami padariniai, susiję su jo žymiu sveikatos pablogėjimu, gyvenimo kokybės suprastėjimu ir kt., vadovaujantis byloje esančių aplinkybių visuma, iš tiesų yra itin skaudūs ir todėl privalo būti teisingai kompensuoti.

Vadovaujantis formuojama teismų praktika, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo konkrečiu individualiu atveju, atsižvelgiant ir vertinant panašaus pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, turi būti atsižvelgiama ir į valstybės ekonominius rodiklius (pavyzdžiui, infliaciją), kurie daro įtaką pinigų vertei ir sutinkamai su pasikeitusia valstybėje finansine padėtimi keisti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, jog nukentėjusiajam nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, jog nukentėjusiojo gydymas yra vis dar tęsiamas, nors po nagrinėjamo įvykio praėjo pusantrų metų. Vadovaujantis viešai prieinamais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos valstybėje ženkliai didėjo metinė infliacija (vartotojų kainų pokyčiai, apskaičiuoti pagal vartotojų kainų indeksą, ataskaitinių metų atitinkamą mėnesį, palyginti su ankstesnių metų atitinkamu mėnesiu, procentais). Laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėnesio metinė infliacija ženkliai didėjo, t. y. nuo 0,3 procento 2021 m. sausio mėnesį iki 24,1 procento 2022 m. rugsėjo mėnesį. Be to, kiti Lietuvos valstybės finansiniai rodikliai, pavyzdžiui vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje (atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokamą pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį, atskaičius darbuotojo mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį) sutinkamai su Lietuvos valstybėje kintančia finansine situacija taip pat didėjo. Svarbu ir tai, jog tuo pačiu stebimuoju laikotarpiu realiojo darbo užmokesčio indeksai šalies ūkyje, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, procentais beveik nekito, o netgi sumažėjo. Šie rodikliai, atspindintys Lietuvos valstybės finansinę padėtį patvirtina, jog nukentėjusiajam priteista pinigų suma neturtinei žalai atlyginti (5 000 Eur) negali būti laikoma teisinga satisfakcija dėl patirtų ir šiuo metu vis dar patiriamų neigiamų išgyvenimų.

Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytas pagrindas didinti nukentėjusiajam M. D. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį didinti iki 15 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio dydžio pinigų suma labiausiai atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus ir užtikrins nukentėjusiajam teisingą kompensaciją dėl jo patirtų neigiamų išgyvenimų, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Nukentėjusysis M. D. apeliaciniu skundu taip pat prašo priteisti jo naudai visą prašomą pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti, t. y. 50 000 Eur, tačiau pastebėtina, jog jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą tenkinti tokį nukentėjusiojo prašymą visa apimtimi, byloje nėra, o tokių aplinkybių nenurodyta ir nukentėjusiojo apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti aplinkybių visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2012). Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y., šis dydis yra faktinių bylos aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas. Be to, nukentėjusiojo prašyta priteisti pinigų suma (50 000 Eur) neturtinei žalai atlyginti, visiškai neatitinka ir formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, kuomet nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad nukentėjusiojo prašymas dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo visa apimtimi negali būti tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

2023 m. sausio 24 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. APD-2023-01418, iš kurios matyti, kad už nuteistajam A. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme yra paskaičiuota 251,67 Eur dydžio suma, kurią prašoma priteisti valstybės naudai.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla tik pagal nukentėjusiojo M. D. apeliacinį skundą (patenkintas iš dalies), gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nuteistasis A. Š. nuosprendžio neskundė.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti BPK. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

Iš bylos matyti, kad nuteistajam A. Š. teisinę pagalbą apeliaciniame procese suteikė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas A. C.. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis apeliacinio skundo neteikė, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, sprendžia, kad prašymas išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

2023 m. sausio 25 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. APD-2023-01538, iš kurios matyti, kad už nukentėjusiajam M. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme yra paskaičiuota 398,33 Eur dydžio suma, kurią prašoma priteisti valstybės naudai.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad <...> teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019). Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam teisinę pagalbą apeliaciniame procese suteikė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė L. Blinkevičienė. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo apeliacinį skundą, ginčytas nukentėjusiajam priteistos atlyginti neturtinės žalos dydis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, jog iš dalies buvo tenkintas nukentėjusiojo apeliacinis skundas, bylos sudėtingumą ir apimtį, nukentėjusiojo atstovės advokatės laiko sąnaudas, protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, kad gautas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš nuteistojo A. Š. 398,33 Eur yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendį.

Padidinti iš A. Š. nukentėjusiajam M. D. priteistos neturtinės žalos dydį iki 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų).

Kitą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. Š. už nukentėjusiajam M. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme 398,33 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 33 ct) dydžio išlaidas valstybės naudai.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymo priteisti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, turėtas dėl nuteistojo A. Š. gynimo.