- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-08
- Bylos Nr.
- e2A-6-1042/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02156-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė, Aleksandras Rusakas, Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- L. A.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) M. K. ir apeliantės (atsakovės) L. A. apeliacinius skundus dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-37-721/2023 pagal ieškovo M. K. patikslintą ieškinį atsakovei L. A. dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, kompensacijos už asmenines lėšas priteisimo, arba pripažinimo vykdžius bendrąją jungtinę veiklą ir veiklos rezultato atidalijimo; atsakovės L. A. patikslintą priešieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei pripažinimo vykdžius bendrą jungtinę veiklą ir veiklos rezultato atidalijimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. K. patikslintu ieškiniu prašė: 1) nustatyti nepilnamečių D. K., (duomenys neskelbtini), D. K., (duomenys neskelbtini), ir D. K., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina L. A.; 2) priteisti iš ieškovo nepilnamečių D. K., (duomenys neskelbtini), D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti po 180,00 Eur per mėnesį kiekvienam nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymą mokant už kiekvieną einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, pinigus pervedant į atsakovės banko sąskaitą, indeksuojant išmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) nustatyti ieškovo ir vaikų bendravimo tvarką, pagal kurią:
- tėvas su vaikais bendrauja savo buvimo Lietuvoje metu porinių metų savaičių savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., paimant vaikus iš ugdymo įstaigos, ar jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją, arba į kitą sutartą vietą.
- tėvas su vaikais bendrauja savo buvimo Lietuvoje metu neporinių metų savaičių 2 dienas pasirinktinai nuo 17.00 val. iki tos pačios dienos 20.00 val. paimant vaikus iš ugdymo įstaigos, ar jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją, arba į kitą sutartą vietą.
- tėvas su vaikais bendrauja vaikų vasaros atostogų metu 14 iš eilės einančių kalendorinių dienų nuo pirmos bendravimo dienos 10.00 val. iki paskutinės bendravimo dienos 20.00 val. paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją, arba į kitą sutartą vietą. Tėvo ir vaikų bendravimas per vasaros atostogas turi būti suderinamas ne vėliau kaip 1 mėnesį iki numatyto bendravimo laiko.
- tėvas su vaikais bendrauja neporinių metų Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų abi dienas nuo pirmos dienos 10.00 val. iki paskutinės dienos 20.00 val. paimam vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją, arba į kitą sutartą vietą.
- tėvas su vaikais bendrauja porinių metų gruodžio 31-ą dieną ir sekančių neporinių metų sausio 1-ą dieną, nuo gruodžio 31-os dienos 10.00 val. iki sausio 1-os dienos 20.00 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją, arba į kitą šalių sutartą vietą.
- tėvas su vaikais bendrauja porinių metų Šv. Velykų abi dienas nuo pirmos Šv. Velykų dienos 10.00 val. iki antros Šv. Velykų dienos 20.00 val., paimant vaikus iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją, arba į kitą sutartą vietą.
- tėvas turi teisę bendrauti su vaikais mobiliojo / internetinio ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaikų amžių, sveikatos būklę, kiek tai netrukdo vaikų poilsio režimo, mokymosi ir užklasinės veiklos.
- ieškovė ir atsakovas gali bendru susitarimu, esant galimybėms, atsižvelgiant į vaikų norą, susitarti bei koreguoti nustatytos bendravimo tvarkos laiką, trukmę ir kitas sąlygas.
4) priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 200464,54 Eur kompensaciją už asmenines lėšas, investuotas į atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), arba pripažinti nekilnojamąjį turtą žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esantį namą bei malkinę, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės veiklos rezultatu ir pripažinti kiekvienam iš bendraturčių po ½ žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės dalį bei atidalinti M. K. atitenkančią nurodyto nekilnojamojo turto dalį, ja asmeninės nuosavybės teise priteisiant atsakovei L. A., M. K. naudai priteisiant kompensaciją, lygią pusei ekspertizės aktu nustatytos dabartinės nekilnojamojo turto vertės.
5) priteisti 5% dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento.
6) priteisti iš atsakovės L. A. ieškovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovė L. A. draugavo ir kartu kūrė šeimos santykius nuo 2005 metų. L. A. gyveno Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), o ieškovas gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), kartais grįždavo į Lietuvą. Nors šalys nebuvo sudarę santuokos, jie gyveno kartu kaip šeima ir susilaukė trijų vaikų - (duomenys neskelbtini) metais D., (duomenys neskelbtini) metais D. ir (duomenys neskelbtini) metais D., kurie yra nepilnamečiai. Šalims susipažinus, L. A. turėjo asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą su namu, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuos buvo įsigijusi (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi. Namas buvo apleistas, prastos būklės, be patogumų. Atsakovė ieškovui pasiūlė įrengti jos turimą namą, kad galėtų jame kartu gyventi būnant Lietuvoje. Namo tvarkymas ir įrengimas prasidėjo 2006 metais - buvo keičiamas stogas, langai, santechnika, elektros instaliacijos, tvarkomas gerbūvis. Atsakovė lėšų namo įrengimui ir apstatymui neturėjo, pasitikėdamas ja, elgdamasis kaip sutuoktinis, be rašytinio susitarimo, jis visas savo lėšas investavo į namo įrengimą, nes tuo metu (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje gaudavau geras pajamas. Kol buvo įrenginėjamas namas, jie kaip šeima, gyveno pas atsakovės tėvus. Į namą įsikėlė (duomenys neskelbtini) metais, nors statybos darbai baigėsi (duomenys neskelbtini) metais, o galutinis įrengimas buvo (duomenys neskelbtini) metais. Visą šalių pažinties ir santykių laiką ieškovas dirbo ir (duomenys neskelbtini), ir Lietuvoje, į namą Lietuvoje investuodavo tikslu, kad tai bus jų namai Lietuvoje, o vieną dieną visi išvyks nuolatinai gyventi į (duomenys neskelbtini). Atsakovė nieko keisti nenorėjo, ir apsigyventi su ieškovu (duomenys neskelbtini) neketino. Ieškovo santykiai per dvi valstybes nebetenkino, jis norėjo šeimos vienoje vietoje, todėl ieškovo ir atsakovės santykiai nutrūko (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėnesį, šalys nusprendė jų nebetęsti. Nutrūkus šalių santykiams vaikai liko gyventi su atsakove. Ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina nėra. Pažymėjo, kad būtina nustatyti ieškovo ir vaikų bendravimo tvarką, kadangi atsakovė neleidžia ieškovui bendrauti su vaikais. Draudimų priežastys ieškovui nežinomos. Atsižvelgiant į tai, kad didelę laiko dalį ieškovas praleidžia (duomenys neskelbtini), bei siekiant maksimaliai bendrauti su vaikais, mano, kad ieškovo ir vaikų bendravimo tvarka turėtų būti orientuota į jo buvimą Lietuvoje, didžiąsias šventes, bei atostogas, todėl turi būti nustatyta jo siūloma bendravimo su vaikais tvarka. Šalys vaikus augino kartu, todėl ieškovui žinoma, kad vaikai specialiųjų poreikių neturi, atsakovė iš valstybės gauna 127,88 Eur per mėnesį paramą kiekvienam vaikui, tai kiekvieno vaiko išlaikymui iš ieškovo būtų pakankama 180,00 Eur suma per mėnesį. Atsakovei teikiant tokią pačią sumą, kiekvieno vaiko išlaikymui tektų po 360,00 Eur per mėnesį, kas yra visiškai pakankama. Nors vaikų amžius skiriasi, tačiau bendra 360,00 Eur suma kiekvienam vaikui būtų pakankama tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), nes vaikams augant vieni poreikiai pakeičia kitus, ir išlaikymo suma pasiskirsto tolygiai metų laikotarpyje, bei leidžia patenkinti įvairius vaikų poreikius. Ieškovas pažymėjo, kad 2022 metais ieškovo turtinė padėtis pablogėjo, dėl buvusio karantino jo pajamos iš darbinės veiklos 2020 metais sumažėjo iki vidutiniškai 1600,00 Eur per mėnesį, tačiau paskutiniais mėnesiais siekia apie 700,00 Eur. Ieškovas sutinka pagal savo galimybes maksimaliai prisidėti prie vaikų išlaikymo ir kiekvieno vaiko išlaikymui skirti po 180,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės.
3. Ieškovas pažymėjo, jog visas atsakovės vardu registruoto žemės sklypo pagerinimas, namo statyba, įrengimas, apstatymas baldais ir buitine technika bei įranga vyko tik ieškovo lėšomis, ieškovas taip pat išlaikė tiek save ir atsakovę, tiek vaikus. Šalims susipažinus (duomenys neskelbtini) metais, atsakovė neturėjo pakankamai lėšų savęs pačios išlaikymui, namo statybai bei įrengimui. Atsakovė kurį laiką dirbo savo (duomenys neskelbtini) įmonėje, tačiau, kiek žinoma ieškovui, gaudavo tik minimalų darbo užmokestį. Ieškovas atsakovei pervesdavo pinigines sumas pragyvenimui, vėliau ir vaikų išlaikymui. (duomenys neskelbtini) ieškovas atsakovę įdarbino savo įmonėje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadybininke, kad ji būtų socialiai drausta, kauptų darbo stažą. Atsakovei per darbo laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo išmokėta 22203,63 Eur darbo užmokesčio, bei 10980,00 Eur dienpinigių, viso 33183,66 Eur, t. y. vidutinės atsakovės pajamos iš darbo įmonėje siekdavo apie 448,00 Eur per mėnesį. Atsakovė iš darbinių pajamų nebūtų išgalėjusi išlaikyti save ir vaikus, investuoti į namo statybas bei įrengimą.
4. Ieškovas nurodė, kad jo turtinė padėtis visuomet buvo labai gera. Kaip UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius, per (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) metų laikotarpį jis uždirbo 1077847,24 Eur, įskaitant darbo užmokestį, dienpinigius, dividendus. Vidutiniškai 12831,51 Eur per mėnesį, kas įrodo jo galimybes įrengti ir apstatyti atsakovės namą. Ieškovas laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų asmeninėmis lėšomis į atsakovės vardu registruotą namą investavo 200464,54 Eur. Ieškovo investicijos į atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą ir jame esantį namą bei malkinę buvo nuolatinės ir ilgalaikės, turto vertė gerokai išaugo, žemės sklypas buvo sutvarkytas, išlygintas, užsėtas žole, įrengtas lauke esantis baseinas, namas buvo užbaigtas, pilnai įrengtas su baseinu, pirtimi, masažinėmis voniomis. Šalys gyveno nesusituokę, o nutrūkus jų bendram gyvenimui, ieškovas reikalavo iš atsakovės kompensacijos už asmenines investuotas lėšas. Ieškovas reikalavimą kildina pagal analogiją su CK 3.98 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią sutuoktinis turi teise į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Ieškovas pažymėjo, kad jis su atsakove turėjo bendrą tikslą ir vienodą interesą rezultatu, todėl yra pagrindas vertinti, kad jie konkliudentiniais veiksmais vykdė bendrą jungtinę veiklą.
5. Atsakovė L. A. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė:
1) nustatyti dukters D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), dukters D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus D. K., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su mama L. A.;
2) nustatyti ieškovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
3) priteisti iš ieškovo M. K. nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės: D. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 400 Eur per mėnesį; D. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 400 Eur per mėnesį; D. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 400 Eur per mėnesį;
4) priteisti iš ieškovo M. K. nepilnamečių vaikų išlaikymo skolą (laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki patikslinto priešieškinio pareiškimo teismui dienos (t. y. 2022 m. birželio 28 d.) - 14260 Eur;
5) nustatyti, kad vaikų materialinio išlaikymo lėšas ieškovas M. K. privalo pervesti į atsakovės L. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, ar sumokėti grynais pinigais ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 15 dienos;
6) nustatyti, kad atsakovė L. A. iš ieškovo M. K. gautas nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšas tvarkys uzufrukto teise.
7) pripažinti ieškovą M. K. ir atsakovę L. A. laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2019 m. vykdžius jungtinę veiklą (gyvenus kaip šeima) ir priteisti atsakovės L. A. naudai iš ieškovo M. K. jungtinės veiklos dalijamą rezultatą - 159202 Eur.
8) priteisti atsakovės L. A. naudai iš ieškovo M. K. bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
6. Atsakovė L. A. priešieškinyje pažymėjo, jog nesutinka su ieškovo M. K. reikalavimu jam sumokėti piniginę kompensaciją už jo asmenines lėšas; nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl atidalijimo bendros jungtinės veiklos rezultato, nes ieškovas tyčia ir sąmoningai siekia nuslėpti visą ieškovo ir atsakovės gyvenimo kartu laikotarpį sukurtą rezultatą (turtą) ir dalinti tik atsakovės nuosavybės teise valdomą turtą. Atsakovė nurodė, jog šalys, nebūdami susituokę, susilaukė trijų vaikų: (duomenys neskelbtini) D. K. ir D. K. bei (duomenys neskelbtini) D. K.. Visi trys nepilnamečiai vaikai gyveno ir iki šiol gyvena kartu su mama - atsakove L. A.. Ginčo tarp ieškovo ir atsakovės dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su mama nėra. Atsakovė ieškovo siūlomai bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkai neprieštaravo, tačiau pažymėjo, kad atsakovė pageidautų ieškovo laisvesnio (ne nustatyto iš anksto), abipusiu šalių sutarimu (ir pagarba) pagrįsto bei atsižvelgiant į pačių vaikų interesus (užimtumą ir norą) bendravimo.
7. Atsakovė taip pat nurodė, jog nesutinka su ieškovo siūlomu nepilnamečių vaikų išlaikymu po 180 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Atsakovės vertinimu, ieškovo siūlomas 180 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui nėra tas išlaikymas, kuris leistų vaikams gyventi taip, kaip vaikai buvo įpratę gyventi nuo pat gimimo iki tol, kuomet atsakovė ir ieškovas gyveno kartu: t. y. leistų vaikams gauti tą patį lavinimą ir ugdymą, sveikatos priežiūros paslaugas, tenkintų tuos pačius buities ir socialinius poreikius. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovo siūlomas išlaikymas (180 Eur vaikui), neatitinka įstatymo numatytų kriterijų, t. y. nėra nei proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, nei atitinkantis jų tėvų turtinei padėčiai, o ypač ieškovo turtinei padėčiai. Atsakovė nurodė, kad šalys nuo 2007 m. gyveno kartu, buvo šeima, kartu tvarkė verslus (tiek Lietuvoje, tiek ir (duomenys neskelbtini)) ir bendrai augino (auklėjo, prižiūrėjo, rūpinosi, išlaikė) nepilnamečius vaikus. (duomenys neskelbtini) m. pabaigoje ieškovas paliko atsakovę ir tris nepilnamečius vaikus, išsikraustė iš atsakovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos. Nuo to laiko, ieškovas su vaikais matosi ir su jais bendrauja, tačiau nebeteikia nepilnamečiams vaikams išlaikymo koks buvo vaikams teikiamas atsakovei ir ieškovui gyvenant kartu. Ieškovui pradėjus gyventi atskirai, jo finansinė padėtis ir galimybės teikti vaikams išlaikymą nepablogėjo. Ieškovas, pradėjęs gyventi atskirai, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) mėnesio iki pradinio priešieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y. 2020 m. spalio 2 d., trijų nepilnamečių vaikų išlaikymui skyrė 7640 Eur, arba 282,96 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį; nuo 2020 m. spalio mėnesio iki 2021 m. rugpjūčio mėnesio ieškovas mokėjo 250 Eur kiekvienam vaikiui išlaikymą; nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki šiol ieškovas mokėjo po 180 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Atsakovė neturi duomenų apie realias ieškovo pajamas ir mano, kad dalį gaunamų pajamų ieškovas šiuo metu mėgina slėpti, tačiau reali ieškovo finansinė situacija, lyginant su ta, kuri buvo atsakovei ir ieškovui gyvenant kartu nėra pablogėjusi, kad ieškovas negalėtų vaikams teikti išlaikymo, kokį teikė gyvenant kartu. Apie tai, kad ieškovo finansinė būklė nėra pasikeitusi patvirtina vieša informacija apie ieškovo vystomus verslus Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini). Atsakovė pažymėjo, kad šalims gyvenant kartu, D. K. tekdavo apie 1200 Eur kas mėnesį, D. K. tekdavo apie 1100 Eur kiekvieną mėnesį, D. K. tekdavo apie 850 Eur kiekvieną mėnesį. Atsižvelgiant į vaikų auklėjimui, ugdymui, lavinimui, priežiūrai, buitiniams, socialiniams bei kitiems poreikiams skirtą išlaidų sumą, atsakovės vertinimu, vaikai neturėtų gyventi prasčiau nei leidžia tėčio - atsakovo galimybės, vien dėl to, kad ieškovas nebegyvena kartu nei su atsakove, nei su nepilnamečiais vaikais. Atsakovė prašė teismo iki tol, kol vaikui sukaks 18 metų, priteisti iš ieškovo kiekvienam vaikui po 400 Eurų išlaikymą kiekvieną mėnesį nuo to momento, kuomet ieškovas pradėjo gyventi atskirai nuo atsakovės ir nuo nepilnamečių vaikų, t. y. nuo 2020 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas vaikų išlaikymui nuo 2020 sausio 1 d. iki pradinio ieškinio pareiškimo dienos yra sumokėjęs atsakovei 7640 Eur, arba 282,96 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, ieškovo skola skaičiuojant reikalaujamą priteisti išlaikymo sumą (400 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, arba 10800 Eur per devynis mėnesius) sudarytų 3160 Eur. Laikotarpiu nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. rugpjūčio mėn. ieškovas mokėjo 250 Eur kiekvienam vaikiui išlaikymą (arba iš viso 7500 Eur), ieškovo skola skaičiuojant reikalaujamą priteisti išlaikymo sumą (400 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, arba 12000 Eur per dešimt mėnesių) sudarytų 4500 Eur. Laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. birželio mėn. ieškovas mokėjo po 180 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui (arba iš viso 5400 Eur per dešimt mėnesių), ieškovo skola skaičiuojant reikalaujamą priteisti išlaikymo sumą (400 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, arba 12000 Eur per dešimt mėnesių) sudarytų 6600 Eur. Todėl ieškovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams skola sudaro 14260 Eur (3160 Eur + 4500 Eur + 6600 Eur) - šią sumą atsakovė prašė teismo priteisti iš ieškovo.
8. Atsakovė nurodė, jog neneigia, kad atsakovei ir ieškovui gyvenant kartu, gyvenamasis namas ir jo aplinka buvo nuolatos bendromis pastangomis ir lėšomis tvarkomi, bet nesutiko, jog tai buvo daroma išimtinai ieškovo lėšomis ir dėl to ieškovui priklausytų jo reikalaujama kompensacija 200464,54 Eur už tariamas ieškovo asmenines lėšas, įdėtas į atsakovės asmeninės nuosavybės teise valdomą nekilnojamą turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad ieškovas sąmoningai neįrodinėjo, jog šalių gyvenimo kartu laikotarpiu, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m., šalių tarpusavio santykiai buvo grindžiami partneryste, arba jungtinės veiklos sutartimi. Atsakovės vertinimu, ieškovas siekia išvengti šalių tarpusavio santykių traktavimo kaip partnerystės ar jungtinės veiklos, nes siekia išvengti dalijimo savo asmeninės nuosavybės teise valdomo turto, kuris buvo sukurtas šalims gyvenant kartu ir auginat kartu tris vaikus, ir kuriam turėtų būti taikomi lygiai tokie patys sukūrimo ir dalijimo tarp šalių kriterijai, kokį nori taikyti ieškovas atsakovės turtui. Atsakovė pažymėjo, kad būtų sąžininga ir teisinga arba dalinti visą turtą, kuris buvo sukurtas ieškovo ir atsakovės (jungtinės veiklos pagrindu) šalims gyvenat kartu nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m. pabaigos, arba ieškovui neigiant, jog tarp šalių buvo susiklostę partnerystės - jungtinės veiklos santykiai (t. y. nebuvo nei bendro turto, nei pajamų), nedalinti turto, kuris asmeninės nuosavybės teise yra valdomas kiekvienos šalies. Ieškovo reikalavimas atsakovei sumokėti ½ turto vertės kompensaciją yra mėginimas atimti turtą iš atsakovės. Kad atsakovė galėtų sumokėti kompensaciją ieškovui, atsakovei nepakaktų ir nekilnojamojo turto pardavimo pajamų. Atsakovė pažymėjo, kad pats ieškovas atsakovės turtą tvarkė savo iniciatyva ir tą darė savo nuožiūra. Ieškovui toks atsakovės turto tvarkymas tiko iki (duomenys neskelbtini) m. pabaigos. Atsakovės vertinimu, ieškovui ir atsakovei gyvenant kartu, ieškovui neigiant bendrą jungtinę veiklą, tarp ieškovo ir atsakovės galėjo būti susiklostę neatlygintiniai darbų/turto perleidimo, arba dovanojimo, santykiai. Nuo to momento, kuomet šalys gyvena atskirai, tarp šalių nėra jokių prievolinių santykių, nei sutartinių, nei kylančių iš įstatymo. Atsakovė nėra ieškovo skolininkė prievolėje, o ieškovas nėra atsakovės kreditorius prievolėje. Ieškovas niekuomet (iki pradinio ieškinio pareiškimo dienos) nereikalavo jokio atlygio nei iš atsakovės, nei iš nepilnamečių vaikų. Ieškovė pažymėjo, visi atsakovo atlikti darbai ir išleisti pinigai savo prasme artimiausi neatlygintiniam sandoriui-dovanojimui. Pats ieškovo elgesys, iki šalių santykių nutrūkimo ir ieškinio (pradinio) pareiškimo, nesuteikė jokio pagrindo atsakovei galvoti kitaip. Atsakovės vertinimu, reiškiamas reikalavimas mokėti kompensaciją yra akivaizdus ieškovo psichologinis ir ekonominis spaudimas atsakovei, o tuo pačiu sąmoningas ar nesąmoningas nepilnamečių vaikų gąsdinimas. Nekilnojamąjį turtą, (duomenys neskelbtini), atsakovė asmeninėmis lėšomis įgijo asmeninės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), t. y. dar iki tol, kol (duomenys neskelbtini) m. prasidėjo ieškovo ir atsakovės draugystė (t. y. iki jungtinės veikos pradžios). Atsakovė neneigė, jog ieškovas darbais ir pinigais prisidėjo prie atsakovės turto gerinimo, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) m. ieškovas su atsakove pradėjo gyventi kartu, vedė bendrą ūkį, t. y. vykdė bendrą jungtinę veiklą, todėl atsakovės turtas buvo gerinamas iš bendro jungtinės veiklos rezultato - bendrų šeimos pinigų, o jei atsakovas turėjo asmeninių pinigų ir asmeniniais pinigais prisidėjo prie atsakovės turto gerinimo, ieškovas turi įrodyti, kiek dėl tokio ieškovo indėlio (darbų bei pinigų) pasikeitė (padidėjo) atsakovės asmeninės nuosavybės teise valdomo turto vertė, t. y. ar vertė padidėjo tiek, kad turtas tapo du kartus vertingesnis ir ieškovui dėl to gali teisėtai priklausyti 1/2 turto. Atsakovė pažymėjo, kad bendros jungtinės veiklos rezultatas nėra nei žemės sklypas, nei gyvenamasis namas. Šalių jungtinės veiklos rezultatu (objektu), gali būti tik žemės sklypo bei gyvenamojo namo pagerinimo vertė (duomenys neskelbtini) m. pabaigoje - (duomenys neskelbtini) m. pradžioje, t. y. tiek, kiek šalims gyvenant kartu ir vykdant jungtinę veiklą dėl šalių indėlio (darbais ir pinigais) pasikeitė žemės sklypo bei gyvenamojo namo vertė jungtinės veiklos pabaigoje. Malkinė, kaip nekilnojamojo turto objektas buvo sukurtas 2016 m., todėl tik šis turtas (šio turto vertė 2019 m. pabaigoje - 2020 m. pradžioje) galėtų būti laikomas kaip jungtinės veiklos rezultatu. Ieškovo reikalavimas jam priteisti ½ atsakovės nuosavybės teise valdomo turto (išskyrus malkinę) ir ½ šio turto vertės šiuo metu, laikytinas visiškai nepagrįstu, neįrodytu ir neteisingu.
9. Atsakovė taip pat nurodė, kad laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2019 m. pabaigos ieškovas įgijo (turėjo) šį turtą:
- (duomenys neskelbtini) buvo įkurta UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurios vieninteliu akcininku buvo ieškovas;
- (duomenys neskelbtini) įkurta ribotos atsakomybės akcinė bendrovė AB „(duomenys neskelbtini)“, organizacijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurios akcininku yra ieškovas;
- (duomenys neskelbtini) ieškovas įgijo nuosavybės teise žemės sklypą (duomenys neskelbtini), K. M. gatvėje (duomenys neskelbtini), V. (K. M. G. (duomenys neskelbtini)).
10. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas minėtą turtą įgijo (turėjo) šalims gyvenant kartu ir vykdant bendrą jungtinę veiklą, todėl šis turtas laikytinas bendrosios jungtinės veiklos rezultatu, todėl atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 159202 Eur. Nurodė, kad tokia suma yra teisinga, teisėta, pagrįsta ir sąžininga pasidalijant rezultatą pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2023 m. liepos 12 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečių vaikų D. K., D. K. ir D. K. gyvenamąją vietą su atsakove L. A.. Priteisė iš M. K. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. K., D. K. ir D. K. kiekvienam po 300 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui 2020 m. rugsėjo 17 d. iki vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymo sumas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių D. K., D. K. ir D. K. išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei – motinai L. A.. Nustatė, kad vaikų materialinio išlaikymo lėšas ieškovas M. K. privalo pervesti į atsakovės L. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, ar sumokėti grynais pinigais ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 15 dienos. Nustatė teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą nepilnamečių D. K., D. K., D. K. ir jų tėvo M. K. bendravimo tvarką, kuri, šiai bendravimo tvarkai nesant apeliacijos objektu, apeliacinės instancijos teismo sprendime detaliau nedėstoma. Pripažino nekilnojamąjį turtą žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą bei malkinę, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės veiklos rezultatu ir pripažino kiekvienam iš bendraturčių po ½ žemės sklypo, gyvenamojo namo ir malkinės, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės dalį bei atidalino M. K. atitenkančią nurodyto nekilnojamojo turto dalį bei priteisė atsakovui M. K. iš L. A. 118000 Eur kompensaciją. Priteisė iš atsakovės L. A. 3852,80 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo M. K. naudai; 2069,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Priteisė iš ieškovo M. K. 97,20 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.
12. Teismas sprendė, kad ieškovas, nurodydamas, jog trijų vaikų poreikiams užteks po 180 Eur per mėnesį jo teikiamo išlaikymo, nepateikė vaikų poreikių skaičiavimo, bei neįrodė, kad vaikų poreikius užtikrins jo siūloma 180 Eur suma per mėnesį kiekvienam vaikui visapusiškam vaikų vystymuisi, o ne tik būtiniausiems vaikų poreikiams. Nenurodė ir neįrodinėjo, kokias išlaidas vaikų būtiniesiems ir gal specialiesiems poreikiams patenkinti jis laikytų tinkamomis.
13. Teismas konstatavo, kad ir atsakovė L. A., nurodydama, jog priteistina iš ieškovo vienam vaikui išlaikyti būtina suma yra 400 Eur, neįrodė, kad ji kiekvienam vaikui vidutiniškai išleidžia 800 Eur per mėnesį, nes išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai lygiomis dalimis.
14. Teismas vertino, kad ieškovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė už atsakovės turtinę padėtį. Ieškovas gauna ženkliai didesnes nei atsakovė pajamas. Ieškovas gauna nuolatines pajamas, teismui nurodė, kad šiuo metu jis gauna minimalų darbo užmokestį (apie 700 Eur), tačiau teismas pažymėjo, kad tokį darbo užmokestį jis pats sau ir nusistatė, būdamas įmonės akcininku ir vadovu. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nevertino ieškovo įgyto ir turimo turto Š. K., (duomenys neskelbtini) įkurtos įmonės grynojo pelno, todėl išliko abejonės dėl ieškovo M. K. tikrosios turtinės padėties, todėl teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką, abejones dėl ieškovo turtinės padėties vertino vaikų naudai.
15. Teismas nurodė, kad vaiko poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, sveikatos, gabumų ir pan., bet jų tenkinimo ribas apibrėžia tėvų galimybės. Pažymėjo, kad skyrium gyvenantis tėvas (motina) privalo tenkinti prabangos poreikius, jei tai leidžia jo turtinės galimybės. Teismas sutiko, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai yra susiformavę nuo vaikų gimimo, šalims gyvenant kartu, jie augindami vaikus, laikėsi tokio požiūrio, kad vaikai, jų ugdymas, lavinimas yra prioritetiniai dalykai svarstant šeimos biudžeto paskirstymą. Vien tas faktas, kad vaikų tėvų santykiai nutraukiami, negali lemti to, kad būtų atsisakyta jau susiformavusių vaikų poreikių užtikrinimo. Teismas taip vertino, kad ieškovas turi didelę verslo patirtį, yra ilgametis bendrovių akcininkas ir vadovas, gauna nuolatines pajamas, todėl įvertinęs valstybės paramą kiekvienam šalių vaikui, atsižvelgęs į žymiai geresnę ieškovo turtinę padėtį, gaunamas didesnes nuolatines pinigines pajamas priteisė iš ieškovo M. K. nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį.
16. Dėl išlaikymo įsiskolinimo teismas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki pradinio ieškinio pateikimo teismui dienos ieškovas teikė vaikams išlaikymą įvairiomis sumomis, kuris pilnai užtikrino vaikų poreikius, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo iš ieškovo vaikams priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovė konkretaus kiekvieno vaiko poreikių dydžio priešieškinyje, patikslintame priešieškinyje, pateiktose išlaidų lentelėse nenurodė ir nepagrindė. Atsakovė taip pat nenurodė ir konkrečių kiekvieno vaiko išlaikymo išlaidų už laikotarpį iki 2020 m. sausio 1 d. Vien pats faktas, jog ginčo laikotarpiu šalių vaikai gyveno su atsakove, savaime nėra pagrindas priteisti atsakovės nurodomą 14260 Eur dydžio įsiskolinimą, nes atsakovė, reikšdama tokio pobūdžio reikalavimą, turėjo byloje įrodyti ne tik tai, kad vaikai ginčo laikotarpiu gyveno su atsakove, bet ir tai, kad ieškovas nevykdė savo pareigos ir prie vaikų išlaikymo pagal savo tuometines galimybes neprisidėjo arba nepakankamai prisidėjo, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir kiekvieno iš tėvų galimybes teikti išlaikymą ginčijamu laikotarpiu.
17. Teismas konstatavo, kad santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nelaikomi lygiaverčiais santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams.
18. Teismas sprendė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl jungtinės veiklos teisinių santykių tarp nesusituokusių asmenų, nesant rašytinės bendros jungtinės veiklos sutarties.
19. Teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė, jog išlaidos, pagal pateiktus su ieškiniu išlaidas pagrindžiančius dokumentus, buvo patirtos būtent už statybas (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) metais atsakovės nekilnojamajame turte atliekant pagerinimus, taip pat tai, kad visas nurodytas išlaidas apmokėjo ieškovas ir būtent iš savo asmeninių lėšų. Teismas minėtus šalių veiksmus laikė kaip šalių susitarimą veikti kartu sukuriant bendrą turtą. Dėl to teismas ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovės kompensaciją už jai sukurtą turtą tenkino.
20. Teismas vertino, kad atsakovė neįrodė fakto, kad jai mamos pervesti 23000 Lt buvo panaudoti apmokėti ginčo gyvenamojo namo remonto, įrengimo darbus. Atsakovė negalėjo nurodyti kokioms reikmėms buvo panaudoti šie pinigai.
21. Teismas sprendė, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai nusveria atsakovės paaiškinimus, todėl teismas, spręsdamas dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo aplinkybių ir jos vykdymo, rėmėsi ieškovo pateiktais įrodymais.
22. Teismas konstatavo, kad šalių bendro gyvenimo pabaigos data yra 2019 metų pabaiga. Byloje atlikus nekilnojamojo turto ekspertizę nustatyta, kad nekilnojamojo turto žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo bei malkinės, adresu (duomenys neskelbtini), reali rinkos vertė bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu, t. y. 2019 metais, buvo 236000 Eur, todėl pagal šią vertę teismas nustatė ieškovui išmokėtinos kompensacijos dydį – 118000 Eur (23600 Eur/2). Teismas sprendė, kad tokio dydžio realią nekilnojamojo turto rinkos kainą atitinkančios kompensacijos sumokėjimas ieškovui galėtų užtikrinti abiejų šalių interesus.
23. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė ir nepagrindė, jog buvo šalių susitarimas sukurti konkretų turtą, t. y. įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl teismas jos patikslintą priešieškinį šioje dalyje atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę.
24. Teismas konstatavo, kad rašytinė dovanojimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, o įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti, kad tarp šalių susiklostė dovanojimo santykiai, teismas nustatė, kad ieškovas niekada nesiekė atsakovei padovanoti turto (padovanoti atsakovei asmenines lėšas, investuotas į jos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą). Teismas pažymėjo, kad atsakovė neįrodė, kad ieškovas dovanojo atsakovei statybines, apdailos medžiagas, vandens filtrus, tvorą su automatiniais vartais ir pan. Teismas nustatė, jog šalys bendrai siekė įgyti bendrosios nuosavybės teise turtą bendro gyvenimo tikslais (bendram gyvenimui, ūkiui, vaikų auginimui).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
25. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) M. K. prašo iš dalies pakeisti 2023 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų sprendimą ir nustatyti, jog kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui M. K. skiria po 180,00 Eur per mėnesį, iki kiekvieno vaiko pilnametystės; priteisti 188 000,00 Eur dydžio kompensaciją už M. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto dalies atidalinimą; priteisti ieškovui iš atsakovės 5% dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (188 000,00 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento, bei patikslinti pirmosios instancijos teisme ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Atsižvelgiant į Valstybės teikiamą paramą (kiekvienam iš trijų vaikų po 136,22 Eur), tėvų teikiamas išlaikymas turėtų sudaryti po 248,39 Eur kiekvienam vaikui.
25.2. Teismas supainiojo minimalią mėnesio algą nuo 2023 m. sausio 1 d. - 633,00 Eur, ir Valstybės paramą vaikams nuo 2022 m. birželio 1 d. - 127,88 Eur - taip skaičiuojant, privalu taikyti šiuos du dydžius už tą patį laikotarpį - arba už 2022 metus, arba už 2023 metus. Teismas neatsižvelgė į minimalios mėnesio algos ir Valstybės paramos vaikams kitimo dinamiką. Ieškinio pateikimo metu – 2020 m. rugsėjo 17 d. galiojo 2019 m. liepos 3 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr.669, kuriuo nustatyta 607,00 Eur minimali mėnesinė alga (MMA), atskaičius mokesčius - 447,00 Eur, todėl kiekvienam vaikui už 2020 m. rugsėjo 17 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpį galėjo būti priteista 223,50 Eur per mėnesį, bei atsižvelgiant į minimalios algos kilimą 2021 metais – 2023 metais, atitinkamai už 2021 m. sausio 31 – 2020 metų gruodžio 31 laikotarpį galėjo būti priteista 234,00 Eur per mėnesį; už 2020 metų rugsėjo 17 d. – 2020 metų gruodžio 31 d. laikotarpį galėjo būti priteista 259,00 Eur per mėnesį; už 2020 m. rugsėjo 17 d. – 2020 m. gruodžio 31 laikotarpį galėjo būti priteista 316,50 Eur per mėnesį.
25.3. Keliems vaikams priteistinas išlaikymas santykinai turi būti mažesnis kiekvienam vaikui, todėl teismui priteisiant išlaikymą daugiau nei vienam vaikui, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo kiekvienam vaikui dydžio, privalo būti atsižvelgiama ir į Valstybės paramą vaikams, ir į nepilnamečių vaikų skaičių. Jeigu išlaikymas turi būti priteistas ne vienam, o keliems vaikams, tai priteisto išlaikymo dydis privalo būti pakankamas bent minimaliems visų vaikų poreikiams tenkinti.
25.4. Teismas nepagrindė kokiu pagrindu priteisė 300,00 Eur kasmėnesinį išlaikymą kiekvienam iš trijų vaikų nuo pat 2020 m. rugsėjo 17 d., nors ieškovas nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki dabar, t. y. beveik du metus, vaikų išlaikymui mokėjo po 180,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.
25.5. Teismas nepagrindė savo išvados, kad bendrąja daline nuosavybe turimas turtas turi būti dalijamas jo įgijimo ar sukūrimo metu buvusia verte.
25.6. Priteisiant kompensaciją, kompensacija privalo atitikti daikto rinkos kainą bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu, o ne šalių bendro gyvenimo pabaigos metu, todėl teismo sprendime buvo padaryta klaida. Ieškovui M. K. privalo būti priteista kompensacija, atitinkanti nekilnojamojo turto vertę bendrosios dalinės nuosavybės pabaigoje – 188 000,00 Eur (376 000,00 / 2 = 188 000,00 Eur).
25.7. Teismas neišsprendė reikalavimo priteisti ieškovo naudai 5% dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento.
25.8. Teismas neteisingai paskirstė ir priteisė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
26. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) L. A. prašo iš dalies panaikinti 2023 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų sprendimą ir priimti dalyje naują sprendimą - priteisti iš ieškovo M. K. po 400,00 Eur nepilnamečių vaikų D. K., D. K. ir D. K. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės. Atmesti ieškovo M. K. ieškinį (patikslintą ieškinį). Apeliantė (atsakovė) pareiškė ir alternatyvų reikalavimą - pripažinti ieškovo M. K. ir apeliantės (atsakovės) L. A. gyvenimo kartu laikotarpiu (nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m.) junginės veiklos dalintinu rezultatu visą sukurtą turtą ir atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės: - priteisti iš apeliantės (atsakovės) L. A. ieškovo M. K. naudai 1/2 nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini): žemės sklypo, gyvenamojo namo ir malkinės, pagerinimo vertės – 950 000,00 Eur (devyniasdešimt penkis tūkstančius eurų), ir priteisti iš ieškovo M. K. apeliantės (atsakovės) L. A. naudai jungtinės veiklos dalijamą rezultatą: 2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ uždirbto 1/2 grynojo pelno – 139 332,50 Eur. Priteisti apeliantės L. A. naudai iš ieškovo M. K. bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
26.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai (ir netinkamai) vertino bylos faktines aplinkybes, nors ir visiškai tiksliai ir teisingai nustatė šalių santykiams taikytinas teisės normas, tačiau jas pritaikė byloje netinkamai (ir neteisingai). Apeliantės įsitikinimu, teismas visiškai nepagrįstai, neteisėtai ir neteisingai nustatė nepilnamečių vaikų išlaikymo poreikį, priteisė iš atsakovės kompensaciją, tačiau atmetė atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovo 1/2 dalį ieškovo visiškai kontroliuojamos įmonės uždirbto grynojo pelno.
26.2. Teismas patenkino iš esmės pagrindinį ieškovo reikalavimą - priteisti iš atsakovės kompensaciją, neapgynė atsakovės kaip silpnesniosios santykių šalies. Atsakovė teismo sprendimu negauna teisingo ir sąžiningo „užgyvento turto“ pasidalijimo, tačiau dar yra priverčiama ieškovui susimokėti.
26.3. Pirmos instancijos teismo sprendimas priteisti išlaikymą ne nuo 2020 m. sausio 1 d., o nuo ieškinio (priešieškinio) pateikimo dienos neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl negali būti laikomas teisėtu.
26.4. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas, jog kiekvienam nepilnamečiam vaikui užteks po 300 Eur ieškovo mokamo išlaikymo per mėnesį neįvertino (neišgirdo) apeliantės teiktų paaiškinimų - išlaidų vaikams pagrindimo, bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nevertino kaip tinkamų įrodymų apeliantės į bylą teiktų dokumentų, bei neįvertino tikrosios ieškovo turtinės padėties. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo neparemtas byloje esančiais įrodymais.
26.5. Ieškovas atsakovės turtinę padėtį gerino sąmoningai ir tikslingai, vedamas moralinių įsipareigojimų ir/ar asmeninių tikslų atsakovės atžvilgiu (pvz.: kad persikeltų į (duomenys neskelbtini) gyventi). Toks prigimtinės prievolės vykdymas atitinka geros moralės nuostatas, todėl neturėtų būti išreikalautas atgal jokios kompensacijos forma (net ir kaip bendro jungtinės veiklos rezultato dalijimas).
26.6. Atsižvelgiant į teismo eksperto nustatytas turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertes (verčių skirtumas, arba jungtinės veiklos pabaigos rezultatas, sudaro 190 000 Eur (236 000 Eur – 46 000 Eur), ir kadangi rezultatas abiem partneriams priklauso lygiomis dalimis kiekvienai šaliai, taigi ir ieškovui, turėjo atitekti po 95 000 Eur. Pirmos instancijos teismo sprendimas priteisti ieškovui ½ turto vertės, tačiau ne ½ turto pagerinimo, negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu, todėl turi būti panaikintas.
26.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad šalims kartu gyvenat visas sukurtas turtas, tiek uždirbtos pajamos, tiek nekilnojamojo turto pagerinimas, tiek ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ uždirbtas pelnas bei išmokėti dividendai priklauso tik ieškovui. Apeliantė nurodo, jog nekilnojamasis turtas buvo gerinamas iš bendrų pajamų, todėl ir rezultatas – turto pagerinimas (ne pats turtas) turėtų būti dalinamas lygiomis dalimis, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 metais uždirbtas pelnas bei iš uždirbto pelno išmokėti dividendai turėtų būti dalinami lygiomis dalimis.
Atsiliepimas
27. Atsiliepime į ieškovo M. K. apeliacinį skundą atsakovė L. A. prašo ieškovo M. K. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
27.1. Apeliantas nepateikė į bylą jokių įtikinamų įrodymų, jog apelianto finansinė būklė iš esmės (ir iš tiesų) būtų pablogėjusi, dėl ko neturi galimybės teikti nepilnamečiams vaikams materialinio išlaikymo daugiau nei 180,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Vaikams gyvenant su atsakove jai tenka didesnė finansinė našta, kuri įprastai yra sunkiai įrodoma, todėl šioje byloje atsižvelgiant į apelianto turtinę padėtį, nebūtų iš esmės neteisinga, jog atsakovas prie vaikų išlaikymo prisidėtų didesne dalimi, t. y. skirtų daug daugiau pinigų nei vaikų išlaikymui skiria atsakovė.
Žemesnės instancijos teismas
27.2. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime pagrįstai sprendė, jog bendrosios dalinės nuosavybės pabaigos momentas yra jungtinės veiklos pasibaigimo momentas, t. y. 2019 metų pabaiga. Teismas vertino nekilnojamojo turto pagerinimo vertę, t. y. tiek, kiek šalims gyvenant kartu ir vykdant jungtinę veiklą dėl šalių indėlio (darbais ir pinigais) pasikeitė nekilnojamojo turto vertė jungtinės veiklos pabaigoje. Teismo sprendimas dėl jungtinės veiklos pabaigos (ir tuo pačiu rezultato padalijimo) momento yra visiškai pagrįstas ir teisėtas.
Atsiliepimas
28. Atsiliepime į atsakovės L. A. apeliacinį skundą ieškovas M. K. prašo atsakovės L. A. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
28.1. Atsakovės tariamos išlaidos vaikų išlaikymui viršija jos gaunamas pajamas ir neatitinka tikrovės. Atsakovė nepateikė įrodymų apie tikruosius vaikų poreikius, kaip ir nebuvo pareiškusi reikalavimo nukrypti nuo vaikų išlaikymo lygių dalių principo, todėl toks jos reikalavimas atmestinas.
28.2. Atsakovės reikalavimai priteisti išlaikymą nuo 2020 m. sausio 1 d., ir išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. sausio 1 d., iš dalies apima tą patį laikotarpį, todėl tokie atsakovės reikalavimai nepagrįstai dubliuojasi. Teismas pagrįstai vertino, kad atsakovė neįrodė išlaikymo įsiskolinimo egzistavimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 17 d.
28.3. Atsakovė neįrodė, jog buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise.
28.4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno dalinti teisiškai neįmanoma, galima dalinti tik bylos šalims priklausantį ir vieno iš jų ar abiejų vardu įregistruotą (arba nors ir neįregistruotą, tačiau jiems priklausantį nuosavybės teise) turtą. Atsakovė dirbo savo darbą kaip įmonės darbuotoja, o ne kaip įmonės bendrasavininkė, ji niekuomet nebuvo bendrovės akcininke, bendrovės akcijos priklauso tik ieškovui, o šalių gyvenimas kaip šeima neduoda pagrindo bendrovės gautą pelną laikyti jungtinės veiklos rezultatu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra vykdoma bankroto procedūra, dėl ko atsakovės reikalavimo dėl neegzistuojančio įmonės pelno nėra galimybės tenkinti.
28.5. Tais atvejais, kai atidalijama ne natūra, bet vienam (keliems) bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistina kompensacijos suma.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai netenkintini
29. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
30. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl ginčo esmės
31. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkinti ieškovo M. K. patikslinto ieškinio reikalavimai dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo, kompensacijos už asmenines lėšas priteisimo, arba pripažinimo vykdžius bendrąją jungtinę veiklą ir veiklos rezultato atidalijimo; bylinėjimosi išlaidų priteisimo; netenkintas ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas dėl 5% dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento. Iš dalies tenkinti atsakovės L. A. patikslinto priešieškinio reikalavimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei netenkintas atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl pripažinimo vykdžius bendrą jungtinę veiklą ir veiklos rezultato atidalijimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
32. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas priteisė iš ieškovo M. K. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. K., D. K. ir D. K. kiekvienam po 300 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui 2020 m. rugsėjo 17 d. iki vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymo sumas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pripažino nekilnojamąjį turtą žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą bei malkinę, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės veiklos rezultatu ir pripažino kiekvienam iš bendraturčių po ½ žemės sklypo, gyvenamojo namo ir malkinės, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės dalį bei atidalino M. K. atitenkančią nurodyto nekilnojamojo turto dalį bei priteisė atsakovui M. K. iš L. A. 118000 Eur kompensaciją. Priteisė iš atsakovės L. A. 3852,80 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo M. K. naudai; Priteisė iš ieškovo M. K. 97,20 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Atsakovės L. A. patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl pripažinimo vykdžius bendrą jungtinę veiklą ir veiklos rezultato atidalijimo atmetė.
33. Ieškovas apeliaciniu skundu skundžiamą sprendimą prašo pakeisti ir nustatyti, jog kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui M. K. skiria po 180,00 Eur per mėnesį, iki kiekvieno vaiko pilnametystės; priteisti 188 000,00 Eur dydžio kompensaciją už M. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto dalies atidalinimą; priteisti ieškovui iš atsakovės 5% dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (188 000,00 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento, bei patikslinti pirmosios instancijos teisme ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
34. Atsakovė apeliaciniu skundu skundžiamą sprendimą prašo iš dalies panaikinti ir priimti dalyje naują sprendimą - priteisti iš ieškovo M. K. po 400,00 Eur nepilnamečių vaikų D. K., D. K. ir D. K. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės. Atmesti ieškovo M. K. ieškinį (patikslintą ieškinį). Apeliantė (atsakovė) pareiškė ir alternatyvų reikalavimą - pripažinti ieškovo M. K. ir apeliantės (atsakovės) L. A. gyvenimo kartu laikotarpiu (nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m.) junginės veiklos dalintinu rezultatu visą sukurtą turtą ir atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės: - priteisti iš apeliantės (atsakovės) L. A. ieškovo M. K. naudai 1/2 nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini): žemės sklypo, gyvenamojo namo ir malkinės, pagerinimo vertės – 950 000,00 Eur, ir priteisti iš ieškovo M. K. apeliantės (atsakovės) L. A. naudai jungtinės veiklos dalijamą rezultatą: 2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ uždirbto 1/2 grynojo pelno – 139 332,50 Eur. Priteisti apeliantės L. A. naudai iš ieškovo M. K. bylinėjimosi išlaidas.
35. Ieškovas M. K. kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui papildomus įrodymus.
36. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
37. Teismas pažymi, kad naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra šio teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas M. K. kartu su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą pateikė ir nemokumo administratoriaus UAB „Administravimas LT“ (duomenys neskelbtini) pateiktą pranešimą dėl informacijos pateikimo, kuriame ieškovo vertinimu nurodyta aktuali UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė situacija. Apeliantas M. K. nurodo, kad pranešimas parengtas ir gautas jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, ir pagrindžia atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus. Pažymėtina, kad nors minėtas pranešimas yra parengtas (duomenys neskelbtini), tačiau jame esanti informacija apeliantui buvo žinoma jau (duomenys neskelbtini), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ esamas įsiskolinimas (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijai susidarė laikotarpiu nuo 2018 metų iki 2020 metų, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė situacija ir jos skoliniai įsipareigojimai apeliantui buvo žinomi dar anksčiau. 2023 m. spalio 11 d. prašyme dėl papildomų dokumentų pateikimo apeliantas M. K. pateikė (duomenys neskelbtini) L. A. teismo sprendimą su priedais apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestines nepriemokas už 2018-2020 metus. Apelianto naujai pateiktuose įrodymuose esanti informacija apeliantui buvo žinoma jau nuo 2018 metų ir apeliantas turėjo galimybę pirmosios instancijos teismui pateikti visus, jo manymu bylai išnagrinėti reikalingus papildomus įrodymus. Be to, apeliantas skunde nepagrindė būtinybės naujus įrodymus pateikti Šiaulių apygardos teismui. Pažymėtina, kad ieškovo (apelianto) ieškinys priimtas nagrinėti dar 2020 m. rugsėjo 28, ieškovas (jo atstovas advokatas) teikė pirmosios instancijos teismui įvairius prašymus, pranešimus ir rašytinius paaiškinimus, patikslintą ieškinį, apeliacinį skundą bei atsiliepimą į apeliacinį skundą. Akivaizdu, kad ieškovas nepaneigė aplinkybių, kad turėjo galimybę šiuos įrodymus gauti anksčiau ir pateikti pirmosios instancijos teismui. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra išimtinių sąlygų priimti naujus įrodymus. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nevertina ieškovo pateiktų naujų įrodymų.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
38. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini) D. K., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) D. K., (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) D. K., (duomenys neskelbtini). Šalys kartu negyvena nuo 2019 metų pabaigos. Ieškovas M. K. pirmosios instancijos teismui teikė paaiškinimus, kad 2020 metais jo mėnesinės pajamos buvo 1600 Eur., kad šiuo metu jo įmonė Lietuvoje bankrutuoja, įmonės (duomenys neskelbtini) veikla buvo sustojusi, o jo gaunamos pajamos vidutiniškai sudaro apie 700 Eur. Tačiau iš ieškovo pateikto dokumento pirmosios instancijos teismui - 2021 m. vasario 2 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį teismas nustatė, jog 2020 metais jo gauto darbo užmokesčio „į rankas“ vidurkis buvo apie 2000 Eur, o ne 1600 Eur kaip nurodė ieškovas. Ieškovas pateikė duomenis, kad daugiau nei 10 metų plėtoja statybų verslą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieškovas valdo dvi įmones: individualią įmonę M. K. B. & F. (yra vienintelis savininkas) ir ribotos atsakomybės bendrovę AB „(duomenys neskelbtini)“ (yra akcininkas ir valdybos pirmininkas). M. K. yra UAB (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), akcininkas ir vadovas. Iš byloje esančios UAB (duomenys neskelbtini) pažymos apie priskaičiuotas ir išmokėtas sumas direktoriui M. K. nustatyta, kad ieškovui 2019 m. buvo išmokėta (darbo užmokestis, dienpinigiai, dividendai) viso 415 456,90 Eur (arba 34 621 Eur per mėnesį). Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė išrašą iš VĮ Registrų centro, patvirtinantį, jog ieškovui priklauso dalinės nuosavybės teise nekilnojamasis turtas - žemės sklypas (duomenys neskelbtini), du žemės sklypai (33 123 Eur vidutinės rinkos vertės) ir asmeninės nuosavybės teise - (duomenys neskelbtini) (6251 Eur vidutinės rinkos vertės), jo vardu registruotas nekilnojamas turtas Š..
39. Atsakovė pirmosios instancijos teismui teikė paaiškinimus bei 2021 m. liepos 8 pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį atsakovei L. A. - jos gautas darbo užmokestis 2020 metais buvo 588,21 Eur per mėnesį, ji dirbo Z. A. IĮ. Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad jos gaunamos darbinės pajamos yra 630 Eur per mėnesį, bet neatskleidė bei nepaaiškino aplinkybių apie savo šiuo metu gaunamas pajamas. Atsakovė teikė duomenis, kad turi asmenine nuosavybe ginčo nekilnojamus daiktus (duomenys neskelbtini) - žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą, kuriame gyvena su šalių nepilnamečiais vaikais, ir malkinę.
40. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.
41. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
42. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi ir CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
43. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).
44. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-943/2022). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
45. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 60 punktas).
46. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Dėl to nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).
47. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šalių nepilnamečių vaikų poreikių turinį, atsižvelgė į jų amžių, užimtumą, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui, taip pat į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, minimaliosios algos dydį ir padarė išvadą, jog nepilnamečių vaikų išlaikymui atsakovas turėtų skirti po 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš jo 300 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, pažeidė išlaikymo nepilnamečiams vaikams nustatymą reglamentuojančias teisės normas, kasacinio teismo praktiką, nes neįvertino vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principo, netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes, neatsižvelgė į valstybės teikiamą paramą kiekvienam vaikui. Ieškovo vertinimu jo savanoriškai teikiamas išlaikymas kiekvienam vaikui po 180 Eur yra pakankamas, nes vaikai dar gauna valstybės paramą, kuri yra 127,88 Eur. Tuo tarpu atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas daugiau nepilnamečių vaikų, išlaikytinių neturi, paskolų neturi, nėra praradęs darbingumo ir galimybės užsidirbti, jo finansinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovės, o vaikams gyvenant su apeliante jai tenka didesnė finansinė našta, todėl ieškovas turėtų skirti daugiau pinigų vaikų išlaikymui nei skiria apeliantė.
48. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių nepilnamečiams vaikams išlaikyti ieškovas turėtų skirti po 300 Eur kiekvienam vaikui. Ši suma teismų praktikoje yra įprastinė mažamečio vaiko poreikiams. Atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nereikia įrodinėti, jog tokio amžiaus vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tačiau net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan.
49. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Visgi, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris sprendimo priėmimo metu atskaičius mokesčius buvo 633 Eur (nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 840 Eur), laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Pažymėtina, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
50. Taigi, šiuo atveju iš ieškovo šalių nepilnamečiams vaikams priteista išlaikymo suma po 300 Eur kiekvienam vaikui neviršija minėto orientacinio kriterijaus, o pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką atsakovė neįrodė, kad vaikų poreikiai yra didesni ar vaikai turi specialių poreikių, kurie reikalauja papildomų išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas savo apeliacinio skundo argumentais neįrodė, jog vaikams išlaikyti pakanka mažesnės sumos.
51. Tinkamai nustačius vaikų poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį, turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama ne tik atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet ir į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Taigi, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintina ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Be to, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
52. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai priteisė pernelyg didelį išlaikymą kiekvienam vaikui po 300 Eur per mėnesį, kuris ieškovo vertinimu per didelis, nes ieškovo gaunamos pajamos yra sumažėjusios. Tuo tarpu atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad iš ieškovo priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui po 300 Eur per mėnesį nėra pakankamas vaikų poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiais apeliantų argumentais, pažymi, kad ieškovas nepateikė duomenų, kokių priemonių ėmėsi, jog gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, nenustatė pagrindo konstatuoti, jog ieškovo turtinė padėtis pirmosios instancijos teismo įvertinta neteisingai. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, jeigu ji jo vertinimu nėra pakankama (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas yra darbingo amžiaus, jo darbingumas nėra apribotas dėl kokių nors sveikatos sutrikimų, todėl ieškovas turi imtis priemonių, jog gautų didesnes pajamas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas turi didelę verslo patirtį, yra ilgametis bendrovių akcininkas ir vadovas, gauna nuolatines pajamas, darbo užmokestį gauna tokį, kokį pats nusistatė būdamas įmonės akcininku ir vadovu, tuo tarpu šalių nepilnamečių vaikų poreikiai yra susiformavę nuo vaikų gimimo, šalims gyvenant kartu, todėl 300 Eur suma apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra laikoma savaime būtinu (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (skundžiamo sprendimo priėmimo metu vaikas buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus) nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas turėtų teikti išlaikymą kitiems asmenims. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovo blogos turtinės padėties nepaneigia jo galimybės teikti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
53. Teisėjų kolegija pažymi, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei apelianto netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti papildomą (kitą geriau apmokamą) darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams būtiną aprūpinimą. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
54. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl vaikams priteisto išlaikymo dydžio padarytos tiek atsižvelgiant į vaikų poreikius, tiek ir įvertinus šalių turtinę padėtį. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad teismo iš ieškovo priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams neatitinka jų poreikių ar ieškovo turtinės padėties.
55. CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
56. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018).
57. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
58. Apeliantės L. A. teigimu išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi būti priteistas nuo tada, kada nutrūko šalių santykiai, t. y. nuo 2020 m. sausio 1 d., o ne nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. rugsėjo 17 d.), kaip pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės argumentais. Bylos medžiaga nustatyta ir atsakovė neginčija, kad ieškovas nuo 2020 m. sausio 1 d. teikė nepilnamečiams vaikams materialinį išlaikymą įvairiomis sumomis, tuo tarpu atsakovė nepateikė įrodymų, apie didesnes vaikų išlaikymo išlaidas negu ieškovo teiktas išlaikymas vaikams nurodytu laikotarpiu, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. ieškovo teiktas išlaikymas pilnai užtikrino vaikų poreikius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien pats faktas, jog šalių ginčo laikotarpiu šalių vaikai gyveno su atsakove, savaime nėra pagrindas priteisti atsakovės nurodomą 14260 Eur dydžio įsiskolinimą.
Dėl jungtinės veiklos (partnerystės) teisinių santykių
59. Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę ir jų santykiams taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo praktikos, jog nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 37 punktą).
60. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu. Sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto objekto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje e2A-44-921/2023).
61. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, 18 punktas).
62. Pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 38 punktą ir jame nurodytą ankstesnę kasacinio teismo praktiką). Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
63. Sandoris yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis), t. y. asmens vidinės valios išorinė išraiška. Tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015).
64. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, kad byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl jungtinės veiklos teisinių santykių tarp nesusituokusių asmenų, nesant rašytinės bendros jungtinės veiklos sutarties, ko šalys apeliaciniais skundais neginčija, tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl teisingo jungtinės veiklos rezultato pasidalinimo.
65. Apeliantas M. K. apeliaciniu skundu prašo jam priteisti 188 000,00 Eur dydžio kompensaciją už M. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto dalies atidalinimą ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė nekilnojamojo turto vertės nustatymo momentą, nekilnojamojo turto vertę bei kompensacijos dydį.
66. CK 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal atsidalijančio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra, kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, priešingu atveju atsidalijantis bendraturtis gauna kompensaciją pinigais.
67. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Tais atvejais, kai atidalijama ne natūra, bet vienam (keliems) bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistina kompensacijos suma (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012).
68. Atsižvelgiant į tai, kad kompensacijos dydis už atidalijamo turto dalį apskaičiuojamas pagal realią tokio daikto rinkos kainą bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu, todėl šalių nuomonė dėl kitokio kompensacijos apskaičiavimo metodo taikymo negali paneigti teisinio reguliavimo ir jame įtvirtintų jos skaičiavimo principų, kurių taikymo aiškinimas yra pateikiamas aukščiau aptartoje kasacinio teismo praktikoje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių bendro gyvenimo pabaigos data yra 2019 metų pabaiga, tiek ieškovas, tiek atsakovė patvirtino, kad 2019 metų pabaigoje šalių bendras gyvenimas nutrūko, kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nekilnojamąjį turto: žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esančio gyvenamojo namo bei malkinės adresu (duomenys neskelbtini), realią rinkos vertę bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu, t. y. 2019 metais (kai šalių bendras gyvenimas nutrūko ir ieškovas nebeprisidėjo prie bendrai šalių kurto turto), rėmėsi atlikta nekilnojamojo turto ekspertize, kuri minėtą turtą įvertino 236000 Eur ir pagal šią vertę pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovui išmokėtinos kompensacijos dydį – 118000 Eur (236000 Eur:2). Teismas sprendė, kad tokio dydžio, realios nekilnojamojo turto rinkos kainą atitinkančios kompensacijos sumokėjimas ieškovui galėtų užtikrinti abiejų šalių interesus. Kolegija pažymi, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė nesutikdami su aukščiau minėto turto įvertinimu nesiekė atlikti pakartotinės nekilnojamojo turto ekspertizės, neteikė teismui įrodymų, kurie pagrįstų, kad nekilnojamojo turto vertė yra didesnė/mažesnė, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo ir atsakovės nurodomos dalintina turto vertės yra tik jų nuomonė, kuri nepagrįsta leistinais rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovas, siekdamas įrodyti bendro daikto vertės padidėjimą turi įrodyti, kad daikto vertė pakilo dėl atsakovo atliktų pagerinimų daikto vertės nustatymo metu, o ne, pavyzdžiui, dėl pokyčių rinkoje ar kt. Šiuo gi atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo turto vertė nuo 2019 metų pabaigos iki 2023 metų, t. y. per trejus metus, pasikeitė išimtinai tik dėl ieškovo veiksmų, atliktų darbų, ieškovo įdėto indėlio į ginčo turtą, investuotų lėšų ir kt. Dėl atsakovės argumentų, kad atsakovui galima kompensacija dėl turto pagerinimo būtų teisinga 95000,00 Eur, apeliacinės instancijos teismas vertina tik kaip atsakovės nuomonę, kuri nėra pagrįsta rašytiniais įrodymais, kad būtent tokia suma ieškovas prisidėjo prie bendro turto vertės pagerinimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 118 000,00 Eur kompensaciją, išsamiai ištyrė šalių pateiktus įrodymus, juos tinkamai įvertino ir pagrįstai sprendė, kad tokio dydžio kompensacijos sumokėjimas ieškovui užtikrina abiejų šalių interesus.
Dėl atsakovės alternatyvaus reikalavimo priteisti iš ieškovo jungtinės veiklos dalijamą rezultatą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną, dividendus
69. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pripažinti ieškovo M. K. ir apeliantės (atsakovės) L. A. gyvenimo kartu laikotarpiu (nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m.) junginės veiklos dalintinu rezultatu visą sukurtą turtą ir priteisti iš ieškovo M. K. apeliantės (atsakovės) L. A. naudai jungtinės veiklos dalijamą rezultatą: 2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ uždirbto 1/2 grynojo pelno – 139 332,50 Eur, nes ieškovas minėta turtą įgijo (turėjo) šalims gyvenant kartu ir vykdant bendrą jungtinę veiklą.
70. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas savaime bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014).
71. Kaip jau aukščiau minėta (žr. 60 punktą), nuosavybės teisės atsiradimas jungtinės veiklos teisinių santykių pagrindu skiriasi nuo nuosavybės teisės į santuokos metu sutuoktinių įgytą turtą atsiradimo. Sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali ir kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė niekuomet nebuvo akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, ieškovui priklauso šios bendrovės akcijos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vien dėl to, kad šalys gyveno kaip šeima, nėra pagrindo įmonės gauto pelno laikyti jungtinės veiklos rezultatu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies. Nagrinėjamu atveju atsakovė, siekdama, kad kartu gyvenant įgytas turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, privalėjo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių siekį šį konkretų turtą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, akcijas, įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat ir kiekvieno iš narių įnašo dydį, kokius veiksmus, darbus atsakovė atliko, kad minėtas pelnas yra uždirbtas bendru siekiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, kad atsakovė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dirbo vadybininke nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nėra pagrindo teigti, kad buvo šalių susitarimas sukurti konkretų turtą, t. y. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, bendrosios dalinės nuosavybės teise.
72. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė neįrodė ir nepagrindė, jog buvo šalių susitarimas sukurti konkretų turtą, t. y. įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl pagrįstai atsakovės patikslintą priešieškinį šioje dalyje atmetė.
Dėl 5% dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento
73. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
74. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Skolininkas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas gali būti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis). Procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos.
75. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 5% dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas ir plačiau nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, tačiau šį ieškovo reikalavimą atmetė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovui iš atsakovės priteista piniginė kompensacija yra ne maža, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su vaikų mama, t. y. atsakove, bylos nagrinėjimas teisme užtruko ilgiau nei du metus, kompensacija ieškovui yra priteista už turto dalį, kuriame gyvena šalių nepilnamečiai vaikai, todėl atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio ieškovo reikalavimo netenkino.
Dėl įrodymų vertinimo
76. Apeliantai skunde teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
77. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 29 punktą; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 22 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 53–55 punktus).
78. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nustatyta, kad teismas vertino faktines bylos aplinkybes ir byloje teiktus įrodymus, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantų nurodytus argumentus, įvertinusi byloje priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas vertino byloje surinktų įrodymų, įskaitant ir tuos, kuriuos atsakovai įvardija kaip teismo ignoruotus, visetą, analizavo byloje esančius įrodymus, padarydamas išvadas dėl šiais duomenimis apeliantų įrodinėtų faktinių aplinkybių buvimo (nebuvimo).
79. Pažymėtina, kad apeliantai, nesutikdami su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).
80. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti civilinio proceso ir (ar) materialiosios teisės normų pažeidimų.
81. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).
82. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
83. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį apeliantų bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Ieškovo M. K. ir atsakovės L. A. apeliacinius skundus atmesti.
(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.