Telšių apylinkės teismo sprendimas

- tėvas su vaikais bendrauja savo buvimo Lietuvoje metu porinių metų savaičių savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., paimant vaikus iš ugdymo įstaigos, ar jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus j jų gyvenamąją, arba į kitą sutartą vietą.

- tėvas su vaikais bendrauja savo buvimo Lietuvoje metu neporinių metų savaičių 2 dienas pasirinktinai nuo 17.00 val. iki tos pačios dienos 20.00 val. paimant vaikus iš ugdymo įstaigos, ar jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją, arba į kitą sutartą vietą.

- tėvas su vaikais bendrauja vaikų vasaros atostogų metu 14 iš eilės einančių kalendorinių dienų nuo pirmos bendravimo dienos 10.00 val. iki paskutinės bendravimo dienos 20.00 val. paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus j jų gyvenamąją, arba i kitą sutartą vietą. Tėvo ir valkų bendravimas per vasaros atostogas turi būti suderinamas ne vėliau kaip 1 mėnesį iki numatyto bendravimo laiko.

- tėvas su vaikais bendrauja neporinių metų Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų abi dienas nuo pirmos dienos 10.00 val. iki paskutinės dienos 20.00val. paimam vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją, arba į kitą sutartą vietą.

- tėvas su vaikais bendrauja porinių metų gruodžio 31-ą dieną ir sekančių neporinių metų sausio 1-ą dieną, nuo gruodžio 31-os dienos 10.00 val. iki sausio 1-os dienos 20.00 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant ji į vaiko gyvenamąją, arba į kitą šalių sutartą vietą.

- tėvas su vaikais bendrauja porinių metų Šv. Velykų abi dienas nuo pirmos Šv. Velykų dienos 10.00 val. iki antros Šv. Velykų dienos 20.00 val., paimant vaikus iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją, arba j kitą sutartą vietą.

- tėvas turi teise bendrauti su vaikais mobiliojo / internetinio ryšio priemonėmis, atsižvelgiant j vaikų amžių, sveikatos būklę, kiek tai netrukdo vaikų poilsio režimo, mokymosi ir užklasinės veiklos.

- ieškovė ir atsakovas gali bendru susitarimu, esant galimybėms, atsižvelgiant i vaikų norą, susitarti bei koreguoti nustatytos bendravimo tvarkos laiką, trukmę ir kitas sąlygas.

4) priteisti iš atsakovės L. A. ieškovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad ieškovas M. K. ir atsakovė L. A. draugavo ir kartu kūrė šeimos santykius nuo 2005 metų. Tuo metu L. A. gyveno Lietuvoje, Mažeikiuose, o jis gyveno ir dirbo Švedijoje, kartas nuo karto grįždavo į Lietuvą. Nors šalys nebuvo sudarę santuokos, jie gyveno kartu kaip šeima ir susilaukė trijų vaikų - (duomenys neskelbtini) metais D. K. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metais gimė dar du vaikai – D. ir D., kurie yra nepilnamečiai. Jiems susipažinus, L. A. turėjo asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą su namu adresu (duomenys neskelbtini), kuriuos buvo įsigijusi 2004-04-16 pirkimo-pardavimo sutartimi. Namas tuo metu buvo visiškai apleistas, itin prastos būklės, be jokių patogumų. Vystantis šalių santykiams, atsakovė jam pasiūlė įrengti jos vardu turimą namą, kad galėtų jame kartu gyventi būnant Lietuvoje. Namo tvarkymas ir įrengimas prasidėjo 2006 metais - buvo keičiamas stogas, langai, santechnika, elektros instaliacijos, tvarkomas gerbūvis. Kadangi atsakovė lėšų namo įrengimui ir apstatymui neturėjo, pasitikėdamas ja, elgdamasis kaip sutuoktinis, be rašytinio susitarimo, jis visas savo lėšas investavo į namo įrengimą, nes tuo metu Švedijoje ir Lietuvoje gaudavau geras pajamas. Kol buvo įrenginėjamas namas, jie kaip šeima, gyveno pas L. tėvus. Į namą įsi­kėlė tik 2010 metais. Pradžioje gyveno palėpėje, nes statybos darbai baigėsi 2016 metais, o galutinis įrengi­mas 2017 metais. Visą šalių pažinties ir santykių laiką ieškovas dirbo ir Švedijoje, ir Lietuvoje, į namą Lietuvoje inves­tuodavo tikslu, kad tai bus jų namai Lietuvoje, o vieną dieną visi išvyks nuolatinai gyventi i Švediją. Laikui bėgant tapo aišku, kad atsakovė nieko keisti nenori, ir apsigyventi su juo Švedijoje neketina. Jo santykiai per dvi valstybes nebetenkino, jis norėjo normalios šeimos vienoje vietoje, todėl ieškovo ir atsakovės santykiai nutrūko 2019 metu spalio mėnesį, jie tvirtai nusprendė jų nebetęsti. Nutrūkus šalių santykiams visi vaikai liko gyventi su atsakove. Šiai dienai ginčo dėl to, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nėra. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su motina, būtina nustatyti mano ir vaikų bendravimo tvarką, kadangi šiai dienai atsakovė ieškovui bendrauti su vaikais neleidžia. Kokios tokių draudimų priežastys, ieškovui nežinoma. Įvertinant tai, kad nemažą laiko dali ieškovas praleidžiu Švedijoje, siekiant maksimaliai bendrauti su vaikais, manau, kad mano ir vaikų bendravimo tvarka turėtų būti orientuota i mano buvimą Lietuvoje, didžiąsias šventes, bei atostogas. Įvertinus ieškovo ne itin dažną buvimą Lietuvoje, turi būti nustatyta jo siūloma bendravimo su vaikais tvarka, kuri leistų ieškovui maksimaliai išnaudoti tą laiką buvimui su vaikais. Kadangi šalys vaikus kartu augino ne vienerius metus, ieškovui žinoma, kad vaikai vystosi normaliai, specialiųjų poreikių neturi, todėl mano, kad įvertinant tai, kad nuo 2022-06-01 vienam vaikui skiriama po 80,50 Eur per mėnesį (LR Vyriausybės 2022-05-23 nutarimas Nr.528), šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, papildomai vienam vaikui skiriama 47,38 Eur (vien iš valstybės atsakovė gauna 127,88 Eur per mėnesį paramą kiekvienam vaikui), kiekvieno vaiko išlaikymui iš ieškovo būtų pakankama 180,00 Eur suma per mėnesį. Atsa­kovei suteikiant tokią pačią sumą, kiekvieno vaiko išlaikymui gautųsi po 360,00 Eur per mėnesį, kas yra visiškai pakankama. Nors vaikų amžius skiriasi, bendra 360,00 Eur suma kiekvienam vaikui būtų pakankama tiek vyres­nėms mergaitėms, liek kelių metukų sūnui, nes vaikams augant vieni poreikiai pakeičia kitus, ir išlaikymo suma pasiskirsto tolygiai metų laikotarpyje, bei leidžia patenkinti įvairius vaikų poreikius.

2022 metais ieškovo turtinė padėtis pablogėjo, dėl buvusio karantino jo pajamos iš darbinės veiklos 2020 metais sumažėjo iki vidutiniškai 1600,00 Eur per mėnesį, tačiau paskutiniais mėnesiais siekia apie 700,00 Eur. Visgi ieškovas sutinka pagal savo galimybes maksimaliai prisidėti prie vaikų išlaikymo, ir sutinku kiekvieno vaiko išlaikymui skirti po 180,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės.

Ieškinyje teigiama, jog visas atsakovės vardu registruotų žemės sklypo pagerinimas, namo statyba, įrengimas, apstatymas baldais ir buitine technika bei įranga vyko išimtinai ieškovo lėšomis. Tuo pačiu ieškovas lygiagrečiai išlaikė tiek save ir atsakovę, tiek vaikus. Šalims susipažinus 2005 metais, atsakovė neturėjo pakankamai lėšų ne tik savęs pačios išlaikymui, bet juo labiau namo statybai bei įrengimui. Atsakovė kažkuriuo laikotarpiu buvo oficialiai įdarbinta jos motinos įmonėje, tačiau, kiek žinoma ieškovui, gaudavo tik minimalų darbo užmokestį. Jis pats atsakovei visuomet pervesdavo nemažas pinigines sumas pragyvenimui, vėliau ir vaikų išlaikymui. 2014-05-15 ieškovas atsakovę įdarbino savo įmonėje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadybininke, kad būtų socialiai drausta, kauptų darbo stažą. Kaip matyti, pagal dokumentus, atsakovei per darbo laikotarpį nuo 2014-05-15 iki 2020-07-31 buvo išmokėta 22203,63 Eur darbo užmokesčio, bei 10980,00 Eur dienpinigių, viso 33183,66 Eur. Vidutiniškai, skaičiuojant visų metų vidurkį, atsakovės pajamos iš darbo įmonėje siekdavo apie 448,00 Eur per mėnesį. Suprantama, kad vien iš darbinių pajamų atsakovė nebūtų išgalėjusi išlaikyti save ir vaikus, ir dar inves­tuoti į namo statybas bei įrengimą. Tuo tarpu ieškovo turtinė padėtis visuomet buvo labai gera. Kaip UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius, per 2013 - 2019 metų laikotarpį jis uždirbo 1077847,24 Eur, įskaitant darbo užmokestį, dienpinigius, dividendus. Vidutiniškai tai sudaro 12831,51 Eur per mėnesį, kas akivaizdžiai pagrindžia jo galimybes įrengti ir apstatyti atsakovės namą. Vien tik pagal ieškovo turimus rašytinius įrodymus, laikotarpyje nuo 2007 iki 2017 metų jis asmeninėmis lėšomis į atsakovės vardu registruotą namą investavo 200464,54 Eur. Akivaizdu, kad ieškovo investicijos į atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą ir jame esantį namą bei malkine buvo ne epizodinės, o nuolatinės ir ilgalaikės, jo investuotų lėšų dėka turto vertė gero­kai išaugo, žemės sklypas buvo sutvarkytas, išlygintas, užsėta žole, įrengtas lauke esantis baseinas, namas buvo užbaigtas, pilnai įrengtas su ypatingais patogumais - baseinais, pirtimi, masažinėmis voniomis ir pan, Nors šalys gyveno nesusituokę, nutrūkus jų bendram gyvenimui, ieškovas turi faktinį, moralinį, bei teisinį pagrindą reikalauti iš atsakovės kompensacijos už asmenines investuotas lėšas. Kadangi partnerių santykiai Lietu­vos teisės sistemoje nėra sureguliuoti, ieškovo reikalavimas kildinamas pagal analogiją su CK 3.98 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią sutuoktinis turi teise į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavy­be, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Šalys turėjo bendrą tikslą ir vienodą interesą rezultatu, todėl yra pagrindas vertinti, kad jie konkliudentiniais veiksmais vykdė bendrą jungtinę veiklą, Tais atvejais, kai šalys nebuvo su­dariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios ben­drosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje - įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir daly­kiniai ryšiai. Pagal CK 6.970 straipsnį, bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y., asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje. Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teisino pripa­žintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Kadangi ginčo šalys nebuvo susituokę, pagal principinę civilinės teisės taisyklę svetimą daiktą pagerinęs asmuo turi teisę reikalauti jam pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo. Tai reiškia, kad esminę reikšmę turi ne tai, kiek lėšų asmuo įdėjo į svetimą daiktą, o tai, kiek dėl tų įdėjimų geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas. Atlygintina pagerinimo išlaidų suma negali viršyti daikto vertės padidėjimo.

Dėl kompensacijos už asmeninių lėšų panaudojimą atsakovė nurodė, jog neneigia, kad atsakovei ir ieškovui gyvenant kartu, gyvenamasis namas ir jo aplinka buvo nuolatos bendromis pastangomis ir lėšomis tvarkomi, bet nesutinka, jog tai buvo daroma išimtinai ieškovo lėšomis ir dėl to ieškovui priklausytų jo reikalaujama kompensacija 200464,54 Eur už tariamas ieškovo asmenines lėšas, įdėtas į atsakovės asmeninės nuosavybės teise valdomą nekilnojamą turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės supratimu, ieškovas sąmoningai neįrodinėja, jog šalių gyvenimo kartu laikotarpiu, t. y. nuo 2005 m. iki 2019 m., šalių tarpusavio santykiai buvo grindžiami partneryste, arba jungtinės veiklos sutartimi, nors iš patikslinto ieškinio reikalavimo, šalių procesinių dokumentų ir pasisakymų bylą nagrinėjant iš esmės - tai yra akivaizdu. Atsakovės įsitikinimu, ieškovas siekia išvengti šalių tarpusavio santykių traktavimo, kaip partnerystės ar jungtinės veiklos, nes siekia išvengti dalijimo savo asmeninės nuosavybės teise valdomo turto, kuris buvo sukurtas šalims gyvenant kartu ir auginat kartu tris vaikus, ir kuriam turėtų būti taikomi lygiai tokie patys sukūrimo ir dalijimo tarp šalių kriterijai, kokį nori taikyti ieškovas atsakovės turtui. Atsakovės įsitikinimu, šioje byloje būtų sąžininga ir teisinga arba dalinti visą turtą, kuris buvo sukurtas ieškovo ir atsakovės (jungtinės veiklos pagrindu) šalims gyvenat kartu nuo 2005 m. iki 2019 m. pabaigos, arba ieškovui atkakliai neigiant, jog tarp šalių buvo susiklostę partnerystės - jungtinės veiklos santykiai (t. y. nebuvo nei bendro turto, nei pajamų), nedalinti turto, kuris asmeninės nuosavybės teise yra valdomas kiekvienos šalies. Ieškovas nesugebėdamas įrodyti ir pagrįsti dokumentais reikalaujamos kompensacijos dydžio - 200464,54 Eur, patikslintu ieškiniu alternatyviai prašo kompensacijos, kuri būtų lygi ½ turto vertės. Reikalavimas sumokėti tokio dydžio kompensaciją yra ne kas kita, kaip mėginimas atimti turtą iš atsakovės, o ir tam, kad atsakovė galėtų sumokėti kompensaciją ieškovui, atsakovei nepakaktų ir nekilnojamojo turto pardavimo pajamų. Skirtingai, nei teigia ieškovas patikslintu ieškiniu, ne atsakovė prašė ieškovo įrengti atsakovės nuosavybės teise valdomą gyvenamąjį namą, o pats ieškovas atsakovės turtą tvarkė savo iniciatyva ir tą darė savo nuožiūra. Ieškovui toks turto atsakovės turto tvarkymas tiko iki pat 2019 m. pabaigos. Atsakovės nuomone, ieškovui ir atsakovei gyvenant kartu, ieškovui neigiant bendrą jungtinę veiklą, tarp ieškovo ir atsakovo galėjo būti susiklostę neatlygintiniai darbų/turto perleidimo, arba dovanojimo, santykiai. Nuo to momento, kuomet šalys gyvenai atskirai, tarp šalių nėra jokių prievolinių santykių, nei sutartinių, nei kylančių iš įstatymo. Atsakovė nėra ieškovo skolininkė prievolėje, o ieškovas nėra atsakovės kreditorius prievolėje. Atsakovei ir ieškovui gyvenant kartu, ieškovas gyvenamąjį namą, kuriame gyveno jis pats, atsakovė bei ieškovo ir atsakovės nepilnamečiai vaikai, tvarkė ir gerino pats savo nuožiūra laisva valia ir viską darė sau, atsakovei ir savo nepilnamečiams vaikams. Ieškovas niekuomet (iki pradinio ieškinio pareiškimo dienos) nereikalavo jokio atlygio nei iš atsakovės, nei iš nepilnamečių vaikų. Ieškovės įsitikinimu, visi atsakovo atlikti darbai ir išleisti pinigai savo prasme artimiausi neatlygintiniam sandoriui-dovanojimui. Pats ieškovo elgesys, iki šalių santykių nutrūkimo ir ieškinio (pradinio) pareiškimo, nesuteikė jokio pagrindo atsakovei galvoti kitaip. Be to, net ir reikšdamas reikalavimą dėl kompensacijos, ieškovas neginčija atliktų darbų ir turto perleidimo atsakovei sandorių teisėtumo. Turto, kurį ieškovas atsakovui perdavė savanoriškai, suvokdamas neturįs pareigos tą daryti, negalima išreikalauti. Tokie santykiai turėtų būti kvalifikuojami kaip dovanojimas. Ieškovės nuomone, reiškiamas reikalavimas mokėti kompensaciją yra akivaizdus ieškovo psichologinis ir ekonominis spaudimas atsakovei, o tuo pačiu sąmoningas ar nesąmoningas nepilnamečių vaikų gąsdinimas. Nekilnojamąjį turtą, (duomenys neskelbtini), atsakovė asmeninėmis lėšomis įgijo asmeninės nuosavybės teise 2004 m. balandžio 16 d., t. y. dar iki tol, kol 2005 m. prasidėjo ieškovo ir atsakovės draugystė (t. y. iki jungtinės veikos pradžios). Antra, atsakovė neneigia, jog ieškovas darbais ir pinigais prisidėjo prie atsakovės turto gerinimo, tačiau nuo 2005 m. kalbėti apie asmeninius ieškovo pinigus (asmeninį indėlį) jau nebegalima, nes nuo 2005 m. ieškovas su atsakove jau pradėjo gyventi kartu, vedė bendrą ūkį, t. y. vykdė bendrą jungtinę veiklą, todėl, jei ir buvo gerinamas atsakovės turtas, tai jis buvo gerinamas iš bendro jungtinės veiklos rezultato - bendrų šeimos pinigų ir net jei, atsakovas ir turėjo asmeninių pinigų ir asmeniniais pinigais prisidėjo prie turto gerinimo, ieškovas turi įrodyti, kiek dėl tokio ieškovo indėlio (darbų bei pinigų) pasikeitė (padidėjo) atsakovės asmeninės nuosavybės teise valdomo turto vertė, t. y. ar vertė padidėjo tiek, kad turtas tapo du kartus vertingesnis ir ieškovui dėl to gali teisėtai priklausyti 1/2 turto. Bendros jungtinės veiklos rezultatas nėra nei žemės sklypas, nei gyvenamasis namas (nes juos atsakovė jau buvo įgijusi nuosavybės teise iki jungtinės veikos pradžios ir šis turtas nebuvo sukurtas kaip jungtinės veiklos pasekmė). Šalių jungtinės veiklos rezultatu (objektu), gali būti tik žemės sklypo bei gyvenamojo namo pagerinimo vertė 2019 m. pabaigoje - 2020 m. pradžioje, t. y. tiek, kiek šalims gyvenant kartu ir vykdant jungtinę veiklą dėl šalių indėlio (darbais ir pinigais) pasikeitė žemės sklypo bei gyvenamojo namo vertė jungtinės veiklos pabaigoje. Malkinė, kaip nekilnojamojo turto objektas buvo sukurtas 2016 m., todėl tik šis turtas (šio turto vertė 2019 m. pabaigoje - 2020 m. pradžioje) galėtų būti laikoma kaip jungtinės veiklos rezultatu. Ieškovui priteisti ½ atsakovės nuosavybės teise valdomo turto (išskyrus malkinę) ir ½ šio turto vertės šiuo metu, toks reikalavimas laikytinas visiškai nepagrįstu ir neįrodytu ir tuo labiau neteisingu. Ieškovą ir atsakove siejo ne atsitiktiniai santykiai, o ilgalaikė draugystė bei partnerystė trukusi nuo 2005 m. iki 2019 m. pabaigos. Kitaip tariant, per visą šį laikotarpį ieškovas ir atsakovė, nors ir nesusituokę, susilaukė trijų vaikų, bendrai kūrė ir vystė verslus Lietuvoje ir Švedijoje, įgijo, rūpinosi ir gerino turtą (nekilnojamąjį turtą) Lietuvoje ir Švedijoje. Byloje pakanka įrodymų pripažinti, jog šalis (ieškovą ir atsakovą) siejo partnerystė, arba jungtinė veikla. Nuo 2005 m. šalys, turėdamos aiškų bendrą tikslą - sukurti šeimą ir materialinį gerbūvį tiek Lietuvoje, tiek ir Švedijoje, vieningai ir sėkmingai tikslo siekė bendromis pastangomis: ieškovas užsiėmė verslais Lietuvoje ir Švedijoje, tuo aprūpindamas šeimą, o atsakovė augino tris vaikus bei rūpinosi namų ūkiu Lietuvoje. Laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2019 m. pabaigos ieškovas įgijo (turėjo) šį turtą:

- 2013 m. vasario 26 d. buvo įkurta UAB „(duomenys neskelbtini)“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), kurios vieninteliu akcininku buvo ieškovas;

- 2013 m. sausio 7 d. Švedijoje įkurta ribotos atsakomybės akcinė bendrovė AB „(duomenys neskelbtini)“, organizacijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurios akcininku yra ieškovas;

- 2018 m. rugpjūčio 22 d. ieškovas įgijo nuosavybės teise žemės sklypą Švedijoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas minėta turtą įgijo (turėjo) šalims gyvenant kartu ir vykdant bendrą jungtinę veiklą, todėl šis turtas laikytinas bendrosios jungtinės veiklos rezultatu. Viso atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 159202 Eur. Nurodo, kad tokia suma yra teisingas, teisėtas, pagrįstas ir sąžiningas pasidalijimas rezultato pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad dėl šalių vaikų gyvenamosios vietos ir jų bendravimo su tėvu ginčo nėra. Ieškovo siūlomas vaikams išlaikymo dydis neužtikrins net minimalių šalių vaikų poreikių, todėl atsakovės priešinis ieškinys turi būti tenkintinas pilna apimtimi. Palaikė atsakovės paaiškintas aplinkybes (šalys artimai bendravo 2005-2019 metais, gyveno kartu, bendrai rūpinosi ūkiu, augino vaikus, atsakovė turėjo pakankamai lėšų gyvenamojo namo remontui, todėl negali būti pripažinta, kad jis buvo atliktas išskirtinai asmeninėmis lėšomis). Atsakovės tėvai buvo jai paskolinę pinigus namo remontui. Pažymėjo, jog tikrai pakanka nustatyti bendro šalies gyvenimo siekiant pripažinti tarp šalių esant susitarimą dėl jungtinės veiklos. Pažymėjo, jog atsakovė nuolat laikėsi nuoseklios pozicijos dėl šalių santykių pobūdžio. Mano, jog į bylą pateikti visi atsakovės priešinį ieškinį pagrindžiantys įrodymai. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovas būtų prisidėjęs prie atsakovės vardu įsigyto būsto pirkimo, atsakovė šį būstą įsigijo pati. Nurodė, jog kritiškai vertintini ieškovo parodymai. Pažymėjo, jog byloje įrodymų, kad ieškovas mokėjo jo nurodytą sumą už namo, įsigyto atsakovės vardu, nėra. Mano, kad ieškinys dalyje dėl ieškovo reikalavimo atidalinti turtą ir mokėti jam kompensaciją nepagrįstas visa apimtimi, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis tenkinami iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta,, kad šalys santuokos sudarę nebuvo, bet atitinkamai gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra D. K., (duomenys neskelbtini), dukra D. K. ir (duomenys neskelbtini) sūnus D. K., kurie šiuo metu dar yra nepilnamečiai.

CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Šalys prašo dukters D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), dukters D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove L. A., nes tai atitiktų vaikų interesus. Šalims pradėjus gyventi skyrium, nepilnamečiai vaikai liko gyventi su motina, kuri užtikrina visus nepilnamečių vaikų poreikius ir byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė nesudarytų tinkamų sąlygų vaikams augti ir vystytis. Išvadą byloje teikianti institucija nurodė, kad atsakovės gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikams gyventi. Byloje nustatyta, kad ieškovė tenkina vaikų poreikius.

Atsižvelgdamas į tai, kad abi šalys sutinka dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, įvertinęs bylos duomenis, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas šalių nepilnamečių vaikų D. K., D. K. ir D. K. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove L. A., nes tai geriausiai atitinka vaikų interesus, todėl šią ieškinio dalį tenkina visiškai (CPK 178 straipsnis, CK 3.169 straipsnis).

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys).

Ieškovas M. K. prašo nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Įvertinant tai, kad jis nemažą laiko dalį praleidžia Švedijoje, siūlo tokią bendravimo su vaikais tvarką, kuri leistų jam maksimaliai išnaudoti tą laiką, kai jis atvyksta į Lietuvą, buvimui su vaikais, pagal kurią:

1) tėvas su vaikais bendrauja savo buvimo Lietuvoje metu porinių metų savaičių savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., paimant vaikus iš ugdymo įstaigos, ar jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją, arba j kitą sutartą vietą;

2) tėvas su vaikais bendrauja savo buvimo Lietuvoje metu neporinių metų savaičių dienas pasirinktinai nuo 17.00 val. iki tos pačios dienos 20.00 val., paimant vaikus iš ugdymo įstaigos, ar jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus j jų gyvenamąją, arba j kitą sutartą vietą;

3) tėvas su vaikais bendrauja vaikų vasaros atostogų metu 14 iš eilės einančių kalendorinių dienų nuo pirmos bendravimo dienos 10.00 val. iki paskutinės bendravimo dienos 20.00 val., paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją, arba j kitą sutartą vietą. Tėvo ir vaikų bendravimas per vasaros atostogas turi būti suderinamas ne vėliau kaip 1 mėnesį iki numatyto bendravimo laiko;

4) tėvas su vaikais bendrauja neporinių metų Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų abi dienas nuo pirmos dienos 10.00 val. iki paskutinės dienos 20.00 val., paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją, arba į kitą sutartą vietą;

5) tėvas su vaikais bendrauja porinių metų gruodžio 31-ą dieną ir sekančių neporinių metų sausio 1-ą dieną, nuo gruodžio 31-os dienos 10.00 val. iki sausio 1-os dienos 20.00 val., paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į vaikų gyvenamąją, arba j kitą šalių sutartą vietą;

6) tėvas su vaikais bendrauja porinių metų Šv. Velykų abi dienas nuo pirmos Šv. Velykų dienos 10.00 val. iki antros Šv. Velykų dienos 20.00 val., paimant vaikus iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją, arba į kitą sutartą vietą;

7) tėvas turi teisę bendrauti su vaikais mobiliojo/internetinio ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaikų amžių, sveikatos būklę, kiek tai netrukdo vaikų poilsio režimo, mokymosi ir užklasinės veiklos;

8) ieškovas ir atsakovė gali bendru susitarimu, esant galimybėms, atsižvelgiant į vaikų norą, susitarti bei koreguoti nustatytos bendravimo tvarkos laiką, trukmę ir kitas sąlygas.

Atsakovė patikslintu priešiniu ieškiniu nereiškė tokio savarankiško reikalavimo. Bylos nagrinėjimu metu paaiškino, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų su ieškovu M. K. bendravimo, ji neprieštarauja dėl teismui pateiktos ieškovo pasiūlytos vaikų bendravimo su tėvu tvarkos. Išvadą teikiančios institucijos nuomone, ieškovo siūloma nustatyti vaikų ir tėvo bendravimo tvarka yra tinkama, neprieštarauja vaikų interesams.

Nagrinėjamoje byloje šalys nesutaria dėl sumos, kuri turi būti skiriama ieškovo kiekvieno vaiko išlaikymui. Atsakovė nurodo, kad vaikų poreikius patenkintų ieškovo teiktinas 400 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui išlaikymas, todėl, teismui nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ja, prašo priteisti iš ieškovo tokio dydžio kiekvienam vaikui nuo 2020 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės išlaikymą, kurį uzufrukto teisėmis pavesti valdyti atsakovei L. A.

Ieškovo teigimu, šalių nepilnamečių vaikų poreikius pilnai užtikrintų 180 Eur į mėnesį kiekvienam, pridėjus valstybės skiriamus 47,38 Eur ir 80,50 Eur, t. y. paramą kiekvienam vaikui -127,88 Eur, o atsakovei taip pat teikiant kiekvienam vaikui po 180 Eur (tėvų teisės ir pareigos lygios), vienam vaikui per mėnesį susidarytų 487,88 Eur suma.

Atsakovė nurodė išlaidų, tenkančių kiekvienam vaikui, kuomet atsakovė ir ieškovas gyveno kartu, paskaičiavimą. Atsakovės skaičiavimu šalims gyvenant kartu, D. K. teikdavo apie 1200 Eur kas mėnesį, D. K. tekdavo apie 1100 Eur kiekvieną mėnesį, D. K. tekdavo apie 850 Eur kiekvieną mėnesį. Atsakovė nepateikė pakankamai duomenų, įrodančių, kad vaikams, jų poreikiams tenkinti, buvo skiriamos tokio dydžio lėšos šalims gyvenant kartu kaip šeima.

Atsakovė kartu su priešiniu ieškiniu taip pat pateikė bendrą trijų vaikų poreikiams tenkančių 2020 metų gegužės-gruodžio mėnesių išlaidų lentelę, kurioje nurodyta, kad komunalinės paslaugos 2020 metų gegužės mėnesį sudarė 1809,84 Eur, birželį - 493,98 Eur, liepa - 201,80 Eur, rugsėjį -206,78 Eur, spalį - 130,89 Eur, lapkritį - 346,12 Eur, gruodį - 415,10 Eur; išlaidos maistui ir kitoms reikmėms rugsėjį - 579,39 Eur, spalį - 704, 46 Eur, lapkritį -279,42 Eur, o gruodį - 1048,86 Eur; rūbams ir avalinei rugpjūtį - 618,30 Eur, rugsėjį -103,40 Eur, spalį - 364,89 Eur, gruodį -182,54 Eur; šokių ir varžybų išlaidos – rugpjūtį -229,47 Eur, rugsėjį - 453,09 Eur; mokyklos reikmėms rugpjūtį - 195,70 Eur, rugsėjį – 252 Eur, spalį - 54,65 Eur, gruodį - 50,38 Eur; degalams – rugpjūtį - 141,53 Eur, rugsėjį - 92,38 Eur, spalį -239,61 Eur, lapkritį - 45,56 Eur, gruodį - 88,85 Eur; laisvalaikiui – lapkritį - 84,99 Eur, gruodį - 182,38 Eur; medikamentai – liepą -32,12 Eur, rugsėji - 76,97 Eur, gruodis -18,20 Eur; nenumatytos išlaidos sudarė 150 Eur, tačiau kokios tai išlaidos lentelėje nenurodyta.

Kitoje suvestinėje atsakovė nurodo 2020 metų sausio-gruodžio mėnesių atitinkamai pajamas ir išlaidas: sausis - 1510,90 Eur; vasaris -1205,49 Eur, kovas - 1850,29 Eur, balandis – 718 Eur pajamų; gegužė -2107,85 Eur, išlaidos - 1809,84 Eur; birželis 1213,33 Eur ir 499,98 Eur, liepa 2803,72 Eur ir 293,92 Eur; rugpjūtis - 1174,89 Eur ir 1395 Eur; rugsėjis -1404,79 Eur ir 1854,01 Eur; spalis -1770,48 Eur ir 1554,50 Eur; lapkritis 1636,37 Eur ir 1286,09 Eur; gruodis - 1936,37 Eur ir 1986,31 Eur. Taip pat pateikė vaikų maistui išlaidų paskaičiavimą: 2020 m. rugsėjis - 579,39 Eur, spalis - 704,46 Eur, lapkritis - 775,42 Eur, gruodis - 1048,86 Eur. Dukrų D. ir D. dantų priežiūros ir tvarkymo išlaidas sudarė - 420 Eur. Taip pat pateikė 2021 m. sausio mėnesio išlaidų suvestinę, iš kurios matyti, jog vaikų maistui išleido 885,91 Eur; dantų tvarkymui - 480 Eur; vaistams - 52,44 Eur; drabužiams, higienos reikmenims - 56,29 Eur; išlaidos benzinui sudarė - 35,74 Eur, komunalinės išlaidos- 2019,24 Eur.

Atsakovė nepagrindė pateikto apskaičiavimo tvarkos, kokiu būdu buvo apskaičiuotos nurodyto dydžio pajamų ir išlaidų sumos per mėnesį, nenurodė kas per pajamos apskaičiuotos šioje lentelėje, ar nurodytos išlaidos tenka tik vaikų poreikiams patenkinti.

Ieškovas M. K., kritikuodamas atsakovės nurodytas išlaidas vaikų poreikiams tenkinti kaip padidintas ir nepagrįstas, pats nenurodė ir neįrodinėjo, kokias išlaidas vaikų būtiniesiems ir gal specialiesiems poreikiams patenkinti jis laikytų tinkamomis. Taigi, ieškovas turėjo pagrįsti, kodėl jo siūlomas 180 Eur per mėnesį išlaikymas vaikams užtektina suma visapusiškam vaikų vystymuisi, o ne tik būtinuosius vaikų poreikius, kuriuos bet kuriuo atveju turi užtikrinti tėvai, patenkinti.

Ieškovas M. K. nurodė, kad 2020 metais jo mėnesinės pajamos buvo 1600 Eur. Ieškovas taip pat teigia, kad šiuo metu jo įmonė Lietuvoje bankrutuoja, įmonės Švedijoje veikla buvo sustojusi, o jo gaunamos pajamos vidutiniškai sudaro apie 700 Eur. Iš ieškovo pateikto dokumento - 2021 m. vasario 2 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, jog 2020 metais jo gauto darbo užmokesčio „į rankas“ vidurkis buvo apie 2000 Eur, o ne 1600 Eur kaip aiškina ieškovas. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas daugiau nei 10 metų plėtoja statybų verslą Švedijoje. Švedijoje ieškovas valdo dvi įmones: individualią įmonę M. K. (duomenys neskelbtini) (yra vienintelis savininkas) ir ribotos atsakomybės bendrovę AB „(duomenys neskelbtini)“ (yra akcininkas ir valdybos pirmininkas). M. K. yra UAB (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2013-02-26 (duomenys neskelbtini), akcininkas ir vadovas. Iš byloje esančios UAB (duomenys neskelbtini) pažymos apie priskaičiuotas ir išmokėtas sumas direktoriui M. K. matyti, kad ieškovui 2019 m. buvo išmokėta (darbo užmokestis, dienpinigiai, dividendai) viso 415456,90 Eur (arba 34621 Eur per mėnesį). Ieškovas pateikė išrašą iš VĮ Registrų centro, patvirtinantį, jog ieškovui priklauso dalinės nuosavybės teise nekilnojamasis turtas - žemės sklypas (duomenys neskelbtini), du žemės sklypai (33123 Eur vidutinės rinkos vertės) ir asmeninės nuosavybės teise - statiniai (duomenys neskelbtini) (6251 Eur vidutinės rinkos vertės), jo vardu registruotas nekilnojamas turtas Švedijoje.

Iš byloje esančios 2021-07-08 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokesti atsakovės L. A. gautas darbo užmokestis 2020 metais buvo 588,21 Eur per mėnesį, ji dirbo Z. A. IĮ. Teismo posėdyje Atsakovė teigia, kad jos gaunamos darbinės pajamos yra 630 Eur per mėnesį, bet neatskleidžia bei nepaaiškina aplinkybių apie savo šiuo metu gaunamas pajamas. Atsakovė turi asmenine nuosavybe ginčo nekilnojamus daiktus (duomenys neskelbtini) - žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą, kuriame gyvena su šalių nepilnamečiais vaikais, ir malkinę.

Teismo vertinimu, ieškovo turtinė padėtis, vertinant ją pagal gaunamas pajamas ir turimą turtą, yra žymiai geresnė už atsakovės turtinę padėtį. Ieškovas gauna ženkliai didesnes nei atsakovė pajamas Ieškovas gauna nuolatines pajamas, nurodė, kad šiuo metu vos ne jis gauna minimalų darbo užmokestį (apie 700 Eur), tačiau tokį darbo užmokestį pats sau ir nusistatė, būdamas (duomenys neskelbtini) įmonės akcininku ir vadovu. Be to, kadangi šioje byloje nevertintini ieškovo įgyto ir turimo turto Švedijos Karalystėje turto, Švedijoje įkurtos įmonės grynojo pelno klausimai, toliau išlieka abejonės dėl ieškovo M. K. tikrosios turtinės padėties, o atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką abejonės dėl turinės padėties visuomet yra vertinamos vaikų naudai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, sveikatos, gabumų ir pan., bet jų tenkinimo ribas apibrėžia, be kita ko, tėvų galimybės. Tai nereiškia, kad skyrium gyvenantis tėvas (motina) privalo tenkinti prabangos poreikius, jei tai leidžia jo turtinės galimybės, tačiau taip pat tai nereiškia, kad tėvas (motina), turintis didesnes galimybes, vaiko poreikius gali tenkinti tik minimaliose ribose.

Kaip jau minėta, teismų praktikoje nurodoma, kad vaiko būtinųjų poreikių patenkinimas sietinas su minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžiu, kai nėra nustatyta jokių duomenų, kad vaiko poreikiai būtų mažesni ar didesni. Tokios išlaidos kaip būsto komunalinių mokesčių dalis, išlaidos maistui, aprangai, higienos priemonėms, ugdymo priemonėms, lėšos, susijusios su papildomu ugdymu, lėšos, skirtos laisvalaikio praleidimui, yra akivaizdžios, jos yra būtinos ir neišvengiamos, todėl atsakovė neturi pareigos pateikti įrodymų, pvz., kasos kvitų, kiek kiekvieną mėnesį skiria vaikų maistui ar pan. Teismų suformuota praktika, jog minimalios mėnesinės algos kriterijus, sprendžiant dėl vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo, yra orientacinis, reiškia, kad būtent tokių būtinųjų išlaidų suma paprastai atitinka minimalios mėnesinės algos sumą. Minimaliai mėnesinei algai didėjant paprastai kartu auga ir kainos valstybėje, todėl didėja ir vaikų poreikiams patenkinti reikalingos išlaidos. Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios, tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.

Šalių nepilnamečių vaikų poreikiai yra susiformavę nuo vaikų gimimo, šalims gyvenant kartu, jie augindami vaikus, laikėsi tokio požiūrio, kad vaikai, jų ugdymas, lavinimas yra prioritetiniai dalykai svarstant šeimos biudžeto paskirstymą. Vien tas faktas, kad vaikų tėvų santykiai nutraukiami, negali lemti to, kad būtų atsisakyta jau susiformavusių vaikų poreikių užtikrinimo. Byloje nustatyta, kad ieškovas turi didelę verslo patirtį, yra ilgametis bendrovių akcininkas ir vadovas, gauna nuolatines pajamas.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje MMA yra 840 Eur arba 633 Eur atskaičius mokesčius. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika iš atsakovo turėtų būti priteistas ne mažesnis kaip 316 Eur dydžio išlaikymas vaikams periodinėmis išmokomis.

Kaip jau buvo minėta, šiai dienai valstybė taip pat skiria paramą šalių vaikams, mokėdama išmokas pagal Lietuvos Respublikos Išmokų vaikams įstatymą. Šiuo metu vienam vaikui skiriama po 80,50 Eur per mėnesį (nuo 2022-06-01 LR Vyriausybės 2022-05-23 nutarimas Nr.528). Šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, papildomai vienam vaikui skiriama 47,38 Eur. Taigi, valstybės parama kiekvienam šalių vaikui sudaro 127,88 Eur per mėnesį.

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą). Akivaizdu, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Atsakovė L. A. patikslintu priešiniu ieškiniu prašo iš ieškovo M. K. priteisti 14260 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą.

Patikslintame priešiniame ieškinyje atsakovė nurodo, kad Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas vaikų išlaikymui nuo 2020 sausio 1 d. iki pradinio ieškinio pareiškimo dienos yra sumokėjęs atsakovei 7640 Eur, arba 282,96 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, ieškovo skola skaičiuojant reikalaujamą priteisti išlaikymo sumą (400 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, arba 10800 Eur per devynis mėnesius) sudarytų 3160 Eur. Laikotarpiu nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. rugpjūčio mėn. ieškovas mokėjo 250 Eur kiekvienam vaikiui išlaikymą (arba iš viso 7500 Eur), ieškovo skola skaičiuojant reikalaujamą priteisti išlaikymo sumą (400 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, arba 12000 Eur per dešimt mėnesių) sudarytų 4500 Eur. Laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki šiol (t. y. iki 2022 m. birželio mėn.) ieškovas mokėjo po 180 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui (arba išviso 5400 Eur per dešimt mėnesių), ieškovo skola skaičiuojant reikalaujamą priteisti išlaikymo sumą (400 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, arba 12000 Eur per dešimt mėnesių) sudarytų 6600 Eur. Tokiu būdu paskaičiuota ieškovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą sudaro 14260 Eur (3160 Eur + 4500 Eur + 6600 Eur).

Ieškovas M. K. su šiuo reikalavimu kategoriškai nesutinka, teigia, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra, jis visada prisidėjo prie vaikų išlaikymo.

Kaip jau buvo minėta, atsakovė į bylą neteikia jos reikalavimą priteisti iš ieškovo 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. sausio 1 d. kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti, pagrindžiančių įrodymų. Konkretaus kiekvieno vaiko poreikių dydžio atsakovė nei priešieškinyje, nei patikslintame ieškinyje, nei pateiktose išlaidų lentelėse nenurodė. Ji nenurodė ir konkrečių kiekvieno vaiko išlaikymo išlaidų už laikotarpį iki 2020 m. sausio 1 d. Vien pats faktas, jog ginčo laikotarpiu šalių vaikai gyveno su ieškove, savaime nėra pagrindas priteisti ieškovės nurodomą 14260 Eur dydžio įsiskolinimą, nes ieškovė, reikšdama tokio pobūdžio reikalavimą, turėjo byloje įrodyti ne tik tai, kad vaikai ginčo laikotarpiu gyveno su ieškove, bet ir tai, kad atsakovas nevykdė savo pareigos ir prie vaikų išlaikymo pagal savo tuometines galimybes neprisidėjo arba nepakankamai prisidėjo, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir kiekvieno iš tėvų galimybes teikti išlaikymą ginčijamu laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju byloje buvo kilusi būtent atsakovei pareiga įrodyti, koks būtinas išlaikymo dydis buvo reikalingas kiekvienam vaikui, kokia konkrečiai dalimi prie vaiko išlaikymo prisidėjo kiekvienas iš tėvų.

Bylos duomenis rodo ir pati atsakovė tai nurodo, kad jog ieškovas prie vaikų išlaikymo ginčo laikotarpiu prisidėjo, skirdamas iki 2020 m. spalio 2 d., trijų nepilnamečių vaikų išlaikymui 7640 Eur, arba 282,96 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį; nuo 2020 m. spalio mėnesio iki 2021 m. rugpjūčio mėnesio ieškovas mokėjo 250 Eur kiekvienam vaikiui išlaikymą; nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki šiol ieškovas moka po 180 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui.

Ieškovo teigimu, jis nuolat dirbo Švedijoje ir Lietuvoje, gaudavo pastovias, nuolatines nemažas pajamas, kurias skirdavo bendriems poreikiams tenkinti, gyvenamojo namo remontui, įrengimui, statybai, pirko visas reikalingas statybines medžiagas išskirtinai savo asmeninėmis lėšomis. Tada samdė darbininkus namo įrengimo darbams. Už atliktus namo įrengimo (elektros įrengimo darbai, perdangos įrengimas, grindų klojimas, katilinės įrengimas, langų ir durų pastatymas, santechnikos darbai, vandentiekio ir nuotekų pajungimo darbai, stogo dengimas ir kt.) atskirų patalpų įrengimą, vidaus apdailą, supirktus baldus nuo 2007-01-05 iki 2019 metų jo asmeninėmis lėšomis apmokėta 200464,54 Eur. Be to sklype buvo atlikti gerbūvio darbai, lygintas sklypo reljefas, įrengtas lauko baseinas. Taip pat buvo pastatyta malkinė. Šis turtas buvo pritaikytas šalių poreikiams ir bendram gyvenimui. Šalys šiame name kartu gyveno iki 2019 metų pabaigos, iki nutrūko jų santykiai ir ieškovas pradėjo gyventi atskirai.

2016 metais namo įrengimo ir statybos darbai buvo baigti ir šalys name apsigyveno, VĮ Registrų centras duome­nimis, namo statybos pabaiga įregistruota 2016 m. birželio 7 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu. Tuo pačiu pagrindu ir laiku buvo įregistruota ir malkinė.

Ieškovas M. K. mano, jog ieškovo ir atsakovės santykiai patvirtina jų jungtinę veiklą, uždirbtų lėšų naudojimą bendriems interesams, bendro turto sukūrimui ir bendrų šeimos poreikių tenkinimui. Toks šalių santykių kvalifikavimas atitinka teisės normas ir bendrai kasacinio teismo praktikai dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrą dalinę nuosavybę.

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo teismo pripažinti nekilnojamąjį turtą žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esantį namą bei malkinę, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės veiklos rezultatu ir pripažinti kiekvienam iš bendraturčių po ½ žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės dalį bei atidalinti M. K. atitenkančią nurodyto nekilnojamojo turto dalį, ja asmeninės nuosavybės teise priteisiant atsakovei L. A., M. K. naudai priteisiant kompensaciją, lygią pusei ekspertizės aktu nustatytos dabartinės nekilnojamojo turto vertės. Taip pat ieškovas pateikė alternatyvų reikalavimą, jeigu teismas spręstų, kad ieškovas neįrodė buvus susitarimą dėl jungtinės veiklos ir jo asmeninio indėlio sukuriant turtą, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės L. A. 200464,54 Eur piniginę kompensaciją už asmenines lėšas, investuotas į atsakovei asme­ninės nuosavybės teise priklausantį turtą adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovė L. A. patikslintu priešiniu ieškiniu prašo ieškovo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus, neteisėtus ir neteisingus (neturinčius nei faktinio, nei juridinio pagrindo). Prašo pripažinti ieškovą M. K. ir atsakovę L. A. laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2019 m. pabaigos vykdžius jungtinę veiklą (gyvenus kaip šeima) ir priteisti atsakovės L. A. naudai iš ieškovo M. K. jungtinės veiklos dalijamą rezultatą - 159202 Eur. Nurodė, jog nekilnojamąjį turtą, (duomenys neskelbtini), atsakovė asmeninėmis lėšomis įgijo asmeninės nuosavybės teise 2004 m. balandžio 16 d., t. y. dar iki tol, kol 2005 m. prasidėjo ieškovo ir atsakovės draugystė (t. y. iki jungtinės veikos pradžios). Ji neneigia, kad atsakovei ir ieškovui gyvenant kartu, gyvenamasis namas ir jo aplinka buvo nuolatos bendromis pastangomis ir lėšomis tvarkomi, tačiau nesutinka, kad tai buvo daroma išimtinai ieškovo lėšomis, ir dėl to ieškovui priklausytų kompensacija. 2005 m. ieškovas su atsakove jau pradėjo gyventi kartu, vedė bendrą ūkį, t. y. vykdė bendrą jungtinę veiklą (todėl, jei ir buvo gerinamas atsakovės turtas, tai jis buvo gerinamas iš bendro jungtinės veiklos rezultato - bendrų šeimos pinigų); ir , net jei, atsakovas ir turėjo asmeninių pinigų ir asmeniniais pinigais prisidėjo prie turto gerinimo, jis (ieškovas) turi įrodyti, kiek dėl tokio ieškovo indėlio (darbų bei pinigų) pasikeitė (padidėjo) atsakovės asmeninės nuosavybės teise valdomo turto vertė, t. y. ar vertė padidėjo tiek, kad turtas tapo du kartus vertingesnis ir ieškovui dėl to gali teisėtai priklausyti ½ turto. Šalių jungtinės veiklos rezultatu (objektu), šiuo atveju, gali būti tik žemės sklypo bei gyvenamojo namo pagerinimo vertė 2019 m. pabaigoje - 2020 m. pradžioje, t. y. tiek, kiek šalims gyvenant kartu ir vykdant jungtinę veiklą dėl šalių indėlio (darbais ir pinigais) pasikeitė žemės sklypo bei gyvenamojo namo vertė jungtinės veiklos pabaigoje.

Atsakovės įsitikinimu, šioje byloje būtų sąžininga ir teisinga arba dalinti visą turtą, kuris buvo sukurtas ieškovo ir atsakovės (jungtinės veiklos pagrindu) šalims gyvenat kartu (t. y. nuo 2005 m. iki 2019 m. pabaigos), arba ieškovui atkakliai neigiant, jog tarp šalių buvo susiklostę partnerystės - jungtinės veiklos santykiai (t. y. nebuvo nei bendro turto, nei pajamų), nedalinti turto, kuris asmeninės nuosavybės teise yra valdomas kiekvienos šalies. Ne atsakovė prašė ieškovo įrengti atsakovės nuosavybės teise valdomą gyvenamąjį namą, o pats ieškovas atsakovės turtą tvarkė savo iniciatyva, tą darė pats savo nuožiūra laisva valia ir viską darė sau, atsakovei ir savo nepilnamečiams vaikams. Ieškovui toks turto atsakovės turto tvarkymas tiko iki pat 2019 m. pabaigos. Atsakovės įsitikinimu, visi ieškovo atlikti darbai ir išleisti pinigai savo prasme artimiausi neatlygintiniam sandoriui - dovanojimui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). malkinė, kaip nekilnojamojo turto objektas buvo sukurtas 2016 m., todėl tik šis turtas (šio turto vertė 2019 m. pabaigoje - 2020 m. pradžioje) galėtų būti laikoma kaip jungtinės veiklos rezultatu. 2013 m. vasario 26 d. buvo įkurta UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), kurios vieninteliu akcininku buvo ieškovas. Atsižvelgiant į tai jog ieškovas minėta turtą įgijo (turėjo) šalims gyvenant kartu ir vykdant bendrą jungtinę veiklą, todėl šis turtas laikytinas bendrosios jungtinės veiklos rezultatu. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2019 m. (2019 m. buvo paskutiniai metai, kuomet šalys gyveno kartu) uždirbo 278665 Eur grynojo pelno, (šis įrodymas buvo teiktas į bylą 2021 m. liepos 2 d.). Pusė šio rezultato turėjo atitekti atsakovei, kaip jungtinės veiklos dalyvei, todėl atsakovė šią sumą - 139332,50 Eur prašo priteisti atsakovės naudai. Ieškovė papildomai paaiškina, jog faktą, kad ieškovas sau išmokėjo dividendus patvirtina ieškovo banko sąskaitos išrašas: 23841,77 Eur išmokėti 2020 m. sausio 5 d.; 12625,35 Eur išmokėti 2020 m. kovo 5 d.; 22988,93 Eur išmokėti 2020 m. balandžio 28 d.

Byloje ieškovo prašymu buvo paskirta ginčo turto ekspertizė nekilnojamojo turto, registruoto atsakovės vardu, žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), vertės nustatymui. Pagal ekspertizės aktą minėto nekilnojamojo turto statybos kaina 2005 metais buvo 46000 Eur; 2019 metais, kai nutrūko šalių santykiai, buvo 236000 Eur ir šiuo metu yra 376000 Eur.

Ieškovo teigimu, gyvendamas kartu su atsakove neįregistravęs santuokos, jis asmeninėmis lėšomis darė atsakovei nuosavybės teise priklausančio namo remontą, pilnai jį įrengė, pritaikė savo ir vaikų poreikiams; gyvenant kartu atsakovės pajamos buvo mažos ir ji su vaikais buvo išlaikoma ieškovo; šalys rūpinosi bendra buitimi ir poilsiu bei turto įsigijimu, jo priežiūra ir išlaikymu, aplinkiniams demonstravo artimą emocinį ryšį ir leido suprasti juos esant pora; kartu su atsakove tvarkė buitį, augino vaikus; šalių buitis namuose, kai jis būdavo grįžęs į Lietuvą, buvo bendra. Ieškovo teigimu, ginčo šalys gyveno siejamos bendro tikslo sukurti šeimą ir ne tik, nes vykdomo gyvenamojo namo pagerinimo tikslas taip pat buvo bendras, atliktas siekiant, kad ginčo šalys turėtų tinkamas sąlygas gyventi kartu ir auginti vaikus. Ieškovas mano, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad šalys buvo sutarusios dėl jungtinės veiklos ir nuo 2005 m. iki 2020 m. sausio 1 d. šalis siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, jog jis ir, pagal išgales atsakovė, prisidėjo prie abiejų jų materialinės gerovės, gyveno bendrai kaip šeima ir kūrė bendrą ateitį, jo asmeninėmis lėšomis įrengė ginčo gyvenamąjį namą bei sutvarkė žemės sklypą, t. y. sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje šalių dalys yra lygios. Ieškovo manymu, nustačius, kad ieškovas investavo asmenines pinigines lėšas bei įdėjo darbą, sprendžiant klausimą dėl kompensacijos dydžio, svarbu išsiaiškinti, koks ieškovo įnašas į bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą buvo atliktas, ir nustatyti teisingo dydžio piniginę kompensaciją. Rašytiniais įrodymais jis pagrindė 200464, 54 Eur per laikotarpį nuo 2007 iki 2017 metų aš asmeninėmis lėšomis investicijas į atsakovės vardu įregistruotą turtą, kuris laikytinas šalių bendru turtu. Šiuo atveju akivaizdu, kad jo investicijos į atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą ir jame esantį namą bei malkine buvo ne epizodinės, o nuolatinės ir ilgalaikės, jo investuotų lėšų dėka turto vertė gero­kai išaugo, žemės sklypas buvo sutvarkytas, išlygintas, užsėta žole, įrengtas lauke esantis baseinas, namas buvo užbaigtas, pilnai įrengtas su ypatingais patogumais - baseinais, pirtimi, masažinėmis voniomis ir pan. Ieškovas, atsižvelgiant į tai, kad neprašo pripažinti jam nuosavybės teisės į konkrečią turto dalį, žemės sklypas ir jame pastatyti statiniai - gyvenamasis namas, malkinė lieka atsakovei, ieškovo dalis tame atsakovei nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamajame turte nenustatyta, į jį nepretenduoja, jungtinės veiklos susitarimas pasibaigė 2019 metų pabaigoje, ieškovo asmeninėmis lėšomis apmokėtas gyvenamojo namo pagerinimas, jam turi būti kompensuotas, būtų pagrįsta priteisti iš atsakovės 188000 Eur (376000 Eur / 2).

Dėl alternatyvaus reikalavimo ieškovas nurodo, kad teismui nekonstatavus tarp šalių jungtinės veiklos susitarimo bei turto bendrumo, kad nors jis su atsakove gyveno nesusituokę, nutrūkus jų bendram gyvenimui, turi faktinį, moralinį, bei teisinį pagrindą reikalauti iš atsakovės kompensacijos už asmenines investuotas lėšas. Kadangi partnerių santykiai Lietu­vos teisės sistemoje nėra sureguliuoti, jo reikalavimas kildinamas pagal analogiją su CK 3.98 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią sutuoktinis turi teise į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavy­be, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Akivaizdu, kad jei ne ieškovo asmeninės lėšos, šiai dienai atsakovė neturėtų tokio namo, koks jis yra dabar. Nutrūkus mūsų santykiams, atsakovės žinioje lieka visas turtas, ir visa iš jo gautina turtine nauda, kuri sukurta mano asmeninėmis lėšomis. Kadangi sklypas su namu atsakovės įsigytas iki jų pažinties, reikalauti dalies namo nuosavybės teisės jis neturi pagrindo, nes prie paties namo pirkimo neprisidėjo, bet vienareikšmiškai prisidėjo prie namo statybos ir įrengimo. Kasacinio teismo praktikoje nustatyta, kad sutuok­tinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią panaudotu asmeninių lėšų. statybinių medžiagų, darbo vertę. Kai vienas sutuoktinis iš savo asmeninių lėšų ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, toks pagerinimas sukuria teisines prielaidas sutuoktiniui pagrįstai tikėtis kompensacijos už įdėtus daikto pagerinimus. Tokia materialinė kompensacija reikštų turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleistų nė vienam nepagrįstai praturtėti kito sąskaita. Prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo sutuoktinio teisių gynimo būdas laikytinas tokio turto pagerinimo, atlikto vieno sutuoktinio asmeninėmis lėšomis, darbu, vertės kompensavimas. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kokiu teisiniu pagrindu (jeigu nebuvo jungtinės veiklos susitarimas) atsakovė gavo iš ieškovo 200464 Eur, kokiu teisiniu pagrindu ieškovas apmokėjo namo remonto ir namų apyvokos daiktų įsigijimo kaštus. Nesant teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio) ieškovo prievolei sumokėti 200464 Eur atsirasti, atsiranda atsakovės prievolė grąžinti ieškovui turtą, kurį ji gavo be jokio teisinio pagrindo. Taikant analogiją su CK 3.98 straipsnio 2 dalimi, ieškovas turi turiu teisę reikalauti iš atsakovės 200464,54 Eur kompensacijos už jo asmenines lėšas, investuotas į atsakovei priklausantį turtą.

Teismas sprendžia, kad šioje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl jungtinės veiklos teisinių santykių tarp nesusituokusių asmenų, nesant rašytinės bendros jungtinės veiklos sutarties. Ieškovas įrodinėja, kad su atsakove gyveno drauge, vedė bendrą ūkį, kurį tvarkė kartu asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu bei buvo partneriai šeimos sukūrimo tikslu, o atsakovės L. A. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas adresu (duomenys neskelbtini) - žemės sklypas, gyvenamasis namas, malkinę buvo jų jungtinės veiklos objektai, todėl alternatyviu reikalavimu prašo ginčo teisinius santykius kvalifikuoti, kaip sutartinę jungtinę veiklą. Atsakovė taip pat nurodo, kad nuo 2005 m. šalys, turėdamos aiškų bendrą tikslą - sukurti šeimą ir materialinį gerbūvį tiek Lietuvoje, tiek ir Švedijoje, vieningai ir sėkmingai tikslo siekė bendromis pastangomis: ieškovas užsiėmė verslais Lietuvoje ir Švedijoje, tuo aprūpindamas šeimą, o atsakovė augino tris vaikus bei rūpinosi namų ūkiu Lietuvoje. Atsakovė nurodo, kad ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas įgijo šalims gyvenant kartu ir vykdant bendrą jungtinę veiklą, todėl šis turtas laikytinas bendrosios jungtinės veiklos rezultatu.

Kasacinio teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose nurodoma, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę ir jų santykiams taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014).

Nesant rašytinės jungtinės veiklos sutarties, tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtinamas kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais ir pan.). Taigi nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Įstatymuose nenustatyta draudimo, eliminuojančio tam tikrus įrodymus, jų rūšis ar grupes. Aplinkybė, kad šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas ex-ante bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisę susitarti, kokį turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011).

Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).

Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu. Netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto objekto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, 18 punktas). Pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 38 punktą ir jame nurodytą ankstesnę kasacinio teismo praktiką). Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Be to, kaip matyti iš pateiktų duomenų į bylą, patvirtinančių ieškovo pajamas 2005 – 2019 metais, ieškovas turėjo nuolatines pakankamas pajamas, kaip UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius, per 2013 - 2019 metus uždirbo 1077847,24 Eur, įskaitant darbo užmokestį, dienpinigius, dividendus, todėl tikėtina turėjo galimybę vykdyti ginčo namo statybos ir įrengimo darbus. Bylos nagrinėjimo metu į bylą surinkti M. K. turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai, iš kurių galima spręsti, kad jis turėjo pakankamai lėšų finansuoti ginčo gyvenamojo namo įrengimą, remontą. Tuo tarpu iš duomenų apie atsakovės pajamas matyti, jog atsakovės pajamos 2005-2019 metais buvo minimalios. Atsakovei per darbo laikotarpį UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadybininke nuo 2014-05-15 iki 2020-07-31 buvo išmokėta 22.203,63 Eur darbo užmokesčio, 10980,00 Eur dienpinigių, viso 33183,66 Eur, vidutiniškai, skaičiuojant visų metų vidurkį, atsakovės pajamos iš darbo įmonėje siekdavo apie 448,00 Eur per mėnesį. 2020 metais ji dirbo Z. A. ĮI ir jos darbo užmokestis buvo 588,21 Eur per mėnesį. Duomenų apie kitas pajamas nėra.

Atsakovė neįrodė ir nepagrindė, jog buvo šalių susitarimas sukurti konkretų turtą, t. y. įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl patikslintas priešinis ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 176, 185 straipsniai).

Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje jos atstovas taip pat nurodė, jog atsakovės turto gavimas iš ieškovo gali būti vertinamas kaip dovanojimas neatlygintinai, siekiant kilnaus tikslo padėti, kadangi su ieškove planavo ateities santykius, mainais už tai nieko nereikalaujant. Turtas perduotas neatlygintinai, priešingu atveju atsakovė šių dovanų būtų nepriėmusi.