Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. J. patikslintą ieškinį atsakovei M. R. C. F. ir atsakovės M. R. C. F. patikslintą priešieškinį ieškovui G. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo D. Z., išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Dėl išlaikymo priteisimo

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Dėl teismo sprendimo vykdymo

Dėl bylinėjimosi išlaidų

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Dėl išlaikymo dydžio nustatymo

Dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Dėl trečiojo asmens D. Z. pašalinimo iš bylos

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Dėl išlaikymo dydžio nustatymo

Dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Dėl trečiojo asmens pašalinimo iš bylos

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

34. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas patikslinto ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, o taip pat sprendimo dalies, kuria nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamete šalių dukra tvarka, priteistas išlaikymas vaikui bei išlaikymo įsiskolinimas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

36. Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

38. Vadovaudamasi aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo išaiškinimais, teisėjų kolegija ieškovo prašyme nurodytų motyvų nevertina kaip išimtinės situacijos, lemiančios būtinumą skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

39. Pažymėtina, kad šalys ir (ar) jų atstovai dalyvavo teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, todėl turėjo visas galimybes pateikti visus, jų manymu, ginčui išspręsti reikšmingus paaiškinimus. Šalių pozicijos išsamiai išdėstytos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad buvo užtikrinta ir realizuota šalių teisė būti išklausytiems. Kasacinis teismas, remdamasis Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) išaiškinimais, savo jurisprudencijoje taip pat yra pasisakęs ir tuo aspektu, kad teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas gali būti pateisinamas aukštesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

40. Apibendrindamas aukščiau nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepažeidžia šalių teisių ir užtikrina civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų įgyvendinimą, todėl ieškovo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl naujų įrodymų

41. Spręsdama dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teisėjų kolegija pažymi, jog bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis).

44. Teisėjų kolegija, susipažinusi su naujai teikiamais įrodymais, pažymi, jog nėra galimybės nustatyti garso įrašų padarymo laiko ir aplinkybių, be to iš garso įrašuose pateikiamų pokalbių ištraukų, nėra galimybės nustatyti viso pokalbio turinio ir konteksto. Kartu pažymėtina, kad nesat galimybės nustatyti garso įrašų padarymo laiko, teismas neturi pagrindo išvadai, kad šalis aptariamų įrodymų neturėjo galimybės į bylą pateikti anksčiau. Nurodytų motyvų pagrindu, o taip pat ir nenustačius pagrindų taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovės teikiamus garso įrašus.

Dėl teismingumo

45. Ieškovas yra Filipinų Respublikos pilietis. Atsakovė turi dvigubą pilietybę – Filipinų Respublikos ir Jungtinės Karalystės (2019 m. gegužės 16 d. dokumentas Nr. DOK-26291). Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad šalių dukra A. G. F. J. turi dvigubą pilietybę – Filipinų Respublikos ir Jungtinės Karalystės (2019 m. rugpjūčio 27 d. dokumentas Nr. DOK-100241). Jungtinė Karalystė iki 2020 m. sausio 31 d. buvo Europos Sąjungos valstybė narė. Atsakovė su vaiku iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką persikėlė gyventi 2018 m. birželio mėnesį. Nagrinėjama byla iškelta 2019 m. balandžio 16 d. Byloje pareikšti reikalavimai dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Taigi, nagrinėjama byla yra su tarptautiniu elementu.

46. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018, 13, 14, 18 punktai). Tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ir ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017, 15 punktas). Nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja Europos sąjungos ar tarptautinės teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018, 23 punktas).

47. Tais atvejais, kai tarptautinis elementas yra susijęs su ES valstybe nare, išskyrus Daniją, taikomi ES reglamentai. Šie ES reglamentai ir jų nustatytos jurisdikcijos taisyklės turi viršenybę prieš CPK nustatytas tarptautinio teismingumo taisykles (CPK 780 straipsnis).

48. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymu (pakeitimu) ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymu, jurisdikcijos spręstina vadovaujantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – reglamentas „Briuselis II bis“) nuostatomis, o dėl ieškinio reikalavimų priteisti išlaikymą – vadovaujantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas) nuostatomis. Tiek reglamento „Briuselis II bis“, tiek ir Išlaikymo reglamento prasme pagrindiniu kriterijumi sprendžiant dėl pareikštų reikalavimų teismingumo yra ginčo šalių ir (arba) vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta.

49. Klausimams dėl išlaikymo priteisimo yra taikomas 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (Išlaikymo reglamentas). Jurisdikcijos taisyklė, kuri nustatyta tėvų pareigoms, taip pat galioja ir išlaikymo prievolėms, nes pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio d punktą teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti bylą dėl tėvų pareigų, turi jurisdikciją nagrinėti ir išlaikymo prievolių klausimą, jei šioje byloje toks klausimas keliamas papildomai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017). Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. birželio mėnesį atsakovė su dukra iš Jungtinės Karalystės persikėlė gyventi į Lietuvos Respubliką. Bylos iškėlimo momentu (2019 m. balandžio 16 d.) atsakovės ir šalių vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje, todėl ši byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

Dėl teisėjo šališkumo

50. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismo teisėjos šališki samprotavimai teismo sprendime atsakovės M. R. C. F. naudai, iš esmės diskriminuojant ieškovą dėl tautybės ir gyvenamosios vietos Filipinų Respublikoje, savaime patvirtina civilinę bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumą atsakovės naudai, pažeidžiant ieškovo teisę į teisingą teismą. Teisėjos šališkumas pasireiškė viso proceso metu, be kita ko, darant spaudimą ieškovui ir į jo privataus gyvenimo šeimos bylą trečiuoju asmeniu atsakovės pusėje įtraukiant D. Z., kuris nėra ginčo teisinių santykių dalyvis ir jo teisėms bei pareigoms teismo sprendimas nesukelia jokių teisinių padarinių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems ieškovo argumentams.

51. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai.

52. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors apeliantas nurodė, jog viso proceso metu teismas jam darė spaudimą, tačiau tokių savo teiginių nekonkretizavo ir nepagrindė, todėl apeliacinės instancijos teismas juos pripažįsta deklaratyviais.

53. Pažymėtina, jog procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022).

54. Vadovaudamasis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su teismo sprendimo motyvacija, o taip pat ir dėl trečiojo asmens D. Z. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, patys savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka. Darydama tokią išvadą teisėjų kolegija svarbia aplinkybe pripažįsta ir tai, kad ieškovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nesinaudojo savo procesine teise pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai (CPK 68 straipsnis). Vadinasi, jam nebuvo kilę abejonių dėl teisėjos nešališkumo.

55. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas nenurodė ir nepagrindė nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, nenurodė kitokių konkrečių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjos nešališkumo. Nurodytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pagrindo spręsti, kad civilinę bylą išnagrinėjo šališka pirmosios instancijos teismo teisėja, nėra.

56. Apelianto teigimu, teismas sprendime ne tik nenurodė, kaip jis vertina ieškovo G. J. ir jo atstovų pateiktus teisinius ir faktinius argumentus dėl ginčo esmės, tame tarpe dėl vaiko teisių pažeidimų, bet ir nenurodė byloje pateiktų įrodymų įvertinimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo tokius ieškovo argumentus pripažinti pagrįstais.

57. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek EŽTT jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. d. H. prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismas nustatė visas esmines bylai teisingai išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes, identifikavo ir įvertino esminius byloje keliamus klausimus bei į juos argumentuotai atsakė, pateikė motyvuotus argumentus dėl byloje nagrinėjamo ginčo išsprendimo, įvertino byloje surinktus įrodymus.

58. Šiuo atveju bylos medžiagos visuma leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą, todėl vien tai, kad, ieškovo manymu, teismo sprendimo motyvai nėra pakankamai išsamūs, o taip pat tai, kad ne visi ieškovo pateikti įrodymai ar nurodomos aplinkybės buvo išsamiai aptarti teismo sprendime, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo pareigą motyvuoti procesinius sprendimus, reikalavimus.

Dėl trečiojo asmens pašalinimo iš bylos

59. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs vieningą praktiką CPK 47 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo klausimu, konstatuodamas, kad teismo nutartį dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, neįtraukimo į bylą gali skųsti tik tie asmenys, kuriems nutartis neleidžia įstoti į bylą, bet ne kiti dalyvaujantys byloje asmenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-425-178/2017; 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1059-585/2019; 2022 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-529-467/2022), o nutartį dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, pašalinimo iš bylos gali skųsti tik tie asmenys, kurie pašalinami iš bylos, bet ne kiti dalyvaujantys byloje asmenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-507-302/2020; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1369-370/2020; 2022 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-415-464/2022; 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-476-910/2022).

60. Taip pat nėra suvaržomos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės į teismo nutarties (ne)įtraukti į bylą trečiųjų asmenų instancinę peržiūrą, nes šis teismo procesinis sprendimas gali būti kvestionuojamas, pateikiant apeliacinį skundą dėl byloje priimto galutinio teismo procesinio sprendimo.

61. Apelianto teigimu, teismo sprendimu nesprendžiama dėl atsakovės sutuoktinio D. Z. interesų ir sprendimas tiesiogiai neturės įtakos jo teisėms ar pareigoms. D. Z. įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu, kai teismo sprendimas jo teisėms ir pareigoms nesukurs jokių pasekmių, vilkina civilinės bylos nagrinėjimą, pažeidžia proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, diskriminuoja ieškovą ir pažeidžia ieškovo teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems ieškovo argumentams.

62. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Pagal šio straipsnio 5 dalį, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos.

63. Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva pasirengimo bylą nagrinėti teismo posėdyje stadijoje (CPK 225 straipsnio 5 punktas) sprendžia, ar tam tikrus asmenis, atsižvelgiant į jų teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, įtraukti dalyvauti byloje nurodytu procesiniu statusu, taip pat ir dėl nepagrįstai įtrauktų asmenų pašalinimo iš bylos (CPK 47 straipsnio 5 dalis), to reikalauja civilinio proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principai, taip pat siekis užtikrinti su ginču susijusių asmenų teises bei teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021).

64. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

65. Tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Kita vertus, spręsdamas tokio asmens įtraukimo klausimą, teismas negali reikalauti, kad asmuo pagrįstų savo dalyvavimą byloje tuo, jog byla turės tiesioginės įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes tokie padariniai būdingi tik bylos šaliai arba trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-403/2020, 31 punktas).

66. D. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismo sprendimas turės įtakos jo turtinėms teisėms ir pareigoms kadangi jis ir atsakovė yra sutuoktiniai ir nėra sudarę vedybų sutarties. Į bylą nesant pateiktų priešingų duomenų, teisėjų kolegija sprendžia, kad D. Z. ir atsakovės po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Nagrinėjamoje byloje, be kita ko, sprendžiami išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei šalių dukrai priteisimo iš ieškovo klausimai. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad D. Z., dalyvaudamas šioje byloje atsakovės pusėje, siekia išvengti savo teisinės padėties pablogėjimo (bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo), todėl laikytinas turinčiu pakankamą teisinį suinteresuotumą nagrinėjamos bylos baigtimi.

67. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo prašymas iš trečiųjų asmenų pašalinti D. Z. yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

68. Iš bylos duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė šias faktines aplinkybes – ieškovas G. J. ir atsakovė M. R. C. F. yra nepilnametės A. G. F. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys santuokos sudarę nebuvo. 2017 m. vasario 18 d. M. R. C. F. kartu su nepilnamete dukra A. G. F. J. išvyko iš Filipinų Respublikos į Jungtinę Karalystę, kur apsigyveno. Nuo 2018 m. birželio mėnesio atsakovė kartu su šalių dukra iš Jungtinės Karalystės persikėlė gyventi į Lietuvos Respubliką, kur gyvena iki šiol. 2018 m. birželio 27 d. M. R. C. F. sudarė santuoką su D. Z. (1 t., b. l. 48). 2022 m. gegužės 7 d. ieškovas Filipinų Respublikoje sudarė santuoką su J. N. V., (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra A. I. P. J..

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

69. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).

70. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas).

74. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas nesutiko dėl šalių vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką. Kita vertus, į bylą nėra pateiktas teismo priimtas sprendimas dėl vaiko grąžinimo į Filipinų Respubliką. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovo argumentai, susiję su atsakovės neteisėtu vaiko išvežimu, yra nepagrįsti.

76. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad šiuo metu ieškovo turtinė padėtis yra nepalyginamai geresnė, nei atsakovės. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad vaikui gyvenant su motina, visi šalių dukros poreikiai (ne tik būtinieji) yra pilnai patenkinami. Aplinkybė, kad ieškovas turi didesnes galimybes, nei ieškovė, užtikrinti papildomų (ne tik būtinųjų) šalių vaiko poreikių finansavimą, pati savaime nesudaro pagrindo spręsti esant būtinumui vaiko gyvenamąją vietą keisti nustatant ją su ieškovu.

77. Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino jo teiktų įrodymų dėl vaiko nuteikinėjimo ieškovo atžvilgiu, kas yra svarbus faktorius sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Dėl to, ieškovo nuomone, buvo priimtas neteisėtas sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovo argumentais neturi pagrindo sutikti.

78. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2021 m. spalio 4 d. teismo posėdžio, kurio metu per teismo psichologą buvo išklausyta šalių vaiko nuomonė, garso įrašą, sprendžia, kad teismas, įvertinęs išsakytą vaiko nuomonę, pateiktus vaiką apklaususios teismo psichologės J. V. apibendrinimus, tinkamai motyvuota žodine nutartimi atsisakė tenkinti ieškovo procesinį prašymą paskirti kompleksinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę, siekiant nustatyti ar vaikas yra nuteikinėjamas prieš tėvą. Pažymėtina, jog teismo psichologo apklausiama šalių dukra paaiškino, kad mama jai nedraudžia bendrauti su tėčiu (2021 m. spalio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 27 min.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių dukros amžių (8 metai) bei aplinkybę, kad vaiko bendravimas su tėvu maždaug nuo dviejų metų amžiaus vyksta iš esmės nuotolinio ryšio priemonėmis, sprendžia, kad vaiko esamam ryšiui su tėvu susiformuoti neabejotinai turėjo būti dedamos ir atsakovės pastangos, sudominant ir motyvuojant mažametį vaiką bendravimui su tėvu nuotolinio ryšio priemonėmis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prie ieškovo 2021 m. gegužės 24 d. prašymo paskirti minėtą teismo ekspertizę pridėti įrodymai, įskaitant ir nuo 2019 m. gruodžio iki 2021 m. vasario mėnesio padarytus vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas ieškovo bendravimas su vaiku, taip pat neteikia pagrindo išvadai, kad, nagrinėjamu atveju, siekiant teisingai išnagrinėti ginčą buvo būtina aptariamos teismo ekspertizės išvada.

79. Dėl argumento, kad broliai ir seserys turi augti drauge, kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, jog teismas turi išsiaiškinti, ar vaikas, dėl kurio gyvenamosios vietos nustatymo vyksta ginčas, turi brolių ir seserų, kiek laiko ir kur jie yra gyvenę kartu, kur broliai ir seserys gyvena bylos nagrinėjimo metu, ar tėvai yra susitarę dėl šių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, kokie yra brolių ir seserų tarpusavio santykiai. Minėta, kad ieškovas sudarė santuoką su J. N. V. ir jiems (duomenys neskelbtini)gimė dukra A. I. P. J.. Nagrinėjamu atveju, svarbia laikytina ta aplinkybė, kad ginčo nagrinėjimo metu tarp šalių dukros ir ieškovui 2023 m. vasario mėnesį gimusios antros dukros, kaip seserų pagal tėvo liniją, abipusis ryšys iš esmės nebuvo susiformavęs. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei į byloje nustatytą artimą šalių dukros ir jos motinos emocinį ryšį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šalių vaiko interesus labiau atitiktų aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumo išsaugojimas. Todėl, nagrinėjamu atveju, būtent šiam veiksniui teiktinas prioritetas prieš seserų neišskyrimo principą.

80. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymas ne jos kilmės valstybėje, nesudaro pagrindo vienareikšmei išvadai, kad vaikas praras savo tautinį identitetą. Bendraudami su vaiku tiek motina, tiek tėvas gali prisidėti prie vaiko identiteto susiformavimo.

81. Apelianto teigimu, teismas visiškai netyrė ir nevertino, kokiomis sąlygomis dukra augtų, jeigu jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškovu. Vertindamas tik vienos ginčo šalies pateiktus įrodymus, teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą. Teisėjų kolegija tokius argumentus laiko nepagrįstais. Tai, kad teismas sprendime atskirai neaptarė visų ieškovo nurodytų aplinkybių ir (ar) į bylą teiktų įrodymų, nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas šių įrodymų netyrė ir (ar) jų nevertino priimdamas sprendimą.

82. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.

83. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas veiksnys, turintis įtakos vaiko psichologinei būklei, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).

84. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

85. Kasacinio teismo praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos, yra: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis kaip vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

86. Bylos duomenys patvirtina, kad šalių dukra 2017 m. vasario 18 d. kartu su motina išvyko iš Filipinų Respublikos į Jungtinę Karalystę. Atsakovė kartu su šalių dukra nuo 2018 m. birželio mėnesio iš Jungtinės Karalystės persikėlė gyventi į Lietuvą, kur gyvena iki šiol. Vadinasi, šalių dukra jau beveik šešerius metus gyvena su motina kitoje valstybėje, nei jos tėvas.

87. Bylos duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp motinos ir dukters neabejotinai yra susiformavęs pastovus ir nuolatinis emocinis / psichologinis ryšys. Apeliantas taip pat neginčija faktinės aplinkybės, kad šalių dukros ryšys su motina stiprus, mergaitė nuo gimimo visą laiką nuolat gyveno savo motinos gyvenamojoje aplinkoje, kurią laiko savo namais, prie jos pripratusi. Tuo tarpu, per pastaruosius beveik šešerius metus tėvas su dukra gyvai bendravo tik keletą kartų, kitas vaiko ir tėvo bendravimas vyko išskirtinai nuotoliniu būdu, todėl nėra pagrindo išvadai, kad tarp ieškovo ir šalių dukters emocinis ryšys yra toks pats stiprus kaip ir su atsakove.

88. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2021 m. spalio 4 d. teismo posėdžio garso įrašą nustatė, kad šalių dukra į klausimą, kur ji norėtų gyventi, atsakė, kad norėtų gyventi Kaune su mama ir tėte D. (2021 m. spalio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 20 min. 00 s.). Vaiką išklausiusi teismo psichologė patvirtino, kad vaikas geba išreikšti savo nuomonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys neteikia pagrindo išvadai, kad vaiko išreikštas noras gyventi su savo motina prieštarautų šalių nepilnametės dukros interesams. Priešingai, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, vaiko gyvenime yra užtikrinamas stabilumas, saugumas.

89. Aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas, nustatant ją kartu su tėvu, gyvenančiu Filipinų Respublikoje, reikštų faktinį vaiko atskyrimą nuo jo motinos, vaikui įprastos aplinkos pakeitimą į visiškai kitą aplinką, kas neabejotinai neigiamai paveiktų vaiko emocinę būklę, todėl neatitiktų geriausių vaiko interesų.

90. Apibendrindamas tai, kas anksčiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria šalių dukros gyvenamoji vieta nustatyta su motina.

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

91. Ieškovas byloje buvo pareiškęs alternatyvų reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su dukra A. G. J. nustatymo. Apeliaciniu skundu ieškovas ginčija teismo sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo kontaktinio bendravimo trukmės, teritoriniu bei išlaidų, susidariusių vykdant bendravimo tvarką, paskirstymo tarp šalių, aspektais.

93. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).

95. Iš viešai skelbiamų duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad šalių vaiko lankomoje Kauno Prano Mašioto pradinėje mokykloje mokinių vasaros atostogos prasideda nuo 2024 m. birželio 12 d. ir tęsiasi iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. (https://masiotas.kaunas.lm.lt/ugdymas/#atostogos). Bendra mokinių vasaros atostogų trukmė sudaro 81 d. (liepos ir rugpjūčio mėnesiais bendrai 62 kalendorinės dienos ir birželio mėnesį 19 kalendorinių dienų). Įvertinusi aptartas aplinkybes bei vadovaudamasi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti teismo sprendimą, nustatant, kad ieškovas su dukra vaiko vasaros atostogų metu bendrauja iš esmės lygiomis dalimis su vaiko motina, t. y. 41 kalendorinę dieną (81/2).

97. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

98. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

99. Pirmosios instancijos teismas sprendimą nustatyti bendravimo teritoriją pagal motinos gyvenamąją vietą motyvavo tuo, jog mergaitės socialinių interesų centras yra Lietuvoje, ir jos gyvenamoji vieta nustatoma su motina. Nors teismas netenkino atsakovės prašymo apriboti ieškovo bendravimą su dukra tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau uždraudė ieškovui be atsakovės sutikimo su vaiku išvykti į kitą šalį (sprendimo 107 ir 108 punktai). Taigi, ieškovo galimybė jam nustatytu laiku bendrauti su vaiku ne motinos gyvenamosios vietos valstybėje priklauso nuo atsakovės valinio sprendimo.

100. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti teismo motyvai nėra pakankami vaiko bendravimo su tėvu ribojimui teritoriniu aspektu. Į bylą nėra pateikta tokių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovo tikslas yra išvežti vaiką iš motinos gyvenamosios vietos valstybės ir jo neteisėtai negrąžinti. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė teigia, jog ji nuo bylos nagrinėjimo pradžios reiškė nerimą, kad ieškovas vaiko į Lietuvą gali negrąžinti. Nurodoma, jog ieškovas 2023 m. birželio mėnesį atvykęs į Lietuvos Respubliką siekė išsivežti dukrą į Filipinus jau šią vasarą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės, kaip ir tos atsakovės nurodomos aplinkybės, kad ieškovas inicijavo jos bei jos sutuoktinio atžvilgiu eilę procesų ir tyrimų, kurie pasibaigė nenustačius atsakovės ir trečiojo asmens neteisėtų veiksmų, negali būti laikomos objektyviais duomenimis, sudarančiais pagrindą konstatuoti realią vaiko neteisėto išvežimo (pagrobimo) grėsmę. Todėl ieškovo bendravimo su dukra jam nustatytu laiku apribojimas teritorijos atžvilgiu iki vaiko pilnametystės nėra pateisinamas ir (ar) objektyviai pagrįstas geriausiais vaiko interesais.

102. Teisėjų kolegija pritaria tokiems atsakovės argumentams ir svarbia aplinkybe laiko tai, kad Filipinai nuo Lietuvos yra nutolę daugiau nei 9 000 kilometrų, todėl vien skrydis trunka itin ilgą laiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia kelionė 8 metų amžiaus vaikui, be abejo, būtų itin sudėtinga tiek fizine, tiek ir psichologine prasme. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas nuo 2017 m. vasario mėnesio su dukra iki šiol tiesiogiai bendravo tik keletą kartų (vieną kartą dukrą aplankė Jungtinėje Karalystėje 2018 m., Lietuvoje dukrą aplankė laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio pabaigos iki 2020 m. vasario pabaigos ir 2023 m. birželio mėnesį).

103. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra reikalingas pereinamasis laikotarpis tam, kad vaikas iš pradžių priprastų sau įprastoje aplinkoje pakankamai ilgą nepertraukiamą laiką (41 kalendorinę dieną) praleisti su tėvu, atskirai nuo motinos. Pereinamuoju laikotarpiu tėvas turės galimybę susipažinti su vaiko dienos rutina, dienotvarke, įpročiais. Tik po to galėtų būti pereinama prie ilgalaikio bendravimo vaikui iš esmės svetimoje aplinkoje Filipinuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, būdama vyresnio amžiaus, šalių dukra galės aiškiau suformuluoti savo poreikius ir bendravimo ne motinos gyvenamosios vietos valstybėje metu išsakyti juos tėvui, kuris turi pareigą į juos atsižvelgti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog aptarti argumentai sudaro pagrindą pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos vaiko vasaros atostogų laikotarpiu, nustatant pereinamąjį laikotarpį, t. y. vaiko vasaros atostogų metu vyksiantį tėvo ir dukros bendravimą teritoriniu aspektu ribojant tik iki dukrai sukaks 10 metų (2025 m. gegužės 27 d.), kaip tai buvo numatyta atsakovės priešieškinyje (CPK 376 straipsnis).

105. Minėta, kad teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.

106. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad maksimalus tėvo ir šalių dukros bendravimas neatitiktų vaiko interesų. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nustatytą bendravimo tvarką privalės vykdyti abi šalys, todėl atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą reiškiamos abejonės, kad ieškovas nevykdys bendravimo tvarkos ne vasaros laikotarpiu, nelaikytinos objektyviu pagrindu šioje dalyje netenkinti apeliacinio skundo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent bendravimo ne atostogų metu, tėvas turės galimybę geriau susipažinti su dukros rutina, pomėgiais. Teisėjų kolegija deklaratyviais ir nepagrįstais laiko atsakovės argumentus, kad, ieškovui nemokant lietuvių kalbos, nukentės vaiko ugdymo procesas. Visų pirma, pažymėtina, kad ir pati atsakovė nemoka lietuvių kalbos. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovas laisvai bendrauja anglų kalba, kuri Lietuvoje yra plačiai paplitusi. Galiausiai pažymėtina, kad pagal prašomą nustatyti bendravimo tvarką, nuo pirmadienio iki trečiadienio ugdymosi procesą galės kontroliuoti pati atsakovė. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog mėnesio laiko bendravimas nuo trečiadienio popietės iki sekmadienio vakaro galėtų pakenkti dukros ugdymo procesui.

107. Teisėjų kolegija, siekdama užkirsti kelią tolimesniems šalių ginčams, o taip pat sklandaus bendravimo tvarkos įgyvendinimo tikslu sprendžia esant tikslinga nustatyti išankstinio įspėjimo apie planuojamą bendravimą terminą (CPK 376 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad prašomoje nustatyti bendravimo tvarkoje ne dukros vasaros atostogų metu bendravimo laikas tiksliau nėra apibrėžiamas, teisėjų kolegija sprendžia, jog apie šio bendravimo laiką turi būti pranešama anksčiau, nei apie vasaros atostogų bendravimo laiką (CK 1.5 straipsnis). Nustatytina, kad ieškovo bendravimo laikas su nepilnamete dukra ne dukros vasaros atostogų metu turi būti suderintas el. paštu ne vėliau kaip prieš 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų iki bendravimo ne dukros vasaros atostogų metu tvarkos įgyvendinimo pradžios.

108. Vadovaujantis nurodytais argumentais, teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka keistina, nustatant, kad: „Ieškovas G. J., gim. (duomenys neskelbtini), su nepilnamete dukra A. G. J. , gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja 1 (vieną) mėnesį Lietuvoje ne dukros vasaros atostogų metu. Ieškovo buvimo Lietuvoje metu (išskyrus, kai bendravimas vyksta dukros vasaros atostogų metu), ieškovas su nepilnamete dukra bendrauja 5 (penkias) dienas per savaitę: kiekvieną trečiadienį pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą kiekvieną sekmadienį 19 val.“.

110. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nagrinėjamu atveju nėra duomenų, apie šalių vaiko išvežimo neteisėtumą, tačiau dėl to ieškovas nepraranda teisės reikalauti, kad dėl atsakovės vienašališku sprendimu pakeistos vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos visos ar dalis jo patiriamų papildomų išlaidų, siekiant bendrauti su dukra, būtų kompensuojamos. Pažymėtina, kad tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016).

111. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl dalies ieškovo kelionių išlaidų atlyginimo, įvertina bylos šalių turtinę padėtį.

113. Ieškovas nurodo, kad skrydžio iš Filipinų į Lietuvą ir atgal kaina yra apie 1 200 Eur (žr. ieškovo baigiamosios kalbos 67 punktą). Teisėjų kolegija patikrinusi viešai skelbiamą informaciją, nustatė, kad 2024 m. vasarai skelbiamos skrydžių kainos ieškovo nurodytos sumos neviršija (Eurhttps://lektuvubilietai.lt/lt/flights/search/departure_city:VNO/arrival_city:MNL/departure_date:2024-06-30/comeback_date:2024-08-30/adults:1/children:0/infants:0?language=lit).

114. Atsakovė savo nesutikimą su reikalavimu apmokėti dalį bendravimo išlaidų iš esmės grindė finansinių galimybių neturėjimu. Teisėjų kolegija įvertina, kad nustatytiems dukters poreikiams (1 000 Eur/mėn.) atsakovė jai tenkančiai daliai patirs 500 Eur/mėn. išlaidas. Atsakovė į bylą pateikė įrodymus apie jos šeimos išlaidas, kurių suma buvo padalinta iš trijų asmenų ir sudarė 380 Eur/mėn. maistui, higienos ir namų apyvokos prekėms; 30 Eur/mėn. medikamentams; 170 Eur/mėn. būsto išlaidoms; 200 Eur/mėn. transporto išlaidoms; 95 Eur/mėn. atostogoms ir laisvalaikiui. Bendra aptartų išlaidų suma 1 375 Eur (500+380+30+170+200+95). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartas išlaidas, taip pat kitas protingo dydžio atsakovės išlaidas (aprangai, nenumatytas išlaidas ir pan.), sprendžia, kad atsakovė pagal gaunamas mėnesines pajamas (4 093 Eur neatskaičius mokesčių) turėtų finansinę galimybę esmingai nepabloginant jos finansinės padėties iš dalies prisidėti prie ieškovo kelionės išlaidų.

115. Bylos duomenys patvirtina, kad iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio, t. y. prieš savo noru nutraukiant darbo santykius, ieškovo pajamos buvo beveik perpus didesnės (apie 8 948,81 Eur neatskaičius mokesčių) nei atsakovės (4 093 Eur). Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą aplinkybę, bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sprendžia, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o teismo sprendimas pakeistinas, nustatant, kad atsakovė turėtų apmokėti 25 procentus ieškovo kelionės iš Filipinų Respublikos į Lietuvos Respubliką ir atgal (ir priešingai) išlaidų, įskaitant lėktuvo, autobuso, traukino ir pan. bilietų išlaidas.

116. Teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 7 punkte nustatyta: „Vaiko kelionės išlaidas į užsienį bei grįžimą į motinos gyvenamosios vietos valstybę tėvai apmoka lygiomis dalimis“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė negali būti įpareigota atlyginti vaiko kelionės išlaidas iš bet kurios užsienio valstybės į Lietuvą ir atgal, nes yra atsakinga tik už tai, kad be atsakovo sutikimo išvežė vaiką nuolat gyventi į Lietuvą.

117. Nors šis punktas apelianto nėra ginčijamas, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad siekiant išvengti prielaidų kilti ginčams tarp šalių dėl minėto punkto vykdymo, tikslinga jį pakeisti pagal ieškinio reikalavimą, nurodant, kad vaiko kelionės į Filipinų Respubliką bei grįžimo į motinos gyvenamosios vietos valstybę išlaidas, įskaitant lėktuvo, autobuso, traukino ir pan. bilietų išlaidas, tėvai apmoka lygiomis dalimis (CPK 376 straipsnis).

118. Minėta, jog apeliantas ginčija teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas jo reikalavimas jam su dukra bendraujant Lietuvos Respublikoje papildomai priteisti iš atsakovės pusę jo buvimo Lietuvos Respublikoje išlaidų. Nurodo, kad bendravimo išlaidos atsirado išimtinai dėl atsakovės kaltės, todėl ji turi bent 50 proc. prisidėti prie išlaidų kompensavimo. Teisėjų kolegija šiuos ieškovo argumentus laiko iš dalies pagrįstais.

119. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

120. Konstatavus, kad atsakovė yra atsakinga už tai, kad be ieškovo sutikimo išvežė šalių vaiką nuolat gyventi į Lietuvą ir dėl to atsirado bendravimo tvarkos įgyvendinimo išlaidos, yra pagrindas ieškovui iš atsakovės priteisti dalį jo patiriamų bendravimo išlaidų, įskaitant ir išlaidas, susijusias su ieškovo įgyvendinant nustatytą bendravimo tvarką laikinu apsigyvenimu Lietuvoje.

121. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo suformuluotas reikalavimas priteisti iš atsakovės pusę jo buvimo Lietuvos Respublikoje išlaidų atlyginimo yra visiškai nekonkretus. Tenkinus tokį reikalavimą, galimai kiltų tolimesni šalių ginčai dėl priimto teismo sprendimo vykdymo.

122. Aptariamas reikalavimas yra susijęs su bendravimo tvarkos su vaiku praktiniu įgyvendinimu. Vadinasi, egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, nulemiantis teismo aktyvų vaidmenį.

123. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys; žr., pvz., pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

124. Teisėjų kolegija vertina, kad nurodyti argumentai sudaro pagrindą ieškovo prašomas priteisti išlaidas susieti su konkrečiu dydžiu – minimalių vartojimo poreikių dydžiu (MVPD). Šis rodiklis nurodo asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį. 2023 m. gruodžio 22 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Dėl 2024 metų minimalių vartojimo poreikių dydžio patvirtinimo patvirtintas 2024 metų MVPD sudaro 446 Eur. Pagal apeliacinės instancijos teismo pakeistą bendravimo su vaiku tvarką, ieškovas su vaiku 2024 m. Lietuvoje bendrautų ne daugiau kaip 10 savaičių, t. y. 2,5 mėn. Skaičiuojant MVPD per 2,5 mėnesio, susidaro 1 115 Eur (446 x 2,5).

125. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nutarties 114 punkte išdėstytais argumentais, sprendžia, kad atsakovė pagal gaunamas mėnesines pajamas (4 093 Eur neatskaičius mokesčių) turėtų finansinę galimybę esmingai nepabloginant jos finansinės padėties proporcingai ieškovo bendravimo su vaiku Lietuvoje laikotarpiui MVPD neviršijančia suma prisidėti prie ieškovo bendraujant su dukra Lietuvoje patiriamų išlaidų.

126. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką, nustatant, kad „Jeigu G. J., gimimo data (duomenys neskelbtini), su dukra bendrauja Lietuvos Respublikoje, papildomai M. R. C. F. , gimimo data (duomenys neskelbtini), privalo apmokėti ir pusę jo buvimo Lietuvos Respublikoje išlaidų, neviršijančių Lietuvos Respublikoje patvirtinto minimalių vartojimo poreikių dydžio, proporcingai ieškovo bendravimo su vaiku Lietuvoje laikotarpiui. Tokias išlaidas M. R. C. F. , gimimo data (duomenys neskelbtini), apmoka per 5 dienas nuo G. J., gimimo data (duomenys neskelbtini), šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų išsiuntimo jam žinomu M. R. C. F. , gimimo data (duomenys neskelbtini), el. pašto adresu dienos“.

127. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina ir kt.) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku (vaikais) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl išlaikymo dydžio nustatymo

128. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

129. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

130. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

131. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

133. Pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

134. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16- 706/2016). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinio pajėgumo (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

135. Pagrindinis kriterijus, apskaičiuojant nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymo dydį, yra vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus.

136. Nagrinėjamoje byloje atsakovė šalių vaiko poreikių dydį įrodinėjo pateikdama vaiko poreikių lentelę bei rašytinius įrodymus (sutartis su ugdymo įstaigomis, kvitus, banko sąskaitos išrašą) (2019 m. gegužės 16 d. dokumento numeris DOK-26291 priedai; 2022 m. gruodžio 1 d. dokumento numeris DOK-148223 priedai).

138. Šioje lentelėje nurodytos tokios mėnesinės išlaidos vaikui: darželis – 440 Eur; gyvenamosios vietos nuoma ir komunaliniai mokesčiai – 160 Eur; medikamentai, papildai – 25 Eur; maistas – 70 Eur; laisvalaikis, atostogos – 80 Eur; ugdymosi priemonės, žaislai – 55 Eur; higienos, skalbimo reikmenys – 30 Eur; transporto išlaidos – 30 Eur; apranga – 90 Eur; neplanuotos išlaidos – 20 Eur.

139. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės pateiktomis UAB „Ilgas ūsas“ pagal 2018 m. birželio 4 d. sudarytą Vaiko priežiūros ir ugdymo sutartį Nr. 59 išrašytomis sąskaitomis faktūromis, nustatė, kad mokesčio už šalių vaiko ugdymą nuo 2018 m. birželio mėnesio iki – 2019 m. rugpjūčio mėnesio vidurkis sudarė 373,25 Eur. Atsižvelgiant į tai poreikių lentelėje nurodytos išlaidos darželiui mažintinos iki 373 Eur.

140. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės pateikto elektroninio susirašinėjimo su buto nuomotoja turiniu, nustatė, kad jame nurodytų komunalinių mokesčių už įvairius metų mėnesius vidurkis sudaro 112 Eur (79+138+75+150+136+94/6) (2019 m. rugpjūčio 12 d. dokumento numeris DOK-94606 priedai). Į bylą pateikta 2018 m. rugpjūčio 23 d. Gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), sutartis. Iš šios sutarties nustatyta, kad atsakovės šeimos buto nuomos mokestis – 360 Eur/mėn. (2019 m. gegužės 16 d. dokumento numeris DOK-26291 priedai). Atsižvelgiant į nurodytą, poreikių lentelėje įrašytos išlaidos gyvenamosios vietos nuomai ir komunaliniams mokesčiams mažintinos iki 157 Eur ( 360+112/3).

141. Poreikių lentelės skiltyje „Laisvalaikis, atostogos, laisvalaikio prekės“ nurodyta 80 Eur/mėn. suma. Tokią sumą apeliacinės instancijos teismas pripažįsta išdidinta, nepagrįsta realiai būtent vaikui patirtomis išlaidomis, todėl sumažina ją iki protingo dydžio – 40 Eur/mėn. Tais pačiais argumentais suma ugdymosi priemonėms, žaislams mažintina iki 20 Eur; suma skalbimo reikmenims mažintina iki 15 Eur, bei suma aprangai sumažintina iki 55 Eur. Kitos poreikių lentelėje nurodytos sumos pripažįstamos protingo dydžio bei pagrįstomis.

142. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei 2019 m. rugpjūčio 12 d. pareiškus reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, pagrįstas ir įrodytas vaiko poreikių dydis sudarė 800 Eur/mėn. (373+157+25+70+50+20+15+30+40+20).

143. 2021 m. spalio 12 d. atsakovė pateikė naują vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodė, kad vaiko poreikiams reikalinga suma yra 1 176 Eur/mėn. (dokumentas numeris DOK-128657). Šioje lentelėje nurodytos tokios mėnesinės išlaidos vaikui: mokykla Kolpingo – 420 Eur; maitinimas mokykloje – 111 Eur; gyvenamosios vietos nuoma ir komunaliniai mokesčiai – 160 Eur; medikamentai, papildai – 35 Eur; maistas – 110 Eur; laisvalaikis, atostogos – 90 Eur; ugdymosi priemonės, žaislai – 60 Eur; higienos, skalbimo reikmenys – 35 Eur; transporto išlaidos – 35 Eur; apranga – 100 Eur; neplanuotos išlaidos – 20 Eur.

144. Atsakovė pateikė 2021 m. birželio 28 d. Kolpingo pradinės mokyklos sutartį bei 2021 m. spalio 11 d. sąskaitą faktūrą, iš kurių matyti, kad ugdymo procesas prasidėjo 2021 m. rugsėjo 1 d., ugdymo paslaugų kaina – 420 Eur, o teikiamo maitinimo kaina – 111 Eur (2021 m. spalio 12 d. dokumentas numeris DOK-128657). Todėl aptartos išlaidos, kaip ir gyvenamosios vietos nuomos ir komunalinių mokesčių išlaidos laikytinos pagrįstomis rašytiniais įrodymais.

145. Poreikių lentelės skiltyje „Maistas“ nurodyta 110 Eur/mėn. suma. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad Kolpingo mokykloje penkias dienas per savaitę vaikui buvo išpirkti pusryčiai, pietūs ir vakarienė, nurodytą sumą laiko išdidinta ir sumažina iki 85 Eur.

146. Poreikių lentelės skiltyje „Laisvalaikis, atostogos, laisvalaikio prekės“ nurodyta 90 Eur/mėn. suma. Tokią sumą apeliacinės instancijos teismas pripažįsta išdidinta, nepagrįsta realiai būtent vaikui patirtomis išlaidomis, todėl sumažina ją iki protingo dydžio – 50 Eur/mėn. Tais pačiais argumentais suma ugdymosi priemonėms, žaislams mažintina iki 20 Eur; suma medikamentams mažintina iki 30 Eur; suma skalbimo reikmenims mažintina iki 20 Eur, suma aprangai sumažintina iki 50 Eur. Kitos poreikių lentelėje nurodytos sumos pripažįstamos protingo dydžio bei pagrįstomis.

147. Apibendrindama nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstas ir įrodytas vaiko poreikių dydis aptariamu laikotarpiu sudarė 1 000 Eur (420+111+160+30+85+50+20+20+35+50+20).

148. Apeliantas nesutikdamas su teismo nustatyta vaiko poreikių suma nurodo, kad ginčijamame teismo sprendime, nustatydamas vaiko poreikių dydį, teismas neįvertino 2022 m. gruodžio 1 d. atsakovės pateiktos poreikių lentelės.

150. Šioje lentelėje nurodytos tokios mėnesinės išlaidos vaikui: mokykla, ugdymo priemonės – 375 Eur; gyvenamosios vietos nuoma ir komunaliniai mokesčiai – 170 Eur; medikamentai, papildai – 30 Eur; maistas, higienos, skalbimo priemonės, namų apyvokos reikmenys, dienpinigiai mokyklai – 380 Eur; laisvalaikis, atostogos – 95 Eur; ugdymosi priemonės, žaislai – 45 Eur; transporto išlaidos – 200 Eur; apranga – 135 Eur; neplanuotos išlaidos – 20 Eur.

153. Akcentuotina, kad vaiko dienpinigiai maistui yra įtraukti ir į 380 Eur/mėn. poreikių lentelės skiltį „Maistas, higienos, skalbimo reikmenys, namų apyvokos reikmenys, vaiko dienpinigiai maistui mokyklai“. Bylos duomenys patvirtina, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. šalių dukra mokykloje pradėjo lankyti pirmą klasę. Iš viešai skelbiamų duomenų teisėjų kolegija nustatė, jog nepriklausomai nuo šeimos pajamų ir be atskiro prašymo pateikimo, nemokami pietūs mokykloje skiriami visiems priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams (https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/aktualu-auginantiems-mokyklinio-amziaus-vaikus-nemokamas-maitinimas-mokykloje-ir-parama-mokinio-reikmenims-isigyti?lang=lt).Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tokios su ugdymu susijusios atsakovės nurodytos išlaidos, kaip dienpinigiai maistui, mokestis į klasės fondą, mokyklinių išvykų apmokėjimas nėra patiriamos mokinių atostogų, įskaitant ir vasaros atostogų metu. 2022 m. gruodžio 1 d. patikslintame priešieškinyje prie vaiko poreikių priskiriama 20 Eur/mėn. pagal Anglų kalbos būrelio mokymo sutartį. Į bylą pateikta 2022 m. rugsėjo 16 d. sudaryta Anglų kalbos būrelio sutartis patvirtina, kad vaikui lankant visas pamokas, mokestis būtų 13,75 Eur/mėn. (165 Eur visų pamokų kaina/12 mėnesių). Į bylą pateiktas rašytinis įrodymas iš MB „Moku plaukti“ tinklapio patvirtina, kad atsakovės pateiktos 2022 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais patirtos išlaidos bendrai 318 Eur sumai buvo už dvejas 5 dienų plaukimo stovyklas (2023 m. sausio 9 d. dokumento numeris DOK-3019 priedas). Todėl minėtos išlaidos skaičiuotinos ne kaip periodinės po 159 Eur (318/2), o kaip vienkartinės ir sudaro 26,5 Eur/mėn. (318 Eur/12 mėn.). Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad poreikių lentelės skiltyje „Mokykla, ugdymo priemonės“ suma yra išdidinta, todėl mažintina iki protingo dydžio 200 Eur/mėn.

154. Atsakovė 2022 m. gruodžio 1 d. patikslintame priešieškinyje nurodė, jog buto komunaliniai mokesčiai per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 120 Eur/mėn. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės pateikto elektroninio susirašinėjimo su buto nuomotoja turiniu, nustatė, kad jame nurodytų komunalinių mokesčių už įvairius metų mėnesius vidurkis sudaro 112 Eur (79+138+75+150+136+94/6) (2019 m. rugpjūčio 12 d. dokumento numeris DOK-94606 priedai). Pateikiamoje vaiko poreikių lentelėje skiltyje „Gyvenamosios vietos nuoma + komunaliniai mokesčiai“ įrašyta 170 Eur/mėn., paaiškinant, kad į šią sumą įtraukiamos ir namų atnaujinimo išlaidos. Teisėjų kolegija pažymi, kad ne bet kokios namų atnaujinimo išlaidos gali būti priskiriamos prie vaiko poreikių tenkinimui būtinų išlaidų. Kartu pažymima, kad vaikui skirtiems ilgalaikio pobūdžio pirkiniams (baldams, interjero detalėms) išlaidos nėra pastovios, jos patiriamos ne kasmet, dėl to jos neįtrauktinos į būtinąsias vaiko išlaidas, o dėl jų būtinumo turėtų būti sprendžiama atskiriant jas nuo kasdienių vaiko poreikių. Į bylą pateikta 2018 m. rugpjūčio 23 d. Gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, iš kurios nustatyta, kad atsakovės šeimos buto nuomos mokestis – 360 Eur (2019 m. gegužės 16 d. dokumento numeris DOK-26291 priedai). Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, vaiko poreikių lentelėje skiltyje „Gyvenamosios vietos nuoma + komunaliniai mokesčiai“ įrašyta 170 Eur/mėn. suma mažintina iki 157 Eur/mėn. (360+112/3). Teisėjų kolegija įvertinusi aukštas medikamentų kainas, atsakovės sudarytoje poreikių lentelėje nurodomą 30 Eur sumą medikamentams pripažįsta pagrįsta.

155. 2022 m. gruodžio 1 d. patikslintame priešieškinyje pateiktoje vaiko poreikių lentelėje skiltyje „Maistas, higienos, skalbimo reikmenys, namų apyvokos reikmenys, vaiko dienpinigiai maistui mokyklai“ nurodyta 380 Eur/mėn. suma. Teisėjų kolegija įvertina vaiko amžių ir jo poreikį sveikai ir subalansuotai maitintis, o taip pat šalyje jau ilgą laiką fiksuojamą itin didelį maisto produktų kainų augimą, kitų prekių ir paslaugų brangimą, sprendžia, kad atsakovės nurodyta suma yra protingo dydžio.

156. Poreikių lentelės skiltyje „Laisvalaikis, atostogos, laisvalaikio prekės“ nurodyta 95 Eur/mėn. suma. Tokią sumą apeliacinės instancijos teismas pripažįsta išdidinta, nepagrįsta realiomis būtent vaikui patirtomis išlaidomis, todėl sumažina ją iki protingo dydžio – 65 Eur/mėn.

157. Atsakovės sudarytoje poreikių lentelėje nurodoma, kad vaiko žaislams per mėnesį išleidžiama 45 Eur, tačiau šios sumos paaiškinime lentelėje nurodoma „vaikai (kita) 470 + vaikų žaislai 82=552/12=45“. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta suma nėra pagrįsta realiomis išlaidomis įvardintai paskirčiai, todėl vaiko žaislams skirtina suma sumažintina iki protingo dydžio – 20 Eur/mėn.

158. Iš viešai skelbiamų duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad vaiko gyvenamoji vieta yra visai greta vaiko lankomos mokyklos. Atsakovei nepateikus objektyvių įrodymų, susijusių su vaiko transportavimo išlaidomis, teisėjų kolegija neturi pagrindo į vaiko poreikių lentelę įtrauktas 200 Eur/mėn. išlaidas transportui ir automobilio nuomai laikyti pagrįstomis ir/ar protingo dydžio. Kartu teisėjų kolegija vertina, kad automobilio nuomos sutartis gali būti nutraukta, jos sąlygos gali keistis, todėl nagrinėjamu atveju apskaičiuojant šalių vaiko kasdienių poreikių dydį, nėra pagrindo įtraukti atsakovės ir/ar jos sutuoktinio vardu sudarytos automobilio nuomos sutarties kaštus. Aptartų argumentų pagrindu vaikui tenkančios transporto išlaidos mažintinos iki 50 Eur/mėn.

160. Akivaizdu, kad auginant vaiką gali atsirasti nenumatytų išlaidų, todėl atsakovės sudarytoje poreikių lentelėje nurodoma 20 Eur neplanuotų išlaidų suma pripažintina pagrįsta.

161. Apibendrinant tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šalių dukters poreikiai sprendimo priėmimo metu sudarė 1 000 Eur/mėn. (200+157+30+380+65+20+50+80+20).

162. Apelianto teigimu, reikalavimas priteisti išlaikymą pareikštas tik su patikslintu priešieškiniu 2019 m. rugpjūčio 12 d., todėl nepagrįstai teismas priteisė išlaikymą nuo pradinio ieškinio, kuris pateiktas teismui 2019 m. birželio 13 d. Be to, pirmosios instancijos teismas išlaikymo įsiskolinimą priteisė nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. Vadinasi, ieškovas už du mėnesius –2019 m. birželį ir liepą turi mokėti dvigubai – tiek išlaikymo įsiskolinimą, tiek išlaikymo kompensaciją. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija sutinka.

163. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Turtinės vaiko teisės į išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Nagrinėjamu atveju išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas pagal materialinio reikalavimo dėl išlaikymo vaikui pareiškimo teismui momentą. Atsakovė 2019 m. birželio 12 d. teismui pateiktu priešieškiniu nereiškė reikalavimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Toks reikalavimas buvo pareikštas 2019 m. rugpjūčio 12 d. patikslintame priešieškinyje. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas patikslina teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, nurodant, kad išlaikymas vaikui priteisiamas nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d.

165. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

166. Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

167. Minėta, kad ieškovas į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso vertingas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, keturi žemės sklypai. Ieškovui taip pat priklauso transporto priemonė. Ieškovo mėnesinės pajamos neatskaičius mokesčių nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio sudarė nuo 8 483,50 USD (apie 7 338,99 Eur) iki 9 150,11 USD (apie 8 948,81 Eur). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, patvirtinančias ieškovo labai gerą turtinę padėtį, bei vadovaudamasi nutarties 165-166 punktuose nurodyta teismų praktika sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju vaiko pinigai gali būti panaudoti kitiems (ne būtiniesiems) vaiko poreikiams tenkinti.

168. Apelianto teigimu, teismas visiškai neįvertino pasikeitusios ieškovo finansinės situacijos. Ieškovas šiuo metu nedirba ir gyvena iš santaupų. Ieškovas patiria daug laiko sąnaudų dėl vaiko globos bylos užsienyje, todėl šiuo metu nedirba. Ieškovas turi pareigą rūpintis ne tik šalių dukra A., bet ir naujagime dukra A. . Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.

169. Visų pirma pažymėtina, kad teismas įvertino aplinkybę dėl ieškovo darbo santykių nutraukimo savo noru nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio (teismo sprendimo 82 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo specialybę (žiniatinklių programuotojas), sprendžia, kad jo darbo pobūdis leidžia darbą organizuoti nuotoliniu būdu, lanksčiu darbo grafiku. Ieškovas viso teisminio proceso metu yra atstovaujamas profesionalių teisininkų. Aptartų aplinkybių pagrindu atmetamas, kaip nepagrįstas ieškovo argumentas, jog jis negali dirbti dėl laiko sąnaudų, susijusių su nagrinėjama byla. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas turi pasaulinėje darbo rinkoje itin paklausią ir gerai apmokamą profesiją. Todėl jo priimtas sprendimas šiuo metu nedirbti negali būti pagrindu priteisti mažesnį, nei reikalingas šalių vaiko poreikiams patenkinti išlaikymą.

170. Pažymėtina, kad antro vaiko gimimo aplinkybė savaime nereiškia, jog ieškovo turtinė padėtis pablogėjo. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Tai, kad ieškovas šiuo metu augina dar vieną nepilnametį vaiką ir tai reikalauja iš ieškovo papildomų išlaidų nepilnamečio vaiko išlaikymui, yra logiška ir suprantama, šios aplinkybės iš esmės byloje nėra ginčijamos. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bendrą ieškovo turtinę padėtį, kuri vertintina kaip labai gera, neturi pagrindo spręsti, jog tai, kad ieškovas šiuo metu augina dar vieną nepilnametį vaiką, iš esmės blogina ieškovo turtinę padėtį ir blogina tiek, kad tai sudarytų pagrindą ieškovo reikalavimo dėl 215 Eur išlaikymo šalių nepilnametei dukrai priteisimo tenkinimui (CPK 178 straipsnis).

171. Apeliantas teigia, kad atsakovei dėl savo aplaidumo nesikreipus dėl jai priklausančios Kauno miesto savivaldybės 100 Eur kompensacijos už darželį, ji pati turi prisiimti privataus darželio kaštus. Ieškovas į bylą nėra pateikęs duomenų, kurie patvirtintų egzistavus objektyvias galimybes atsakovei gauti aptariamą kompensaciją. Todėl teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus pripažįsta deklaratyviais bei neįrodytais.

173. Kascinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai vaikas išvežamas gyventi į užsienio valstybę abiejų tėvų sutarimu, tai abu tėvai sąmoningai prisiima padidėjusių išlaidų, tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius, naštą, priklausomai nuo užsienio valstybės, kurioje jis gyvena, aukštesnio pragyvenimo lygio. Tačiau jeigu vienas iš tėvų nepritaria vaiko gyvenamajai vietai užsienio valstybėje, tai tas iš tėvų, dėl kurio iniciatyvos vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, turi prisiimti tam tikra dalimi padidėjusias išlaidas tenkinant vaiko poreikius. Šis kriterijus dažniausiai sutampa su tėvų turtinės padėties kriterijumi, nes gyvendamas ir dirbdamas aukštesnio pragyvenimo lygio šalyje tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai gauna didesnes tos valstybės gyvenimo lygį atitinkančias pajamas, todėl daugiau lėšų gali skirti vaikui išlaikyti, nei Lietuvoje likęs vienas iš tėvų. Taigi tokiu atveju konstatuotina, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą vaikui principo, nes likęs gyventi Lietuvoje ir privalantis teikti išlaikymą vaikui tėvas (motina) gali neturėti tokių nuolatinių pajamų, kurios teiktų galimybę atlyginti užsienio valstybėje gyvenančio vaiko poreikių tenkinimo išlaidas. Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja šią aktualią teismų praktikai teisės aiškinimo nagrinėjamoje byloje taisyklę: tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

174. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių dukra gyventi į Lietuvos Respubliką atvyko atsakovės iniciatyva. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas dukros išvykimui gyventi į Lietuvą prieštaravo.

175. Iš apeliacinio skundo argumentacijos spręstina, kad vaiko išlaikymo pabrangimą apeliantas sieja su išlaidomis, patirtomis vaikui lankant privačias ugdymo įstaigas Lietuvoje. Teisėjų kolegija, nepritardama ieškovo argumentams, svarbia aplinkybe pripažįsta tai, kad atsakovė su šalių dukra iki atvykstant gyventi į Lietuvos Respubliką 2018 m. birželio mėnesį, nuo 2017 m. vasario mėnesio gyveno Jungtinėje Karalystėje. Kaip buvo minėta aukščiau šioje nutartyje, ieškovas konkliudentiniais veiksmais išreiškė sutikimą dukros gyvenamosios vietos pakeitimui į Jungtinę Karalystę.

176. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas į bylą nėra pateikęs įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad Jungtinėje Karalystėje už šalių dukros ugdymą būtų patiriamos mažesnės išlaidos, nei Lietuvoje (12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas visuotinai žinoma pripažįsta aplinkybę, kad Jungtinėje Karalystėje pragyvenimo kaina yra didesnė nei Lietuvos Respublikoje (182 straipsnio 1 punktas). Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis aukščiau aptarta kasacinio teismo praktika.

177. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant dėl atsakovės pareigos prisiimti dėl išvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką padidėjusias išlaidas tenkinant vaiko poreikius, turi būti vertinama ir šalių turtinė padėtis. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso vertingas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, keturi žemės sklypai, ieškovui taip pat priklauso transporto priemonė. Ieškovo mėnesinės pajamos neatskaičius mokesčių nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio sudarė nuo 8 483,50 USD (apie 7 338,99 Eur) iki 9 150,11 USD (apie 8 948,81 Eur) (2022 m. lapkričio 4 d. dokumento numeris DOK-136312 priedai; 2022 m. lapkričio 11 d. dokumento numeris DOK-139430 priedai; 2022 m. gruodžio 5 d. dokumento numeris DOK-149050 priedai). Atsakovė savo vardu registruotino turto neturi. Atsakovės mėnesinės pajamos neatskaičius mokesčių 2019 – 2022 metais sudarė nuo 1 895,00 Eur iki 4 093,00 Eur, t. y. kelis kartus mažiau nei ieškovo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo turtinė padėtis yra nepalyginamai geresnė už atsakovės.

178. Vadovaudamasis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja prielaidos nukrypti nuo lygių dalių principo. Šiame kontekste teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad būtent motinai, su kuria nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, teks visos, įskaitant ir nenumatytas, vaiko poreikių tenkinimo išlaidos.

179. Apibendrindama tai, kas nurodyta aukščiau, teisėjų kolegija apelianto argumentus dėl vaiko išlaikymo padidėjusių kaštų ir (ar) atsakovės pareigos juos prisiimti pripažįsta faktiškai ir teisiškai nepagrįstais.

180. Minėta, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, jog tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16- 706/2016). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinio pajėgumo (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

181. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytus vaiko poreikių dydžius įvairiais laikotarpiais (žr. 136-161 nutarties punktus), sprendžia esant pagrindui apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti ginčijamo teismo sprendimo dalį, nustatant, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. iš ieškovo priteisiamas išlaikymas dukrai po 400 Eur (800 Eur/2) periodinėmis išmokomis.

182. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės pateiktą išlaidų vaikui pagrindimą, atsižvelgdama į labai gerą ieškovo turtinę padėtį, į abiejų šalių turimą rinkoje itin paklausią profesiją (informacinių technologijų specialistai), vadovaudamasi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, sprendžia, kad nėra pagrindo keisti teismo nustatytą išlaikymo dydį po 500 Eur periodinėmis išmokomis, tokį dydį skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

183. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

184. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

185. Apeliaciniame skunde nesutinkama su priteisto išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. dydžiu (po 500,00 Eur kas mėnesį, iš viso 6 000,00 Eur), nes tai prieštarauja šalių susitarimui dėl dukros išlaikymo, ekonominei 2018 metų situacijai, kai MMA buvo 400 Eur, o padidėjusios išlaidos atsirado išimtinai dėl vienašališko atsakovės sprendimo persikelti į valstybę, kur vaiko išlaikymas yra brangesnis. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija sutinka iš dalies.

186. Apeliantas įrodinėjo, kad šalių dukrai gyvenant Jungtinėje Karalystėje, šalys buvo sudarę žodinį susitarimą dėl dukros išlaikymo dydžio – 250 Eur/mėn. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys ieškovo atliktus pinigų pervedimus 2017-2018 m. atsakovei, jai su vaiku gyvenant Jungtinėje Karalystėje. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2023 m. kovo 15 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, kad atsakovė pateikė tokius paaiškinimus: „<...> Prašiau mokėti pinigus, tačiau jis nenorėjo mokėti. Mokėjo labai retai, išsisukinėjo. Paskui sumokėjo susitartą sumą tą 15 000 pesų (apie 250 Eur)“ (2023 m. kovo 15 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 24 min.).

187. Įvertinęs tokius atsakovės paaiškinimus kitų byloje esančių įrodymų kontekste, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovui ir atsakovei pradėjus gyventi skyrium, šalys buvo susitarę dėl ieškovo dukrai teiktino išlaikymo dydžio, atitinkančio 250 Eur/mėn.

188. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aukščiau aptartu susitarimu nustatydamos dukrai skirtino išlaikymo dydį, šalys įvertino tuo metu buvusių tėvų turtinių galimybių ir šalių vaiko poreikių pusiausvyrą, o taip pat ir egzistavusius pagrindus nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo, motinai priėmus sprendimą pakeisti vaiko gyvenamąją vietą į brangesnę valstybę. Tokią išvadą, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovė iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. su reikalavimu dėl išlaikymo vaikui ir (ar) išlaikymo įsiskolinimo priteisimo į teismą nesikreipė. Teisėjų kolegija pažymi, kad 250 Eur/mėn. išlaikymo dydis viršija pusę išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu Lietuvoje galiojusio MMA (Nuo 2018 m. sausio 1 d. MMA Lietuvoje yra 400 Eur (atskaičius mokesčius apie 361 Eur). Nuo 2019 m. sausio 1 d. MMA Lietuvoje yra 555 Eur (atskaičius mokesčius apie 395 Eur).

189. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo nepilnametei dukrai mokėtina išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 3 000 Eur (250 x 12). Todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir teismo sprendimas pakeičiamas, priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą sumažinant nuo 6 000 Eur iki 3 000 Eur.

190. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, kurie galėjo turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

191. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

192. Nustatyta, kad ieškovas ieškinyje pareiškė reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Atsakovė priešieškinyje pareiškė reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, dėl išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 13 590,81 Eur, o atsakovė - 20 043,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Skundžiamame sprendime konstatuota, kad patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimai patenkinti po 50 procentų.

193. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, o sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo palikus nepakeistą, laikytina, kad ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas 50 procentų, kadangi ieškovą tenkino vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su juo arba su atsakove (alternatyvūs reikalavimai); ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo patenkintas 93 procentais ((7x100+63+73)/9=93), nes ieškovo pasiūlytos bendravimo tvarkos 1,2,4,5,7,8,9 punktai (šios nutarties 1 punktas) perkelti į sprendimą (t. y. patenkinti 100 procentų), tvarkos 3 punktas tenkintas 63 procentų (41/65x100), atsižvelgiant į bendravimo dienų skaičių (ieškovas prašė 65 dienų, nustatyta 41 diena), tvarkos 6 punktas patenkintas 73 procentais ((100+50+70)/3=73), nes ieškovo reikalavimas dėl vaiko kelionės išlaidų apmokėjimo patenkintas visiškai, reikalavimas dėl ieškovo kelionės išlaidų apmokėjimo patenkintas 50 procentų (ieškovas prašė apmokėti pusę (50 proc.) šių išlaidų, teismas sutiko su 25 proc. šių išlaidų apmokėjimu), o reikalavimas dėl tėvo buvimo Lietuvoje išlaidų apmokėjimo patenkintas 70 procentų (ieškovas prašė apmokėti pusę šių išlaidų, teismas sutiko su puse išlaidų apmokėjimu, bet su išlyga, kad išlaidos neviršytų minimalių vartojimo poreikių dydžio ir proporcingai bendravimo su vaiku laikui). Ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo netenkintas (0 procentų). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinio reikalavimai patenkinti 48 procentais (50+93+0)/3=48), atmesta 52 procentai (100-48) ieškinio reikalavimų.

194. Atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas visiškai (100 proc.). Priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas 43 procentais (3000/7000x100). Priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 72 procentais (80264/111084x100), kur 80 264 Eur yra teismo priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis suma, apskaičiuota iki vaiko pilnametystės (2033 m. gegužės 27 d.), susidedanti iš 9 845 Eur išlaikymo sumos (24x400+19/31x400), apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. (24 mėn. ir 19 d.), taikant išlaikymo dydį 400 Eur/mėn., ir 70 419 Eur išlaikymo sumos (140x500+26/31x500), apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2033 m. gegužės 27 d. (140 mėn. ir 26 d.), taikant išlaikymo dydį 500 Eur/mėn.; 111 084 Eur yra atsakovės reikalaujama priteisti išlaikymo periodinėmis išmokomis suma, apskaičiuota iki vaiko pilnametystės (2033 m. gegužės 27 d.), susidedanti iš 15 274 Eur išlaikymo sumos (30x500+17/31x500), apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 13 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (30 mėn. ir 17 d.), taikant išlaikymo dydį 500 Eur/mėn., ir 95 810 Eur išlaikymo sumos (136x700+27/31x700), apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2033 m. gegužės 27 d. (136 mėn. ir 27 d.), taikant išlaikymo dydį 700 Eur/mėn.

195. Atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (šios nutarties 5 punktas) yra patenkintas 56 procentais (4x100+50+4x0+50)/9=58). Atsižvelgiant į atsakovės pasiūlytos bendravimo tvarkos atskirų punktų turinį, teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai patenkinti atsakovės pasiūlytos bendravimo tvarkos punktai 1a (identiškas 2a) ir 1 b (identiškas 2b), 2d, 2f, nepatenkinti 1d ir 2e (vertinami kaip vienas) ir 2 h punktai bei nepatenkintas susijęs priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos vykdymo ne Lietuvos Respublikos teritorijoje sprendimo pripažinimo Filipinų Respublikoje atveju. Tvarkos 1c ir 2c punktai (vertinami kaip vienas), yra patenkinti 51 procentu ((51+50)/2=51), atsižvelgiant į nustatytų sprendimu ir prašomų bendravimo dienų santykį (21/41x100=51) bei į teismo draudimo išvežti vaiką taikymą/netaikymą, siejamą su vaiko amžiumi (sulaukus 10 metų) (tenkinamas 50 procentų). Tvarkos 2 g punktas patenkintas 50 procentų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė prašė vaiko kelionės išlaidas apmokėti vaiko tėvui, o teismas sprendė, jog šias išlaidas apmoka abu tėvai lygiomis dalimis.

196. Spręstina, kad priešieškinio reikalavimai yra patenkinti 68 procentais ((100+43+72+56)/4), atmesta 32 procentai (100-68) priešieškinio reikalavimų.

198. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 313 straipsnyje yra nustatytas draudimas priimti dėl apelianto blogesnį, negu yra skundžiamas, sprendimą (nutartį), jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia tik viena iš šalių – ieškovas, o atsakovė šio sprendimo neskundžia ir į tai, kad skundžiamo sprendimo pakeitimo atveju iš ieškovo būtų priteista didesnė bylinėjimosi išlaidų suma, nei buvo, kas reikštų šioje dalyje ieškovo (apelianto) atžvilgiu blogesnio sprendimo priėmimą, teisėjų kolegija neperskirsto nurodytų bylinėjimosi išlaidų ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010).

200. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo išimtį – teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

201. Aiškindamas CPK 93 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CPK 93 straipsnio 4 dalies tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 17 punktas). Taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, 116 punktas). Teismai taip pat turi taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį tuo atveju, kai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas nulemtų visišką šaliai pagrįstai priklausančios piniginės kompensacijos netekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-943/2022, 39 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023, 51 punktas).

203. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šios nutarties 201 punkte nurodytą teismų praktiką, ieškovo nurodytos aplinkybės nelaikytinos pagrindu CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymui. Pažymėtina, kad dalis ieškovo nurodytų aplinkybių, kuriomis yra grindžiamas galimai nesąžiningas atsakovės elgesys (apie neteisėtą vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą) sudarė ieškinio pagrindą ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų buvo pripažintos nepagrįstomis. Vien tai, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiami klausimai susiję su nepilnamečio vaiko interesais ar teismo nustatytos šalių reikalavimų patenkinimo proporcijos netenkina ieškovo, nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės bylos nagrinėjimo vilkinimo, nes ją tenkino nustatyta laikina ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

204. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apelianto reikalavimas palikti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas joms pačioms, reiškia reikalavimą teismui neskirstyti šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, kuris prieštarauja žemiau nurodytoms teismų praktikos nuostatoms. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas turi pareigą savo iniciatyva, t. y. net be atskiro šalies prašymo ar pareiškimo, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias atitinkamos bylos procese. Bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (pagal pareigas). Ši procesinė pareiga (paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias konkrečia instancine tvarka) saisto visų instancijų teismus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-684/2023). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje nėra nurodyta, jog teismas gali neskirstyti bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023).

205. Teisėjų kolegija pažymi, kad po apeliacinėje instancijoje atlikto šalių bylinėjimosi išlaidų perskirstymo (šios nutarties 197 punktas), atlikus šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų priešpriešinį įskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma sudarytų 6 589,72 Eur (12 026,04-5 436,32). Skundžiamame sprendime, kurio dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikta nepakeista, atsižvelgiant į CPK 313 straipsnio normas, minėta iš ieškovo atsakovei priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma sudaro 3 226,30 Eur (10 021,70 - 6 795,40), t. y. dvigubai mažesnė. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nagrinėjamoje situacijoje papildomas iš ieškovo atsakovei priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo mažinimas negalimas, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

206. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 490 Eur žyminį mokestį (reg. Nr. DOK-87996) ir 3 100 Eur sumokėjo jį atstovavusiai advokatei už apeliacinio skundo parengimą (reg. Nr. DOK-30300), iš viso 3 590 Eur. Atsakovė patyrė 2 662 Eur advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (reg. Nr. DOK-97176). Trečiasis asmuo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jį atstovavusiai advokatei sumokėjo 968 Eur (reg. Nr. DOK-97150). Šalių ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Ieškovo ir trečiojo asmens advokato pagalbos išlaidų dydžiai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 8.10, 8.11 punktuose nustatyto maksimalaus advokato atlyginimo dydžio, atitinkamai 3 331,83 Eur (1,7x1959,90) už apeliacinio skundo ir 2 027,87 Eur (1,3x1959,90) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (kur 1 959,90 Eur yra 2023 m. I ketvirčio (užpraėjusio ketvirčio iki minėtų procesinių dokumentų padavimo) Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje), o atsakovės advokatei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėta 2 662 Eur suma yra didesnė, nei nustatyta Rekomendacijose, todėl mažinama iki 2 027,87 Eur.

207. Apeliaciniame skunde ieškovas prašė patenkinti ieškinio reikalavimus. Apeliacinio skundo reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas 50 procentų, kadangi ieškovą tenkino vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su juo arba su atsakove (alternatyvūs reikalavimai). Skundžiamu sprendimu nustatytoje ieškovo bendravimo su vaiku tvarkoje jau buvo įtrauktos 6 iš 9-ių ieškovo pasiūlytos bendravimo tvarkos sąlygos (1,2,5,7-9 punktai), todėl laikytina, kad dėl minėtų ieškovo bendravimo tvarkos sąlygų ginčo nebuvo, o apeliaciniu skundu buvo ginčijamos trys (3,4,7 punktai) skundžiamu sprendimu teismo nustatytos bendravimo tvarkos sąlygos. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikytina, kad apeliacinio skundo reikalavimas dėl ieškovo pasiūlytos bendravimo tvarkos 3 punkto patvirtinimo patenkintas iš dalies - 68 procentais ((100+(41-28)/(65-28)x100)/2x100), atsižvelgiant į tai, kad ieškovo bendravimo laikas su vaiku vasaros atostogų metu nuo 4 savaičių (28 d.), nustatytų skundžiamu sprendimu, buvo prailgintas iki 41 dienos, o ieškovas prašė 65 dienų, ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas tenkindamas ieškovo reikalavimą, panaikino draudimą ieškovui bendrauti su vaiku tik Lietuvos teritorijoje. Apeliacinio skundo reikalavimas dėl ieškovo pasiūlytos bendravimo tvarkos 4 punkto įtraukimo patenkintas 90 procentų, atsižvelgiant į teismo nustatytą reikalavimą šalims prieš 60 dienų suderinti bendravimo laiką. Apeliacinio skundo reikalavimas dėl ieškovo pasiūlytos bendravimo tvarkos 6 punkto (dėl skundžiamu sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 7 punkto) pakeitimo dėl išlaidų apmokėjimo yra patenkintas 60 procentų ((50+70)/2), atsižvelgiant į tai, kad ieškovo papildomas prašymas nustatyti, jog atsakovė apmokėtų pusę jo kelionės išlaidų yra patenkintas 50 procentų, kadangi atsakovė įpareigota apmokėti 25 procentus ieškovo kelionės išlaidų, o papildomas prašymas nustatyti, jog atsakovė apmokėtų pusę jo buvimo Lietuvoje išlaidų, patenkintas 70 procentų, teismui nustačius išlygą, jog išlaidos neviršytų nustatyto minimalių vartojimo poreikių dydžio ir būtų proporcingos bendravimo su vaiku laikui. Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad apeliacinio skundo reikalavimas dėl ieškovo bendravimo tvarkos pakeitimo yra patenkintas 73 procentais ((68+90+60)/3).

208. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, laikytina, kad yra patenkinta 50 procentų ((6000-3000)/6000x100) apeliacinio skundo reikalavimo šioje dalyje.

209. Skundžiamu sprendimu iš ieškovo priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo dienos (2019 m. birželio 13 d.) iki vaiko pilnametystės (2033 m. gegužės 27 d.) (167 mėn. ir 14 d.), skaičiuojant 500 Eur/mėn. išlaikymą, suma yra 83 726 Eur (167x500+14/31x500). Apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą šioje dalyje, iš ieškovo priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis suma sumažinta iki 80 264 Eur (žr. į šios nutarties 196 punktą). Apeliaciniu skundu ieškovo prašomo priteisti iš atsakovės 215 Eur/mėn. išlaikymo periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos (nagrinėjamu atveju 2024 m. sausio 9 d.) iki vaiko pilnametystės (2033 m. gegužės 27 d.) (124 mėn. ir 18 d.) suma yra 26 785 Eur (124x215+18/31x215). Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinio skundo reikalavimas šioje dalyje yra tenkintas 3 procentais ((83726-80 264)/(83726+26785)x100).

210. Apibendrinant nurodytą, konstatuotina, kad apeliacinis skundas yra patenkintas 44 procentais ((3+50+50+73)/4), atmesta 56 procentai (100-44) apeliacinio skundo reikalavimų. Ieškovas turi teisę į 1 579,60 Eur (3590x44/100), atsakovė į 1 135,61 Eur (2027,87x56/100), o trečiasis asmuo į 542,08 Eur (968x56/100) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Po ieškovo ir atsakovės vienas kito atžvilgiu vienarūšių ir priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymo, ieškovui iš atsakovės priteistina 443,99 Eur (1579,60-1135,61) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Trečiajam asmeniui, kurio suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas nei ieškovo, iš ieškovo priteistina 542,08 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti iš ieškovo G. J., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai A. G. J. , gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis nuo patikslinto priešieškinio padavimo dienos (2019 m. rugpjūčio 12 d.) iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. po 400,00 Eur (keturis šimtus eurų ir 00 ct) kas mėnesį, o nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės – po 500,00 Eur (penkis šimtus eurų ir 00 ct) kas mėnesį, šias sumas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovę M. R. C. F. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise“.

Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti iš ieškovo G. J., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai A. G. J. , gimusiai (duomenys neskelbtini), už 12 (dvylika) mėnesių nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį, iš viso 3 000,00 Eur (tris tūkstančius eurų 00 ct).“

Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta ieškovo bendravimo tvarka su dukra. Bendravimo tvarkos 3, 4 ir 7 punktus išdėstyti taip:

„3. Laikotarpiu iki 2025 m. gegužės 27 d. ieškovas G. J., gim. (duomenys neskelbtini), su nepilnamete dukra A. G. J. , gim. (duomenys neskelbtini), vasaros laikotarpiu nepertraukiamai bendrauja, t. y. dukra gyvena kartu su ieškovu, 41 (keturiasdešimt vieną) kalendorinę dieną motinos gyvenamosios vietos valstybėje, uždraudžiant ieškovui be atsakovės sutikimo su vaiku išvykti į kitą šalį. Laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 27 d. iki dukters pilnametystės ieškovas G. J., gim. (duomenys neskelbtini), su nepilnamete dukra A. G. J. , gim. (duomenys neskelbtini), vasaros laikotarpiu nepertraukiamai bendrauja, t. y. dukra gyvena kartu su ieškovu, 41 (keturiasdešimt vieną) kalendorinę dieną, neribojant bendravimo teritorijos aspektu. Ieškovo bendravimas su nepilnamete dukra vasaros laikotarpiu turi būti suderintas el. paštu ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iki bendravimo vasaros metu tvarkos įgyvendinimo pradžios“.

„4. Ieškovas G. J., gim. (duomenys neskelbtini), su nepilnamete dukra A. G. J. , gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja 1 (vieną) mėnesį Lietuvoje ne dukros vasaros atostogų metu. Ieškovo buvimo Lietuvoje metu (išskyrus, kai bendravimas vyksta dukros vasaros atostogų metu), ieškovas su nepilnamete dukra bendrauja 5 (penkias) dienas per savaitę: kiekvieną trečiadienį pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą kiekvieną sekmadienį 19 val. Ieškovo bendravimas su nepilnamete dukra ne dukros vasaros atostogų metu turi būti suderintas el. paštu ne vėliau kaip prieš 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų iki bendravimo ne dukros vasaros atostogų metu tvarkos įgyvendinimo pradžios“.

„7. Vaiko kelionės į Filipinų Respubliką bei grįžimo į motinos gyvenamosios vietos valstybę išlaidas, įskaitant lėktuvo, autobuso, traukino ir pan. bilietų išlaidas, tėvai apmoka lygiomis dalimis. M. R. C. F. , gimimo data (duomenys neskelbtini), atlygina 25 procentus G. J., gimimo data (duomenys neskelbtini), kelionės iš Filipinų Respublikos į Lietuvos Respubliką ir atgal (ir priešingai) išlaidų, įskaitant lėktuvo, autobuso, traukino ir pan. bilietų išlaidas. M. R. C. F. , gimimo data (duomenys neskelbtini), apmoka aukščiau nurodytą išlaidų dalį per 5 dienas nuo G. J., gimimo data (duomenys neskelbtini), išlaidas pagrindžiančių dokumentų išsiuntimo jam žinomu M. R. C. F. , gimimo data (duomenys neskelbtini), el. pašto adresu dienos. Jeigu G. J., gimimo data (duomenys neskelbtini), su dukra bendrauja Lietuvos Respublikoje papildomai M. R. C. F. , gimimo data (duomenys neskelbtini), atlygina ir pusę jo buvimo Lietuvos Respublikoje išlaidų, neviršijančių Lietuvos Respublikoje patvirtinto minimalių vartojimo poreikių dydžio, proporcingai ieškovo bendravimo su vaiku Lietuvoje laikotarpiui. Tokias išlaidas M. R. C. F. , gimimo data (duomenys neskelbtini), apmoka per 5 dienas nuo G. J., gimimo data (duomenys neskelbtini), šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų išsiuntimo jam žinomu M. R. C. F. , gimimo data (duomenys neskelbtini), el. pašto adresu dienos“.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui G. J., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės M. R. C. F. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 443,99 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt tris eurus 99 centus) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti trečiajam asmeniui D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo G. J., gim. (duomenys neskelbtini), 542,08 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt du eurus 8 centus) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.