- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-07
- Bylos Nr.
- e2-529-467/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00005-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO EGLĖ“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO EGLĖ“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO EGLĖ“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „PANEVĖŽIO EGLĖ“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų teisėjo E. V. ir Lietuvos Respublikos 480 000 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. kovo 21 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsakovo E. V. atžvilgiu laikė nepaduotu.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teisėją E. V. Nurodė, kad faktinis ieškinio pagrindas šioje byloje yra teisėjo atlikti veiksmai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 4 dalį, jeigu žala atsirado dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų ar teisėjų tyčinių veiksmų, tai valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų numatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas. Todėl šioje byloje priimtas sprendimas gali ateityje turėti įtakos E. V. teisėms ir pareigoms, jo neįtraukimas į bylos nagrinėjimą gali sukelti procesines pasekmes, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi ieškovės UAB ,,PANEVĖŽIO EGLĖ“ prašymo įtraukti į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, E. V. netenkino.
5. Teismas nurodė, kad dėl teisėjų dalyvavimo bylose Šiaulių apygardos teismas jau buvo pasisakęs šioje byloje priimtoje 2022 m. sausio 19 d. nutartyje, kuri buvo palikta galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi. Ieškovei pareiškus prašymą dėl teisėjo įtraukimo trečiuoju asmeniu į bylą, teismas pakartotinai atkreipė ieškovės dėmesį į tai, kad CK 6.272 straipsnio nuostatos įtvirtina teisėjo imunitetą nuo civilinės atsakomybės jam einant teisėjo pareigas. CK 6.272 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Dėl šios priežasties teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612/2012; 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-119/2012; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-125/2013 ir kt.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovė UAB „PANEVĖŽIO EGLĖ“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį ir pavesti pirmosios instancijos teismui ieškovės prašymą dėl trečiojo suinteresuoto asmens įtraukimo į bylos nagrinėjimą spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Kaip teisingai išaiškino Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2-214-881/2022), teismas, gavęs ieškinį dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu, turi imtis procesinių priemonių užtikrinant, kad imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys subjektai procese neužimtų atsakovų procesinės padėties, tačiau ieškovė siekė įtraukti į bylos nagrinėjimą E. V. ne atsakovo procesiniu statusu, o trečiojo suinteresuoto asmens procesiniu statusu.
6.2. Faktinis ieškinio pagrindas šioje byloje yra teisėjo E. V. atlikti veiksmai. Pagal CK 6.272 straipsnio 4 dalį, jeigu žala atsirado dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų ar teisėjų tyčinių veiksmų, tai valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas.
6.3. Akivaizdu, kad šioje bylos priimtas sprendimas gali ateityje turėti įtakos teisėjo E. V. teisėms ir pareigoms. Šio asmens neįtraukimas į bylos nagrinėjimą gali sukelti procesines pasekmes, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, lemti sprendimo panaikinimą.
6.4. Tai, kad CK 6.272 straipsnyje nurodyti asmenys gali ir turi būti įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimą suinteresuoto asmens teisiniu statusu, patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-705-345/2010 nurodyti išaiškinimai.
Atsiliepimas
7. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, materialiosioms teisėms ir pareigoms tarp bylos šalių nagrinėjama civilinė byla tiesioginės įtakos neturės.
7.2. Teismas teisingai nurodė, kad imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai negali būti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis.
7.3. Teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą, nes teismo sprendimas neturės įtakos teisėjo teisėms ir pareigoms.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju apeliacinei instancijai perduotas ieškovės atskirasis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas įtraukti asmenį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos (CPK 47 straipsnio 5 dalis). Taigi, įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs teismui prerogatyvą ieškinio priėmimo arba vėlesnėse bylos nagrinėjimo stadijose ex officio (pagal pareigas) nuspręsti, ar ieškinyje bei vėlesniuose procesiniuose dokumentuose tam tikri asmenys nurodyti kaip trauktini į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, iš tikrųjų turi netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi. Konstatavęs, kad būsimas teismo procesinis sprendimas neturės įtakos į bylą įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisinei padėčiai, teismas tokį asmenį gali atsisakyti įtraukti į bylą ar pašalinti iš bylos.
10. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis CPK numatytais atvejais (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
11. Papildomų asmenų neįtraukimo į bylą faktas pats savaime neužkerta kelio tolesnei tos bylos eigai. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad tuomet, kai asmuo, pareiškęs prašymą įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, neįtraukiamas į bylą, vertintina kaip aplinkybė, jo atžvilgiu užkertanti kelią bylos eigai. Toks asmuo nutartį dėl jo neįtraukimo į bylą gali skųsti atskiruoju skundu. Tačiau, priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK nenumato galimybės kitiems asmenims skųsti tokią nutartį. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad nutartį dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, neįtraukimo į bylą gali skųsti tik tie asmenys, kuriems nutartis neleidžia įstoti į bylą, bet ne kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymo dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą netenkinimas nekliudo nedalyvaujantiems byloje asmenims, jeigu jie mano, kad teismo sprendimas gali būti jiems kaip nors reikšmingas, patiems prašyti įtraukimo į bylą. Tik tokio prašymo netenkinimas reikštų kelio dalyvauti bylos procese šiems asmenims užkirtimą ir tokiu atveju nutartis dėl neįtraukimo į bylą galėtų būti jų skundžiama atskiruoju skundu (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-425-178/2017; 2019 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1059-585/2019; 2021 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-381-330/2021; 2021 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-434-1120/2021; 2021 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-881-370/2021, kt.). Pabrėžtina, kad nei dalyvaujantiems byloje asmenims, nei teismui trečiųjų asmenų neįtraukimas į bylą nekliudo toliau tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės, neužkerta kelio reikšti prašymus, pavyzdžiui, apklausti šiuos asmenis liudytojais, siekiant išsiaiškinti visas bylos aplinkybes. Taigi, bylos procesas, nepaisant netenkinto prašymo įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, gali vykti toliau.
12. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad panašiu nagrinėjamam atvejui klausimu Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-415-464/2022, siekdamas suformuoti vieningą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką CPK 47 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo klausimu, konstatavo, kad teisę atskirai nuo teismo sprendimo apskųsti teismo nutartį, kuria trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, yra pašalinamas iš bylos, turi tik pats pašalintas trečiasis asmuo, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys teisės skųsti šį tarpinį teismo procesinį sprendimą atskirai nuo galutinio teismo sprendimo neturi. Taigi, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, pašalinimas iš bylos taip pat vertintinas kaip aplinkybė tik jo atžvilgiu užkertanti kelią bylos eigai, todėl tik toks asmuo nutartį dėl jo pašalinimo iš bylos, kaip ir nurodyta CPK 47 straipsnio 5 dalyje, gali skųsti atskiruoju skundu.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią praktiką, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu, nepatikslinęs ją galinčių skųsti subjektų, tačiau tokia teismo klaida nesudaro pagrindo nutarties peržiūrai apeliacine tvarka pagal neturinčio teisės ją apskųsti subjekto skundą. Jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tokiam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atmestas apeliantės prašymas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų įtraukimo į bylą, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
14. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektu, reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas, t. y. kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais konkrečiu atveju grindžiama išvada, kad byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020). Remdamasis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad atskirasis skundas pateiktas neturinčio apskundimo teisės subjekto, dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą poreikiu, nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO EGLĖ“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties.