Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-03-03 · Civilinė byla Nr. e2-214-881/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. e2KT-5-790/2022Nutartis · 2022-01-14Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-03-03Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-07-07Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-03
Bylos Nr.
e2-214-881/2022
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00005-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio eglė“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-214-881/2022Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00005-2022-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio eglė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Panevėžio eglė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams E. V. ir Lietuvos Respublikai dėl turtinės žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti atsakovus.

3. Teismas, nustatęs, kad vienas iš atsakovų – E. V. – yra Panevėžio apygardos teismo teisėjas, ieškovė žalą kildina iš teisėjo procesinių veiksmų nagrinėjant bylą, nurodė, jog visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Taigi, teismas konstatavo, kad vieną iš atsakovų ieškovė nurodė teisėją, kuris negali būti atsakovu civilinėse bylose.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Panevėžio eglė“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 45 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad teismas turėjo teigiamai išspręsti ieškinio priėmimo klausimą (ieškinį priimti) ir tik po to pasiūlyti ieškovui netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu atsakovu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

6. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti atsakovus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ieškinio priėmimo

8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, kokių procesinių veiksmų turėtų imtis teismas, gavęs ieškinį dėl žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu, kuriame vienu iš atsakovų nurodytas teisėjas.

9. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė apeliantei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti atsakovus; apeliantė atskirajame skunde laikosi nuomonės, kad teismas turėjo priimti ieškinį ir tik po to, remdamasis CPK 45 straipsniu, pasiūlyti apeliantei netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu.

10. CK 6.272 straipsnio nuostatose įtvirtintas teisėjo imunitetas nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

11. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog teismas, gavęs ieškinį dėl žalos, susijusios su minėtų asmenų veiksmais, atlyginimo CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu, turi imtis procesinių priemonių užtikrinant, kad imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys subjektai procese neužimtų atsakovų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012; 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-464/2018).

12. Taigi, esant CK 6.272 straipsnyje įtvirtintam teisėjo imunitetui nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, teisėjas negali būti patrauktas atsakovu dėl jo veiksmų, nagrinėjant bylą. Atsakovu bylose dėl žalos atlyginimo yra patraukiama valstybė, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

13. Akivaizdu, kad apeliantės nurodoma procesinė priemonė – netinkamo atsakovo pakeitimas tinkamu – efektyviai neužtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai procese neužimtų atsakovų procesinės padėties, nes, viena vertus, šis klausimas sprendžiamas jau esant iškeltai civilinei bylai, antra vertus, pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį, netinkamo atsakovo pakeitimas tinkamu priklauso išimtinai nuo ieškovo valios – jeigu ieškovas nesutiktų, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas turėtų nagrinėti bylą iš esmės.

14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo pasisakyta tuo aspektu, kad reikalavimas teisėjams atlyginti žalą dėl jų atliktų procesinių veiksmų bylose nenagrinėtinas nei teismuose, nei kitose institucijose, tokį reikalavimą turi būti atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną teisme pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013; 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-464/2018).

15. Taigi šiuo atveju teismas turėjo pagrindą atsisakyti priimti reikalavimą, pareikštą teisėjui, pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, o ne taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Vis dėlto, atsižvelgdamas į tai, kad atskirajame skunde skundžiama nutartis ginčijama kitu aspektu, ir teismo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus taip pat užtikrins, kad imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintis teisėjas procese neužims atsakovo procesinės padėties, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

16. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

17. Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti baigėsi, apeliantei nustatomas naujas terminas (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio eglė“ 7 (septynių) dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartyje.

Teisėja Vilija Mikuckienė