- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- e2-1059-585/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00107-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Litlita“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Litlita“ prašymas dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja BUAB „Litlita“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Tamtamas“, kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti UAB ,,Litlita“ bankrotą tyčiniu.
2. Pareiškėja pateikė teismui prašymą į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis įtraukti dalyvauti buvusį BUAB „Litlita“ vadybininką A. B. ir buhalterę D. M.
3. Nurodė, kad iš BUAB „Litlita“ papildomai į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pas A. B. 2011 m. kovo 31 d. liko nepanaudotas 755 859,24 Lt (218 911,96 Eur) UAB „Litlita“ piniginių lėšų likutis. Paaiškėjus aplinkybėms, kad nuo BUAB „Litlita“ ir jos kreditorių yra nuslėptos (išvaistytos) 218 911,96 Eur piniginės lėšos, buvęs BUAB „Litlita“ vadybininkas A. B. turi būti įtraukiamas į šio prašymo nagrinėjimą, nes teismo sprendimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu gali turėti reikšmės A. B. teisėms ir pareigoms. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. spalio 17 d priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje yra nurodyta, kad A. B. apie minėtą pinigų likutį avanso apyskaitoje nieko pasakyti negali, pinigų panaudojimo dokumentus yra atidavęs į buhalteriją, A. B. paaiškino, kad tų pinigų jis neturi. A. B. yra nurodęs, kad nurodymus pervesti pinigus jam duodavo BUAB „Litlita“ buhalterė D. M., pinigus jis gaudavo iš buhalterės D. M.. Todėl D. M. taip pat turi būti įtraukta į prašymo pripažinti bankrotą tyčiniu nagrinėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjos BUAB „Litlita“ prašymo įtraukti į prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis A. B. ir D. M..
5. Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad prašomi į bylą įtraukti asmenys nėjo BUAB „Litlita“ vadovų ar valdymo organų narių pareigų, nebuvo bendrovės akcininkais, pareiškėjos prašymo į bylos nagrinėjimą dėl BUAB „Litlita“ bankroto pripažinimo tyčiniu suinteresuotais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukti vadybininką A. B. ir buhalterę D. M., tenkinti nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėja BUAB „Litlita“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Tamtamas“, atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pareiškėjos prašymas įtraukti į bylą BUAB „Litlita“ buhalterę D. M. tiesiogiai kyla iš Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatų ir yra tiesiogiai susijęs su prašomu išnagrinėti tyčinio bankroto požymiu – įmonės valdymo organų netinkamai vykdytomis pareigomis.
6.2. Teismas, spręsdamas dėl tyčinio įmonės bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir/ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą – turi būti vertinama aplinkybių visuma. Pareiškėja siekia įrodyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 1 dalį atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis CPK numatytais atvejais (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Jeigu teismo priimtu tarpiniu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenumato konkreti CPK norma, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalis, 338 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
8. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjos BUAB „Litlita“ prašymo įtraukti į prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis A. B. ir D. M..
9. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju papildomų asmenų neįtraukimo į bylą faktas pats savaime neužkerta kelio tolesnei bylos eigai iš esmės. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad tuomet, kai asmuo, pareiškęs prašymą įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, neįtraukiamas į bylą, vertintina kaip aplinkybė, jo atžvilgiu užkertanti kelią bylos eigai. Toks asmuo nutartį dėl jo neįtraukimo į bylą galėtų skųsti atskiruoju skundu. Tuo tarpu nei dalyvaujantiems byloje asmenims, nei teismui trečiųjų asmenų neįtraukimas į bylą nekliudo toliau tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės, neužkerta kelio reikšti prašymus, pavyzdžiui, apklausti šiuos asmenis liudytojais, siekiant išsiaiškinti visas bylos aplinkybes. Bylos procesas, nepaisant netenkinto šalių prašymo įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, gali vykti toliau.
10. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-425-178/2017 yra išaiškinęs, kad nutartį dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, neįtraukimo į bylą gali skųsti tik tie asmenys, kuriems nutartis neleidžia įstoti į bylą, bet ne kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymo dėl trečiųjų asmenų neįtraukimo netenkinimas nekliudo nedalyvaujantiems byloje asmenims, jei jie mano, kad teismo sprendimas gali būti jiems kaip nors reikšmingas, patiems prašyti įtraukimo į bylą. Tik tokio prašymo netenkinimas reikštų kelio dalyvauti procese šiems asmenims užkirtimą ir tokiu atveju nutartis dėl neįtraukimo į bylą galėtų būti jų skundžiama atskiruoju skundu.
11. Dėl paminėtų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skųsti atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį turėjo teisę tik tie asmenys, kuriuos šia nutartimi buvo atsisakyti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bet ne prašymą pateikusi pareiškėja. Padarius tokią išvadą, apeliacinis procesas dėl skundžiamos nutarties nutrauktinas.
12. Pažymėtina, kad nei skundžiamos nutarties priėmimas, nei apeliacinio proceso nutraukimas nereiškia, kad nepriklausomai nuo bylos eigos ir aplinkybių yra užkertamas kelias tolesniame bylos procese svarstyti trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą klausimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 336–338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Litlita“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutarties.