Kauno apygardos teismo nutartis

2019-11-07 · Civilinė byla Nr. e2S-1846-221/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-11-07Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-01-09Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-07
Bylos Nr.
e2S-1846-221/2019
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00532-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Atsakovas
M. R. C. F.
Ieškovas
G. J.
Trečiasis asmuo
D. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1846-221/2019Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00532-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 3.1.18.2.11; 3.1.18.3; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 7 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. R. C. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovei M. R. C. F., atsakovės M. R. C. F. priešieškinį ieškovui G. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų susijusių reikalavimų išsprendimo, trečiasis asmuo – D. Z., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo G. J. (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovei M. R. C. F. (toliau – atsakovė), atsakovės priešieškinį ieškovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų susijusių reikalavimų išsprendimo, trečiasis asmuo – D. Z., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Šalies argumentai

2. Atsakovė Kauno apylinkės teismui pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame, be kita ko, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą dukrai A. G. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje. Atsakovė prašymą grindė tuo, kad ieškovas išlaikymo dukrai neteikia nuo 2018 m. birželio mėnesio. Reikalaujamas laikino išlaikymo dydis yra pagrįstas ir teisėtas, atitinkantis faktinius mergaitės poreikius. Ieškovas gali teikti tokį išlaikymą, nes atsiliepime į priešieškinį patvirtino, kad jo mėnesinės pajamos sudaro apie 6 000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi priėmė atsakovės patikslintą priešieškinį, iš dalies tenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai A. G. J. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje, paskyrė atsakovę priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

4. Teismas sprendė, kad atsakovės prašyme nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog, neužtikrinus reikalavimo, bus pažeisti nepilnametės dukters interesai, gali būti neužtikrinti specialieji ir minimalūs nepilnametės dukters poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Teismas nustatė, kad ieškovas, atskaičius mokėtinus mokesčius, uždirba apie 50 000 Eur per metus, t. y. apie 4 000 Eur per mėnesį. Nesant pilnai išsiaiškintų aplinkybių dėl neabejotinų dukters poreikių ir jų dydžio, ieškovo galimybių teikti prašomą išlaikymo dydį, teismas manė, jog laikino išlaikymo nepilnametei dukrai dydį tikslinga nustatyti po 200 Eur kas mėnesį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarties dalį dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio ir priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą dukrai A. G. J. po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Priteistas laikino išlaikymo dydis nepatenkina net būtiniausių vaiko poreikių maistui, būstui, ugdymuisi ir aprangai. Priteisto laikino išlaikymo dydis yra akivaizdžiai neproporcingas ir pažeidžiantis nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, iš esmės neatitinka vieno iš prioritetinių tikslų – užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai.

1.2. Priteistas išlaikymas net neatitinka teismų praktikoje pripažįstamo orientacinio išlaikymo dydžio – minimalios mėnesinės algos, kuri šiuo metu yra 555 Eur per mėnesį.

1.3. Teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, jog taikant šią laikinąją apsaugos priemonę prioritetiškai ginami vaiko interesai.

1.4. Byloje buvo pateikti rašytiniai įrodymai, jog vien vaiko būtiniausi poreikiai ugdymuisi ir gyvenamajai vietai užtikrinti per mėnesį sudaro 573 Eur, tačiau teismas nusprendė priteisti laikiną išlaikymą vaikui vos po 200 Eur per mėnesį, kas iš esmės net nepatenkina būtiniausių vaiko poreikių būstui ir ugdymuisi. Atsakovei dar papildomai reikia patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymuisi, kas vadovaujantis teismų praktika pripažįstama būtiniausiais vaiko poreikiais.

1.5. Nepagrįstai nevertinta ieškovo materialinė padėtis, atsižvelgiant į tai, kad pats ieškovas pripažįsta ir patvirtina, jog jo materialinė padėtis yra itin gera ir jo pajamos per mėnesį sudaro mažiausiai 4 000 Eur atskaičius mokesčius.

Atsiliepimas

6. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

6.1. Šalių nepilnametei dukrai priteistas laikinas išlaikymas leidžia patenkinti dukros poreikius. Atsakovės skaičiuojama dukros poreikiams reikalinga išleisti 1 000 Eur per mėnesį suma yra per didelė ir neprotinga. Iš ieškovo dukrai priteista laikina 200 Eur per mėnesį periodinių išmokų suma leis bylos nagrinėjimo metu užtikrinti nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius.

6.2. Atsakovė pati savo nuožiūra nusprendė šalių nepilnametę dukrą leisti į privatų darželį, to nederino su ieškovu ir negavo jo sutikimo. Atsakovė niekaip nepagrindė, kad šalių nepilnametei dukrai yra būtina lankyti privatų darželį. Taip pat būtent atsakovė ir jos sutuoktinis pasirinko nuomotis butą, kurio mėnesio nuomos mokestis sudaro 360 Eur. Kitos išlaidos dukros poreikiams tenkinti negali būti laikomos pagrįstomis, nes atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, kad būtent nurodytas pinigų sumas ji išleidžia dukros išlaikymui.

6.3. Šalių dukra yra sveika ir neturi specialių poreikių. Atsakovės dukros išlaikymui skaičiuojama 1 000 Eur išlaikymo suma mėnesiui neatitinka įprastinių tokio amžiaus vaiko poreikių, o jų tenkinimui reikalingos išlaidos paskaičiuotos žymiai padidinant Lietuvoje galiojančias atitinkamų prekių ir paslaugų kainas.

6.4. Ieškovas pagal savo turtinę padėtį privalo tenkinti pagrįstus ir racionalius šalių nepilnametės dukros poreikius, tačiau neprivalo prisidėti prie nepagrįsto atsakovės išlaidavimo.

6.5. Faktiškai asmens po mokesčių gaunamas minimalus darbo užmokestis yra 395,78 Eur. Būtent nuo šios sumos ir privalo būti kaip orientacinis kriterijus skaičiuojama minimalius nepilnamečio vaiko poreikius patenkinanti pinigų suma.

6.6. Atsakovės nurodyti argumentai dėl dukros poreikių apimties ir ieškovo turtinės padėties yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas, t. y. realūs vaiko poreikiai ir reali ieškovo turtinė padėtis išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

7. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pagrįstai buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – 200 Eur dydžio laikino išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimas iš ieškovo.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

10. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas atsakovės prašymą, priteisė iš ieškovo šalių nepilnametei dukrai laikiną išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kad iki teismo sprendimo priėmimo šalių nepilnametė dukra gautų jos būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą.

11. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyto laikino išlaikymo šalių nepilnametei dukrai dydžiu, atskirąjį skundą argumentuodama tuo, kad priteistas laikino išlaikymo dydis nepatenkina net būtiniausių vaiko poreikių, yra akivaizdžiai neproporcingas ir pažeidžiantis nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į orientacinį išlaikymo dydį, ieškovo materialinę padėtį.

12. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

13. Nesant duomenų, kad ieškovas tinkamai vykdo pareigą išlaikyti šalių nepilnametę dukrą, pirmosios instancijos teismas iš ieškovo šalių nepilnametei dukrai priteisė 200 Eur dydžio laikiną išlaikymą, įvertinęs, kad nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovė nesutinka su šalių nepilnametei dukrai priteisto laikino išlaikymo dydžiu, teigdama, kad jis yra per mažas, ieškovo turtinė padėtis leidžia jam teikti dukrai didesnį išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su ieškovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Atsakovės argumentai dėl šalių nepilnametės dukros realių ir įrodymais pagrįstų poreikių, ieškovo turtinės padėties, ieškovo galimybės teikti atsakovės nurodomą išlaikymą šalių nepilnametei dukrai bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovo tam tikro dydžio išlaikymą šalių nepilnametei dukrai pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.

14. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į tai, jog pagal šalių dukros amžių ((duomenys neskelbtini) metai) jos poreikiai nėra labai dideli, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per mažas laikinai užtikrinti jos būtinuosius poreikius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo šalių nepilnametei dukrai priteistas laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pažeidžiantis šalių nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. Bylos duomenys nepatvirtina, kad šalių nepilnametė dukra turi specialių poreikių, kuriems patenkinti reikalingos papildomos lėšos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Lozoraitytė