- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- e2-476-910/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00018-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Lex Baltica“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Lex Baltica“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Lex Baltica“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Lex Baltica“ pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 41 000 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateiktame patikslintame ieškinyje suinteresuotais asmenimis nurodė teisėjus E. V., A. G. ir J. R.. Ieškinio reikalavimą priteisti turtinės žalos atlyginimą ieškovė kildina iš neteisėtų, jos nuomone, teisėjų veiksmų, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1A-5-337/2022, kurioje ieškovė MB „Lex Baltica“ pripažinta civiline ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. kovo 28 d. nutartimi ieškinį priėmė, pašalino iš byloje dalyvaujančių asmenų teisėjus E. V., A. G. ir J. R..
Šalies argumentai
3. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo iš valstybės priteisti turtinę žalą, padarytą neteisėtais teisėjų veiksmais. Byloje reiškiami reikalavimai priteisti žalą iš valstybės dėl veiksmų, susijusių su teisėjo pareigų vykdymu; teisėjų neteisėtais veiksmais ieškovė įvardija teismo procesinių sprendimų (ne)priėmimą. Ieškovė ieškinio faktiniu pagrinde nenurodė jokių argumentų, kad teisėjai šiuos, pasak ieškovės, neteisėtus veiksmus atliko dėl kokių nors nepateisinamų, išskirtinai nuo teisėjų valios priklausančių neteisėtų priežasčių, turint neteisėtų tikslų ir pan. Taigi iš ieškinio faktinio pagrindo matyti, kad ieškovė vardina neteisėtus teisėjų veiksmus, tačiau nenurodo faktinių aplinkybių, dėl kurių šiuos neteisėtus veiksmus laiko tyčiniais. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms, teismas pripažino, kad ginčo dėl to, ar galimai neteisėti pareigūnų veiksmai yra tyčiniai, nėra, dėl to darytina išvada, jog ieškinyje nurodyti teisėjai netiesioginio teisinio suinteresuotumo byloje neturi bei atitinkamai jie nėra trauktini į šią bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovė MB „Lex Baltica“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. nutarties dalį, kuria pašalinti iš bylos tretieji asmenys. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Faktinis ieškinio pagrindas šioje byloje yra teisėjų E. V., A. G. ir J. R. atlikti veiksmai, teisinis ieškinio pagrindas yra CK 6.272 straipsnis. Teismo priimtas sprendimas gali ateityje turėti įtakos teisėjų E. V., A. G. ir J. R. teisėms ir pareigoms, o šių asmenų neįtraukimas į bylos nagrinėjimą gali sukelti procesines pasekmes, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
4.2. Tai, kad CK 6.272 straipsnyje nurodyti asmenys gali ir turi būti įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimą patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-705-345/2010 nurodyti išaiškinimai.
Atsiliepimas
5. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Dėl to valstybė, bet ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
5.2. Teismas, gavęs nurodytu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl byloje dalyvaujančių asmenų teisės paduoti atskirąjį skundą pagal CPK 47 straipsnio 5 dalį
6. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis CPK numatytais atvejais (1 punktas) bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 punktas). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
7. Nagrinėjamu atveju apeliantė MB „Lex Baltica“ prašo apeliacine tvarka peržiūrėti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. V., A. G. ir J. R. pašalinti iš bylos. Kitaip tariant, apeliantė siekia pasinaudoti CPK 47 straipsnio 5 dalyje įstatymo leidėjo numatyta teise teikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, pašalinti iš bylos.
8. CPK 47 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, jog bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Taigi įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs teismui prerogatyvą ieškinio priėmimo arba vėlesnėse bylos nagrinėjimo stadijose ex officio (pagal pareigas) nuspręsti, ar ieškinyje bei vėlesniuose procesiniuose dokumentuose tam tikri asmenys nurodyti kaip trauktini į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, iš tikrųjų turi netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi. Konstatavęs, kad būsimas teismo procesinis sprendimas neturės įtakos į bylą įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisinei padėčiai, teismas tokį asmenį gali pašalinti iš bylos.
9. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-415-464/2022, siekdamas suformuoti vieningą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką CPK 47 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo klausimu, įvertinęs šios teisės normos teisėkūros procesą bei jo metu pateiktas išvadas, taip pat teisės doktriną, konstatavo, kad teisę atskirai nuo teismo sprendimo apskųsti teismo nutartį, kuria trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, yra pašalinamas iš bylos, turi tik pats pašalintas trečiasis asmuo, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys teisės skųsti šį tarpinį teismo procesinį sprendimą atskirai nuo galutinio teismo sprendimo neturi. Lietuvos apeliacinis teismas, be kita ko, pažymėjo, kad pagrindinė priežastis, lėmusi pasikeitusį teisinį reglamentavimą, t. y. nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusios 2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcijos CPK 47 straipsnio papildymą 5 dalimi, pagal kurią numatyta nutarties apskundimo atskiruoju skundu galimybė, buvo siekis apsaugoti trečiojo asmens interesus.
10. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, pašalinimas iš bylos vertintinas kaip aplinkybė, jo atžvilgiu užkertanti kelią bylos eigai, todėl toks asmuo nutartį dėl jo pašalinimo iš bylos, kaip ir nurodyta CPK 47 straipsnio 5 dalyje, gali skųsti atskiruoju skundu. Tuo tarpu nei dalyvaujantiems byloje asmenims, nei teismui trečiųjų asmenų pašalinimas iš bylos nekliudo toliau tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės, bylos šalims neužkerta kelio reikšti prašymus, pavyzdžiui, apklausti šiuos asmenis liudytojais, siekiant išsiaiškinti visas bylos aplinkybes. Taigi bylos procesas, nepaisant trečiojo asmens pašalinimo iš bylos, gali vykti toliau.
11. Pažymėtina, kad, priešingai nei iš bylos proceso pašalintas trečiasis asmuo, kiti byloje dalyvaujantys asmenys visada turės galimybę apginti savo pažeistas teises kitais jų gynybos būdais (net jei trečiojo asmens procese ir neliks, byloje dalyvaujantis asmuo išsaugo teisę pareikšti tokiam asmeniui savarankišką ieškinį). Taip pat nėra suvaržomos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės į tokio procesinio sprendimo (dėl trečiojo asmens pašalinimo) instancinę peržiūrą, nes šis teismo procesinis sprendimas gali būti kvestionuojamas pateikiant apeliacinį skundą dėl byloje priimto galutinio teismo procesinio sprendimo.
12. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad visais atvejais šalių atliktų procesinių veiksmų kontrolę byloje atlieka teismas. Net ir tais atvejais, kai ieškovas savo ieškinyje trečiaisiais asmenimis nurodo tam tikrus asmenis, tai neįpareigoja teismo juos automatiškai pripažinti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Būtent teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva pasirengimo bylą nagrinėti teismo posėdyje stadijoje (CPK 225 straipsnio 5 punktas) sprendžia, ar tam tikrus asmenis, atsižvelgiant į jų teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, įtraukti dalyvauti byloje nurodytu procesiniu statusu, taip pat ir dėl nepagrįstai įtrauktų asmenų pašalinimo iš bylos (CPK 47 straipsnio 5 dalis). To reikalauja civilinio proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principai, taip pat siekis užtikrinti su ginču susijusių asmenų teises bei teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021).
13. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Jeigu CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskiriesiems skundams nagrinėti (CPK 338 straipsnis).
14. Kadangi atskirąjį skundą dėl teismo 2022 m. kovo 28 d. nutarties dalies, kuria tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. V., A. G. ir J. R. buvo pašalinti iš bylos, padavė ne patys pašalinti tretieji asmenys, o kitas byloje dalyvaujantis asmuo – ieškovė, kuri tokios teisės neturi, apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovės atskirąjį skundą, nutraukiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi bei 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Lex Baltica“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. nutarties dalies, kuria tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. V., A. G. ir J. R. pašalinti iš bylos.