Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą atstovams Majai Valentinai Tursienei, Evelinai Stankevičienei, Laurai Morkūnei, Daliui Bielskiui, Laurai Morkūnei, Jurgitai Vaisėtaitei,

išnagrinėjo nuotolinio proceso tvarka neviešame teismo posėdyje civilinę bylą pagal ieškovės IES1 patikslintą ieškinį atsakovui ATS1 ir atsakovo ATS1 priešieškinį atsakovei IES1 dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nepilnametės dukros (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina IES1, a.k. (duomenys neskelbtini);

nustatyti ATS1, a.k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su dukra (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

Atsakovas su Dukra bendrauja kas antrą savaitgalį, paimdamas Dukrą penktadienį iš jos ugdymo įstaigos po ugdymo pabaigos arba kai ugdymas nevyksta iš jos gyvenamosios vietos 17.30 val., ir pristato Dukrą sekmadienį į jos gyvenamąją vietą 19 val.

Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) nesilaikant nustatytos bendravimo tvarkos, Dukra bendrauja su Atsakovu. Šiuo atveju Atsakovas pasiima Dukrą sekmadienį iš jo gyvenamosios vietos 9.00 valandą ir pristato į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val.; Kiekvieną Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį) nesilaikant eiliškumo, su Dukra bendrauja Ieškovė. Tuo atveju, jei Motinos dienos sekmadienis sutampa su Atsakovo bendravimo su Dukra laiku, Atsakovas sekmadienį, 9.00 val. pristato Dukrą į jos gyvenamąją vietą ir Dukra lieka su Ieškove.

Poriniais metais vasaros atostogas liepos - rugpjūčio mėnesį šalys su savo Dukra bendrauja tokia tvarka: nuo liepos 1 iki 15 dienos ir nuo rugpjūčio 1 iki 15 dienos Dukra laiką leidžia su Atsakovu. Atitinkamai nuo liepos 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos ir nuo rugpjūčio 15 iki 31 dienos Dukra laiką leidžia su Ieškove. Konkretų Dukros perdavimo laiką šalys derina bendru tarpusavio sutarimu.

Neporiniais metais vasaros atostogas liepos-rugpjūčio mėnesį šalys su savo Dukra bendrauja tokia tvarka: nuo liepos 15 iki rugpjūčio 1 dienos ir nuo rugpjūčio 15 iki 31 dienos vaikai laiką leidžia su Atsakovu. Atitinkamai nuo liepos 1 iki 15 dienos ir nuo rugpjūčio 1 iki rugpjūčio 15 dienos Dukra laiką leidžia su Ieškove. Konkretų Dukros perdavimo laiką šalys derina bendru tarpusavio sutarimu.

Atsakovas bendrauja su Dukra poriniais metais mokinių rudens atostogų metu, pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 8.00 val. ir pristatydamas Dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną (sekmadienį) 19:00 val. Neporiniais metais mokinių rudens atostogas Dukra praleidžia su Ieškove.

Atsakovas bendrauja su Dukra neporiniais metais mokinių žiemos (Kalėdinių) atostogų metu, pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 8.00 val. ir pristatydamas Dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 30 d., 19 val. Neporiniais metais mokinių žiemos (Kalėdinių) atostogų metu nuo gruodžio 30 d. 19 val. iki paskutinės atostogų dienos (sekmadienio) Dukra praleidžia su Ieškove.

Atsakovas bendrauja su Dukra poriniais metais mokinių žiemos (Kalėdų) atostogų metu, pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. 19 val. ir pristatydamas Dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną (sekmadienį) 19:00 val. Poriniais metais mokinių žiemos (Kalėdinių) atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos iki gruodžio 30 d. 19 val., Dukra praleidžia su Ieškove.

Atsakovas bendrauja su Dukra neporiniais metais mokinių žiemos atostogų metu, pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 8.00 val. ir pristatydamas Dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną (sekmadienį) 19:00 val. Poriniais metais mokinių žiemos atostogas Dukra praleidžia su Ieškove.

Atsakovas bendrauja su Dukra poriniais metais mokinių pavasario (Velykų) atostogų metu, pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos prieš atostogas einantį šeštadienį 19 val. ir pristatydamas Dukrą paskutinę atostogų dieną (sekmadienį) 19:00 val. Neporiniais metais mokinių pavasario (Velykų) atostogas nuo prieš atostogas einančio šeštadienio 19 val. iki paskutinės atostogų dienos (sekmadienio) Dukra praleidžia su Ieškove.

Atsakovas bendravimo su Dukra metu privalo užtikrinti Dukros dienotvarkės režimą, dalyvavimą būreliuose, apsilankymą pas specialistus (gydytojus), rūpinimąsi Dukros visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais.

Apie aplinkybes, dėl kurių numatytas Atsakovo ir Dukros bendravimas aukščiau nustatytais atvejais taptų neįmanomas, šalys informuoja viena kitą nedelsiant (el. paštu, SMS žinute ir pan.). Tokios aplinkybės gali būti Dukros liga, šalių liga, artimojo mirtis, iš anksto suplanuotos atostogos, komandiruotės.

Atsakovui su Dukra ketinant atostogauti užsienyje Ieškovė perduoda Dukros asmens dokumentą (pasą ar asmens tapatybės kortelę) Atsakovui, kuris, kelionei pasibaigus, dokumentą grąžina Ieškovei. Jeigu yra būtini sutikimai dėl išvykimo į užsienį, tai kiekvienas iš tėvų privalo tokius sutikimus duoti.

Šalys dėl bendravimo su Dukra klausimų bendrauja šiomis ryšio priemonėmis: Atsakovas: telefono numeris (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini); Ieškovė: telefono numeris (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Apie kontaktinių duomenų pasikeitimą šalis informuoja kitą šalį per 1 (vieną) kalendorinę dieną po duomenų pasikeitimo.

priteisti iš ATS1, a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), po 388,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti IES1, nepilnametės dukros (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

priteisti iš ATS1, a.k. (duomenys neskelbtini), 1500,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini);

priteisti iš ATS1, a.k. (duomenys neskelbtini), 5 % (penkių procentų) dydžio metinių palūkanų nuo priteistos išlaikymo įsiskolinimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

priteisti iš ATS1, a.k. (duomenys neskelbtini), IES1, a.k. (duomenys neskelbtini), patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.2.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.

1.3.Taip pat, Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

1.4.Ieškovė pažymi, jog šalių Dukra nuo šalių gyvenimo skyrium - 2019 m. vidurio, gyvena ir tebegyvena su motina (Ieškove). Ieškovė nuo pat Dukros gimimo rūpinasi Dukra, didesne dalimi prisidėjo ir prisideda prie jos išlaikymo, rūpinasi sveikata, ugdymu, auklėjimu ir pan. Svarbu pažymėti tai, kad Atsakovas ilgą laiką pažeidžia Dukros teises ir interesus į tinkamą išlaikymo teikimą. Primintina tai, kad pats Atsakovas viename iš teismo posėdžių nurodė, jog teismo priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdo ir Dukrai išlaikymo gera valia neteikia, yra susidaręs įsiskolinimas tiek iki pirminio ieškinio pateikimo dienos, tiek ir po jo. Šiai dienai teismo priimtą nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo vykdo antstolis Vytautas Mitkus. Laikotarpiu nuo 2024-02-01 iki 2025-2024-12-18 iš Atsakovo vaiko interesais buvo išieškota didesnė kaip 3200 Eur suma (priedas Nr. 1). Iš esmės išlaikymo įsiskolinimas iš Atsakovo buvo išieškotas 2024-12-18, kas reiškia, jog Ieškovė visus 2024 m. Dukrą išlaikė vien iš savo asmeninių lėšų.

1.5.Atsakovas ir toliau išlaikymo gera valia neteikia ir yra susidaręs įsiskolinimas už išlaikymą Dukrai, kuris sudaro 1064 Eur (priedas Nr. 2). Taigi, Atsakovė ir toliau iš savo asmeninių lėšų išlaiko Dukrą ir didesne pinigine dalimi prisideda prie Dukros poreikių atliepimo.

1.6.Sekančiai pažymėtina, jog pats Atsakovas deklaruoja, kad jis dažnai vyksta į komandiruotes verslo reikalais, tai reiškia, kad Atsakovas neturi galimybės nenutrūkstamai kasdiena prižiūrėti Dukrą ir atliepti jos poreikius. Taip pat svarbu pažymėti, jog Dukros ugdymo įstaiga yra šalia jos nuolatinės gyvenamosios vietos. Tuo tarpu Atsakovo gyvenamoji vieta yra nutolusi daugiau kaip 12 km. Atsakovas savo vardu įgyto gyvenamosios paskirties turto neturi. Atsakovas pateikė nuomos sutartį, jog nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena. Nevertinant tai, kad nėra pateiktų duomenų, kad jis kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovas turėjo įgaliojimus pasirašyti nuomos sutartį, pažymėtina tai, kad butas, priklausantis UAB (duomenys neskelbtini), kurios savininkas yra Atsakovas, buvo įgytas gavus kreditą iš Vilniaus kredito unijos bei atitinkamai butas buvo įkeistas pagal sutartinės hipotekos sutartį. Ieškovės žiniomis, UAB (duomenys neskelbtini) tinkamai prievolių kreditoriui nevykdo, o tai reiškia, kad yra reali grėsmė, jog kreditorius gali imtis veiksmų dėl įmokų išieškojimo realizuojant turtą - butą, kurį neva nuomojasi Atsakovas. Tai taip pat reiškia, kad Atsakovas netektų gyvenamosios vietos, o nuolatos Atsakovo besikeičianti gyvenamoji vieta taip pat neatitiktų vaiko interesų. Negana to, pats Atsakovas turi didelių finansinių įsipareigojimų - skolų, kurių nevykdo kreditoriams. Šios aplinkybės yra reikšmingos vertinant tinkamą Dukros interesų atliepimą. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų yra priteisiamas išlaikymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Atsakovas jau dabar išlaikymo Dukrai neteikia, o turimos skolos ir jų nevykdymas, turto ir banko sąskaitų areštai neabejotinai gali turėti reikšmės tinkamam Dukros poreikių atliepimui. Atsakovas pateikė teismui jo paties kaip įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pasirašytą pranešimą apie jo darbo užmokestį. Tačiau, Atsakovas neapteikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, pranešime nurodytas aplinkybes, jų teisingumą apie gaunamą darbo užmokestį, t.y., duomenų iš Sodros apie draudžiamas pajamas. Ieškovė primena teismui, jog pagal LR teisės aktus - nuo 2022 m. sausio 1 d., darbo užmokestis yra gaunamas tik bankiniu pavedimu. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Atsakovas jokio darbo užmokesčio į banko sąskaitas negauna, o ir duomenų, kad gautų nėra pateikta.

Taigi, apibendrinant nurodytą, neginčijamai Dukros nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su Ieškove, su kuria šiai dienai faktiškai ir gyvena Dukra.

Motyvuojamoji dalis

1.7.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CPK 3.170 str. 2 d.). Pažymėtina, jog pateikus Teismui pirminį Ieškinį, Atsakovas su Dukra reguliariai nebendravo, dėl ko Ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, siekiant užtikrinti pačios Dukros interesus, nuspėjamą Dukros su Atsakovu bendravimo laiką, pastovaus ryšio su Atsakovu užtikrinimą. 202406-19 nutartimi teismas taikė laikiną Atsakovo ir Dukros bendravimo tvarką, pagal kurią: 1) ATS1 su dukra (duomenys neskelbtini) bendrauja kiekvieną neporinį mėnesio savaitgalį, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 17.00 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19.00 val. Jei ATS1 ar IES1 bendravimo tvarkoje nurodytu laiku dėl kokių nors ypatingų ar išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar perduoti dukros, jie turi pareigą apie tai nedelsiant informuoti kitą iš tėvų. ATS1 ir IES1 gali bendru rašytiniu susitarimu susitarti dėl kitokių, nei nustatyta šioje bendravimo su dukra tvarkoje, sąlygų ar bendravimo laiko, jeigu tuo nebus pažeisti dukros interesai.

1.8.Ieškovė pirminiu ieškiniu teismo prašė nustatyti Atsakovo ir Dukros bendravimo tvarką, pagal kurią Atsakovas su Dukra per mėnesį bendrauja nepertraukiamai vieną savaitę į kurią patenka savaitgalis ir papildomai dar vieną savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio. Ieškovė pažymi, jog šiai dienai faktinės aplinkybės yra pasikeitusios iš esmės ir Ieškovės pirminiu ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka jau neatitinka geriausių Dukros interesų. Be to, tuo metu, kai buvo reiškiamas pirminis Ieškinys Atsakovas gyveno faktiškai toje pačioje vietoje kaip ir Ieškovė, tačiau šiai dienai situacija yra pasikeitusi. Šalių Dukra lanko priešmokyklinę grupę (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Kitais mokslo metais (2025/2026) Dukra toje pačioje mokykloje - (duomenys neskelbtini) gimnazijoje lankys pirmą klasę. Ugdymo įstaiga yra šalia Dukros gyvenamosios vietos ir nuo namų nutolusi tik 2,5 km, kuri automobiliu pasiekiama per 7-8 min. Tuo tarpu Dukros ugdymo įstaiga nuo Atsakovo deklaruojamų namų yra nutolusi apie 15 km, ir pasiekiama per 30 min, o per rytinius kamščius dar per ilgesnį laiką. Taigi, Atsakovo ir Dukros bendravimo tvarka su nakvynėmis darbo dienomis neatitiktų Dukros interesų, kadangi Dukra į mokyklą turėtų keltis itin anksti, tam kad galėtų laiku į ją atvykti, o tai kartu reiškia, kad Dukra mažiau laiko galėtų skirti poilsiui. Svarbu pažymėti tai, kad Atsakovas net gyvendamas šalia Dukros, Dukrai lankant darželį, jos laiku į darželį dažnu atveju neatveždavo ir Dukra nuolatos vėluodavo į ugdymo įstaiga dėl ko Ieškovė sulaukdavo iš auklėtojų pastabų. Tai rodo, jog Atsakovas yra neatsakingas ir jam visiškai nesvarbu, kad Dukra vėluoja į ugdymo procesą.

1.9.Atsakovas visada deklaravo, jog yra labai užimtas su savo verslais ir darbiniais reikalais, dėl ko net nerasdavo laiko reguliariai bendrauti su Dukra ar pasiimti Dukrą nustatytu laiku. Atsakovas pats nurodo, jog jis nuolatos vyksta į komandiruotes, atostogauja, o tai reiškia, kad jo užimtumas nesudaro galimybės reguliariai bendrauti su Dukra ilgesnį laiką, kuris apimtu ir darbo dienas. Taip pat pažymėtina, jog Atsakovo ir Dukros bendravimas pagal Teismo nustatytą laikiną bendravimo per ilgą laiką yra nusistovėjęs ir visiškai atitinka Dukros interesus, yra pakankamas Atsakovo ir Dukros ryšiui palaikyti. Be to, Ieškovė teismo prašo nustatyti Ieškovo ir Dukros bendravimo tvarką kas antrą savaitgalį (pagal teismo nutartį buvo lyginiais savaitgaliais, kas per mėnesį sudarydavo ne daugiau nei 2 savaitgalius), kas sudarys galimybę Atsakovui daugiau savaitgalių praleisti su Dukra, o tai reiškia ir daugiau laiko. Remiantis nurodytu, o taip pat atsižvelgiant į pačios Dukros interesus, nuspėjamą Dukros su Atsakovu bendravimo laiką, pastovaus ryšio su Atsakovu užtikrinimą, Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti Atsakovo ir Dukros bendravimo tvarką, pagal kurią:

Atsakovas su Dukra bendrauja kas antrą savaitgalį, paimdamas Dukrą penktadienį iš jos ugdymo įstaigos po ugdymo pabaigos arba kai ugdymas nevyksta iš jos gyvenamosios vietos 17.30 val., ir pristato Dukrą sekmadienį į jos gyvenamąją vietą 19 val.

Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) nesilaikant nustatytos bendravimo tvarkos, Dukra bendrauja su Atsakovu. Šiuo atveju Atsakovas pasiima Dukrą sekmadienį iš jo gyvenamosios vietos 9.00 valandą ir pristato į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val.; Kiekvieną Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį) nesilaikant eiliškumo, su Dukra bendrauja Ieškovė. Tuo atveju, jei Motinos dienos sekmadienis sutampa su Atsakovo bendravimo su Dukra laiku, Atsakovas sekmadienį, 9.00 val. pristato Dukrą į jos gyvenamąją vietą ir Dukra lieka su Ieškove.

Poriniais metais vasaros atostogas liepos - rugpjūčio mėnesį šalys su savo Dukra bendrauja tokia tvarka: nuo liepos 1 iki 15 dienos ir nuo rugpjūčio 1 iki 15 dienos Dukra laiką leidžia su Atsakovu. Atitinkamai nuo liepos 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos ir nuo rugpjūčio 15 iki 31 dienos Dukra laiką leidžia su Ieškove. Konkretų Dukros perdavimo laiką šalys derina bendru tarpusavio sutarimu.

Neporiniais metais vasaros atostogas liepos-rugpjūčio mėnesį šalys su savo Dukra bendrauja tokia tvarka: nuo liepos 15 iki rugpjūčio 1 dienos ir nuo rugpjūčio 15 iki 31 dienos vaikas laiką leidžia su Atsakovu. Atitinkamai nuo liepos 1 iki 15 dienos ir nuo rugpjūčio 1 iki rugpjūčio 15 dienos Dukra laiką leidžia su Ieškove. Konkretų Dukros perdavimo laiką šalys derina bendru tarpusavio sutarimu.

Atsakovas bendrauja su Dukra poriniais metais mokinių rudens atostogų metu, pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 8.00 val. ir pristatydamas Dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną (sekmadienį) 19:00 val. Neporiniais metais mokinių rudens atostogas Dukra praleidžia su Ieškove.

Atsakovas bendrauja su Dukra neporiniais metais mokinių žiemos (Kalėdinių) atostogų metu, pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 8.00 val. ir pristatydamas Dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 30 d., 19 val. Neporiniais metais mokinių žiemos (Kalėdinių) atostogų metu nuo gruodžio 30 d. 19 val. iki paskutinės atostogų dienos (sekmadienio) Dukra praleidžia su Ieškove.

Atsakovas bendrauja su Dukra poriniais metais mokinių žiemos (Kalėdų) atostogų metu, pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. 19 val. ir pristatydamas Dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną (sekmadienį) 19:00 val. Poriniais metais mokinių žiemos (Kalėdinių) atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos iki gruodžio 30 d. 19 val., Dukra praleidžia su Ieškove.

Atsakovas bendrauja su Dukra neporiniais metais mokinių žiemos atostogų metu, pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 8.00 val. ir pristatydamas Dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną (sekmadienį) 19:00 val. Poriniais metais mokinių žiemos atostogas Dukra praleidžia su Ieškove.

Atsakovas bendrauja su Dukra poriniais metais mokinių pavasario (Velykų) atostogų metu, pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos prieš atostogas einantį šeštadienį 19 val. ir pristatydamas Dukrą paskutinę atostogų dieną (sekmadienį) 19:00 val. Neporiniais metais mokinių pavasario (Velykų) atostogas nuo prieš atostogas einančio šeštadienio 19 val. iki paskutinės atostogų dienos (sekmadienio) Dukra praleidžia su Ieškove.

Atsakovas bendravimo su Dukra metu privalo užtikrinti Dukros dienotvarkės režimą, dalyvavimą būreliuose, apsilankymą pas specialistus (gydytojus), rūpinimąsi Dukros visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais.

Apie aplinkybes, dėl kurių numatytas Atsakovo ir Dukros bendravimas aukščiau nustatytais atvejais taptų neįmanomas, šalys informuoja viena kitą nedelsiant (el. paštu, SMS žinute ir pan.). Tokios aplinkybės gali būti Dukros liga, šalių liga, artimojo mirtis, iš anksto suplanuotos atostogos, komandiruotės.

Atsakovui su Dukra ketinant atostogauti užsienyje Ieškovė perduoda Dukros asmens dokumentą (pasą ar asmens tapatybės kortelę) Atsakovui, kuris, kelionei pasibaigus, dokumentą grąžina Ieškovei. Jeigu yra būtini sutikimai dėl išvykimo į užsienį, tai kiekvienas iš tėvų privalo tokius sutikimus duoti.

Šalys dėl bendravimo su Dukra klausimų bendrauja šiomis ryšio priemonėmis: Atsakovas: telefono numeris (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini): Ieškovė: telefono numeris (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Apie kontaktinių duomenų pasikeitimą šalis informuoja kitą šalį per 1 (vieną) kalendorinę dieną po duomenų pasikeitimo.

Vadovaujantis nurodytu, Ieškovės pagrįstu įsitikinimu prašoma nustatyti Atsakovo su dukra bendravimo tvarka atitinka geriausius Dukros interesus, o taip pat užtikrinama Atsakovo teisė ir pareiga reguliariai bendrauti su Dukra ir palaikyti su ja ryšį.

1.10.Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t.y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.).

1.11.Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu. Ieškovė turi dar vieną išlaikomą asmenį - nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 4).

1.12.Ieškovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), atskaičius mokesčius gauna apie 1200 Eur atlyginimą per mėnesį (priedas Nr. 3). Ieškovei nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa - poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 6), kurioje Ieškovė gyvena su Dukra ir kitu nepilnamečiu vaiku. Ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis Audi Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabą B2P-3000 (priedas Nr.4). Automobilis yra naudojamas šeimos poreikiams ir interesams. Ieškovė daugiau jokio kito registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, taip pat neturi įmonių ar jų akcijų (ieškinio priedas Nr. 9). Atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas yra dirbantis, tačiau slepiantis savo pajamas. Atsakovas teismui yra pateikęs duomenis, neva jo gaunamas darbo užmokesti yra 4132,24 Eur neatskaičius mokesčių. Bylos nagrinėjimo eigoje Atsakovas buvo deklaravęs, jog jo gaunamas darbo užmokestis yra apie 3515 Eur. Kaip minėta, objektyvių duomenų, jog Atsakovas tokias pajamas gauna nėra, tačiau vertinant tai, kad pats Atsakovas teigia, jog gauna minėto dydžio pajamas, darytina išvada, jog jis neabejotinai turi galimybę teikti minimalų 385 Eur išlaikymą Dukrai. Pažymėtina, jog Atsakovas turi nekilnojamojo turto - dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (bylos tomas 1, lapas 142), įmonės/-ių akcijų (bylos tomas 1, lapas 152; transporto priemonę (priedas Nr. 5). Taigi, Atsakovo turtinė padėtis yra gera ir sudaranti galimybes Dukros poreikiams tenkinti 385,00 Eur.

1.13.Priteisiant išlaikymą vaikui svarbu atsižvelgti į realias ir/ar reikalingas išlaidas vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovė atsižvelgdama į Dukros poreikius, o taip pat į savo turtinę padėtį, įvertinusi Atsakovo gaunamas pajamas, turimą turtą, pažymi, jog iš Atsakovo Dukrai yra priteistina 388,00 Eur dydžio kas mėnesį periodinėmis išmokomi mokama išlaikymo suma.

1. | Ugdymas mokykloje ir maitinimas mokykloje (9 mėnesius) | 121/1149,50

4. | Ugdymo priemonės (knygos, sąsiuviniai, pan.), kita pagalbinė mokymosi medžiaga, kanceliarinės prekės ir kitos priemonės bei reikmenys namuose ir darželyje) | 25/300

5. | Būreliai, jiems reikalingi daiktai, priemonės, apranga | 65/780

6. | Komunaliniai mokesčiai ir kitos paslaugos (internetas, elektra ir pan.) | 95/1140

9. | Laisvalaikis (kavinė, kinas, žaidimų kambariai, teatras, koncertai, muziejai, ekskursijos, kelionės (išvykos), baseinas įskaitant darželyje) | 40/480

11. | Laisvalaikio (judėjimo) priemonės, žaislai, lauko žaislai ir kitos priemonės | 42/504

12. | Namų apyvokos daiktai (baldai, indai, patalynė ir kitos kasdienai reikalingos priemonės), švaros priemonės (plovikliai, skalbimo milteliai, valikliai ir kt.) | 30/360

10. | Gimtadienis (asmeninis, ėjimas j draugų gimtadienius) | 41,67/500

Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis (iš abiejų tėvų bendrai) yra viena minimali mėnesio alga „į rankas“ (nuo 2025 m. sausio 1 d. - 777,00 Eur). Ieškovė prašo priteisti minimalų išlaikymo dydį iš Atsakovo, kuris vadovaujantis teismine praktika neįrodinėtinas. Akivaizdu, jog paties Atsakovo deklaruojama turtinė padėtis sudaro galimybę tokio dydžio išlaikymą teikti.

1.14.Svarbu pažymėti, jog šiai dienai Ieškovė iš esmės viena pati visokeriopai rūpinasi Dukra, jos poreikiais. Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas Dukrai tinkamo ir reguliaraus išlaikymo neteikia, Dukros poreikiai ne visada visa apimtimi yra ir gali būti patenkinami. Susidaro situacijų, jog Ieškovė yra priversta pirkti mažiau kokybiškus rūbus, avalynę, atsisakyti būrelių, atidėti tam tikrus pirkimus, neatliepti kitų Dukros poreikių, juos riboti, kas visiškai neatitinka Dukros interesų. Remiantis aukščiau nurodytu, Ieškovės pagrįstu įsitikinimu, Atsakovas turi pareigą prisidėti prie dukros išlaikymo po 388,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir tai atitinka Dukros interesus.

1.15.Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pažymima, jog CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

Atsakovas pagal šalių sudarytą susitarimą šalių Dukros išlaikymui teikė 300 Eur išlaikymą. Atsakovas 2023 m. liepos, rugpjūčio bei rugsėjo mėnesį Dukrai išlaikymo neteikė (ieškinio priedas Nr. 12), dėl ko susidarė 900 Eur įsiskolinimas. 2024 m. sausio ir vasario mėnesiais, Atsakovas išlaikymo Dukrai taip pat nesumokėjo, dėl ko susidarė papildomas 600 Eur įsiskolinimas (ieškinio priedas Nr. 13). Remiantis tuo, Ieškovė kreipiasi į teismą su reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kuris sudaro 1500 Eur.

2.Atsakovas ATS1 atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovas nurodo, kad, nesutinka Ieškovės prašymu nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su Ieškove nurodo bei patvirtina, kad palaiko Priešieškinio argumentus, kuriais teismo prašo: nepilnametės dukros (duomenys neskelbtini) (toliau tekste — Vaikas), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu ATS1 , asmens kodas: (duomenys neskelbtini). Šioje dalyje Atsakovas prieštarauja, kad pastovi gyvenamoji vieta būtu nustatyta su Ieškove, todėl remiantis i bylą pateikta informacija apie stipru Vaiko ir Atsakovo ryši, Atsakovas mano, kad geriausia Vaiko interesams būtu, jog vaiko gyvenamoji vieta būtu nustatyta su Atsakovu. Atsakovas su Priešieškiniu pateikė duomenis, pagal kuriuos matoma, kad Ieškovė tinkamai neprižiūri Vaiko, žinant faktą, kad Vaikui yra stipri alergija ir gali grėsti net gi mirtis, jeigu bus sukandžiota vabzdžių ir laiku nepristatyta pas specialistus / gydytojus. Atsakovas yra rūpestingesnis ir labiau prižiūri Vaiką, tuo labiau Atsakovo ir Vaiko ryšys yra labai stiprus ir tai patvirtina Trečiojo suinteresuoto asmens į byla pateikti dokumentai ir išvados. Taip pat, Atsakovas patvirtina, kad po pateikto Priešieškinio buvo pateikti ir papildomi duomenys apie neigiamą ir netinkamą Ieškovės rūpinimąsi Vaiku, todėl papildomai apie tai nesikartoja.

2.1.Atsakovas pažymi, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą ir t. t. Remiantis vaiko teisių apsaugos institucijos išvadomis, abu tėvai gali sudaryti vaikui pakankamai geras sąlygas gyventi, saugia ir stabilia aplinką. Institucijos išvados atitinka bylos duomenis, šalių paaiškinimus. Tačiau Atsakovas pažymi, kad atsižvelgus į vaiko amžių, stiprų tėvo ir vaiko stiprų psichosocialinį tarpusavio ryšį ir į tai, kad vaikas iki momento kol prasidėjo ši civilinė byla gyveno su motina ir tėvu po lygiai, mano, kad visgi vaiko interesus labiau atitiktų Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su Atsakovu. Atsakovas pažymi, kad Ieškovės argumentai, kad šiuo metu neva Vaiko interesus geriausia atitinka gyvenimas su Ieškove visiškai neatitinka realios situacijos, nes Vaikas nurodo, kad nori praleisti kieki įmanoma daugiau laiko su Atsakovu, tačiau dėl to, kad šiai diena galioja laikinosios apsaugos priemonės, Atsakovas neturi teisės ir galimybės su Vaiku matytis daugiau ir / arba po lygiai, kaip tai darydavo iki šios civilinės bylos pradžios.

2.2.Ieškovė Ieškinyje (akcentuodama dalį dėl Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) nurodo: „Svarbu pažymėti tai, kad Atsakovas ilgą laiką pažeidžia Dukros teises ir interesus į tinkamą išlaikymo teikimą. Primintina tai, kad pats Atsakovas viename iš teismo posėdžių nurodė, jog teismo priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdo ir Dukrai išlaikymo gera valia neteikia, yra susidaręs įsiskolinimas tiek iki pirminio ieškinio pateikimo dienos, tiek ir po jo. Šiai dienai teismo priimtą nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo vykdo antstolis Vytautas Mitkus. Laikotarpiu nuo 2024-02-01 iki 2025-2024-12-18 iš Atsakovo vaiko interesais buvo išieškota didesnė kaip 3200 Eur suma (priedas Nr. 1). Iš esmės išlaikymo įsiskolinimas iš Atsakovo buvo išieškotas 2024-12-18, kas reiškia, jog Ieškovė visus 2024 m. Dukrą išlaikė vien iš savo asmeninių lėšų“.

Atsakovas patikslina ir primena, kad Priešieškinyje aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodęs, kad šiai dienai už Vaiko išlaikymą yra susidariusi permoka 12 688,00 EUR sumai: „Permoka yra skaičiuojama 12 688,00 EUR / 200 EUR per mėnesį = 63,44 mėnesiams permoka už išlaikymą nuo 2024-09-30. Šiuo atveju Atsakovas yra permokėjęs 12 688 EUR sumą Vaiko išlaikymui, kurią prašo sugrąžinti iš Ieškovės Atsakovui.“

2.3.Atsakovo permokos sumą pripažinus teismo sprendimu, Ieškovė turėtų sugrąžinti permoką sumokėtą už išlaikymą teiktą nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tad Atsakovas nurodo, jog nesutinka, kad Ieškovės argumentai yra teisingi, kad Atsakovas neprisideda prie Vaiko išlaikymo, o Ieškovė nutyli faktą, kad yra gavusi permoką už Vaiko išlaikymą. Atsakovas pažymi, kad pateikti duomenys apie išieškotas sumas už išlaikymą 2024-12-18 dienai nepatvirtina ir nepaneigia fakto su kuo turėtų būti nustatyta Vaiko gyvenamoji vieta. Ieškovė dalyje dėl Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nurodo: „Sekančiai pažymėtina, jog pats Atsakovas deklaruoja, kad jis dažnai vyksta į komandiruotes verslo reikalais, tai reiškia, kad Atsakovas neturi galimybės nenutrūkstamai kasdiena prižiūrėti Dukrą ir atliepti jos poreikius. Taip pat svarbu pažymėti, jog Dukros ugdymo įstaiga yra šalia jos nuolatinės gyvenamosios vietos. “ Atsakovas nurodo, kad Ieškovės argumentai yra nepagrįsti ir neįrodyti, kad Atsakovas neva negalėtų skirti laiko Vaiko išlaikymui. Atsakovas su tokiais argumentais nesutinka, o Atsakovo darbo rėžimas ir stilius visada gali būti suderinamas su situacija ir kaita dėl Vaiko priežiūros ir kitų jo poreikių, todėl Atsakovas nurodo, kad Ieškovės argumentai, kad Atsakovas negalės skirti laiko Vaiko išlaikymui ir priežiūrai yra nepagrįsti.

2.4.Ieškovė Ieškinyje papildomai nurodo: „Nevertinant tai, kad nėra pateiktų duomenų, kad jis kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovas turėjo įgaliojimus pasirašyti nuomos sutartį, pažymėtina tai, kad butas, priklausantis UAB (duomenys neskelbtini), kurios savininkas yra Atsakovas, buvo įgytas gavus kreditą iš Vilniaus kredito unijos bei atitinkamai butas buvo įkeistas pagal sutartinės hipotekos sutartį. Ieškovės žiniomis, UAB (duomenys neskelbtini) tinkamai prievolių kreditoriui nevykdo, o tai reiškia, kad yra reali grėsmė, jog kreditorius gali imtis veiksmų dėl įmokų išieškojimo realizuojant turtą - butą, kurį neva nuomojasi Atsakovas. Tai taip pat reiškia, kad Atsakovas netektų gyvenamosios vietos, o nuolatos Atsakovo besikeičianti gyvenamoji vieta taip pat neatitiktų vaiko interesų.“ Atsakovas nurodo, kad šiuo metu Atsakovas yra pateikęs į bylą sutartis (nuomos) ir patvirtinančius dokumentus apie savo gyvenamąją vietą. Atsakovas nurodo, kad argumentai dėl minimos įmonės interesų ir nepagrįstų Ieškovės argumentų, kad neva Atsakovas liks be gyvenamosios vietos yra visiškai nepagrįsti ir nelogiški bei niekaip neįrodyti. Atsakovas nurodo, kad šie argumentai nėra susiję su nagrinėjama byla dėl Vaiko interesų ir niekaip negali būti susiję, todėl tokie argumentai teismo turėtų būti atmetami, kaip nesusiję su šios bylos nagrinėjimu.

2.5.Ieškovė nurodo: „Atsakovas pateikė teismui jo paties kaip įmonės UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovo pasirašytą pranešimą apie jo darbo užmokestį. Tačiau, Atsakovas neapteikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, pranešime nurodytas aplinkybes, jų teisingumą apie gaunamą darbo užmokestį, t.y., duomenų iš Sodros apie draudžiamas pajamas. Ieškovė primena teismui, jog pagal LR teisės aktus - nuo 2022 m. sausio 1 d., darbo užmokestis yra gaunamas tik bankiniu pavedimu. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Atsakovas jokio darbo užmokesčio į banko sąskaitas negauna, o ir duomenų, kad gautų nėra pateikta “. Atsakovas nurodo, kad šiai dienai jo atlyginimas ir gaunamas dydis nėra pasikeitę, o pateikti į bylą įrodymai nėra Ieškovės nuginčyti ar paneigti, todėl abejoti į bylą pateiktų duomenų ir dokumentų tikrumu nėra jokios abejonės, o Ieškovės argumentai yra vertinami kaip nepagrįsti.

2.6.Remiantis LR CPK 178 str. reikalavimais, šalis kuris teikia argumentus, privalo juos ir įrodinėti, tačiau Ieškovė teikia tik argumentus, kurie nėra pagrįsti jokiais duomenis ar įrodymais, kurie paneigtų į bylą jau pateiktus duomenis ir / ar dokumentus. Taigi, remiantis išdėstytu, Atsakovas nurodo, kad Ieškovė neįrodė ir nepaneigė, kodėl Vaikas negalėtų gyventi su Atsakovu, o atvirkščiai, turėtų gyventi su Ieškove. Atsakovas nurodo, kad laikosi savo papildomų Priešieškinio argumentų dėl Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir jais remiasi ir remsis tolimesniame šios civilinės bylos nagrinėjime, todėl papildomai nesikartoja.

2.7.Dėl Atsakovo užblokuoto telefono numerio Ieškovės iniciatyva. Atsakovas papildomai pažymi, kad Ieškovė IES1 užblokavo Atsakovo ATS1 mobiliojo telefono numerį, taip pažeisdama Atsakovo ir nepilnametės dukros teises. Mobiliojo ryšio blokavimas tiesiogiai apriboja bendravimo galimybę tarp tėvo ir dukros, o tai ypač svarbu, atsižvelgiant į vaiko teises turėti nuolatinį ryšį su abiem tėvais. Blokuodama mobiliojo telefono numerį, Ieškovė iš esmės parodo nenorą bendradarbiauti ir sudaryti sąlygas tėvo ir dukros bendravimui. Toks elgesys leidžia daryti išvadą, kad, net ir nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, komunikacija tarp tėvo ir dukros išliktu apsunkinta, nes el. paštas, kaip vienintelė komunikacijos priemonė, yra nepakankamas ir nepraktiškas, ypač skubiais atvejais ar kai nėra interneto prieigos. Mobilusis ryšys yra patikimesnis ir prieinamas beveik visur bei bet kada. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, svarbu užtikrinti sklandų ir nuolatinį bendravimą tarp vaiko ir abiejų tėvų. Tėvų bendradarbiavimas yra viena iš esminių sąlygų, užtikrinant vaiko interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tokiu būdu tėvų nesugebėjimas bendrauti dėl tyčinio telefono numerio blokavimo sukuria kliūtis realizuoti tėvų teises ir pareigas vaiko atžvilgiu. Todėl Atsakovas prašo teismo atsižvelgti į šią aplinkybę, vertinant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su tėvu tvarkos klausimus. Blokuotas mobilusis numeris rodo Ieškovės nenorą bendradarbiauti ir užtikrinti sklandų bendravimą, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriau atitiktų vaiko interesus. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su Ieškovės reikalavimu dėl bendravimo tvarkos tarp nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo ir nurodo, kad Ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka su Vaiku jo netenkina, kadangi Vaikas yra labai stipriai prisirišęs prie Atsakovo, o tai patvirtina ir Trečiojo suinteresuoto asmens pateikti paaiškinimai ir duomenys į bylą po vaiko apklausos, kad Vaikas stipresnį ryšį palaiko su Atsakovu. Iš esmės Atsakovas sutiktų su bendravimo tvarka, pagal kurią Vaikas pas Ieškovę gyvens porinę savaitę, o pas Atsakovą neporinę savaitę, t. y. abi šalys Vaiką prižiūrės po lygiai. Remiantis išdėstytu, Atsakovas pateikė į bylą su Priešieškiniu savo siūlomą bendravimo tvarko, todėl papildomai jos nekartoja šiame procesiniame dokumente.

2.8.Ieškovės nepagrįstai, siekia suvaržyti Atsakovo teises bendrauti ir matytis su Vaiku, teikdama, kad dabartinės bendravimo sąlygos neva geriausiai atitinka Atsakovo ir Vaiko interesus, tačiau Atsakovas su tuo nesutinka. Ieškovė Ieškinyje teigia: „Salių Dukra lanko priešmokyklinę grupę (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Kitais mokslo metais (2025/2026) Dukra toje pačioje mokykloje -(duomenys neskelbtini) gimnazijoje lankys pirmą klasę. Ugdymo įstaiga yra šalia Dukros gyvenamosios vietos ir nuo namų nutolusi tik 2,5 km, kuri automobiliu pasiekiama per 7-8 min. Tuo tarpu Dukros ugdymo įstaiga nuo Atsakovo deklaruojamų namų yra nutolusi apie 15 km, ir pasiekiama per 30 min, o per rytinius kamščius dar per ilgesnį laiką. Taigi, Atsakovo ir Dukros bendravimo tvarka su nakvynėmis darbo dienomis neatitiktų Dukros interesų, kadangi Dukra į mokyklą turėtų keltis itin anksti, tam kad galėtų laiku į ją atvykti, o tai kartu reiškia, kad Dukra mažiau laiko galėtų skirti poilsiui. Svarbu pažymėti tai, kad Atsakovas net gyvendamas šalia Dukros, Dukrai lankant darželį, jos laiku į darželį dažnu atveju neatveždavo ir Dukra nuolatos vėluodavo į ugdymo įstaiga dėl ko Ieškovė sulaukdavo iš auklėtojų pastabų. Tai rodo, jog Atsakovas yra neatsakingas ir jam visiškai nesvarbu, kad Dukra vėluoja į ugdymo procesą. “

2.9.Atsakovas pažymi, kad Ieškovės argumentai yra nepagrįsti ir nelemia ryškaus skirtumo dėl Vaiko interesų ir galimai pažeidžiamo poilsio rėžimo. Pati Ieškovė pažymi, kad jai iki Vaiko gyvenamosios vietos reikia atvykimui 8 min, o Atsakovui nurodo, kad reikia apie 30 min, tad pačios Ieškovės argumentuose pastebima, kad skirtumas yra tik 22 minučių. Tačiau Atsakovas pažymi, kad Vaiką nuveža ne per 30 minutes, tačiau per vidutiniškai 20 minučių, todėl laiko skirtumas tarp Ieškovės deklaruojamų ir Atsakovo realaus laiko praleidimo dėl vaiko pristatymo yra tik 12 minučių. To pasėkoje, Atsakovas nurodo, kad tokie Ieškovės argumentai dėl neva per ilgo Vaiko pristatymo laiko, lyginant su Ieškove yra nepagrįsti ir tikrai nežymūs, todėl tokie Ieškovės argumentai, kad Atsakovo dabartinė gyvenamoji vieta pakenks Vaiko poilsio rėžimui yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Priešingai nei teigia Ieškovė, Atsakovas pabrėžia, kad atstumas nuo Atsakovo gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) iki vaiko ugdymo įstaigos yra optimalus ir netrukdo laiku pasiimti Vaiką. Vilniuje eismo kamščiai darbo dienomis daugiausia formuojasi priešinga kryptimi - ryte važiuojant į miesto centrą ir vakare iš jo grįžtant. Atsakovo gyvenamoji vieta nesudaro papildomų kliūčių laiku pasiimti dukrą iš mokyklos.

2.10.Atsakovas taip pat pažymi, kad, būdamas savo įmonių savininkas ir vadovas, jis gali laisvai derinti darbo laiką, kad užtikrintų vaiko interesus bei nuoseklų dalyvavimą dukros gyvenime. Priešingai, Ieškovė IES1 dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kur darbo režimas yra griežtas ir neleidžia lanksčiai derinti asmeninių poreikių. Todėl šiuo metu dukra (duomenys neskelbtini) dažnai lieka mokykloje iki 17:00 val., kai dauguma bendraklasių jau būna pasiimti savo tėvų. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad dėl Ieškovės darbo grafiko vaikas patiria emocinį diskomfortą, nes dažnai tenka likti vienai arba būti pasiimamai senelių. Priešingai, nustatant vaiko gyvenamąją vietą su Atsakovu arba lygiomis dalimis su abiem tėvais, dukrai būtų užtikrintas stabilus ir pilnavertis režimas, leidžiantis laiku grįžti namo kaip ir daugeliui jos bendraklasių. Tokiu būdu gyvenamosios vietos nustatymas su Atsakovu ne tik pagerintų vaiko dienotvarkę ir emocinę būklę, bet ir sumažintų socialinę atskirtį tarp bendraklasių, nes dukra būtų pasiimama iš mokyklos laiku. Be to, Atsakovas nevėluoja pristatyti Vaiko ir Vaikas ar Atsakovas dėl to pastabų nėra gavęs.

2.11.Toliau, Atsakovas pažymi, kad Ieškovės dėstoma nurodoma bendravimo tvarka. Ieškinyje yra ypatingai stipriai suvaržanti Atsakovo teises ir pareigas ir neatitinkanti realios situacijos. Ieškovės Ieškinyje minimos bendravimo tvarkos sugretinimas su nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nepagrįstas. Atsakovas su Ieškovės siūloma bendravimo tvarka nesutinka ir teismo prašo tenkinti Priešieškiniu Atsakovo siūlomą bendravimo tvarką, kuri geriausiai atitinka Vaiko interesus. Atsakovas pažymi, kad įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų, sprendžiant santuokos nutraukimą - bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas (CK 3.59 straipsnis). Vaiko interesai - esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Įstatymas numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas i vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet kuriuo atveju, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti ji auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

2.12.Remiantis išdėstytu, Atsakovas nurodo, kad Vaiko interesai bus nepažeisti, jeigu Vaikas pas Ieškovę ir Atsakovą praleis po lygiai laiko, t. y. Porinę savaitę su Ieškove, o Neporinę su Atsakovu. Taip nebus pažeisti Vaiko interesai, o tėvai suteiks maksimalias sąlygas Vaikui su jais gyvenant.

Atsakovas pažymi, kad nustatant bendravimo tvarką, turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24punktas). Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo (papildymo) tėvas ar motina gali kreiptis ateityje į teismą (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

2.13.Atsakovas pažymi ir nurodo, kad Atsakovo Priešieškinyje nurodyta bendravimo tvarka 50/50 atitinka LAT praktiką ir panašius atvejus, todėl atitinka ir Vaiko interesus, to pasėkoje pateikiami argumentai ir atvejai, kurie labiausiai atitinka Ieškovės ir Atsakovo dabartinę situaciją: Dėl 50:50 bendravimo modelio poveikio išlaikymo dydžiui Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (pvz., 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis, civilinė byla Nr. apžvalgoje AC-53-1), kai vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas („50:50 procentų laiko“ modelis), abu tėvai patiria panašias kasdienes vaiko išlaikymo išlaidas (maistas, apranga, būstas). Todėl išlaikymo priteisimas iš vieno iš tėvų, kai vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su abiem lygiomis dalimis, gali pažeisti teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taigi, Atsakovas siūlo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti pagal „50:50procentų laiko“ modelį - vieną savaitę su motina, kitą savaitę su tėvu. Kadangi abiejų tėvų dalis vaiko priežiūroje ir išlaikymo užtikrinime būtų vienoda, išlaikymo priteisimas tik iš vieno tėvo reikštų pareigų disbalansą ir prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai.

2.14.Dėl papildomu išlaidu ir vaiko interesu užtikrinimo. Nors kasdieninės išlaidos (maistas, būstas, apranga) pagal „50:50procentų laiko“ modelį turi būti dengiamos abiejų tėvų lygiomis dalimis, vaiko poreikiai neapsiriboja tik kasdienėmis išlaidomis. Jei tėvai nesusitaria dėl kitų esminių poreikių (ugdymas, sveikata), šių išlaidų dengiamosios dalies priteisimas gali būti nustatytas teismo.

Taigi, Atsakovas siūlo aiškiai apibrėžti, kad nesant susitarimo dėl tokių išlaidų pasidalijimo, jos būtų priteisiamos iš to tėvo, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kaip numato teismų praktika. Šiuo atveju, jei gyvenamoji vieta bus nustatyta su Atsakovu arba lygiomis dalimis su abiem tėvais, papildomų išlaidų priteisimo būtinybė mažėtų. Remiantis išdėstytu, Atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos atveju, išlaikymo dydis prašomas iš Ieškovės yra daug mažesnis, nei Ieškovė prašo iš Atsakovo, todėl, kad Vaikas galės praleisti su Ieškove ir Atsakovu po lygiai.

2.15.Dėl 50:50 bendravimo tvarkos siūlymo ir išlaikymo dydžio proporcijos. Atsižvelgiant į teismų praktiką, esant „50:50 procentų laiko“ modeliui ir vienodoms abiejų tėvų pareigoms tenkinti kasdienius vaiko poreikius, išlaikymo suma turi būti koreguojama arba nepriskiriama apskritai. Taigi, Atsakovas pažymi, kad priteisus 388 Eur išlaikymą per mėnesį, kai vaikas laiką leidžia su abiem tėvais lygiomis dalimis, būtų pažeistas teisingumo ir proporcingumo principas. Atsižvelgiant į minėtą teismų praktiką, jei teismas visgi nuspręstų priteisti išlaikymą, jo dydis turėtų būti sumažintas arba numatyta lygiai pasidalinti nenumatytas ir ugdymo išlaidas.

2.16.Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su abiem tėvais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžia, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos klausimą svarbiausia yra vaiko interesai ir jo ryšys su abiem tėvais. Praktikoje pripažįstama, kad kai vaikas praleidžia lygiai tiek pat laiko su abiem tėvais, tai atitinka vaiko interesus, nes jis išlaiko artimą ryšį su abiem globėjais. Taigi, Atsakovas teigia, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su abiem tėvais lygiomis dalimis geriausiai atitiktų vaiko interesus, nes: Vaikas yra stipriai prisirišęs prie abiejų tėvų. „50:50 procentų laiko“ modelis užtikrins stabilumą ir saugumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad toks modelis leidžia užtikrinti vaiko gerovę (pvz., LAT 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-279-969/2019). Dėl nuolatinės gyvenamosios vietos ir faktinio laiko su tėvais Pagal Lietuvos teismų praktiką, esant „50:50 procentų laiko“ modeliui, vaikui reikia užtikrinti kuo stabilesnes gyvenimo sąlygas abiejose gyvenamosiose vietose. Tai apima: Panašias sąlygas ugdymui, miegui, laisvalaikiui. Vienodą prieigą prie ugdymo įstaigų ir papildomo lavinimo. Psichologinio saugumo užtikrinimą. Taigi, Atsakovas nurodo, kad tiek jo, tiek ieškovės gyvenamosios vietos yra tinkamos vaiko ugdymui ir kasdieniniams poreikiams tenkinti. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad vaiko gyvenamoji geriausiai atitiktų Vaiko interesus nustačius Vaiko gyvenamąją vietą su Ieškove.

2.17. Dėl vaiko emocinio ryšio užtikrinimo. Teismų praktika rodo, kad vaiko emocinis ryšys su abiem tėvais turi esminę reikšmę nustatant gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką (LAT 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Taigi, Atsakovas nurodo, kad vaiko emocinis ryšys su abiem tėvais yra vienodai stiprus. Atsižvelgiant į tai, būtų neteisinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti tik su vienu iš tėvų, nes tai pažeistų vaiko teisę palaikyti artimą ryšį su abiem globėjais. Atsakovas nurodo, kad teismui nustačius jo siūlomą bendravimo tvarką iš jo priteistinas išlaikymo dydis 388 EUR (pirminiame ieškinyje buvo prašoma 350 EUR) būtų per didelis, kadangi Tiek Ieškovė, tiek Atsakovas su Dukra praleis vienodai laiko, todėl ir Dukrą išlaikys vienodai. Atsakovas nurodo, kad įsipareigoja dukrą pilnai išlaikyti ir prižiūrėti, kol ji bus su juo, taigi Atsakovo nuomone, Ieškovė turėtų mokėti 200 EUR išlaikymą Dukrai per mėnesį.

2.18.Vaiko išlaikymas - konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisiu Įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70- 969-2018).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečiu vaiku poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

2.19.Šiuo atveju, Atsakovo nuomone, pagal konkrečias bylos aplinkybes, jeigu teismas patvirtintu Atsakovo teikiamą bendravimo tvarką tarp Vaiko, Ieškovės ir Atsakovo, tai tokiu atveju Šalys praleistu vienoda laiko periodą su Vaiku, ko pasėkoje vienodai išlaikytu Vaiką, o Atsakovas gautu mažesnį nei bazinį išlaikymo dydį 200 EUR, kuris geriausiai atitiktu konkrečią situaciją.

Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvu, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymu apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams - maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273- 969/2020). Remiantis išdėstytu, Atsakovo nuomone, Vaiko išlaikymui priteistinas 200 EUR dydis per mėnesį, kadangi Vaikas tiek pas Ieškovę, tiek pas Atsakovą praleis vienodą dienų skaičių, tad abiem tėvams kris vienoda vaiko išlaikymo pareiga. Atsakovas, taip pat, atkreipia dėmesį, kad Ieškovė iš dalies sutinka su tokia tvarka ir leidžia Atsakovui praleisti vieną savaitę su Vaiku ir vieną pilną savaitgalį, tačiau Atsakovas pageidauja, kad su juo Vaikas praleistų kas antrą savaitę ir siekia ją prižiūrėti tuo laikotarpiu.

2.20.Taigi nors pagal nustatytą vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką paprastai nėra skirstomas išlaikymo dydis, pavyzdžiui, jei vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) bendrauja kas antrą savaitgalį, tai neturėtu turėti lemiamos reikšmės nustatant išlaikymo vaikui dydį, tais atvejais, kai nustatoma bendravimo tvarka pagal vadinamąjį 50:50 procentu laiko modelį, ji gali turėti įtakos ir nustatant išlaikymo dydį bei paskirstant tėvams išlaikymo prievoles. Pavyzdžiui, civilinėje byloje, kurioje kilo ginčas dėl vaiko išlaikymo dydžio nustatymo esant tokiai „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo formai, pagal kurią vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu bendrauja kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo sekmadienio iki sekmadienio, kasacinis teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, pažymėjo, kad tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu). Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismo sprendime dėl bendravimo tvarkos nustatytas vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra svarbi aplinkybė, nuo kurios gali priklausyti iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) priteistino išlaikymo dydis. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje teismai, nustatę tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra lygus, bei įvertinę vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, iš esmės pagrįstai sprendė priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymą po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Vadinasi, tais atvejais, kai tėvai susitaria dėl vaiko poreikiu tenkinimo ir bendrauja su vaiku lygiomis dalimis, išlaikymas vaikui gali būti nepriteisiamas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos), tačiau tais atvejais, kai tėvai bendraudami su vaiku pagal „50:50 procentu laiko“ modeli tenkina tik kasdienius būtinus vaiko poreikius (maistas, apranga, būstas ir pan.), tačiau nesusitaria dėl kitu vaikui svarbiu poreikiu tenkinimo (ugdymas, sveikata ir pan.), tokiems poreikiams tenkinti gali būti priteisiamas išlaikymas iš to tėvo (motinos), su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. AKTUALŪS VAIKO IŠLAIKYMO KLAUSIMAI NAUJAUSIOJE LIETUVOS KASACINĖJE JURISPRUDENCIJOJE Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691).

2.21.Kasacinis teismas, yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu. Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvada, kad teismo sprendime dėl bendravimo tvarkos nustatytas vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvu yra svarbi aplinkybė, nuo kurios gali priklausyti iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) priteistino išlaikymo dydis (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje e3K-3-279-969/2019).

Ieškovė Ieškinyje pasisako dėl „IV DĖL IŠLAIKYMO ĮSISKOLINIMO DUKRAI PRITEISIMO”, tačiau Atsakovas pažymi, kad jokio įsiskolinimo Vaikui nėra, kadangi Atsakovas

2.22.Atsakovas pagal šalių sudarytą susitarimą šalių Dukros išlaikymui teikė 300 Eur išlaikymą. Atsakovas 2023 m. liepos, rugpjūčio bei rugsėjo mėnesį Dukrai išlaikymo neteikė (priedas Nr. 12), dėl ko susidarė 900 Eur įsiskolinimas. 2024 m. sausio ir vasario mėnesiais, Atsakovas išlaikymo Dukrai taip pat nesumokėjo, dėl ko susidarė papildomas 600 Eur įsiskolinimas (priedas Nr. 13). Remiantis tuo, Ieškovė kreipiasi į teismą su reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kuris sudaro 1500 Eur. Atsakovas nurodo, kad Ieškovės paaiškinimai dėl išlaikymo įsiskolinimo yra neteisingi ir nepagrįsti, kadangi Ieškovė nepateikė į bylą informacijos kiek ir kokias sumas Atsakovas yra pervedęs Ieškovei ir už ką. Atsakovas nurodo, kad šiai dienai net turi permoką už išlaikymą Vaikui ir pateikė savo paskaičiavimus ir įrodymus Priešieškinyje ( Priešieškinio Priedas Nr. 5 ir Priedas Nr. 6). Be to, Atsakovas pažymi, kad šiuo metu vyksta byla dėl Ieškovės vekselio ir negrąžintos skolos Atsakovui. Permoka yra skaičiuojama 12 688,00 EUR / 200 EUR per mėnesį = 63,44 mėnesiams permoka už išlaikyma nuo 2024-09-30. Šiuo atveju Atsakovas yra permokėjęs 12 688 EUR sumą Vaiko išlaikymui, kurią prašo sugrąžinti iš Ieškovės Atsakovui Priešieškiniu, todėl Atsakovas papildomai nesikartoja to, kas yra išdėstyta Priešieškiniu. Remiantis išdėstytu, Atsakovas Priešieškiniu reikalavimais prašo užskaityti 12 688 EUR sumą kaip permoką už išlaikymą į ateitį (63,44 mėnesiams į priekį priteisus iš Atsakovo po 200 EUR / mėn. išlaikymą) skaičiuojant nuo 2024-01-01. Atsakovas nesutinka, kad jis turi įsiskolinimą už Vaiko išlaikymą, kurį nurodė Ieškovė Ieškinyje, o tai patvirtina banko išrašai.

2.23.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes šiame Atsiliepime ir pateiktą aktualią teismų praktiką, Atsakovas prašo teismo atmesti Ieškovės reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio priteisimo ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos keitimo, nes pateikti įrodymai aiškiai patvirtina, kad gyvenamosios vietos nustatymas su Atsakovu arba pagal „50:50 procentų laiko “ modelį geriausiai atitiktų vaiko interesus, užtikrintų stabilų ir pilnavertį dienos režimą bei maksimaliai leistų palaikyti stiprų emocinį ryšį su abiem tėvais.

3.Atsakovas priešieškiniu prašė: nepilnametės dukros (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu ATS1 , asmens kodas: (duomenys neskelbtini); nustatyti IES1 (asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) bendravimo su dukra (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) tvarką:

Ieškovė kiekvieno mėnesio neporinės savaitės pirmadieni pasiima Dukrą iš jos ugdymo įstaigos po ugdymo pabaigos arba kai ugdymas nevyksta iš jos gyvenamosios vietos 17.30 val., ir pristato Dukrą į ugdymo įstaigą sekančios savaitės pirmadieni iki ugdymo laiko pradžios, o ugdymui nevykstant į jos gyvenamąją vietą 8.00 val.

Atsakovas su dukra gyvena kiekvieno mėnesio porinę savaitę.

Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) nesilaikant nustatytos bendravimo tvarkos, Dukra bendrauja su Atsakovu. Šiuo atveju Atsakovas pasiima Dukrą sekmadienį iš jo gyvenamosios vietos 9.00 valandą ir pristato į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val.; Kiekvieną Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį) nesilaikant eiliškumo, su Dukra bendrauja Ieškovė. Tuo atveju, jei Motinos dienos sekmadienis sutampa su Atsakovo bendravimo su Dukra laiku, Atsakovas sekmadienį, 9.00 val pristato Dukrą į jos gyvenamąją vietą ir Dukra lieka su Ieškove.

Poriniais metais vasaros atostogas liepos - rugpjūčio mėnesį šalys su savo Dukra bendrauja tokia tvarka: nuo liepos 1 iki 15 dienos ir nuo rugpjūčio 1 iki 15 dienos Dukra laiką leidžia su Atsakovu. Atitinkamai nuo liepos 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos ir nuo rugpjūčio 15 iki 31 dienos Dukra laiką leidžia su Ieškove. Konkretų Dukros perdavimo laiką šalys derina bendru tarpusavio sutarimu.

Neporiniais metais vasaros atostogas liepos-rugpjūčio mėnesį šalys su savo Dukra bendrauja tokia tvarka: nuo liepos 15 iki rugpjūčio 1 dienos ir nuo rugpjūčio 15 iki 31 dienos vaikai laiką leidžia su Atsakovu. Atitinkamai nuo liepos 1 iki 15 dienos ir nuo rugpjūčio 1 iki rugpjūčio 15 dienos Dukra laiką leidžia su Ieškove. Konkretų Dukros perdavimo laiką šalys derina bendru tarpusavio sutarimu.

Nuo 2024-09-01 pradėjus Dukrai lankyti mokyklą, įskaitant priešmokyklinę parengiamąją grupę, Atsakovas papildomai su dukra bendrauja mokinių atostogų metu.

Ieškovė bendrauja su Dukra poriniais metais mokinių rudens atostogų metu, pasiimdama Dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 8.00 val. ir pristatant Dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną (sekmadienį) 19:00 val. Neporiniais metais mokinių rudens atostogas Dukra praleidžia su Atsakovu;

Ieškovė bendrauja su Dukra neporiniais metais mokinių žiemos (Kalėdinių) atostogų metu, pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 8.00 val. ir pristatydama Dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 30 d., 19 val. Neporiniais metais mokinių žiemos (Kalėdinių) atostogų metu nuo gruodžio 30 d. 19 val. iki paskutinės atostogų dienos (sekmadienio) Dukra praleidžia su Atsakovu.

Ieškovė bendrauja su Dukra poriniais metais mokinių žiemos (Kalėdų) atostogų metu, pasiimdama Dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. 19 val. ir pristatydamas Dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną (sekmadienį) 19:00 val. Poriniais metais mokinių žiemos (Kalėdinių) atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos iki gruodžio 30 d. 19 val., Dukra praleidžia su Atsakovu.

- Ieškovė bendrauja su Dukra neporiniais metais mokinių žiemos atostogų metu, pasiimdama Dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 8.00 val. ir pristatydama Dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną (sekmadienį) 19:00 val. Poriniais metais mokinių žiemos atostogas Dukra praleidžia su Atsakovu.

Ieškovė bendrauja su Dukra poriniais metais mokinių pavasario (Velykų) atostogų metu, pasiimdama Dukrą iš jos gyvenamosios vietos prieš atostogas einantį šeštadienį 19 val. ir pristatydamas Dukrą paskutinę atostogų dieną (sekmadienį) 19:00 val. Neporiniais metais mokinių pavasario (Velykų) atostogas nuo prieš atostogas einančio šeštadienio 19 val. iki paskutinės atostogų dienos (sekmadienio) Dukra praleidžia su Atsakovu.

Ieškovė bendravimo su Dukra metu privalo užtikrinti Dukros dienotvarkės režimą, dalyvavimą būreliuose, apsilankymą pas specialistus (gydytojus), rūpinimąsi Dukros visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais.

Apie aplinkybes, dėl kurių numatytas Ieškovės ir Dukros bendravimas aukščiau nustatytais atvejais taptų neįmanomas, šalys informuoja viena kitą nedelsiant (el. paštu, SMS žinute ir pan.). Tokios aplinkybės gali būti Dukros liga, šalių liga, artimojo mirtis, iš anksto suplanuotos atostogos, komandiruotės.

Ieškovei su Dukra ketinant atostogauti užsienyje Atsakovas perduoda Dukros asmens dokumentą (pasą ar asmens tapatybės kortelę) Ieškovei, kuri, kelionei pasibaigus, dokumentą grąžina Atsakovui. Jeigu yra būtini sutikimai dėl išvykimo į užsienį, tai kiekvienas iš tėvų privalo tokius sutikimus duoti.

Salys dėl bendravimo su Dukra klausimų bendrauja šiomis ryšio priemonėmis: Atsakovas:telefono numeris (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini); Ieškovė:telefono numeris (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Apie kontaktinių duomenų pasikeitimą šalis informuoja kitą šalį per 1 (vieną) kalendorinę dieną po duomenų pasikeitimo.

Nustačius Vaiko gyvenamąją vietą su Atsakovu, prašo pritesti iš IES1 (12 688 EUR permoką iš Ieškovės už Vaiko išlaikymą; nustačius Vaiko gyvenamąją vietą su Ieškove. Atsakovas prašo Užskaityti Atsakovo pervestą bankiniais pavedimai 12 688 EUR sumą Ieškovei kaip permoką už išlaikymą į ateitį (63,44 mėnesiams į priekį priteisus iš Atsakovo po 200 EUR / mėn. išlaikymą); Priteisti iš IES1 (asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) išlaikymą nepilnametei dukrai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), po 200.00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ATS1 , asmens kodas: (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; priteisti iš Ieškovės Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.1.Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad atsakovas prieštarauja, jog pastovi gyvenamoji vieta būtu nustatyta su Ieškove, todėl remiantis i bylą pateikta informacija apie stipru Vaiko ir Atsakovo ryši. Atsakovas mano. kad geriausia Vaiko interesams būtu. jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su Atsakovu. Atsakovas su Priešieškiniu teikia duomenis, pagal kuriuos matoma, kad Ieškovė tinkamai neprižiūri Vaiko, žinant faktą, kad Vaikui yra stipri alergija ir gali grėsti net gi mirtis, jeigu bus sukandžiota vabzdžių ir laiku nepristatyta pas specialistus / gydytojus. Atsakovas yra rūpestingesnis ir labiau prižiūri Vaiką, tuo labiau Atsakovo ir Vaiko ryšys yra labai stiprus ir tai patvirtina Trečiojo suinteresuoto asmens į byla pateikti dokumentai ir išvados. Atsakovas pažymi, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą ir t. t. Remiantis vaiko teisių apsaugos institucijos išvadomis, abu tėvai gali sudaryti vaikui pakankamai geras sąlygas gyventi, saugią ir stabilią aplinką. Institucijos išvados atitinka bylos duomenis, šalių paaiškinimus. Tačiau Atsakovas pažymi, kad atsižvelgus į vaiko amžių, stiprų tėvo ir vaiko stiprų psichosocialinį tarpusavio ryšį ir į tai, kad vaikas iki šiol gyveno su motina ir tėvu po lygiai, mano, kad visgi vaiko interesus labiau atitiktų Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su Atsakovu. Atsakovas nurodo, kad nesutinka ir nurodo, kad Ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka su Vaiku jo netenkina, kadangi Vaikas yra labai stipriai prisirišęs prie Atsakovo, o tai patvirtina ir Trečiojo suinteresuoto asmens pateikti paaiškinimai ir duomenys į bylą po vaiko apklausos, kad Vaikas stipresnį ryšį palaiko su Atsakovu. Iš esmės Atsakovas sutiktų su bendravimo tvarka, pagal kurią Vaikas pas Ieškovę gyvens porinę savaitę, o pas Atsakovą neporinę savaitę, t. y. abi šalys Vaiką prižiūrės po lygiai. Remiantis išdėstytu, Atsakovas teikia siūlomą bendravimo tvarką, kuri jo nuomone geriausiai atitinka Vaiko, Atsakovo ir Ieškovės interesus ir prašo teismo ją patvirtinti (iš dalies pakeista Ieškovės pateikta bendravimo tvarka): nustatyti IES1 (asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) bendravimo su dukra (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

Ieškovė kiekvieno mėnesio neporinės savaitės pirmadieni pasiima Dukrą iš jos ugdymo įstaigos po ugdymo pabaigos arba kai ugdymas nevyksta iš jos gyvenamosios vietos 17.30 val., ir pristato Dukrą į ugdymo įstaigą sekančios savaitės pirmadieni iki ugdymo laiko pradžios, o ugdymui nevykstant į jos gyvenamąją vietą 8.00 val.

Atsakovas su dukra gyvena kiekvieno mėnesio porinę savaitę.

Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) nesilaikant nustatytos bendravimo tvarkos, Dukra bendrauja su Atsakovu. Šiuo atveju Atsakovas pasiima Dukrą sekmadienį iš jo gyvenamosios vietos 9.00 valandą ir pristato į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val.; Kiekvieną Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį) nesilaikant eiliškumo, su Dukra bendrauja Ieškovė. Tuo atveju, jei Motinos dienos sekmadienis sutampa su Atsakovo bendravimo su Dukra laiku, Atsakovas sekmadienį, 9.00 val. pristato Dukrą į jos gyvenamąją vietą ir Dukra lieka su Ieškove.

Poriniais metais vasaros atostogas liepos - rugpjūčio mėnesį šalys su savo Dukra bendrauja tokia tvarka: nuo liepos 1 iki 15 dienos ir nuo rugpjūčio 1 iki 15 dienos Dukra laiką leidžia su Atsakovu. Atitinkamai nuo liepos 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos ir nuo rugpjūčio 15 iki 31 dienos Dukra laiką leidžia su Ieškove. Konkretų Dukros perdavimo laiką šalys derina bendru tarpusavio sutarimu.

Neporiniais metais vasaros atostogas liepos-rugpjūčio mėnesį šalys su savo Dukra bendrauja tokia tvarka: nuo liepos 15 iki rugpjūčio 1 dienos ir nuo rugpjūčio 15 iki 31 dienos vaikai laiką leidžia su Atsakovu. Atitinkamai nuo liepos 1 iki 15 dienos ir nuo rugpjūčio 1 iki rugpjūčio 15 dienos Dukra laiką leidžia su Ieškove. Konkretų Dukros perdavimo laiką šalys derina bendru tarpusavio sutarimu.

Nuo 2024-09-01 pradėjus Dukrai lankyti mokyklą, įskaitant priešmokyklinę parengiamąją grupę, Atsakovas papildomai su dukra bendrauja mokinių atostogų metu.

Ieškovė bendrauja su Dukra poriniais metais mokinių rudens atostogų metu, pasiimdama Dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 8.00 val. ir pristatant Dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną (sekmadienį) 19:00 val. Neporiniais metais mokinių rudens atostogas Dukra praleidžia su Atsakovu;

Ieškovė bendrauja su Dukra neporiniais metais mokinių žiemos (Kalėdinių) atostogų metu, pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 8.00 val. ir pristatydama Dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 30 d., 19 val. Neporiniais metais mokinių žiemos (Kalėdinių) atostogų metu nuo gruodžio 30 d. 19 val. iki paskutinės atostogų dienos (sekmadienio) Dukra praleidžia su Atsakovu.

Ieškovė bendrauja su Dukra poriniais metais mokinių žiemos (Kalėdų) atostogų metu, pasiimdama Dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. 19 val. ir pristatydamas Dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną (sekmadienį) 19:00 val. Poriniais metais mokinių žiemos (Kalėdinių) atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos iki gruodžio 30 d. 19 val., Dukra praleidžia su Atsakovu.

Ieškovė bendrauja su Dukra neporiniais metais mokinių žiemos atostogų metu, pasiimdama Dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 8.00 val. ir pristatydama Dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną (sekmadienį) 19:00 val. Poriniais metais mokinių žiemos atostogas Dukra praleidžia su Atsakovu;

Ieškovė bendrauja su Dukra poriniais metais mokinių pavasario (Velykų) atostogų metu, pasiimdama Dukrą iš jos gyvenamosios vietos prieš atostogas einantį šeštadienį 19 val. ir pristatydamas Dukrą paskutinę atostogų dieną (sekmadienį) 19:00 val. Neporiniais metais mokinių pavasario (Velykų) atostogas nuo prieš atostogas einančio šeštadienio 19 val. iki paskutinės atostogų dienos (sekmadienio) Dukra praleidžia su Atsakovu.

Ieškovė bendravimo su Dukra metu privalo užtikrinti Dukros dienotvarkės režimą, dalyvavimą būreliuose, apsilankymą pas specialistus (gydytojus), rūpinimąsi Dukros visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais.

Apie aplinkybes, dėl kurių numatytas Ieškovės ir Dukros bendravimas aukščiau nustatytais atvejais taptų neįmanomas, šalys informuoja viena kitą nedelsiant (el. paštu, SMS žinute ir pan.). Tokios aplinkybės gali būti Dukros liga, šalių liga, artimojo mirtis, iš anksto suplanuotos atostogos, komandiruotės.

Ieškovei su Dukra ketinant atostogauti užsienyje Atsakovas perduoda Dukros asmens dokumentą (pasą ar asmens tapatybės kortelę) Ieškovei, kuri, kelionei pasibaigus, dokumentą grąžina Atsakovui. Jeigu yra būtini sutikimai dėl išvykimo į užsienį, tai kiekvienas iš tėvų privalo tokius sutikimus duoti.

Salys dėl bendravimo su Dukra klausimų bendrauja šiomis ryšio priemonėmis: Atsakovas:

telefono numeris (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini); Ieškovė:telefono numeris (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Apie kontaktinių duomenų pasikeitimą šalis informuoja kitą šalį per 1 (vieną) kalendorinę dieną po duomenų pasikeitimo. Vadovaujantis nurodytu, Atsakovo pagrįstu įsitikinimu prašoma nustatyti Ieškovės su dukra bendravimo tvarka atitinka geriausius Dukros interesus, o taip pat užtikrinama Ieškovės teisė ir pareiga reguliariai bendrauti su Dukra ir palaikyti su ja ryšį.

3.2. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės Įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvu pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti ji auklėjant įvykdymą. Ši tėvu asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Remiantis išdėstytu, Atsakovas nurodo, kad Vaiko interesai bus nepažeisti, jeigu Vaikas pas Ieškovę ir Atsakovą praleis po lygiai laiko, t. y. Porinę savaitę su Ieškove, o Neporinę su Atsakovu. Taip nebus pažeisti Vaiko interesai, o tėvai suteiks maksimalias sąlygas Vaikui su jais gyvenant. Atsakovas pažymi, kad nustatant bendravimo tvarką, turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24punktas).

3.3.Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo (papildymo) tėvas ar motina gali kreiptis ateityje į teismą (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Atsakovas nurodo, kad teismui nustačius jo siūlomą bendravimo tvarką iš jo priteistinas išlaikymo dydis 350 EUR būtų per didelis, kadangi Tiek Ieškovė, tiek Atsakovas su Dukra praleis vienodai laiko, todėl ir Dukrą išlaikys vienodai. Atsakovas nurodo, kad įsipareigoja dukrą pilnai išlaikyti ir prižiūrėti, kol ji bus su juo, taigi Atsakovo nuomone, Ieškovė turėtų mokėti 200 EUR išlaikymą Dukrai per mėnesį.

3.4.Vaiko išlaikymas - konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi. Šiuo atveju, Atsakovo nuomone, pagal konkrečias bylos aplinkybes, jeigu teismas patvirtintu Atsakovo teikiamą bendravimo tvarką tarp Vaiko, Ieškovės ir Atsakovo, tai tokiu atveju Šalys praleistu vienodą laiko periodą su Vaiku, ko pasekoje vienodai išlaikytu Vaiką, o Atsakovas gautu mažesni nei bazini išlaikymo dydi 200 EUR, kuris geriausiai atitiktu konkrečią situaciją. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvu, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti irodymu apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams - maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273- 969/2020). Remiantis išdėstytu, Atsakovo nuomone, Vaiko išlaikymui priteistintas 200 EUR dydis per mėnesi, kadangi Vaikas tiek pas Ieškovę, tiek pas Atsakovą praleis vienodą dienų skaičių, tad abiem tėvams kris vienoda vaiko išlaikymo pareiga. Atsakovas, taip pat, atkreipia dėmesį, kad Ieškovė iš dalies sutinka su tokia tvarka ir leidžia Atsakovui praleisti vieną savaitę su Vaiku ir vieną pilną savaitgalį, tačiau Atsakovas pageidauja, kad su juo Vaikas praleistų kas antrą savaitę ir siekia ją prižiūrėti tuo laikotarpiu.

3.5.Atsakovas papildomai pažymi ir teikia i bylą Įrodymus, kad Ieškovei prižiūrint Vaiką, jis nėra prižiūrimas tinkamai, o tai patvirtina i bylą pateiktos nuotraukos ir E. sveikatos išrašas dėl Vaiko sveikatos ir sukandžiojimo, kadangi E. sveikatos išraše nustatyti duomenys apie IES1 elgesį neprižiūrint dukros (duomenys neskelbtini) dėl širšės Įkandimo ir dėl uodu sukandžiojimu negydymo. 2020-06-30 pateikiama nuotrauka, tačiau šios sveikatos problemos nesimato e sveikatoje, dokumentai yra Santariškėse, kai buvo kreiptąsi pirmosios pagalbos . Atsakovo nuomone Vaikas yra labiau ir atsakingiau prižiūrimas, ją prižiūrint Atsakovui, o ne Ieškovei. Be to, Ieškovė bandė Atsakovo atžvilgiu atriboti Atsakovą nuo Vaiko priežiūros ir užvedė bylą dėl smurto artimoje aplinkoje orderio (Priedas Nr. 3), tačiau Atsakovas pateikė atsikirtimus 2024-04-26 dienos Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi jam šis orderis buvo panaikintas. Atsakovas nurodo, kad Ieškovė siekia apie Atsakovą atsiliepti neigiamai, tačiau jokių pagrįstų įrodymų prieš Atsakovą į bylą iki šiol pateikta nėra, o pateikti argumentai yra neįrodyti. Ieškovė Ieškinyje pasisako dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo dukrai, tačiau Atsakovas pažymi, kad jokio įsiskolinimo Vaikui nėra, kadangi Atsakovas pagal šalių sudarytą susitarimą šalių Dukros išlaikymui teikė 300 Eur išlaikymą. Atsakovas 2023 m liepos, rugpjūčio bei rugsėjo mėnesį Dukrai išlaikymo neteikė (priedas Nr. 12), dėl ko susidarė 900 Eur įsiskolinimas. 2024 m. sausio ir vasario mėnesiais, Atsakovas išlaikymo Dukrai taip pat nesumokėjo, dėl ko susidarė papildomas 600 Eur įsiskolinimas (priedas Nr. 13). Remiantis tuo, Ieškovė kreipiasi į teismą su reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kuris sudaro 1500 Eur.

3.6.Atsakovas nurodo, kad Ieškovės paaiškinimai dėl išlaikymo įsiskolinimo yra neteisingi ir nepagrįsti, kadangi Ieškovė nepateikė į bylą informacijos kiek ir kokias sumas Atsakovas yra pervedęs Ieškovei ir už ką. Atsakovas nurodo, kad šiai dienai net turi permoką už išlaikymą Vaikui ir teikia savo paskaičiavimus ir įrodymus (Priedas Nr. 5 ir Priedas Nr. 6). Be to, Atsakovas pažymi, kad šiuo metu vyksta byla dėl Ieškovės vekselio ir negrąžintos skolos Atsakovui. Atsakovas nurodo, kad: Bankiniais mokėjimais IES1 yra gavusi per Swedbank AB viso 14 607 Eur; Bankiniais mokėjimais iš Paysera UAB IES1 yra gavusi viso 2861 Eur; Bankiniais mokėjimais iš Monese IES1 yra gavusi viso 1600 Eur; Papaya LTD mokėjimais iš Blackcatcard gavusi yra viso 1570 Eur; Viso per bankus: 20 638 Eur. Viso bankiniais mokėjimais kaip alimentams skirtas sumas yra gavusi nuo 2019 m. balandžio 30 iki šio Priešieškinio teikimo dienos: 17 888 Eur plius yra paėmusi 3000 Eur grynais, t.y. viso 20 888 (Dvidešimt tūkstančių aštuoni šimtai aštuoniasdešimt aštuoni Eur). Alimentai 2019-06-01 - 2023-12-31 buvo sutarti 200 Eur. Sudaro 6200 Eur. Viso permoka 2023-12-31: 14 688 Eur. Todėl likusi suma, kurią Atsakovas yra permokėjęs ir dėl kurios nepareiškęs ieškinio IES1 yra 23 638 Eur - 2750 Eur (ieškinys šiai sumai prie vekselio) - 6200 Eur = 14 688 Eur. Šiai 2024 spalio 2 dienai permoka į ateitį sudarytų 14 688 Eur - 2000 Eur = 12 688 Eur, tuo atveju, jeigu iš Atsakovo butų priteistas išlaikymas. Šiuo atveju Atsakovas yra permokėjęs 12 688 EUR sumą Vaiko išlaikymui, kurią prašo sugrąžinti iš Ieškovės Atsakovui. Permoka yra skaičiuojama 12 688,00 EUR / 200 EUR per mėnesį = 63,44 mėnesiams permoka už išlaikymą nuo 2024-09-30. Šiuo atveju Atsakovas yra permokėjęs 12 688 EUR sumą Vaiko išlaikymui, kurią prašo sugrąžinti iš Ieškovės Atsakovui. Papildomai pažymima, kad IES1 pagal vekselį Atsakovui yra skoloje 41 302,94 Eur. Pridedamas vekselis (Priedas Nr. 5). Dėl šios skolos yra užvesta byla, kuri dar neužbaigta. Remiantis išdėstytu, Atsakovas prašo užskaityti 12 688 EUR sumą kaip permoką už išlaikymą į ateitį (63,44 mėnesiams į priekį priteisus iš Atsakovo po 200 EUR / mėn. išlaikymą) skaičiuojant nuo 2024-01-01. Atsakovas nesutinka, kad jis turi įsiskolinimą už Vaiko išlaikymą, kurį nurodė Ieškovė Ieškinyje, o tai patvirtina banko išrašai. Atsakovas prašo priteisti iš Ieškovės 12 688 EUR permoką iš Ieškovės už Vaiko išlaikymą, tuo atveju, jeigu gyvenamoji vieta būtų nustatyta su Atsakovu, kitu atveju (nustačius gyvenamąją vietą su Ieškove) Atsakovas prašo užskaityti 12 688 EUR sumą kaip permoką už išlaikymą į ateitį (63,44 mėnesiams į priekį priteisus iš Atsakovo po 200 EUR / mėn. išlaikymą) skaičiuojant nuo 2024-01-01.

3.7.Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straipsniais, prašo Teismo: atmesti ieškovės IES1 (asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) ieškinį; nepilnametės dukros (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu ATS1 , asmens kodas: (duomenys neskelbtini); nustatyti IES1 (asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) bendravimo su dukra (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

Ieškovė kiekvieno mėnesio neporinės savaitės pirmadieni pasiima Dukrą iš jos ugdymo Įstaigos po ugdymo pabaigos arba kai ugdymas nevyksta iš jos gyvenamosios vietos 17.30 val., ir pristato Dukrą i ugdymo įstaigą sekančios savaitės pirmadieni iki ugdymo laiko pradžios, o ugdymui nevykstant i jos gyvenamąją vietą 8.00 val.

Atsakovas su dukra gyvena kiekvieno mėnesio porinę savaitę;

Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) nesilaikant nustatytos bendravimo tvarkos, Dukra bendrauja su Atsakovu. Šiuo atveju Atsakovas pasiima Dukrą sekmadienį iš jo gyvenamosios vietos 9.00 valandą ir pristato į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val.; Kiekvieną Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį) nesilaikant eiliškumo, su Dukra bendrauja Ieškovė. Tuo atveju, jei Motinos dienos sekmadienis sutampa su Atsakovo bendravimo su Dukra laiku, Atsakovas sekmadienį, 9.00 val pristato Dukrą į jos gyvenamąją vietą r Dukra lieka su Ieškove.

Poriniais metais vasaros atostogas liepos - rugpjūčio mėnesį šalys su savo Dukra bendrauja tokia tvarka: nuo liepos 1 iki 15 dienos ir nuo rugpjūčio 1 iki 15 dienos Dukra laiką leidžia su Atsakovu. Atitinkamai nuo liepos 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos ir nuo rugpjūčio 15 iki 31 dienos Dukra laiką leidžia su Ieškove. Konkretų Dukros perdavimo laiką šalys derina bendru tarpusavio sutarimu.

Neporiniais metais vasaros atostogas liepos-rugpjūčio mėnesį šalys su savo Dukra bendrauja tokia tvarka: nuo liepos 15 iki rugpjūčio 1 dienos ir nuo rugpjūčio 15 iki 31 dienos vaikai laiką leidžia su Atsakovu. Atitinkamai nuo liepos 1 iki 15 dienos ir nuo rugpjūčio 1 iki rugpjūčio 15 dienos Dukra laiką leidžia su Ieškove. Konkretų Dukros perdavimo laiką šalys derina bendru tarpusavio sutarimu.

Nuo 2024-09-01 pradėjus Dukrai lankyti mokyklą, įskaitant priešmokyklinę parengiamąją grupę,

Atsakovas papildomai su dukra bendrauja mokinių atostogų metu:

Ieškovė bendrauja su Dukra poriniais metais mokinių rudens atostogų metu, pasiimdama Dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 8.00 val. ir pristatant Dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną (sekmadienį) 19:00 val. Neporiniais metais mokinių rudens atostogas Dukra praleidžia su Atsakovu;

Ieškovė bendrauja su Dukra neporiniais metais mokinių žiemos (Kalėdinių) atostogų metu, pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 8.00 val. ir pristatydama Dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 30 d., 19 val. Neporiniais metais mokinių žiemos (Kalėdinių) atostogų metu nuo gruodžio 30 d. 19 val. iki paskutinės atostogų dienos (sekmadienio) Dukra praleidžia su Atsakovu.

Ieškovė bendrauja su Dukra poriniais metais mokinių žiemos (Kalėdų) atostogų metu, pasiimdama Dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. 19 val. ir pristatydamas Dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną (sekmadienį) 19:00 val. Poriniais metais mokinių žiemos (Kalėdinių) atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos iki gruodžio 30 d. 19 val., Dukra praleidžia su Atsakovu.

Ieškovė bendrauja su Dukra neporiniais metais mokinių žiemos atostogų metu, pasiimdama Dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 8.00 val. ir pristatydama Dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną (sekmadienį) 19:00 val. Poriniais metais mokinių žiemos atostogas Dukra praleidžia su Atsakovu;

Ieškovė bendrauja su Dukra poriniais metais mokinių pavasario (Velykų) atostogų metu, pasiimdama Dukrą iš jos gyvenamosios vietos prieš atostogas einantį šeštadienį 19 val. ir pristatydamas Dukrą paskutinę atostogų dieną (sekmadienį) 19:00 val. Neporiniais metais mokinių pavasario (Velykų) atostogas nuo prieš atostogas einančio šeštadienio 19 val. iki paskutinės atostogų dienos (sekmadienio) Dukra praleidžia su Atsakovu.

Ieškovė bendravimo su Dukra metu privalo užtikrinti Dukros dienotvarkės režimą, dalyvavimą būreliuose, apsilankymą pas specialistus (gydytojus), rūpinimąsi Dukros visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais. Apie aplinkybes, dėl kurių numatytas Ieškovės ir Dukros bendravimas aukščiau nustatytais atvejais taptų neįmanomas, šalys informuoja viena kitą nedelsiant (el. paštu, SMS žinute ir pan.). Tokios aplinkybės gali būti Dukros liga, šalių liga, artimojo mirtis, iš anksto suplanuotos atostogos, komandiruotės.

Ieškovei su Dukra ketinant atostogauti užsienyje Atsakovas perduoda Dukros asmens dokumentą (pasą ar asmens tapatybės kortelę) Ieškovei, kuri, kelionei pasibaigus, dokumentą grąžina Atsakovui. Jeigu yra būtini sutikimai dėl išvykimo į užsienį, tai kiekvienas iš tėvų privalo tokius sutikimus duoti.

Salys dėl bendravimo su Dukra klausimų bendrauja šiomis ryšio priemonėmis: Atsakovas: telefono numeris (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini); Ieškovė: telefono numeris (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Apie kontaktinių duomenų pasikeitimą šalis informuoja kitą šalį per 1 (vieną) kalendorinę dieną po duomenų pasikeitimo.

3.8.Vadovaujantis nurodytu, Atsakovo pagrįstu įsitikinimu prašoma nustatyti Ieškovės su dukra bendravimo tvarka atitinka geriausius Dukros interesus, o taip pat užtikrinama Ieškovės teisė ir pareiga reguliariai bendrauti su Dukra ir palaikyti su ja ryšį. Nustačius Vaiko gyvenamąją vietą su Atsakovu, ATS1 , asmens kodas: (duomenys neskelbtini) prašo pritesti iš IES1 (asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) 12 688 EUR permoką iš Ieškovės už Vaiko išlaikymą; nustačius Vaiko gyvenamąją vietą su Ieškove. Atsakovas prašo Užskaityti Atsakovo pervestą bankiniais pavedimai 12 688 EUR sumą Ieškovei kaip permoką už išlaikymą į ateitį (63,44 mėnesiams į priekį priteisus iš Atsakovo po 200 EUR / mėn. išlaikymą); Priteisti iš IES1 (asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) išlaikymą nepilnametei dukrai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), po 200.00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ATS1 , asmens kodas: (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; Priteisti iš Ieškovės Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad Ieškovė su Atsakovo pareikštu priešieškiniu nesutinka, kadangi jis yra nepagrįstas ir grindžiamas tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis. Atsakovas priešieškinyje nurodo, jog prieštarauja, kad pastovi gyvenamoji vieta būtų nustatyta su Ieškove ir remiantis į bylą pateikta informacija apie stiprų Dukros ir Atsakovo ryšį, Atsakovas mano, kad geriausia Dukros interesams būtų, jog dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su Atsakovu. Atsakovas šias aplinkybes grindžia tuo, kad Ieškovė tinkamai neprižiūri Dukros žinodama, kad Dukrai yra stipri alergija. Pasak Atsakovo jis yra rūpestingesnis ir labiau prižiūri Dukrą tuo labiau Atsakovo ir Dukros ryšys yra labai stiprus. Sekančiai Atsakovas priešieškinyje nurodo, jog abu tėvai gali sudaryti vaikui pakankamai geras sąlygas gyventi, saugią ir stabilią aplinką. Institucijos išvados atitinka bylos duomenis, šalių paaiškinimus. Tačiau Atsakovas pažymi, kad atsižvelgus į Dukros amžių, stiprų tėvo ir Dukros psichosocialinį tarpusavio ryšį ir į tai, kad Dukra iki šiol gyveno su motina ir tėvu po lygiai, mano, kad visgi Dukra interesus labiau atitiktų Dukros gyvenamosios vietos nustatymas su Atsakovu.

4.1.Ieškovė pažymi, jog Atsakovas nurodo ne tik nepagrįstus argumentus dėl pagrindų nustatyti Dukros gyvenamąją vietą su Atsakovu, bet ir tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kurios prieštarauja faktinei situacijai ir net byloje esantiems dokumentams. Kaip pats Atsakovas cituojama teismų praktika nurodo, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. Taip pat Atsakovas cituoja teismų praktiką, jog teismas „aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt.

4.2.Ieškovė atsikirsdama į Atsakovo reikalavimą dėl Dukros gyvenamosios vietos nustatymo su Atsakovu pirmiausia Teismui pažymi, jog Atsakovas (jo atstovas) nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, jog Dukra iki šiol gyveno su motina ir tėvu po lygiai. Ieškovė pažymi, jog šalių Dukra niekada negyveno su Atsakovu, išskyrus tą laiką kai Atsakovas ir Ieškovė gyveno kartu. Šalių santykiams nutrūkus 2019 m. gegužės mėn., šalių Dukra liko ir iki šios dienos gyvena su Ieškove. Pažymėtina ir tai, kad Teismas aplinkybes, jog šalių Dukra gyvena su Ieškove pagal byloje esančius įrodymus nustatė ir 2024-06-19 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t.y., jog „Nagrinėjamu atveju šalys gyvena atskirai, nepilnametė gyvena su ieškove“. Be to, 2024-10-25 Tarnybos išvadoje užfiksuotos Dukros nurodytos aplinkybės taip pat paneigia Atsakovo nurodytas aplinkybes, jog Dukra gyvena su Atsakovu, o būtent, „Pasak mergaitės, su tėvu ji bendrauja, bet pasakyti kada matė tėvą nesugebėjo, sakė, kad neprisimena. Mergaitė papasakojo, kad ji nuvažiuoja pas tėvą, būna ten tris dienas nuo penktadienio iki pirmadienio”. Taigi, Dukros gyvenamoji vieta su Atsakovu niekada nebuvo ir nėra.

4.3. Priešingai nei teigia ir įrodinėja Atsakovas, jis neturi galimybių tinkamai užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Atsakovas teikdamas Teismui priešieškinyje sąmoningai klaidina Teismą, Tarnybą, jog jo gyvenamosios vietos adresas - (duomenys neskelbtini). Pažymėtina tai, kad šis turtas, adresu (duomenys neskelbtini). Priklausė Atsakovo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri šį turtą dar 2024 m. rugpjūčio mėnesį pardavė ir jame gyvena kitas asmuo. Taigi, Atsakovas sąmoningai siekia, jog Teismas manytu, jog Atsakovo gyvenamoji vieta yra šalia Dukros gyvenamosios vietos - (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog Atsakovas slepia savo gyvenamosios vietos sąlygas, kadangi jos pagrįstai manytina neatitinka Dukros interesų. Ieškovei yra žinoma, jog Atsakovas gyvena su sugyventine vieno miegamojo bute, t.y., (duomenys neskelbtini), kuris ir tai priklauso Atsakovo įmonei. Vien iš Dukros Tarnybai duotų paaiškinimų yra matyti, jog Atsakovas buvimo su Dukra metu negali užtikrinti vaikui tinkamų sąlygų pailsėti ir išsimiegoti, t.y., Tarnybos išvadoje užfiksuota, jog „(Duomenys neskelbtini) pasakė, kad tėtis turi vieną kambarį ir kad jie miega kartu. Patikslinus, ką reiškia kartu, mergaitė pasakė: „nu tai su tėčiu miegu ir tėčio drauge kartu miega“. Psichologei paklausius, ar gerai suprato, kad jie visi miega vienoje lovoje, mergaitė atsakė, kad taip”.

4.4. Remiantis tuo, vien šios aplinkybės patvirtina, jog Atsakovas neturi galimybių užtikrinti tinkamų Dukrai sąlygų augti, mokytis bei vystytis, nes Dukra vien laikino buvimo pas Atsakovą metu turi miegoti su Atsakovu ir jos sugyventine vienoje lovoje, kas neabejotinai neatitinka Dukros interesų. Sekančiai pažymėtina, jog Atsakovas, pristatantis save kaip atsakingą ir rūpestingą tėvą jau ilgą laiką Dukrai neteikia išlaikymo. Atsakovas 2024-09-12 posėdžio metu pripažino, jog jis nevykdo teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių - nustatyto laikino išlaikymo Dukrai. Šiai dienai išlaikymo įsiskolinimas Dukrai sudaro 2100 Eur. Taigi, Atsakovas šiai dienai šiurkščiai pažeidžia Dukros teises ir interesus į tinkamą išlaikymą dėl ko Ieškovė viena pati išlaiko Dukrą, nors tokią pareigą turi ir Atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog Atsakovas slepia turtinę padėtį, o kaip Atsakovas nurodo, pagal teisminę praktiką turi būti įvertinama tėvų turtinė padėtis. Pagal bylos duomenis, paties Atsakovo teigimu jo gaunamos pajamos - 3515 Eur. Tačiau į bylą nėra pateikta jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, byloje yra duomenys, jog Atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, dėl ko jo visos banko sąskaitos ir turtas yra areštuotas. Remiantis tuo, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog Dukros gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su Atsakovu, nes būtų pažeisti Dukros interesais - tinkamos jos poreikių atliepimas.

4.5. Ieškovė taip pat pažymi, jog Atsakovas niekada su Dukra reguliariai nebendravo, o savo negalėjimą reguliariai bendrauti su Dukra kas kartą grįsdavo išimtinai su jo asmeniniais interesais susijusiomis aplinkybėmis, t.y., komandiruotėmis, atostogomis, darbiniu užimtumu ir pan. Atsakovas, net trumpu buvimu su Dukra laikotarpiu, dažnai Dukrą palieka pas savo motiną, kas tik parodo, jog pats Atsakovas su Dukra viso laiko nepraleidžia išimtinai dėl savo užimtumo. Siekiant, kad Atsakovas reguliariai bendrautu su Dukra Ieškovė kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurių Atsakovas tinkamai nevykdė ir nevykdo, dėl ko buvo kreiptasi į antstolį. Dažnu atveju, Atsakovas net neprisimena, kada jo ir Dukros bendravimo laikas, t.y., kurį savaitgalį Atsakovas turi bendrauti su Dukra. Šios aplinkybės tik patvirtina, jog Atsakovas nėra atsakingas tėvas ir Dukros gyvenamosios vietos nustatymas su Atsakovu pažeistų Dukros interesus. Atsakovas Dukros gyvenamosios vietos nustatymą iš esmės grindžia viena aplinkybe - Dukrai padidėjusia alergija dėl kurios neva jis turėjo vykti į ligoninę ir tai vertina kaip Dukros nepriežiūrą.

Šiuo atveju reikėtų pradėti nuo to, kad šis įvykis buvo įvertintas Tarnybos, kuri atlikusi vaiko situacijos vertinimą, kuriame yra aprašyti ir šalių paaiškinimai ir pačios Dukros nurodytos aplinkybės, jog ją buvo apkandžioję uodai, tačiau dėl paties Atsakovo veiksmų - gretimo žemės sklypo nepriežiūros, kuriame veisiasi vabzdžiai ir neišvengiamai Dukra yra sukandžiojama nors ir naudojamos apsisaugojimo priemonės. Be to, Atsakovas į ligoninę vyko dėl visai kitų priežasčių, o ne dėl vabzdžių sukandžiojimo, nors šiai dienai nurodydamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes, siekia teismą suklaidinti. Atsakovas ne kartą Ieškovės buvo įspėtas, kad susitvarkytų greta vaiko gyvenamosios vietos esantį žemės sklypą, tačiau jam tai nerūpėjo. Ieškovė dėjo visas pastangas, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų kiek įmanoma saugi dėl vabzdžių, tačiau jų išnaikinimas nėra jos galioje, nes tai yra gamta, juolab, kad pats Atsakovas neprižiūri savo žemės sklypo, kuriame ir veisiasi vamzdžiai. Sekančiai pažymėtina, jog Tarnybai atliekant situacijos vertinimą buvo įvertintos ir kitos reikšmingos aplinkybės, susijusios su Atsakovo elgesiu Dukros atžvilgiu. 2024 m. mokslų pradžios šventėje, Atsakovas prieš vaiko norą, privertė Dukrą eiti paimti knygą, kurios reikėjo būtent jam asmeniškai, dėl ko Dukrą patyrė stresą. Dukra Tarnybai nurodė, jog „prie mokyklos tėtis perkėlė per tvorą paimti knygos, labai išsigandau, nes nenorėjau ten eiti, bet tėtis vis tiek ten perkėlė“. Šios aplinkybės patvirtina, kad Atsakovo kaip tėvo elgesys neatitinka vaiko interesų ir juos pažeidžia, Atsakovas visiškai negalvoja apie Dukros savijautą bei emocinę būseną, o siekia tik savo asmeninių interesų ir ambicijų įgyvendinimo.

4.6.Taigi, apibendrinant išdėstyta, yra akivaizdu, jog Dukros gyvenamoji vieta, dėl eilės priežasčių, nesuderinamų su Dukros interesais, negali būti nustatyta su Atsakovu. Kartu pažymėtina tai, kad nėra duomenų, kad Ieškovė netinkamai rūpintųsi Dukra ar kad Ieškovės gyvenamosios vietos sąlygos neatitiktų Dukros interesų. Priešingai, Dukros poreikiai yra atliepiami ir užtikrinami, net Atsakovui nemokant Dukrai išlaikymo ilgą laiką bei iš esmės nedalyvaujant vaiko gyvenime.

4.7.Remiantis tuo, kad Atsakovas teismo prašo nustatyti Dukros nuolatinę gyvenamąją vietą su Atsakovu, Atsakovas Teismo prašo nustatyti Dukros ir Ieškovės bendravimo tvarką taikant 50/50 bendravimo modelį. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovė su Atsakovo reikalavimu dėl Dukros gyvenamosios vietos nustatymu su juo nesutinka, atitinkamai Ieškovė nesutinka ir su Atsakovu pareikštu reikalavimu dėl jos ir Dukros bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovė pažymi, jog šiuo atveju vertinant Atsakovo reikalavimo pagrįstumą, svarbu įvertinti ne tik ar 50/50 bendravimo tvarkos atitikimą Dukros interesams, bet ir tai, kad pats Atsakovas neturi nei intereso nei galimybių bendrauti su Dukra pagal siūlomą tvarką, nes Atsakovas net taikytų laikinųjų apsaugos priemonių - laikinos bendravimo tvarkos tinkamai nevykdo.

4.8.Pažymėtina, tai, kad Ieškovės ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl šalių Dukros ir Atsakovo bendravimo tvarkos nustatymo nėra prilyginamas minimaliam Atsakovo ir Dukros bendravimui. Priešingai Ieškovės prašoma tvarka atitinka tiek Dukros interesus, tiek ir Atsakovo, kuriam yra sudaromos visos galimybės bendrauti su Dukra ne tik savaitgaliais, bet ir visų Dukros atostogų metu lygiateisiškai, įskaitant ir šventines dienas. Tuo tarpu, Atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka pagal 50/50 modelį neatitinka Dukros interesų. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 pasisakyta tik dėl vienos iš vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelio, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“ modelis), įgyvendinimo formų, pagal kurią vaikas kas antrą dieną pakaitomis gyventų su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, nustatymo sąlygų, konstatuojant, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais.

4.9. Kartu pažymėtina, kad tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. Kaip minėta aukščiau, byloje esantys duomenys patvirtina, jog Atsakovas neturi galimybių užtikrinti Dukrai tinkamų sąlygų augti ir vystytis, t.y., Atsakovas šiai dienai neturi gyvenimo sąlygų, pagal kurias Dukra turėtų savo atskirą kambarį atitinkantį jos poreikius, įskaitant ir ugdymo poreikius. Kaip minėta, Dukra net neturi savo lovos, kurioje galėtų miegoti, o turi miegoti su Atsakovu ir jo sugyventine bendroje lovoje. Sekančiai pažymėtina, jog Dukra lanko ugdymo įstaigą - (duomenys neskelbtini) gimnaziją, paruošiamą grupę, kuri yra netoli jos namų, t.y. tik 2,5 km, kuri automobiliu pasiekiama per 7-8 min. Tuo tarpu Dukros ugdymo įstaiga nuo Atsakovo namų yra nutolusi apie 15 km, ir pasiekiama per 30 min, o dar per ilgesnį laiką per rytinius kamščius. Taigi, Dukra gyvendama su Atsakovu, kas antrą savaitę turėtų keltis į mokyklą itin anksti, tam kad galėtų laiku į ją atvykti, o tai kartu reiškia, kad Dukra mažiau laiko galėtų skirti poilsiui. Svarbu pažymėti tai, kad Atsakovas net gyvendamas šalia Dukros, Dukrai lankant darželį, jos laiku neatveždavo ir Dukra nuolatos vėluodavo į ugdymo įstaiga dėl ko Ieškovė sulaukdavo iš auklėtojų pastabų. Tai rodo, jog Atsakovas yra neatsakingas ir jam visiškai nesvarbu, kad Dukra vėluoja į ugdymo procesą. Taip pat pažymėtina, jog Dukros jokie socialiniai ryšiai su Atsakovo gyvenamąja vieta nesieja, Dukra toje vietoje neturi jokių draugų, su kuriais galėtų žaisti, bendrauti. Kaip matyti, Atsakovas Dukrą vežiojasi kartu po įvairias savo turimas kavines, tačiau jokio kokybiško laiko su Dukra nepraleidžia. Visa Dukros socialinė aplinka yra dabartinėje gyvenamojoje vietoje, kurioje ji bendrauja su savo draugais ir artimaisiais.

4.10. Atsakovas visada deklaravo, jog yra labai užimtas su savo verslais ir darbiniais reikalais, dėl ko net nerasdavo laiko reguliariai bendrauti su Dukra ar pasiimti Dukrą nustatytu laiku. Atsakovas pats nurodo, jog jis nuolatos vyksta į komandiruotes, atostogauja, o tai reiškia, kad jo užimtumas nesudaro galimybės bendrauti su dukra taikant 50/50 bendravimo modelį. Atsakovas į bylą nėra pateikęs jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis turi galimybę pagal savo užimtumą rūpintis Dukra pusę laiko, nuvežti ir pasiimti Dukrą laiku iš mokyklos, atliepti kitus jos poreikius ir pan. Tuo tarpu, Ieškovės siūloma bendravimo tvarka ne tik užtikrina Atsakovo ir Dukros ryšio palaikymą, bet ir yra didesnės apimties nei Atsakovas faktiškai su Dukra bendrauja ir turi intereso praleisti laiką.

4.11.Ieškovė neneigia, kad Dukra turi artimą ryšį su abiem tėvais, nes būtent pati Ieškovė skatindavo Atsakovą bendrauti su Dukra, todėl tas ryšis ir egzistuoja. Tačiau, priešingai nei teigia Atsakovas, Dukros ryšis su Atsakovu nėra artimesnis, nei su Ieškove. Apskritai neaišku kuo Atsakovas grindžia tokį teiginį. Ieškovė neginčija, kad Dukrai būnant su Atsakovu nėra jokių taisyklių ar auklėjimo, kad Dukra daro ką nori. Tuo tarpu, Ieškovė rūpinasi Dukros auklėjimu, siekia ugdyti tam tikras savybes, kurios yra reikalingos ir ugdymo procese ir gyvenime, moko atsakomybės, tvarkos, deramo elgesio. Be abejo vaikams patinka taisyklių nebuvimas ir buvimas su tuo iš tėvų, kuris jų netaiko. Tačiau, tai nereiškia, kad tai savaime atitinka vaiko interesą ir dėl to vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su Atsakovu. Tėvų pareiga užauginti dorą, atsakingą, išsilavinusį, gerbiantį kitus asmenį žmogų. Tuo tarpu, pats Atsakovas kaip asmuo tokiomis savybėmis nepasižymi, ką patvirtina ir jo atžvilgiu turimi didžiuliai kreditoriniai įsiskolinimai bei jo atžvilgiu inicijuoti ikiteisminiai procesai.

4.12.Taip pat, kaip minėta, vertinant 50/50 bendravimo tvarkos modelio taikymą, svarbu įvertinti ir tai, kad Atsakovas Dukrai iki šios dienos išlaikymo neteikia ir yra susidaręs įsiskolinimas. Toks Atsakovo elgesys nesuderinamas su Dukros interesais ir tik patvirtina, kad Atsakovo prašoma bendravimo tvarka negali būti nustatyta, nes pagrįstai manytina, jog Dukros interesai bus pažeisti arba rezultate Ieškovė toliau viena pati atlieps Dukros poreikius pirkdama jai visus reikalingus daiktus. Vadovaujantis nurodytu, Atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo taikant 50/50 bendravimo modelį yra nepagrįstas ir neįrodytas bei nesuderinamas su Dukros interesais todėl atmestinas.

4.13.Atsakovas nurodo, jog nustačius Dukros bendravimo tvarką su Ieškove iš Ieškovės priteistas 200 Eur išlaikymas. Toks Atsakovo reiškiamas reikalavimas, ypač kai pats Atsakovas išlaikymo Dukrai neteikia ilgą laiką yra nepagrįstas ir atmestinas, net ir tuo atveju, jeigu teismas nustatytų 50/50 bendravimo modelį. Sekančiai pažymėtina, jog Atsakovo - jo atstovo priešieškinyje perrašoma teismų praktika yra neaktuali Atsakovo pareikštų reikalavimų kontekste. Esant byloje reikalavimui dėl 50/50 bendravimo modelio taikymo, teismų praktikoje nurodoma, jog tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu).

4.14.Atsakovas priešieškinyje nurodo, jog abu tėvai vienodai praleistų laiko, todėl tėvams kristų vienoda vaiko išlaikymo pareiga. Remiantis tuo, yra neaišku, kokiu pagrindu Atsakovas prašo priteisti iš Ieškovės papildomai 200 Eur, kai pats Atsakovas pripažįsta, kad išlaikymo našta kristų vienoda. Šiuo atveju Atsakovas reikšdamas reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo turi pareigą įrodyti, kokių poreikių atliepimui šiuo atveju yra reikalaujama priteisti 200 Eur išlaikymas, kurį Atsakovas įvardina kaip „atitinkantį konkrečią situaciją“ ir dėl kokių poreikių šalys nesutaria, dėl ko reikėtų nustatyti tam tikro išlaikymo dydį priteistiną iš Ieškovės. Akivaizdu, jog Atsakovas formaliai reiškia reikalavimą nesuprasdamas nei šio reikalavimo paskirties nei teisinio pagrindo. Remiantis tuo, Ieškovės pagrįstų įsitikinimu, šis reikalavimas kaip ir kiti minėti Atsakovo reikalavimai dėl Dukros gyvenamosios vietos nustatymo su Atsakovu, Dukros bendravimo tvarkos su Ieškove nustatymo, yra absoliučiai nepagrįstas. Tai, kad Atsakovas priešieškinyje perrašo teismų praktiką, tai nesudaro pagrindo jo reikalavimus savaime pripažinti pagrįstais ir įrodytais. Vadovaujantis nurodytu, Ieškovė Teismo prašo atmesti Atsakovo reikalavimus dėl Dukros gyvenamosios vietos nustatymo su Atsakovu, Dukros bendravimo tvarkos su ieškove nustatymo bei išlaikymo iš Ieškovės priteisimo, kaip nepagrįstus, neįrodytus ir nesuderinamus su Dukros teisėmis ir teisėtais interesais.

4.15.Atsakovas priešieškinyje nurodo, jog jis nesutinka su Ieškovės reiškiamu reikalavimu dėl 1500 Eur išlaikymo įsiskolinimo Dukrai priteisimo. Atsakovas sekančiai nurodo, jog 2023-12-31 yra permoka už išlaikymą Dukrai, kuris sudaro 14688 Eur ir Atsakovas ją apskaičiuoja taip: Bankiniais mokėjimais IES1 yra gavusi per Swedbank AB viso 14 607 Eur; Bankiniais mokėjimais iš Paysera UAB IES1 yra gavusi viso 2861 Eur; Bankiniais mokėjimais iš Monese IES1 yra gavusi viso 1600 Eur; Papaya LTD mokėjimais iš Blackcatcard gavusi yra viso 1570 Eur; Viso per bankus: 20 638 Eur. Viso bankiniais mokėjimais kaip alimentams skirtas sumas yra gavusi nuo 2019 m. balandžio 30 iki šio Priešieškinio teikimo dienos: 17 888 Eur plius yra paėmusi 3000 Eur grynais, t.y. viso 20 888 (Dvidešimt tūkstančių aštuoni šimtai aštuoniasdešimt aštuoni Eur). Alimentai 2019-06-01 - 2023-12-31 buvo sutarti 200 Eur. Sudaro 6200 Eur. Viso permoka 2023-12-31: 14 688 Eur.

4.16. Pirmiausia pažymėtina tai, kad Ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio yra: 1) už 2023 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesį; 2) už 2024 m. sausio, vasario mėnesius. Būtent šio reikalavimo turinys apibrėžia ginčo dalyką ir laikotarpį. Sekančiai pažymėtina, jog Atsakovas melagingai nurodo, jog šalys laikotarpiu 2019-06-01 - 2023-12-31 buvo sutarusios 200 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Pažymėtina, jog paties Atsakovo pavedimai paneigia šias Atsakovo nurodytas aplinkybes, t.y., iš į bylą pateiktų bankinių pavedimų matyti, jog pats Atsakovas pavedimo paskirtyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, jog pvz., 2023-03-20 pavedimas „alimentai už 2 mėn. 2023-01 ir 2023-02, suma 600 Eur; 2023-11-24 pavedimas - „Alimentai už 2023 m. 11, 12 mėn. suma 600 Eur ir t.t. Taigi, priešingai nei teigia Atsakovas, šalys buvo sutarusios dėl 300 Eur išlaikymo Dukrai per mėnesį.

4.17.Atsakovas nurodo, jog Ieškovė iš Atsakovo iš viso yra gavusi 20638,00 Eur bankiniais pavedimais iš Swedbank AB, Paysera UAB, Monese, Papaya LTD, iš kurių alimentams skirta suma nuo 2019-04-30 iki Priešieškinio pateikimo dienos 17888 Eur + 3000 Eur grynais, t.y., 20 888 Eur išlaikymo sumokėto suma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Atsakovo teikiami mokėjimai su išlaikymo paskirtimi, susiję su kitu nei ginčo laikotarpiu yra neaktualūs, nes ginčo dėl to nėra, todėl Ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo dėl šių įrodymų pasisakyti. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Atsakovo pateikti bankiniai mokėjimai patvirtina, jog šalys siejo įvairūs kiti santykiai, kurių pagrindu buvo atliekami pavedimai ir šie mokėjimai niekaip nėra susiję su Dukros išlaikymu, ką patvirtina ir paties Atsakovo nurodytos aplinkybės apie kitus teisminius ginčus ir ne tik vekselio, bet ir kitų Atsakovo reiškiamų reikalavimų, kurie patenką į šias Atsakovo skaičiuojamas sumas. Kaip matyti, Atsakovas pamiršo, kad byloje dėl vekselio jis reiškė reikalavimą ne tik dėl 2500 Eur, bet ir 2170 Eur, kuriuo laikė kaip skola ir kuriuos Ieškovė pasiskolino iki atlyginimo. Tuo tarpu, dabar Atsakovas šioje byloje tuos pinigus jau skaičiuoja kaip išlaikymą Dukrai. Tokie Atsakovo veiksmai tik patvirtina jo neteisėtą ir nesąžiningą veikimą - siekį su vaiko išlaikymo nesusijusias sumas užskaityti kaip išlaikymo teikimą. Atsakovas taip pat teigia, kad Ieškovė gavo grynais 3000 Eur, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, tuo labiau, kad tai susiję su vaiko išlaikymu. Pažymėtina tai, kad Atsakovas atlikdamas pavedimus Ieškovei aiškiai paskirtyje nurodydavo kurie pinigai yra susiję su Dukros išlaikymu. Todėl, Atsakovo kiti mokėjimai niekaip nėra susiję ir negali būti vertinami kaip Dukros išlaikymas avansu, juolab, kad Atsakovas niekur nenurodė, jog tai jo mokamas išlaikymas Dukrai avansu - į ateitį.

4.18.Be to, Atsakovas nurodo, jog išlaikymas 2019-06-01 iki 2023-12-31 sudaro 6200 (200 kas mėnesį). Atsakovo nurodytu laikotarpį sudaro 55 mėn. Taigi, net skaičiuojant po 200 Eur, suma yra ne 6200 Eur, o 11000 Eur. Tačiau, kaip minėta šalys buvo sutarusios dėl 300 Eur išlaikymo Dukrai ir tai patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Todėl, minėtu laikotarpiu Atsakovas turėjo sumokėti 16500,00 Eur, kurių iš tiesų net nėra sumokėjęs. Taigi, Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kuriuo patvirtintų, kad Ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl 1500 Eur išlaikymo įsiskolinimo yra nepagrįstas ir kad Atsakovas šiuos pinigus sumokėjo. Remiantis tuo, Atsakovo reikalavimai - nustačius Dukros gyvenamąją vietą su Ieškove, užskaityti Atsakovo pervestų bankiniais pavedimais 12 688 Eur sumą Ieškovei kaip permoką už išlaikymą į ateitį (63,44 mėnesius į priekį priteisus iš Atsakovo po 200 Eur /mėn. išlaikymą ir nustačius Dukros gyvenamąją vietą su Atsakovu, priteisti iš Ieškovės 12 688 Eur permoką iš Ieškovės už Dukros išlaikymą, yra absoliučiai nepagrįsti ir prasilenkiantis su teisine logika, teisės normomis.

5.Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti priešieškinį atmesti. Parodė, kad kartu su atsakovu kartu gyveno kai gimė dukra. Dukrai buvo pusė metų, kai atsakovas susirado kitą moterį ir išėjo iš namų. Ji su atsakovu negyvena nuo 2019 metų. Atsakovas mokėjo dukrai išlaikymą nereguliariai. Ji su dukra nuolat kartu gyveno, o atsakovas keitė gyvenamąją vietą gal jau keturis kartus. Dukra žino, kad atsakovas ją pasiims kas antrą savaitgalį. Dabar atsakovas prašo leisti jam atostogauti su dukra dvi savaites, bet tuo metu nėra užtikrinama vaikui nei tinkama mityba. Dukra namie valgo tris kartus ir sveikai, iki 22 valandos eina miegoti, o pas atsakovą dukra maitinasi bet kuo, eina miegoti 24 valandą. Tai ji žino iš pokalbių su dukra telefonu kai vaikas būna pas atsakovą. Dukters pietūs būna 18 val. vakare, yra nesilaikoma maitinimo režimo kai turi maitintis tris kartus į dieną. Ji turi nuotraukas kai ją išleidžia penktadienį su supinta kasa, o ji grįžta namo po atsakovo kaimo, tai būna nesusišukavusi, sako, kad nesivalė dantukų. Dėl atostogų atsakovas žada vaikui, kad nusiveš į šiltus kraštus, bet to neištęsi, o vaikas klausia kada važiuos. Su vaikais ji su vaikais buvo išvykę į užsienį, važinėjo į Širvintas į koncertą. Atsakovas ant jos – ieškovės vis pila srutas. Mergaitė sveika, lėtinių ligų neturi, gydosi (duomenys neskelbtini). Dukra su atsakovu bendrauja gerai, žino, kad jis yra jos tėtis, ji nedraudžia bendrauti. Dukra noriai pabūna tris dienas su atsakovu, po to jau nori pas mamą. Dukra pas atsakovą miega kartu su atsakovu ir jo drauge vienoj lovoj. Dukra viena bijo miegoti, namie dukra su broliu miega atskirai kiekvienas savo lovoje. Ji visada gamina daržoves iš mamos sodo, vaikus maitina naminiu maistu, kiaušiniais, dešrelėmis, mėsyte. Į mokyklą kai dukra eina, tai pusryčius dukra valgo namie, mokykla yra prie namų. Atsakovas prie e-dienyno nėra prisijungęs, su auklėtoja nėra bendravęs. Dukra įpratusi prie tvarkos. Atsakovas pasiima vaiką, nuveža pas savo senelius. Atsakovas, jeigu pasiima vaiką, tai juo turi rūpintis maistu apranga. Kai atsakovas išėjo 2019 metais, tai mokėjo po 300 Eur vaikui nereguliariai. Nemoka, nemoka, po to sumoka 600 Eur, kartais kurį laiką visai nemoka. Ji prašo vaikui išlaikymui priteisti po 388 Eur. Po to kai ji kreipėsi į teismą, atsakovas išlaikymo nemoka, tik kiek antstolis nurašo ir parveda išlaikymą, prašo priteisti 1500 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Ji dirba vyr. specialiste valstybinėje įmonėje, gauna apie 1250-1230 Eur, turi kotedžą (duomenys neskelbtini), turi Audi Q5, motociklą. Ir priekabą prie automobilio. Materialiai jai pagalbą teikia jos tėvai. Jos mama duoda 1000 Eur, kartais duoda lėšų, fiksuotos sumos nėra. Nuo rugsėjo dukra lankys akrobatikos būrelį, kaina apie 70 Eur į mėnesį. Dukra visada geria vitaminus C, D, žuvų taukus. Vasaros metu yra uogos, rudenį jai vitaminus duoda, tinkamą naminį maistą. Pas gydytojus važiuoja kai kažkas atsitinka. Ji neriboja vaiko bendravimo. Ji su atsakovu sutarė, kad jis paims vaiką 10 dienų, o jis dukrą grąžino po 3 dienų. Jam atsiranda darbai, komandiruotės, būdavo atvejų, kad net nepraneša, kad neatvažiuos. Jis turi pats įvertinti savo galimybes, kad bendravimas turi būti 50 ant 50, nes vaikui yra nustatytas režimas, jis nepasidomi vaiko poreikiais, ko vaikui reikia mokykloje. Dukra 2024-2025 metais parengiamąją klasę, lankė keramiką, dainavimą, šokius. Jei tėvas moka už keramikos būrelį, tai gerai, ji negali pasakyti, jis jai mokėjimų nepateikė. Kai jis pasiima vaiką, vaiką vėl reikia įvesti į tą tvarką. Namuose tvarka yra nusistovėjusi ir kardinalus tvarkos pakeitimas atsilieps vaikui, jai reikalinga mama. Iki bylos iškėlimo jis niekad nesitarė, kad vaikas gyventų su juo, vaikas nuolat su ja gyvena. Jo gyvenamoji vieta nėra pastovi, jis jau gal penkias gyvenamąsias vietas keičia, nuomojasi, (duomenys neskelbtini) minėjo, kad viešbučiuose gyvena. Jeigu vaikas gyventų pas atsakovą, tai jis vaiko į lauką nevestų, o dabar dukra nuo pat gimimo gyvena su ja, su broliu (duomenys neskelbtini), netoli mokyklos, visa aplinka yra šalia. Gyvenimas su tėčiu būtų ant lagaminų, net kai vaikas sirgo, atsakovas skambino ir klausė ką daryti. Atsakovas nupirko (duomenys neskelbtini) sportines kelnytes, megztuką, tai tokių dalykų jos turi, bet jis nesitaria su ja ko dukrai reikia, kedukus vasarai nupirko, bet neaišku ar jie tiks. Yra dukters išlaidų mokykloje kas mėnesį, būna kažkokie išvažiavimai, mokytoja nuolat teikia informaciją apie išvykas būrelius, apie reikalingus mokėjimus, bet nežinia ar jis seka feisbuke tą grupę. Atsakovas gali prisijungti prie mokyklos tėvų grupės ir žinoti apie visus dukters mokykloje vykstančius renginius. Atsakovas su dukra nuvažiavo į baseiną, tai dukra namo grįžo su šlapia galva, neišdžiovintais plaukais. Kai dukrą yra pas jį, tai kelis kartus buvo dukra apsirgusi, ji vežė net dukrai vaistus. Vaiką jis grąžina sergantį namo, jis nėra nei karto dėl vaiko paėmęs nedarbingumo. Kai vaikas sirgdavo, tai ji jam vaiko ir neduodavo. Dukra pasakojo apie kitas jo moteris, kaip su jo draugėm bendravo. Dukros santykiai su broliu tai kaip visų vaikų, jie ir žaidžia ir pykstasi, tarpusavyje bando konkuruoti, dviese jiems linksmiau. (Duomenys neskelbtini) ir jos sūnus bijo tamsos, būti vieni, todėl miegamajame vaikų lovytės sustumtos galvytėmis, ji su dukrą apie baimę būti tamsoje kalbasi. Atsakovas išlaikymo nemoka nuo pat pirmos dienos, tik dalį išlaikymo padengė, kai antstolis pardavė kelis jo sklypus. Jie buvo iki teismo sutarę žodžiu dėl išlaikymo 300 Eur, jokiais grynais pinigais 3000 Eur iš jo vaikui nėra gavusi. Atsakovo nuolatiniai skundai, kreipimasis į vaikų teises neprisideda prie vaiko tinkamos raidos. Ji vaikui nesakė, kad ją atsakovas nuolat skundžia. Buvo atsakovui du kartus orderiai išduoti, kad jis nesiartintų prie jos. Paskutinį kartą atsakovas atvykęs sukėlė konfliktinę situaciją, grasino kad neišleis iš kiemo, tai ji buvo iškvietusi policiją, jis elgėsi agresyviai. Dėl antro orderio, tai atsakovas atvyko pasiimti dukters ir pradėjo kelti konfliktą, pradėjo rėkti, šaukti, tai aišku buvo nesaugu ir baisu dėl gyvybės, tai kokį pavyzdį jis rodo dukrai. Nežino ar šį konfliktą matė dukra. Atsakovas nebendradarbiauja su vaikų teisių socialiniais darbuotojais, nedalyvauja atvejo vadyboje, nuolat rašo skundus jos atžvilgiu. Socialiniai darbuotojai atvyksta pas ją į namus ir įsitikina, kad namie viskas gerai, o atsakovas vėl rašo skundus. Dukra nuolat pasakoja, kad atsakovas daug kalba telefonu, nuolat keikiasi, nepagarbiai šneka apie dukters mamą, pasiėmęs vaiką darbo reikalais vyksta į Palangą, o dukters net prie jūros nenuveda. Atsakovas negrąžina daiktų, kuriuos dukra pas jį nusiveža. Negrąžino dukrai nuo dukters nuimtą auksinę grandinėlę, padovanotą krykšto proga, dukrai įdėtų rūbų. Vaikai nuo pat gimimo noriai bendrauja su jos tėvais, tarp jų ryšys nuolat palaikomas. (Duomenys neskelbtini) su tėčiu bendrauja kas antrą savaitgalį. Ji nieko prieš neturi, kad (duomenys neskelbtini) bendrautų su atsakovo tėvais. Ji dirba valstybės įmonėje, jos atlyginimas į rankas yra 1250 Eur.

6.Ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Parodė, kad ieškovė nuo pat gimimo prižiūrėjo ir augino dukrą, atsakovas nuoseklaus bendravimo su vaiku nepalaikė. Vaikų teisių apsaugos skyriaus duomenys patvirtina, kad vaikas visada tvarkingai aprengtas, namuose sudarytos geros sąlygos, nėra jokių duomenų, kad ieškovė netinkamai vaiką prižiūrėtų, apart atsakovo nurodytų aplinkybių. Vaikas vaikų teisėm sako, kad su atsakovu važiuoja į parduotuvę, pas draugę, į atsakovo namus, į Palangą su tėčiu važiavo. Vaikas neturi vaikiško laiko, nes, anot vaiko, vaikas dirba, vaikas paliekamas sau. Paskutiniai pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas tinkamai vaiku nepasirūpina, vaikas telefonu ieškovei pasako, kad nori valgyti, nes vaikas nevalgęs. Po to atsakovas pateikė fotonuotraukas, kad vaikas atseit buvo pavalgidintas ir kad apie 19 valandą grįžta iš Heburgerio ir vaikas pavalgęs. Atsakovas tinkamai vaiko maitinimo režimo nesilaiko.. Kai mergaitė išvyksta su atsakovu su supintom kasom, tai vaikas grįžta su tom pačiom kasom savaitgalį nešukuota. Be to, po baseino atsakovas vaiką grąžino su šlapiais, bet neišdžiovintais plaukais. Vaikas lanko ugdymo įstaigą – pirmą klasę, ugdymo įstaiga netoli namų. Kartu gyvena ir kitas ieškovės vaikas, mergaitės brolis. Yra ir vaiko nuomonė apibūdinanti santykius su motina kaip gerus, o dėl tėvo vaikas nežino kaip jaučiasi. Svarbu įvertinti kiekvieno iš tėvų asmenines savybes. Kad vaikui tėvas meluoja patvirtina ir vaiko parodymai, kad tėvas nuvežė vaiką į Palangą, vaikas miegojo mažoje lovelėje. Yra duomenys, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame įmonės nekilnojamajame turte, kuris yra parduodamas ieškovė pasiskambino brokeriui, kuris tai patvirtino. Pati dukra sakė, kad tame turte kur tėtis gyvena jau kelis mėnesius nesilankė. Vaikas yra pasakęs, kad pas ieškovę ji gali jaustis laisvai, vaikas pasisakė, kad tėvas ir negražiai kalba apie ieškovę. Kai vaikas gyvena su mama ir kai būna su atsakovu, kardinaliai skiriasi. Ieškovės nurodytoje bendravimo tvarkoje numatyta, kad šalys lygiai laiko turi praleisti su vaiku. Vaikas turi teisę bendrauti su savo seneliais, atsakovas ir pats nuveža vaiką pas savo tėvus ir ten palieka.. Nėra duomenų, kad seneliai veiktų prieš vaiko interesus. Prašo nustatyti ieškovės prašomą bendravimo tvarka. Ieškovė prašo nustatyti minimalų 388 Eur išlaikymą. Net ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemone, atsakovas išlaikymo nemoka, antstolis išieško iš atsakovo laikiną išlaikymą. Pateikta vaiko poreikių detalizacija yra pagrįsta. Yra pateikti įrodymai dėl išlaikymo įsiskolinimo, šalys buvo susitarusios dėl 300 Eur išlaikymo, bet atsakovas to išlaikymo nemokėjo ir susidarė 1500 Eur įsiskolinimas už laikotarpį 2023 metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesius, 2024 metų sausio- vasario mėnesius. Dėl priešieškinio tai atsakovas teikė įrodymus, kurie neturi reikšmės byloje. Priešieškinyje nurodyta tik viena aplinkybė – dėl vaiko alergijos, kad neva ieškovė tinkamai nevykdo savo motinos pareigų. Tai ieškovė išimtinai rūpinasi vaiko sveikata, visais skiepais ir panašiai. Byloje nėra įrodymų apie atsakovo gaunamas pajamas, jo sąskaitos yra areštuotos, iš oficialių Sodros duomenų matyti, kad atsakovas negauna atlyginimo, turi daug skolų. Atsakovo nurodyta bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų.

7.Atsakovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, tenkinti priešieškinį jame nurodytais argumentais. Parodė, kad jo pastovi gyvenamoji vieta yra bute (duomenys neskelbtini), dukra turi savo kambarį. Šitą butą jis nuomoja nuo 2025 metų sausio mėnesio, bute jis gyvena vienas. Butas yra trijų kambarių, yra du san.mazgai, aplinkui yra žaidimo aikštelės, parkai. Šitas butas nėra parduodamas, jis dabar projektuoja savo namą (duomenys neskelbtini). Kai jis galės įsikelti į savo namą, tai šitas butas bus parduotas arba išnuomotas. (Duomenys neskelbtini) yra kitas įmonės nuosavybe gyvenamasis namas, ten savaitgaliais su dukra lankosi. Ieškovė bandė daryti įtaką vaikui, nuteikti vaiką prieš tėvą, vaikas yra ieškovės kankinamas, motinos elgesys yra nežmoniškas. Vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su juo. Jo santykis su vaiku yra stiprus. Institucijos dokumentai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) su juo bendrauja nuolat, pas jį atvyksta noriai. Nuo to laiko kai dukra gimė, jo gyvenimas su ieškove nesusiklostė dėl ieškovės kaltės, nes su ja negalima gyventi. Nuo dukters pilnų metukų, ieškovė ribojo jo buvimą su dukra. Nuo 2019 metų birželio mėnesio ieškovė buvo uždraudusi jam bendrauti su dukra, bet po poros mėnesių pradėjo leisti, jis pastoviai bendrauja su dukra. Ieškovė daro vaikui psichologinę traumą, ieškovė vadovaujasi tik pinigais. Ieškovė įvaro vaikui baimę, daro spaudimą. Byloje yra daug duomenų, kad ieškovė nesirūpina vaiko sveikata. Vaikas bendraudamas su jo drauge, draugę vadina mama, tai jau kyla klausimas kodėl. Ieškovė vaiką auklėja nurodymais, o jo metodika yra pasiekti tikslą per bendravimą, per žaidimus. Mano, kad ieškovė vaiko nekenčia, nes vaikas panašus į jį. Yra jam kaimynės (duomenys neskelbtini) patvirtinimas apie ieškovės smurtą prieš vaikus. Jis nenori, kad tokioje aplinkoje augtų dukra. Pati (duomenys neskelbtini) 2024-11-30 konflikto metu pasakė, kad jai geriau važiuoti su tėčiu, vaikui motina sakė, kad tėtį gali pasodinti į kalėjimą. Tai psichinis smurtas iš ieškovės pusės, vaikas negali būti gąsdinamas. Vaiko nuomonė yra užfiksuota, kad tėtis niekada nepyksta, su ja žaidžia. Yra užfiksuota, kad ieškovė rėkia ant vaikų, sūnų buvo paėmusi už gerklės. Motina neleistų po vabzdžio įgėlimo vaikui, nieko nedaryti, net nesikreipt pas gydytoją, tai jis nuvežė vaiką pas gydytoją. Yra byloje video medžiaga kur ieškovė užsipuola jį prie jos gyvenamosios vietos, jis yra taranuojamas ieškovės sugyventinio, buvo siekiama sukelti konfliktą ir tai mato vaikas. Yra policijos video informacija, kuri patvirtina ieškovės pasisakymus apie vaiko tėvą, kad tėvas bus pasodintas, ieškovė tai sakė policijai. Kai (duomenys neskelbtini) sirgo, tai jis prižiūrėjo vaiką. Jam darė spaudimą ieškovė ir jos advokatė Drąsutavičienė, kad jis priverstinai sergantį vaiką vežtų ieškovei. Jis pasirūpino vaiko vaistais. Vaikas lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą. Jei vaikas gyventų su juo, jis nuvežtų vaiką į (duomenys neskelbtini), tai nėra toli, per 15 minučių nuo (duomenys neskelbtini) net ir važiuojant piko valandomis. Jis vaiką nuvežtų ir paimtų, Tuo tarpu vaikas yra pasiskundęs, kad ieškovė nepasiima vaiko, vaikas turi laukti mamos. Jis pagal darbą nėra pririštas. Šalia jo gyvenamosios vietos yra moksleivių rūmai, tai dukra nori dainuoti, ir galės tęsti dainavimą. Jis mėgsta daryto valgyti ir lazaniją su jūros gėrybėm ir blynus kepė ir sriubą verda, vaikas 9 valandą eitų miegoti. Vaiko sveikatos šeimos centras kur vaikas prižiūrimas yra netoli (duomenys neskelbtini) gatvės – (duomenys neskelbtini) gatvėje, o dabar ieškovė veža vaiką net iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jam yra tekę slaugyti vaiką, kai buvo sukarščiavęs, jis moka ir rūbus skalbti ir grindis išplauti, Jis mokėsi karo akademijoj, buvo karininkas, instruktorius, mokė 16 metų jaunuolius, jis mėgsta tvarką. Jis važiuoja dažnai pas tėvus, (duomenys neskelbtini) su jo tėvais gerai sutaria, jis turi brolių seserų, (duomenys neskelbtini) visi pažįsta. Vaiko bendravimas su jo tėvais atitinka 100 procentų, o vaiko bendravimas su ieškovės tėvais neatitinka vaiko interesų, nes ten vaikas turi šalti, eiti į nešildomą tualetą, ten yra statūs laiptai kur vaikai gali susižeisti. Retai būna, kad jis dukrą palieka pas savo tėvus. Jo tėvai sveikatos sutrikimų neturi. Kai vaikui buvo du metukai, tai jis leido vaikui išsirinkti baldus, tai kai dar gyveno nuomojamame bute. Jo atžvilgiu buvo nustatyta, kad jis tyčia nevengė vaiko išlaikyti, yra prokuratūros dokumentai. Yra priimtas sprendimas panaikinti jo atžvilgiu orderį. Ieškovės visi argumentai, kad jis yra konfliktiškas, smurtautojas, nepasiteisino. Jis yra kelių įmonių vadovas. Jo mėnesinės pajamos praeitų metų apie 44000 Eur, buhalterė viską dar paskaičiuos, į mėnesį gautųsi 3700 Eur. Jis 2025 metais gavo pajamas iš MB „(duomenys neskelbtini)“. Patvirtina, kad iš įmonės „(duomenys neskelbtini) gavo apie 4000 Eur atlyginimą. Šiai dienai jo vardu yra registruoti keli žemės sklypai, turi akcijų keliose įmonėse. Antstoliai išieško iš jo išlaikymą, iš jo turto. Kai jis būna su dukra, tai per mėnesį jam išeina apie 400 Eur drabužiams, kurui, pramogoms. Jie už 100-200 Eur nueina į restoraną kavinę, produktus perka, žaislams 30-40 Eur jis išleidžia, kurui jei važiuoja pas senelius, 130 Eur, jis moka grynais. Jis moka už dukters keramikos būrelį kas mėnesį, rugsėjo 1-mai dienai sumokėjo 50 Eur, už spalio-lapkričio- gruodžio mėn. sumokėjo 160 Eur, už sausį 40 Eur. Jis moka iš asmeninės sąskaitos, kuri yra užsienyje, neįvardija kokia, nes jam kenks (duomenys neskelbtini). Iš jo pinigų ieškovė nusipirko striukę, tai kokia prasmė duoti pinigus dukrai kas mėnesį. Jo įmonė MB „(duomenys neskelbtini)“ užregistruota 2025-02-04, jis iš jos gauna pajamas, nežino kiek gaus, gegužės pabaigoje buhalterė suves duomenis ir bus aišku kiek gaus. Apie jo pajams jis nepateikė. Už 2025 metus kas mėnesį jo pajamos iš šios įmonės buvo virš 3000 Eur. Jis turi pirmo tipo hipertenziją, lėtinių ligų neturi. Neturi alkoholio vartojimo problemų, psichikos problemų. Jis buvo administracine tvarka baustas dėl laiku nepateiktos deklaracijos, jis buvo teistas už Jutub nuorodos persiuntimą, negali pasakyti straipsnio. Jis realiai dalyvauja dukros gyvenime, natūra tenkina vaiko poreikius – medicininius, maisto, laisvalaikio drabužių, tai įrodo kvitai, čekiai, kad vaikui perka drabužius, kuriuos išsirenka dukra, dukra turi jau savo nuomonę, o ne taip kaip ieškovė drabužius ima iš kitų. Iš motinos jokio išlaikymo dukra negauna, viską jis teikia vaikui ir prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo. Vaikui bus geriau, kai vaikas gyvens su juo, nepatirs streso, įtampos. Jis taiko vaikui metodiką, kurią gavo iš psichologo (duomenys neskelbtini), su kuriuo pasitaria. Kai ieškovė atvažiuoja iš jo pasiimti vaiką, jokių konfliktų nebūna, o būna priešingai, kai jis atvažiuoja iš ieškovės pasiimti vaiką. Mato kaip ieškovė neatsižvelgia į vaiko nuomonę. Jo nuomone, vaikui yra reikalingi abu tėvai, bet prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, kur yra stabilumo. Meilės. Vaikystės, priešingai kaip pas ieškovę, kur yra griežtas tonas, nusistatymas prieš tėvą. Vaikas jam pasakoja apie mokyklą, draugus, o jis domisi kaip dukrai sekasi mokykloje. Jo prašoma bendravimo tvarka 50 ant 50 bus užtikrinama stabili vaiko būklė, saugumas pas jį. Pusę laiko dukra bus pas jį, kitą dalį pas motiną. Mokymosi metu pirmadienį vienas iš tėvų pristato vaiką į mokyklą, o po savaitės kitas tėvas pasiima. Toks bendravimas būtų geresnis, vaikas pasiilgtų tėvų. Jis prie mokyklos dienyno nėra prisijungęs, dukra jam pasakoja kaip jai sekasi. Jis susirašinėja su vaiko auklėtoja ir jam žinoma apie jos mokslus, auklėtoja ją giria už stropumą ir vaiko gebėjimus. Jis dabar su (duomenys neskelbtini) mokosi skaičiuoti iki 100. Jie žaidžia skaičiuoklę ir ji sugeba daugiau negu vaikas pirmoje klasėje. Šiai dienai dėl laikinųjų apsaugos priemonių jų bendravimas vyksta savaitgaliais kai nebūna pamokų. Kai vaikas gyvens su juo bus ruošiamos pamokos. Jo išsilavinimas aukštasis, jis baigė (duomenys neskelbtini) gimnaziją ir jo žinios yra geros. Jis mokėsi karo akademijoje, tai turi žinių susijusių su ugdymu, jam yra įskiepytas žinių įsisavinimas. Jo suvokimas kaip pedagogo ir instruktoriaus yra aukšto lygio jo mokslai karo akademijoje nutrūko ne dėl pažeidimų. Jis kai bendrauja su vaiku nevartoja necenzūrinių žodžių. Jis su (duomenys neskelbtini) buvo pas psichologą, pas viešą specialistą, kai ras tuos duomenis , tai pateiks, nepamena ar ieškovę apie tai informavo. Ieškovės santykiai su buvusiu sutuoktiniu (duomenys neskelbtini) yra konfliktiški ir ieškovė sūnų veža pas močiutę, o jam svarbi dukra, jis dukters neatsisakys. Jis nuolat veža ieškovės sūnui dovanų. Jis net (duomenys neskelbtini) sakė, kad kai važiuos prie jūros, tai gali paimti ir (duomenys neskelbtini), jei ieškovė leis, juk (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra brolis ir sesuo.

8.Išvada teikianti institucija išvadose dėl ieškinio ir priešieškinio nurodė, kad Skyriaus specialistai 2024 m. kovo 8 d. apsilankė IES1 gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). IES1 su dukra (duomenys neskelbtini) ir sūnumi (duomenys neskelbtini) gyvena motinai nuosavybės teise priklausančiame name. Name 4 kambariai, naudingas plotas 90 m2. Būstas su visais patogumais, šildomas oras vanduo. Tualeto ir vonios patalpos viduje. Vaikai turi atskirą kambarį. Kambaryje yra būtiniausi baldai ir ugdymo priemonės. Sudarytos tinkamos sąlygos vaikų ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Buities sąlygos geros. Yra būtiniausi namų apyvokos daiktai ir baldai. Namuose švaru, tvarkinga. Pokalbio metu ieškovė nurodė, kad jos nuomonė yra surašyta ieškinyje.

8.1.2024 m. kovo 8 d. Skyriaus specialistai bendravo su (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) papasakojo, kad žino apie tai, jog tėtis gyvens atskirai, nes pasistatė naują namą. Ji dėl to nepergyvena. Labai myli ir tėtį, ir mamą. Pas tėtį nueina pėstute, bet būna, kad tėtis ją parsiveža automobiliu. Su tėčiu bendrauja dažnai: 2 dienas būna pas tėtį, 2 dienas - pas mamą. Jai viskas patinka. Brolis pas tėtį neina. Broliui tėtis nepatinka, jis vadina tėtį „karve". Pasak mergaitės, ji daro rankdarbius, mėgsta piešti, žiūrėti filmukus. Ji visada viską daro pati. (Ieškovei (duomenys neskelbtini) yra gimęs sūnus (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas nėra jo biologinis tėvas). Siekiant įvertinti visas aplinkybes 2024 m. kovo 13 d. Skyriaus specialistė apsilankė ATS1 gyvenamojoje vietoje esančioje adresu (duomenys neskelbtini). ATS1 gyvena jam nuosavybės teise priklausiančiame apie 83 kv. m. name. Yra 2 kambariai ir svetainė su virtuve. Visi patogumai, aeroterminis šildymas oras-vanduo. Vaikas pas tėvą turi savo kambarį. Kambarys apie 20 kv. m. yra miegama lova, sieninė spinta, spinta su paveiksliukais, rašomasis stalas su kėde, komoda, spintele prie lovos, yra žaislai. Visi reikalingi apyvokos daiktai yra. Tėvo namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaiko vystymuisi. Pokalbio metu ATS1 nurodė, kad advokatas dėl ieškinio išreikš visą atsakovo nuomonę teisme. Atsakovas abejoja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Vaikas dažnai būna pas tėvą, jie puikiai sutaria. Kadangi svarstys klausimą dėl gyvenamosios vietos, dėl to dėl bendravimo tvarkos susilaiko. Pasak atsakovo, jei vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su juo tai jis sutinka dėl 350 Eur. Išlaikymo sumos. Būna, kad su vaiku susitinka 4 kartus į savaitę, dukra dažnai nakvoja pas jį. Atsakovas nupirko šalia ieškovės namą, kad dažniau matytis su dukra. Iš viso atsakovas ieškovei vaiko išlaikymui yra permokėjęs į priekį 11794 Eur. Atsakovo teigimu, pas motiną vaikui yra nesaugu gyventi, nes ji psichologiškai žaloja vaiką dėl finansinių siekių. Atsakovas parodė sms žinutes, kurias rašė ieškovė manipuliuodama, jog tėvas su vaiku susitiks jei atsakovas pasirašys taikos sutartį. Pasak atsakovo, vaikas skundžiasi, kad miegui motina paima vyresnį brolį, o ją palieka, tok jausmas, kad vyresnis sūnus yra labiau mylimas.

8.2.Ieškovė prašo Teismo nustatyti nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina IES1. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant vaiko gyvenamąją vietą svarbios yra ne tik būsto sąlygos, bet ir bendravimo ryšių susiformavimas, susiformavęs glaudus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis bei kitos aplinkybės, kurių pripažinimas sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, Skyriaus vertinimu ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku (duomenys neskelbtini), yra sudariusi saugią aplinką vaiko vystymuisi. Duomenų apie tai, kad IES1 netinkamai vykdo savo kaip motinos pareigas Skyrius neturi. Skyriui įvertinus byloje esančių duomenų visumą, ieškovės ir atsakovo gyvenimo sąlygas, galimybę pasirūpinti vaiku bei tai, kad (duomenys neskelbtini) yra mažo amžiaus ir jos nusistovėjusi gyvenamoji aplinka yra su motina, manytina, kad mažamečio vaiko (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų geriausius mažamečio vaiko interesus.

8.3.Atsižvelgiant į ieškovės pateiktą bendravimo tvarką, kuria siekiama, kad būtų užtikrintas vaiko ryšys su tėvu, galima teigti, kad bendravimo tvarka yra konkreti ir aiški vykdymui, todėl ji neprieštarauja geriausiems nepilnamečio vaikio (duomenys neskelbtini) interesams. Svarbu paminėti ir tai, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaikų saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaikais. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaikais susijusius klausimus taikiai.

8.4.Ieškovė prašo teismo, iš atsakovo ATS1 priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai (duomenys neskelbtini) po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti IES1, nepilnametės dukros (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiams tenkinti reikalinga suma yra 946, 39 Eur. Ugdymas darželyje ir maistas darželyje - 57,58 Eur. Maistas namuose ir kt. -200 Eur. Apranga, avalynė, aksesuarai - 85 Eur. Ugdymo priemonės (knygos, sąsiuviniai, pan.), kita pagalbinė mokymosi medžiaga, kanceliarinės prekės ir kitos priemonės bei reikmenys namuose ir darželyje) - 17 Eur. Būreliai, jiems reikalingi daiktai, priemonės, apranga - 65 Eur. Komunaliniai mokesčiai ir kitos paslaugos (internetas, elektra ir pan.) - 81,48 Eur. Vitaminai, vaistai - 17,08 Eur. Higienos priemonės - 5 Eur. Laisvalaikis (kavinė, kinas, žaidimų kambariai, teatras, koncertai, muziejai, ekskursijos, kelionės (išvykos), baseinas įskaitant darželyje) - 40 Eur. Transporto išlaidas - 50 Eur. Laisvalaikio (judėjimo) priemonės, žaislai, lauko žaislai ir kitos priemonės - 42 Eur. Namų apyvokos daiktai (baldai, indai, patalynė ir kitos kasdienai reikalingos priemonės), švaros priemonės (plovikliai, skalbimo milteliai, valikliai ir kt.) - 30 Eur. Gimtadienis (asmeninis, draugų) - 41,67 Eur. Dienos stovyklos - 20 Eur. Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Abu tėvai (nepriklausomai nuo to ar gyvena santuokoje, ar skyrium) yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas gyvenimo sąlygas augti bei tobulėti, kad vaiko poreikiai būtų tenkinami kasdien. Visais atvejais yra svarbu, kad nebūtų apsiribota vien tik vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.

8.5.Skyriaus vertinimu, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove - vaiko motina, atsakovas turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo pagal savo finansines galimybes ir savo vaikui užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas bei prisidėti prie jo poreikių patenkinimo lygiomis dalimis, nepaliekant didesnės išlaikymo naštos ieškovei. Skyrius pritaria ieškinio reikalavimui, kad iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Išlaikymui prašoma priteisti suma 350 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas pagal šalių sudarytą susitarimą šalių dukros išlaikymui teikė 300 Eur išlaikymą. Atsakovas 2023 m. liepos, rugpjūčio bei rugsėjo mėnesį dukrai išlaikymo neteikė dėl ko susidarė 900 Eur įsiskolinimas. 2024 m. sausio ir vasario mėnesiais, Atsakovas išlaikymo dukrai taip pat nesumokėjo, dėl ko susidarė papildomas 600 Eur įsiskolinimas. Remiantis tuo, Ieškovė prašo teismo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kuris sudaro 1500 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas tik tuomet, jeigu bus įrodyta, kad atsakovas neprisidėdavo arba nepakankamai prisidėdavo prie vaiko išlaikymo.

8.6.Skyriui įvertinus byloje esančių duomenų visumą, ieškovės ir atsakovo gyvenimo sąlygas, galimybę pasirūpinti vaiku bei tai, kad (duomenys neskelbtini) yra mažo amžiaus ir jos nusistovėjusi gyvenamoji aplinka yra su motina, manytina, kad mažamečio vaiko (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų geriausius mažamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į ieškovės pateiktą bendravimo tvarką, kuria siekiama, kad būtų užtikrintas vaiko ryšys su tėvu, galima teigti, kad bendravimo tvarka yra konkreti ir aiški vykdymui, todėl ji neprieštarauja geriausiems nepilnamečio vaikio (duomenys neskelbtini) interesams. Skyriaus vertinimu, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove - vaiko motina, atsakovas turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo pagal savo finansines galimybes ir savo vaikui užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas bei prisidėti prie jo poreikių patenkinimo lygiomis dalimis, nepaliekant didesnės išlaikymo naštos ieškovei. Skyrius pritaria ieškinio reikalavimui, kad iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Išlaikymui prašoma priteisti suma 350 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Skyrius pritaria dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, jei nebus nustatytos kitos aplinkybės, nei nurodytos ieškovės ieškinyje.

8.7.Priešieškinyje atsakovas ATS1 prieštarauja, kad nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, todėl remiantis į bylą pateikta informacija apie stiprų vaiko ir atsakovo ryšį, atsakovas mano, kad geriausia vaiko interesams būtų, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu. Atsakovas savo prašymą grindžia tuo, jog ieškovė tinkamai neprižiūri vaiko, žinant faktą, kad vaikui yra stipri alergija ir gali grėsti net gi mirtis, jeigu bus sukandžiota vabzdžių ir laiku nepristatyta pas specialistus/gydytojus. Atsakovas yra rūpestingesnis ir labiau prižiūri vaiką, tuo labiau Atsakovo ir Vaiko ryšys yra labai stiprus ir tai patvirtina Trečiojo suinteresuoto asmens į bylą pateikti dokumentai ir išvados.

8.8.Skyriuje 2024 m. rugsėjo 2 d. buvo gautas atsakovo pranešimas apie galimus vaiko teisių pažeidimus (Nr. (duomenys neskelbtini)). Pranešime atsakovas nurodė, kad kol dukra svečiavosi pas jį pastebėjo, jog visas kūnas yra nusėtas pūlingais šašiukais/raudonais spuogeliais, o akys patinusios, vaikas prastai jautėsi ir skundėsi, kad jaučiasi ir geriau, negu einamuoju momentu. Anot tėvo, jis skubiai nuvažiavo į ligoninę. Gydytojams apžiūrėjus mergaitę, jie patvirtino, kad tai yra vabzdžių įkandimai, dėl kurių gali įsimesti infekcija, todėl išrašė receptinių vaistų. Pati dukra nurodė, kad dažnai yra paliekama pas močiutę, pas kurią ir atsiranda ant kūno įkandimai. Mergaitė verkia, kad mama ją pastoviai palieka pas močiutę ir neima kartu, todėl nori būti su tėčiu. Anot tėvo, motina netinkamai prižiūri vaiką, nesiėmė veiksmų, kad pagydyti vaiką, lengvabūdiškai žiūrėjo į vabzdžių įkandimus, kurie galėjo pasibaigti mirtimi. Atsakovo teigimu, motina pati vaiko neprižiūri ir palieką vaiką pas močiutę. Atsakovas nurodė, kad ieškovė neįgyvendina vaiko teisę į mokslus.

8.9.Gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą 2024 m. rugsėjo 30 d. buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas bei užpildyta vaiko situacijos vertinimo anketa (Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nustatyti rizikos veiksniai nesusiję su vaiko nepriežiūra arba netinkamu rūpinimusi. Vaiko situacija įvertinta remiantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtinto Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. A1-803 (papildyta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A1-449 redakcija) bei nustatyti šio aprašo 25.3.8. punkte nurodomi rizikos veiksniai: 25.3.8. vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą. Rizikos veiksnys nustatomas abiem vaiko tėvams. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtintas vienas iš vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principų, t. y. vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo principas - vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

8.10.Siekiant išsiaiškinti vaiko nuomonę dėl ieškinio ir priešieškinio Skyriaus vyriausioji specialistė psichologė 2024 m. spalio 22 d. Skyriaus patalpose bendravo su vaiku (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu (duomenys neskelbtini) nurodė, kad su motina, (duomenys neskelbtini) sutaria gerai, jos draugauja, kai nesiklauso, mama ją gąsdina diržu, bet niekada diržo negavo. (Duomenys neskelbtini) papasakojo, kad turi žuvytę, bet ją prižiūri mama. Paklausta, ką dar mama namuose daro, (duomenys neskelbtini) pasakė: „dar mama maistą gamina, labiausiai mėgstu manų košę (juokiasi), bet šiaip tai viską mėgstu ką mama gamina". Pasak mergaitės, drabužėlius jai taip pat perka mama, per gimtadienį perka naujus žaisliukus. Paklausta kaip švenčia gimtadienius, mergaitė papasakojo, kad švenčia namuose su mama, broliu ir (duomenys neskelbtini), perka tortą, bet mama neleidžia jai valgyti daug saldumynų, nors ji labai juos mėgsta. Psichologei pastebėjus, kad mergaitė sloguoja ir paklausius, kas ja rūpinasi, kai ji suserga, (duomenys neskelbtini) atsakė: „mama, ji duoda man vaistukų, su manim pasėdi". Paklausta apie tėvą, mergaitė tarė: „tėtis atsiskyrė nuo mamos, jis pats išėjo iš namų". Kaip sužinojai, kad tėtis pats išėjo? „Man mama pasakė, mes dar su broliu tada buvom lėliukais". Pasak mergaitės, su tėvu ji bendrauja, bet pasakyti kada matė tėvą nesugebėjo, sakė, kad neprisimena. Mergaitė papasakojo, kad ji nuvažiuoja pas tėvą, būna ten tris dienas nuo penktadienio iki pirmadienio, bet ką veikia su tėvu papasakoti negalėjo, vėl atsakė, kad neprisimena. Paklausta, kaip nuvyksta pas tėtį, mergaitė tik gūžtelėjo pečiais. Patikslinus, iš kur tėtis ją pasiima, nusijuokė ir pasakė: „iš niekur nepasiima". Po to pasakė: „a mes su tėčiu pasižaidžiam slėpinių ir gaudinių, aš slepiuosi, tada jis mane suranda, tada aš ieškau". Toliau mergaitė pasidalino, kad ten kur gyvena tėtis, dar gyvena teta: „ji gera ir dar turi kačiuką". Paprašyta papasakoti kaip tėtis gyvena, (duomenys neskelbtini) pasakė, kad tėtis turi vieną kambarį ir kad jie miega kartu. Patikslinus, ką reiškia kartu, mergaitė pasakė: „nu tai su tėčiu miegu ir tėčio drauge kartu miega". Psichologei paklausius, ar gerai suprato, kad jie visi miega vienoje lovoje, mergaitė atsakė, kad taip. Pasidomėjus, ką daro tėtis, kai ji nesiklauso, (duomenys neskelbtini) atsakė: „nieko nedaro, jis niekada nepyksta". Paklausta, kaip jaučiasi namuose, mergaitė atsakė, kad turi du namus - pas mamą ir pas tėtį, gerai jaučiasi ir pas mamą ir pas tėtį (kosėja). Paklausta, kaip norėtų gyventi, (duomenys neskelbtini) trumpam susimąstė, po to pasakė: „norėčiau, kad jie kartu gyventų, bet jie kažkodėl negyvena". Po pauzės mergaitė pasakė: „aš tai norėčiau ir pas mamą gyventi ir pas tėtį, norėčiau pas tėtį gyventi tiek pat kiek pas mamą". Paklausta, ar ją kas nors skriaudžia, (duomenys neskelbtini) atsakė, kad neskriaudžia.

8.11.Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant vaiko gyvenamąją vietą svarbios yra ne tik būsto sąlygos, bet ir bendravimo ryšių susiformavimas, susiformavęs glaudus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis bei kitos aplinkybės, kurių pripažinimas sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, Skyriaus vertinimu ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku (duomenys neskelbtini), yra sudariusi saugią aplinką vaiko vystymuisi. Duomenų apie tai, kad IES1 netinkamai vykdo savo kaip motinos pareigas Skyrius neturi.

8.12.Atsakovas teikia siūlomą bendravimo tvarką, kuri jo nuomone geriausiai atitinka vaiko, atsakovo ir ieškovės interesus ir prašo Teismo ją patvirtinti. Atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką, „50/50" bendravimo tvarkos modelis gali būti nustatomas tik išskirtiniais atvejais: kai dėl jo sutaria abu tėvai, vaikas kuris sugeba išreikšti savo nuomonę sutinka su tokia bendravimo tvarka bei reikia pažymėti, kad tokia bendravimo tvarka turi atitikti geriausius vaiko interesus. Kadangi šalys gyvena viename mieste, bendravimo tvarkos modelis „50/50" yra galimas bei apie tokį bendravimo modelį vaikas pasisakė teigiamai, dėl to tai galimai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.

8.13.Atsakovas prašo teismo, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu prašo priteisti iš IES1 12 688 Eur permoką iš ieškovės už vaiko išlaikymą. Jei Teismas nustatys vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovas prašo užskaityti atsakovo pervestą bankiniais pavedimai 12 688 Eur sumą ieškovei kaip permoką už išlaikymą į ateitį (63,44 mėnesiams į priekį priteisus iš atsakovo po 200 Eur/mėn. išlaikymą). Tai pat atsakovas prašo Teismo priteisti iš IES1 išlaikymą nepilnametei dukrai (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ATS1, nepilnametės dukros (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Skyriaus vertinimu, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, skyrium gyvenantis tėvas turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir jo poreikių tenkinimo. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti atsižvelgta į tėvų turtinę padėtį, į tai koks bus bendravimo tvarkos modelis, nepaliekant didesnės vaiko išlaikymo naštos vienam iš tėvų, o tikslesnio dydžio nustatymas yra Teismo prerogatyva, ištyrus visas aplinkybes.

9.Institucijos atstovas, palaikydamas išvadose nurodytas aplinkybes, tesimo posėdyje parodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka geriausius vaiko interesus. Nesutinka dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su atsakovu, taip pat su atsakovo prašoma nustatyti 50 ant 50 vaiko bendravimo su abiem tėvais tvarka. Vaiko gyvenamoji vieta nusistovėjusi su ieškove, vaikas pripratęs prie kasdienybės ir bendravimo tvarka 50 ant 50 neatitiktų vaiko interesų. Svarbu, kad dėl tokios bendravimo tvarkos nustatymo turi būti abiejų šalių susitarimas. Atsakovas neteikia reguliaraus išlaikymo, nėra duomenų apie atsakovo pajamas. 2025-09-26 buvo vertinta vaiko aplinka pagal ieškovės pranešimą, jog vaikas nenorėjo važiuoti su tėvu, bet atsakovas pasiėmęs vaiką išvyko į Palangą ir buvo nustatyti galimai nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai iš abiejų šalių pusės. Atsakovas nedalyvavo atvejo vadyboje. Motina dalyvavo atvejo vadyboje ir procesas buvo nutrauktas, nes ieškovė laikėsi visų priemonių.. tarnyba neturi duomenų, kad tėvas negalėtų užtikrinti vaiko interesų, bet vaiko interesus geriau atitiktų gyvenimas su vaiko motina. Manipuliavimas, melavimas gali turėti neigiamą reikšmę vaikui.

10. Liudytoja Evelina Stankevičienė parodė, kad ieškovę ir atsakovą pažįsta nuo 2024-04-21 d., kai Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos tarnyboje Vilniaus rajone buvo gautas pranešimas apie vaiko teisių pažeidimą, kad vaiko mama nesirūpina vaiku. Dažniausiai pranešimai būdavo iš vaiko tėvo, nors būdavo ir iš ieškovės pusės. Vaikas turi gerą santykį su tėčiu, bet dažniausiai atsakovas atsiųsdavo filmuotą medžiagą ir apie vaiką ir prie namų ir nuolat su pranešimais siųsdavo video. Buvo net tokie dalykai kai vaiko šventė darželyje buvo, tai buvo atsakovo sukeltas konfliktas su vaiku ir su mama. Dažni pranešimai iš atsakovo buvo, kad mama vaiku nesirūpina, naudoja vaiko atžvilgiu psichologinį smurtą, bet niekada nieko nebuvo nustatyta, atvirkščiai, sąlygos geros, vaikas prižiūrėtas. Kai vaikas sergantis atsakovas kviečia policiją ir pasiima vaiką, o po to ieškovė sėdi su vaiku nedarbingume. Buvo atsakovo pranešimas apie vaiko močiutę – babušką, ieškovės motiną, kai vaikas būdavo su babuška, kad ieškovės vaikas paliktas su babuška. Buvo atsakovo pranešimas, kad kaimynė, neva, teigia atsakovui, kad ieškovė smurtauja prieš savo vaikus. Ir susisiekus su ta kaimyne pastaroji viską neigė ir sakė, kad nelįsti į jos šeimą, jos netrukdyti. Atsakovas ieškojo visokių priežasčių, kad ieškovei pakenkti, kad ieškovė, neva, netinkama motina. Su vaiko teisėm ieškovė nuolat bendravo, atsakovas iš pradžių bendravimą ignoravo, bet po to bendravo. Šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, tėvas vadyboje nedalyvavo. Atvejo vadyba buvo taikoma ieškovei, nes tėvas nepriėmė pagalbos, atsisakė. Vien tai, kad tėvai konfliktuoja, tai galimai gali būti nustatyti vaiko pažeidimai, nes vaikas nuolat mato tėvų konfliktinę situaciją. Ji ieškovės namuose lankėsi gal tris kartus. Sąlygos tinkamos ir ieškovės draugas nuolat bendradarbiaudavo. Pas atsakovą nesilankė, nes jis yra miesto gyventojas, nežino ar pas atsakovą kas buvo lankęsis. Atsakovas yra pats konfliktiškas, su juo buvo sunku rasti kontaktą, atsakovas nuo savęs vis daugiau apie vaiko motiną aiškindavo. Iš tų vaizdo įrašų ji matydavo, kad buvo naudojamas smurtas prieš vaiko motiną.

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

11. Kaip nustatyta byloje, ieškovė IES1 , a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas ATS1 , a.k. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), tėvais.

12.Ieškovės nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis turtas; 558/3202 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 338/3004 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa – poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa – poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); nekilnojamajam turtui įsigyti 2022-07-04 su „Swedbank“ sudaryta Paskolos sutartis (duomenys neskelbtini), kredito suma 143064,00 Eur. Ieškovės vardu įregistruotos transporto priemonės: Audi Q5, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), Yamaha YZF-R6, valst.Nr.(duomenys neskelbtini).

13. Ieškovė nėra juridinių asmenų dalyvė.

14. Atsakovas 2025-01-01 Nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp atsakovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiui nuo 2025-01-01 iki 2028-01-01 nuomoja 69,25 bendro ploto `butą, (duomenys neskelbtini).

15.Atsakovo nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis turtas: 1202/3202 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1324/3004 d. žemės slypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės slypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės slypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

16. Atsakovas yra akcininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (100 vnt. akcijų – nominali vertė 25 Eur); UAB „(duomenys neskelbtini)“ (50 vnt. akcijų – nominali vertė 100 Eur); UAB „(duomenys neskelbtini)“ (100 vnt. akcijų – nominali vertė 25 Eur); UAB „(duomenys neskelbtini)“ (80 vnt. akcijų – nominali vertė 25 Eur); UAB „(duomenys neskelbtini)“ (100 vnt. akcijų – nominali vertė 25 Eur); UAB „(duomenys neskelbtini)“ (100 vnt. akcijų – nominali vertė 25 Eur); UAB „(duomenys neskelbtini)“ (100 vnt. akcijų – nominali vertė 28,96 Eur); UAB „(duomenys neskelbtini)“ (100 vnt. akcijų – nominali vertė 100 Eur).

17.Atsakovo vardu įregistruota transporto priemonė Niewiadof, valst.Nr. (duomenys neskelbtini).

18.Liteko duomenimis, ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos sudaro 2179,51 Eur. 2025-01-21-2025-07-21 laikotarpiu ieškovės gaunamas darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) sudarė apie 1200 Eur. Atsakovas yra MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, duomenų apie jo pajamas atsakovas nepateikė. 2025-01-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ATS1 pranešime teismui „Dėl darbo užmokesčio“ nurodyta, kad ATS1 , dirbantis bendrovės direktoriumi, nuo 2025-01-01 gauna 4132,24 Eur per mėnesį darbo užmokestį ant popieriaus. Atsakovas yra nuo 2011-08-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Liteko duomenimis 2025-01-2025-05-14 laikotarpiu atsakovas dirbo įmonėse: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas 2025-05-21 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atsakovas pajamų mokesčio deklaracijos už 2024 metų mokestinį laikotarpį VMI neteikė.

19.Atsakovo atžvilgiu yra vykdoma visa eilė išieškojimų: antstolio Vytauto Mitkaus 2023-09-07 Turto arešto aktu (su pakeitimais) (vykdomoji byla Nr.0240/23/01497) apribotas disponavimas atsakovui naudotis jam priklausančiu turtu, tame tarpe, nekilnojamuoju turtu 70485,08 Eur sumai; 2024-04-17 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos turto arešto aktu atsakovui apribotas disponavimas naudotis jam priklausančiu turtu 3038.19 Eur sumai; antstoliai Brigita Palavinskienė, Vytautas Mitkus, Jurgita Bareikienė vykdo išieškojimą išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos ir kitų naudai (vykdomosios bylos Nr. 0171/26/00258, Nr. 0171/26/00001, Nr. 0171/25/27628, Nr. 0171/25/27506, Nr. 0171/25/27011, Nr. 0171/25/16637, Nr. 0171/25/16605, Nr. 0171/25/17124, Nr. 0171/25/14763, Nr. 0171/25/14757, Nr. 0171/25/15158, Nr. 0171/25/14932, Nr. 0171/25/15786, Nr. 0171/25/15604, Nr. 0171/25/16233, Nr. 0171/25/13929, Nr. 0018/25/01168, Nr. 0018/25/00957, Nr. 0018/25/00210, Nr. 0018/25/00044, Nr. 0018/25/02551.

20.2024-12-05 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu atsakovas buvo nuteistas pagal LR BK 154 str.2 d.(Šmeižimas) 60 MGL 3000 Eur bauda. Buvo ne kartą baustas 2024-2025 metais administracine tvarka (pagal ATNK 95 str.1 d., 187 str. 2 d., 415 str.1 d.,431 str.1 d., 505 str.1 d., 154 str.1 d.

21.2024-03-08 institucijos ieškovės atsakovo šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ieškovė kartu su sūnumi (duomenys neskelbtini) ir dukra (duomenys neskelbtini) gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini); butas su visais patogumais, namie švaru, tvarkinga; vaikai turi atskirą kambarį, kuriame yra būtiniausi baldai, ugdymo priemonės, sudarytos tinkamos sąlygos vaikų ugdymui, poilsiui, laisvalaikiui; yra būtiniausi namų apyvokos daiktai ir baldai, buities sąlygos geros.

22.2025-02-04 Institucijos atsakovo šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atsakovas gyvena nuomojamame 3 kambarių bute, (duomenys neskelbtini); butas su visais patogumais, bute apsilankymo metu švaru ir tvarkinga, mergaitė turi jaukų atskirą kambarį, kambaryje yra baldai , kilimas, kambaryje yra vaikiškų žaidimų, žaislų, vaikiškas vežimėlis lėlėms, pastatoma rašymo lenta rašyti ar piešti su kreidelėmis; yra tinkamos sąlygos nepilnametės poreikiams tenkinti; bute yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai.

23.2025-11-11 Institucijos Vaiko (duomenys neskelbtini) situacijos vertinimo sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog vaikas aiškiai išsako, kad myli abu tėvus. Nors jaučiasi artimesnė su motina ir broliu, ji nenutraukia emocinio ryšio su tėvu, išsako, kad jį taip pat myli. Vaikas dalinasi tiek teigiamomis, tirk neigiamomis patirtimis pas abu tėvus, kas rodo, jog geba išreikšti nuomonę, pasitikėti suaugusiais. Nors kai kurios aplinkybės pas tėvą jai kėlė nepatogumų ( pvz. miego sąlygos, tėvo kalbos apie motiną). Įvertinus situaciją, matyti, kad tarp vaiko tėvų vyksta konfliktai, kurie daro įtaką vaiko emocinei savijautai. Nors abu tėvai nurodo siekiantys palaikyti vaiko ryšį su kita puse, bendravimas vyksta įtemptomis sąlygomis, vaikas jaučiasi nesaugiai, patiria diskomfortą. Atsižvelgiant į tai, rekomenduojama vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį, siekiant užtikrinti vaiko emocinį saugumą ir padėti tėvams konstruktyviai spręsti tarpusavio nesutarimus vaiko interesų labui.

24.2025-11-11 Institucijos Vaiko (duomenys neskelbtini) nuomonės išklausymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pasidomėjus, ką veiks su mama, (duomenys neskelbtini) atsakė, kad dar nieko neplanavo, bet greičiausiai eis pas draugus, jeigu bus geras oras, tai eis pasivaikščioti su jais. Paklausus, ką veikia su tėčiu, (duomenys neskelbtini) pasakė: „oj daug kur būnam, važiuojam į parduotuvę, į viešbutį, nuvažiuojam pasiimti tėčio draugės“. Pasitikslinus apie kokį viešbutį kalba, (duomenys neskelbtini) atsakė: „tas viešbutis (duomenys neskelbtini), netoli, kartą ten gaminom picą. Tėtis dabar ten gyvena, o paskui pasistatys namą ir ten gyvensim“. Mergaitė pasakojo, kad dar su tėvu nuvažiuoja pas babą (duomenys neskelbtini), ten irgi yra viešbutis ir jie ten būna: „tėtis ten tvarko, kad visi žmonės apsigyventų, mes ten būnam ir dar kažkas ten gyvena. (pauzė) Ten labai baisios lėlės, nežinau iš kur jos atsirado, bet mes jas sudeginsim. Mes būna išeinam, o jos keičia vietas ir galvas pasisuka ir man tai labai nepatinka“. Mergaitė negalėjo daugiau paaiškinti kieno tos lėlės, bet sakė, kad jos jai nepatinka. Paklausta, kas sugalvojo jas sudeginti, (duomenys neskelbtini) gūžtelėjo piečiais: „nežinau, bet taip su tėčiu susitarėme, kad sudeginsime“. Paklausta, ko dar nemėgsta, (duomenys neskelbtini) nusijuokė ir pasakė, kad nemėgsta kai triušis prikakoja. Mergaitė paaiškino, kad tėvas jai nupirko triušį, kad ji rūpinasi tuo triušiuku, kai jos nėra – tėvas rūpinasi. Pasak (duomenys neskelbtini), pas tėtį yra triušis, pas mamą – žuvytė. Paklausta, kas ja rūpinasi, (duomenys neskelbtini) atsakė, kad mama ir tėtis: „kai būnu pas mamą – mama rūpinasi, kai pas tėtį – tėtis“. Paprašyta daugiau papasakoti kaip tėvai ja rūpinasi, mergaitė vėl gūžtelėjo piečiais: „nežinau, ir mamytė rūpinasi ir tėtis, nežinau kaip pasakyti“. Į klausimą, kaip jaučiasi su tėčiu, (duomenys neskelbtini) atsakė: „gerai, ir su mamyte gerai, gal su mamyte geriau jaučiuosi, nes ten gimiau ir būnu visą laiką, man ten ramiau. (pauzė) Man tik nepatinka kai tėtis negražiai kalba, būna kai kalba telefonu su savo kolegomis, tai daug negražių žodžių pasako, būna rėkia, man tai nepatinka“. Kas dar tau nepatinka tėčio, ar mamos elgesyje? „Na gal daugiau nėra tokių dalykų, kurie nepatinka, tik kad tėtis negražiai kalba, jis dažnai negražiai kalba, prie manęs taip kalba“. (Duomenys neskelbtini) tęsė: „kitą savaitgalį, kai busiu pas tėtį, tai greičiausiai važiuosim pas močiutę (duomenys neskelbtini), bet man dar nepatinka, kad reikia važiuoti ilgai, net 4 valandas, ji labai toli gyvena, kai atvažiuojam, tai būnam ten visą savaitgalį, tėtis ten su manim būna, ten pas močiutę gerai jaučiuosi“. Paklausta, kaip norėtų toliau gyventi, (duomenys neskelbtini) pasakė: „dar nežinau, dar neapsisprendžiau, neatsimenu ką tėtis sakė, ir ką mama sakė neatsimenu. Dar apie tai nekalbėjome, o gal neatsimenu“. Paklausta, kokių norų turi, (duomenys neskelbtini) pagalvojus pasakė: „kad viskas būtų mamai ir tėčiui gerai, kad nieko blogo neatsitiktų mūsų šeimai, kad broliui nieko blogo nebūtų“. O kas blogo gali atsitikti? „Nu kad nesusirgtų, ar kur nors nenukristų“ – teigė (duomenys neskelbtini). Tau ką nors blogo buvo atsitikę? „Buvo, pas mus namuose yra motociklas, tai mamos draugo, tai kai norėjau atsisėsti ant sofos ir nepataikiau, tai griuvau ant jo“. O tai kur gi stovi tas motociklas? „Na tai prie terasos“. Paklausta, kaip sutaria su mamos draugu, mergaitė atsakė, kad sutaria gerai, kad mėgsta žiūrėti kaip jis žaidžia su X boksu. Psichologei pasidomėjus, ar ją kas nors skriaudė, (duomenys neskelbtini) atsakė: „ne, tik man būna nepatinka, kai tėtis man neatsako kai kalbasi telefonu, ir paskui kai jau padeda ragelį, vis vien neatsako, būna toks pyktas ir nieko nesako man“. Paklausta, ką dar norėtų papasakoti, (duomenys neskelbtini) kurį laiką galvojo, po to pasakė: „nežinau, na gal kad mama man duoda pinigėlių ir aš sau galiu ką nors nupirkti, o tėtis padarė man banko kortelę, taip pat galiu ką nors pirkti. Daugiau nežinau ką sakyti“.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

25. CPK 385 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. Šalys yra nepilnametės (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) , tėvai. Tarp šalių yra ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekviena iš ginčo šalių prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, remiantis kiekvienos iš šalių nurodytais argumentais.

26.Galiojantis šeimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams pirmumo teisę prieš kitus asmenis spręsti visus su jų vaikų auklėjimu ir priežiūra susijusius klausimus (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Jie sprendžiami tėvų bendru sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesutaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Šios taisyklės taikytinos ir tada, kai tėvai gyvena skyriumi ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnamečiai vaikai (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Siekiant nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų jo interesus, būtina nustatyti reikšmingų aplinkybių visumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose, kuriose sprendė su vaikų interesų užtikrinimu susijusius klausimus, teismų sprendimų pagrįstumą vertino atsižvelgdamas į tai, ar jie atliko išsamų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėjo daugumą faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atliko proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir viso teismo proceso metu rūpinosi, kad būtų priimtas vaikui geriausias sprendimas (mutatis mutandis, Neulinger and Shuruk, no. 41615/07, 6 July 2010, § 139).

27.Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. S. v. K. S., bylos Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010).

28.Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3. straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010). Pažymėtina, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

29.Reikšmingos ginčui byloje išspręsti aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

30.Teismo nuomone, nustatytos byloje faktinės aplinkybės, patvirtina, kad vaikas nuo pat gimimo pastoviai gyvena kartu su motina - ieškove, vaikui įprastoje aplinkoje. Vaiko tėvas – atsakovas gyvena atskirai. Nėra jokių įrodymų byloje, jog ieškovė kaip nepilnametės dukters (duomenys neskelbtini) motina netinkamai vykdo savo kaip motinos pareigas vaiko atžvilgiu, ką patvirtina ir institucijos teikiančios išvadą byloje duomenys – išvados, Vaiko situacijos vertinimo aktai, ieškovės ir vaiko gyvenimo sąlygų patikrinimo aktai, pateikti byloje, jog vaikas visą laiką nepertraukiamai gyvena kartu su mama, kuri vaiku rūpinasi, jį prižiūri ir išlaiko, prie išlaikymo prisideda ir atsakovas, kad ieškovė deda visas pastangas tinkamam vaiko auklėjimui, lavinimui, pasaulėžiūros plėtimui, stengiasi sudaryti sąlygas atsakovui kaip tėvui bendrauti su vaiku, nors šalys dėl bendravimo su vaiku ar/ir kitais klausimais nuolatos konfliktuoja, rašo skundus vienas kito atžvilgiu. Nuolatinius abiejų šalių konfliktus, nesusikalbėjimą tarpusavyje, pretenzijų, kivirčų kėlimą vaiko tema, patvirtina ne tik skundų rašymas Vaikų teisių apsaugos tarnybai, policijai, liudytojos Evelinos Stankevičienės parodymai, bet ir šalių tarpusavio 2025-07-30, 2025-08-13-15, 2025-09-19, 2025-11-04 el. susirašinėjimas, ieškovės ir atsakovo vaizdinė medžiaga DOK4369, DOK6133, atsakovo pateikti vaizdo įrašai. Šalių konfliktinį elgesį, nesusikalbėjimą, priekaištavimą vienas kitam, nepagarbų elgesį vienas kito atžvilgiu, ypatingai iš atsakovo pusės, patvirtina ir šalių elgesys posėdžių metu.

31. Susirūpinimą kelia tai, kad šalys, vietoj to, kad džiaugtųsi, turėdami sveiką, protingą, viskuo aprūpintą vaiką, vaiką apsuptą tiek mamos, tiek tėčio rūpesčiu, geranoriškai tarpusavyje bendradarbiautų visais klausimais, susijusiais su vaiko ugdymu, priežiūra, buitimi, auklėjimu, švietimu ir kitais klausimais, elgiasi vienas kito atžvilgiu nepagarbiai, nekorektiškai ir konfliktiškai ir net nesusimąsto, kad tokiu elgesiu daro žalą ne tik vienas kitam, bet kartu ir vaikui. Atkreiptinas dėmesys, jog 2025-11-11 Institucijos Vaiko (duomenys neskelbtini) nuomonės išklausymo akte Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota, tame tarpe, kad į klausimą, kaip jaučiasi su tėčiu, (duomenys neskelbtini) atsakė: „gerai, ir su mamyte gerai, gal su mamyte geriau jaučiuosi, nes ten gimiau ir būnu visą laiką, man ten ramiau. (pauzė) Man tik nepatinka kai tėtis negražiai kalba, būna kai kalba telefonu su savo kolegomis, tai daug negražių žodžių pasako, būna rėkia, man tai nepatinka“. Kas dar tau nepatinka tėčio, ar mamos elgesyje? „Na gal daugiau nėra tokių dalykų, kurie nepatinka, tik kad tėtis negražiai kalba, jis dažnai negražiai kalba, prie manęs taip kalba“. Paklausta, kokių norų turi, (duomenys neskelbtini) pagalvojus pasakė: „kad viskas būtų mamai ir tėčiui gerai, kad nieko blogo neatsitiktų mūsų šeimai, kad broliui nieko blogo nebūtų“. O kas blogo gali atsitikti? „Nu kad nesusirgtų, ar kur nors nenukristų“ – teigė (duomenys neskelbtini).

32.Todėl, net ir įvertinus, aukščiau nurodytus argumentus, atmestinos kaip nepagrįstos atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovė siekia trukdyti ieškovui bendrauti su vaiku, netinkamai atlieka savo pareigas vaiko atžvilgiu nėra pagrįstos. Teismui taip pat nėra pateikta duomenų, kad atsakovas kaip vaiko tėvas netinkamai vykdytų savo kaip tėvo pareigas vaiko atžvilgiu. Iš paties vaiko apklausos teismo posėdyje nurodytų aplinkybių, matyti, kad vaikas myli abu tėvus, tarp vaiko ir abiejų tėvų yra artimas ryšys.

33.Teismų praktikoje pažymima, kad vaiko interesus pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas).

34.Teismo nuomone, atsakovo reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, pažeistų šalių nepilnamečio vaiko teises ir interesus turėti pastovią gyvenamąją vietą, nusistovėjusią dienotvarkę, gyvenimo sąlygas ir saugią aplinką užsiėmimams, mokslui, pomėgiams, laisvalaikiui, bendravimui su broliu, kadangi šalių nepilnametis vaikas nuo pat gimimo gyvena su ieškove ir su savo broliu ieškovei priklausančiame būste, mergaitė yra įpratusi prie savo gyvenamosios aplinkos, dienotvarkės. Be to, ieškovė nuolat aktyviai dalyvauja vaiko ugdymo procese, mokyklos renginiuose, šventėse, rūpinasi vaiko kasdieniu gerbūviu, ieškovės abiejų vaikų laisvalaikiu, yra sudariusi saugią aplinką vaiko vystymuisi. Duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai vykdo savo kaip motinos pareigas, nėra, tai patvirtina ir institucijos patekta medžiaga. Tuo tarpu atsakovas nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto neturi, gyvena nuomojamajame bute (kuriame yra sudarytos tinkamos sąlygos vaiko gyvenimui -ginčo dėl to nėra), kurį nuomojasi iš atsakovui priklausančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaip matyti iš ieškovės atstovės pateiktų duomenų DOK 7345, (duomenys neskelbtini) skelbimo Aruodas.lt, šis butas yra parduodamas. Kaip nurodė pats atsakovas jis yra kelių įmonių vadovas, darbo reikalais dažnai vyksta į Palangą, taip pat, kaip nustatyta byloje, atsakovas turi daug prievolių kreditoriams, atsakovo atžvilgiu yra vykdomi antstolių išieškojimai, atsakovo turtui yra pritaikyti areštai, atsakovas yra teistas, baustas administracine tvarka, atsakovas teismui detaliai neatskleidė savo gaunamų pajamų visumos, taip pat atsakovas reguliariai neteikia vaikui išlaikymo. Visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovas šiam momentui, nėra pajėgus užtikrinti nepilnametės dukters saugią ir pilnavertišką gyvenimo aplinką.

Todėl šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina –ieškove.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteisimo.

35 Kadangi nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistinas išlaikymas. Kaip nustatyta byloje ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti išlaikymą po 388 Eur vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki kiekvieno iš vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą viso 1500 Eur: už laikotarpį 2023 metų liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius 900 Eur, už 2024 metų sausio ir vasario mėnesius 600 Eur bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos išlaikymo įsiskolinimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

36.Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad jis nesutinka su ieškovės reiškiamu reikalavimu dėl 1500 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nurodė, jog 2023-12-31 yra permoka už išlaikymą Dukrai, kuris sudaro 14688 Eur ir Atsakovas ją apskaičiuoja taip: Bankiniais mokėjimais IES1 yra gavusi per Swedbank AB viso 14 607 Eur; Bankiniais mokėjimais iš Paysera UAB IES1 yra gavusi viso 2861 Eur; Bankiniais mokėjimais iš Monese IES1 yra gavusi viso 1600 Eur; Papaya LTD mokėjimais iš Blackcatcard gavusi yra viso 1570 Eur; Viso per bankus: 20 638 Eur. Viso bankiniais mokėjimais kaip alimentams skirtas sumas yra gavusi nuo 2019 m. balandžio 30 iki šio Priešieškinio teikimo dienos: 17 888 Eur plius yra paėmusi 3000 Eur grynais, t.y. viso 20 888 (Dvidešimt tūkstančių aštuoni šimtai aštuoniasdešimt aštuoni Eur). Alimentai 2019-06-01 - 2023-12-31 buvo sutarti 200 Eur. Sudaro 6200 Eur. Viso permoka 2023-12-31 d. yra 14 688 Eur.

37.Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą.

38.Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas, mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2024-01-01 Lietuvoje patvirtintas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis yra – 924 Eur.

39.CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis).

40.Būtina atsižvelgti į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, taikant materialinės teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, nurodė, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 54 numatyta, kad atkreiptinas teismų dėmesys į tai, kad nustatydamas vaiko poreikius, teismas turi apskaičiuoti tik tokias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios, patenkintų kiekvieną iš aptariamų vaiko poreikių. Kadangi vienas iš pagrindinių principų priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams yra proporcingumo principas, tai reiškia, kad būtina surasti pusiausvyrą tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties. Kaip nurodo kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011, vaiko išlaikymui negali būti priteista daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.

41.CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

42.Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan.

43. Taigi, Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimali mėnesinė alga išlaidas vaikui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr.

e3K-3-495-1075/2020).

44.Aukščiau jau buvo pasisakyta apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.

45.2023 metais minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) „ant popieriaus“ sudarė 840 Eur, „į rankas“ – 633 Eur (vienam iš tėvų tenkanti dalis sudarė 316,50 Eur), 2024 metais- atitinkamai „ant popieriaus“ 924 Eur ir „į rankas“708 Eur (vienam iš tėvų tenkanti dalis sudarė 354 Eur).

46. Ieškovė pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodė nepilnamečio vaiko poreikiams – ugdymui, maistui, aprangai, būreliams, sveikatai, higienai, laisvalaikiui, stovykloms ir kitiems poreikiams tenkinti reikalingas sumas ir paskaičiavimus, kurių bendra suma per mėnesį sudaro 869,08 Eur. Atsakovas neginčijo nei ieškovės nurodytų paskaičiavimų, nei nurodytos sumos. Teismo nuomone, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis 388 Eur, atsižvelgiant į abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį, vaiko amžių (vaikui 7 metai), atitinka šalių nepilnamečio vaiko poreikius. Visuotinai žinoma, kad vaikai auga, jų poreikiai didėja, taip pat nuolat keičiasi valstybės ekonominė padėtis, didėja kainos, infliacija ryšium su pasaulyje vykstančiais kariniais veiksmais. Taip pat, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, todėl vien turtinė padėtis savaime negali lemti mažesnio priteistino išlaikymo dydžio. Tėvai yra atsakingi už savo vaikus, todėl turi stengtis įgyti reikalingas pajamas, pakankamas vaikų išlaikymui, taip pat privalo atsakingai kurti savo gyvenimą, kad galėtų išlaikyti ne tik save, bet ir savo vaikus. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad byloje nustatytų aplinkybių visetas patvirtina, kad atsakovas nėra visiškai nusišalinęs nuo nepilnamečio vaiko išlaikymo, nuolat bendrauja su vaiku, juo rūpinasi, nuperka vaikui žaislų, drabužėlių, avalynės. Kita vertus reikia įvertinti ir tai, kad vaikas nuo gimimo pastoviai gyvena su ieškove, todėl vaiko priežiūros, rūpesčio juo, finansinių klausimų sprendimo našta – didžiąja dalimi tenka būtent ieškovei.

47.Todėl, teismo nuomone, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistinas išlaikymas po 388 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2024-03-24 d.) iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, jog bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis).

48.Ieškovė skirtina šalių nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis nepilnamečio vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.

Sprendimu iš atsakovo priteisus išlaikymą nepilnamečiam vaikui, naikinamos Vilniaus regiono apylinkės teismo , 2024 m kovo 6 d., 2024 m. birželio 19 d. nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnis).

49.Išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

50.Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą viso 1500 Eur: už laikotarpį 2023 metų liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius 900 Eur, už 2024 metų sausio ir vasario mėnesius 600 Eur bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos išlaikymo įsiskolinimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad jis nesutinka su ieškovės reiškiamu reikalavimu dėl 1500 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nurodė, jog 2023-12-31 yra permoka už išlaikymą Dukrai, kuris sudaro 14688 Eur ir Atsakovas ją apskaičiuoja taip: Bankiniais mokėjimais IES1 yra gavusi per Swedbank AB viso 14 607 Eur; Bankiniais mokėjimais iš Paysera UAB IES1 yra gavusi viso 2861 Eur; Bankiniais mokėjimais iš Monese IES1 yra gavusi viso 1600 Eur; Papaya LTD mokėjimais iš Blackcatcard gavusi yra viso 1570 Eur; Viso per bankus: 20 638 Eur. Viso bankiniais mokėjimais kaip alimentams skirtas sumas yra gavusi nuo 2019 m. balandžio 30 iki šio Priešieškinio teikimo dienos: 17 888 Eur plius yra paėmusi 3000 Eur grynais, t.y. viso 20 888 (Dvidešimt tūkstančių aštuoni šimtai aštuoniasdešimt aštuoni Eur). Alimentai 2019-06-01 - 2023-12-31 buvo sutarti 200 Eur. Sudaro 6200 Eur. Viso permoka 2023-12-31 d. yra 14 688 Eur.

51.Teismas sutinka su ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytais išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimais ir atsikirtimais į atsakovo nurodytus argumentus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 2023 metų liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesį ir už 2024 m. sausio, vasario mėnesius. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog šalys laikotarpiu 2019-06-01 - 2023-12-31 buvo sutarusios būtent dėl 200 Eur dydžio išlaikymo teikimo nepilnamečiam vaikui per mėnesį ir paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, kad šalys buvo sutarusios būtent dėl 300 Eur teiktino išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik ieškovės parodymai, bet ir paties atsakovo pateikti 2020-05-27, 2020-07-29, 2020-10-22, 2022-08-17,, 2022-09-23, 2023-03-20, 2023-11-24 „Swedbank“ AB bankiniai pavedimai, iš kurių matyti, jog atsakovas pavedimo paskirtyje nurodo „alimentai“, „(duomenys neskelbtini) pragyvenimui“, pavedimais pervesti „alimentai už vieną, du ar tris mėnesius. Dar kartą atkreiptinas atsakovo dėmesys, jog išlaikymo įsiskolinimas prašomas priteisti už 2023 metų liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesį ir už 2024 m. sausio, vasario mėnesius. Todėl atsakovo nurodyti argumentai jog ieškovė iš atsakovo iš viso yra gavusi 20638,00 Eur bankiniais pavedimais iš Swedbank AB, Paysera UAB, Monese, Papaya LTD, iš kurių alimentams skirta suma nuo 2019-04-30 iki priešieškinio pateikimo dienos 17888 Eur + 3000 Eur grynais, t.y., 20 888 Eur išlaikymo sumokėto suma, neturi reikšmės. Kita vertus, sutiktina su ieškovės nurodytom aplinkybėm, kad atsakovo pateikti bankiniai mokėjimai, kuriuose nurodyta paskirtis – „paskola, avansas, už būsto paskolą..dalis atėmus nuomoninkų įmoką, pinigų pervedimas už defektų šalinimą ir kt.“ patvirtina, jog šalis siejo dar įvairūs kiti santykiai, kurių pagrindu buvo atliekami pavedimai ir šie mokėjimai niekaip nėra susiję su vaiko išlaikymu, ką patvirtina ir paties atsakovo nurodytos aplinkybės apie kitus teisminius ginčus ir ne tik vekselio, bet ir kitų atsakovo reiškiamų reikalavimų, kurie patenką į atsakovo nurodytas sumas. Atsakovas jokių įrodymų, kad ieškovė gavo iš atsakovo grynais 3000 Eur ir kad ši suma buvo skirta būtent vaiko išlaikymui, nepateikė. Todėl, atsakovo nurodyti kiti mokėjimai niekaip nėra susiję ir negali būti vertinami kaip nepilnamečio vaiko išlaikymas avansu, kadangi juose nebuvo nurodyta kad tai yra atsakovo mokamas išlaikymas avansu į ateitį.

52.Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, iš atsakovo priteisiamas 1500 Eur išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini). Taip pat iš atsakovo priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 1500 Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. kovo 6 d. (priimtas ieškinys, laikytina, kad byla iškelta) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

53. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to, tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Įstatymas įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnis).

54.Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma šiam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 straipsnyje numatyta, kad vaiko tėvas gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

55.Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui, negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.) jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2119-640/2017)

56.Kasacinis teismas, apibendrindamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, išskiria šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) kurių vienas pagrindinių yra palaikyti saugų, tiesioginį ir pastovų ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu (motina); 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams žiūrint toliau į ateitį; 6) vis dėlto teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka bus realiai įgyvendinama, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendravimui su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu; 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo ir jo intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 34 punktas). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos būtina vadovautis būtent vaiko interesais, o ne tėvų pageidavimais ir poreikiais, vien ta aplinkybė, jog teismo nustatyta dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka vaiko tėvams ar vienam iš jų, jų subjektyviu vertinimu, yra nepatogi, vaiko tėvai ar vienas jų šios tvarkos laikytis nenori, nenustačius neigiamos nustatytos bendravimo tvarkos įtakos pačiam vaikui, negali būti pagrindas keisti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).

57.Atsižvelgiant į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove bei vertinant tai, kad atsakovas turi lygias teises kaip ir ieškovė bendrauti, matytis, leisti laisvalaikį su šalių nepilnamečiu vaiku, nustatytina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kurią prašė nustatyti ieškovė, atsižvelgiant būtent išimtinai į šalių nepilnamečio vaiko teises ir interesus. Ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarka yra konkrečiai apibrėžta ir yra aiški vykdymui, todėl ji neprieštarauja šalių nepilnamečio vaikio (duomenys neskelbtini) interesams ir užtikrina pilnavertį atsakovo bendravimą su vaiku. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaikų saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaikais. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo prašomas nustatyti „50/50" bendravimo tvarkos modelis atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką, gali būti nustatomas tik išskirtiniais atvejais ir kai dėl jo sutaria abu tėvai, vaikas kuris sugeba išreikšti savo nuomonę sutinka su tokia bendravimo tvarka, tačiau pažymėtina, kad toks bendravimo tvarkos modelis turi atitikti geriausius vaiko interesus. Teismas sutinka su ieškovės nurodytais argumentais, kuriais buvo grindžiamas nesutikimas su atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka bei atsižvelgia į institucijos išvadoje nurodytus akcentus.

58.Teismas taip pat atkreipia ieškovės dėmesį, kad įstatymas įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnis). Teismo nuomone, ieškovo ir atsakovės tarpusavio nesutarimai, kilusi konfliktinė situacija dėl ieškovo bendravimo su vaiku turinio/ formos, galimas ieškovo bendravimo su vaiku ribojimas gali daryti žalą būtent šalių nepilnamečiam vaikui, kuris myli abu tėvus ir nori su kiekvienu iš jų būti, matytis, bendrauti. Kita vertus, įvertintina ir tai, kad bendravimas su vaiku, turi užtikrinti bei nepažeisti vaiko interesų bei jo teisių. Taigi, nustatytina ieškovės prašoma atsakovo ATS1 , a.k. (duomenys neskelbtini), (toliau – Atsakovas) bendravimo su nepilnamete dukra (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), (toliau – Dukra) tvarka:

Atsakovas su Dukra bendrauja kas antrą savaitgalį, paimdamas Dukrą penktadienį iš jos ugdymo įstaigos po ugdymo pabaigos arba kai ugdymas nevyksta iš jos gyvenamosios vietos 17.30 val., ir pristato Dukrą sekmadienį į jos gyvenamąją vietą 19 val.

Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) nesilaikant nustatytos bendravimo tvarkos, Dukra bendrauja su Atsakovu. Šiuo atveju Atsakovas pasiima Dukrą sekmadienį iš jo gyvenamosios vietos 9.00 valandą ir pristato į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val.; Kiekvieną Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį) nesilaikant eiliškumo, su Dukra bendrauja Ieškovė. Tuo atveju, jei Motinos dienos sekmadienis sutampa su Atsakovo bendravimo su Dukra laiku, Atsakovas sekmadienį, 9.00 val. pristato Dukrą į jos gyvenamąją vietą ir Dukra lieka su Ieškove.

Poriniais metais vasaros atostogas liepos - rugpjūčio mėnesį šalys su savo Dukra bendrauja tokia tvarka: nuo liepos 1 iki 15 dienos ir nuo rugpjūčio 1 iki 15 dienos Dukra laiką leidžia su Atsakovu. Atitinkamai nuo liepos 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos ir nuo rugpjūčio 15 iki 31 dienos Dukra laiką leidžia su Ieškove. Konkretų Dukros perdavimo laiką šalys derina bendru tarpusavio sutarimu.

Neporiniais metais vasaros atostogas liepos-rugpjūčio mėnesį šalys su savo Dukra bendrauja tokia tvarka: nuo liepos 15 iki rugpjūčio 1 dienos ir nuo rugpjūčio 15 iki 31 dienos vaikai laiką leidžia su Atsakovu. Atitinkamai nuo liepos 1 iki 15 dienos ir nuo rugpjūčio 1 iki rugpjūčio 15 dienos Dukra laiką leidžia su Ieškove. Konkretų Dukros perdavimo laiką šalys derina bendru tarpusavio sutarimu.

Atsakovas bendrauja su Dukra poriniais metais mokinių rudens atostogų metu, pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 8.00 val. ir pristatydamas Dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną (sekmadienį) 19:00 val. Neporiniais metais mokinių rudens atostogas Dukra praleidžia su Ieškove.

Atsakovas bendrauja su Dukra neporiniais metais mokinių žiemos (Kalėdinių) atostogų metu, pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 8.00 val. ir pristatydamas Dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 30 d., 19 val. Neporiniais metais mokinių žiemos (Kalėdinių) atostogų metu nuo gruodžio 30 d. 19 val. iki paskutinės atostogų dienos (sekmadienio) Dukra praleidžia su Ieškove.

Atsakovas bendrauja su Dukra poriniais metais mokinių žiemos (Kalėdų) atostogų metu, pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. 19 val. ir pristatydamas Dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną (sekmadienį) 19:00 val. Poriniais metais mokinių žiemos (Kalėdinių) atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos iki gruodžio 30 d. 19 val., Dukra praleidžia su Ieškove.

Atsakovas bendrauja su Dukra neporiniais metais mokinių žiemos atostogų metu, pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 8.00 val. ir pristatydamas Dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną (sekmadienį) 19:00 val. Poriniais metais mokinių žiemos atostogas Dukra praleidžia su Ieškove.

Atsakovas bendrauja su Dukra poriniais metais mokinių pavasario (Velykų) atostogų metu, pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos prieš atostogas einantį šeštadienį 19 val. ir pristatydamas Dukrą paskutinę atostogų dieną (sekmadienį) 19:00 val. Neporiniais metais mokinių pavasario (Velykų) atostogas nuo prieš atostogas einančio šeštadienio 19 val. iki paskutinės atostogų dienos (sekmadienio) Dukra praleidžia su Ieškove.

Atsakovas bendravimo su Dukra metu privalo užtikrinti Dukros dienotvarkės režimą, dalyvavimą būreliuose, apsilankymą pas specialistus (gydytojus), rūpinimąsi Dukros visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais.

Apie aplinkybes, dėl kurių numatytas Atsakovo ir Dukros bendravimas aukščiau nustatytais atvejais taptų neįmanomas, šalys informuoja viena kitą nedelsiant (el. paštu, SMS žinute ir pan.). Tokios aplinkybės gali būti Dukros liga, šalių liga, artimojo mirtis, iš anksto suplanuotos atostogos, komandiruotės.

Atsakovui su Dukra ketinant atostogauti užsienyje Ieškovė perduoda Dukros asmens dokumentą (pasą ar asmens tapatybės kortelę) Atsakovui, kuris, kelionei pasibaigus, dokumentą grąžina Ieškovei. Jeigu yra būtini sutikimai dėl išvykimo į užsienį, tai kiekvienas iš tėvų privalo tokius sutikimus duoti.

Šalys dėl bendravimo su Dukra klausimų bendrauja šiomis ryšio priemonėmis: Atsakovas: telefono numeris (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini); Ieškovė: telefono numeris (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Apie kontaktinių duomenų pasikeitimą šalis informuoja kitą šalį per 1 (vieną) kalendorinę dieną po duomenų pasikeitimo.

59.Taip pat ieškovei ir atsakovui išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms dėl nustatytinos bendravimo su vaiku tvarkos, abi šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88, 93, 96, 98 str. str.).

60.CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 143 Eur žyminio mokesčio,7496,56 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 7639,56 Eur. Šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Ieškovės teisminiame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų tokių išlaidų dydžio.

Teismas byloje patyrė 9,39 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas), kurios atitinkamai priteistinos valstybei iš ieškovo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355).

61.2024-03-06, 2024-06-19 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikintinos šiam teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 str. str.,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina ieškove IES1 , a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo ATS1 , a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini), a.k.(duomenys neskelbtini), po 388 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pradedant nuo ieškinio padavimo dienos (2024-03-24 d.), išlaikymą indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.208 str.). Nustatyti, kad vaiko (duomenys neskelbtini) turtą uzufrukto teise valdo jos motina IES1, a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo ATS1, a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą, 5 % (penkių procentų) dydžio metinių palūkanų nuo priteistos išlaikymo įsiskolinimo sumos (1500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-03-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nustatyti atsakovo ATS1, a.k. (duomenys neskelbtini), (toliau – Atsakovas) bendravimo su nepilnamete dukra (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), (toliau – Dukra) tvarką:

Atsakovas su Dukra bendrauja kas antrą savaitgalį, paimdamas Dukrą penktadienį iš jos ugdymo įstaigos po ugdymo pabaigos arba kai ugdymas nevyksta iš jos gyvenamosios vietos 17.30 val., ir pristato Dukrą sekmadienį į jos gyvenamąją vietą 19 val.

Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) nesilaikant nustatytos bendravimo tvarkos, Dukra bendrauja su Atsakovu. Šiuo atveju Atsakovas pasiima Dukrą sekmadienį iš jo gyvenamosios vietos 9.00 valandą ir pristato į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val.; Kiekvieną Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį) nesilaikant eiliškumo, su Dukra bendrauja Ieškovė. Tuo atveju, jei Motinos dienos sekmadienis sutampa su Atsakovo bendravimo su Dukra laiku, Atsakovas sekmadienį, 9.00 val pristato Dukrą į jos gyvenamąją vietą ir Dukra lieka su Ieškove.

Poriniais metais vasaros atostogas liepos - rugpjūčio mėnesį šalys su savo Dukra bendrauja tokia tvarka: nuo liepos 1 iki 15 dienos ir nuo rugpjūčio 1 iki 15 dienos Dukra laiką leidžia su Atsakovu. Atitinkamai nuo liepos 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos ir nuo rugpjūčio 15 iki 31 dienos Dukra laiką leidžia su Ieškove. Konkretų Dukros perdavimo laiką šalys derina bendru tarpusavio sutarimu.

Neporiniais metais vasaros atostogas liepos-rugpjūčio mėnesį šalys su savo Dukra bendrauja tokia tvarka: nuo liepos 15 iki rugpjūčio 1 dienos ir nuo rugpjūčio 15 iki 31 dienos vaikai laiką leidžia su Atsakovu. Atitinkamai nuo liepos 1 iki 15 dienos ir nuo rugpjūčio 1 iki rugpjūčio 15 dienos Dukra laiką leidžia su Ieškove. Konkretų Dukros perdavimo laiką šalys derina bendru tarpusavio sutarimu.

Atsakovas bendrauja su Dukra poriniais metais mokinių rudens atostogų metu, pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 8.00 val. ir pristatydamas Dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną (sekmadienį) 19:00 val. Neporiniais metais mokinių rudens atostogas Dukra praleidžia su Ieškove.

Atsakovas bendrauja su Dukra neporiniais metais mokinių žiemos (Kalėdinių) atostogų metu, pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 8.00 val. ir pristatydamas Dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 30 d., 19 val. Neporiniais metais mokinių žiemos (Kalėdinių) atostogų metu nuo gruodžio 30 d. 19 val. iki paskutinės atostogų dienos (sekmadienio) Dukra praleidžia su Ieškove.

Atsakovas bendrauja su Dukra poriniais metais mokinių žiemos (Kalėdų) atostogų metu, pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. 19 val. ir pristatydamas Dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną (sekmadienį) 19:00 val. Poriniais metais mokinių žiemos (Kalėdinių) atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos iki gruodžio 30 d. 19 val., Dukra praleidžia su Ieškove.

Atsakovas bendrauja su Dukra neporiniais metais mokinių žiemos atostogų metu, pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 8.00 val. ir pristatydamas Dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną (sekmadienį) 19:00 val. Poriniais metais mokinių žiemos atostogas Dukra praleidžia su Ieškove.

Atsakovas bendrauja su Dukra poriniais metais mokinių pavasario (Velykų) atostogų metu, pasiimdamas Dukrą iš jos gyvenamosios vietos prieš atostogas einantį šeštadienį 19 val. ir pristatydamas Dukrą paskutinę atostogų dieną (sekmadienį) 19:00 val. Neporiniais metais mokinių pavasario (Velykų) atostogas nuo prieš atostogas einančio šeštadienio 19 val. iki paskutinės atostogų dienos (sekmadienio) Dukra praleidžia su Ieškove.

Atsakovas bendravimo su Dukra metu privalo užtikrinti Dukros dienotvarkės režimą, dalyvavimą būreliuose, apsilankymą pas specialistus (gydytojus), rūpinimąsi Dukros visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais.

Apie aplinkybes, dėl kurių numatytas Atsakovo ir Dukros bendravimas aukščiau nustatytais atvejais taptų neįmanomas, šalys informuoja viena kitą nedelsiant (el. paštu, SMS žinute ir pan.). Tokios aplinkybės gali būti Dukros liga, šalių liga, artimojo mirtis, iš anksto suplanuotos atostogos, komandiruotės.

Atsakovui su Dukra ketinant atostogauti užsienyje Ieškovė perduoda Dukros asmens dokumentą (pasą ar asmens tapatybės kortelę) Atsakovui, kuris, kelionei pasibaigus, dokumentą grąžina Ieškovei. Jeigu yra būtini sutikimai dėl išvykimo į užsienį, tai kiekvienas iš tėvų privalo tokius sutikimus duoti.

Šalys dėl bendravimo su Dukra klausimų bendrauja šiomis ryšio priemonėmis: Atsakovas:telefono numeris (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini); Ieškovė: telefono numeris (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Apie kontaktinių duomenų pasikeitimą šalis informuoja kitą šalį per 1 (vieną) kalendorinę dieną po duomenų pasikeitimo.

Priteisti ieškovei IES1, a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo ATS1, a.k. (duomenys neskelbtini), 7639,56 Eur (septynis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt devynis eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo ATS1, a.k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 9,39 Eur (devynis eurus 39 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Panaikinti, šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, 2024 m kovo 6 d., 2024 m. birželio 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo ATS1, a.k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.