Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1655-910/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-10-23
Bylos Nr.: e2A-1655-910/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-01823-2017-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė, Ramunė Mikonienė
Ieškovas: Z. Š.
Atsakovas: S. J.

Kategorijos

2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1655-910/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01823-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) Z. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Z. Š. ieškinį atsakovei S. J. dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymo arba atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra ir atsakovės S. J. priešieškinį ieškovui Z. Š. dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo bei atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė:

1.1. Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal architektės N. Š. 2017 m. balandžio 10 d. parengtą žemės sklypo planą, pagal kurį 1025 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „S3“, naudojasi ieškovas, 1025 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „S2“, naudojasi atsakovė, 457 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „S1“, šalys naudojasi bendrai.

1.2. Nustatyti gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal patalpų schemą, pagal kurią: pirmojo aukšto patalpomis Nr. 1, 2, 4, 5, 6, 7. 8, 9, 10, cokolinio aukšto patalpa Nr. 9 bei terasa pirmame aukšte (plotas be terasos – 139,63 kv. m) naudojasi ieškovas, antrojo aukšto patalpomis Nr. 11-15, palėpe ir dviem balkonais bei cokolinio aukšto patalpomis Nr. 02, 03, 05, 06, 08 (plotas be balkonų ir palėpės ploto – 163,67 kv. m) naudojasi atsakovė, pirmojo aukšto patalpa Nr. 3 bei cokolinio aukšto patalpomis Nr. 01, 04, 07 šalys naudojasi bendrai; ieškovui leisti praeiti per cokolio patalpą Nr. 08 ir atsakovei leisti praeiti per pirmojo aukšto patalpas Nr. 01, 02.

1.3. Netenkinus 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytų reikalavimų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), padalyti natūra pagal architektės N. Š. 2019 m. balandžio 29 d. pateiktą išvadą ir patalpų planus, tokia tvarka:

1.3.1. Ieškovui natūra priteisti šias patalpas: rūsio patalpas Nr. G-1, P-8; pirmojo aukšto patalpas Nr. 1-1, 1-2, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7; lauko terasą pirmajame aukšte; įpareigojant ieškovą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal architektės 2019 m. balandžio 29 d. planą įsirengti antrą katilinę rūsyje.

1.3.2. Atsakovei natūra priteisti šias patalpas: rūsio patalpas Nr. P-1, P-2, P-3, P-4, P-5, P-6, P-7; pirmojo aukšto patalpą Nr. 1-3; antrojo aukšto (schemoje įvardijama kaip pastogė) patalpas Nr. 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12; palėpę (stogo patalpa) ir du balkonus antrajame aukšte; įpareigojant atsakovę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal architektės 2019 m. balandžio 29 d. planą atitvaromis atskirti bendrąsias erdves, įsirengti virtuvę namo mansardiniame aukšte bei atskirą elektros skaitiklį.

1.3.3. Žemės sklypą atidalyti natūra pagal ieškinyje pateiktą planą, parengtą architektės N. Š.: bendro naudojimo dalis pažymėta indeksu S1 (457 m²), atsakovei atitenkanti sklypo dalis pažymėta indeksu S2 (1025 m²), ieškovui atitenkanti sklypo dalis pažymėta indeksu S3 (1025 m²).

1.4. Priteisti ieškovui iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad jam ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį žemės sklypo, vienbučio gyvenamojo namo ir gręžtinio vandens šulinio, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, tarp jo ir atsakovės nuolat kyla ginčai dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos, todėl vienintelis būdas teisinei taikai pasiekti – maksimalus nuosavybės atskyrimas. Ieškovas, siekdamas taikiai spręsti kilusius ginčus, yra pasiūlęs bendru susitarimu nustatyti naudojimosi tvarką, tačiau atsakovė ignoruoja pasiūlymus, kategoriškai nesutinka derėtis. Ieškovo nuomone, ginčo turto naudojimosi tvarkos nustatymas yra racionaliausia ir mažiausiai lėšų reikalaujanti išeitis atkuriant teisinę taiką, tačiau, teismui nusprendus nenustatyti turto naudojimosi tvarkos, šalims priklausantis turtas atidalytinas natūra. Ieškovo teigimu, gyvenamąjį namą galima padalyti natūra paprastojo remonto būdu, suformuojant du atskirus turtinius vienetus, toks atidalijimas nepadarys žalos daiktui ir nepakeis jo pagrindinės naudojimo paskirties; preliminari namo padalijimo statybinių darbų vertė neviršytų 10 000 Eur. Pagal architektės N. Š. 2019 m. balandžio 29 d. parengtą projektą po atidalijimo natūra jokių bendro naudojimo patalpų nelieka, atidalijimas atliekamas taip, kad pirmajame aukšte esančios patalpos paskiriamos vienam bendraturčiui, antrajame aukšte – kitam.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovės nuomone, turto bendrai valdyti neįmanoma dėl įtemptų šalių santykių, be to, ieškovo siūloma naudojimosi tvarka yra patogi tik jam ir neatitinka faktinio naudojimosi daiktais bei yra visiškai nesuderinama su jų nepilnamečio vaiko, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove ginčo gyvenamajame name, interesais. Atsakovė nurodė, kad su ieškovu neįmanoma susitarti dėl paprasčiausių gyvenimiškų situacijų, o pradėjus kalbėti apie bendrąja daline nuosavybe valdomą turtą ieškovas ją ignoruoja arba pradeda įžeidinėti, žeminti, liepia išeiti iš namų. Atsakovės manymu, gyvenant kartu su ieškovu, ji ir mažametė dukra turėtų nuolat kęsti psichologinį ieškovo smurtą ir grasinimus, gyventi nuolatinėje įtampoje ir baimėje dėl jo neadekvataus elgesio.

4. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kurį patikslinusi, prašė:

Žemesnės instancijos teismas

4.1. Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą dėl išlaikymo ir nustatyti, kad ieškovas nepilnametei dukrai S. V. Š. išlaikymą teikia turtu bei priteisti jai išlaikymą ieškovo turtu: 24427/100000 dalis ieškovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24427/100000 dalis ieškovui priklausančio vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 24427/100000 dalis ieškovui priklausančio gręžtinio vandens šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kas sudaro 6107/50000 dalis viso žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 6107/50000 dalis viso vienbučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 6107/50000 dalis gręžtinio vandens šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).

4.2. Atidalyti ieškovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti atsakovei asmeninėn nuosavybėn 75573/100000 dalis ieškovui priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 75573/100000 dalis ieškovui priklausančio vienbučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 75573/100000 dalis gręžtinio vandens šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kas sudaro 18893/50000 dalis viso žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 18893/50000 dalis viso vienbučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 18893/50000 dalis gręžtinio vandens šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), išmokant ieškovui 77 840 Eur kompensaciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iš jų – 15 959,03 Eur sumokant į antstolio Rimanto Vižainiškio sąskaitą K. Š. išlaikymo įsiskolinimui padengti.

4.3. Priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

5. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ieškovas jau daug metų nevykdo pareigos periodinėmis išmokomis teikti šalių nepilnametei dukrai išlaikymą ir dėl to susidarė didelė skola (2018 m. lapkričio 12 d. ieškovo skola – 10 174,21 Eur), be to, pats ieškovas yra nurodęs, kad neketina teikti išlaikymo ir artimiausiu metu, nes neturi iš ko. Anot atsakovės, tai, kad ieškovui vaiko išlaikymas visai nerūpi, jis piktybiškai vengė ir vengia vaiką išlaikyti, yra susidariusi didžiulė skola, kurios atsakovė neturi galimybės išieškoti, nes ieškovas negauna pajamų, sudaro pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo formą. Pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus, pritaikius išlaikymo indeksavimą, ieškovas iki dukters pilnametystės turėtų sumokėti 25 160 Eur (136 mėn. x 185 Eur) išlaikymo sumą. Tai sudaro 24,427 proc. ieškovui priklausančios nekilnojamųjų daiktų dalies vertės. Dėl to 24427/100000 dalis ieškovui priklausančio žemės sklypo, 24427/100000 dalis gyvenamojo namo ir 24427/100000 dalis gręžinio priteistinos dukrai kaip išlaikymo forma. Pakeitus nepilnametei dukrai išlaikymo formą ieškovo turtu, atsakovei mažintina iš ieškovo atidalintina jai priteistina turto dalis ir išmokėtinas ieškovui kompensacijos dydis, t. y. jis mažintinas vaikui priteistino turto dalies verte. Atsakovei priteisus ieškovo turtą natūra, jam iš atsakovės priteistina kompensacijos suma yra 77 840 Eur (103 000 Eur – 25 160 Eur).

6. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį su atsakovės priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Ieškovo nuomone, geriausiai bendraturčio nuosavybės teises užtikrina ir apsaugo turto atidalijimas natūra arba naudojimosi tvarkos nustatymas, leidžiantis bendraturčiui visa apimtimi įgyvendinti savo nuosavybės teises į konkretų turtą. Kadangi šalims priklausantis nekilnojamasis turtas iš principo yra dalus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimą atidalyti turtą, išmokant ieškovui kompensaciją pinigais. Ieškovas nesutikimą su turto atidalijimu, išmokant jam kompensaciją pinigais, iš esmės grindė tuo, kad jis neturi kito gyvenamojo būsto, o šio gyvenamojo namo ir žemės sklypo patobulinimui ir įrengimui panaudojo visas savo asmenines lėšas (ieškovo atlikti turto pagerinimai sudaro apie 57 000 Eur). Ieškovo teigimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis ekspertizės aktu Nr. A/SKR 688, nes jame neteisingai nustatyta ginčo turto rinkos vertė (206 000 Eur). Ieškovo vertinimu, iš tiesų šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto vertė yra 397 000 Eur, o ieškovui priklausančios dalies – 198 500 Eur. Taigi, iš nurodytos sumos atėmus 25 160 eurų dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui turtu, atsakovė turėtų sumokėti ieškovui ne 77 840 Eur, bet 173 340 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jam tenkančią turto dalį. Ieškovas taip pat pažymėjo, jog atsakovės finansinė padėtis neleidžia daryti išvados, kad ji turi realią galimybę sumokėti piniginę kompensaciją ieškovui. Ieškovas taip pat nesutiko su atsakovės argumentu, kad, pakeitus vaikui nustatyto išlaikymo formą, priteisiant išlaikymą turtu, bus geriau apsaugoti nepilnamečio vaiko interesai. Anot ieškovo, atsakovės teiginiai, kad ieškovas nevykdo pareigos periodinėmis išmokomis teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą, neatitinka tikrovės, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti, kad ieškovas galėtų teikti periodinius mokėjimus abiem savo vaikams ir likviduoti susidariusią skolą. Panaikinus ieškovo periodinių mokėjimų prievolę, kiltų grėsmė vaiko interesams, nes vaikas būtų išlaikomas vien tik iš motinos (atsakovės) pajamų. Anot ieškovo, atsakovė ginčo turtui įsigyti 2011 metais gavo 75 400 Eur dydžio banko „Danske bank“ paskolą 25 metų terminui, o, siekdama sumokėti ieškovui kompensaciją, ketina papildomai pasiskolinti iš kredito unijos „Taupa“ dar 60 000 Eur, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar atsakovė dėl itin sunkios finansinės naštos bus pajėgi viena teikti vaikui išlaikymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino:

7.1. Pakeitė Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 16 d. sprendimą dėl išlaikymo ir nustatė, kad ieškovas nepilnametei dukrai išlaikymą teikia turtu, bei priteisė jai išlaikymą ieškovo turtu: 24427/100000 dalimis ieškovui priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 24427/100000 dalimis ieškovui priklausančio vienbučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 24427/100000 dalimis ieškovui priklausančio gręžtinio vandens šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kas sudaro 6107/30000 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 6107/30000 dalis vienbučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 6107/30000 dalis gręžtinio vandens šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).

7.2. Atidalijo ieškovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisė atsakovei asmeninėn nuosavybėn 73373/100000 dalis ieškovui priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 73373/100000 dalis ieškovui priklausančio vienbučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 73373/100000 dalis gręžtinio vandens šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kas sudaro 18893/30000 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 18893/30000 dalis vienbučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 18893/30000 dalis gręžtinio vandens šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), išmokant atsakovui 77 840 Eur kompensaciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

7.3. Priteisė atsakovei (ieškovei pagal priešieškinį) iš ieškovo (atsakovo pagal priešieškinį) 3186 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7.4. Priteisė iš atsakovo valstybės naudai 283,06 Eur žyminį mokestį, 350 Eur ekspertizės atlikimo išlaidas ir 17,34 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas nustatė, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį žemės sklypo, vienbučio gyvenamojo namo ir gręžtinio vandens šulinio, esančių (duomenys neskelbtini).

9. Iš byloje pateiktų įrodymų teismas taip pat nustatė, kad ieškovas nuo 2014 metų negyvena ginčo name, o atsakovė su dukra gyvena namo pirmame aukšte. Ieškovas, dar gyvendamas name, naudojosi namo antru aukštu, ten yra jo darbo kambarys, miegamasis. Teismas nurodė, kad ieškovas šių aplinkybių ieškovas neginčija, jas taip pat patvirtina ir vaiko teisių apsaugos institucijų atstovai, savo raštuose nurodydami, kad ieškovas jų apsilankymų metu ateidavo iš antro namo aukšto arba ten būdavo, taip pat nusivesdavo dukrą bendrauti.

10. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų nustatyti turto naudojimosi tvarką, teismas konstatavo, kad ieškovo siūloma nustatyti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarka neatitinka faktinio naudojimosi, yra nesuderinama ir su šalių nepilnametės dukters interesais. Prašomos ieškovo naudojimui paskirti patalpos negali būti paliktos naudotis jam, nes jomis pagal nusistovėjusius faktinius santykius visada naudojosi atsakovė su dukra.

11. Teismas vertino, kad gyvenamojo namo specifinis išplanavimas, gyvenamųjų patalpų struktūra visiškai nepritaikyti dviejų atskirų asmenų ar šeimų gyvenimui šiame name. Didžioji dalis patalpų turėtų likti bendram naudojimui, nes jas jungia bendros erdvės, name yra tik viena virtuvė, viena katilinė, bendri inžineriniai tinklai ir kt. Rekonstrukcijos darbai bus neįgyvendinami dėl neproporcingų finansinių kaštų ir šalių nesusitarimų.

12. Atsižvelgęs į ginčo daiktų specifiką (tai, kad naudojimosi tvarkos neįmanoma nustatyti paskiriant bendraturčiams naudotis daiktų izoliuotomis dalimis) ir ieškovo konfliktinį elgesį, teismas konstatavo, kad byloje nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

13. Teismas taip pat konstatavo nenustatęs galimybės atidalyti turtą natūra. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė tinkamai parengto gyvenamojo namo atidalijimo natūra projekto, patvirtinančio tiek atidalijimo realią galimybę, tiek tokio atidalijimo kaštus, leidžiančius įvertinti jų proporcingumą. Teismo vertinimu, ieškovo pateikta architektės parengta schema nesudaro galimybės įvertinti, kad padalinimas yra galimas ir realus. Nors architektė nubraižė gyvenamojo namo schemą, kurioje įbraižė papildomas sienas, kurios galėtų namo patalpas atskirti į dvi izoliuotas dalis, tačiau schemoje nėra jokių duomenų apie inžinierinių tinklų atidalijimą (elektros, šildymo, vandentiekio); nėra pagrįsta atitiktis norminiams reikalavimams dėl priešgaisrinės saugos, garso ir šilumos izoliacijos; nepateikti jokie atidalijimo darbų skaičiavimai, lokalinės darbų sąmatos; nėra pagrindimo, kad po namo rekonstrukcijos jis atitiks teisės aktų reikalavimams. Teismo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas S. R. paaiškino, kad gyvenamojo namo atidalijimas nors teoriškai ir yra įmanomas, tačiau tam reikalingos lėšos būtų neproporcingos ir neadekvačios.

14. Teismas vertino, kad ieškovo pateiktas reikalavimas dėl atidalijimo natūra iš esmės tapatus jo reikalavimui dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nes nesprendžia namo padalijimo į du visiškai atsieitus objektus su atskirais inžineriniais tinklais, taip pat žemės sklypo padalijimo, ir toliau lieka bendrai naudojamų turto dalių. Teismas nurodė, jog nesuprantamas reikalavimas žemės sklypo naudojimo dalis nustatyti taip, kad jos būtų kitoje pusėje, nei asmeniui siūlomos gyvenamosios patalpos, t. y. ieškovas siūlo į siūlomas priteisti gyvenamąsias patalpas kiekvienam patekti iš esmės per vienas kito žemės sklypą (nustatant, kad ta žemės sklypo dalis yra bendro naudojimo).

15. Teismas sprendė, kad atsakovės reikalavimas dėl turto atidalijimo, pripažįstant vienam bendraturčiui asmeninės nuosavybės teisę, o kitam priteisiant kompensaciją pinigais, yra pagrįstas byloje surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

16. Teismas nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6-983/2017 konstatuoti itin konfliktiški šalių santykiai, agresyvus ieškovo elgesys. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu ieškovas pripažintas kaltu ir nuteistas už kvalifikuoto fizinio skausmo sukėlimą ir terorizavimą, grasinant padaryti pavojingą sveikatai ir gyvybei veiką. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje pateikta ir kitų įrodymų, charakterizuojančių netinkamą ieškovo elgesį (2014 m. balandžio 16 d. buities tyrimo aktas, kuriame užfiksuota, kad apsilankymo šalių namuose metu ieškovas elgėsi agresyviai atsakovės atžvilgiu, ją įžeidinėjo ir grasino; 2018 m. lapkričio 21 d. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pranešimas Vaiko teisių skyriui dėl galimai netinkamo, seksualinio pobūdžio ieškovo elgesio dukros atžvilgiu jų pasimatymų metu; 2016 m. balandžio 24 d. dalyvavimo bendravime akte ir šeimos aplankymo aktas, kuriame užfiksuota, kad ieškovas elgėsi neadekvačiai, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės vadino įsibrovėlėmis, grasino rašyti pareiškimą policijai, kad patrauktų jas baudžiamojon atsakomybėn; kt.).

17. Teismas sprendė, kad pateikti įrodymai patvirtina netinkamą ir pavojingą ieškovo elgesį atsakovės, nepilnametės dukters ir kitų asmenų atžvilgiu bei atitinkamai negalimumą bendrai valdyti ginčo turtą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas vertino, kad gyvenimas viename name nėra įmanomas, be to, prieštarautų ir vaiko interesams. Tokią poziciją 2020 m. kovo 19 d. papildomoje išvadoje palaikė ir Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

18. Spręsdamas dėl ieškovui priteistinos kompensacijos dydžio, teismas vadovavosi 2018 m. rugsėjo 28 d. ekspertizės aktu Nr. A/SKR 688, laikydamas, kad jame nurodyta turto vertė (206 000 Eur) yra teisinga ir atitinkanti turto rinkos kainą. Teismas nurodė, kad šis ekspertizės aktas neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl, skaičiuojant ieškovui mokėtiną kompensaciją nuo šiame ekspertizės akte nurodytos rinkos vertės, ieškovo interesai bus apsaugoti.

19. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad reali turto vertė yra žymiai didesnė, nei nurodyta ekspertizės akte, nes jis savo asmeninėmis lėšomis pagerino turtą. Teismas pažymėjo, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6-983/2017 konstatuota, jog nuo 2011 m. spalio 28 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. ginčo šalis siejo faktiniai šeimos santykiai (partnerystės), vedant bendrą ūkį, šalys siekė bendro tikslo – tuometės jų faktinės šeimos (pagrįstos partnerystės santykiais), turint nepilnametę dukterį, bendros gerovės, kartu išlaikė ir prižiūrėjo jiems dalinės nuosavybės teisę priklausantį turtą. Kiekviena iš šalių pagal savo išgales tiek pinigais, tiek ir savo darbu prisidėjo prie šeimos gerovės kūrimo, bendrų poreikių tenkinimo. Ieškovas tuo metu daugiau lėšų skyrė jų bendro turto išlaikymui ir pagerinimui, o atsakovė prižiūrėdavo turimą bendrą vaiką, mokėdavo atlyginimą auklei, gamindavo valgį ne tik sau ir vaikams, bet ir ieškovui, t. y. labiau prisidėjo prie buities tvarkymo ir vaiko priežiūros. Bylos duomenimis, atsakovė prisidėjo prie turto saugojimo ir išlaikymo, pirkdama malkas ir drausdama gyvenamąjį namą.

20. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui priklausančios turto dalies vertė yra 103 000 Eur (206 000 Eur / 2), o išlaikymo nepilnametei dukrai suma, kuri keistina į turtą, – 25 160 Eur, teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 77 840 Eur (103 000 Eur – 25 160 Eur) piniginę kompensaciją.

21. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie kredito unijos ir kitų fizinių asmenų atsakovei ketinamas suteikti paskolas, atsakovės turimą turtą, santaupas ir gaunamas pajamas, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė turi realią galimybę sumokėti ieškovui kompensaciją už jo turto dalį.

22. Spręsdamas dėl išlaikymo formos pakeitimo, teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, pažymėjo, kad, jeigu nevykdoma pareiga periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą ir dėl to susidaro skolininko įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, nes kyla grėsmė vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-96/2003).

23. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes (tai, kad ieškovas tinkamai nevykdo pareigos periodinėmis išmokomis teikti šalių dukrai išlaikymą ir dėl to susidarė didelis išlaikymo įsiskolinimas (10 174,21 Eur), ieškovas turi 15 956,03 Eur įsiskolinimą kitai dukrai, pajamų įsiskolinimų apmokėjimui neturi (nepateikė įrodymų), turi įsiskolinimų kitiems asmenims), teismas priėjo prie išvados, jog ieškovas dėl turtinės padėties negali vykdyti prievolių ir dėl to kyla grėsmė vaiko interesams, o tai sudaro pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo formą. Atsižvelgdamas į tai, teismas patenkino priešieškinio reikalavimą nepilnametei dukrai išlaikymo formą pakeisti, priteisiant išlaikymą turtu (CK 3.201 straipsnio 3 dalis).

24. Teismas nurodė, kad pagal įsiteisėjusį Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d sprendimą, pritaikius išlaikymo indeksavimą, ieškovas iki dukros pilnametystės turėtų sumokėti 25 160 Eur (136 mėn. x 185 Eur) išlaikymo sumą. Tai sudaro 24,427 proc. ieškovui priklausančios nekilnojamųjų daiktų dalies vertės. Atsižvelgdamas į tai, teismas 24427/100000 dalis ieškovui priklausančio žemės sklypo, gyvenamojo namo ir gręžinio priteisė dukrai kaip išlaikymą.

25. Atmetęs ieškinio ir patenkinęs priešieškinio reikalavimus, teismas iš ieškovo atsakovės naudai priteisė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, valstybės naudai priteisė pašto išlaidas ir žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo atsakovė buvo atleista.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

26. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.

26.1. Teismas painioja ginčo šalis, ieškovą kai kuriose skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies vietose įvardydamas atsakovu, o tai teismo sprendimą daro neaiškiu, prieštaringu ir neteisingu.

26.2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles – neteisingai nustatė aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, įrodymus ištyrė šališkai ir nevisapusiškai, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nenurodė argumentų, dėl kurių atmetė nemažą dalį įrodymų.

26.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neginčija aplinkybių, jog atsakovė su dukra gyvena namo pirmame aukšte, o ieškovas, dar gyvendamas name, naudojosi namo antruoju aukštu, kuriame yra jo darbo kambarys, miegamasis. Ieškovas niekada neteigė, kad jis gyveno antrajame namo aukšte. Teismo posėdžio metu ieškovas ne kartą patvirtino, kad laikotarpis, kuriuo ieškovas ir atsakovė kartu gyveno ginčo name, yra labai trumpas, lyginant su ginčo laikotarpiu (atsakovė į ginčo namą atsikraustė 2011 m. rugsėjo mėnesį, o jau 2014 m. gruodžio 3 d. ieškovui buvo skirtos kardomosios priemonės – uždrausta lankytis ginčo name). Be to, pati atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki šios dienos ji ir šalių mažametė dukra naudojasi visu namu, išskyrus antrame aukšte esantį ieškovo darbo kambarį, kuris yra užrakintas. Dėl to spendime nurodytas teiginys, kad, nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką, atsižvelgiama į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius, laikytinas nepagrįstu.

26.4. Teismas, nurodęs, kad ieškovo siūloma nustatyti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarka yra nesuderinama su nepilnametės dukters interesais, visiškai nenurodė, kaip pažeidžiami ieškovo dukters interesai.

26.5. Teismo teiginys, kad prašomos ieškovo naudojimui paskirti patalpos negali būti paliktos naudotis jam, nes jomis pagal nusistovėjusius faktinius santykius visada naudojosi atsakovė su dukra, yra nepagrįstas ir neatitinka tikrovės, nes ieškovas name gyvena nuo 2007 metų, o atsakovė namo dalį įsigijo 2011 metų pabaigoje. 2013 metų vasarą šeiminiai santykiai nutrūko. Be to, teismas turi teisę ir pareigą nustatyti ir kitokią naudojimosi tvarką, paskirdamas ieškovo prašomas patalpas atsakovei.

Žemesnės instancijos teismas

26.6. Teismas nurodė, kad gyvenamojo namo specifinis išplanavimas ir gyvenamųjų patalpų struktūra visiškai nepritaikyti dviejų atskirų asmenų ar šeimų gyvenimui šiame name, tačiau nepaaiškino, kuo konkrečiai pasižymi namo išplanavimo specifiškumas. Be to, tokia išvada prieštarauja specialistų ir ekspertų išvadoms. Tai, kad namas yra dalus, įrodo tiek eksperto S. R. teismo posėdyje išsakytas vertinimas, tiek architektės išvada, tiek namo planas. Architektės išvadoje nurodyta, kad šį daiktą galima padalyti natūra paprastojo remonto būdu ir toks padalijimas nepadarys žalos daiktui bei nepakeis jo pagrindinės naudojimo paskirties, o tiek namo rūsio, tiek pirmojo, tiek antrojo aukštų planuose matyti, jog nepaliekama nė vienos bendro naudojimo patalpos. Teismas nepagrįstai nurodė, kad didžioji patalpų dalis turėtų likti bendram naudojimui, nes jas jungia bendros erdvės, name yra tik viena virtuvė, viena katilinė, bendri inžineriniai tinklai ir kt. Iš tiesų didžiąją patalpų dalį sudaro gyvenamosios patalpos, priskirtos ieškovui arba atsakovei.

26.7. Teismo teiginys, kad rekonstrukcijos darbai bus neįgyvendinami dėl neproporcingų finansinių kaštų ir šalių nesutarimų, yra nepagrįstas, nes atsakovė nepateikė įrodymų (skaičiavimų), jog finansiniai kaštai neproporcingi.

26.8. Teismas nepagrįstai sprendė, kad reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo negali būti tenkinamas ir dėl ieškovo konfliktinio elgesio. Ieškovas iškeldintas iš namo labai seniai – 2014 metais, todėl teismo argumentai apie konfliktus neturi prasmės.

26.9. Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl atidalinimo natūra negalimumo. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas S. R. nurodė, kad atidalyti namą įmanoma, tačiau tai daug kainuotų. Teismas nepagrįstai šią eksperto iškeltą prielaidą įvertino kaip įrodymą, kad atidalijimui natūra reikalingos lėšos būtų neproporcingos ir neadekvačios. Esant duomenims, kad namas yra dalus (tai patvirtino tiek ieškovo architektė, tiek teismo ekspertas) teismas privalėjo tirti, kokie yra namo atidalijimo kaštai. Architektė nurodytų kaštų dydį įvertino iki 10 000 Eur, byloje taip pat buvo pateiktos statybos eksperto A. K. ir statybos firmos „Sanda“ sąmatos, kurios pagrindžia atidalijimo natūra kaštus, tačiau teismas dėl šių dokumentų atidalijimo kaštų aspektu sprendime nepasisakė.

26.10. Ieškovo siūlomas namo atidalinimo projektas nepalieka nė vienos bendro naudojimo patalpos, tokiu būdu eliminuojamos bet kokios galimybės ieškovui ir atsakovei susitikti, tačiau teismas apie šią aplinkybę teismo sprendime visiškai nepasisakė.

26.11. Priešingai nei nurodė teismas, atestuota architektė, parengusi namo atidalijimo schemą, laikėsi teisės aktų reikalavimų. Teismas neapklausė architektės, kuri būtų patvirtinusi, kad laikėsi teisės aktų, ir būtų atsakiusi į teismui iškilusius klausimus.

26.12. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl atidalijimo natūra iš esmės tapatus reikalavimui dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Nurodyti reikalavimai nėra tapatūs – pagal prašomą nustatyti naudojimosi tvarką lieka kelios bendro naudojimo patalpos, o pagal atidalinimo planą nelieka nė vienos bendro naudojimo patalpos. Nors teismas nurodė, kad lieka neaišku, kam tektų šildymo katilas, dujų rezervuaras, vandens šildymo boileris, šiuo klausimu teismo posėdžio metu buvo nurodyta, jog atsakovei lieka šildymo katilas ir vandens šildymo boileris, o dujų rezervuaro atsakovė namo šildymui niekada nenaudojo, dujų nepirko dėl pernelyg didelės suskystintų dujų kainos.

26.13. Teismas nurodė, jog nesuprantamas reikalavimas žemės sklypo naudojimo dalis nustatyti taip, kad jos būtų kitoje pusėje nei asmeniui siūlomos gyvenamosios patalpos, t. y. ieškovas siūlo kiekvienam į siūlomas priteisti gyvenamąsias patalpas patekti iš esmės per vienas kito žemės sklypą (nustatant, kad ta žemės sklypo dalis yra bendro naudojimo). Ieškovas ieškinyje buvo paaiškinęs savo pozicijos priežastis, tačiau teismas jų visiškai nevertino.

26.14. Spręsdamas dėl atidalijimo, priteisiant turtą ir sumokant kompensaciją, teismas neatsižvelgė į ieškovo argumentą, kad ginčo namas buvo įrengtas pagal jo skonį, ir dėl to jam buvo ir yra labai svarbus.

26.15. Teismas šalių santykių konfliktiškumą ir atitinkamai negalimumą turtą atidalyti natūra grindė neva nepagrįstais ieškovo skundais įvairioms tarnyboms, tačiau teismas byloje nenustatė, jog ieškovo skundai buvo akivaizdžiai nepagrįsti. Dėl to teismo pozicija bausti ieškovą už tai, kad jis gynė savo teises, yra kritikuotina ir nepagrįsta. Be to, didžioji dalis nurodytų įrodymų (ieškovo skundų) nėra leistini, nes paimti iš baudžiamosios bylos, kuri buvo nagrinėta neviešame posėdyje.

26.16. Teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina netinkamą ir pavojingą ieškovo elgesį atsakovės, nepilnametės dukters ir kitų asmenų atžvilgiu bei atitinkamai negalimumą bendrai valdyti ginčo turtą. Gyvenamojo namo atidalijimo atveju nebeliktų jokių bendrai naudojamų patalpų, o ieškovo neva pavojingas vaikui elgesys nėra paremtas jokiais įrodymais.

26.17. Teismas taip pat nepagrindė išvados, kad gyvenimas viename name nėra įmanomas ir prieštarautų ir vaiko interesams. Byloje pateikta Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. kovo 19 d. papildoma išvada, kad, nustačius naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką arba atidalijus nekilnojamąjį turtą natūra pagal ieškovo siūlymą, šalių konfliktai nedings, bet gali dar ir paaštrėti, o į juos gali būti įtraukiama mažametė šalių dukra, grindžiama ne faktais, bet prielaidomis. Gyvenamojo namo dalių visiškas izoliavimas maksimaliai apribos šalių bendravimą ir konfliktų kilimą. Be to, teismas rėmėsi vien tik atsakovės įrodymais – iš esmės šešerių metų senumo įvykiais, rodančiais tarp šalių buvusį konfliktą, ir nepagrįstai sprendė, kad konfliktuojanti šalis yra vien tik ieškovas. Ieškovas pateikė daug įrodymų apie atsakovės konfliktišką charakterį, tačiau teismas šių įrodymų neištyrė ir dėl jų nepasisakė.

26.18. Teismo ir atsakovės nurodomas ieškovo konfliktiškumas nėra pagrindas atimti iš ieškovo turtą, už konfliktiškumą ieškovas baudžiamas kituose procesuose. Be to, šiuo metu ieškovas bendrauja su dukra ir santykiai yra labai geri, o pati atsakovė yra linkusi su ieškovu bendrauti pretenzingai. Ieškovo ir atsakovės santykiai šiuo metu yra konstruktyvūs, todėl teigti, kad ieškovo konfliktiškumas yra toks reikšmingas, jog jis privalo išsikraustyti iš savo namo, nebuvo pagrindo.

26.19. Teismas sprendė, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. eksperto nustatyta ginčo turto rinkos vertė (206 000 Eur) laikytina teisinga ir atitinkančia turto rinkos kainą, tačiau neištyrė ir nepasisakė dėl ieškovo pateikto įrodymo – UAB „Turto spektras“ 2019 m. sausio 8 d. atlikto turto vertinimo, pagal kurį turtas įvertintas 230 000 Eur. Teismas visiškai nepasisakė, kodėl nesivadovavo šiuo įrodymu.

26.20. Teismo nurodyta aplinkybė, kad ginčo turtas yra įkeistas hipoteka, o hipotekos kreditorius AB ,,Šiaulių bankas“ prieštaravimų dėl išlaikymo formos pakeitimo nepateikė, nesudaro pagrindo teigti, jog kreditoriaus teisės, priėmus skundžiamą teismo sprendimą, nebus pažeistos. Atsakovė negavo kreditoriaus AB „Šiaulių banko“ sutikimo pasirašyti kreditavimo sutartį su kredito unija „Taupa“, todėl laikytina, kad teismo sprendimas pažeidžia kreditavimo sutartį.

26.21. Skundžiamu sprendimu taip pat pažeidžiami ir kitos ieškovo dukters K. Š. interesai, nes ginčo turtas yra areštuotas jos naudai. Teismo teiginys, kad po teismo sprendimo ir kompensacijos sumokėjimo ieškovas galės mokėti išlaikymą kitai dukrai, yra nepagrįstas ir pažeidžia kitos ieškovo dukters interesus. Teismo sprendimo dalis, kad iš ieškovui mokėtinos kompensacijos atsirastų galimybė padengti išlaikymo įsiskolinimą bei prašyti panaikinti uždėtą areštą turtui, yra sąlyginė (ką galėtų ar turėtų daryti ieškovas ateityje, jeigu teismas priimtų tokį sprendimą), todėl toks sprendimas naikintinas kaip negalimas pagal CPK 267 straipsnį.

26.22. Teismas tinkamai neištyrė atsakovės finansinių galimybių sumokėti ieškovui kompensaciją. Esminiais dokumentais, įrodančiais tokią atsakovės galimybę, teismas laikė kredito unijos 2018 m. lapkričio 9 d. raštą, pagal kurį atsakovei galėtų būti suteikta 60 000 Eur paskola, 2018 m. gruodžio 12 d. raštą, pagal kurį atsakovei galėtų būti suteikta 85 000 Eur paskola, bei 2020 m. kovo 3 d. raštą, kurio patvirtinama apie galimybę suteikti atsakovei paskolą. Tačiau teismas neanalizavo nurodytų dokumentų turinio. Pirma, kredito unija 2020 m. kovo 3 d. savo rašte nurodė, kad 2018 m. gruodžio 2 d. jos išduota pažyma neteko galios ir paskola atsakovei suteikta nebus, nes atsakovė šiai kredito įstaigai taip ir nepateikė atskiro prašymo suteikti paskolą. Jeigu atsakovė būtų turėjusi realų ketinimą sudaryti būsto kreditavimo sutartį, ji turėjo daugiau kaip dvejus metus laiko tam padaryti. Antra, 2020 m. vasario 11 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovė nurodė tikrovės neatitinkančius teiginius, kad kredito unija „Taupa“ jai suteiks paskolą, nes įvertino visas turtines aplinkybes. Tačiau ši kredito įstaiga 2020 m. kovo 3 d. rašte nurodė, kad paskola galbūt ir būtų suteikta, bet tik esant būtinai sąlygai – jeigu už atsakovei suteiktą paskolą būtų laiduojama. Jokia laidavimo sutartis teismui nebuvo pateikta. Byloje nesant jokių duomenų apie laiduotojo buvimą, laikytina, kad atsakovė neįrodė, jog gali realiai gauti nurodomą paskolą. Be to, pagal teismui pateiktą kredito unijos „Taupos“ skaičiuoklę, kredito unija turi teisę paskolinti atsakovei tik 39 000 Eur už 7 proc. metines palūkanas, jeigu paskola grąžinama per 20 metų ir tiktai su sąlyga, kad bus mokamos 300 Eur įmokos per mėnesį.

26.23. Nagrinėjamu atveju atsakovė taip pat turi 75 400 Eur dydžio įsipareigojimą AB „Šiaulių bankas“. Taigi, esant bendram 170 000 Eur dydžio atsakovės įsiskolinimui dviem kredito įstaigoms ir negaunant jos mažamečiui vaikui periodinių išmokų, galėtų kilti grėsmė vaiko interesams – atsakovė, mokėdama daugiau kaip 900 Eur per mėnesį dydžio įmokas kredito unijai ir bankui, būtų finansiškai nepajėgi ne tik išlaikyti namą, bet ir patenkinti būtiniausių vaiko poreikių.

26.24. Atsakovė daugiau kaip dvejus metus dirba pagal terminuotą darbo sutartį kitoje darbovietėje – (duomenys neskelbtini). Šios darbo sutarties terminas greitai baigsis ir atsakovės mėnesinis darbo užmokestis sumažės 520 Eur. Pasibaigus sutarties terminui, atsakovė negalės vykdyti savo įsipareigojimų kredito įstaigoms, o tai ves į atsakovės bankrotą ir turto išvaržymą. Tokiu atveju atsakovė prarastų savo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą.

26.25. Teismas, nurodydamas, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 7240 Eur, niekuo nepagrindė, kad šio sklypo vertė yra būtent tokia.

26.26. Teismas neturėjo teisės vertinti kitų ieškovo skolų atsakovei, priteistų kitų teismų procesiniais sprendimais. Teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, neturėjo jokio pagrindo spręsti, kad iš ieškovo paimama turto dalimi ieškovas atsiskaito su atsakove pagal kitas prievoles.

26.27. Teismas neturėjo teisės įrodymais laikyti byloje pateiktų fizinių asmenų patvirtinimų, kad jie sutinka atsakovei paskolinti įvairias pinigų sumas (iš viso – apie 35 000 Eur), nes nurodytuose dokumentuose nenurodytos šių asmenų pavardės, asmens kodai ir gyvenamoji vieta. Šiuo atveju teismas pažeidė įrodymų leistinumo principą.

Žemesnės instancijos teismas

26.28. Teismui patenkinus atsakovės reikalavimą, vertinant apeliacinio proceso trukmę, atsakovė gali siekti apskritai išvengti pareigos mokėti piniginę kompensaciją, pavyzdžiui, išvykdama gyventi į užsienį, atsisakydama Lietuvos Respublikos pilietybės arba dirbtinai netekusi darbo. Negaudama pajamų atsakovė gali tapti nemoki ir pripažinta bankrutavusia, tokiu būdu ieškovas liktų be kompensacijos.

26.29. Spręsdamas dėl ieškovo finansinės būklės ir išlaikymo formos pakeitimo, teismas pabrėžė ieškovo turimus įsiskolinimus, tačiau neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė ir jų dukra naudojasi visu namu (t. y. ir ta dalimi, kuri priklauso ieškovui) nuo 2014 m. gruodžio mėnesio iki šios dienos, t. y. atsakovė ir dukra visą tą laiką gauna dvigubą naudą (gyvena komfortiškai ir už naudojimąsi kito asmens turtu nemoka jokio nuomos mokesčio). Dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti šalių dukters interesų pažeidimą. Be to, teismas šioje byloje neturėjo pagrindo spręsti visų ieškovo mokumo problemų, nes taip pažeidžiami tiek ieškovo, tiek kitų asmenų interesai.

26.30. Trečiasis asmuo „Danske bank“ nuo 2020 m. gegužės 1 d. perleido AB „Šiaulių bankas“ visas savo kaip kreditoriaus teises ir pareigas, kylančias iš kredito sutarties Nr. BP32H251106864, sudarytos „Danske bank“ ir atsakovės. AB „Šiaulių bankas“ įgijo procesines teises ir pareigas kaip proceso dalyvis civilinėje byloje. Tai reiškia, kad „Danske bank“ duoti sutikimai dėl išlaikymo formos pakeitimo neteko galios. Atsakovė nepateikė teismui AB „Šiaulių banko“ dokumento, kad naujasis kreditorius sutinka, jog šalių dukrai išlaikymo forma būtų perduota ieškovui priklausanti nekilnojamojo turto dalis. Teisme sprendžiant nepilnamečiui vaikui nustatyto išlaikymo formos pakeitimą, priteisiant išlaikymą bankui įkeistu nekilnojamuoju turtu, tai gali neigiamai veikti atsakovės kreditoriaus AB „Šiaulių bankas“ teisėtus interesus, nes atsiras kreditavimo sutartimi uždraustas apsunkinimas. Taip būtų pažeisti pagrįsti banko lūkesčiai į tinkamą ir sąžiningą prievolės įvykdymą iš atsakovės nekilnojamojo turto.

26.31. Atsakovės prašymas pakeisti išlaikymo formą grindžiamas neteisinga prielaida, kad ieškovas ateityje neteiks išlaikymo periodinėmis išmokomis. Šią prielaidą paneigia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. Nr. 2A-389-392/2018 sprendimu dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo nustatyta aplinkybė, kad ieškovo, kuris yra (duomenys neskelbtini) vadovas, išsilavinęs ir darbingas asmuo, pajamos, yra pakankamos ieškovui lygiomis dalimis su atsakove, bet ne mažiau kaip 175 Eur per mėnesį, prisidėti prie judviejų dukters išlaikymo.

26.32. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas neteisingai nurodė, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų valstybei, yra atleistas 50 procentų. Iš tiesų ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. (8.1)TP-19-P-T-419-1120 nuo bylinėjimosi išlaidų mokėtinų valstybei atleistas 100 procentų.

26.33. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas buvo šališkas. Teismo šališkumą įrodo tai, kad skundžiamu sprendimu buvo pažeistos materialinės teisės normos ir neteisingai pritaikyta, klaidingai interpretuota kasacinio teismo praktika. Tokiu sprendimu teismas pažeidė nuosavybės neliečiamumo principą ir savininko teises – paėmė turtą iš ieškovo. Paimdamas turtą iš ieškovo, teismas rėmėsi ne teisės aktais, bet išimtinai tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018, kurioje aplinkybės yra visiškai skirtingos nuo šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių, nes šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl geros būklės namo padalijimo galimybės.

Žemesnės instancijos teismas

26.34. Priešingai, nei buvo nuspręsta skundžiamu sprendimu, CK 4.80 straipsnio 2 dalies normos, kai bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu (Konstitucijos 23 straipsnis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis), CK 4.93 straipsnyje įtvirtintomis savininko teisių apsaugos garantijomis, tarp jų – ir CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta taisykle, jog niekas negali paimti turto iš savininko prievarta. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, paskiriant kompensaciją pinigais, yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Šiuo atveju atsakovės reikalavimas turtą atidalyti, išmokant kompensaciją pinigais, nėra teisiškai reikšmingas, nes geriausiai bendraturčio nuosavybės teises užtikrina ir apsaugo turto atidalijimas natūra arba naudojimosi tvarkos nustatymas, leidžiantis bendraturčiui visa apimtimi įgyvendinti savo nuosavybės teises į konkretų turtą. Atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus, pagalbinis, išimtinis atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Teismų praktikoje laikoma, kad atidalijimo kompensuojant pinigais subsidiarumo nepaisymas reiškia savininko teisių pažeidimą. Atsiliepime į priešieškinį teismui buvo išaiškinta, kad ieškovas nesutinka su jo turto atidalijimu, išmokant jam kompensaciją pinigais. Ieškovas ginčo turto pagerinimui ir vertės padidinimui (žemės sklypo apželdinimui, teritorijos sutvarkymui) panaudojo savo asmenines lėšas, todėl turto iš ieškovo paėmimas turėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas.

26.35. Piniginės kompensacijos už gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį priteisimas bendraturčiui be jo sutikimo vertintinas kaip neteisingas CK 4.80 straipsnio 2 dalies taikymas, pažeidžiantis asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Tais atvejais, kai šalims vykdant bendradarbiavimo pareigą galima rasti racionalaus atidalijimo natūra variantą, ieškinys, kuriuo siūloma vienam iš bendraturčių be jo sutikimo skirti kompensaciją pinigais, turi būti atmetamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

Žemesnės instancijos teismas

26.36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir turi būti atidalijama išmokant kompensaciją pinigais, teismas privalo teikti prioritetą ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, nes toks sprendimas išsaugo bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrina galimybę naudotis daiktu, t. y. bendraturčiui nepageidaujant atidalijimo išmokant jam kompensaciją pinigais, o pageidaujant nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, atidalijimas taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių nustatyti bendraturčio pageidaujamą naudojimosi tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011).

Atsiliepimas

27. Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1. Prašomos ieškovo naudojimui paskirti patalpos negali būti paliktos naudotis jam, nes jomis pagal nusistovėjusius faktinius santykius visada naudojosi atsakovė su dukra ir kitais nepilnamečiais vaikais. Ieškovas, dar gyvendamas name, naudojosi jo antruoju aukštu, ten yra jo darbo kambarys, miegamasis. Vaiko teisių apsaugos institucijų atstovų raštuose taip pat nurodyta, kad jų apsilankymų metu ieškovas ateidavo iš antrojo namo aukšto arba ten būdavo, taip pat nusivesdavo dukrą bendrauti. Ieškovui išsikėlus, kurį laiką ginčo name, taip pat antrajame aukšte su ieškovo sutikimu gyveno ieškovo sūnus. Vien tai, kad atsakovė, esant reikalui, pasinaudodavo kai kuriomis antrojo aukšto patalpomis, nepaneigia faktinių aplinkybių, jog ji įsirengusi ir daugiausia naudojasi pirmojo aukšto patalpomis (miegamuoju, vaiko kambariu, virtuve, svetaine). Nustačius ieškovo siūlomą naudojimosi namu tvarką, atsakovė nebetektų teisės naudotis vienintele name įrengta virtuve, nes antrajame aukšte tam pritaikytos patalpos nėra, o tai nesuderinama ne tik su jos interesais, tačiau žalinga su ja gyvenančiai mažametei dukrai, nes nebegalėtų būti užtikrinamas tinkamas maitinimas. Be to, pirmajame aukšte įrengti dideli langai ir terasa, kuri veda į atsakovei siūlomą naudotis sklypo dalį, todėl atsakovė faktiškai negalėtų laisvai naudotis siūloma sklypo dalimi, nes ji būtų nuolat ieškovo akiratyje.

27.2. Nagrinėjamoje situacijoje neįmanoma nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, nes namo specifinis išplanavimas, gyvenamųjų patalpų struktūra visiškai nepritaikytas dviejų atskirų asmenų (šeimų) gyvenimui šiame name, neįmanoma nustatyti naudojimosi tvarką proporcingomis dalimis. Be to, didžioji patalpų dalis turėtų likti bendram naudojimui, nes jas jungia bendros erdvės, name yra tik viena virtuvė. Užtverti sienų ar įrengti atskirų įėjimų nėra galimybės, nes bet kokie rekonstrukcijos darbai bus neįgyvendinami dėl neproporcingų finansinių kaštų. Naudojimasis bendrais nekilnojamaisiais daiktais būtų neįmanomas ir dėl konfliktiško ieškovo elgesio, nes dar gyvenant kartu nuolat kildavo konfliktai.

Šalies argumentai

27.3. Ieškovas melagingai teigia, kad, nustačius jo siūlomą naudojimosi tvarką, neliktų bendro naudojimosi patalpų. Tiek ieškinyje, tiek teikdamas paaiškinimus teismo posėdžių metu ieškovas nurodė, kad, nustačius naudojimosi tvarką jo prašomu būdu, į antrojo aukšto patalpas būtų įmanoma patekti tik per pirmojo aukšto prieškambarį bei tambūrą, todėl bendraturčiai vienas kitam turėtų suteikti leidimą pereiti per vienam iš jų paskirtas naudotis patalpas, atitinkamai tokie leidimai turėtų būti duodami prižiūrint namo kaminą ir pan. Nustačius naudojimosi tvarką, šalys turėtų bendrai naudotis dviem namo šildymo katilais ir vandens pašildymo boileriu, esančiais bendro naudojimo patalpoje – katilinėje (patalpa Nr. 7), cokolyje koridoriaus gale esančia bendro naudojimo vandentiekio įvado patalpa (patalpa Nr. 4) ir vandentiekiu, laistymo sistema bei kitomis komunikacijų sistemomis. Dėl ieškovo konfliktinio elgesio nebūtų įmanoma nei jas bendrai peržiūrėti, nei apmokėti jų priežiūros ir naudojimosi išlaidų. Nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovo siūlomą planą, atsakovei būtų apsunkinta galimybė patekti į namą, nes turėtų pereiti per ieškovo naudojamą žemės sklypą, o tam turėtų gauti ieškovo sutikimą, todėl neišvengiamai kiltų nuolatiniai konfliktai. Be to, nėra numatytas ir užtikrintas naudojimasis gręžtiniu vandens šuliniu.

27.4. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką (jei toks prašymas išvis pateikiamas), prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

27.5. Nagrinėjamu atveju taip pat negalimas ir atidalijimas natūra. Pareigą įrodyti, kad siūlomu atidalinimu bus užtikrintas bendraturčių interesų pusiausvyros principas, nustatyti ar atidalijimo planas techniškai įmanomas, racionalus, nedaro žalos daikto paskirčiai, ar geriausiai atitinka daugelio bendraturčių interesus, taip pat pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atidalinimo projektą, patvirtinantį būtent technines atidalinimo galimybes, tenka atidalinimą siūlančiam bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014; 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-390-701/2018). Ieškovas nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių, kad jo siūlomas atidalinimas – pagrįstas. Be to, ieškovas siekia, kad jam būtų atidalyta gyvenamojo namo dalis, kuria naudojasi atsakovė su mažamete dukra (tiek gyvenamojo namo, tiek garažo patalpa).

27.6. Ieškovas nepateikė tinkamai parengto gyvenamojo namo atidalijimo natūra projekto, patvirtinančio tiek atidalijimo realią galimybę, tiek tokio atidalinimo kaštus, leidžiančius įvertinti jų proporcingumą. Ieškovo pateikta 2019 m. balandžio 29 d. architekto išvada su brėžiniu vertintina kaip architekto nuomonė, nes neatitinka teisės aktų keliamų atidalinimo projektui reikalavimų bei kasacinio teismo aiškinimų dėl reikalavimų tokiems projektams.

Šalies argumentai

27.7. Ieškovas nepateikė inžinerinių sistemų atidalinimo projekto bei žemės sklypo atidalinimo projekto. Ieškovas nesiūlo padalyti žemės sklypo, suformuojant atskirus turto objektus, nepateikia tokio atidalijimo išlaidų, taigi, ginčo šalys ir toliau liktų žemės sklypo bendraturčiai. Norint suformuoti atskirus žemės sklypus su nauju įvažiavimu į kiemą, reikėtų parengti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atidalijimo projektą. Nesuprantamas ir reikalavimas žemės sklypo naudojimo dalis nustatyti taip, kad jos būtų kitoje pusėje nei asmeniui siūlomos gyvenamosios patalpos: ieškovas siūlo į kiekvienai iš šalių siūlomas priteisti gyvenamąsias patalpas patekti iš esmės per vienas kito žemės sklypą (nustatant, kad ta žemės sklypo dalis yra bendro naudojimo).

27.8. Ieškovas nepateikė ir atidalijimo išlaidų pagrindimo bei kaip jos turėtų būti paskirstytos tarp bendraturčių. Architektės pareikšta nuomonė, kad atskyrimo darbai galėtų kainuoti iki 10 000 Eur, nepagrįsta jokiais skaičiavimais. Be to, iš architektės schemos matyti, kad visiškai neatsižvelgta į inžinerinių sistemų, žemės sklypo atidalinimo galimybes ir kaštus.

27.9. Ieškovas, siūlydamas atidalijimą natūra, piktnaudžiauja savo teisėmis, nes neturi lėšų net vaikų išlaikymo pareigai vykdyti, o tai savaime patvirtina, kad ieškovas neturi jokių galimybių atlikti dar ir gyvenamojo namo atidalijimo darbus. Byloje pateikta antstolės 2018 m. lapkričio 12 d. pažyma patvirtina, kad šios pažymos išdavimo dieną ieškovo įsiskolinimas nepilnametės dukters išlaikymui – 10 174,21 Eur. Iš teismui pateikto antstolio 2018 m. kovo 9 d. rašto matyti, kad ieškovas taip pat turi 15 956,03 Eur išlaikymo skolą kitai savo nepilnametei dukrai.

27.10. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad dėl ieškovo netinkamo ir agresyvaus elgesio gyventi kartu su juo viename name atsakovei yra neįmanoma ir net pavojinga, tai kenkia ir jų dukters interesams. Neįmanoma ir kartu spręsti bendrosios dalinės nuosavybės valdymo klausimus. Atsakovė pasmerkta nuolat kęsti psichologinį ir net fizinį ieškovo smurtą, pažeminimus ir pan., su mažamete dukra priverstos gyventi nuolatinėje įtampoje bei baimėje dėl ieškovo neadekvataus elgesio. Dėl to nagrinėjamoje byloje vienintelis teisingas ir pagrįstas atidalijimo būdas – visiškas atidalijimas, atsakovei priteisiant nekilnojamąjį turtą, o ieškovui išmokant kompensaciją.

Šalies argumentai

27.11. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad šalių konfliktai neturi prasmės, nes ieškovas iš namo iškeldintas labai seniai – 2014 metais. Ieškovas ir po nurodytos datos visomis įmanomomis priemonėmis persekiojo atsakovę, ypač kai bendrauti su vaiku atvykdavo į ginčo namus. Byloje esančių įrodymų visuma vienareikšmiškai patvirtina negalimumą bendrai valdyti turtą dėl netinkamo ieškovo elgesio:

27.11.1. Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 20 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-6-983/2017, kurioje buvo nagrinėjamas klausimas dėl ieškovo bendravimo su šalių dukra, konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovės yra susiklosčiusi itin konfliktinė situacija, kurios neigiamus padarinius jaučia šalių mažametė dukra. Nurodytoje byloje taip pat nustatyta, kad, šalims susitikus vaiko gyvenamojoje vietoje, nuolat vyko konfliktai, buvo kviečiami policijos pareigūnai, ieškovas vykusiuose susitikimuose su vaiku elgdavosi agresyviai, šaukdavo, keldavo konfliktus dėl to, jog į susitikimus atvykdavo keli institucijos specialistai, buvo nusiteikęs priešiškai Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovų atžvilgiu, juos įžeidinėjo.

27.11.2. Ieškovas savo straipsniais žiniasklaidos priemonėse šmeižė ir žemino atsakovę išgalvotais kaltinimais dėl netinkamo darbo pareigų vykdymo, ginčo turto tvarkymo, ligų simuliacijos.

27.11.3. Ieškovas rašė elektroninius laiškus ir pranešimus atsakovės vadovei Viešųjų pirkimų tarnybos direktorei ir Valstybės tarnybos departamentui, kad atsakovė darbo metu būna ne darbe, o policijoje, prokuratūroje, teismuose, kad ją reikia atleisti iš pareigų ir pan.

27.11.4. Ieškovas su nepagrįstais skundais kreipėsi į įvairias tarnybas.

Šalies argumentai

27.11.5. Ieškovas 2016 m. rugsėjo 26 d. skundu prašė iškelti šalių mažametės dukters auklei baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka dėl to, kad neva 2014 m. liepos 2 d. apklausos metu ikiteisminiame tyrime Nr. 1-74-517/2016 paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančias žinias, nurodydama, kad jis yra konfliktiškas, inicijuoja konfliktus, kad su aukle leidžia sau kalbėti pakeltu tonu, rėkti, taip pat yra girdėjusi, kad vaiko akivaizdoje įžeidinėja atsakovę, ant jos rėkia, vartoja necenzūrinius žodžius.

27.11.6. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-517/2016 atsisakė pakeisti kardomąją priemonę, kuria Ukmergės rajono apylinkės teismas įpareigojo ieškovą nesilankyti atsakovės gyvenamojoje vietoje. Iki nurodytos nutarties ieškovas buvo įpareigotas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos jo motinos adresu, tačiau teismui gavus duomenų, kad tarp ieškovo ir jo motinos taip pat susiklostė įtempti, konfliktiški santykiai, jo buvimo vietos adresas buvo pakeistas.

Žemesnės instancijos teismas

27.11.7. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Maišiagalos nuovada 2014 m. birželio 2 d. raštu informavo Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad ieškovui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl tėvo valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams. Teismai pripažino ieškovą padarius šiuos administracinius teisės pažeidimus.

27.11.8. Buvusios ieškovo sutuoktinės 2015 m. liepos 17 d. – 2015 m. rugpjūčio 7 d. apklausos protokoluose užfiksuoti paaiškinimai), kad ieškovas naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, dažnai provokuodavo konfliktus vaiko akivaizdoje, triukšmaudavo, įžeidinėdavo, žemindavo.

27.11.9. Socialinės darbuotojos 2015 m. liepos 27 d. apklausos protokole užfiksuota, kad jai atvykus į namus įvertinti aplinką atsakovė elgėsi ramiai, pasikalbėjo su socialine darbuotoja, tuo tarpu ieškovas pokalbio metu vaiko, kuris sėdėjo atsakovei ant kelių, akivaizdoje, ant atsakovės ėmė šaukti, išvadino karve, gyvate, neišsilavinusia boba, grasino sutvarkyti reikalus, kad atsakovę atleis iš darbo.

27.11.10. Buities tyrimo 2014 m. balandžio 16 d. akte užfiksuota, kad apsilankymo šalių namuose metu ieškovas elgėsi agresyviai atsakovės atžvilgiu, ją įžeidinėjo ir grasino.

27.11.11. Buivydiškių pagrindinės mokykla 2018 m. lapkričio 21 d. pranešimu informavo Vaiko teisių skyrių apie galimai netinkamą seksualinio pobūdžio ieškovo elgesį dukros atžvilgiu jų pasimatymų metu.

Žemesnės instancijos teismas

27.11.12. Dalyvavimo bendravime 2016 m. balandžio 24 d. akte ir šeimos aplankymo akte Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės, kurios dalyvavo ieškovo bendravime su tėvu pagal teismo nutartį, nurodė, kad ieškovas elgėsi neadekvačiai, specialistes vadino įsibrovėlėmis, grasino rašyti pareiškimą į policiją, kad patrauktų baudžiamojon atsakomybėn.

Šalies argumentai

27.11.13. Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su 2016 m. kovo 21 d. prašymu pakeisti arba panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, motyvuojant tuo, kad ieškovas yra linkęs tyčiotis iš kitų asmenų, priekabiauti, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai atvykę į vaiko namus jaučiasi nejaukiai, jiems rodoma nepagarba.

27.11.14. Prokuratūra 2015 m. birželio 23 d. pranešimu paskyrė ieškovui pakartotinę ambulatorinę teismo psichiatrinę–psichologinę ekspertizę, kilus abejonei, ar jis apskritai gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Šalies argumentai

27.11.15. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2015 m. lapkričio 30 d. pažymoje nurodyta, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų buvo stebėtas/fiksuotas ieškovo psichologinis smurtas atsakovės atžvilgiu vaiko akivaizdoje.

27.11.16. Žurnalistų etikos tarnyba 2015 m. lapkričio 5 d. rašte nurodė, kad iš jų prižiūrimų socialinių tinklapių ir interneto svetainių pašalino ieškovo paviešintą informaciją apie asmenines šeimos detales ir neigiamą poveikį turinčią atsakovės nurodytą informaciją, o atsakovei patarė kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į atitinkamas teisėsaugos institucijas.

27.11.17. Garso įrašų stenogramose užfiksuoti šeši ieškovo pokalbių su atsakove atvejai (vaiko akivaizdoje), kurių metu ieškovas įvairiausiais necenzūriniais žodžiais vadina ir žemina atsakovę. Tai, kad stenogramose užfiksuotas ieškovo balsas, patvirtina į bylą pateiktas 2018 m. kovo 19 d. ekspertizės aktas.

27.11.18. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu ieškovas pripažintas kaltu ir nuteistas už kvalifikuoto fizinio skausmo atsakovei sukėlimą ir terorizavimą, grasinant padaryti pavojingą sveikatai ir gyvybei veiką. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. birželio 19 d. Vilniaus apygardos teismui apkaltinamąjį teismo nuosprendį palikus nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

27.11.19. Ieškovas įžeidinėjo ir bylą nagrinėjantį teismą bei atsakovės atstovę, dėl to buvo ne kartą teismo įspėtas, be to, siekiant užtikrinti tvarką ir byloje dalyvaujančių asmenų saugumą bylos nagrinėjimo metu, teismas buvo priverstas į teismo posėdžius pakviesti policijos pareigūnus.

27.11.20. Pats ieškovas reikalavimus nustatyti naudojimosi ginčo daiktais tvarką arba atidalinti juos natūra grindžia aplinkybe, kad tarp ieškovo ir atsakovės nuolatos kyla ginčai dėl žemės sklypo, gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos.

27.12. Atmestini ieškovo argumentai, kad nurodyti įrodymai nebuvo ištirti teismo posėdžio metu, nes teismas neuždavė jam nė vieno klausimo. Įrodymų ištyrimas nėra siejamas su klausimų dėl kiekvieno įrodymo uždavimu. Bylą nagrinėjantis teismas teismo posėdžio metu įrodymų tyrimo stadijoje pasiūlė perskaityti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus rašytinius įrodymus, tačiau ieškovas atsisakė, paaiškinęs, kad su visais įrodymais jis yra susipažinęs. Dėl pateiktų įrodymų abi šalys pateikė detalius paaiškinimus.

27.13. Priešingai nei teigia ieškovas, teismas, pridėdamas prie bylos atsakovės pateiktus įrodymus, surinktus baudžiamojoje byloje, kurioje ieškovas buvo kaltinamas nusikalstamų veikų atsakovės atžvilgiu įvykdymu, nepažeidė CPK 177 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisėtumo reikalavimo. Tai, kad baudžiamoji byla buvo nagrinėjam neviešame teismo posėdyje, nesudaro pagrindo joje esančių duomenų nepriimti civilinėje byloje, juolab kad ir ši buvo nagrinėjama neviešame teismo posėdyje.

27.14. Kasacinio teismo praktikoje, pripažįstama, kad turto atidalinimo natūra netaikymui pakanka konstatavimo, kad dėl bendraturčių santykių nebus galimybių jį bendrai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-529-916/2016).

Šalies argumentai

27.15. Ieškovas nepateikė argumentų, kad bylą nagrinėjančio teismo nurodyta ginčo turto rinkos vertė neatitinka šio turto rinkos kainos. Byloje buvo atlikta teismo paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė ir 2018 m. rugsėjo 28 d. ekspertas surašė ekspertizės aktą, kuriame nustatė, kad ginčo turto rinkos vertė yra 206 000 Eur. Ši vertė laikytina teisinga ir atitinkančia turto rinkos kainą, todėl teismas pagrįstai nuo jos skaičiavo ieškovui išmokėtinos kompensacijos dydį.

27.16. Ieškovas teigia, kad teismas nepasisakė dėl jo pateikto UAB ,,Turto spektras“ atlikto 2019 m. sausio 8 d. Tačiau byloje pateikta tik ieškovo prašymu surašyta konsultacija dėl turto kainos, kurioje įrašyta, kad ši konsultacija nėra turto vertinimo dokumentas, ji neatitinka turto vertinimo dokumentams nustatytų turinio ir formos reikalavimų. Ieškovo pateikta? konsultaciją surašęs asmuo, skirtingai nei išsamią turto vertinimo ataskaitą ir ekspertizės aktą surašę asmenys, apskritai nenurodė, kad turi turto vertintojo kvalifikacini? pažymėjimą ir jo nepateikė. Dėl to bylą nagrinėjęs teismas neturėjo pagrindo šio dokumento laikyti tinkamu ginčo turto vertės įrodymu.

27.17. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismo sprendimas pažeidžia kreditoriaus AB ,,Šiaulių bankas“ interesus, nes atsakovė nepateikė šio banko sutikimo, kad atsakovė pasirašytų kreditavimo sutartį su kredito unija ,,Taupa“. Su pradiniu ieškiniu (kuris sujungus bylas laikomas priešieškiniu) atsakovė pateikė Danske Bank A/S Lietuvos filialo 2017 m. kovo 6 d. pažymą dėl sutikimo nepilnamečiui vaikui perduoti ieškovui priklausančio nekilnojamųjų daiktų dalį išlaikymo forma. Tiek šis bankas, tiek jo teisių perėmėjas yra įtraukti dalyvauti byloje, tačiau nurodomo sutikimo neatšaukė ir nepaneigė. Priešingai, pateiktas atsiliepimas į priešieškinį, patvirtina, kad banko pozicija yra nepasikeitusi ir, kad ji neprieštarauja atsakovės numatomiems finansavimo būdams, kurių pagalba sumokės ieškovui kompensaciją.

27.18. Nepagrįstais laikytini ieškovo argumentai, kad atsakovė, jau ir taip turėdama kreditorinių įsipareigojimų, neturi galimybės sumokėti ieškovui kompensacijos. Atsakovė į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji turi net kelias alternatyvias galimybes išmokėti ieškovui kompensaciją: kredito unijos „Taupa“ 2018 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 2-413/18 patvirtinama, kad, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, jai galėtų būti suteikta 60 000 Eur paskola; AB „Swedbank“ esančioje sąskaitoje atsakovė turi 7669,24 Eur santaupų; kredito unijos „Taupa“ 2018 m. gruodžio 12 d. pažymoje patvirtinama galimybė suteikti 85 000 Eur kredito sumą; atsakovė nuosavybės teise valdo 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 7240 Eur, o atsakovei tenkančios dalies vertė – 3620 Eur; atsakovė yra pateikusi keleto fizinių asmenų patvirtinamus, kad jie sutinka atsakovei paskolinti įvairias pinigų sumas (iš viso – apie 35 000 Eur), o tokios galimybės realumą patvirtina pateikti sąskaitų išrašai; ieškovas turi atsakovei 10 174,21 Eur išlaikymo įsiskolinimą, pagal 2018 m. kovo 20 d. pranešimu atliktą vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ieškovas yra skolingas ieškovei 2850,38 Eur pagal kitų teismų procesiniais sprendimais priteistas sumas, o pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartį baudžiamojoje byloje ieškovas skolingas atsakovei dar 5104,40 Eur.

27.19. Ieškovo argumentai dėl atsakovės galimybių gauti kreditą atmestini ir dėl klaidingų ieškovo nurodytų sumų ir skaičiavimų. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad atsakovė turėtų 170 000 Eur įsiskolinimą dviejose kredito įstaigose. Iš tiesų atsakovė turėtų tik 102 000 Eur įsiskolinimą, nes šiuo metu paimtos paskolos likutis yra 55 000 Eur (atsakovė paėmė 75 000 Eur būsto paskolą 2011 m. spalio mėnesį ir dalį kredito jau gražino), o vykdydama teismo nutartį ir turėdama sumokėti ieškovui 77 840 Eur dydžio kompensaciją atsakovė turėtų paimti daugiausiai 47 000 Eur paskolą (13 000 Eur atsakovė šiuo metu turi banko sąskaitoje, o virš 18 000 Eur ieškovas yra skolingas atsakovei). Atitinkamai atsakovės mokėjimai kredito įstaigai sudarytų apie 450–500 Eur (šiuo metu, turėdama 55 000 Eur paskolą, atsakovė moka apie 250 Eur per mėnesį), o ne 900 Eur, kaip nurodo ieškovas. Be to, ieškovas skaičiavimus grindžia viešai pateikta skaičiuokle, o paskolas suteikdamos kredito įstaigos palūkanas nustato individualiai.

27.20. Šiuo metu atsakovė dirba ne pagal laikiną, o nuolatinę darbo sutartį ir jos darbo užmokestis nėra sumažėjęs (o šiek tiek padidėjęs) ir dėl to atsakovė turi dar geresnes galimybes gauti paskolą nei priešieškinio teikimo metu.

27.21. Be 10 174,21 Eur išlaikymo įsiskolinimo šalių bendrai dukrai, ieškovas taip pat turi 15 956,03 Eur išlaikymo įsiskolinimą kitai savo dukrai. Dėl to ieškovės prašomas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra naudingas bei suderinamas ir su jo nepilnamečių dukrų interesais, nes iš mokėtinos kompensacijos sumos atsirastų galimybė padengti išlaikymo įsiskolinimą.

27.22. Šiuo atveju atsakovės nepilnametė dukra kartu yra ieškovo kreditorė, o kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad atidalinimo klausimai turi būti sprendžiami derinant juos su bendraturčių kreditorių interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

27.23. Išlaikymo formos pakeitimas šiuo atveju yra būtinas ir pagrįstas. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas jau keletą metų neteikia šalių dukrai teismo sprendimu nustatyto išlaikymo. 2016 metais ieškovas pervedinėjo vos 2 Eur per mėnesį. Byloje pateikta antstolės Ingos Karalienės 2018 m. lapkričio 12 d. pažyma patvirtina, kad jos išdavimo dieną ieškovo įsiskolinimas vaiko išlaikymui sudarė 10 174,21 Eur. Be to, net ir teismo posėdžių metu pats ieškovas neneigė, kad nemoka vaikui išlaikymo, kartu nurodydamas, jog neketina jo teikti ir artimiausiu laiku, nes neturi iš ko. Nepaisant to, kad pradėjus bylinėjimosi procesui ieškovas pradėjo mokėti dalį išlaikymo, tą darė nereguliariai ir viso išlaikymo nemoka iki šiol. Ieškovas pateikė duomenis, kad gauna valstybės garantuojamą teisinę pagalbą – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. vasario 7 d. sprendimu nuo bylinėjimosi išlaidų ieškovas buvo atleistas 50 proc., o 2020 m. sausio 23 d. sprendimu – 100 proc. Tai patvirtina, kad ieškovo galimybės mokėti išlaikymą negerėja.

Šalies argumentai

27.24. Vaiko teisių apsaugos institucija 2020 m. kovo 19 d. išvadoje Nr. 3SD-1377 atliko detalią ieškovo teikto išlaikymo analizę ir padarė išvadą, kad teismas turėtų pakeisti šalių dukrai teikiamo išlaikymo formą.

27.25. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu nevykdoma pareiga periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą ir dėl to susidaro skolininko įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, nes kyla grėsmė vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-96/2003).

27.26. Ieškovas nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios jam leistų abejoti teismo nešališkumu, o jo nesutikimas su teismo teisės taikymu ir aiškinimu suteikia jam teisę į apeliaciją, kuria ieškovas ir pasinaudojo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

28. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

29. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniame skunde teigia, kad byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties – šališko teismo. Teismo šališkumas grindžiamas tuo, kad skundžiamu sprendimu buvo pažeistos materialiosios teisės normos ir klaidingai interpretuota bei neteisingai pritaikyta kasacinio teismo praktika, o tai, apelianto nuomone, lėmė nuosavybės neliečiamumo principo ir savininko teisių pažeidimą.

30. Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo paremti iš esmės vien tik apelianto nuomone pagrįstomis prielaidomis apie pirmosios instancijos teismo galbūt netinkamai taikytą kasacinio teismo praktiką ir paties apelianto nesutikimu su teismo priimtu jam nepalankiu sprendimu.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios ar nelogiškos, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

32. Nagrinėjamu atveju, apeliantui byloje nepateikus jokių objektyvių duomenų apie galimą bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teismo nešališkumo, konstatuotina, kad nėra pagrindo išvadai, jog teismas buvo šališkas.

33. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apelianto paduoto apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų, tarp jų – ir dėl pirmiau nurodytų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su netinkamu teisės normų ir teismų praktikos taikymu.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

34. Apeliantas (ieškovas) apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 2020 m. birželio 25 d., 2020 m. liepos 27 d. ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo nurodymus, kurie patvirtina, kad jis ginčo šalių nepilnametės dukters išlaikymui už gegužės, birželio ir liepos mėnesius pervedė po 175 Eur. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis neteikia išlaikymo savo ir atsakovės nepilnametei dukrai, todėl po skundžiamo sprendimo priėmimo atsirado poreikis pateikti naujus įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, jog apeliantas nuolat teikia vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis.

35. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

36. Atsižvelgiant į tai, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, reaguojant į skundžiamame sprendime išdėstytą argumentaciją (siekiant paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, jog apeliantas neteikia išlaikymo šalių vaikui), apelianto pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priėmus apelianto (ieškovo) pateiktus įrodymus, atsakovės teisė būti supažindintai su naujais įrodymais nebus pažeista, nes atsakovei neabejotinai žinomas apelianto pateiktų įrodymų (mokėjimo nurodymų) turinys – mokėjimai, skirti šalių nepilnametės dukters išlaikymui, buvo atlikti būtent į atsakovės vardu atidarytą banko sąskaitą.

38. Atsakovė atsiliepime į apelianto (ieškovo) apeliacinį skundą taip pat prašo priimti naują įrodymą – Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 19 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-27-574/2020 kopiją. Atsakovė nurodo, kad, priėmus nurodytą nutartį, įsiteisėjo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendis, kuriuo ieškovas pripažintas kaltu ir nuteistas už kvalifikuoto fizinio skausmo atsakovei sukėlimą ir terorizavimą, grasinant padaryti pavojingą sveikatai ir gyvybei veiką.

39. Pažymėtina, kad atsakovės pateikta Vilniaus apygardos teismo nutartis nelaikytina nauju įrodymu CPK 314 straipsnio prasme, nes ji teismui prieinama iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, taip pat skelbiama viešai (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl šios priežasties atsakovės pateiktą teismo procesinį sprendimą atsisakytina priimti kaip naują įrodymą.

Dėl ginčo šalių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo

40. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl tinkamiausio bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo – naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo ar turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

41. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

42. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

43. Iš bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise (kiekvienam po 1/2 dalį) priklauso 0,2509 ha ploto žemės sklypas, 320,49 kv. m bendro ploto vienbutis gyvenamasis namas ir vandens gręžtinis šulinys, esantys (duomenys neskelbtini).

44. Ieškovas byloje pareikštu ieškiniu prašo nustatyti žemės sklypo ir gyvenamojo namo naudojimosi tvarką arba atidalyti nurodytą turtą natūra. Tuo tarpu atsakovė priešieškiniu prašo atidalyti ieškovą iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovei turtą natūra, o ieškovui – kompensaciją pinigais. Atsakovė taip pat prašo pakeisti ieškovo šalių nepilnametei dukrai teikiamo išlaikymo formą, priteisiant dukrai ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto dalį.

Žemesnės instancijos teismas

45. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu apelianto (ieškovo) ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį patenkino.

46. Spręsdamas dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, teismas konstatavo, kad apelianto (ieškovo) siūloma naudojimosi tvarka neatitinka susiklosčiusių faktinių bendro daikto naudojimo santykių, be to, nesuderinama ir su šalių nepilnametės dukters interesais (apelianto naudojimui prašomomis paskirti patalpomis pagal nusistovėjusius faktinius santykius visada naudojosi ieškovė su dukra). Teismas taip pat sprendė, kad gyvenamojo namo specifinis išplanavimas ir gyvenamųjų patalpų struktūra nėra pritaikyti dviejų atskirų asmenų (šeimų) gyvenimui, nes didžioji patalpų dalis turėtų likti bendram naudojimui, o rekonstrukcijos darbai būtų neįgyvendinami dėl neproporcingų finansinių kaštų ir šalių nesusitarimų. Nurodytų motyvų pagrindu teismas netenkino ieškinio reikalavimo nustatyti naudojimosi ginčo daiktais naudojimosi tvarką.

47. Nors apeliantas (ieškovas) nesutinka su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada, tačiau neginčija aplinkybių, kad šalys nesutaria ir tarp jų kyla ginčai dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju turtu, taip pat kad pagal apelianto pasiūlytą naudojimosi tvarką dalis žemės sklypo ir atskiros gyvenamojo namo patalpos tektų šalių bendram naudojimui. Įvertinusi tai, kad ieškovo siūloma naudojimosi tvarka nesudaro šalims sąlygų naudotis atskiromis izoliuotomis gyvenamojo namo patalpomis, nepaliekant bendro naudojimo patalpų, bei tai, jog abi šalys byloje yra pareiškusios atskirus savarankiškus reikalavimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto atidalijimo, kuriems, jau nurodyta, teiktina pirmenybė reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atžvilgiu, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamos bylos atveju nebuvo pagrindo nustatyti naudojimosi ginčo daiktais tvarką pagal ieškovo pateiktą siūlymą.

48. Jau nurodyta, kad ieškovas byloje taip pat reiškia alternatyvų reikalavimą – atidalyti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir gyvenamąjį namą natūra pagal architektės N. Š. 2019 m. balandžio 29 d. parengtą išvadą ir patalpų bei žemės sklypo planus, o atsakovė priešieškiniu prašo atidalyti ieškovą iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovei atidalytą turtą natūra, o ieškovui – kompensaciją pinigais.

49. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas byloje nepateikė tinkamai parengto gyvenamojo namo atidalijimo natūra projekto, patvirtinančio atidalijimo realią galimybę ir tokio atidalijimo kaštus, leidžiančius įvertinti jų proporcingumą. Teismas taip pat sprendė, kad dėl netinkamo ir pavojingo ieškovo elgesio šalių gyvenimas viename name būtų neįmanomas ir prieštarautų vaiko interesams. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad ginčo turto atidalijimas natūra nėra galimas ir, atsižvelgdamas į tai, ieškovo reikalavimą dėl turto atidalijimo natūra atmetė, o atsakovės priešieškinio reikalavimą atidalyti turtą, priteisiant ieškovui piniginę kompensaciją, patenkino.

50. Apeliantas (ieškovas), nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, teigia, kad byloje pateikta atestuotos architektės parengta gyvenamojo namo atidalijimo schema atitinka visus teisės aktų reikalavimus ir patvirtina galimybę ginčo namą atidalyti natūra, nepadarant žalos jo paskirčiai, be to, byloje pateikti ir įrodymai, pagrindžiantys atidalijimo natūra kaštus, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime dėl jų nepasisakė. Apeliantas taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas už atidalytą turtą kompensaciją ieškovui, nesant jo sutikimo, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais laikomas išimtiniu atidalijimo būdu, taikomu tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra, bei pažeidė konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą.

51. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra. Tik nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, paskiriant kompensaciją pinigais, yra bendro daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Atidalijimo būdo – priteisiant kompensaciją pinigais – taikymo išimtinumą lemia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos, todėl, taikant šį atidalijimo būdą, būtina užtikrinti bendraturčių kaip turto savininkų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).

52. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai: 1) išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; 2) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2012).

53. Nagrinėjamoje byloje apeliantas (ieškovas) galimybę atidalyti šalims priklausantį 320,49 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai grindžia namą projektavusios architektės N. Š. 2019 m. balandžio 29 d. parengta išvada ir patalpų planais. Šioje išvadoje architektė nurodė, kad gyvenamasis namas yra dalus nekilnojamas daiktas, kurį galima padalyti natūra paprastojo remonto būdu, suformuojant du atskirus turtinius vienetus, nepadarant žalos daiktui ir nepakeičiant jo pagrindinės naudojimo paskirties. Pagal architektės parengtus planus gyvenamojo namo atidalijimas atliekamas taip, kad pirmajame aukšte esančios patalpos paskiriamos vienam bendraturčiui, antrajame aukšte – kitam. Pagal plotus namas atidalijamas maždaug po lygiai: vienam bendraturčiui tenka 58,31 kv. m rūsio ploto ir 98,49 kv. m pirmojo aukšto ploto, iš viso – 156,80 kv. m, o kitam – 57,94 kv. m rūsio ploto, 14,69 kv. m pirmojo aukšto ploto ir 90,25 kv. m mansardos (pastogės) ploto, iš viso – 162,88 kv. m. Architektės išvadoje nurodyta, kad, formuojant du atskirus butus, reikia numatyti du atskirus įėjimus kiekvienam bendraturčiui, atitvaromis atskirti bendrąsias erdves, įrengti antrą katilinę rūsyje ir antrą virtuvę namo mansardiniame aukšte, atskirti pastato vidaus inžinerinius tinklus (elektros tinklą ir šildymo sistemą). Architektės nurodyta, kad šiuos darbus atlikti yra įmanoma.

54. Įvertinęs architektės išvadą ir jos parengtus atidalijamų patalpų planus, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad juose nėra jokių duomenų apie inžinierinių tinklų (elektros, šildymo, vandentiekio) atidalijimą; nėra pagrindimo, kad siūlomas gyvenamojo namo atidalijimo variantas atitinka norminius reikalavimus dėl priešgaisrinės saugos, garso ir šilumos izoliacijos; nepateikti jokie atidalijimo darbų kaštų skaičiavimai, lokalinės darbų sąmatos; nėra pagrindimo, kad po gyvenamojo namo rekonstrukcijos jis atitiks teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad apelianto pateikta gyvenamojo namo atidalijimo schema nėra pakankama įvertinti, ar namo atidalijimas natūra yra galimas ir realus.

55. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme, jog siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą). Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).

56. Teismų praktikoje tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018 50 punktą). Dabartinės redakcijos Statybos įstatyme projektinių pasiūlymų sąvoka pateikiama 2 straipsnio 45 dalyje – tai pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, – t. y. savo esme nesiskiria nuo įtvirtintosios ankstesnėje redakcijoje. Toje pačioje kasacinio teismo nutartyje pateikta išvada, kad, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Analogiškos pozicijos laikytasi ir kitose kasacine tvarka nagrinėtose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

57. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teikiamo atidalijimo natūra pasiūlymas turi būti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms, įgyvendinamas techniškai, atitikti pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus (atsižvelgiant į tai, kad tokie objektai ne naujai statomi, o formuojami (atidalijami) iš jau esančio), atitikti dalis pagal nuosavybės teisę, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui. Pasiūlymo pagrindimui gali būti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiūlymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiškinantys) projektinį pasiūlymą, tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi būti pakankami siūlomų sprendinių tinkamumui pagrįsti. Teikiami dokumentai gali priklausyti ir nuo atidalijamo turto objekto rūšies bei paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019).

58. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto (ieškovo) byloje pateikti patalpų atidalijimo planai ir juos paaiškinanti architektės išvada nėra pakankamai informatyvūs. Architektės parengtoje išvadoje tik lakoniškai aptarti atskiri su atidalijimo įgyvendinimu susiję klausimai (antros katilinės įrengimo galimybė ir su bendraturčių patekimu į jiems priskirtinas patalpas susiję sprendiniai), tačiau nei iš išvados, nei iš patalpų planų neaišku (t. y. nėra pateikti projektiniai sprendiniai), kaip pagal apelianto siūlomą gyvenamojo namo atidalijimo variantą būtų išspręsti inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, elektros tinklo, šildymo sistemų) atskyrimo klausimai. Pažymėtina tai, kad, suformavus atskirus objektus, inžinerinės komunikacijos neturėtų likti bendros. Nors aptariamu atveju išvadą ir atidalijamų patalpų planus parengė atestuota architektė, iš nurodytų dokumentų taip pat neaišku, ar atidalyti siūlomos dalys atitinka esminius statinio reikalavimus (mechaninis atsparumas ir pastovumas; gaisrinė sauga; higiena, sveikatos ir aplinkos apsauga; apsauga nuo triukšmo; kt.) (Statybos įstatymo 4 straipsnis). Atsakovė, nesutikdama su apelianto (ieškovo) siūlomu atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantu, be kita ko, rėmėsi šiais jo trūkumais. Pažymėtina ir tai, kad pagal apelianto siūlomą turto atidalijimo variantą nėra išsprendžiamas žemės sklypo atidalijimo klausimas, nes šalims lieka 457 kv. m ploto bendro naudojimo sklypo dalis (atidalijant žemės sklypą, turėtų būti suformuojami du atskiri žemės sklypai, nepaliekant jokios bendro naudojimo sklypo dalies), taip pat nesprendžiamas klausimas dėl žemės sklype esančio gręžtinio vandens šulinio atidalijimo.

59. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad pagal apelianto (ieškovo) pateiktą atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantą šalims ir toliau liktų tam tikrų bendro naudojimo objektų (žemės sklypo dalis, inžinerinės sistemos ar kt.), taip pat manant, jog projektinis gyvenamojo namo atidalijimo pasiūlymas nėra pakankamai informatyvus tam, jog būtų galima įvertinti galimybės atidalyti jį natūra realumą, teismas galėjo pasiūlyti ieškovui pateikti papildomų įrodymų savo reikalavimui pagrįsti, juolab kad tiek patalpų atidalijimo planus rengusi architektė, tiek ginčo turto vertės nustatymo ekspertizę atlikęs ekspertas byloje patvirtino, jog ginčo gyvenamasis namas yra dalus ir jį įmanoma padalyti natūra.

60. Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Tiek dispozityviosiose, tiek nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2019, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

61. Teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingi klausimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018 25 punktą). Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga.

62. Taigi bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui kilus pagrįstų abejonių, ar apelianto (ieškovo) pateiktas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantas neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, ar yra įgyvendinamas techniškai, ar atitinka pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus, ar nepažeidžia kito bendraturčio interesų, teismas galėjo pasiūlyti ieškovui pateikti namo atidalijimo projektą, patikslintą projektinį pasiūlymą ir (ar) kitus dokumentus, papildančius (paaiškinančius) pateiktą siūlymą, posėdyje apklausti patalpų atidalijimo planus parengusią architektę, paskirti ekspertizę, siekiant išsiaiškinti apelianto pageidaujamo gyvenamojo namo atidalijimo technines galimybes, ar kt. (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

63. Negalimumą atidalyti šalių gyvenamąjį namą natūra pirmosios instancijos teismas, be kita ko, grindė tuo, kad tam reikalingos lėšos būtų neproporcingai didelės. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad tokią išvadą teismas padarė remdamasis išimtinai tik turto vertės nustatymo ekspertizę atlikusio eksperto S. R. paaiškinimais teismo posėdžio metu. Visų pirma teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nurodytas teismo ekspertas teismo posėdžio metu teikė paaiškinimus dėl jo atliktos turto vertinimo ekspertizės, o dėl galimų namo atidalijimo kaštų pateikė tik savo nuomonę, pagrįstą ne konkrečiais skaičiavimais, bet asmenine patirtimi. Teismo posėdžio metu paklaustas, kiek galėtų kainuoti ginčo namo atidalijimas natūra, teismo ekspertas S. R. nurodė, kad negalėtų atsakyti, nes tam reikėtų parengti atidalijimo projektą ir skaičiuoti sąmatą, jis su tuo susidūręs buvo tik vieną kartą, tačiau, eksperto nuomone, tai kainuotų daug (2019 m. balandžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo 58.43–59.40).

64. Patalpų atidalijimo planus parengusi architektė, kuri, be kita ko, projektavo ir patį ginčo gyvenamąjį namą, išvadoje nurodė, kad namą atidalyti galima paprastojo remonto būdu, preliminari statybinių darbų vertė neviršytų 10 000 Eur. Namo atidalijimo kaštams pagrįsti apeliantas byloje taip pat pateikė atestuoto statybos ir techninės priežiūros vadovo A. K. 2019 m. lapkričio 21 d. parengtą remonto darbų kainos paskaičiavimą, pagal kurį remonto darbų kaina sudarytų 5905 Eur (t. 11, e. b. l. 186, 188), bei UAB „Sanda“ 2019 m. lapkričio 15 d. parengtą sąmatą, pagal kurią remonto darbų kaina – 8463 Eur (t. 11, e. b. l. 183). Nurodytų įrodymų pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino. Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodęs, kad apeliantas (ieškovas) byloje nepateikė jokių atidalijimo darbų kaštų skaičiavimų, lokalinės darbų sąmatos, teismas nepaaiškino, kodėl nesivadovavo nurodytais apelianto pateiktais rašytiniais įrodymais.

65. Spręsdamas dėl (ne)galimumo ginčo gyvenamąjį namą atidalyti natūra, pirmosios instancijos teismas taip pat vertino šalių santykių konfliktiškumą ir priėjo prie išvados, kad dėl netinkamo ir pavojingo ieškovo elgesio šalių gyvenimas viename name būtų neįmanomas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, tokios kaip bendraturčių tarpusavio santykiai, yra teisiškai reikšmingos, sprendžiant dėl galimybės atidalyti bendraturčius iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, tačiau jos negali būti pernelyg sureikšmintos, suteikiant pirmenybę atidalijimui išmokant bendraturčiui kompensaciją pinigais, nepaisant realios galimybės atidalyti bendrosios nuosavybės teise valdomą turtą natūra, neįvertinus atidalijimo natūra konkrečiu atveju įgyvendinimo kaštų dydžio, kiekvieno iš bendraturčių galimybių prisiimti reikalingo dydžio kaštus.

66. Jau nurodyta, kad piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto dalies išskyrimo natūra yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio sutikimui. Jeigu nėra bendraturčių sutarimo dėl šio nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo, tai jis paprastai gali būti taikomas tik tuo atveju, kai nėra galimybės atidalyti turtą natūra nepadarius šiam neproporcingos žalos. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą ir parinkdamas atidalijimo būdą, privalo tirti visas konkrečiu atveju reikšmingas faktines aplinkybes dėl atidalijimo natūra galimybės ir motyvuotai pagrįsti, kai atidalijimas natūra neįmanomas.

67. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas prioritetinio bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdo – atidalijimo natūra – netaikymo tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė. Byloje nustatyta, kad šalims nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas ir žemės sklypas yra gana didelio bendro ploto (gyvenamasis namas – 320,49 kv. m, žemės sklypas – 25,09 arai). Be to, minėta, tiek patalpų atidalijimo planus rengusi architektė, tiek ginčo turto vertimo ekspertizę atlikęs ekspertas byloje patvirtino, kad ginčo gyvenamasis namas yra dalus ir jį įmanoma atidalyti natūra. Išanalizavusi ir įvertinusi visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju buvo išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant atidalyti bendraturčius iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, taip pat kad to padaryti nebūtų galima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ar dėl ginčo šalims neproporcingai didelių atidalijimo kaštų.

68. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, siekiant teisingai išspręsti šalių ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, būtina tirti ir vertinti, ar egzistuoja realios galimybės šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą atidalyti natūra be neproporcingos žalos daiktų paskirčiai taip, kad po atidalijimo neliktų ne tik bendro naudojimo patalpų, bet ir kitų objektų, tarp jų – inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, elektros tinklo, šildymo sistemų), nes tik tokiu būdu, atsižvelgiant į šalių konfliktiškus santykius, galėtų būti užtikrinama socialinė taika ir užkertamas kelias ar bent maksimaliai sumažinamos prielaidos konfliktinėms situacijoms atsirasti. Nustačius, kad tokia turto atidalijimo galimybė realiai egzistuoja, turėtų būti nustatinėjama atidalijimo darbams reikalinga lėšų suma bei sprendžiama, ar ji nėra neproporcingai didelė, taip pat išsiaiškintos bendraturčių finansinės galimybės padengti visas su atidalijimo įgyvendinimu susijusias išlaidas. Bylos duomenys ir skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies turinys teikia pagrindą daryti išvadą, kad skundžiamas sprendimas priimtas pirmosios instancijos teismui nepatikrinus ir nenustačius nurodytų aplinkybių, apsiribojus konstatavimu, kad apelianto (ieškovo) pateikti patalpų planai ir architektės išvada nėra pakankami joms nustatyti, tačiau nepasiūlius ieškovui pateikti papildomų įrodymų šioms esminę reikšmę byloje turinčioms aplinkybėms pagrįsti (žr. nutarties 62 punktą).

69. Materialiosios teisės normų taikymas, nenustačius jų taikymui reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, vertintinas kaip netinkamas. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė netinkamai taikydamas CK 4.80 straipsnio 2 dalį, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos.

70. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

71. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi. Išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, būtų pažeista proceso dalyvių teisė į apeliaciją. Dėl to, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylą grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

72. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Ramunė MikonienėAsta PikelienėLaima Ribokaitė