Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-01-09 · Civilinė byla Nr. e2S-58-933/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-04-19Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2018-06-26Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2019-03-14Vilniaus apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2019-03-28Vilniaus apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2019-04-11Vilniaus apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2019-05-23Vilniaus apygardos teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2019-10-17Vilniaus apygardos teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2020-01-09Vilniaus apygardos teismas
  9. ApeliacijaNutartis · 2020-10-23Vilniaus apygardos teismas
  10. KasacijaNutartis · 2022-02-10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  11. KasacijaNutartis · 2022-02-15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  12. KasacijaNutartis · 2022-03-09Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-09
Bylos Nr.
e2S-58-933/2020
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01823-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irmantas Šulcas
Ieškovas
Z. Š.
Atsakovas
S. J.
Trečiasis asmuo
Danske Bank A
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-58-933/2020
(buvęs Nr. e2S-2055-933/2019)
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01823-2017-6
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1; 3.3.2.6
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-517-604/2019 pagal ieškovo Z. Š. patikslintą ieškinį atsakovei S. J. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto atidalijimo natūra bei atsakovės S. J. patikslintą priešieškinį ieškovui Z. Š. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. Tretieji asmenys byloje Danske Bank A. S. Lietuvos filialas, antstolis R. V., K. M. ir K. Š.. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Z. Š. prašė pripažinti atsakovės S. J. dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu, taip pat nustatyti atsakovei S. J. terminą už pareikštą patikslintą priešieškinį sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-10-29 nutartimi ieškovo Z. Š. prašymą tenkino iš dalies: pripažino atsakovės S. J. dalyvavimą teismo posėdžiuose iki jos paaiškinimų byloje pateikimo pabaigos būtinu; ieškovo Z. Š. prašymo dėl termino patikslinto priešieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti ieškovo paskaičiuotą žyminį mokestį atsakovei S. J. nustatymo netenkino. Teismas nurodė, kad nutartis neskundžiama.

3. Ieškovas Z. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-10-29 nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl termino patikslinto priešieškinio trūkumams pašalinti (sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį) atsakovei S. J. nustatymo, ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti Vilniaus regiono apylinkės teismą išspręsti klausimą dėl patikslinto priešieškinio trūkumo pašalinimo – nesumokėto žyminio mokesčio, nustatant terminą priešieškinio trūkumui ištaisyti; atsakovei sumokėjus (nesumokėjus) visą žyminio mokesčio sumą, įpareigoti Vilniaus regiono apylinkės teismą iš naujo spręsti patikslinto priešieškinio priėmimo (priešieškinio grąžinimo atsakovei) klausimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-11-08 nutartimi atsisakė priimti ieškovo Z. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-10-29 nutarties dalies ir pateiktą atskirąjį skundą grąžino jį padavusiam asmeniui. Nutartyje nurodyta, kad:

4.1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-10-29 nutartimi atmetė ieškovo Z. Š. prašymą dėl termino patikslinto priešieškinio trūkumams pašalinti atsakovei S. J. nustatymo.

4.2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad apeliacinis skundas (nagrinėjamu atveju – atskirasis skundas) nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais: 1) CPK numatytais atvejais; bei 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK 296 straipsnio 2 dalyje, kuria remiantis skundžiama nutarties dalimi buvo sprendžiamas ieškovo prašymas, nenumatyta, kad nutartis dėl termino ieškinio (priešieškinio) trūkumams pašalinti nenustatymo gali būti skundžiama atskiruoju skundu. CPK 100 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, susijusios su žyminiu mokesčiu, gali paduoti tik asmenys, dėl kurių ši teismo nutartis yra priimta.

4.3. Skundžiama teismo nutarties dalimi buvo išspręstas klausimas dėl žyminio mokesčio ne ieškovo, bet atsakovės atžvilgiu. Taip pat nėra pagrindo tvirtinti, kad skundžiama nutarties dalimi yra užkertamas kelias tolesnei bylos eigai.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovas Z. Š. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-11-08 nutartį, kuria atsisakyta priimti 2019-11-05 ieškovo Z. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-10-29 nutarties dalies, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-10-29 nutarties dalį civilinėje byloje Nr. e2-517-604/2019, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl termino patikslinto priešieškinio trūkumams pašalinti (t. y. sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį) atsakovei S. J. nustatymo, ir išspręsti klausimą iš esmės: įpareigoti Vilniaus regiono apylinkės teismą išspręsti klausimą dėl patikslinto priešieškinio trūkumo pašalinimo – nesumokėto žyminio mokesčio, nustatant terminą priešieškinio trūkumui ištaisyti; atsakovei sumokėjus (nesumokėjus) pilną žyminio mokesčio sumą, įpareigoti Vilniaus regiono apylinkės teismą iš naujo spręsti patikslinto priešieškinio priėmimo (priešieškinio grąžinimo atsakovei) klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas, 2019-10-29 nutartimi atmetęs ieškovo prašymą nustatyti terminą atsakovei S. J. patikslinto priešieškinio trūkumams pašalinti, o skundžiama nutartimi atsisakęs priimti ieškovo Z. Š. atskirąjį skundą, priėmė neteisingus sprendimus, savo esme antikonstitucines nutartis, kuriančias tik išorinį teismo vykdomo teisingumo įspūdį.

5.2. Dėl tų pačių atsakovės turtinių reikalavimų, kurie neapmokėti žyminiu mokesčiu, kitas Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas byloje 2017-06-15 rašytine nutartimi atsisakė priimti atsakovės S. J. analogišką priešieškinį ieškovui Z. Š. dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalių nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Ydinga teisėjo nutartis toje pačioje byloje sprendžiant analogišką nurodytam žyminio mokesčio klausimą kelia rimtų abejonių jo kvalifikacija ir nešališkumu.

5.3. Teismui netinkamai aiškinant ir taikant materialinės bei procesinės teisės normas šioje byloje priešieškinio nagrinėjimo procesas vyksta pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją. Teismas skundžiama nutartimi pažeidė CPK 13, 17 straipsniuose nustatytas ieškovo procesines teises ir kaltais veiksmais sudarė prielaidas atsakovei piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis reiškiant nepagrįstą priešieškinį. Jei teismas būtų tinkamai taikęs teisės normą – nustatęs terminą 3 213 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti, galimybė atsakovei reikšti nepagrįstus turtinius reikalavimus būtų užkirsta.

5.4. Ieškovas turi teisę paduoti atskirąjį skundą vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Kadangi atsakovė nesumokėjo žyminio mokesčio – teismas neturi teisės nagrinėti atsakovės priešieškinio, todėl teismo 2019-10-29 nutartis užkerta galimybę atsakovės pareikštų turtinių reikalavimų nagrinėjimui. Teismas 2019-10-29 nutartimi pažeidė CPK 115 straipsnio 2, 3 dalis, 135 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 2 dalį, todėl procesinis dokumentais laikytinas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžintinas atsakovei.

5.5. Teismas 2019-10-29 nutartyje padarė neteisingą išvadą, kad atsakovė pareikštu priešieškiniu nesiekia prisiteisti naujo turto. Ieškovas nesutinka su teismo 2019-10-29 nutartyje padarytomis išvadomis. Atsakovė reiškia reikalavimą jai priteisti naują turtą – didesnę turto dalį natūra, išmokant ieškovui kompensaciją už didesnę turto dalį.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo 2019-11-08 nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl teismo 2019-10-29 nutarties dalies, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo nustatyti atsakovei terminą patikslinto priešieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti ieškovo paskaičiuotą žyminį mokestį.

9. CPK 334 straipsnio 1 dalis numato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nurodytas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ne visas pirmosios instancijos teismo nutartis galima skųsti aukštesnės instancijos teismui atskiruoju skundu.

10. Nagrinėjamu atveju teismas 2019-10-29 nutarties dalimi netenkino ieškovo prašymo nustatyti atsakovei terminą patikslinto priešieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti ieškovo paskaičiuotą žyminį mokestį, t. y. atitinkami ieškovo nurodomi atsakovės patikslinto priešieškinio trūkumai nebuvo nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad:

10.1. CPK nenumato, kad aptariama nutarties dalis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. CPK 143 straipsnio 3 dalis numato, kad priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, CPK nustatytas ieškiniui pareikšti. CPK 138 straipsnis numato, kad jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus yra įteikiama tik šį dokumentą pateikusiam asmeniui. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Atskiruoju skundu taip pat gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai (5 dalis). Taigi nurodytas teisinis reguliavimas numato, kad galima skųsti teismo nutartį, kuria yra nustatyti procesinio dokumento trūkumai (šiuo atveju trūkumai nebuvo nustatyti). CPK 100 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl teismo nutarčių, susijusių su žyminiu mokesčiu, asmenys, dėl kurių šios teismo nutartys yra priimtos, gali paduoti atskirąjį skundą. Minėtas straipsnis aiškintinas kartu su CPK 115, 138 straipsnių nuostatomis, t. y. galima skųsti tik tą teismo nutartį, kuria yra nustatyti procesinio dokumento trūkumai (i); atskirąjį skundą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, jeigu būtų nustatytas toks įpareigojimas, galėtų paduoti tik tas asmuo, dėl kurio tokia nutartis yra priimta (ii). Šiuo gi atveju ieškovas siekė, kad trūkumai būtų nustatyti atsakovės teiktam procesiniam dokumentui, teismas tokių trūkumų nenustatė, o atskirąjį skundą teikė ieškovas esą dėl atsakovės procesinio dokumento trūkumų.

10.2. ieškovo skundžiama nutarties dalis (atitinkami ieškovo nurodomi atsakovės patikslinto priešieškinio trūkumai nebuvo nustatyti) neužkerta kelio tolesnei bylos nagrinėjimo eigai, t. y. neapribojama galimybė toliau vykti teismo procesui, proceso dalyviams toliau dalyvauti teisminiame bylos procese. Taigi nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais, esą jis turi teisę paduoti atskirąjį skundą vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

11. CPK 338 straipsnis numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019-11-08 nutartimi teisėtai, teisingai ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo Z. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-10-29 nutarties dalies ir pateiktą atskirąjį skundą grąžino jį padavusiam asmeniui, o ieškovo argumentai, kad teismas priėmė neteisingus sprendimus, priėmė savo esme antikonstitucines nutartis, kuriančias tik išorinį teismo vykdomo teisingumo įspūdį, laikytini nepagrįstais ir neteisingais (CPK 185 straipsnis).

12. Šioje byloje yra sprendžiama tik dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-11-08 nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl teismo 2019-10-29 nutarties dalies, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ieškovo nuoroda į kitą teismo nutartį dėl žyminio mokesčio mokėjimo, vertinant bylos nagrinėjimo ribas, neturi įtakos sprendžiamo klausimo teisėtumui ir pagrįstumui. Apelianto (ieškovo) atskirojo skundo teiginiai apie pirmosios instancijos teismo teisėjo kvalifikaciją ir nešališkumą grindžiami tik subjektyvia pozicija. Dėl priešieškinio (ne)pagrįstumo pirmosios instancijos teismas pasisakys tik bylą išnagrinėjęs iš esmės.

13. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Apibendrinant išdėstytus teiginius sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą 2019-11-08 nutartį. Kadangi atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o ieškovo atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Irmantas Šulcas