Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. D. patikslintą ieškinį atsakovei V. D. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, bei atsakovės V. D. patikslintą priešieškinį ieškovui J. D. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, neturtinės žalos priteisimo, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ekspertė I. K. po 2018-11-08 vykusio teismo posėdžio pateikė 2018-11-08 išrašytą sąskaitą-faktūrą ir prašė priteisti 200,00 Eur išlaidų, susijusių su jos atvykimu ir dalyvavimu teismo posėdyje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

11. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš ieškovo buvo priteistos ekspertės I. K. atvykimo ir dalyvavimo teismo 2018-11-08 posėdyje išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

12. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai iš ieškovo priteisė ekspertės I. K. atvykimo ir dalyvavimo teismo 2018-11-08 posėdyje išlaidas.

13. Sumos, išmokėtos ekspertams yra priskirtos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 1 p.). Vadovaujantis CPK 89 straipsnio 1 dalimi, liudytojams, ekspertams ir vertėjams už jų atitraukimą nuo tiesioginio darbo ar įprasto užsiėmimo teismas apmoka už kiekvieną dėl teismo iškvietimo sugaištą dieną. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, liudytojams, ekspertams ir vertėjams atlyginamos jų turėtos dėl atvykimo į teismą, važiavimo bei gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos ir išmokami dienpinigiai.

14. Šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti (CPK 90 str. 1 d.). Sumos, priklausančios liudytojams, ekspertams ir vertėjams, išmokamos, kai jie atlieka savo pareigas (CPK 91 str. 1 d.).

15. Nurodytų išlaidų dydžio apskaičiavimo ir jų apmokėjimo tvarką detalizuoja Išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir išmokėjimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-12-06 įsakymu Nr. 344. Pagal šios tvarkos 6 punktą liudytojams, ekspertams ir vertėjams už jų atitraukimą nuo tiesioginio darbo ar įprasto užsiėmimo teismas apmoka už dėl teismo iškvietimo sugaištą laiką. Be to, šiems asmenims kompensuojamos jų turėtos dėl atvykimo į teismą kelionės ir gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos ir išmokami dienpinigiai.

16. Liudytojams, ekspertams ir vertėjams už jų atitraukimą nuo darbo ar įprasto užsiėmimo proporcingai laikui (įskaitant kelionei reikalingą laiką), nedirbtam dėl jų atvykimo į teismą, mokama kompensacija, ne mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį. Jeigu liudytojas, ekspertas ar vertėjas nedirba, už jų atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo mokamos faktiškai jo turėtos išlaidos pagal pateiktus jas pagrindžiančius dokumentus (Tvarkos 7 p.). Kompensacijos dydis nustatomas pagal teismui pateiktą pažymą apie darbo užmokesčio dydį, išduotą dirbančio liudytojo, eksperto ir vertėjo darbdavio ar jo įgalioto asmens.

17. Valstybinėms ekspertinėms įstaigoms už atliktą ekspertizę apmokama pagal ekspertinių įstaigų nustatytą dydį, kuris negali viršyti darbo ir materialinių sąnaudų, būtinų ekspertizei atlikti. Privatiems ekspertams už atliktą ekspertizę apmokama pagal iš anksto teismo su privačiu ekspertu suderintą dydį. Už atliktą ekspertizę apmokama pagal pateiktas sąskaitas, atlikus ekspertizę ir pateikus teismui ekspertizės aktą (Tvarkos 11 p.).

18. Vadovaujantis CPK 90-91 straipsniuose įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl sumų išmokėjimo ekspertams, apmokėjimo tvarka, šalis, kuri pateikia prašymą atlikti ekspertizę, iš anksto sumoka teismo nustatytą avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti (CPK 90 str. 1 d.), iš kurio vėliau teismas išmoka sumas, priklausančias ekspertams (CPK 91 str. 3 d.). Taigi, prieš skiriant ekspertizę teismas privalo turėti įrodymus, patvirtinančius apie nustatyto avanso ekspertizės išlaidoms atlyginti sumokėjimą. Teismas, priimdamas byloje galutinį sprendimą, šaliai, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, priteisia bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir tas, kurios buvo patirtos dėl sumų ekspertams išmokėjimo, iš kitos šalies, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais apie avanso ekspertizės išlaidoms sumokėjimą (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.). Bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju aukščiau nurodytos įstatymo nustatytos tvarkos ekspertizės išlaidoms apmokėti nebuvo laikomasi, t.y. pirmosios instancijos teismas kvietė ekspertę dalyvauti 2018 m. lapkričio 8 d. teismo posėdyje, iš anksto nepareikalavęs iš ieškovo avanso už ekspertės dalyvavimą.

19. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ekspertė, atsakydama į atsakovės V. D. atstovo advokato padėjėjo E. K. paklausimą dėl teismo ekspertizės atlikimo, 2018 m. birželio 5 d. rašte „Dėl nekilnojamojo turto ekspertizės“ nurodė paslaugų atlikimo sąlygas: 1) darbų atlikimo terminas 14 darbo dienų nuo teismo nutarties ir civilinės bylos gavimo datos, turto apžiūros datos ar reikiamų duomenų ekspertizei atlikti gavimo; 2) ekspertizės atlikimo kaina – 800 Eur; 3) į ekspertizės atlikimo kainą neįskaičiuotas dalyvavimas teismo posėdžiuose, apklausose ir kt. (jeigu tokie būtų). Tokio pobūdžio vieno dalyvavimo kaina apytiksliai būtų apie 300 Eur.

20. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi skyrė pakartotinę nekilnojamojo turto ekspertizę, kurią pavedė atlikti ekspertei I. K.

21. Ekspertė 2018 m. spalio 15 d. raštu „Dėl ekspertizės akto“ pateikė teismui – nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. IK-12/2018 bei 2018 m. rugsėjo 18 d. sąskaitą faktūrą IK Nr. 061 už ekspertizės akto paruošimą.

22. Teismas 2018 m. spalio 29 d. rezoliucija tenkino ieškovo prašymą apklausti ekspertę teismo posėdyje.

23. Ekspertė 2018 m. lapkričio 9 d. pateikė teismui 2018 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą ir raštą „Dėl ekspertizės akto“, kuriame detalizavo 200,00 Eur dydžio sumą, patirtą dėl atvykimo ir dalyvavimo teismo posėdyje. Ekspertė nurodė, kad kelionė iki teismo, parkavimas, kelionė į teismą nuo parkavimo vietos ir atgal truko 1 val., pasirengimas teismo posėdžiui – 0,5 val., teismo posėdis – 2,5 val., iš viso – 4 val. Jos vienos valandos įkainis – 50 Eur.

24. Ekspertizės paslaugas ekspertė atliko kaip asmuo, užsiimantis individualia veikla (individualios veiklos pažymos Nr. 495305), taigi šios bylos kontekste, ekspertė, kaip nesusijusi darbo santykiais su darbdaviu, neturėjo galimybės pateikti pažymos apie darbo užmokesčio dydį, išduotos darbdavio ar jo įgalioto asmens. Todėl nagrinėjamu atveju, pakankamais įrodymais išlaidoms atvykstant ir dalyvaujant teismo posėdyje pagrįsti pripažintina ekspertės pateikta 2018 m. lapkričio 8 d. sąskaita-faktūra Nr. IK 062 ir 2018 m. lapkričio 8 d. rašte Nr. 18/11/08/01 pateikta išlaidų detalizacija.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ekspertės prašyme nurodytas vienos valandos įkainis (50,00 Eur) atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus, negali būti vertinamas kaip nepagrįstai didelis.

26. Atmestinas ieškovo argumentas, kad ekspertė į teismo posėdį vykdama automobiliu pasirinko neekonomišką kelionės būdą. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų už atvykimą į teismo posėdį atlyginimą ekspertams reglamentuojantys teisės aktai neįtvirtina konkretaus privalomo keliavimo į teismo posėdį būdo. Be to, vykimo į teismo posėdį automobiliu būdas nelaikytinas išimtiniu, itin neekonomišku, nepagrįstai didinančiu kelionės išlaidas, t.y. tokiu, kurio pagrįstumą reikėtų papildomai įrodinėti.

27. Tai pat nesutiktina su ieškovo argumentu, kad ekspertė nepagrįstai į savo sąskaitą ir sąnaudas įtraukia ir pasirengimo teismo posėdžiui laiką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad tinkamai posėdžiui pasiruošti objektyviai yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, į atvykimo ir dalyvavimo teismo posėdyje išlaidas galėjo būti įtrauktos ekspertės išlaidos už pasiruošimą bylos nagrinėjimui.

28. Atmestinas ir ieškovo argumentas, kad ekspertė į teismo posėdį turėjo vykti dėl savo kaltės, kadangi, ieškovo manymu, parengė neaiškų ekspertizės aktą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių ekspertės parengtu ekspertizės aktu nebūtų galima vadovautis byloje, nenurodė, kad jis parengtas nekokybiškai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas ieškovo argumentus dėl ekspertizės nekokybiškumo vertina kritiškai. Vien tai, kad ekspertizės akte nebuvo nurodyti ieškovo nurodyti duomenys nesudaro pagrindo pripažinti, kad ekspertizė neatitiko tokiam dokumentui keliamų teisės aktų reikalavimų. Ieškovas tokių aplinkybių neįrodė (CPK 178 str.). Ieškovas pasinaudojo teise prašyti ekspertės dalyvavimo posėdyje, siekdamas užduoti papildomus klausimus, tačiau nėra pagrindo teigti, kad ekspertė posėdyje dalyvavo dėl ekspertizės akto nekokybiškumo.

29. Ieškovo manymu, išlaidos už ekspertės atvykimą ir dalyvavimą teismo posėdyje negalėjo būti priteistos tik iš ieškovo, kadangi teismas, išnagrinėjęs bylą, tiek ieškinį, tiek priešieškinį tenkino iš dalies.

30. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-966-213/2018 buvo nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų viena kitai nepriteisti, bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai priteisti lygiomis dalimis iš šalių.

31. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas – ginčą byloje pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai jos patirtas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-313/2017).

32. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos už ekspertės atvykimą ir dalyvavimą teismo posėdyje turi būti priteistos iš ieškovo, kadangi jis prašė kviesti ekspertę dalyvauti teismo posėdyje.

33. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 89-91 straipsniuose nurodyta tvarka įtvirtina tik specialiąją išlaidų ekspertams apmokėjimo gavimo užtikrinimo tvarką, pagal kurią tokios išlaidos turi būti sumokamas šalių avansu į teismo depozitinę sąskaitą, tačiau nenustato, kad ši išlaidų rūšis turi būti priteisiama būtent iš tos šalies, kurios iniciatyva į teismo buvo kviestas asmuo, dėl kurio atvykimo ir dalyvavimo susidarė išlaidos. Specialiųjų normų dėl išlaidų už eksperto atvykimą ir dalyvavimą priteisimo nėra įtvirtinta, todėl šių išlaidų priteisimui taikytina bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, pagal kurią tokios išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

34. Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-966-213/2018 nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų už ekspertės atvykimą ir dalyvavimą teismo posėdyje priteisimo šios išlaidos taip pat turėjo būti priteistos atitinkama proporcija pagal ieškovo ir atsakovės atmestų reikalavimų dalis. Tokios pozicijos dėl bylinėjimosi išlaidų už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje priteisimo (t.y. proporcingai šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai) laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-113/2014). Tuo tarpu skundžiama nutartimi teismas nurodytas išlaidas priteisė tik iš ieškovo, nepaisant to, kad sprendimu šalių reikalavimai buvo patenkinti iš dalies.

35. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje priteisimu, nepagrįstai tokias išlaidas priteisė tik iš ieškovo, nors pagal byloje priimtą sprendimą, tenkindamas ieškinį ir priešieškinį iš dalis, tokias išlaidas turėjo paskirstyti proporcingai kiekvienos šalies patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.

36. Kadangi pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimas buvo apskųstas ir išnagrinėjęs šalių apeliacinius skundus Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1355-585/2019, atsižvelgdamas į tenkintų ir atmestų šalių reikalavimų dalis, pirmosios instancijos sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų (kuria bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai šalims padalintos lygiomis dalimis, paliko nepakeistą), atitinkamai lygiomis dalimis paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos už ekspertės atvykimą ir dalyvavimą teismo posėdyje (iš viso 200,00 Eur) t.y. iš šalių priteisiant po 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ekspertės naudai.

37. Pagal 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį (atskirąjį) skundą turi teisę pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį). Vadovaujantis CPK 330 straipsnio nuostatomis, materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino.

38. Atsižvelgiant, į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje priteisimu, nepagrįstai tokias išlaidas priteisė tik iš ieškovo, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama nutartis keistina, šios išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš bylos šalių, t.y. iš kiekvienos šalies – po 100,00 Eur.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. vasario 21 d. nutartį, rezoliucinės dalies pastraipą išdėstant taip:

„Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovo J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur išlaidų už atvykimą į teismo posėdį civilinėje byloje Nr. e2-966-213/2019, teismo ekspertės I. K. naudai.“

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Kitą atskirojo skundo dalį atmesti.

Nutartis neskundžiama.