- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- e2S-1715-431/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01823-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- Z. Š.
- Atsakovas
- S. J.
- Trečiasis asmuo
- Danske Bank A
- Kategorijos
- 3.1.2.2.2Bendrasis teritorinis teismingumas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Z. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Z. Š. ieškinį atsakovei S. J. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimosi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys byloje – Danske Bank A.S. Lietuvos filialas, antstolis R. V., K. M. S. ir K. Š., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vilniaus rajone,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė teismo civilinę bylą perduoti nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams. Nurodė, jog ginčas byloje kilęs dėl šalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal CPK 29 straipsnį ieškinys buvo pateiktas Vilniaus rajono apylinkės teismui pagal šalių gyvenamąją vietą, kuri yra (duomenys neskelbtini), taip pat vadovaujantis išimtinio teismingumo taisyklėmis – pagal nekilnojamojo daikto buvimo vietą. Ieškovo ieškinys buvo gautas Vilniaus rajono apylinkės teisme 2017 m. balandžio 21 d. Nusišalinus teisėjui V. A. nuo bylos nagrinėjimo, ši byla buvo perduota Šalčininkų rajono apylinkės teismui. Tačiau Vilniaus rajono apylinkės teisme ne visi teisėjai nusišalino nuo bylos. Teisėja I. P. nebuvo nusišalinusi nuo bylos nagrinėjimo. Be to, šiuo metu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose dirba ir nauji paskirti teisėjai, kurie nėra nusišalinę nuo bylos nagrinėjimo. Bylą nagrinėjant Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose proceso šalys patiria daugiau išlaidų, daugiau laiko sąnaudų, todėl yra pažeidžiamas proceso ekonomiškumo principas.
2. Atsakovė neprieštaravo civilinės bylos perdavimui Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams, kadangi patiria daugiau išlaidų, daugiau laiko sąnaudų, vykdama į teismo posėdžius Šalčininkų rūmuose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi ieškovo Z. Š. ir jo atstovės advokatės J. T. bei atsakovės atstovės advokatės I. K. prašymo dėl civilinės bylos perdavimo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams netenkino.
4. Teismas pažymėjo, kad procesinis sprendimas dėl nagrinėjamos civilinės bylos perdavimo iš Vilniaus rajono apylinkės teismo Šalčininkų rajono apylinkės teismui buvo priimtas 2017 m. spalio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi. Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretu teisėjo, kuris nagrinėjo civilinę bylą, paskyrimas dirbti į kitą teismą ir bylos perdavimas kitam to teismo teisėjui nesudaro teisinio pagrindo svarstyti iš naujo klausimo dėl civilinės bylos teismingumo.
5. Konstatavus CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą civilinės bylos perdavimo kitiems teismo rūmams pagrindą (byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kituose teismo rūmuose), tai pažeistų teismo nešališkumo principą. Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra konstatuota, jog yra abejonių dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo, o šiai dienai Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nešališkumo. Todėl ieškovo ir jo atstovės bei atsakovės atstovės žodinis prašymas dėl civilinės bylos perdavimo Vilniaus rajono rūmams netenkintinas.
II. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovas Z. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – perduoti civilinę bylą Nr. e2-517-604/2019 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas nutartį grindė ne faktinėmis aplinkybėmis, bet vien tik deklaratyvia ir formalia prielaida, kad teismas tenkindamas abiejų šalių prašymą pažeistų teismo nešališkumo principą. Taigi teismo nutartis nemotyvuota. Teismas pažeidė CPK 31 straipsnio 1 dalies ir 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Nutarties sakiniai yra nesuprantami nei logine, nei gramatine prasme. Nutartis neatitinka valstybinės kalbos reikalavimų.
6.2. Teismas rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartimi, kuri buvo grindžiama melagingais duomenimis, kad visi teisėjai Vilniaus rajono apylinkės teisme yra šališki. Vilniaus rajono apylinkės teisme ne visi teisėjai nusišalino nuo bylos, tai yra teisėja I. P. nebuvo nusišalinusi nuo šios bylos. Teisėja I. P. dar 2016 m. išnagrinėjo ieškovo ieškinį byloje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Teismas neįvertino naujų aplinkybių, kad nuo 2019 m. liepos 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose pradėjo dirbti dvi naujai paskirtos civilinių bylų teisėjos – I. P. ir I. S..
6.3. Atsakovė šioje byloje yra pareiškusi priešieškinį, kuriuo prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Bylą nagrinėjant Šalčininkų teismo rūmuose proceso šalys patiria daugiau išlaidų, daugiau laiko sąnaudų, taigi yra pažeidžiamas ir proceso ekonomiškumo principas. Vilniaus regiono apylinkės teismas, perduodamas bylą Šalčininkų rūmams, diskriminuoja ieškovą pagal socialinę padėtį bei neabejotinai pažeidžia Teisėjų etikos kodekse nustatytus teisingumo, nešališkumo ir pagarbos žmogui principus.
7. Atsakovė S. J. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas šalių prašymas dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitiems to paties teismo rūmams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas ieškinį pateikė Vilniaus rajono apylinkės teismui pagal atsakovės gyvenamąją vietą bei pagal nekilnojamojo turto, dėl kurio yra kilęs ginčas, buvimo vietą. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas V. A. 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nusišalino nuo civilinės bylos Nr. e2-2741-723/2017 (teisminio proceso Nr. 2-52-3-01823-2017-6) nagrinėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-2741-723/2017 (teisminio proceso Nr. 2-52-3-01823-2017-6) perdavė nagrinėti Šalčininkų rajono apylinkės teismui.
10. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartyje buvo nustatyta, jog dėl ikiteisminio tyrimo, pradėto prieš ieškovą pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjų prašymą, objektyviam stebėtojui susidariusi situacija galėtų kelti abejonių dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo nešališkumo, nagrinėjant civilinę bylą, kurioje bylos šalimi yra ieškovas. Ši situacija atitinka CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punkto imperatyvias nuostatas, pagal kurias apylinkės teisme nesant teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą, byla turi būti perduota kitam tos pačios pakopos teismui. Ieškovas prašo vėl perduoti bylą nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono teismo rūmams, kadangi ne visi šio teismo teisėjai buvo nusišalinę nuo ieškovo ieškinio nagrinėjimo, šiuo metu Vilniaus rajono teismo rūmuose yra paskirtos dvi naujos teisėjos, o bylos nagrinėjimas Šalčininkų teismo rūmuose bylos šalims užima daug laiko ir lėšų.
11. Pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo rūmuose, arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. Pažymėtina, jog pagal CPK 34 straipsnio 4 dalį teismo nutartis, kuria nurodytu pagrindu byla perduota nagrinėti kitam teismui arba to teismo kitiems teismo rūmams, yra neskundžiama atskiruoju skundu.
12. Pagal CPK 35 straipsnio 1 dalį kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą nagrinėti kitam teismui CPK 34 straipsnyje numatytais atvejais ir tvarka, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui, byloje priimti teismų sprendimai ir nutartys negali būti naikinami tuo pagrindu, kad teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas teismingumo taisykles (CPK 35 straipsnio 2 dalis).
13. Aptartos CPK teisės normos patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis, kuria civilinė byla buvo perduota Šalčininkų rajono apylinkės teismui (dabar – Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų teismo rūmai), yra galutinė, neskundžiama ir turi būti vykdoma. CPK nuostatos nenumato atvejų, jog pasikeitus anksčiau bylą nagrinėjusio teismų teisėjų sudėčiai ar dėl pačių bylos šalių pageidavimo būtų galima keisti bylos teismingumą bei grąžinti ją tam teismui, iš kurio aukštesnės instancijos teismo ji buvo perduota nagrinėti kitam teismui.
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su bylos teismingumu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
15. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.