Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Z. Š. ieškinį atsakovei S. J. dėl bendros dalinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimosi tvarkos nustatymo bei pagal atsakovės S. J. priešieškinį ieškovui Z. Š. dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas prašo skirti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat gręžinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vertinimo ekspertizę. Ieškovas siūlo ekspertui užduoti taip suformuluotą klausimą: kokia žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir gręžinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė ekspertizės atlikimo dieną? Ekspertizę ieškovas siūlo paskirti atlikti ekspertui G. J. B., (duomenys neskelbtini), kurio nurodoma kaina už ekspertizės atlikimą yra 600 Eur, S. R., adresas: (duomenys neskelbtini), kurio nurodoma kaina už ekspertizės atlikimą yra 700 Eur arba D. G., (duomenys neskelbtini), kurio nurodoma kaina už ekspertizės atlikimą yra 740 Eur.Atsakovė su prašymu skirti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę sutinka, siūlo ekspertui užduoti taip suformuluotą klausimą: kokia yra nekilnojamojo turto komplekso, kurį sudaro žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei gręžinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė. Ekspertizę atsakovė siūlo paskirti atlikti ekspertui: prof. dr. S. R., adresas: (duomenys neskelbtini), kurio nurodoma kaina už ekspertizės atlikimą yra 700 Eur arba I. K., adresas: (duomenys neskelbtini), kurios nurodoma kaina už ekspertizės atlikimą yra 1 000 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 gegužės 17 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-278-1014/2018 sustabdė iki bus atlikta šia nutartimi paskirta teismo ekspertizė. Ekspertizę pavedė atlikti teismo ekspertui prof. dr. S. R., adresas: (duomenys neskelbtini).Teismas nurodė, kad teismas paveda ekspertizę atlikti ekspertui, dėl kurio sutarė šalys, atsižvelgdamas į ekspertų pasiūlytą paslaugų kainos ir ekspertizės atlikimui skiriamo laiko santykį, siekdamas neužvilkinti bylos nagrinėjimo ir ekspertizę atlikti mažesnėmis sąnaudomis.Teismas taip pat nurodė, kad vadovaudamasis CPK 212 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgdamas į tai, kad nešališka eksperto išvada šioje byloje gali tapti esmine teisingo bylos išnagrinėjimo sąlyga, teismas paveda ekspertizę atlikti nekilnojamojo turto ekspertui prof. dr. S. R., adresas: (duomenys neskelbtini), kuris Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-97 „Dėl įrašymo į LR teismo ekspertų sąrašą“ yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą; kvalifikaciją patvirtina Nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A000216; ekspertas teismui pateikė sutikimą atlikti ekspertizę šioje byloje.Ieškovas Z. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2018 m. gegužės 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo (Šalčininkų rūmai) nutartį dalyje dėl pavedimo ekspertizę atlikti ekspertui S. R. ir civilinės bylos sustabdymo civilinėje byloje Nr. e2-278-l014/2018, ir išspręsti klausimą iš esmės: teismo ekspertizę pavesti atlikti teismo ekspertui G. J. B., adresas (duomenys neskelbtini); atnaujinti civilinę bylą Nr. e2-278-1014/2018.Nurodo, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje Pirmosios instancijos teismas nurodė tikrovės neatitinkantį teiginį, esą teismas paveda ekspertizę atlikti ekspertui S. R., dėl kurio sutarė šalys. Priešingai teismo nurodytai aplinkybei, ieškovas neigia, kad jis susitarė su atsakove dėl eksperto S. R. paskyrimo, byloje minėto raštiško susitarimo nėra, toks susitarimas nėra užfiksuotas ir teismo posėdžio protokole.Nurodo, kad eksperto G. B. sutikime atlikti teismo ekspertizę nurodyta kaina už ekspertizės atlikimą yra 600 Eur, ekspertizės atlikimo terminas - 12 darbo dienų po turto apžiūros ir kadastrinės dokumentacijos gavimo. Eksperto S. R. sutikime atlikti teismo ekspertizę nurodyta kaina už ekspertizės atlikimą yra 700 Eur, ekspertizės atlikimo terminas - 14 darbo dienų po turto apžiūros ir kadastrinės dokumentacijos gavimo. Palyginus nurodytų ekspertų pasiūlymus, matyti, kad teismo eksperto G. B. ekspertizės atlikimo kaina mažesnė, o ir ekspertizės atlikimo terminas trumpesnis.Taip pat nurodo, kad CPK 164 str. 2 p. suteikia teisę teismui sustabdyti bylą, kai paskiriama ekspertizė. Tačiau nagrinėjamo ginčo atveju bylos sustabdymas nepatenka į CPK 163 str. numatytų privalomų sąlygų sustabdyti bylą sąrašą. Be to, teismas pažeidė procesinės teisės normą - CPK 291 str. 1 d. 5 punktą - nemotyvavo, kodėl yra būtina sustabdyti bylą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostate, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Žinoma, kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.Civilinės bylos sustabdymas neabejotinai reiškia ilgesnį teismo procesą, todėl šio procesinio instituto taikymui įstatymas nustato griežtas sąlygas (CPK 163-167 straipsniai). Teismų praktikoje pripažįstama, kad civilinės bylos sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. D. P., bylos Nr. 3K-3-404/2009; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-309/2009; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Universaliosios valdymo sistemos“ v. UAB „Penki kontinentai“, bylos Nr. 3K-3-221/2008 ir kt.). Visuotinai pripažįstama, kad pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą.Nagrinėjama byla buvo sustabdyta CPK 164 straipsnio 2 punkto pagrindu. Jame įtvirtinta teismo teisė sustabdyti bylą, kai yra paskiriama ekspertizė. Šiuo atveju byla buvo sustabdyta iki atlikta paskirta ekspertizė, kuria pavesta ekspertui atsakyti į klausimus susijusius su šalių dalinamo turto verte. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nurodė tikrovės neatitinkantį teiginį, esą teismas paveda ekspertizę atlikti ekspertui S. R., dėl kurio sutarė šalys. Ieškovas neigia, kad jis susitarė su atsakove dėl eksperto S. R. paskyrimo, byloje minėto raštiško susitarimo nėra, toks susitarimas nėra užfiksuotas ir teismo posėdžio protokole. Tačiau šie ieškovo teiginiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Iš byloje esančio 2018-05-15 advokato M. P. teismui pateikto prašymo turinio matyti, kad advokatas atstovaujamojo vardu vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose 2018-04-24 teismo posėdžio metu teismo įpareigojimą pasiūlyti po tris ekspertus bei nurodyti užduotiną klausimą ekspertui. Antru numeriu yra teikiama S. R. kandidatūra, kurio siūloma ekspertizės kaina yra 700 Eurų. Iš byloje esančio 2018-05-09 atsakovės S. J. prašymo turinio matyti, kad atsakovė ekspertu siūlo taip pat S. R., kuris ekspertizę atliks už 700 eurų.Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priėjo išvados, kad dėl eksperto S. R. kandidatūros abi šalys sutarė, nes yra abiejų šalių sutikimai dėl šio eksperto kandidatūros. Teismas taip pat pažymėjo, kad šią kandidatūrą skiria atsižvelgdamas į ekspertų pasiūlytą paslaugų kainos ir ekspertizės atlikimui skiriamo laiko santykį, siekdamas neužvilkinti bylos nagrinėjimo ir ekspertizę atlikti mažesnėmis sąnaudomis. Apeliantas taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bylos sustabdymo yra nemotyvuota. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 291 str. 1 d. 5 p., jeigu nutarties motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto klausimo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje glaustai pasisakyta dėl esminių bylos aspektų, todėl nėra pagrindo konstatuoti CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimo. Pažymėtina, kad teismas nutarė stabdyti bylos nagrinėjimą tam, kad būtų išaiškinta kokia yra ginčo turto, kurį šalys dalinasi vertė. Ši aplinkybė yra itin svarbi nagrinėjant bylą iš esmės, dėl ko, pirmosios instancijos teismas turėdamas diskrecijos teisę priimti sprendimą dėl bylos sustabdymo, ją visiškai pagrįstai įgyvendino. Pažymėtina, kad apeliantas, nurodydamas nepakankamą teismo nutarties motyvavimą, kartu dėsto argumentus, kuriais išreiškia savo nesutikimą su teismo sprendime išdėstytais motyvais. Teismo motyvų nepriimtinumas dalyvaujantiems byloje asmenims negali būti traktuojamas kaip jų neišsamumas ar nepakankamumas.Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo Z. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.