Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2022 m. kovo 1 d. paduotu ieškovo Z. Š. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu stabdyti skundžiamos nutarties vykdymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas padavė pakartotinį kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas, peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. Š. ieškinį atsakovei S. J. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimosi tvarkos nustatymo arba atidalijimo natūra bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei išlaikymo formos pakeitimo. Teismai atmetė ieškinį ir tenkino priešieškinį. Vilniaus apygardos teismo nutartyje (28, 29 punktai) nurodyta, kad pagal įstatymą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai byloje pareikšti bendraturčių reikalavimai dėl daikto naudojimosi tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, pirmenybė teikiama atidalijimui iš bendrosios nuosavybės.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad yra kasacinio skundo pagrindai remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; taip pat remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktu – nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pirmą kartą 2022 m. vasario 3 d. paduotą ieškovo kasacinį skundą atsisakyta priimti atrankos kolegijos 2022 m. vasario 15 d. nutartimi Nr. DOK-752 dėl to, kad kasacinio skundo argumentai dėl teisės normų taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentai dėl įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimo iš esmės susiję su faktų nustatymu, tačiau kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. jos kasaciniame teisme iš naujo nenustatomos (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Iš naujo paduotas pakartotinis kasacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais (dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų ir sąlygų; dėl turto atidalijimo sumokant kompensaciją pinigais ir vietoje šio būdo nustatant turto naudojimosi tvarką; dėl pagrindinio ir antraeilio daiktų; dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, teismui nemotyvavus sprendimo), kaip ir pirmą kartą pateiktas skundas, dėl kurio jau pateikė vertinimą atrankos kolegija, atsisakydama priimti. Naujame skunde papildyti argumentai dėl atidalijimo būdo, kai vienam savininkui kompensuojama pinigais, o kitam atitenka turtas natūra, prašoma teismo vietoje šio būdo parinkti atidalijimo natūra variantą, atsižvelgti į tai, kad ginčo gyvenamasis namas yra vienintelis ieškovo gyvenamasis būstas. Naujame skunde neliko pirmo skundo argumentų apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas galėjo būti šališkas. Abiejų skundų skiriasi argumentų dėstymo struktūra, jų pateikimo tvarka, bet argumentų esmė ta pati.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, kasacinio teismo praktika, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamu teismo sprendimu bei nepagrindžiama, kad bylą išnagrinėjęs teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėjamas prašymas stabdyti skundžiamos nutarties vykdymą. Ieškovui jo sumokėtas 2022 m. sausio 27 d. 75 Eur žyminis mokestis grąžintas atrankos kolegijos 2022 m. vasario 10 d. nutartimi DOK-741, kuria laikytas nepaduotu kasacinis skundas, nes jį atsiėmė padavusysis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.