Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Z. Š. ieškinį atsakovei S. J. dėl bendros dalinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimosi tvarkos nustatymo bei pagal atsakovės S. J. priešieškinį ieškovui Z. Š. dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, K. Š., K. M. (S.), antstolis Rimantas Vižainiškis, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2019 m. vasario 12 d. ieškovas bylą nagrinėjančiai teisėjai R. K. pareiškė nušalinimą nuo bylos nagrinėjimo. 2019 m. vasario 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas ieškovo pareiškimas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo. Pareiškimu buvo prašoma nušalinti Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkę J. B. bei teisėjus D. Z., M. R. Ž., A. J., R. V., V. K., T. V., S. J. ir V. A. nuo ieškovo 2019 m. vasario 12 d. pareiškimo nušalinti teisėją R. K. nagrinėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo Z. Š. apeliacinį skundą dėl 2019 m. vasario 15 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl teisėjų nušalinimo civilinėje byloje Nr. e2-517-1014/2019 ir grąžino apeliacinį skundą ieškovui. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimas detaliai reglamentuotas CPK normomis ir jų reikalavimai yra privalomi kiekvienam besikreipiančiam į teismą.

9. CPK 301 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.

10. Nustatyta, kad apeliantas pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarties, kuria išspręstas teisėjų nušalinimo klausimas ir pareiškimas dėl teisėjų nušalinimo civilinėje byloje Nr. e2-517-1014/2019 atmestas. Tos pačios nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad nutartis neskundžiama, o motyvai dėl šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti į apeliacinį skundą.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisėjo nušalinimo klausimai sprendžiami CPK 69 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau CPK 69 straipsnio nuostatos nenumato, kad gali būti skundžiamos nutartys dėl teisėjo nušalinimo apeliaciniu skundu. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti apelianto atskirąjį skundą dėl 2019 m. vasario 15 d. nutarties, kuria išspręstas teisėjų nušalinimo klausimas, teisingai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai nurodė, jog skundžiama nutartis nėra apeliacijos objektas pagal civilinio proceso teisės normas, todėl negali būti skundžiama apeliaciniu skundu.

12. CPK 334 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą bei pirmosios instancijos teismo argumentus, sprendžia, kad ieškovas negali apskųsti teismo nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl teisėjų nušalinimo, apeliaciniu skundu, ši nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektas, todėl apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties. Ši išvada atitinka formuojamą teismų praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-915/2017, Nr. 2KT-28-943/2017).

14. Išaiškintina apeliantui, jog motyvus dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo jis gali įtraukti į apeliacinį skundą dėl galutinio pirmosios intancijos teismo procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje tuo atveju, jeigu išnagrinėjus bylą apeliantas nuspręs naudotis proceso įstatyme įtvirtinta teise į apeliaciją (CPK 305 straipsnis, 334 straipsnio 3 dalis).

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apelianto (ieškovo) Z. Š. atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

nutaria:

apelianto Z. Š. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.