Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Z. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Z. Š. ieškinį atsakovei S. J. dėl bendros dalinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimosi tvarkos nustatymo bei pagal atsakovės S. J. priešieškinį ieškovui Z. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui S. V. Š. dydžio ir formos pakeitimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Z. Š. ieškinį atsakovei S. J. dėl bendros dalinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimosi tvarkos nustatymo bei pagal atsakovės S. J. priešieškinį ieškovui Z. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui S. V. Š. dydžio ir formos pakeitimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

3. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo Z. Š. prašymas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartimis jam skirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

4. Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Z. Š. ieškinį atsakovei S. J. dėl bendros dalinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimosi tvarkos nustatymo bei pagal atsakovės S. J. priešieškinį ieškovui Z. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui S. V. Š. dydžio ir formos pakeitimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovas Z. Š. bylą nagrinėjančiai teisėjai R. K. 2018 m. lapkričio 19 d. pareiškė nušalinimą. Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojos D. Z. 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškovo pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo buvo atmestas kaip nepagrįstas. 2019 m. vasario 12 d. ieškovas bylą nagrinėjančiai teisėjai R. K. pareiškė antrą nušalinimą nuo bylos nagrinėjimo, o 2019 m. vasario 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose buvo gautas ieškovo pareiškimas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo. Didžiausią teisėjo darbo stažą turinčio Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjo V. V. 2019 m. vasario 15 d. nutartimi ieškovo pareiškimas Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo netenkintas. Ieškovo 2019 m. vasario 12 d. pareikštas pareiškimas dėl teisėjos R. K. nušalinimo Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos D. Z. 2019 m. kovo 22 d. nutartimi taip pat atmestas kaip nepagrįstas ir ieškovui paskirta 100 Eur bauda. Šioje nutartyje konstatuota, jog ieškovo pareiškimai dėl teisėjos nušalinimo motyvuojami iš esmės analogiškais pagrindais, nesudarančiais nušalinimo pagrindo (tai, kad nušalinimas negali būti grindžiamas procesiniais pagrindais buvo ieškovui akcentuotas ne kartą), bei tai, kad ieškovas nušalinimo teise naudojasi ne laiku (dėl viename teismo posėdyje nurodomų aplinkybių pareiškimai dėl nušalinimo jau antrą kartą reiškiami trečiame, o ne antrame teismo posėdyje). Ieškovas pateikė teismui prašymą dėl paskirtos baudos sumažinimo arba panaikinimo, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi prašymo netenkino. Ieškovas Z. Š., nesutikdamas su minėta 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

5. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali skirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

6. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiauti procesu galima ir naudojant ne pagal paskirtį procesinę nušalinimo teisę, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos.

7. Pažymėtina, kad nušalinimo tikslas yra sudaryti teisingo ir nešališko teismo proceso prielaidas, kad būtų užkirstas kelias bylą nagrinėti teismui, dėl kurio suinteresuotumo ar šališkumo konkrečioje byloje pareikšta pagrįstų abejonių. Dėl to šalis, reiškianti prašymą nušalinti, privalo nurodyti pagrindus, kuriais remdamasi mano, jog teisėjas yra šališkas konkrečioje byloje. Pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas (CPK 68 straipsnio 5 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju ieškovo 2018 m. lapkričio 19 d. reikštas nušalinimas teisėjai buvo grindžiamas tik teisėjos procesinių veiksmų (tarpinio procesinio sprendimo, kuriuo priimtas atsakovės ieškinys, paskirta teismo posėdžio data, priimtas atsakovės priešieškinis ir kitų procesinio pobūdžio veiksmų) netinkamu atlikimu, bet ne teisėjos suinteresuotumu bylos baigtimi. Teismas 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi, netenkindamas ieškovo prašymo dėl nušalinimo, nurodė, kad ieškovo nurodomos aplinkybės iš esmės yra išimtinai procesinio pobūdžio ir nesudaro pagrindo abejoti teisėjos nešališkumu. 2019 m. vasario 12 d. ieškovo pakartotinis pareiškimas nušalinti teisėją buvo grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais. Pakartotinis ieškovo pareiškimas dėl nušalinimo teismo taip pat buvo atmestas, pripažinus, kad ieškovo pareiškimai dėl teisėjos nušalinimo motyvuojami iš esmės analogiškais pagrindais, nesudarančiais nušalinimo pagrindo. Ieškovas, nesutikdamas su šia teismo išvada, atskirajame skunde nurodo, kad pakartotinis 2019 m. vasario 12 d. pateiktas pareiškimas dėl nušalinimo nebuvo tapatus, jame buvo analizuojamas 2019 m. sausio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas, ko iki tol nebuvo jokiame kitame pareiškime. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovo pakartotinio 2019 m. vasario 12 d. pareiškimo nušalinti teisėją pagrindu nurodytos tiek tos pačios aplinkybės, susijusios su teisėjos atliktais procesiniais veiksmais (naujų įrodymų priėmimas, atsisakymas priimti ieškovo atskirąjį skundą ir kt.), tiek ir papildomos (teisėjos elgesys teismo posėdžio metu) iš esmės buvo orientuotos ne į teisėjos šališkumą galinčias pagrįsti aplinkybes, bet į teisėjos priimtų tarpinių procesinių sprendimų kritiką bei paremtos ieškovo asmeniniu bylos proceso vertinimu.

9. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas ir tam tikrų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

10. Ieškovui ne kartą buvo išaiškinta, kad nušalinimas negali būti grindžiamas procesiniais pagrindais, o taip pat išaiškintos ir galimos piktnaudžiavimo nušalinimo teise pasekmės, numatytos CPK 69 straipsnio 5 dalyje. Šią aplinkybę pripažįsta ir pats ieškovas savo atskirajame skunde. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas pakartotinį nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai 2019 m. vasario 12 d. pateikė sąmoningai suvokdamas, kad reiškia nepagrįstą nušalinimą. Tokie proceso eigą trikdantys ieškovo veiksmai suponuoja, kad procesine nušalinimo teise jis pasinaudojo ne pagal paskirtį. Toks procesinis elgesys akivaizdžiai neteisėtas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovo pakartotinį pareiškimą dėl nušalinimo, atsižvelgiant į ieškovo elgesį viso proceso metu, vertinti kaip abstraktų, pareikštą piktnaudžiaujant procesine nušalinimo teise, taigi veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Už tokio pobūdžio sąmoningą ir kryptingą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovui pagrįstai paskirta bauda.

11. Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad vien tai, kad ieškovo ieškinys nėra išnagrinėtas per dvejus metus, jau nekalbant apie kitas aplinkybes (žyminio mokesčio „lengvatos“ atsakovei ir kt.), kelia ieškovui pagrįstus įtarimus ir sudaro pagrindą ieškovui daryti išvadą, kad egzistuoja pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

12. Įvertinus bylos aplinkybes, darytina išvada, jog bylos proceso trukmę iš esmės lemia ne teisėjos (teismo), o paties ieškovo veiksmai: reiškiami nušalinimai, prašymai, naudojimasis atskirųjų skundų pateikimo teise. Būtent šie ieškovo veiksmai sąlygoja bylos nagrinėjimo trukmės pailgėjimą.

13. Pažymėtina, jog teisme taip pat buvo gautas ieškovo pareiškimas dėl naujų aplinkybių, kuriame nurodoma, kad ieškovas nubaustas nepagrįstai, nes bylą nagrinėjanti teisėja R. K. iš anksto ruošėsi pasitraukti iš bylos ir apie tai žinojo teisėja D. Z.; ieškovas 2019 m. gegužės 10 d. buvo informuotas, kad Prezidentės dekretu teisėja R. K. paskirta dirbti į kitą teismą, tad du metus užvilkintą bylą pradės nagrinėti iš naujo kitas teisėjas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šiame pareiškime nurodomos aplinkybės neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl paskirtos baudos už piktnaudžiavimą nušalinimo teise teisėtumo, jos niekaip nepagrindžia teisėjos šališkumo nagrinėjamoje byloje.

14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atskirojo skundo argumentus, susijusius su paskirtos baudos dydžiu. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog atsižvelgiant į tai, kad teismas, remdamasis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, turėjo teisę ieškovui skirti iki 5000 Eur dydžio baudą, paskirta 100 Eur dydžio bauda nėra neproporcingai didelė ieškovo turtinei padėčiai, o paskirtos baudos sumažinimas, atsižvelgiant į ieškovo piktnaudžiavimo nušalinimo teise pobūdį, neatitiktų nei teisingumo, nei protingumo, nei sąžiningumo principų, nei tų tikslų, dėl kurių ir taikomos teismo nuobaudos.

15. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl ieškovo Z. Š. atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.