Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-113/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-01-23
Bylos Nr.: 2A-113/2014
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alė Bukavinienė, Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis
Ieškovas: O. K.
Atsakovas: D. Č.
Trečiasis asmuo: valstybės įmonė Registrų centro Vilniaus filialas

Kategorijos

44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
50.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-113/2014Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.17; 50.11.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. K. bei atsakovės D. Č. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-4584-262/2012 pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovei D. Č. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centro Vilniaus filialas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės I. F. M. priteisti 163 448 Lt žalos atlyginimą bei visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei I. F. M. mirus, ji Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 27 d. nutartimi pakeista jos teisių perėmėja D. Č.. Po ieškinio pateikimo ieškovė kelis kartus tikslino ieškinį, kurio reikalavimus padidino iki 382 453 Lt. Galutiniu patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 35 608 Lt žalą, kurią sudaro 23 182 Lt už darbus, reikalingus sudegusiai ieškovės namo daliai atsakyti, 2826 Lt už atliktus projektavimo darbus, 9600 Lt nuompinigiai už būsto nuomą. Nuo likusios ieškinio dalies (346 845 Lt) ieškovė raštu atsisakė. Nurodė, kad jai ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise (po 1/2 dalį) priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). 2004 m. lapkričio 20 d. atsakovės būste kilo sprogimas, sukėlęs gaisrą bei padaręs didelę žalą ne tik atsakovei, bet ir ieškovei: sugriautas virš ieškovės namo dalies esantis stogas, pažeistas sienų stabilumas, patalpos aprūko, buvo užpiltos vandeniu ir kt. Gaisro priežastis – atsakovės namo dalyje buvusio dujų baliono sprogimas, sąlygotas neatsargaus jo naudojimo. Gaisro metu stipriai apgadinta ieškovės gyvenamojo namo dalis, todėl buvo būtina atlikti kapitalinį namo dalies remontą. Architekto A. V. PPĮ padarė gyvenamojo namo dalies atstatymo projektą, UAB „Darnios konstrukcinės sistemos“ atliko konstrukcinės namo dalies projektą, kurio pagrindu buvo sudaryta atstatymo darbų sąmata. Atsakovė turi atlyginti žalą, padarytą netinkamu bei nerūpestingu pavojingų medžiagų eksploatavimu (CK 6.246 str. 1 d.). Negalėdama gyventi sudegusiame būste, ieškovė privalėjo nuomotis gyvenamąją patalpą, todėl iš atsakovės turėtų būti priteistos patalpų nuomos išlaidos.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi galutinis patikslintas ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Šia nutartimi taip pat buvo priimtas ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų (t. y. 346 845 Lt priteisimo) ir ši bylos dalis nutraukta bei tarp šalių paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis pakeista: panaikinta nutarties dalis, kuria paliktas nenagrinėtas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 35 608 Lt žalos atlyginimą, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir ši bylos dalis perduota nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui; nutarties dalis, kuria priimtas ieškovės atsisakymas nuo 346 845 Lt priteisimo ir ši bylos dalis nutraukta, palikta nepakeista.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 24 d. nutartimi ieškovės patikslintą ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 35 608 Lt žalos atlyginimo, 1068 Lt žyminio mokesčio, 585 Lt atstovavimo išlaidų, 436 Lt ekspertizės išlaidų, iš viso 2089 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės valstybei 18 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; priteisė iš ieškovės atsakovei 2201 Lt ekspertizės išlaidų ir 3458 Lt už advokato teisinę pagalbą, iš viso 5659 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės valstybei 971 Lt žyminio mokesčio ir 183 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 1154 Lt. Taip pat teismas grąžino ieškovei 160 Lt, o atsakovei 1581,22 Lt iš lėšų, kurias jos įmokėjo į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą. Teismas, nustatęs, kad tarp šalių nėra ginčo dėl 14 225 Lt žalos atlyginimo, kadangi atsakovė šią sumą pripažįsta, šią ieškinio dalį tenkino, dėl to plačiau nepasisakydamas. Sprendė, kad šioje byloje yra visos sąlygos tam, kad atsakovės I. M. procesinių teisių perėmėja atsakovė D. Č. atlygintų ieškovei visą gaisro metu padarytą žalą, kadangi gaisras kilo dėl I. M. didelio neatsargumo, naudojus techniškai netvarkingą dujų balioną (padidinto pavojaus šaltinį), dėl kilusio gaisro ieškovė patyrė nuostolių. Teismas, nustatydamas žalos dydį, vadovavosi UAB „Delfa“ 2010 m. gegužės 3 d. atliktos ekspertizės išvada, kurioje nurodyta, jog ieškovės naudojamos gyvenamojo namo dalies žalos dydis, įvertinus pastato nusidėvėjimą, yra 23 182 Lt. Atsakovės nesutikimą su šios ekspertizės išvadomis teismas vertino kritiškai, kadangi atsakovė šios ekspertizės išvadų neskundė, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ekspertizės akte nustatytos žalos dydį. Dėl to teismas iš atsakovės ieškovei priteisė ir likusią žalos, atsiradusios ieškovės būstui dėl gaisro, dalį, kurios atsakovė nepripažino – 8957 Lt. Teismas sprendė, jog sudegęs pastatas buvo vienintelis ieškovės būstas, todėl priteisė iš atsakovės 9600 Lt nuompinigių už būsto nuomą nuo 2004 m. lapkričio 26 d. iki 2007 m. lapkričio 1 d., t. y. už beveik tris metus. Teismas taip pat padarė išvadą, kad 2826 Lt ieškovės patirtos projektavimo išlaidos taip pat yra susiję su kilusiu gaisru, todėl turėtų būti atlygintos. Pažymėjo, kad 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi bylinėjimosi išlaidos toje nutarties dalyje, kurioje buvo priimtas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio, buvo paskirstytos tinkamai, todėl bylinėjimosi išlaidas paskirstė atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė raštu atsisakė nuo didelės dalies ieškinio. Teismas sprendė, kad patikslintas ieškinys (35 608 Lt sumai) buvo patenkintas visiškai, kas sudarė 9 procentus nuo visos 382 453 Lt reikalautos sumos, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 9 procentus jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o valstybei iš atsakovės atitinkamai – 9 procentus teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Nurodė, kad ieškovei atsisakius didžiosios ieškinio dalies, šioje dalyje atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas bei kitą teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo dalį turi atlyginti ieškovė. Kadangi ieškovei dalies žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas, o už galutinį patikslintą ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma yra 1068 Lt, teismas iš ieškovės valstybei priteisė 971 Lt žyminio mokesčio. Taip pat teismas grąžino šalims Vilniaus apygardos teismo sąskaitoje likusias permokėtas pinigų sumas už ekspertizės atlikimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovės naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, patenkinęs ieškovės ieškinį, nepagrįstai ieškovei priteisė tik 9 procentus jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovė ieškinį tikslino atsižvelgdama į specialistų skaičiavimus, niekada nereiškė nepagrįstų reikalavimų.Kadangi atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, ieškovui grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, todėl ir kitos bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti iš ieškovo priteisiamos didesnės kaip 25 procentai.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo:

1. Ieškovė buvo atstovaujama kvalifikuoto advokato, tačiau reiškė nepagrįstą ieškinį.

2. Ieškovė savo ieškinio reikalavimą grindė ne ½ namo dalies atstatymo, o rekonstravimo kaina, kuri buvo 4 kartus didesnė, nei VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažymėjime.

Šalies argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimo dalį dėl ieškovės naudai priteistų 9600 Lt nuompinigių, 2826 Lt projektavimo darbų ir 8957 Lt ieškovės dar nepatirtų išlaidų ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – ieškovės ieškinį šioje dalyje atmesti, atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisti atsakovei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pateiktos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys neįrodo nuompinigių sumokėjimo fakto, nes jos neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo bei neįregistruotos viešajame registre. Ieškovė teismui nepateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos nuomotojui išduoto verslo liudijimo bei kvitų, patvirtinančių ieškovės nuompinigių sumokėjimą.

2. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 2826 Lt už namo rekonstrukcijos projektą, kadangi ieškovė pati atsisakė nepagrįstos namo rekonstrukcijos ir ieškinio dalis dėl šių reikalavimų buvo nutraukta.

3. Teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė 8957 Lt ekspertizės ataskaitoje nurodytų būsimų statybos išlaidų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ekspertizės išvadoje buvo remiamasi LR aplinkos ministerijos 2000 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 18 „Dėl skaičiuojamųjų kainų normatyvų patvirtinimo ir statybos ir urbanistikos ministerijos 1998 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 7 dalinio pakeitimo“, kuris netaikomas nustatant statybos rinkos kainą privatiems asmenims. Teismas turėjo atidėti būsimos žalos įvertinimą (CK 6.249 str. 3 d.).

4. Teismas neįvertino pačios atsakovės kaltės. Po gaisro ieškovės namo dalis nebuvo apsaugota nuo atmosferos poveikio. Ieškovė savo veiksmais tyčia blogino savo gyvenamųjų patalpų būklę ir didino nuostolius. Kilus gaisrui I. M. elgėsi tinkamai, padarė viską, kas reikalinga pagal rūpestingumo ir apdairumo reikalavimus, o žala atsirado dėl paprasto įvykio (casus) ar kvalifikuoto įvykio (nenugalima jėga), kurie pašalina I. M. atsakomybę dėl nerūpestingumo.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo:

1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad jokių kitų gyvenamųjų patalpų, išskyrus gaisro metu nukentėjusią namo dalį, ieškovė neturi, o nuomos sutarčių sudarymas, nuompinigių dydis leido teismui padaryti pagrįstą išvadą apie nuostolius.

2. Byloje buvo nurodyta, kad atstatyti namo dalies neįmanoma, jį galima tik rekonstruoti, t. y. pastatyti analogišką statinį, modifikuojant atsižvelgiant į galiojantį teisinį statybos reglamentavimą.

3. Byloje apklausti ekspertai nurodė, kad gaisras yra pagrindinis žalos atsiradimo faktorius, visi kiti – tiesiogiai susiję su minėtu įvykiu. Kadangi atsakovė ilgą laiką nesutiko atlyginti žalą geruoju, todėl namas buvo veikiamas gamtinių faktorių. Kiek ieškovė pajėgė, tiek apsaugojo jai priklausančią namo dalį nuo neigiamo lietais, šalčio ir kitų poveikių.

4. Teismas negali daryti nepagrįstų prielaidų, kad ieškovės samdomi specialistai vengs nustatytų mokesčių bei atmesti ekspertų skaičiavimų, susijusių su papildomais statybos rangos darbų įkainiais bei mokesčiais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Byloje sprendžiamas ginčas dėl gaisro padarytos žalos atlyginimo dydžio bei pateiktų įrodymų vertinimo.

Nustatyta, kad 2004 m. lapkričio 20 d. kilo gaisras I. M. ir O. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 43046, 47). Atsakovės gyvenamojo namo dalyje įvyko sprogimas, sukėlęs gaisrą, kurio pasėkoje buvo apgadintos patalpos (t. 1, b. l. 83). Gaisro metu sudegė namo stogas, ieškovės namo dalyje patalpos aprūko, buvo užpiltos vandeniu. Mirus atsakovei I. M., jos procesines teises perėmė D. Č. (t. 1, b. l. 147).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį, nustatęs, kad egzistuoja visos ginčo santykiams taikytinos bendrosios civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246–6.249 str.). Dėl paties gaisro fakto ir taikytinos atsakomybės ginčo tarp šalių nekilo, tačiau atsakovė nesutinka su teismo priteista žalos atlyginimo suma. Tuo tarpu ieškovė skundžia tik sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.K. v. G.R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2012).

Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jos priteisė 8957 Lt žalos atlyginimo, kadangi ieškovė šių išlaidų dar nepatyrė ir vargu ar patirs, be to, paminėtos išlaidos beveik siekia padarytos žalos dydį. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo atsakovės apeliacinio skundo argumentu.

Nagrinėjamu atveju ieškovė jai padarytos žalos dydį įrodinėjo UAB „Delfa“ ekspertizės ataskaita Nr. 1024 (t. 3, b. l. 66). Minėtoje ataskaitoje nurodoma, kad bendras ieškovės naudojamos gyvenamojo namo dalies žalos dydis, įvertinus nusidėvėjimą, yra 23 182 Lt. 14 225 Lt sudaro statinio statybos išlaidos, su kuriomis atsakovė sutinka, likusi suma – 8957 Lt – statybvietės išlaidos, pridėtinės vertės išlaidos ir pelnas, t. y. netiesioginės išlaidos. Teismui ekspertizės išvados nėra privalomos, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti UAB „Delfa“ atliktos ekspertizės ataskaita. Kaip matyti, pateikta ataskaita yra pagrįsta objektyviais duomenimis bei paskaičiavimais, o atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių šios ataskaitos išvadų pagrįstumą. Pažymėtina, kad nors 8957 Lt išlaidos ir nėra ieškovės patirtos, tačiau jos yra realios. Atsižvelgiant į atliktinų darbų kiekį bei sudėtingumą, atsakovė šių darbų pati atlikti negalės, todėl privalės samdyti statybos rangos įmonę ir neabejotinai patirs nurodytas išlaidas. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo manyti, kad netiesioginės išlaidos yra neprotingai didelės. Kaip jau minėta, atsižvelgiant į civilinėje teisėje taikomą visišką žalos atlyginimo principą bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, netiesioginės išlaidos turi būti priteistos iš atsakovės.

Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstu atsakovės apeliacinio skundo motyvą, kad pati ieškovė, neapsaugojusi patalpų nuo aplinkos poveikio bei netinkamai šiose patalpose laikydama šunis, sąlygojo didesnį žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad ataskaitoje specialistai vertino gyvenamosioms patalpoms padarytą žalą, vadovaudamiesi atkuriamosios vertės metodu. Šiuo metodu pastatų atstatymo vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į jų sugadinimo metu buvusį nusidėvėjimą. Taigi ataskaitoje buvo įvertintas patalpų fizinis, funkcinis bei ekonominis nusidėvėjimas tam laikotarpiui, kuomet įvyko gaisras. Todėl atsakovės nurodytos aplinkybės dėl žalos padidėjimo nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės nustatant priteistinos žalos atlyginimo dydį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis ir teisingai nustatė atlygintinos žalos už pastato atstatymą dydį (CPK 185 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 2826 Lt projektavimo darbų išlaidų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė buvo sudariusi kelias sutartis dėl gyvenamojo namo, esančio Ilgojoje g. 9, Kuprijoniškių kaime, Vilniaus rajone, dalies atstatymo projekto parengimo: 2004 m. gruodžio 1 d. Projektavimo darbų sutartis Nr. 04-11 su A. V. personaline įmone (t. 1, b. l. 56-57), 2004 m. gruodžio 17 d. sutartis Nr. IL-TP-041217 (t. 1, b. l. 55) bei 2004 m. gruodžio 22 d. sutartis Nr. 041222 (t. 1, b. l. 60). Pagal minėtas sutartis buvo parengti projektai (t. 1, b. l. 75). Tačiau iš pateiktų projektų matyti, kad jie buvo parengti didesnės apimties ir vertės darbams atlikti, atitinkamai pagal kuriuos ieškovė buvo pateikusi ir didesnės vertės ieškinį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovei vėliau tokios apimties darbų atsisakius, šias išlaidas priteisti iš atsakovės nėra pagrindo.

Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jos priteisė nuompinigius. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo atsakovės apeliacinio skundo argumentu.

Iš byloje esančios 2004 m. lapkričio 25 d. Buto, kambario nuomos sutarties matyti, kad ieškovė buvo sudariusi neterminuotą buto nuomos sutartį su S. V. (b.l. t. 1, b. l. 54). Vėliau ieškovė su S. V. buvo sudariusi terminuotas sutartis vieneriems metams (t. 2, b. l. 89, 90). CK 6.579 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją nustatyta tvarka viešame registre. Tačiau pažymėtina, kad įstatymas tiesiogiai nenumato nuomos sutarties šalims pareigos tokią sutartį įregistruoti viešame registre. Ir viešame registre neįregistruota sutartis šalims galioja (CK 1.75 str. 1 d.). Vertinant, ar nekilnojamojo daikto neterminuota nuomos sutartis gali būti panaudota prieš atsakovę kaip įrodymas, pagrindžiantis ieškovės nuostolius, aktuali CK 6.478 str. 2 d. normos prasmė. CK 6.478 str. 2 d. numato, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Ši norma yra skirta siekiant apsaugoti teisėtus trečiųjų asmenų interesus, susijusius su nekilnojamuoju daiktu, kad jiems būtų žinoma apie nekilnojamojo turto apsunkinimą tuo atveju, kai jie ketina įgyti tam tikras teises ar pareigas į jį, nes tai gali įtakoti jų teisių apimtį ir suvaržymus. Tuo tarpu nekilnojamojo turto nuomos sutarties įregistravimas ar neįregistravimas viešame registre niekaip neįtakoja nuomotojo teisės gauti nuomos mokestį bei nuomininko pareigos šį mokestį mokėti. Taigi atsižvelgiant į minėtos normos paskirtį ir tikslus, įstatymų leidėjo valią, CK 6.478 straipsnio 2 dalies norma dėl neregistruotos nuomos sutarties negalėjimo panaudoti prieš trečiuosius asmenis taikytina ne prieš visus, o tik prieš tuos trečiuosius asmenis, kurių teisės ir pareigos kyla arba gali kilti iš nuomos sutarties, tačiau netaikytina tuo atveju, kai nuomos sutartimi remiamasi kaip įrodymu pagrįsti patirtus nuostolius sumokėto nuomos mokesčio forma. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas dėl atsakovo kaltės patirtus nuostolius gali grįsti nuomos sutartimi, kuri galiojo ilgiau negu vienerius metus, tačiau nebuvo įregistruota viešame registre.

Ieškovė aplinkybę, jog patyrė nuostolių už nuompinigius įrodinėjo minėta nuomos sutartimi bei nuomotojo jai pateiktais pakvitavimais (t. 1, b. l. 54; t. 3, b. l. 109-111). Atsakovės argumentai, jog šie kvitai negali būti įrodymais, kaip neatitinkantys įstatymo reikalavimų, nepagrįsti. CK 6.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita. Tačiau sudaryta nuomos sutartis nenumatė nei pareigos nuomos mokestį mokėti banko pavedimais, nei jokios kitokios mokėjimų įforminimo ar patvirtinimo tvarkos, todėl pakvitavimų išdavimas yra pakankamas įrodymas prievolės įvykdymui (nuomos mokesčio sumokėjimui) patvirtinti. Nors pateiktuose pakvitavimuose nurodytas tik ieškovės atsiskaitymo faktas, bet ne konkreti pinigų suma, tačiau iš nuomos sutartyse nurodytų sumų matyti, kad ieškovė 2005 m. turėjo mokėti 150 Lt nuomą, 2006 m. – 350 Lt, 2007 m. – 450 Lt. Sutiktina, kad bendra sumokėta nuompinigių suma yra reali ir protinga, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 9600 Lt nuompinigių.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nei įstatymas, nei nuomos sutartis neįpareigoja nuomininko kontroliuoti, ar nuomotojas gautas pajamas deklaravo mokesčių inspekcijoje, ar jis turi verslo liudijimą ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę nuomoti atitinkamas patalpas, ar moka mokesčius ir pan. Todėl ne dokumentai, pagrindžiantys atitinkamų sumų deklaravimą, o būtent prievolės įvykdymą pagrindžiantys dokumentai, yra įrodymai, patvirtinantys, kad nuomos mokestį ieškovas sumokėjo. Apelianto nurodomos deklaracijos bei kiti tokio pobūdžio dokumentai galėtų būti reikšmingi sprendžiant klausimą, ar nuomotojas nustatyta tvarka vertėsi nuomos veikla, ar deklaravo iš nuomos gautas pajamas, ar mokėjo mokesčius, tačiau šios aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalyku, o teismas, nagrinėjantis bylą dėl nuostolių atlyginimo, kai nuostoliai grindžiami sumokėtu nuomos mokesčiu, remdamasis įrodymų liečiamumo (sąsajumo) taisykle (CP 180 str.), neprivalo tikrinti tų aplinkybių, kurios yra viešojo administravimo teisnių santykių dalykas ir kurios peržengia bylos nagrinėjimo ribas.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteista 9 procentai visų jos patirtų išlaidų. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė nurodęs, jog galutinio patikslinto ieškinio suma (35 608 Lt) sudaro 9 procentus nuo pradiniais ieškiniais reikalautos sumos, t. y. 382 453 Lt.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi buvo priimtas ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų (346 845 Lt) ir ši bylos dalis nutraukta (t. 3, b. l. 128-130). Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi ši nutarties dalis palikta nepakeista (t. 3, b. l. 151-154). Taigi ieškovei atsisakius nuo dalies ieškinio reikalavimų, likę ieškinio reikalavimai sudarė ieškinio sumą. Patenkinęs ieškinį visiškai, pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti 100 procentų bylinėjimosi išlaidų. Kaip matyti, teismas vadovavosi CPK 94 straipsniu, tačiau šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jis taikomas tuomet, kai byla baigiama nepriimant sprendimo. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas buvo priimtas, duomenų, kad ieškovė, tikslindama ieškinius, būtų akivaizdžiai piktnaudžiavusi savo procesinės teisėmis, pirmosios instancijos teismas nenustatė; tokios išvados negali daryti ir apeliacinės instancijos teismas. Dėl to pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra keistinos. Tačiau apeliaciniam teismui iš dalies patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistina bendra suma sudaro 28 432 Lt (23 182 Lt + 9600 Lt = 32 782 Lt). Todėl bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme bus paskirstomos atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, tačiau netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, todėl teismo sprendimas keistinas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta(CPK 320 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeistina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo (CPK 93 str. 5 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė yra sumokėjusi 1300 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 13, 15, t. 2. b.l. 88), o likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 29 d. ir 2008 m. vasario 27 d. nutartimis (t. 1, b. l. 9, t. 2, b. l. 80-81). Teismui priėmus ieškovės atsisakymą nuo 346 845 Lt ir šioje byloje ieškinį nutraukus, ieškovei turėtų būti grąžintina 75 procentai žyminio mokesčio sumos, mokėtinos už atsisakytus ieškinio reikalavimus. Nuo 346 845 Lt mokėtina žyminio mokesčio suma yra 7468 Lt, tad grąžintini 75 procentai sudaro 5601 Lt, atitinkamai ieškovės už atsisakytus ieškinio reikalavimus mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 1867 Lt (25 procentai). Atsižvelgus į tai, kad ieškovė yra sumokėjusi 1300 Lt, papildomai turi sumokėti 567 Lt (1867 Lt – 1300 Lt = 567 Lt).

Kadangi galutinė patikslinta ieškinio suma yra 35 608 Lt, todėl nuo šios sumos mokėtinas žyminis mokestis yra 1068 Lt. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus 92 procentus ieškinio reikalavimų (32 782 Lt), į valstybės biudžetą ieškovė turėtų sumokėti 86 Lt žyminio mokesčio, o atsakovė – 982 Lt. Taigi iš viso ieškovė į valstybės biudžetą turėtų sumokėti 653 Lt (567 Lt + 86 Lt = 653 Lt) už bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė 2006 m. lapkričio 6 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitu Nr. 182789532 įmokėjo 4000 Lt už ekspertizės atlikimą (t. 1, b. l. 176). Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 10 d. nutartimi už ekspertizės atlikimą buvo sumokėta 1710,78 Lt ir 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi išmokėta 708 Lt už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje iš lėšų, kurias įmokėjo atsakovė, iš viso 2418,78 Lt (t. 1, b. l. 202-203; t. 3, b. l. 86). Taigi, atsakovei grąžintina 1581,22 Lt iš lėšų, kurias ji įmokėjo į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2009 m. vasario 13 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitu Nr. 329469018 įmokėjo 5000 Lt už ekspertizės atlikimą (t. 3, b. l. 47). Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi už ekspertizės atlikimą buvo sumokėta 4840 Lt iš lėšų, kurias įmokėjo ieškovė (t. 3, b. l. 63). Taigi, ieškovei grąžintina 160 Lt iš lėšų, kurias ji įmokėjo į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą.

Bendra ekspertams išmokėta suma yra 7258,78 Lt (2418,78 Lt + 4840 Lt = 7258,78 Lt), kurie proporcingai padalinami tarp šalių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas 92 procentų, ieškovės ekspertams mokėtina suma yra 580,71 Lt, o atsakovės – 6678,07 Lt. Taigi atsakovė ieškovei turėtų sumokėti 4259,29 Lt bylinėjimosi išlaidų už ekspertizės atlikimą (CPK 93 str. 2 d.).

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 12 500 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 93, 169), o atsakovė – 4500 Lt (t. 2, b. l. 184-185; t. 3, b. l. 145). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau Rekomendacijos) 8.11 punkte nurodytus dydžius, į bylos sudėtingumą bei trukmę, mano, kad kiekvienai iš šalių priteistinos išlaidos mažintinos iki 4000 Lt. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas 92 procentais, atlikus priešpriešinių reikalavimų užskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteistina 3360 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginti.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo patirta 201,46 Lt dokumentų siuntimo išlaidų. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 16,12 Lt, o iš atsakovės – 185,34 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 94 str.).

Ieškovė O. K. ir atsakovė D. Č. įpareigotinos nurodyti teismui savo atsiskaitomąsias sąskaitas, į kurias pervesti likusias teismo depozitinėje sąskaitoje įmokėtas lėšas.

Už apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 642 Lt (t. 3, b. l. 223). Patenkinus 13 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteistina 85 Lt žyminio mokesčio.

Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 800 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 249), atsakovė – viso 3100 Lt (t. 3, b. l. 225, 258). Nurodytos sumos atitinka Rekomendacijos 8.11 punkte nurodytus dydžius, todėl atsižvelgiant į patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį bei atlikus šalių mokėtinų sumų įskaitymą atsakovė ieškovei turi sumokėti 293 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą pakeisti. Rezoliucinę sprendimo dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės O. K. galutinį patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. Č. (duomenys neskelbtini) ieškovei O. K. (duomenys neskelbtini) 32 782 Lt (trisdešimt du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt du litus) žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės D. Č. ieškovei O. K. 4259,29 Lt išlaidų už ekspertizės atlikimą, 3360 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginti, viso 7619,29 Lt septynis tūkstančius šešis šimtus devyniolika litų ir 29 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės O. K. valstybei 653 Lt žyminio mokesčio bei 16,12 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, viso 669,12 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt devynis litus ir 12 ct).

Priteisti iš atsakovės D. Č. valstybei 982 Lt žyminio mokesčio bei 185,34 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, viso 1167,34 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt septynis litus ir 34 ct).

Priteisti iš ieškovės O. K. valstybei 971 Lt žyminio mokesčio ir 183 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 1154 Lt (tūkstantį šimtą penkiasdešimt keturis litus).

Grąžinti iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos Nr. LT58 7044 0600 0027 6862, esančios AB SEB bankas, ieškovei O. K. (duomenys neskelbtini) 160 Lt iš lėšų, kurias ji 2009m. vasario 13 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitu Nr. 329469018 įmokėjo į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą.

Grąžinti iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos Nr. LT58 7044 0600 0027 6862, esančios AB SEB bankas, atsakovei D. Č. (duomenys neskelbtini) 1581,22 Lt iš lėšų, kurias ji 2006 m. lapkričio 6 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitu Nr. 182789532 įmokėjo į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą.

Įpareigoti O. K. ir D. Č. pateikti teismui savo atsiskaitomųjų sąskaitų numerius, į kurias būtų pervedamos likusios teismo depozitinėje sąskaitoje įmokėtos lėšos.

Nutartį dalyje dėl lėšų grąžinimo iš teismo depozitinės sąskaitos pavesti vykdyti Vilniaus apygardos teismo Finansų skyriui.“

Priteisti iš ieškovės O. K. atsakovei D. Č. 85 Lt (aštuoniasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti iš atsakovės D. Č. ieškovei O. K. 293 Lt (du šimtus devyniasdešimt tris litus) advokato teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

TeisėjaiAlė Bukavinienė Danutė GasiūnienėVigintas Višinskis