Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2018-02-20 · Civilinė byla Nr. 2A-389-392/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-20
Bylos Nr.
2A-389-392/2018
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-04257-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė, Rūta Burdulienė
Atsakovas
S. J.
Ieškovas
Z. Š.
Kategorijos
  • 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
Civilinė byla Nr. 2A-389-392/2018Proceso Nr. 2-52-3-04257-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.5.2.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-03-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-490-892/2017 pagal ieškovo Z. Š. ieškinį atsakovei S. J. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, byloje teikianti išvadą institucija – Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

Ieškovas Z. Š. ieškiniu teismo prašė sumažinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-05-16 sprendimu iš ieškovo priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai S. V. Š. nuo 175 Eur iki 95 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės. Ieškovas nurodė, kad po minėto teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis, nes remiantis Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016-09-23 nutartimi ieškovas negali gyventi pas savo motiną Kauno m. bei yra įpareigotas nesilankyti savo gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini), dėl to ieškovas patiria žymius nuostolius. Išnuomoti jam priklausančios namo dalies ieškovas negali, nes 2015-07-08 turto arešto aktu jam yra apribota nekilnojamojo turto disponavimo teisė. Ieškovas taip pat nurodė, kad nuo 2016 m. rugsėjo mėn. nepilnametė dukra turi galimybę lankyti darželį, todėl išnyko būtinybė į išlaidas dukters išlaikymui įtraukti auklės darbo užmokestį. Be to, ieškovas remiantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-15 sprendimu turi pareigą teikti išlaikymą kitam nepilnamečiui vaikui K. Š. po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovas dirba bendrovėje UAB „Organizations Consulting Group“, kurios veikla yra nuostolinga ir nėra galimybės gauti didesnio darbo užmokesčio. Dėl atsakovės pateiktų skundų policijai ir prokuratūrai, ikiteisminiuose tyrimuose taikytų kardomųjų priemonių yra suvaržyta ieškovo laisvė, jis neteko galimybės dirbti savo namuose, yra priverstas dalyvauti daug laiko atimančiuose procesiniuose veiksmuose, todėl jo galimybės pagerinti savo turtinę padėtį yra ribotos. Trakų rajono apylinkės teismo 2016-05-16 sprendimu iš ieškovo priteista 175 Eur išlaikymo suma nepilnametei dukrai S. V. Š. sudaro 25 proc. sumos, reikalingos vaiko išlaikymui, todėl iš 700 Eur sumos, reikalingos vaiko išlaikymui, atėmus auklės darbo užmokesčio dydį 394 Eur ir pridėjus 70 Eur sumą, skirtą mokesčiui už darželį, pagal 25 proc. proporciją iš ieškovo priteistinas dukters išlaikymo dydis sudaro 94 Eur sumą. Atsakovė yra jauna, darbingo amžiaus, gauna 1.650 Eur dydžio darbo užmokestį, turi nekilnojamojo turto, todėl ji turi galimybes teikti didesnį išlaikymą dukrai. Atsakovės darbo užmokestis padidėjo apie 350 Eur per mėnesį. Atsakovės sudarytoje sutartyje dėl dukters priežiūros paslaugų numatytos paslaugos apima ne tik vaiko priežiūrą, bet ir jo nuvedimą į darželį, kambarių tvarkymą, indų plovimą ir kitus darbus, susijusius su atsakovės asmeniais poreikiais, todėl nėra neteisinga visą užmokestį auklei įskaičiuoti į būtinas išlaidas vaiko priežiūrai, be to, auklė įsipareigoja teikti vaiko ugdymo paslaugas, kurias vaikas gali gauti ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Atsakovės teiginys, kad dukrai pradėjus lankyti darželį, ji pradėjo nuolat sirgti, nepagrįstas faktiniais duomenimis, kaip ir teiginys dėl esminio atsakovės darbo užmokesčio sumažėjimo dukrai sergant, nes ligos išmokos iš socialinio draudimo fondo nedarbingumo atveju sudaro 85 proc. vidutinio mėnesio darbo užmokesčio, be to, laikino nedarbingumo laikotarpiu sutaupomos lėšos, susijusios su vykimu į darbą. Į bylą nėra pateikta įrodymų apie faktiškai auklei išmokėtas sumas, nuo 2017-09-01 dukra pradės lankyti privalomą ikimokyklinio ugdymo grupę, todėl auklės paslaugų būtinumas išnyks.Atsakovė S. J. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad auklės būtinumas išlieka, nes dukrai pradėjus lankyti darželį ji nuolat serga, atsakovė viena išlaiko dukrą, todėl negali imti nedarbingumo pažymėjimų, ligos metu auklė yra būtina. Aplinkybė, kad ieškovas nuo 2016-01-22 neteko teisės gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame būste buvo žinoma Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo metu, išlaidos auklei išlaikyti šiuo metu yra sumažėjusios, tačiau jos yra būtinos vaikui susirgus. Iš Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio (700 Eur) atėmus ankstesnį auklės atlyginimą (394 Eur) bei pridėjus mokestį darželiui (47 Eur) būtinos vaiko išlaikymo išlaidos sudaro 353 Eur, todėl jas dalinant lygiomis dalimis tarp šalių ieškovui priteistas išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis negali būti keičiamas. Ieškovo argumentas, kad jis negali dirbti, nėra pagrįstas, šalių turimo turto apimtis lygiavertė, atsakovė turi kreditorinį įsipareigojimą, kitų išlaikytinių, turėtą butą atsakovė padovanojo dukrai.Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad ieškiniui prieštarauja, Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis yra mažesnis nei pusė minimalios algos, kuri pripažįstama orientaciniu kriterijumi sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo lėšų dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017-03-27 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Trakų rajono apylinkės teismo 2016-05-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-91-231/2016 iš ieškovo Z. Š. priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai S. V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), dydį, jį sumažinant iki 114 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Priteisė iš ieškovo Z. Š. atsakovei S. J. 37,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2016-05-16 sprendimu buvo pakeistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-07-03 sprendimu iš ieškovo priteistas išlaikymo nepilnametei ginčo šalių dukrai S. V. Š. dydis, jį sumažinant iki 175 Eur per mėnesį. Minėtame teismo sprendime konstatuota, kad vaiko išlaikymui būtina skirti išlaidų suma sudaro 700 Eur, taigi, teismas sprendė, kad ieškovas turi ¼ dalimi prisidėti prie išlaidų vaiko išlaikymui, likusią dalį išlaidų turi dengti atsakovė. Iš į bylą pateiktos 2016-08-29 pažymos apie ieškovo socialinį draudimą, teismo išreikalautų duomenų matyti, kad ieškovo draudžiamos pajamos laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 buvo minimalios ir vidutiniškai sudarė po 9 Eur per mėnesį, taigi, jos iš esmės nepakito lyginant su buvusiomis Trakų rajono apylinkės teismo 2016-05-16 sprendimo metu, taip pat nepakito ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto apimtis. Trakų rajono apylinkės teismo sprendime buvo įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovės argumentai dėl ieškovo gaunamų pajamų dydžio, galimybės gauti didesnes pajamas bei ieškovo veiksmų, vertinant juos prievolės teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui aspektu. Bylos duomenys įrodo, kad ieškovas faktiškai pajamų iš darbovietės, kurioje dirba, negauna. Nors ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl jo atžvilgiu pradėtų tyrimų jis negali tinkamai vykdyti jo vadovaujamos įmonės UAB „Organisations Consulting Group“ veiklos ir neteko pajamų, kadangi visą laiką užsiėmė aktyvia gynyba nuo jam pareikštų įtarimų bei pradėtų ikiteisminių tyrimų, ieškovo valdoma įmonė veikia jau gan ilgą laiką, ieškovas turi gerą išsilavinimą, moka kelias užsienio kalbas, tačiau nepateikė duomenų, kad stengėsi susirasti kitą darbovietę, priešingai, teismo posėdžio metu pažymėjo, kad kitos darbovietės neieško, nes naujas darbdavys jo nepriims dėl jo atžvilgiu vykdomų ikiteisminių tyrimų. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes teismas darė išvadą, kad ieškovas nėra pakankamai aktyvus, nes nesiekė susirasti kitos darbo vietos ir tai rodo nepakankamas ieškovo pastangas pagerinti savo turtinę padėtį. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje ieškovas pateikė iš esmės tapačius argumentus dėl jo ribotų galimybių gauti didesnį darbo užmokestį ir juos vertinti kitaip, nei tai nurodyta Trakų rajono apylinkės teismo sprendime, nėra pagrindo. Nors ieškovas nurodė, kad po ankstesnio teismo sprendimo pakito jo teisės į būstą užtikrinimo galimybės, pažymėtina, kad apribojimai ieškovo turtui buvo taikyti 2015-07-08 turto arešto aktu, taigi, ankstesnės bylos nagrinėjimo metu. Be to, į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad gyvenimas naujoje vietoje ieškovui sąlygojo papildomas išlaidas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad po ankstesnio teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės draudžiamos pajamos, t. y. darbo užmokestis Viešųjų pirkimų tarnyboje laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 neatskaičius mokesčių sudarė vidutiniškai 2.353,26 Eur per mėnesį, o vertinant atsakovės bendras pajamas (įskaitant ligos išmokas) jos vidutiniškai sudarė 2.472,43 Eur per mėnesį. Analizuojant atsakovės pajamų dinamiką matyti, kad konkrečiu mėnesiu jos skiriasi, tačiau svyravimai nėra esminiai, jie matomi tiek prieš ankstesnį teismo sprendimą (laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-05-01), tiek šios bylos nagrinėjimo metu (laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2016-12-31). Nuosavybės teise atsakovė valdo ½ žemės sklypo, gyvenamojo namo, kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ½ žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bei automobilį Toyota Avensis (pirmos registracijos data 2001 metai), tuo tarpu neturi nuosavybės teise buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris priklausė atsakovei nuosavybės teise ankstesnio teismo sprendimo priėmimo metu. Vertinant šį atsakovei priklausančio turto apimties pokytį matyti, kad minėtas turtas buvo padovanotas dukrai, taigi, turto apimtis sumažinta atsakovės valia. Atsakovės nurodytas kreditorinis įsipareigojimas egzistavo ankstesnio sprendimo priėmimo metu. Taigi, įvertinus įrodymų visumą, nėra pagrindo konstatuoti esminio atsakovės turtinės padėties pasikeitimo po Trakų rajono apylinkės teismo 2016-05-16 sprendimo priėmimo. Teismas taip pat nustatė, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2016-05-16 sprendimu konstatuota, jog ginčo šalių vaiko išlaikymui būtina skirti išlaidų suma sudaro 700 Eur, iš kurių 394,17 Eur sudaro išlaidos auklei. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2016-10-18 su (duomenys neskelbtini) pagrindine mokykla sudarė Ikimokyklinio ugdymo sutartį dėl dukters ugdymo. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 2016-11-07 rašte nurodoma, kad už vaiko išlaikymą ugdymo įstaigoje tėvai moka Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatytą atlyginimą už kiekvieną lankytą bei nelankytą, bet nepateisintą dieną; vienos dienos atlyginimo dydis už vaiko, ugdomo pagal mokyklinio ugdymo programą, išlaikymą mokykloje yra: už maitinimą 3 - 7 metų vaikams – 1,99 Eur, už ugdymo reikmių tenkinimą – 0,15 Eur. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad faktinis mokestis pagal minėtą sutartį kas mėnesį yra apie 47 Eur. 2016-08-31 atsakovė taip pat sudarė vaiko priežiūros sutartį, kuria paslaugos teikėjas įsipareigojo prižiūrėti ginčo šalių dukrą pagal pareikalavimą visą darbo dieną, vaikui sergant ar dėl kitų priežasčių nelankant darželio (2.1 punktas) arba pagal pareikalavimą dalį dienos (sutarties 2.2 punktas), atsakovė įsipareigojo sumokėti iki kito mėnesio 120 Eur mėnesinį mokestį, nepriklausantį nuo paslaugų apimties; kai pagal 6.1 bei 6.3 punktuose nurodytus įkainius apskaičiavus suteiktas paslaugas viršijama 120 Eur, papildomai mokama už faktiškai suteiktas paslaugas pagal 6.2 ir 6.3 nurodytus įkainius. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad auklės paslaugos netgi vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą yra būtinos, nes vaikas dažnai serga. Iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 2017-02-14 rašto matyti, kad ginčo šalių dukrai nuo 2016-10-19 pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo grupę iki 2016-11-10 truko adaptacinis laikotarpis, nuo 2016-11-14 iki 2016-12-07 ir nuo 2017-12-12 iki 2017-12-23 mergaitė nelankė įstaigos dėl ligos. Tačiau, nors byloje yra duomenys, kad pradėjus vaikui lankyti daželį jis 2016 m. lapkričio, gruodžio mėn. sirgo gan nemažą dienų skaičių, kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovės nurodytą aplinkybę dėl vaiko sergamumo, kurių pagrindu būtų galima sutikti su atsakovės pozicija, kad pradėjęs lankyti darželį vaikas nuolat serga, į bylą nepateikta. Teismas darė išvadą, kad netgi sergant vaikui, jam nelankant darželio bei atsakovei gaunant ne darbo užmokestį, bet ligos pašalpą, atsakovės gautų pajamų pasikeitimai nebus esminiai. Dėl to teismas laikė nepagrįstu atsakovės argumentą, kad dėl vaiko sergamumo pradėjus lankyti darželį yra būtinos išlaidos auklei. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad teismo posėdžio metu teikdama paaiškinimus atsakovės atstovė nurodė, kad vaiko išlaikymui būtina išlaidų suma bylos nagrinėjimo metu sudaro 353 Eur, ją apskaičiuojant iš ankstesniu teismo sprendimu nustatytos 700 Eur sumos atėmus išlaidas auklei (394 Eur) bei pridėjus mokestį darželiui (47 Eur), taigi, iš esmės pripažinta, kad skaičiuojant išlaidas vaiko išlaikymui nėra pagrįsta į jas įtraukti atsakovės auklei 2016-08-31 sutartimi numatytą darbo užmokesčio auklei sumą. Teismas laikė byloje įrodytu, kad po Trakų rajono apylinkės teismo 2016-05-16 sprendimo priėmimo atsirado teisiškai reikšmingos aplinkybės – iš esmės sumažėjo išlaidos ginčo šalių dukters poreikiams, kas sudaro pagrindą keisti teismo sprendimu nustatytą ieškovo privalomo teikti išlaikymo vaikui dydį. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Nagrinėjamu atveju, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių apsaugos principu, teismas padarė išvadą, kad negali būti svarstomas mažesnės nei 380 Eur sumos vaiko poreikių tenkinimui skyrimas. Byloje nenustatytas esminis šalių turtinės padėties pokytis, tačiau neturint auklės bei vaikui sergant atsakovė turės naudotis teise į laikiną nedarbingumą, tokiu atveju jos gaunamos pajamos tam tikra dalimi gali sumažėti. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas turi 30 procentų prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, kitą išlaidų dalį turi dengti atsakovė. Todėl ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintino iš dalies, ieškovo teiktino dukrai išlaikymo dydį mažino iki 114 Eur per mėnesį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė S. J. apeliaciniu skundu prašo teismo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-03-27 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Atsakovė, kaip ir ieškovas, dalyvauja tuose pačiuose teisminiuose procesuose, tačiau suvokia savo pareigą išlaikyti vaiką. Tarp šalių vykstančių teisminių procesų buvimas neatleidžia šalių nuo tėvų pareigų savo vaikų atžvilgiu vykdymo. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovas yra darbingas, darbingo amžiaus žmogus, kaip pats teigia, turintis kelis aukštuosius išsilavinimus. Tiek nagrinėjant bylą Trakų rajono teisme, tiek Vilniaus rajono teisme ieškovas nurodė, kad dirbti negali, nes tą laiką skiria įvairių skundų rašymui. Jau beveik dvejus metus ieškovas įrodinėja, kad jo pajamos sudaro vos kelis eurus per mėnesį. Jei tokia situacija būtų iš tiesų kelis mėnesius tai būtų suprantama ir netgi galbūt paaiškinama. Tačiau natūraliai kyla klausimas, iš kokių lėšų pragyvena pats ieškovas, nes gaunant tokio dydžio pajamas, kaip gauna ieškovas, jis negalėtų išgyventi. Ieškovas, siekdamas išlaikyti vaiką, pagal jo deklaruojamas pajamas gali kreiptis dėl socialinės paramos, tačiau dėl nežinomų priežasčių to nedaro. Tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta, taip pat tenka didesnė atsakomybė rūpinantis vaiku. Daug sunkiau dirbti papildomą darbą, nes reikia skirti laiko vaiko priežiūrai. Šiuo metu atsakovė užtikrina vaikui gyvenamąjį būstą, kurį turi prižiūrėti ir išlaikyti, kad vaikas turėtų tinkamas gyvenimo sąlygas. Priteisiant išlaikymą iš ieškovo, būsto išlaikymo dydis nebuvo įskaičiuotas, nors ieškovas ne tik neišlaiko vaiko, bet ir nevykdo pareigos išlaikyti būstą. Tai, kad atsakovė deda daugiau pastangų, siekdama užtikrinti geresnes vaiko gyvenimo sąlygas, nereiškia, kad jai turi būti perkelta vaiko išlaikymo pareiga, o ieškovas atleistas nuo pareigos proporcingai įdėti pastangų. Atsakovės nuomone, ieškovo turtinė padėtis yra ne blogesnė, o galbūt netgi geresnė už jos, kadangi ieškovo turimo nekilnojamojo turto vertė žymiai viršija atsakovės turto vertę, paskaičiuotą be įsipareigojimų bankui. Tikėtina, kad šiuo metu ieškovas pardavęs nekilnojamą turtą, t.y. ½ namo dalį, gautų apie 70.000 Eur, tuo tarpu ieškovei, pardavus turtą, liktų apie 15.600 Eur (iš 70.000 Eur galimos pardavimo vertės atimtina 63 tūkst. Eur banko paskolos likutis, pridedant 8 tūkst. Eur už ieškovei priklausančios žemės sklypo pardavimo vertės, bei 600 Eur automobilio). T. y. reali, be įsipareigojimų bankui, ieškovo turto vertė yra 54,5 tūkst. Eur didesnė už atsakovės. Atsakovės žiniomis, ieškovas taip pat turi įmonės akcijų, tačiau nagrinėjant išlaikymo bylas neatskleidžia informacijos apie tai.Teismas kvestionuoja auklės būtinumą remdamasis klaidinga prielaida apie finansinį pagrindimo nebuvimą. Atsakovės pajamos, kurias nagrinėjo teismas, viršijo minimalias ribas, nuo kurių skaičiuojamas nedarbingumas, todėl atsakovei finansiškai labiau apsimokėjo samdyti auklę. Visgi teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė augina vaiką viena ir esant poreikiui neturi su kuo dukrytės palikti, išskyrus auklę, t. y. poreikis auklei išliko ne tik ligos atvejams, o ir tuomet kai dėl reikalų atsakovei tenka išvažiuoti be dukrytės (pavyzdžiui, atsakovė dėl sveikatos problemų turi nuolat mankštintis). Taip pat labai svarbi aplinkybė yra ta, kad nuo 2017-03-01 atsakovė nebedirba Viešųjų pirkimų tarnyboje. Darbą atsakovė susirado tik 2017-03-20 ir šiuo metu jos darbo už mokestis sumažėjo iki 1.320 Eur per mėnesį (prieš mokesčius). Šios aplinkybės atsirado po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ir teismo buvo nevertintos.Ieškovas Z. Š. atsiliepimu teismo prašo atmesti atsakovės S. J. apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovas savo ieškinyje nurodė, kad nuo 2016 m. rugsėjo šalių nepilnametė dukra turi galimybę lankyti vaikų darželį, dėl ko išnyko būtinybė į vaiko išlaikymo sumą įtraukti darbo užmokestį, skirtiną dukrą prižiūrinčiai auklei, todėl ieškovas teismo prašė sumažinti išlaikymą dukrai, priteistą iš ieškovo 2016-05-16 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu, nuo 175 Eur iki 95 Eur per mėnesį iki dukters pilnametystės. Teismas skundžiamu sprendimu iš dalies tenkino ieškinį dėl išlaikymo dukraidydžio pakeitimo – išlaikymo dydį sumažino iki 114 Eur per mėnesį. Ieškovas mano, kad teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje tinkamai atliko įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas apie reikšmingas bylai aplinkybes, vertinimą. Atsakovė apeliaciniame skunde nepateikė jokių teisinių argumentų, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai išaiškino arba pritaikė materialinės teisės normas, arba pažeidė procesinės teisės normas, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsakovė apeliaciniame skunde pateikia prielaidą, kad ieškovas nevykdo pareigos išlaikyti būstą. Bylos medžiagoje nėra duomenų, pagrindžiančių šią prielaidą. Būsto išlaikymo dydžio klausimas buvo išspręstas ankstesniais teismų sprendimais. Be to teismo posėdyje nebuvo tiriami įrodymai, susiję su bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo priežiūra ir išlaikymu. Todėl teismas, sprendime pasisakydamas gyvenamojo namo išlaikymo klausimu, pažeistų įrodymų liestinumo principą ir betarpiškumo principą. Apeliaciniame skunde atsakovė kelia klausimą, iš kokių lėšų gyvena ieškovas, tačiau šis klausimas nėra ieškinio dalykas. Atsakovė teigia, kad pakeitus darbovietę sumažėjo jos darbo užmokestis, tačiau atsakovė nepateikė Valstybės socialinio draudimo fondo pažymėjimo apie iki 2017-04-25 dienos faktiškai gautas draudžiamąsias pajamas. Atsakovė pateikė teorinius paskaičiavimus dėl jos būsto kreditavimo problemos, tačiau teismas jau buvo konstatavęs, kad atsakovės nurodytas kreditorinis įsiskolinimas egzistavo ankstesnio teismo sprendimo metu. Naujai atsiradusių aplinkybių, susijusių su atsakovės įsiskolinimu bankui, bylos medžiagoje nėra. Be to, teismas nustatė, kad atsakovė padovanojo dukrai butą, esantį (duomenys neskelbtini), taigi, turto apimtis sumažinta atsakovės valia. Apeliaciniame skunde atsakovė klaidingai nurodo, kad teismas padarė išvadą dėl auklės būtinumo remdamasis „klaidinga prielaida apie finansinio pagrindo nebuvimą“. Tačiau priimdamas sprendimą teismas faktiškai rėmėsi ne „klaidinga prielaida“, bet Valstybės socialinio draudimo fondo pateiktais oficialiais duomenimis apie atsakovės draudžiamąsias pajamas. Teismo posėdžio metu atsakovė neginčijo ieškovo pateikto argumento, kad nuo 2017-09-01 šalių dukra pradės lankyti privalomą ikimokyklinio ugdymo grupę, todėl auklės paslaugų būtinumo klausimas apskritai negali būti keliamas. 2016-08-31 atsakovės sudarytoje vaiko priežiūros paslaugų sutartyje numatytos paslaugos – maisto gaminimas, vaiko paėmimas iš vaikų darželio, vaiko nuvežimas į darželį, indų plovimas, kambarių tvarkymas įrodo aplinkybę, kad sutartimi numatytos paslaugos nėra susijusios su vaiko priežiūra, šiuos darbus turėtų atlikti pati atsakovė, bet ne vaiką prižiūrinti auklė.Apeliaciniame skunde atsakovė nepateikė duomenų, kokiu pagrindu buvo atleista iš darbo, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė buvo atleista iš darbo jos pačios pareiškimu arba šalių susitarimu. Šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas turėtų vertinti kaip turtinės padėties pasikeitimą dėl atsakovės kaltės. Ieškovas nesutinka su atsakovės bylinėjimosi išlaidų 400 Eur suma, kurią ji sumokėjo advokatui už apeliacinio skundo paruošimą. Atsižvelgdamas į atsakovės advokato nedideles darbo laiko sąnaudas (maksimali trukmė 1-2 val.) ruošiant tokios apimties apeliacinį skundą, į tai, kad byla nesudėtinga, ieškinio suma nedidelė, byloje sprendžiami klausimai nėra nauji, bylą nagrinėjant nebuvo reikalingos specialios žinios, iš esmės buvo nagrinėjami tik fakto klausimai, ieškovas konstatuoja, kad 400 Eur dydžio užmokestis už atsakovei suteiktą teisinę pagalbą – apeliacinio skundo paruošimą yra neproporcingas ir neprotingai didelis. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas turėtų šį užmokestį sumažinti iki 50 Eur dydžio, vertinant pagal kriterijus, numatytus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjama byla yra šeimos byla, kuriai nagrinėti CPK XIX skyriuje nustatyti tam tikri ypatumai, įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo (CPK 376 straipsnis), ši byla susijusi su nepilnamečio vaiko interesais, kuriems suteikiama prioritetinė apsauga (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-07-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1352-855/2014 iš ieškovo Z. Š. ginčo šalių nepilnametės dukters S. V. Š. išlaikymui buvo priteista 800 Lt (231,70 Eur) suma, mokama kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Trakų rajono apylinkės teismas 2016-05-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-91-231/2016 pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-07-03 sprendimo dalį, sumažinant iš ieškovo priteistą išlaikymą ginčo šalių nepilnametei dukrai nuo 231,70 Eur iki 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. 2016-10-17 pareikštu ieškiniu ieškovas pirmosios instancijos teismo prašė dar kartą sumažinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-05-16 sprendimu iš ieškovo priteistą išlaikymą ginčo šalių nepilnametei dukrai nuo 175 Eur iki 95 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, nes ieškovui apribota galimybė gyventi pas motiną, jis yra iškeldintas iš jam priklausančio būsto ir patiria ženklius nuostolius dėl gyvenamojo būsto nuomos, gauti pajamų iš jam priklausančio turto nuomos neturi galimybių, nes minėtam turtui taikomas areštas, gauti didesnes pajamas neturi galimybių dėl ieškovo atžvilgiu iškeltų bylų bei atliekamų ikiteisminių tyrimų. Ieškinį ieškovas taip pat grindė esminiu išlaidų dukters išlaikymui sumažėjimu jai pradėjus lankyti darželį bei atsakovės gaunamų pajamų padidėjimu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, sumažindamas iš ieškovo priteistą išlaikymą ginčo šalių nepilnametei dukrai nuo 175 Eur iki 114 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo šalių turtinė padėtis po Trakų rajono apylinkės teismo 2016-05-16 sprendimo priėmimo nepasikeitė, tačiau sumažėjo dukters poreikiai nuo 700 Eur sumos iki 380 Eur sumos per mėnesį, taip pat teismas konstatavo, kad ieškovas turi 30 procentų prisidėti prie dukters išlaikymo, kitą išlaikymo dalį turi dengti atsakovė. Atsakovė, nesutikdama su tokiu pirmosios intancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovo turtinė padėtis leidžia jam teikti ginčo šalių dukrai Trakų rajono apylinkės teismo 2016-05-16 sprendimu nustatytą išlaikymą, ieškovo gaunamos pajamos yra didesnės nei deklaruojamos, todėl teismas nepagrįstai perkelė atsakovei didesnę dukters išlaikymo naštą, be to, atsakovės gaunamos pajamos šiai dienai yra sumažėjusios, o išlaidos dukrą prižiūrinčios auklės paslaugoms išliko būtinos. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir ginčo šalių išdėstytą poziciją, iš dalies sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo dar labiau mažinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-05-16 sprendimu iš ieškovo ginčo šalių dukrai priteisto išlaikymo dydžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taigi, CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Pažymėtina, kad vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Galiausiai teismas turi įvertintinti tėvų elgesį siekiant uždirbti ir gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2015-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad teismo posėdžio metu, teikdama paaiškinimus, atsakovės atstovė nurodė, jog ginčo šalių dukters išlaikymui būtina išlaidų suma bylos nagrinėjimo metu sudaro 353 Eur, ją apskaičiuojant iš Trakų rajono apylinkės teismo 2016-05-16 sprendimu nustatytos 700 Eur sumos atėmus išlaidas auklei (394 Eur) ir pridėjus mokestį darželiui (47 Eur), taip iš esmės pripažindama, kad skaičiuojant išlaidas ginčo šalių dukters išlaikymui nėra pagrįsta į jas įtraukti 2016-08-31 sutartimi numatytą darbo užmokesčio auklei sumą. Dėl to pirmosios instancijos teismas laikė byloje įrodytu, kad po Trakų rajono apylinkės teismo 2016-05-16 sprendimo priėmimo atsirado teisiškai reikšmingos aplinkybės – iš esmės sumažėjo išlaidos ginčo šalių dukters poreikiams. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu sudaro 380 Eur. Nagrinėjamu atveju, nors atsakovės atstovė pripažino sumažėjusias faktines ginčo šalių dukters išlaikymo išlaidas iki 353 Eur bei nepateikė įrodymų apie padidėjusias išlaidas vaiko išlaikymui, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, prioritetiniu vaiko teisių apsaugos principu, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad negali būti svarstomas mažesnės nei 380 Eur sumos ginčo šalių dukters poreikių tenkinimui skyrimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė apeliaciniame skunde nepateikė pagrįstų argumentų ir įrodymų, kurie paneigtų aukščiau išdėstytą pirmosios instancijos teismo vertinimą bei sudarytų pagrindą spręsti, jog 380 Eur suma ginčo šalių dukters poreikių tenkinimui yra per maža, neracionali ir neužtikrins būtiniausių vaiko poreikių patenkinimo (CPK 178 straipsnis). Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtinų išlaidų ginčo šalių dukters poreikių tenkinimui sumažėjimas sudaro pagrindą keisti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-05-16 sprendimu nustatytą ieškovo privalomo teikti išlaikymo dukrai dydį, motyvuojant tuo, kad ieškovo turtinė padėtis leidžia jam mokėti tik 30 procentų nustatyto dukters išlaikymo dydžio. Iš į bylą pateiktos 2016-08-29 pažymos apie ieškovo socialinį draudimą, teismo išreikalautų duomenų matyti, kad ieškovo draudžiamos pajamos laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 buvo minimalios ir vidutiniškai sudarė vos po 9 Eur per mėnesį. Tokie duomenys vertintini itin kritiškai. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas daugelį metų vadovauja Lietuvos ir Australijos bendrovei UAB „Organisations Consulting Group“. Pasak ieškovo, bendrovė veikia nuostolingai, nes ieškovo atžvilgiu pritaikytos kardomosios priemonės riboja jo teisę užsiimti darbine veikla. Tačiau ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kad dėl jo atžvilgiu pritaikytų kardomųjų priemonių šiuo metu kaip nors ribojama jo teisė užsiimti darbine veikla minėtoje bendrovėje. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pripažino, kad turi gerą išsilavinimą, moka kelias užsienio kalbas, yra sveikas ir darbingas, taigi, jis gali ieškoti ir papildomo darbo. Nepaisant to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad iki šiol būtų stengęsis susirasti kitą darbovietę arba bandęs gauti kitų su darbo santykiais susijusių pajamų (CPK 178 straipsnis). Svarbiausia yra tai, kad iš UAB „Organisations Consulting Group“ internetinio puslapio www.versloseminarai.lt matyti, kad ieškovo vadovaujama bendrovė šiuo metu aktyviai vykdo savo veiklą – organizuoja verslo mokymus ir rūpinasi asmenų įdarbinimu užsienyje, žadėdama jiems gerą uždarbį. Svetainėje nurodyta, kad: bendrovės veikla per 15 metų vertintina kaip meistriškumo ir sėkmės viršūnė, 500 sėkmingiausių Lietuvos ir užsienio įmonių vadovų ir specialistų nuolat dalyvauja įmonės verslo vadybos kursuose, 78% bendrovės klientų yra stambiausių verslo įmonių aukščiausio lygio vadovai, miestų merai, Vadovybės apsaugos departamento psichologai, kalėjimų ir tardymo įstaigų vadovai ir kt. Kursų vienam asmeniui kainą sudaro net 299 - 599 eurai. Iš to teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo, kuris yra UAB „Organisations Consulting Group“ vadovas, išsilavinęs ir darbingas asmuo, deklaruojamos minimalios pajamos neatitinka tikrųjų ieškovo pajamų, kurios, teisėjų kolegijos įsitikinimu, yra pakankamos ieškovui lygiomis dalimis su atsakove, bet ne mažiau kaip 175 Eur per mėnesį, prisidėti prie judviejų dukros išlaikymo. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo, remiantis CK 3.201 straipsniu, pagal ieškovo reikalavimą dar kartą sumažinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-05-16 sprendimu iš ieškovo priteistą 175 Eur išlaikymą ginčo šalių nepilnametei dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesįVadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisiškai nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas, ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 2 punktas).Kiti ginčo šalių argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui bei bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Kadangi teisėjų kolegija patenkina atsakovės apeliacinį skundą, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą – ieškinį atmesti, tenkinamas ir atsakovės prašymas priteisti jai turėtas nagrinėjant šią bylą bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 ir 98 straipsniai). Atsakovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant atsakovę teismo posėdžiuose sumokėjo 800 Eur, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovo priteistina 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-03-27 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo Z. Š. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Z. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Rūta BurdulienėVirginijus KairevičiusRūta Petkuvienė