Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje-Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Čukonskai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. Š. ieškinį atsakovei S. J., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašo sumažinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-07-03 sprendimu iš ieškovo Z. Š. priteistą išlaikymą jo nepilnametei dukrai S. V. Š., nuo 231,70 EUR iki 60,00 EUR per mėnesį iki dukters pilnametystės.

Ieškovas nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-07-03 dienos sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1352-855/2014 iš ieškovo Z. Š. priteisė išlaikymą jo nepilnametei dukrai S. V. Š. po 231,70 Eur (800 Lt) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos – 2014-07-03 d. iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) paskiriant vaiko motiną atsakovę S. J.

Ieškovo pateiktais duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 2009-09-18 dienos sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-10411-127/2009 iš ieškovo Z. Š. priteisė išlaikymą kitam jo nepilnamečiui vaikui K. Š. po 144,81 Eur (500 Lt) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Kadangi ieškovo turtinė padėtis ir jo pajamos, lyginant su teismo sprendimo priėmimo metu buvusia turtine padėtimi ir pajamomis, pasikeitė iš esmės, ieškovas prašo iš jo priteisto išlaikymo sumą sumažinti ir nurodė, kad sutinka teikti S. V. Š. ne didesnį, nei 60 EUR išlaikymą per mėnesį.

Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovės S. J. pateiktų skundų policijai ir prokuratūrai 2014-05-04 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro nutarimu ieškovui Z. Š. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 57-1-0699-14. 2014-05-07 prokuratūra paskyrė ieškovui kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimis ieškovui Z. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas bendram 50 dienų terminui nuo 2014-12-03 iki 2015-01-21. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2015-01-15 nutarimu ieškovui buvo paskirta nauja kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos svetimame bute adresu (duomenys neskelbtini) nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti su atsakove S. J..

Aplinkybė, kad ieškovas dėl negalėjimo vykdyti įsipareigojimų bankui buvo priverstas pusę namo bei sklypo parduoti, labai aiškiai iliustruoja ieškovo turtinę padėtį kaip sunkiąb kuri tęsiasi jau eilę metų. Iš namo pardavimo gautos ir turėtos santaupos jau yra pasibaigusios, dėl ko ieškovas nebeišgali teikti nei teismo priteisto išlaikymo dukrai K. Š., nei dukrai S. V. Š.

Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė S. J. yra ganėtinai jauna, darbingo amžiaus, pakankamai sveika, sveikatos problemų, neleidžiančių jai dirbti ar ribojančių darbo galimybes, neturi, turinti keleta universitetų įgytą aukštąjį išsilavinimą. Atsakovė, ieškovo žiniomis, užima Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės direktoriaus pavaduotojos pareigas gauna 1650 Eur mėnesinį atlyginimą į rankas. Taip pat ieškovas pažymėjo, kad atsakovė S. J. 2011 metais gavo 75,4 tūkst. Eur dydžio banko paskolą 25 metų terminui ir įsigijo iš ieškovo pusę gyvenamojo namo ir priklausantį 25 arų dydžio žemės sklypą kur tebegyvena ir šiuo metu. Taip pat atsakovei S. J. nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini), iš kurio atsakovė gauna papildomas pajamas, butą nuomodama fiziniam asmeniui. Be to, atsakovė nuosavybės teise turi žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 11 tūkst. Eur. Atsakovei nuosavybės teise priklauso 3 tūkst. Eur vertės automobilis Toyota Avensis. Nurodyti duomenys, ieškovo teigimu, pagrindžia aplinkybę, kad atsakovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė, negu ieškovo, todėl ji turi didesnes galimybes teikti didesnį reikiamą išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui S. V. Š. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad Z. Š. priteista išlaikymo suma nepilnamečiui vaikui S. V. Š. yra nepagrįstai didelė, todėl mažintina iki protingos ir ieškovo pajamų lygį atitinkančios 60 EUR per mėnesį sumos.

Ieškovas, teismo posėdžio metu aiškindamas kaip pasikeitė jo turtinė padėtis nuo 2014 metų, pažymėjo, kad buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, keliamos administracinės bylos, dėl to labai sumažėjo ieškovo pajamos. Jam priklauso pusė žemės klypo, kitą pusę pardavė buvusiai sutuoktinei S. J.. Tuo metu, kai ieškovas buvo suimtas, turėjo būti registruojamas seminarų grafikas, kadangi ieškovas neturėjo galimybės organizuoti nurodytos registracijos, visus metus jo vadovaujama įmonė nevykdė mokymų, dėl ko ieškovas neuždirbo jokių pajamų. Ieškovas pažymėjo, kad šiuo metu moka tiek išlaikymo, kiek išgali pagal pajamas. Transporto priemonės neturi. Nurodė, kad automobilis priklauso ieškovo įmonei. Šiuo metu priteista išlaikymo suma yra visiškai nepakeliama našta ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovas prašė jo pateiktą ieškinį tenkinti ir iš jo priteistą išlaikymą sumažinti.

Atsakovė su pateiktu ieškiniu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 3 d. nutarė priteisti iš atsakovo Z. Š. išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. V. Š. po 231,7 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2014 m. liepos 3 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) paskirti vaiko motiną S. J.. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi nutarė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas nurodo, šiuos motyvus, kuo yra pasikeitusi jo turtinė padėtis: 1) dėl pritaikytos kardomosios priemonės jam kliudoma laisvai išvykti darbo reikalais į kitus miestus ir užsienį; 2) nuostolinga įmonės veikla; 3) negalėjimu priimti klientų atsakovės gyvenamojoje vietoje, kur įrengta įmonės buveinė; 4) lėšų, gautų pardavus turtą pasibaigimu. Atsakovės teigimu, šie motyvai negali būti pripažinti kaip esminiai, lemiantys ieškovo turtinės padėties pasikeitimą. Pirmiausia, nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo, savo apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad bendrovė Lietuvos ir Australijos BĮ UAB „Organisation Consulting group“ veikia nuostolingai taip pat, kad iš namo pardavimo gautos ir turėtos santaupos jau yra pasibaigusios. Todėl ieškinyje du nurodomi motyvai dėl turtinės padėties pasikeitimo jau yra įvertinti įsiteisėjusioje tarp šalių Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartyje, civ. byloje 2A-2857-661/2014 ir atmesti, kaip nepagrįsti.

Likusieji ieškinio motyvai taip pat atmestini. Ieškovas nepateikė duomenų, kad jis būtų kreipęsis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prašydamas pakeisti jam pritaikytą kardomąją priemonę, duodant leidimą darbo reikalais išvykti į kitus miestus ir užsienį. Kaip nurodo pats ieškovas, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo priimta 2014-05-07, taigi ši aplinkybė, kai ieškovas negalėjo išvykti į užsienį ar kitus miestus, egzistavo priimant teismo sprendimus dėl išlaikymo priteisimo.

Argumentas, kad ieškovas negali vykdyti veiklos gyvenamojoje vietoje, taip pat neturi įtakos ieškovo galimybei vykdyti veiklą, nes susitikti su klientais ieškovas gali, nuvykdamas tiesiogiai pas juos, arba priimti klientus dabartinėje gyvenamojoje vietoje, susitikti mieste arba išsinuomoti patalpas veiklai. Bendrovė Lietuvos ir Australijos BĮ UAB „Organisation Consulting group“ registruota ne (duomenys neskelbtini), ir iki kardomosios priemonės taikymo ieškovo vykdomos veiklos pobūdis nereikalavo darbo vietos būtent nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) esančioje gyvenamojoje vietoje. Be to, atsakovas pats 2014 m. rugpjūčio mėn. išsikėlė iš (duomenys neskelbtini). Kardomoji priemonė – suėmimas, buvo taikyta nuo 2014 m. gruodžio mėn., tuo metu ieškovas jau gyveno ir vykdė veiklą Kaune. Atsakovės teigimu, ieškovas ieškinyje nenurodė jokių motyvų, kurie leistų teigti, kad jo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė nuo 2014-12-11, kuomet įsiteisėjo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-07-03 d. sprendimas.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius (toliau - Institucija), pateiktoje išvadoje nurodė, kad vaikui skirtino išlaikymo suma neturėtų būti mažesnė, negu 150,00 EUR.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė palaikė išvadoje išdėstytą poziciją ir nurodė, kad Institucijos nuomone, ieškovas nepateikė duomenų, kad priėmus teismo sprendimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš esmės būtų pasikeitusi šalių turtinė padėtis arba sumažėję vaiko poreikiai.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas pažymi, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Taigi, įstatymas akcentuoja galimybę ne bet kada sumažinti priteisto išlaikymo dydį, bet tik tuo atveju, jei šalių turtinė padėtis pasikeitė iš esmės.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-05-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2006-05-17 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Nustatant, ar pasikeitė išaugo arba sumažėjo vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009-04-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009-12-22 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-596/2009). Tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-11-04 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-534/2013). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Teismas pažymi, kad ieškovas teikdamas paaiškinimus teisme akcentavo, kad priteista išlaikymo suma neatitinka faktiškai vaiko poreikiams būtinos sumos ir yra ženkliai per didelė. Ieškovo pateiktais skaičiavimais, vaiko poreikių patenkinimui užtektų 240,29 EUR per mėnesį sumos. Be to, ieškovas nurodė, kad nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio šalių nepilnametė dukra pradės lankyti darželį, dėl ko nereikės mokėti atlyginimo vaiko auklei. Taip pat ieškovas teigė, kad po teismo sprendimo priėmimo pasunkėjo jo turtinė padėtis, kadangi jo atžvilgiu pradėjus eilę ikiteisminių tyrimų, ieškovas negalėjo vykdyti savo darbinės veiklos, o jo valdoma įmonė UAB „Organisations Consulting Group", pradėjo veikti nuostolingai. Taigi ieškovas siekia įrodyti, kad jo nepilnamečiui vaikui priteista išlaikymo suma turėtų būti pakeista atsižvelgiant tiek į pasikeitusius vaiko poreikius, tiek į paties ieškovo pablogėjusią materialinę padėtį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apylinkės teismo 2014-07-013 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1352-855/2014 iš ieškovo Z. Š. nepilnametės S. V. Š. išlaikymui buvo priteista po 800,00 Lt (231,70 EUR) suma, mokama kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis (b. l. 5-9). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi nutarė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodytu sprendimu nustatyta, kad teismo sprendimo priėmimo metu vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį skirta suma sudarė apie 2300-2400 Lt (666,13-695,09 EUR), iš kurių vien auklės atlyginimo apmokėjimui skirtina suma sudarė apie 405,47 EUR (b. l. 7).

Nagrinėjamoje byloje vertinant vaiko poreikiams skirtinų lėšų sumą ir ją pagrindžiančius byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad atsakovė į bylą pateikė vaiko poreikiams skirtinų lėšų lentelę, iš kurios matyti, kad S. V. išlaikymo mėnesinė suma sudaro apie 750 EUR, iš kurių maistui skiriama 105 EUR, auklės paslaugoms – 394,17 EUR, drabužiams – 50,00 EUR, higienos priemonėms, vaistams ir kosmetikai – 25 EUR, žaidimo ir ugdymo priemonėms – 15,00 EUR, ugdymo grupei – 51,3 EUR, kitiems daiktams (lovai, čiužiniui, autokėdutei), kurie bus įsigyjami metų bėgyje – 20,00 EUR, laisvalaikiui – 15,00 EUR, atostogoms – 15,00 EUR, kitoms nenumatytoms išlaidoms – 15,00 EUR, degalams – 15,00 EUR, elektros, šildymo ir kitoms buities išlaidoms – 30,00 EUR (b. l. 152). Vertinant atsakovės pateiktus duomenis, pažymėtina, kad teismo vertinimu, atsakovė į vaiko poreikių lentelę nepagrįstai įtraukė išlaidas, skirtas elektros, šildymo ir kitoms buities paslaugoms apmokėti, t. y. 30,00 EUR. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė su dukra gyvena ieškovui Z. Š. ir atsakovei S. J. dalinės nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini) (b. l. 35-36). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-07-03 sprendimu šalims išaiškinta, kad išlaidos komunalinėms ir kitoms buities paslaugoms yra susijusios su namo savininkų teisių ir pareigų įgyvendinimu ir negali būti įtrauktos į vaiko išlaikymui būtinų išlaidų sąrašą. Taip pat teismas pažymi, kad nors atsakovė ir nurodė, kad vaiko išlaikymui kitų būtinų daiktų įsigijimui per mėnesį būtina skirti 20,00 EUR sumą, tačiau byloje nėra šių daiktų įsigijimo būtinybę, ar ketinimą juos įsigyti pagrindžiančių įrodymų. Kitos vaiko poreikių lentelėje nurodytos išlaidos laikytinos pagrįstomis ir įrodytomis atsakovės į bylą pateiktais mokėjimo kvitais (b. l. 155-184). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu per mėnesį S. V. Š. išlaikymui būtina skirti apie 700,00 EUR sumą, taigi darytina išvada, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad po 2014-07-03 priimto sprendimo, vaiko poreikiams patenkinti būtina išlaikymo suma sumažėjo.

Šiuo atveju teismas atskirai įvertina ieškovo nurodytą aplinkybę, kad nuo 2016 m. rugsėjo šalių nepilnametė dukra pradės lankyti darželį, dėl ko dings būtinybė į vaiko išlaikymo sumą įtraukti užmokestį, skirtiną šalių nepilnametę dukrą prižiūrinčiai auklei. Teismas pažymi, kad byloje yra (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 2016-02-01 raštas ,,Dėl pateikto prašymo“, kuriame pažymima, kad S. V. Š. yra eilėje į (duomenys neskelbtini) ikimokyklines grupes 20 vietoje. Rašte nurodoma, kad į mokyklinio ugdymo grupę S. V. Š. bus priimta nuo šių metų rugsėjo 1-os dienos (b. l. 153). Teismo vertinimu, nors nurodyti duomenys patvirtina, kad yra galimybė, jog šalių nepilnametė dukra nuo 2016 m. rugsėjo pradžios pradės lankyti darželį, tačiau iki 2016 m. rugsėjo mėnesio, vaiko priežiūrai bus būtina auklė, be to, net ir S. V. Š. pradėjus lankyti darželį, tam tikrą lėšų sumą bus būtina skirti mokesčiui už darželį, kadangi ši suma šiuo metu nėra žinoma, teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio mažinimo klausimą, vadovaujasi byloje esančiais duomenimis ir įrodymais, kurie būtent patvirtina, kad vaiko minimalių poreikių patenkinimui būtina skirti apie 700,00 EUR išlaikymo per mėnesį sumą.

Nagrinėjamų aplinkybių kontekste teismas pažymi, kad vadovaujantis LR CPK 178 str., šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškovas teismo posėdžio metu išsakė poziciją, kad jo nepilnametės dukros išlaikymui yra pakankama 240,29 EUR per mėnesį suma. Vertinant nurodytą ieškovo teiginį pažymėtina, kad ieškovas vaiko poreikių paskaičiavimą sudarė remdamasis 2012 m. Statistikos departamento duomenimis apie vidutines vartotojo išlaidas, tenkančias didmiestyje gyvenančiam vienam namų ūkio nariui per mėnesį. Šiuo atveju teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Šiuo metu minimali mėnesinė alga sudaro 350,00 EUR. Nurodytos kasacinio teismo praktikoje formuojamos nuostatos leidžia teigti, kad nagrinėjamu atveju negali būti svarstomas mažesnės nei 350,00 EUR sumos vaiko poreikių tenkinimui skyrimas. Taip pat pažymėtina, kad ieškovo pateikti vaiko poreikių tenkinimui skirtinos sumos paskaičiavimai paremti beveik keturių metų senumo duomenimis bei sudaryti neatsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pvz. aplinkybę, kad šiuo metu vaiko priežiūrai būtina auklė, kuriai šalys privalo mokėti tam tikrą užmokestį, kuris įtrauktinas į vaiko išlaikymo sumą. Taigi ieškovo teiginiai dėl vaiko poreikiams skirtinos 240,29 EUR sumos per mėnesį bendrai iš abiejų tėvų – atmestini kaip nepagrįsti.

Ieškovas teigia, kad dukros išlaikymui gali teikti tik 60,00 EUR, kadangi iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis. Su šiuo ieškovo argumentu sutiktina tik iš dalies.

Kaip matyti iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-07-03 sprendimu nustatytų duomenų apie ieškovo turinę padėtį, ,,Z. Š. nuo 1996-11-01 dirba Lietuvos ir Australijos UAB „Organisations consulting group“ vadovu ir kaip matyti iš VSDFV duomenų paskutinius kelis metus gauna 450 Lt dydžio darbo užmokestį, atskaičius mokesčius (I t., b. l. 87-88, 125-127). Atsakovui, kaip ir ieškovei, nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo ir gręžtinio šulinio, (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 89-91). Transporto priemonių atsakovas nuosavybės teise neturi (I t., b. l. 92), tačiau nurodė, kad naudojasi įmonės, kurioje dirba ir kurios vadovu yra, transporto priemone. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-18 sprendimu c. b. Nr. N2-10411-127/2009 iš atsakovo priteistas 500 Lt išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametės dukters K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui (I t., b. l. 128-130).“ (b. l. 7).

Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje esančios pažymos apie ieškovo gaunamą darbo užmokestį, ieškovas faktiškai pajamų iš darbovietės, kurioje dirba vadovu, negauna (b. l. 14) Nurodytus duomenis taip pat patvirtina byloje esanti Sodros pažyma apie Z. Š. gaunamas pajamas (b. l. 32, 186-187). Teismui padarius užklausas apie ieškovo turimas pinigines lėšas bankuose, nustatyta, kad ieškovas pajamų jo vardu atidarytose banko sąskaitose neturi (b. l. 47-51).

Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl jo atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų jis negalėjo tinkamai vykdyti jo vadovaujamos įmonės UAB „Organisations Consulting Group" veiklos ir neteko pajamų, kadangi visą jo laiką užėmė aktyvi gynyba nuo jam pareikštų įtarimų ir pradėtų ikiteisminių tyrimų. Be to, ieškovas ieškinyje pažymėjo, kad po teismo 2014-07-03 sprendimo priėmimo Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimis ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas bendram 50 dienų terminui nuo 2014-12-03 iki 2015-01-21. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2015-01-15 nutarimu ieškovui buvo paskirta nauja kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos svetimame bute adresu (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu S(duomenys neskelbtini) ir nebendrauti su atsakove S. J.. Ieškovo teigimu, dėl išvardytų kardomųjų priemonių, ieškovo laisvė yra suvaržyta, jam kliudoma darbo reikalais laisvai išvykti į kitus miestus ir užsienį, kas kliudo jam pilnavertiškai vykdyti savo pareigas lankantis pas klientus kituose miestuose ar darant bendrovės veiklos plėtrą užsienyje.

Iš ieškovo įvardintų faktinių bylos aplinkybių ir byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovo gaunamos pajamos sumažėjo atsižvelgiant į nuostolingą ieškovo vadovaujamos įmonės veiklą. Nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jo atžvilgiu pritaikytos kardomosios priemonės tam tikra prasme riboja ieškovo teisę užsiimti darbine veikla, tačiau teismas pažymi, kad ieškovo valdoma įmonė nuostolingai veikia jau gan ilgą laikotarpį, ieškovas pats pažymėjo, kad jis turi gerą išsilavinimą, moka kelias užsienio kalbas. Ieškovas nepateikė duomenų, kad būtų stengęsis susirasti kitą darbovietę arba bandęs gauti kitų su darbo santykiais susijusių pajamų, priešingai – ieškovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad kitos darbovietės neieškojo, kadangi mano, kad jo naujas darbdavys nepriims, dėl jo atžvilgiu vykdomų ikiteisminių tyrimų. Vertinant ieškovo nurodytus teiginius, teismas pažymi, kad ieškovas, žinodamas apie pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą, privalo dėti maksimalias pastangas ir išnaudoti visas įmanomas teisėtas priemones, t. y. ieškoti kito darbo, jei verslas neduoda pajamų, esant reikalui įgyti kvalifikaciją ar atlikti kitus veiksmus, kurie jam leistų gauti pajamų, iš kurių būtų galima skirti dukrai reikalingo dydžio išlaikymą. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-02-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-71/2010). Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad pats ieškovas nebuvo pakankamai aktyvus, t. y. nesiekė surasti kitos darbovietės, kas rodo nepakankamas ieškovo pastangas pagerinti savo turtinę padėtį. Tačiau teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio sumažinimo klausimą visgi atsižvelgia į aplinkybę, kad rašytiniais įrodymais byloje patvirtinta, jog atsakovo gaunamos pajamos sumažėjo, dėl ko pablogėjo ieškovo turtinė padėtis, kas sudaro pagrindą sumažinti iš ieškovo priteistą išlaikymo sumą. Tačiau teismas pažymi, kad ieškovo nurodyta galima teikti išlaikymo suma, t. y. 60,00 EUR, neatitinka vaiko poreikiams būtinos išlaikymo sumos ir neproporcingai sumažina ieškovo pareigą prisidėti prie vaikui būtino išlaikymo mokėjimo.

Spręsdamas išlaikymo sumažinimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į atsakovės turtinę padėtį buvusią 2014-07-03 teismo sprendimo priėmimo metu ir galimą jos pasikeitimą iki ieškinio pateikimo bei bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-07-03 sprendimu konstatuota, kad atsakovė ,,nuo 2013 m. spalio mėnesio grįžo į darbą iš motinystės atostogų ir šiuo metu dirba Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja, iki 2014 m. balandžio mėnesio gaudavo apie 4700 Lt darbo užmokestį (dirbdama 4 dienas per savaitę), o šiuo metu gauna apie 5700 Lt darbo užmokestį (dirbdama pilną darbo laiką) (I t., b.l . 66-67). S. J. turi dar du jos bei jos buvusio sutuoktinio G. J. išlaikomus vaikus – G. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuri tik (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete, bei A. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 43-44, 84-86), t.y. kaip ir ieškovas šiuo metu turi išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam per mėnesį, kaip nurodė ieškovė, reikia viso skirti apie 750 Lt išlaikymui. Ieškovei, kaip ir atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo ir gręžtinio šulinio, esančių (duomenys neskelbtini), kuri yra įkeista Danske Bank A/S Lietuvos filialui užtikrinant 73853,10 eurų paskolos pagal 2011-10-18 Kredito sutartį Nr. BP32H251106864 grąžinimą, šio kredito grąžinimui ieškovė kas mėnesį turi mokėti apie 275 eurų (apie 950 Lt) dydžio įmokas (b. l. 45-53, 72-73, 93). Be to, ieškovė nuosavybės teise taip pat turi ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra 37870 Lt, bei butą, esantį (duomenys neskelbtini) kurio vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis sudaro 18162 Lt (b. l. 69-71), už kurio nuomą pagal 2012-08-01 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ieškovė gauna 100 Lt per mėnesį nuomos mokestį (b.l. 74-79). Ieškovei nuosavybės teise priklauso apie 10000 Lt vertės 2001 m. gamybos automobilis Toyota Avensis (b. l. 80-83).“ (b. l. 8).

Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės gaunamos pajamos iš darbinės veiklos (b. l. 34), taip pat turimo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto sudėtis (b. l. 35-40) iš esmės nepasikeitė, tačiau kaip matyti iš Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytų aplinkybių, ieškovės kitas nepilnametis vaikas – sūnus A. J. 2015-11-13 tapo pilnametis. Kaip paaiškino atsakovės atstovė teismo posėdžio metu, šiuo metu abu atsakovės vyresni vaikai yra pilnamečiai ir gyvena daugiausia su tėvu G. J. Rūdiškėse. Teismo vertinimu, atsakovei neturint kitų nepilnamečių vaikų, kurių išlaikymui būtina skirti dalį gaunamų pajamų, atsakovės turtinė padėtis, jai leidžia didesne dalimi prisidėti prie jos nepilnametei dukrai S. V. Š. teikiamo išlaikymo.

Atsižvelgiant į teismo išanalizuotas aplinkybes, t. y. byloje nustačius, kad ieškovo gaunamos pajamos sumažėjo nustojus gauti darbo užmokestį iš jo vadovaujamos įmonės, o atsakovės turtinė padėtis tam tikra prasme pagerėjo, kadangi atsakovė nebeturi kitų nepilnamečių vaikų, kuriems turėtų pareigą teikti išlaikymą, taip pat atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei išimtinius vaiko interesus, iš ieškovo priteistas išlaikymas gali būti sumažintas iki 175,00 Eur, kas sudaro pusę šiuo metu Lietuvoje gaunamos minimalios mėnesinės algos.

Teismas pažymi, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovas patyrė 62,00 EUR bylinėjimosi išlaidų dėl sumokėto žyminio mokesčio. Atsakovė patyrė 500 EUR advokato pagalbos išlaidų.

Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, laikytina, kad yra patenkinta 33,02 procentų ieškovo ieškinio reikalavimų (prašyta sumažinti kasmėnesinį išlaikymo dydį 171,70 EUR, sumažintina – 56,70 EUR, kas sudaro 33,02 procento). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistini 20,47 EUR, atsakovei iš ieškovo – 334,90 EUR. Atsižvelgiant į protingumo principą bei CPK 7 str. nustatytą proceso ekonomiškumo principą, reikalaujantį teismo sprendimą vykdyti per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau, tarpusavyje šalims priteistinos sumos įskaitytinos ir galutinai atsakovei iš ieškovo priteistini 314,43 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis LR CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, nagrinėjamoje byloje patirta 5,08 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Proporcingai nagrinėjamoje byloje patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, ieškovui tenka pareiga apmokėti 3,55 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Iš atsakovės kita dalis bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1,53 EUR, valstybei nepriteisiama, kadangi nurodyta suma neviršija 3,00 EUR.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-07-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1352-855/2014 dalį dėl išlaikymo nepilnametei S. V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), priteisimo ir sumažinti iš Z. Š. priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai S. V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) iki 175 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2016-05-16 iki dukra sulauks pilnametystės.

Priteisti iš ieškovo Z. Š. 314,43 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovės S. J. naudai.

Priteisti iš ieškovo Z. Š. 3,55 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.