Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, 2-1352-855/2014

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-07-03
Bylos Nr.: 2-1352-855/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-00696-2014-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Renata Volodko
Ieškovas: S. J.
Atsakovas: Z. Š.

Kategorijos

77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-1352-855/2014

Teismo proceso Nr. 2-52-3-00696-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 77.4.2, 78.2.1

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 3 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Renatai Silvanovič, dalyvaujant ieškovei S. J., ieškovės atstovui adv. Valdemarui Bužinskui, adv. padėjėjai Vaidai Genaitytei, atsakovui Z. Š., išvadą teikiančios institucijos -Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei J. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui Z. Š., išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė S. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Z. Š., prašydama nustatyti jų nepilnametės dukters S.V. Š. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui - po 1515 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad pradėję gyventi kartu su atsakovu 2012-03-12 susilaukė dukters S.V. Š., tačiau 2013 m. pavasarį jų santykiai galutinai pašlijo, atsakovas nuolat keldavo nesutarimus, barnius, netinkamai ir šiukščiai elgdavosi, nesirūpino dukterimi. Nors šiuo metu su atsakovu gyvena tame pačiame name, kurio ½ dalį įsigijo iš atsakovo, tačiau bendro ūkio neveda, kaip šeima negyvena. Ieškovė prašė nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja, kadangi ji nuolat rūpinasi dukterimi, ją prižiūri, lavina ir auklėja, vaikas labai prie motinos prisirišęs, tuo tarpu atsakovo būdas yra permainingas, jis linkęs konfliktuosi ir negalėtų užtikrinti jai saugios ir sveikos aplinkos, beveik nesirūpina dukterimi ir neįgyvendina savo pareigų vaiko atžvilgiu. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 1515 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis, kadangi vaiko poreikiai dideli, jiems patenkinti per mėnesį patiriama apie 3030 Lt išlaidų: samdomai auklei vidutiniškai sumokama apie 1400 Lt (65 Lt už darbo dieną bei po 7 Lt už papildomą valandą, kai ieškovė turi dėl sveikatos problemų važiuoti mankštintis, apsipirkti ir pan.), nes vietų artimiausiame darželyje nėra, atsakovas vengia prižiūrėti dukterį, artimai gyvenančių ir pajėgių prižiūrėti vaiką giminių ieškovė neturi; vaikas turi specialių poreikių, sveikatos problemų, yra alergiškas, serga atopiniu dermatitu, dėl to tenka skirti apie 50 Lt odos gydantiems kremams, tepalams, taip pat dar apie 350 Lt higienos priemonėms, vaistams einamosioms ligoms, skalbimo priemonėms, sauskelnėms; maistui tenka skirti apie 450 Lt, drabužiams ir avalynei – apie 277 Lt, žaidimo ir ugdymo priemonėms (knygelės, muzikos diskai, lavinamieji žaidimai, žaislai) – apie 60 Lt, laisvalaikio pramogoms (teatras, gimtadienio švenčių organizavimas) – apie 50 Lt, atostogoms – apie 83 Lt, vaiko lankomiems muzikos ir šokio užsiėmimams VšĮ „Linksmosios strazdanėlės“ – 140 Lt, kitoms nenumatytoms išlaidoms (medicininiai tyrimai, degalai, automobilio kėdutė, dviratukas ir kt.) – apie 100 Lt per mėnesį, viso – apie 3030 Lt per mėnesį, todėl pusę šių išlaikymo išlaidų turėtų padengti atsakovas. Ieškovė nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), sugrįžusi po motinystės atostogų ir dirbusį 4 dienas per savaitę, gaudavo apie (duomenys neskelbtini) Lt, o šiuo metu dirbdama visą darbo laiką gauna apie (duomenys neskelbtini) Lt atlyginimą, taip pat gauna 100 Lt pajamas už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą, nuosavybės teise turi ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau šis turtas įkeistas bankui, paskolos grąžinimui kas mėnesį ieškovė turi mokėti apie 900-1000 Lt, taip pat turi dar du nepilnamečius vaikus – G. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuriuos turi išlaikyti. Nurodė, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) Lietuvos ir Australijos UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna pajamas, turi nekilnojamojo turto, todėl lygiaverčiai turi prisidėti prie dukters išlaikymo.

Atsakovas Z. Š. su ieškiniu dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sutiko, o dalyje dėl išlaikymo priteisimo – sutiko iš dalies, nurodydamas, jog sutinka teikti ne didesnį, nei 300 Lt išlaikymą per mėnesį. Nurodė, kad pilnai išlaiko visą abiems šalims priklausantį gyvenamąjį namą (moka už visą elektrą, kurą, šiukšlių išvežimą, vandens įrangos priežiūrą, remontą, aplinkos priežiūrą ir tvarkymą), taip pat augina ekologiškas daržoves, uogas ir taip nuolat aprūpina vaiką bei pačią ieškovę sveikais maisto produktais bei prisideda prie dukters išlaikymo. Pažymėjo, kad eškovės nurodyti vaiko poreikiai bei išlaidos jiems patenkinti yra nepagrįsti įrodymais, neprotingai dideli, ir pateikdamas detalius paaiškinimus, be kita ko, pagrįstus jo atliktais ieškovės į bylą pateiktų čekių, kvitų skaičiavimais, mokslinių straipsnių dėl rekomenduojamos suvartotino kalorijų skaičiaus vaikui, tokias kalorijas suteikiančių maisto produktų kiekio, jų kainos bei kitų rodiklių matematine, ekonomine analize, nurodė, jog vaiko maistui namuose reikėtų išleisti per mėnesį apie 243 Lt, drabužiams – 38,37 Lt, higienos priemonėms, vaistams ir kosmetikai – 213,41 Lt, žaidimo ir ugdymo priemonėms – 60 Lt per mėnesį. Nurodė, jog į vaiko poreikius negali būti įtrauktos nekvalifikuotos pensinio amžiaus rusakalbės auklės išlaidos, kadangi auklė samdoma tik siekiant patenkinti pačios ieškovės asmeninius poreikius ir dėl jos patogumo, ieškovė neįrodė išlaidų auklei apmokėti dydžio, laiko, nuo kada dirba auklė, faktinio auklės dirbtų valandų skaičiaus, vaikas galėtų būti leidžiamas į darželį ar prižiūrimas ieškovės tėvų. Ieškovės nurodytos išlaidos vaiko lankomam būreliui, laisvalaikio pramogoms, atostogoms ir visiems kitiems dalykams nepagrįstos jokiais čekiais, yra nereikalingos, rodo atsakovės nesugebėjimą planuoti išlaidas. Tokiu būdu viso dukters poreikių patenkinimui per mėnesį gali būti išleidžiama ne daugiau nei 754,78 Lt. Pažymėjo, kad jo turtinė padėtis yra labai sunki, kadangi gauna tik 450 Lt dydžio darbo užmokestį dirbdamas Lietuvos ir Australijos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios veikla yra nuostolinga, iš šių lėšų ir turimų santaupų turi išsilaikyti pats, išlaikyti namą, taip pat kitą nepilnametę dukrą K. Š., kuriai priteistas 500 Lt išlaikymas per mėnesį, remti pilnametį sūnų, tuo tarpu ieškovės turtinė padėtis ir gaunamas darbo užmokestis yra žymiai geresni ir didesni, ieškovė, įgijusi iš atsakovo namo dalį, nėra pilnai atsiskaičiusi pagal sutartį.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog palaiko ieškovės ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su ja nustatymo, kadangi stebint vaiko elgesį buvo matyti, kad jis labiau prisirišęs prie motinos, ji sudariusi vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, tinkamai rūpinasi dukterimi. Dalyje dėl ieškovės reikalavimo priteisti išlaikymą vaikui nurodė, jog iš dalies palaiko ieškovės ieškinį, mano, kad ieškovė, kurios turtinė padėtis yra geresnė, turėtų daugiau prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė S. J. ir atsakovas Z. Š. yra nepilnametės S. V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (I t., b.l. 10). Kaip paaiškino šalys, nuo 2013 m. pavasario jie, nors ir gyvena tame pačiame jiems lygiomis dalimis nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau šeimyninio gyvenimo faktiškai negyvena, dėl tarpusavio konfliktų ir nesutarimų yra faktiškai išsiskyrę.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė S. J. prašė nustatyti nepilnametės dukters S.V. Š. gyvenamąją vietą su ja. Teismas tenkina šį ieškovės reikalavimą, kadangi atsakovas Z. Š. su šiuo ieškovės reikalavimu sutiko, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neprieštaravo. Be to, įvertinus šalių paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2014-04-18 išvadą (I t., b.l. 141-143), 2014-04-16 (duomenys neskelbtini) seniūnijos Buities tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 144-147), atsakovo 2013-11-20 ir 2014-05-26 skundus Vaikų teisių apsaugos skyriui (I t., b.l. 41-42173-175), 2014-05-07 Nutarimą skirti rašytinį pasižadėjimą neišvykti atsakovui ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 176), 2014-05-27 ir 2014-05-28 administracinio teisės pažeidimo protokolus (I t., b.l. 177-179), 2014-05-14 Įspėjimą dėl įstatymų neleistino ir priešingo visuomenės interesams elgesio (I t., b.l. 180), bei šiuose rašytiniuose įrodymuose esančius duomenis apie vaiko elgesį, ryšį su kiekvienu iš tėvų, amžių, apie konfliktinę situaciją, įtampą bei atmosferą ieškovės ir atsakovo namuose, atsakovo galimai naudojamą psichologinį smurtą vaiko ir ieškovės atžvilgiu, šiuo metu atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimai atsakovo padarytos nusikalstamos veikos, jo galimai padarytus administracinės teisės pažeidimus vaiko teisių srityje, veikiant priešingai vaiko interesams, piktnaudžiaujant savo valdžia (teisės į gyvenimo sąlygas, vaiko garbės ir orumo pažeidimas, pareigos prižiūrėti ir išlaikyti vaiką pažeidimas ir pan.), jam skirtus įsėjimus dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 145 str. 2 d. dėl sistemingo žmogaus bauginimo naudojant psichinę prievartą, o taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apie šiuo metu teisme nagrinėjamas administracinio teisės pažeidimo bylas dėl tėvo valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams, – teismas sprendžia, jog šiuo atveju geriausiai vaiko interesus atitiks gyvenamosios vietos su motina nustatymas.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 1515 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes atsakovas neteikia vaikui išlaikymo, o dukters poreikiams patenkinti būtina patirti apie 3030 Lt per mėnesį. Šis ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (LR CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str., LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d.). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaiką) turinys nesikeičia, kinta tik jų vykdymo sąlygos. Nepilnamečių vaikų išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (CK 3.192 str. 1 d.). Jeigu tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas pagal vieno iš tėvų, globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.). Išlaikymas taip pat priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo (CK 3.194 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra nesutarimas tiek dėl išlaikymo teikimo apsikritai, tiek dėl išlaikymo dydžio.

Dėl nepilnamečio vaiko poreikių

Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Nustatytas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Be to, vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Kitaip tariant prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str., 3.3. str.) reikalauja, kad išlaikymo dydis nebūtų ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Atsižvelgdamas į šiuos Lietuvos teismų praktikos išaiškinimus, teismas atmeta atsakovo Z. Š. argumentus, susijusius su išlaidų jo dukters S.V. Š. lankomam muzikos ir dailės būreliui, laisvalaikio, kultūrinėms pramogoms, lavinimo bei ugdymo priemonėms, atostogoms ir pan., nereikalingumu ir nepagrįstumu, nes, kaip jau buvo minėta, vaiko gyvenimas negali apsiriboti vien maitinimo, aprangos, būsto ir higienos, t.y. minimalių, gyvybiškai svarių fizinių poreikių užtikrinimu.

Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, jos pateiktų kvitų, čekių, sutarčių ir kitų rašytinių įrodymų (I t., b.l. 9, 13-38, 157, 171-172), 2012 m. gruodžio – 2014 m. kovo mėnesiais ieškovė patyrė įvairių išlaidų savo dukrai išlaikyti. Šie ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai yra svarbūs vertinant nepilnametės dukters poreikius ir nustatant jiems patenkinti būtiną pinigų sumą, juose nurodytos išlaidos, prie kurių turi prisidėti abu tėvai, didžiąja dalimi yra protingos, adekvačios ir būtinos minimaliems bei juos viršijantiems vaiko poreikiams patenkinti, tačiau jie vertintini kompleksiškai su šalių paaiškinimais ir atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais, o taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

Vertinant dabartinius nepilnametės S.V. Š. poreikius nustatyta, kad darbo dienomis, kai ieškovė dirba, vaiką prižiūri auklė, ką patvirtina ieškovės paaiškinimai, ko iš esmės neneigė atsakovas, ir ką patvirtina ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – 2013-10-14 Vaiko priežiūros paslaugų teikimo sutartis, rodanti, jog auklės paslaugomis naudojamasi nuo 2013 m. spalio mėnesio, kai ieškovė po motinystės atostogų grįžo į darbą, 2014 m. kovo mėnesio prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitai (I t., b.l. 13-14, 157). Sutartimi ieškovė su vaiką prižiūrinčia A. V. susitarė, kad vaikas prižiūrimas darbo dienomis 12 valandų nuo 6.30 val. iki 18.30 val., už šias 12 valandų, kurios objektyviai reikalingos ieškovei nuvykti ir grįžto į/iš darbą/darbo, ieškovė turi mokėti 65 Lt per dieną, t.y. apie 1365 Lt per mėnesį (65 Lt*21 d.d.), o kadangi ieškovė dėl turimų sveikatos problemų, kurias pagrindė teismui pateiktu išrašu iš medicininių dokumentų (I t., b.l. 54-55), turi po darbo mankštintis sporto klube, tenka patirti išlaidų už papildomas vaiko priežiūros valandas - šalių susitarimu mokant po 7 Lt už papildomą valandą (sutarties 3 p., 6 p.). Tokiu būdu matyti, kad vaiko priežiūros darbo dienomis paslaugoms apmokėti reikia patirti vidutiniškai apie 1400 Lt per mėnesį. Nors atsakovas Z. Š. kvestionavo ir ginčijo tokių išlaidų patyrimo faktą bei būtinumą, tačiau atsakovo išsakyti argumentai atmestini, kaip nepagrįsti. Kaip paaiškino ieškovė, vos gimus vaikui ji pateikė prašymą priimti vaiką į valstybinį darželį pagal gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)), tačiau vietų jame ieškovės vaikui nėra, taip pat ir gretimame darželyje (duomenys neskelbtini), t.y. ne pagal gyvenamąją vietą, ieškovės duomenimis vietų juo labiau nėra, nes kaip visuotinai žinoma, galimybės pateikti į darželius ne pagal gyvenamąją vietą yra minimalios, kadangi pirmenybės teisę turi toje gyvenamojoje vietoje gyvenantys vaikai, tuo tarpu privačių darželių teikiamų paslaugų kainos yra iš esmės panašios į auklės teikiamų paslaugų kainas. Ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina ir jos pateiktas (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 2014-03-27 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad dar tik gimus vaikui ieškovė pateikė prašymą dėl jo priėmimo į šios mokyklos (duomenys neskelbtini) skyriaus ikimokyklinę grupę, tačiau 2014 m. vaikas nebus priimtas dėl vietų stygiaus (I t., b.l. 156). Atsakovas, teigdamas, jog vaikas galėtų ir turėtų lankyti valstybinį darželį ir tokiu būdu būtų sumažintos vaiko priežiūros išlaidos, priešingai nei ieškovė, nepateikė jokių įrodymų, jog egzistuoja reali galimybė ir vietos kokiame nors valstybiniame vaikų darželyje jo vaikui, ir jog ieškovė nepagrįstai tokia galimybe nepasinaudojo. Taip pat byloje nėra duomenų, jog atsakovas, skirtingai nuo ieškovės, apskritai būtų dėjęs pastangas surasti dukrai vietą valstybiniame darželyje ar ieškojęs kitų ekonomiškesnių vaiko priežiūros alternatyvų, leidžiančių patirti mažiau išlaidų šiam tikslui. Ieškovė nurodė, kad likti namuose ir prižiūrėti vaiką visą darbo dieną pati negali, nes turi dirbti ir užsidirbti lėšų pragyvenimui, vaikams išlaikyti, būsto kreditui dengti ir pan., atsakovas prižiūrėti vaiką atsisako, tuo tarpu kitų artimų asmenų, kurie galėtų neatlygintinai prižiūrėti vaiką, nėra. Nors kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovo gaunamas 450 Lt dydžio darbo užmokestis, sudarantis pusę minimalios mėnesinės algos, leistų spręsti apie jo darbą ne visą darbo laiką, tačiau teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad dėl savo darbo, nenormuoto darbo laiko (tuo pačiu pripažino, jog būdamas įmonės vadovas ir vienintelis darbuotojas pats sprendžia, kiek laiko dirbti), ir didelio užimtumo tiek darbe, tiek prie namo, dirbant ūkinius darbus, jis negali prižiūrėti vaiką darbo dienomis, taip pat laisvu nuo darbo metu, vakarais, pabrėžė, jog tokio pobūdžio paslaugų neatlygintinai teikti nenori. Tokiu būdu matyti, kad atsakovas negali ir/ar nenori pats prisidėti prie išlaidų vaiko priežiūrai darbo dienomis mažinimo. Atsakovo argumentas, jog vaiką galėtų prižiūrėti ieškovės tėvai, atmestinas, kadangi rūpintis vaiku, jį prižiūrėti, auginti, auklėti ir įgyvendinti kitas pareigas vaiko atžvilgiu privalo tėvai, vaiko seneliai tokių imperatyvių pareigų neturi ir negali būti teismo įpareigojami tą daryti, ieškovė paaiškino, kad jos tėvai gyvena toli, (duomenys neskelbtini) rajone, dėl turimų darbų ir sveikatos būklės negali visą laiką prižiūrėti vaiką. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovės nurodytos apie 1400 Lt išlaidos vaiko priežiūrai darbo dienomis per mėnesį bent jau šiuo metu, kol vaikas dar yra mažametis ir nėra objektyvios galimybės jį leisti į valstybinį darželį, yra būtinos bei pagrįstos.

Kaip matyti iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, S.V. Š. nuo 2013-11-16 kartą per savaitę lankė muzikos, dailės ir judesio užsiėmimus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, už kuriuos buvo mokama po 99 Lt per mėnesį, o nuo 2014-01-06 ir iki šiol kartą per savaitę lanko 1,5 val. trukmės muzikos, dailės ir judesio užsiėmimus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, už kuriuos mokama po 140 Lt per mėnesį (I t., b.l. 15-18, 24, 38). Nors atsakovas ginčijo būrelio lankymo tikslingumą, tačiau teismo nuomone, šios ieškovės patiriamos išlaidos yra protingos ir būtinos vaiko vystimuisi, lavinimui, fiziniam ir socialiniam ugdymui, nes kaip jau buvo minėta, vaikio poreikiai ir atitinkamai išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu - visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų sąlygas fiziškai, protiškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

Nors ieškovė nurodė, kad vaiko maitinimui per mėnesį turi būti skiriama apie 450 Lt, o drabužiams ir avalynei – apie 270-300 Lt, tačiau iš pačios ieškovės pateiktų čekių ir kvitų, jos paaiškinimų matyti, kad nupirktas maistas dėl jo nupirkto kiekio ir pobūdžio objektyviai galėjo būti ir buvo vartojamas ne tik betarpiškai nepilnametės S.V. Š., bet ir pačios ieškovės, taip pat pas ją tuo laikotarpiu periodiškai buvusių kitų dviejų jos vaikų, juo labiau, kad pateiktuose čekiuose ir kvituose figūruoja maisto produktai, kurių objektyviai negali vartoti tokio amžiaus vaikas (kava, šprotai, alyvuogės, silkių filė, vytinta dešra, žuvų ikrai ir pan.). Be to, kaip paaiškino atsakovas ir kaip iš esmės neneigė ieškovė, vasaros sezono metu vaiko vartojamos daržovės, vaisiai ir uogos, užaugintos paties atsakovo Z. Š., ieškovės S. J. tėvų ir pan., todėl išlaidos vaiko maitinimui yra mažesnės. Drabužiai ir avalynė vaikui nėra perkami kiekvieną mėnesį, atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dalis drabužių vaikui buvo ir yra gaunama iš kitų asmenų (ieškovės pažįstamų, draugų ir pan.), t.y. nėra įsigyjama už pinigus, ieškovė iš esmės neneigė šios aplinkybės. Tokiu būdu atsižvelgiant į ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, atsakovo paaiškinimus dėl rekomenduojamo ir objektyviai galimo suvartoti vaiko maisto kiekio, įvertinus vaiko amžių, laikytina kad protingos išlaidos vaiko maistui per mėnesį sudarytų apie 300 Lt, o avalynei ir drabužiams – apie 100-150 Lt per mėnesį.

Vadovaudamasis šalių paaiškinimais ir ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, o taip pat protingumo principu, teismas sprendžia, jog vaiko laisvalaikiui, švietimui, žaislams, pramogoms, atostogoms ir kitoms papildomoms išlaidoms per mėnesį (automobilio degalams vaikui vežioti, dokumentams tvarkyti ir pan.) vidutiniškai galėtų būti skiriama iki 200 Lt.

Kaip matyti iš VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2014-02-26 išrašo iš medicininių dokumentų, nuo 3 mėn. S.V. Š. diagnozuotas persistuojančios eigos atopinis dermatitas su dažnais paūmėjimais, ji gydyta alergologų skyriuje, jai rekomenduoti atitinkami odos emolientai, tepalai ir kremai (b.l. 11-12). Ieškovės paaiškinimai ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog diagnozuotam atopiniam dermatitui gydyti ieškovė pirko atitinkamus kremus, tepalus ir kitas vaistines medžiagas, be to vaikui sergant peršalimo ir kitomis įprastomis tokio amžiaus vaikams ligomis, būtini kiti vaistai, kaip ir higienos priemonės (sauskelnės, skalbimo priemonės ir pan.). Teismas, vadovaudamasis protingumo principu, sprendžia, jog šiems poreikiams patenkinti per mėnesį galėtų būti išleidžiama vidutiniškai iki 150 Lt, kadangi gydomieji kremai ir tepalai, tam tikros higienos priemonės (šampūnas, vaikiški skalbimo milteliai ir pan.) paprastai suvartojami tik per pakankamai ilgą laiko tarpą, vaikas yra tokio amžiaus (šiuo metu - (duomenys neskelbtini)), kad, kaip patvirtino pati ieškovė, jau pradedama atsisakyti nuolatinio sauskelnių vartojimo ir netrukus jų visai bus atsisakyta, dėl ko higienos išlaidos ženkliai sumažėjo, lyginant su išlaidomis vaikui tik gimus.

Vertinant nepilnamečio vaiko poreikiui atsižvelgtina ir į išlaidas vaiko teisei į gyvenamąjį būstą užtikrinti, kurias, kaip neneigė ieškovė, šiuo metu patiria išimtinai atsakovas Z. Š. (I t., b.l. 105-118), ir kurios apima išlaidas elektros energijai, patalpų šildymui, šiukšlių išvežimui ir atitinkamai vaikui sudarytų apie 100-120 Lt. Šios išlaidos, susijusios su ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, kuriame faktiškai gyvena nepilnametis vaikas, išlaikymu, būtinų paslaugų namui užtikrinimu, vertintinos kaip būtinos, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į būstą, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas. Teismas neįtraukia atsakovo nurodytų išlaidų vejos įrengimui, laistymui, sėkloms, daržovių auginimo priemonėms, nes atitinkamai sumažintos išlaidos vaiko maitinimui išaugintomis daržovėmis ir vaisiais, tuo tarpu išlaidos šildymo, vandens įrenginių priežiūrai ir pan. turi tektų betarpiškai tokių įrenginių savininkams (gyvenamojo namo bendraturčiams), nes susijusios su jų nuosavybės teisių ir pareigų įgyvendinimu.

Tokiu būdu matyti, kad nepilnametės S.V. Š. būtiniems poreikiams, apimantiems tiek minimalius maitinimo, aprangos, būsto užtikrinimo, gydymo, dienos priežiūros, tiek būtinus vaiko lavinimo, vystimosi, socializacijos, pažinimo, laisvalaikio, poilsio ir kitus poreikius, patenkinti per mėnesį turi būti skiriama vidutiniškai apie 2300-2400 Lt dydžio suma. Kadangi vien išlaidos auklės teikiamoms vaiko priežiūros paslaugoms apmokėti per mėnesį siekia 1400 Lt, likusi suma – apie 900-1000 Lt kitiems vaiko poreikiams patenkinti šiuo atveju laikytina protinga, būtina ir optimalia, juo labiau atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktiką, kurioje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti, pripažįstamas vienos minimalios mėnesinės algos (šiuo metu – 1000 Lt) dydžio išlaikymas.

Dėl tėvų turtinės padėties

Išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan., o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Vertinant atsakovo turtinę padėtį nustatyta, kad Z. Š. nuo 1996-11-01 dirba Lietuvos ir Australijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir kaip matyti iš VSDFV duomenų paskutinius kelis metus gauna 450 Lt dydžio darbo užmokestį, atskaičius mokesčius (I t., b.l. 87-88, 125-127). Atsakovui, kaip ir ieškovei, nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo ir gręžtinio šulinio, esančių (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 89-91). Transporto priemonių atsakovas nuosavybės teise neturi (I t., b.l. 92), tačiau nurodė, kad naudojasi įmonės, kurioje dirba ir kurios vadovu yra, transporto priemone. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-18 sprendimu c.b. Nr. N2-10411-127/2009 iš atsakovo priteistas 500 Lt išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametės dukters K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui (I t., b.l. 128-130).

Nors atsakovas nurodė, kad galėtų teikti dukrai S.V. Š. ne didesnį, nei 350 Lt išlaikymą, tačiau teismas, paskirstydamas vaiko išlaikymo pareigą tarp tėvų proporcingai jų turtinei padėčiai, negali sutikti su tokiu atsakovo reikalavimu ir sprendžia, jog atsakovas turėtų ir galėtų teikti didesnį išlaikymą.

Viena vertus, atsakovas pripažino, kad gaunamas darbo užmokestis nėra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, jis gyvena iš santaupų, gautų pardavus ieškovei dalį minėto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Kita vertus, aplinkybė, jog turtas buvo parduotas dar 2011-10-28 pirkimo – pardavimo sutartimi, kaip nurodė atsakovas, už 325000 Lt, kurių didžiąją dalį jis grąžino bankui, dengdamas paimtą paskolą, o likusius apie 50000 Lt išleido gyvenamojo namo įrengimui, išlaikymui ir pan., kelia abejonių dėl to, ar gaunamas minimalus darbo užmokestis bei iš turto pardavimo gautos lėšos iš tikrųjų yra vienintelės atsakovo pajamos. Atsakovo teiginiai apie tai, jog ieškovė dar nėra pilnai atsiskaičiusi už nupirktą turtą atmestini, kaip nepagrįsti ir paneigtini 2012-01-09 Vilniaus m. (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarės R. V. liudijimu apie tai, kad S. J. visiškai atsiskaitė su Z. Š. pagal minėtą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, išduotas paties Z. Š. 2012-01-09 pareiškimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-12-02 Danske bank A/S Lietuvos filialo mokėjimo nurodymu bei pranešimu (I t., b.l. 170).

Antra, abejones dėl tikros atsakovo, kaip jie teigia, gaunančio tik pusę minimalių mėnesinių pajamų, turtinės padėties, kelia ir ta paties atsakovo nurodyta aplinkybė, jog priteistą 500 Lt išlaikymą kitam savo nepilnamečiam vaikui - K. Š. jis moka geranoriškai, t.y. išlaikymas nuo pat 2009 m., kai buvo priteistas, nėra iš jo išieškomas priverstinai antstolio. Taip pat ir teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje bei įpareigojus atsakovą teikti dukrai S.V. Š. 600 Lt išlaikymą per mėnesį, atsakovas tokį išlaikymą faktiškai moka, ko neneigė ir ieškovė. Ieškovas taip pat paaiškino, kad tuo metu, kai dar gyveno kartu su ieškove S. J., t.y. 2011-2012 m., šeimai skirdavo kas mėnesį 1000-2000 Lt maistui, drabužiams ir kitiems poreikiams tenkinti, nors kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tuo metu dirbo toje pačioje darbovietėje ir gaudavo tokį pat, kaip dabar, darbo užmokestį ar ne didesnę, nei minimalus, darbo užmokestį.

Šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog jeigu atsakovas gautų, kaip jie akcentuoja, tik (duomenys neskelbtini) Lt darbo užmokestį per mėnesį, iš jo jis niekaip negalėtų teikti šiuo metu nustatyto išlaikymo dviem nepilnamečiams vaikams, pats išsilaikyti, apmokėti, kaip jis teigia apie 1400 Lt išlaidų gyvenamajam namui išlaikyti ir pan. Tokiu būdu atsakovo gaunamo darbo užmokesčio dydis negali būti teismo vertinamas kaip savaime įrodantis sunkią atsakovo turtinę padėtį ir galimybių prisidėti prie dukters S.V. Š. išlaikymo didesne pinigų suma, nei jis nurodo, nebuvimą. Teismas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, bet kokios abejonės dėl tėvo (motinos) turtinės padėties turi būti vertintinos nepilnamečio vaiko interesų naudai (LAT 2003 m. spalio 29 d. nutartis c.b. E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis c.b. B. M. v. Z. M., bylos Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis c.b. A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004 ir kt.). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas turi laikyti, kad turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (LAT 2004 m. balandžio 19 d. nutartis c.b. D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Pažymėtina ir tai, jog atsakovas yra pakankamai jaunas, darbingas, sveikas, sveikatos problemų, neleidžiančių jam dirbti ar ribojančių darbo galimybes, neturi, turi tris (duomenys neskelbtini) išsilavinimus (duomenys neskelbtini) srityje, įgytus Lietuvoje ir užsienyje, ką nurodė teismo posėdžio metu, todėl teismas sprendžia, jog jis objektyviai gali ir privalo susirasti savo amžių, turimą išsilavinimą ir profesines galimybes atitinkantį darbą, užtikrinantį pakankamas pajamas savo nepilnamečiam vaikui išlaikyti ir nustatytiems vaiko poreikiams tenkinti, neapsiribojant šiuo metu dirbamu darbu jo paties nuo pat 1996 m. vadovaujamoje įmonėje, kurioje yra tik vienas darbuotojas – jis pats ir už kurį, kaip jis nurodo, gauna tik 450 Lt dydžio darbo užmokestį. Teismas pažymi, jog teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad pajamų negavimas ar minimalios gaunamos pajamos, tėvui (motinai) esant sveikam ir darbingam, negali pateisinti pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nes rūpestingas tėvas gali ir privalo susirasti savo amžių ir profesines galimybes atitinkantį darbą bei vykdyti imperatyvią pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Vertinant ieškovės S. J. turtinę padėtį nustatyta, kad ji nuo 2013 m. spalio mėnesio grįžo į darbą iš motinystės atostogų ir šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), iki 2014 m. balandžio mėnesio gaudavo apie 4700 Lt darbo užmokestį (dirbdama 4 dienas per savaitę), o šiuo metu gauna apie 5700 Lt darbo užmokestį (dirbdama pilną darbo laiką) (I t., b.l. 66-67). S. J. turi dar du jos bei jos buvusio sutuoktinio G. J. išlaikomus vaikus – G. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuri tik 2014-03-27 tapo pilnamete, bei A. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 43-44, 84-86), t.y. kaip ir ieškovas šiuo metu turi išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam per mėnesį, kaip nurodė ieškovė, reikia viso skirti apie 750 Lt išlaikymui. Ieškovei, kaip ir atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo ir gręžtinio šulinio, esančių (duomenys neskelbtini), kuri yra įkeista Danske Bank A/S Lietuvos filialui užtikrinant 73853,10 eurų paskolos pagal 2011-10-18 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimą, šio kredito grąžinimui ieškovė kas mėnesį turi mokėti apie 275 eurų (apie 950 Lt) dydžio įmokas (b.l. 45-53, 72-73, 93). Be to, ieškovė nuosavybės teise taip pat turi ½ dalį žemės sklypo, esančio Trakų (duomenys neskelbtini), kurio vertė VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra 37870 Lt, bei butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis sudaro 18162 Lt (b.l. 69-71), už kurio nuomą pagal 2012-08-01 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ieškovė gauna 100 Lt per mėnesį nuomos mokestį (b.l. 74-79). Ieškovei nuosavybės teise priklauso apie 10000 Lt vertės 2001 m. gamybos automobilis (duomenys neskelbtini) (b.l. 80-83).

Taigi, apibendrinant ginčo šalių turtinę padėtį ir vertinant, ar šiuo atveju egzistuoja pagrindas nukrypti nuo CK 3.156 str. 1 d. įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, t.y. lygių dalių išlaikymo prievolėje, matyti, kad: viena vertus, tiek ieškovė, tiek atsakovas yra pakankamai jauni, darbingi, rimtų sveikatos problemų, kurios neleistų dirbi ir užsidirbti neturi; be jų bendro vaiko S.V. Š., abu turi išlaikyti dar po vieną nepilnametį vaiką; nuosavybės teise turi po ½ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo ir gręžinio, esančių (duomenys neskelbtini); kita vertus, nors ieškovė turi kreditorinį įsipareigojimą hipotekos kreditoriui, tačiau jos gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos yra ženkliai didesnės nei atsakovo oficialioje darbovietėje gaunamos ir galimai papildomos jo nenurodytos pajamos, leidžiančios jam vykdyti aukščiau nurodytas su nepilnamečių vaikų ir turto išlaikymu susijusias prievoles; kitas ieškovės nepilnametis vaikas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, t.y. po metų sulauks pilnametystės, tuo tarpu atsakovo kitas išlaikomas vaikas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus; be bendro su atsakovu turto, ieškovė dar nuosavybės teise turi kito nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, gauna iš turto pajamų, todėl teismas sprendžia, jog ieškovė turi daugiau prisidėti prie dukters S.V. Š. išlaikymo, t.y. egzistuoja pagrindas kiek nukrypti nuo CK 3.156 str. 1 d. įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, priteisiant iš atsakovo 800 Lt vaiko išlaikymui (kas sudaro apie 34 procentus vaiko išlaikymui reikalingų lėšų) bei laikant, kad likusia dalimi prie vaiko poreikių tenkinimo turėtų prisidėti ieškovė. Dar labiau nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo prievolėje principo ir priteisti iš atsakovo mažesnį išlaikymą, teismas šiuo atveju, atsižvelgdamas į abejones dėl atsakovo tikrosios turtinės padėties, bei argumentus dėl pareigos susirasti atitinkamą darbą ir pajamas buvimo, nemato pagrindo, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisingumo ir sąžiningumo, prioritetinio vaikų interesų užtikrinimo principai, atsirastų pagrindas išlaikymo neteikiančiai šaliai/jį teikiančiai tik dalinai piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir išlaikymą teikiančios šalies, šiuo atveju ieškovės interesai, nes jai tenka didesnė ne tik turtinių pareigų vaikui bet ir neturtinių pareigų ir teisių auginant, auklėjant, ugdant, prižiūrint mažametę dukrą interesus, vykdymo našta.

Teismas priteisia išlaikymą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka bei paskiriant jo tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę S. J., kadangi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir nuo ieškinio pateikimo dienos ieškovas buvo įpareigotas teikti vaikui laikiną išlaikymą, tuo tarpu sprendimas, kuriame nustatytas galutinis išlaikymo dydis, yra skubiai vykdytinas net jame neįsiteisėjus, nepriklausomai nuo to, ar bus apskųstas instancine tvarka.

Teismas pažymi, kad jo nustatytas išlaikymo vaikui dydis gali būti negalutinis, kadangi šalių dukra S.V. Š. yra mažametė, šiuo metu nustatyti jos poreikiai, jiems patenkinti būtina pinigų suma, o taip pat vieno ar abiejų tėvų turtinė padėtis, bėgant laikui, gali pasikeisti, kas suteikia teisę, atsiradus CK 3.201 str. pagrindams, kreiptis į teismą dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (sumažinimo ar padidinimo).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio (b.l. 2, 65), patyrė 1800 Lt išlaidų advokato bei advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti bei 41,31 Lt išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu byloje (II t., b.l. 1-5), kurios priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų CPK 79 str., 88 str. prasme. Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos su ja nustatymo, iš atsakovo ieškovei priteistinas jos sumokėtas už šį reikalavimą 144 Lt žyminis mokestis. Nors teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra apskųsta apeliacine tvarka pačios ieškovės, tačiau nutartimi ginčijamas ne pats laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo klausimas, o laikino išlaikymo dydis, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės patirtos išlaidos antstolei, susijusios su teismo nutarties vykdymu bet kuriuo atveju būtų neišvengiamos, tad iš atsakovo priteistinos ieškovei ir 41,31 Lt išlaidos. Kadangi ieškovės ieškinys dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo patenkintas iš dalies, iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai priteistina 288 Lt žyminio mokesčio, o taip pat 18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 80 str., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.), viso – 306 Lt. Kadangi teismas patenkino apie 52 procentus ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo, o taip pat visą reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos su ja nustatymo, teismas priteisia iš atsakovo ieškovei 1000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas patyrė 400 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalba surašant atsiliepimą ir atskirąjį skundą (b.l. 131). Kadangi, kaip minėta, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priimta patenkinus iš dalies atsakovo atskirąjį skundą, šiuo metu yra apskųsta ir atskirasis skundas dar neišnagrinėtas, teismas pilnai patenkino ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iš dalies (apie 52 procentus) patenkino reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, iš ieškovės kiek įmanoma proporcingai atmestiems reikalavimams ieškovui priteistina 150 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str. str., 279 str., 301 str., 307 str., teismas

nusprendė:

I. S. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovui Z. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės S. V. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su motina – ieškove S. J..

Priteisti iš atsakovo Z. Š. išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. V. Š. po 800 Lt (aštuonis šimtus litų) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. 2014 m. liepos 3 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) paskirti vaiko motiną S. J..

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo Z. Š. ieškovei S. J. 1185,31 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis litus 31 centą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės S. J. atsakovui Z. Š. 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Z. Š. į valstybės biudžetą 306 Lt (tris šimtus šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo nukreipti skubiai vykdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą

Teisėja Renata Volodko