- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-27
- Bylos Nr.
- 2S-2459-661/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00696-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- Z. Š.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui Z. Š., išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė S. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Z. Š., išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, prašydama: nustatyti nepilnametės dukters S.V. Š. gyvenamąją vietą su ieškove; iš atsakovo priteisti dukters išlaikymui po 1515 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-04-03 nutartimi buvo iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nutarta įpareigoti atsakovą Z. Š. mokėti laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai S. V. Š. periodinėmis išmokomis po 800 Lt kas mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Šalies argumentai
Atsakovas Z. Š. pateikė atskirtąjį skundą dėl šios teismo nutarties, kuriuo prašė nutartį pakeisti ir nepilnametės dukters išlaikymui priteisti periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi atsakovo Z. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-04-03 nutarties tenkino iš dalies ir pakeitė nutartį, įpareigojo atsakovą mokėti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. V. Š. periodinėmis išmokomis po 600 Lt kas mėnesį iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Teismas nurodė, jog kaip matyti iš atsakovo pateiktų ir byloje esančių rašytinių įrodymų, Z. Š. dirba Lietuvos ir Australijos UAB „Organisations consulting group“, jo gaunamo darbo užmokesčio suma sudaro 455 Lt atskaičius mokesčius, jis yra vienintelis šios įmonės darbuotojas, o kaip rodo pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, įmonės pardavimo pajamos 2014 m. sudarė tik 3350 Lt, įmonė nuo metų pradžios patyrė 799 Lt nuostolį, 2013 m. taip pat patyrė 776 Lt nuostolį, kas paneigia teismo nutartyje nurodytą argumentą apie ieškovo, kaip įmonės vadovo, galimybes spręsti dėl didesnio darbo užmokesčio nustatymo ir mokėjimo. Be to, atsakovo pateikti duomenys rodo jo patiriamas išlaidas gyvenamajam būstui, kuriame gyvena ir ieškovė su nepilnamečiais vaikais, išlaikyti, atsakovas turi dar vieną išlaikytinį – nepilnametę dukrą K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai teismo sprendimu iš atsakovo priteistas 500 Lt išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, o ši aplinkybė nebuvo žinoma ir teismo įvertinta sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, jog nustatytas įpareigojimas atsakovui mokėti po 800 Lt nepilnametės S.V. Š. išlaikymui objektyviai neatitiktų proporcingumo ir protingumo principų. Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių keistina, įpareigojant atsakovą mokėti dukters po 600 Lt per mėnesį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-04-23 nutartį ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-04-03 nutartį. Nurodo, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, turintis ne vieną, tame tarpe ir užsienyje įgytą, aukštąjį išsilavinimą asmuo, todėl manytina, kad jis būdamas atsakingas tėvas bei sąmoningas pilietis, turėtų dėti visas pastangas bei gerinti savo turtinę padėtį, o tuo pačiu ir teikti reikiamą išlaikymą savo vaikui, kad kuo geriau būtų patenkinti jo interesai bei užtikrintas pilnavertis vystymasis. Be to, apliantės manymu, išlaikytinio turėjimas neturėtų būti laikomas pateisinama priežastimi skirti mažiau lėšų kito išlaikytinio poreikiams, netgi sprendžiant klausimą dėl laikinio išlaikymo. Atsakovas turėtų vykdyti savo kaip tėvo pareigas visiems vaikams, tame tarpe ir S. V. Š., bei turėtų dėti visas pastangas, kad užtikrintų visų savo vaikų poreikių patenkinimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog šalių ginčas jau yra išspręstas - Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 3 d. sprendimu ieškovės S. J. ieškinį atsakovui Z. Š., išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, tenkino iš dalies bei: 1) nustatė nepilnametės S. V. Š. gyvenamąją vietą su motina – ieškove S. J.; 2) priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. V. Š. po 800 Lt (aštuonis šimtus litų) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. 2014 m. liepos 3 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) paskyrė vaiko motiną S. J.. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo nukreipė skubiai vykdyti.
Nors pirmosios instancijos teismo sprendimas neįsiteisėjęs, tačiau šalių ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių jau yra išspręstas, t.y. laikinųjų apsaugos taikymo ar panaikinimo klausimas tapo nebeaktualus, kadangi teismas sprendimu priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. V. Š. po 800 Lt (aštuonis šimtus litų) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. 2014 m. liepos 3 d. iki vaiko pilnametystės bei sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo nukreipė skubiai vykdyti. Dėl šios priežasties yra pagrindas konstatuoti, jog nebeliko apeliacijos objekto ir šiuo metu prarado aktualumą bei teisiškai nereikšmingas tapo ieškovės atskirojo skundo nagrinėjimas. Esant tokioms aplinkybėms, pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką apeliacinis procesas, nelikus apeliacijos objekto, nutrauktinas (CPK 3 str. 6 d., 315 str. 2 d. 3 p., 5 d. ir 338 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartis c.b. Nr. 2-1228/2009 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį procesą pagal ieškovės S. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutarties nutraukti.