Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-11 · Civilinė byla Nr. 2A-2857-661/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-11
Bylos Nr.
2A-2857-661/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Barkauskas (pran.), Andrutė Kalinauskienė, Rita Kisielienė
Ieškovas
S. J.
Atsakovas
Z. Š.
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2857-661/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00696-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 121.14.;121.18.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2014 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Ritos Kisielienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. J. ir atsakovo Z. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui Z. Š., išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė nustatyti jų nepilnametės dukters S.V. Š. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui - po 1515 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Atsakovas Z. Š. su ieškiniu dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sutiko, o dalyje dėl išlaikymo priteisimo – sutiko iš dalies, nurodydamas, jog sutinka teikti ne didesnį, nei 300 Lt išlaikymą per mėnesį. Nurodė, kad pilnai išlaiko visą abiems šalims priklausantį gyvenamąjį namą (moka už visą elektrą, kurą, šiukšlių išvežimą, vandens įrangos priežiūrą, remontą, aplinkos priežiūrą ir tvarkymą), taip pat augina ekologiškas daržoves, uogas ir taip nuolat aprūpina vaiką bei pačią ieškovę sveikais maisto produktais bei prisideda prie dukters išlaikymo. Pažymėjo, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai bei išlaidos jiems patenkinti yra nepagrįsti įrodymais, neprotingai dideli.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog iš dalies palaiko ieškovės ieškinį, mano, kad ieškovė, kurios turtinė padėtis yra geresnė, turėtų daugiau prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 3 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies bei nusprendė: nustatyti nepilnametės S. V. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2012-03-12) gyvenamąją vietą su motina – ieškove S. J.. Priteisti iš atsakovo Z. Š. išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. V. Š. po 800 Lt (aštuonis šimtus litų) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. 2014 m. liepos 3 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) paskirti vaiko motiną S. J.. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Teismas konstatavo, kad vertinant šalių turtinę padėtį egzistuoja pagrindas nukrypti nuo CK 3.156 str. 1 d. įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, t.y. lygių dalių išlaikymo prievolėje, nes ieškovė ir atsakovas yra pakankamai jauni, darbingi, rimtų sveikatos problemų, kurios neleistų dirbi ir užsidirbti neturi; be jų bendro vaiko S.V. Š., abu turi išlaikyti dar po vieną nepilnametį vaiką; nuosavybės teise turi po ½ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo ir gręžinio, esančių S.B. J. g. 2, D. R. k. Vilniaus r.; nors ieškovė turi kreditorinį įsipareigojimą hipotekos kreditoriui, tačiau jos gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos yra ženkliai didesnės nei atsakovo oficialioje darbovietėje gaunamos ir galimai papildomos jo nenurodytos pajamos, leidžiančios jam vykdyti aukščiau nurodytas su nepilnamečių vaikų ir turto išlaikymu susijusias prievoles; kitas ieškovės nepilnametis vaikas yra 17 metų amžiaus, t.y. po metų sulauks pilnametystės, tuo tarpu atsakovo kitas išlaikomas vaikas yra 8 metų amžiaus; be bendro su atsakovu turto, ieškovė dar nuosavybės teise turi kito nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, gauna iš turto pajamų, todėl teismas sprendė, jog ieškovė turi daugiau prisidėti prie dukters S.V. Š. išlaikymo, t.y. egzistuoja pagrindas kiek nukrypti nuo CK 3.156 str. 1 d. įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, priteisiant iš atsakovo 800 Lt vaiko išlaikymui (kas sudaro apie 34 procentus vaiko išlaikymui reikalingų lėšų) bei laikant, kad likusia dalimi prie vaiko poreikių tenkinimo turėtų prisidėti ieškovė.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė S. J. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalį (b.t. II., b.l. 21), kurioje iš atsakovo Z. Š. priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui S. V. Š. po 800 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės ir priteisti iš atsakovo Z. Š. išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. V. Š. po 1515 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t.y. nuo 2014-03-05, iki vaiko pilnametystės. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) teismas neteisingai nustatė vaiko poreikius. Ieškovės nurodyta suma, kurią ji skiria dukros išlaikymui, t.y. 3 030 Lt, yra ir protinga ir pagrįsta. Per mėnesį dukters maisto poreikiams išleidžiama vidutiniškai 450 Lt. Ieškovė pateikė išlaidų dukros išlaikymui pagrįstumą ir nurodė, kad drabužiams ir avalynei vidutiniškai tenka skirti apie 270 Lt, higienos priemonėms - 400 Lt, ugdymo grupei - 140 Lt, žaidimo ir ugdymo priemonėms, kitiems daiktams pirkti, laisvalaikio pramogoms, atostogoms bei kitoms nenumatytoms išlaidos bendrai sudėjus, per mėnesį sudaro apie 393 Lt, t.y. viso apie 1 653 Lt, o pridėjus išlaidas auklei, susidaro 3 030 Lt.

2) dukrai nuo 3 mėnesių amžiaus buvo diagnozuotas diseminuotas atopinis dermatitas. Šią aplinkybę ieškovė patvirtino bylos nagrinėjimo metu bei teismui pateikti medicininiai dokumentai.

3) teismas nepagrįstai pasirėmė atsakovo Z. Š. paaiškinimais, pavyzdžiui, kad pakankamos išlaido maistui būtų 240 Lt, o pavyzdžiui, higienos priemonėms - 213 Lt, pagrįstais neaiškiais paskaičiavimais apie suvartojamo maisto kilogramus bei mokslininkių rekomendacijomis, kiek kalorijų turėtų suvartoti vyras ir moteris nuo 19 metų amžiaus.

4) Ieškinyje ieškovė buvo nurodžiusi, jog žaidimo ir ugdymo priemonėms, kitiems daiktams pirkti, laisvalaikio pramogoms, atostogoms bei kitoms nenumatytoms išlaidoms bendrai sudėjus, per mėnesį tenka skirti apie 393 Lt. Ieškovė šias išlaidas pagrindė.

5) teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į specialiuosius vaiko poreikius dėl sveikatos būklės bei į tai, jog vaikas yra augantis, todėl kai kurios išlaidos ateityje tik augs.

6) teismas, vertindamas ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, neatsižvelgė į visas aplinkybes. Atsakovas buvo nurodęs, jog jam nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis nekilnojamojo turto esančio S. B. J. g. 2, Sudervės k., Vilniaus r., nuosavybės teise registruotų transporto priemonių neturi, bet naudojasi įmonės transporto priemone. Taip pat buvo nurodęs, jog jo gaunamas darbo užmokestis nėra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, jis gyvena iš santaupų, gautų pardavus ieškovei dalį nekilnojamojo turto, esančio S. B. J. g. 2, Sudervės k., Vilniaus r. Taip pat moka išlaikymą kitam nepilnamečiam vaikui po 500 Lt per mėnesį, bei patiria apie 1 400 Lt išlaidų gyvenamajam namui išlaikyti ir pan. Tačiau, iš atsakovo pateiktų dokumentų ir paaiškinimų, galima daryti išvadą, jog atsakovas niekaip neįrodė savo turimų pajamų. Priešingai, atsakovas bylos nagrinėjimo metu klaidino teismą, tuo labiau, jog ir atsakovo patiriamos išlaidos su gaunamomis pajamomis nesutampa.

7) teismas nevertino, jog nors ieškovės dukrai yra 18 metų, o sūnui 16 metų, tačiau jie abu lanko mokyklą, todėl bet kokiu atveju, ieškovė turi pareigą išlaikyti abu savo vyresniuosius vaikus. Vaikams tapus studentais, juos taip pat reikės remti finansiškai, mokėti už mokslą.

Atsakovas Z. Š. pateikė apeliacinį skundą (b.t. II., b.l. 30), kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos sprendimą – sumažinti iš atsakovo Z. Š. priteistą išlaikymą dukrai S. V. Š. iki 300 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės. Atsakovas nurodė:

1) teismas nepagrįstai pripažino, kad išlaidos auklei (po vidutiniškai 1400 Lt / mėn.) yra būtinos ir įtrauktinos į vaiko poreikių sąrašą;

2) teismas neatsižvelgė į tai, jog jei ieškovė negavo dukrai vietos vaikų darželyje šiuo metu, nereiškia, kad tokia vieta neatsiras (neatsilaisvins) rudenį ar kiek vėliau;

3) teismas išlaikymą priteisė iki vaiko pilnametystės, nors akivaizdu, jog dukrai auklės (priežiūros) iki 18 metų tikrai nereikės;

4) nepagrįsta teismo išvada, jog dukros laisvalaikiui, švietimui, žaislams, pramogoms, atostogoms, ir pan. per mėnesį reikalinga 200 Lt suma. Tokių išlaidų pagrindimui ieškovė nepateikė įrodymų (kvitų, sąskaitų ir kt.), o teismo taikomu protingumo kriterijumi negali būti pateisinamas pareigos įrodyti ieškinio reikalavimus buvimas;

5) negalima sutikti su teismo išvada, kad dukrai tenkanti išlaidų elektrai, patalpų šildymui ir šiukšlių išvežimui suma sudaro apie 100 - 120 Lt, kadangi: išlaidos šiukšlių išvežimui per mėnesį sudaro bendrą 20 Lt, elektros energijai - vidutiniškai apie 170 Lt, tad nepilnamečiam vaikui tenkanti proporcinga dalis sudarytų maždaug tik trečdalį sumos.

6) nors atsakovas neneigia, jog vaiko visapusiškam vystymuisi vaikas gali lankyti įvairius užsiėmimus, kurių metu lavinami vaiko gebėjimai, tačiau teismas nepagrįstai į vaiko poreikius įtraukė 140 Lt kas mėnesį sumą, nors tokios sumos ieškovė nepagrindė realiai patirtomis išlaidomis.

7) teismas abejoja atsakovo pajamų dydžiu, tačiau įrodymų, kad atsakovo pajamos būtų didesnės - byloje nesurinkta. Teismo išvadas apie galimas didesnes pajamas paneigia bendrovės Lietuvos ir Australijos BĮ UAB „Organisation Consulting group“ finansiniai dokumentai, iš kurių akivaizdžiai matyti, jog bendrovė veikia nuostolingai, t.y. atsakovas net ir būdamas bendrovės vadovu, objektyviai neturi galimybių sau išsimokėti didesnio atlygio, nes to neleidžia bendrovės gaunamos pajamos;

8) iš namo pardavimo gautos ir turėtos santaupos jau yra pasibaigusios, dėl ko atsakovas nebeišgali teikti nei išlaikymo dukrai K. Š., nei S. V. Š.;

Ieškovė pateikė atsiliepimą (b.t. II., b.l. 37) į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė iš esmės rėmėsi savo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliaciniai skundai netenkintini, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, pagrįstai tenkino iš dalies ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo.

Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos. Pažymėtina tai, kad minimalaus išlaikymo dydžio nenustatymas nelaikytinas įstatymo spraga.

Vaikui priteisiamas išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinės padėtis. Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatytas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006); tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. P. v. Š. P., bylos Nr. 3K-3-513/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. A. P., Nr. 3K-3-491/2013).

Dėl išlaidų vaiko poreikiams

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog teismas tyrė ieškovės ir atsakovo pateiktus įrodymus bei argumentus. Teismas, priimdamas sprendimą, taip pat atsižvelgė ir į ieškovės pateiktą išlaidų dukrai pagrindimą bei į šalių finansines galimybes teikti išlaikymą dukrai. Kolegija nesutinka su ieškovės ir atsakovo argumentais, jog teismas buvo neobjektyvus spręsdamas nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą. Sprendžiant tokio pobūdžio bylas iš esmės yra vadovaujamasi protingumo ir teisingumo kriterijais ir ieškoma vaiko poreikių ir tėvų finansinių galimybių balanso.

Teismas, vertindamas vaiko priežiūrą darbo dienomis, pagrįstai paslaugas įvertino 1400 Lt per mėnesį. Kolegija sutinka su teismo pozicija, jog atsakovo Z. Š. prieštaravimas tokių išlaidų būtinumui yra nepagrįstas. Juo labiau, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog dukra nebuvo priimta į valstybinį darželį pagal gyvenamąją vietą (Buivydiškėse) dėl vietų stygiaus. Ieškovės nurodytas aplinkybes įrodo byloje pateiktas Buivydiškių pagrindinės mokyklos 2014-03-27 raštas Nr. S-28, iš kurio matyti, kad dar tik gimus vaikui ieškovė pateikė prašymą dėl jo priėmimo į šios mokyklos Sudervės skyriaus ikimokyklinę grupę, tačiau 2014 m. vaikas nebus priimtas dėl vietų stygiaus (I t., b.l. 156). Kita vertus byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų dėjęs pastangas surasti kitų ekonomiškesnių vaiko priežiūros alternatyvų, leidžiančių patirti mažiau išlaidų šiam tikslui.

Kolegija nesutinka su atsakovo argumentu, kad teismas nepagrindė išlaidų skirtų šalių dukros lavinimui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad S.V. Š. nuo 2013-11-16 kartą per savaitę lankė muzikos, dailės ir judesio užsiėmimus VšĮ „Pasakų vaikai“, už kuriuos buvo mokama po 99 Lt per mėnesį, o nuo 2014-01-06 ir iki šiol kartą per savaitę lanko 1,5 val. trukmės muzikos, dailės ir judesio užsiėmimus VšĮ „Linksmosios strazdanėlės“, už kuriuos mokama po 140 Lt per mėnesį (I t., b.l. 15-18, 24, 38). Šios ieškovės patiriamos išlaidos yra protingos ir būtinos vaiko vystymuisi, lavinimui, fiziniam ir socialiniam ugdymui. Atsižvelgiant į šalių paaiškinimais ir ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, o taip pat protingumo principu, teismas pagrįstai sprendė, jog vaiko laisvalaikiui, švietimui, žaislams, pramogoms, atostogoms ir kitoms papildomoms išlaidoms per mėnesį (automobilio degalams vaikui vežioti, dokumentams tvarkyti ir pan.) vidutiniškai galėtų būti skiriama iki 200 Lt. Atitinkamai teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi pagrįstai sprendė jog higienos poreikiams patenkinti ir vaistams per mėnesį galėtų būti išleidžiama vidutiniškai iki 150 Lt.

Nors ieškovė nurodė, kad vaiko maitinimui per mėnesį turi būti skiriama apie 450 Lt, o drabužiams ir avalynei – apie 270-300 Lt, tačiau pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tokio amžiaus vaiko poreikius pagrįstai sprendė išlaidos vaiko maistui per mėnesį sudarytų apie 300 Lt, o avalynei ir drabužiams – apie 100-150 Lt per mėnesį. Atitinkamai teismas pagrindė ir motyvavo išlaidas elektros energijai, patalpų šildymui, šiukšlių išvežimui, kurios sudarytų apie 100-120 Lt.

Dėl tėvų turtinės padėties

Aiškindamas ir taikydamas CK 3.192 str. 2 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006). Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas bei turimą turtą. Byloje atsakovas įrodinėjo, kad gauna 450 Lt dydžio darbo užmokestį, t.y., sudarantį pusę minimalios mėnesinės algos. Tačiau teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad dėl savo darbo, nenormuoto darbo laiko, tuo pačiu pripažino, jog būdamas įmonės vadovas ir vienintelis darbuotojas pats sprendžia, kiek laiko dirbti, ir didelio užimtumo tiek darbe, tiek prie namo, dirbant ūkinius darbus, jis negali prižiūrėti vaiką darbo dienomis, taip pat laisvu nuo darbo metu, vakarais, pabrėžė, jog tokio pobūdžio paslaugų neatlygintinai teikti nenori. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas negali ir/ar nenori pats prisidėti prie išlaidų vaiko priežiūrai darbo dienomis mažinimo.

Teismas įvertino ir pagrindė abiejų tėvų turtinę padėtį ir pagrįstai sprendė, kad jeigu atsakovas gautų, kaip jis akcentuoja, tik 450 Lt darbo užmokestį per mėnesį, iš jo jis niekaip negalėtų teikti šiuo metu nustatyto išlaikymo dviem nepilnamečiams vaikams, pats išsilaikyti, apmokėti, kaip jis teigia apie 1400 Lt išlaidų gyvenamajam namui išlaikyti ir pan. Tokiu būdu atsakovo gaunamo darbo užmokesčio dydis negali būti teismo vertinamas kaip savaime įrodantis sunkią atsakovo turtinę padėtį ir galimybių prisidėti prie dukters S.V. Š. išlaikymo didesne pinigų suma, nei jis nurodo, nebuvimą. Be to, atsakovas yra pakankamai jaunas, darbingas, sveikas, sveikatos problemų, neleidžiančių jam dirbti ar ribojančių darbo galimybes, neturi, turi tris aukštuosius išsilavinimus ekonomikos srityje, įgytus Lietuvoje ir užsienyje, ką nurodė teismo posėdžio metu, todėl teismas sprendžia, jog jis objektyviai gali ir privalo susirasti savo amžių, turimą išsilavinimą ir profesines galimybes atitinkantį darbą, užtikrinantį pakankamas pajamas savo nepilnamečiam vaikui išlaikyti ir nustatytiems vaiko poreikiams tenkinti. Teismas taip pat įvertino ieškovės S. J. turtinę padėtį ir nustatė, kad ji nuo 2013 m. spalio mėnesio grįžo į darbą iš motinystės atostogų ir šiuo metu dirba Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja, iki 2014 m. balandžio mėnesio gaudavo apie 4700 Lt darbo užmokestį (dirbdama 4 dienas per savaitę), o šiuo metu gauna apie 5700 Lt darbo užmokestį (dirbdama pilną darbo laiką) (I t., b.l. 66-67).

Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteisiamą nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, tinkamai taikė nustatytoms faktinėms aplinkybėms CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalies ir 3.194 straipsnio 3 dalies normas, teismo išvada atitinka kasacinio teismo praktiką, todėl apeliacinių skundų argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo pakeisti skundžiamą teismo sprendimą.

S. J. prašo priteisti iš apelianto 400 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apelianto skundas atmetamas, todėl vadovaujantis CPK 93 str., 98 str. ieškovei už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei S. J. iš atsakovo Z. Š. 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrutė KalinauskienėRita Kisielienė