Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja),

nuteistajam A. M. (A. M.) ir jo gynėjui advokatui Alfredui Sokolovskiui (Alfred Sokolovski),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. M.:

pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis) bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis) bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. M. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis) bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. J. atstovo advokato Vladimiro Buslovičiaus civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir V. J. iš A. M. priteista 102,26 EUR turtinei žalai ir 2 500 EUR neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo šių sumų, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. M. atstovo advokato Vladimiro Buslovičiaus civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir I. M. iš A. M. priteista 1 000 EUR neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo šios sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir priteista jai iš A. M. 221,84 EUR turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš A. M. 343,46 EUR turtinei žalai atlyginti.

Iš A. M. nukentėjusiosios I. M. naudai priteista 350 EUR turėtų išlaidų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiųjų atstovo, paslaugoms apmokėti.

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas yra atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus bei įvertintus įrodymus, patikrinusi nuteistojo A. M. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs pagrįstai A. M. pripažino kaltu dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta tinkama, padarytos nusikalstamos veikos ir asmens pavojingumą atitinkanti bausmė ir įpareigojimai, kurie nėra per griežti ar nepagrįstai ribojantys A. M. laisvę bei pagrįstai iš dalies tenkinti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai. Šiose dalyse skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir nekeistinas, todėl nuteistojo apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalies

8. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

10. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Nurodoma, kad I. M. būdama neblaivi išprovokavo tarp jų konfliktą, o žodinio konflikto metu su I. M. ir V. J. apeliantas taip pat buvo sužalotas ir nukentėjo, nors, kaip teismo posėdžio metu teigė V. J., nei ji, nei jos dukra jo nepuolė ir nemušė. Be kita ko, apelianto manymu, I. M. galimai kelius nusibrozdino griūdama, pažymima, kad įvykio metu, nors neva buvo sužalota, atsisakė greitosios pagalbos ir nevyko į ligoninę, o kviesdama policijos pareigūnus nurodė, jog kviečia policiją, nes neva apeliantas sumušė vaiką. Taip pat keliamos abejonės liudytojos A. P. parodymais.

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad skundžiamas nuosprendis, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl A. M. kaltės padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytą veiką, nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo normų reikalavimų, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, vertindamas įrodymus laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų – įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam iš įrodymų, nesuteikė išskirtinės reikšmės, ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę.

12. Nukentėjusioji I. M. įvykio vietoje atliktos apklausos metu nurodė, kad A. M., atvykęs su jų sūnumi M., pradėjo žodiškai konfliktuoti, vėliau sugriebė už plaukų ir nusitempė į laiptinę, laiptais žemyn (1 t., b. l. 15-18). Papildomos apklausos, vykusios 2023 m. liepos 17 d., metu nukentėjusioji paaiškino įvykio aplinkybes ir papildomai nurodė, kad konflikto pradžioje A. M. jai sudavė ne mažiau kaip tris kartus į pakaušį su plastikiniu, 1,5 l talpos, mineralinio vandens buteliu, kuriame buvo likę pusė vandens – A. M. atliekant šiuos veiksmus, iš butelio išsiliejo vanduo. Jam stovint priešais I. M., šis ją sugriebė iš priekio už drabužių ir ištempė iš buto į laiptinę. Būnant laiptinėje, A. M. sugriebė rankomis už plaukų, pargriovė, nutempė laiptais žemyn. Ištempęs į laiptinę, I. M. apeliantas mušė – jai gulint laiptinėje ant grindų, A. M. mušė ją kumščiais į įvairias vietas ne mažiau kaip tris ar keturis kartus (1 t., b. l. 38-39). Teisiamojo posėdžio, vykusio 2023 m. spalio 25 d., metu nukentėjusioji I. M. parodė, A. M. pradėjo ją tampyti po kambarį, pravardžiuoti, mama norėjo ją apginti. Vėliau ją uždarė virtuvėje, ji iškvietė policiją, pasakė, kad ją muša vyras. Kažkaip atidarė virtuvės duris, A. M. norėjo išeiti. Jis paėmė ją už plaukų, laiptinėje prie buto durų pastūmė, ji nukrito nugara laiptinės aikštelėje, norėjo įsikabinti į turėklus ir susižeidė pirštą. Laiptinėje, kai ji gulėjo, jai kumščiais buvo suduoti smūgiai į ranką, dešinį petį. Kiek smūgių buvo suduota, neprisimena. A. M. ištempė ją laiptais už gobtuvo ir plaukų į lauką, ji tuo metu buvo atsisukusi priekine kūno dalimi į laiptus, lauke tampė už plaukų ir ji susidraskė kelius ant asfalto. Tai matė vyras su šunimi, kurio paprašė iškviesti policiją. Policija buvo kviesta kelis kartus (2 t., b. l. 49-59).

13. Kaip matoma iš aptartų nukentėjusiosios I. M. parodymų, tiek po aptariamo įvykio, tiek ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, ji nuosekliai teigė, kad A. M. ją ištempė į laiptinę, jai gulint ant grindų sudavė ne mažiau kaip tris smūgius, o sugriebęs už plaukų pargriovė ir nutempė už plaukų laiptais žemyn. Pažymėtina, jog ir I. M. mama V. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jos dukrą A. M. tampė už plaukų, mušė ir stūmė ją už buto durų, stumdė lauke, matė, kad dukros kojų keliai buvo sužaloti (2 t., b. l. 49-59). Be kita ko, liudytoja A. P. patvirtino, kad įvykio dieną I. M. verkdama beldėsi į jos buto duris nudraskytais keliais (2 t., b. l. 141-151). Nors A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad jokių veiksmų, galėjusių sukelti skausmą, nukentėjusiosios I. M. atžvilgiu nenaudojo, tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pats A. M. pripažino nukentėjusiąją tampęs už plaukų – tai patvirtina liudytojo S. V. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, jog klausė vyro, kodėl I. M. tempė už plaukų, ir jis sakė, kad tam, jog atsikabintų nuo jo (2 t., b. l. 141-151).

14. Baudžiamojoje byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 9 d. specialisto išvada Nr. G1366/2023(01) patvirtina faktą, kad I. M. buvo padarytos poodinės kraujosruvos nugaroje, rankose bei dešinėje kojoje, odos nubrozdinimai nugaroje ir kojose. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiumi, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2023 m. gegužės 6 d., neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kumščiais, spardant, tiek suduodant smūgius kietais bukais daiktais ar nukentėjusiajai pačiai griūnant ir kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiumi. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, jie galėjo būti padaryti mažiausiai dvylika trauminių poveikių, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 34–36). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia specialisto išvadų visuma, sužalojimų kiekis patvirtina nukentėjusiajai I. M. padarytų sužalojimų pobūdį, jų atsiradimą nukentėjusiosios, o ne nuteistojo A. M. nurodytomis aplinkybėmis.

15. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. nurodo, kad konflikto, kurį, jo nurodymu, išprovokavo I. M. būdama neblaivi, metu jis taip pat buvo sužalotas ir nukentėjo, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir I. M. pripažinta įtariamąja. Vis tik, atkreiptinas dėmesys, kad šis ikiteisminis tyrimas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimu buvo nutrauktas, konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių. Taip pat, nutarime padaryta išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nepatvirtina I. M. tiesioginės tyčios sužaloti A. M. – ji jokių neteisėtų, tyčinių smurtinių veiksmų A. M. atžvilgiu neatliko, priešingai, gynėsi, kai A. M. ją sugriebęs už plaukų tempė laiptinėje, kai prieš tai I. M. bandė ginti savo mamą V. J. A. M. išstūmus ją iš buto, išmetus jos daiktus (2 t., b. l. 119-123). Pastebėtina, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, iš aptariamo ikiteisminio tyrimo medžiagos, buvo pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 9 d. specialisto išvados Nr. G1368/2023(01) kopija, kurioje nurodyta, jog A. M. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; mažai tikėtina, kad jam padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais, spardant ar griuvimo metu (2 t., b. l. 91-93). Įvertinus nurodytus duomenis, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad įvykio metu ir nuteistojo A. M. sveikata buvo nežymiai sutrikdyta. Vis tik, kaip jau pažymėta, į šias aplinkybes buvo atsižvelgta įsiteisėjusiame prokurorės 2023 m. lapkričio 20 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodant, kad I. M. veiksmai buvo gynybiniai, o palyginus trauminių poveikių skaičių (A. M. – mažiausiai du, I. M. – mažiausiai dvylika), galima daryti išvadą, kad ši apelianto versija yra nelogiška ir nepagrįsta, nes tuo atveju, jei jis būtų gynęsis, tikėtina, jog tiek daug sužalojimų I. M. atžvilgiu, šiuos palyginus su padarytais sužalojimais A. M., nebūtų konstatuota. Be to, nors nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja nukentėjusiosios I. M. neblaivumą įvykio metu, tačiau pažymėtina, jog, viena vertus, asmens neblaivumo faktas pats savaime nesudaro pagrindo apskritai nesiremti tokio asmens duotais parodymais, o kita vertus, šioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, kad nukentėjusiosios I. M. sveikatos būklė po įvykio atliktos apklausos metu buvo tokia, kuri trukdė jai duoti parodymus apie prieš ją padaryto nusikaltimo aplinkybes.

16. Pažymėtini ir daugkartiniai skambučiai į Bendrąjį pagalbos centrą – baudžiamosios bylos medžiagoje esančiame 2023 m. liepos 30 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo peržiūrėti trys įrašai į Bendrąjį pagalbos centrą: 1) garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini)), skambučio pradžia 2023 m. gegužės 6 d., laikas 15:59:56“, trukmė 27 sek. – užfiksuoti nukentėjusiosios I. M. žodžiai „vyras atėjo“, girdima, kaip ji iš kažko reikalauja atidaryti duris, o taip pat ir konflikto triukšmas; 2) garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini)), skambučio pradžia 2023 m. gegužės 6 d., laikas 15:56:44“, trukmė 01 min. 51 sek. – įraše užfiksuota, kaip nukentėjusioji I. M. šaukdama prašo, kuo greičiau iškviesti policiją, verkia, niekaip negali pasakyti adreso, tik maldauja, kuo greičiau iškviesti policiją, sakydama, kad vaikas bus sumuštas, be to, fone girdisi, kad verkia vaikas; 3) garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini)), skambučio pradžia 2023 m. gegužės 6 d., laikas 15:56:11“, trukmė 57 sek. – įraše užfiksuotas vyro balsas „kažkoks tai muštinis įvyko, išbėgo moteriškė iš buto, sumušta“ (1 t., b. l. 108–109). Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į pirmąjį bei antrąjį įrašus – šie patvirtina, kad įvykio dieną I. M. ne kartą skambino į Bendrąjį pagalbos centrą prašydama pagalbos, be to, antrajame įraše girdisi nukentėjusiosios I. M. prašymai atidaryti duris, o tai patvirtina nukentėjusiosios teisiamajame posėdyje duotus parodymus, kad ji buvo uždaryta virtuvėje, kurioje būnant ir kvietė policiją. Nurodytina ir tai, jog bendruoju pagalbos numeriu skambino ir nepristatęs vyras, pažymėdamas, jog iš buto išbėgo būtent sumušta moteris – šios aplinkybės sutampa su nukentėjusiosios I. M. parodymais, kad jai būnant ištemptai į lauką, tai matė vyras su šunimi, kurio paprašė iškviesti policiją. Nors nuteistojo A. M. manymu, keista yra tai, jog I. M. kvietė policiją teigdama, kad apeliantas sumušė vaiką, tačiau apeliacinės instancijos teismas apkreipia dėmesį, jog iš antrojo skambučio įrašo į Bendrąjį pagalbos centrą girdima, kad nukentėjusioji nurodo galimybę dėl vaiko sumušimo ateityje, bet ne faktą, jog taip įvyko. Be to, nukentėjusioji I. M. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad policiją kvietė dėl to, jog ją sumušė vyras A. M. – tokios aplinkybės užfiksuotos ir Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (2 t., b. l. 81–82), ir liudytojų S. V. (2 t., b. l. 142), A. P. (2 t., b. l. 99) parodymuose bei kituose ikiteisminio tyrimo dokumentuose.

17. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įvykio dieną buvo gautas dar vienas kvietimas – 2023 m. gegužės 6 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad 2023 m. gegužės 6 d. 15.58 val., adresu (duomenys neskelbtini), I. M. kaimynė A. P. (pastaba – A. P.) kvietė greitąją medicinos pagalbą, nes jos kaimynė šaukėsi pagalbos buvusiam vyrui ją sumušus (2 t., b. l. 81–82). Šias aplinkybes liudytoja A. P. patvirtino ir duodama parodymus pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 141-151), tačiau nuteistojo A. M. teigimu, šie parodymai yra prieštaringi ir jai tikėti negalima – ji nebuvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, be to, buvo nurodyta, jog nenustatyta daugiau jokių liudytojų. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiais apelianto argumentais, pažymi, kad nuteistasis A. M. teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog kaimynė, gyvenanti priešais, kažkiek matė įvykį, o I. M. išbėgo iš buto ir prašė kaimynės, kurios durys buvo priešais, pagalbos, be to, vėliau pats jos paklausė, ar iškvietė policiją (2 t., b. l. 52). Taigi pats nuteistasis A. M. nurodė, kad įvykio liudytojų buvo. Be to, vien tai, kad liudytoja A. P. nebuvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nedaro jos parodymų nepatikimais, nedraudžia ją apklausti pirmosios instancijos teisme, juo labiau vertinti, kad ikiteisminio tyrimo metu ji nieko nematė. Pastaroji aplinkybė apeliaciniame skunde yra deklaratyvi, tokie liudytojos parodymai niekur nefiksuoti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati liudytoja teisme prisiekė ir buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teismas šios liudytojos suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatė.

18. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde kelią klausimą, kodėl I. M. atsisakė greitosios pagalbos ir nevyko į ligoninę, nors, jos pačios teigimu, buvo sužalota. Vis tik, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad asmuo, prieš kurį buvo smurtauta, ne visada iškart gali pajusti pasekmes ir ne kiekvienu atveju, kai jam sukeliamas skausmas, turi likti aiškiai matomi sužalojimai. Atitinkamai pažymėtina, kad, priešingai apelianto tvirtinimui, atsisakymas vykti į ligoninę nepaneigia fakto, kad smurtas buvo pavartotas ir taip sukeltas fizinis skausmas, ypač kai tokias aplinkybes patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 9 d. specialisto išvada Nr. G1366/2023(01).

19. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nuteistojo A. M. nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis A. M., savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Skundo motyvai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias visų faktinių bylos aplinkybių, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. M. veiksmuose yra visi būtini BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Apeliacinės instancijos teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, ir neįžvelgia pagrindo A. M. išteisinti dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

Dėl BK 138 straipsnio 1 dalies

20. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo jį išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nurodo, kad būtent V. J. su I. M. išprovokavo konfliktą jį puldamos, o didelių abejonių kelia ir nesutampantys V. J., taip pat ir A. P. parodymai. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, nurodo, kad tokie nuteistojo A. M. apeliacinio skundo argumentai prieštarauja baudžiamosios bylos medžiagai.

21. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių – regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo netekimo ar kito sunkaus suluošinimo, susirgimo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba didelės dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimo, arba nepataisomai subjauroto nukentėjusio asmens kūno. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

22. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusioji V. J. viso proceso metu teigė, kad A. M. ją laiptinėje pastūmė ir ji nugriuvo ant laiptų smarkiai susimušdama dešiniąją pėdą. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. J. parodė, kad laiptinėje A. M. ją paėmė už atlapų ir smarkiai pastūmė, dėl ko ji nugriuvo ant laiptų ant dešiniojo šono ir smarkiai susimušė dešinės kojos pėdą (1 t., b. l. 54). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji V. J. nurodė, kad A. M. jos dukrai beveik tuščiu 1,5 l talpos buteliu trenkė į viršutinę galvos dalį ne mažiau kaip tris kartus, o laiptinėje, norėdama apginti I. M., ji priėjo prie A. M., jam iš nugaros, tačiau tuo metu jis atsisuko į ją, V. J., sugriebė savo rankomis labai stipriai už džemperio priekio ir labai stipriai pastūmė žemyn – ji nugriuvo ant laiptų, ant dešiniojo šono, ir taip stipriai susimušė dešinės kojos pėdą (1 t., b. l. 74-75). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji V. J. pažymėjo, kad A. M. paėmė butelį ir pradėjo mušti I. M., o jai atėjus, pradėjo ir ją mušti buteliu per galvą, pylė vandenį, ji buvo visa šlapia, todėl nusiėmė sportbatį, jos kojinė buvo šlapia. A. M. išmetė šį sportbatį, striukę į lauką, o vėliau ir nukentėjusiąją V. J. paėmęs už atlapų iš buto – ji nukrito ant laiptų (2 t., b. l. 49-59). Aplinkybę, kad nuteistasis A. M. paėmė nukentėjusiosios V. J. batus, striukę ir juos išmetė, paskui ir ją pačią, t. y. V. J., išmetė iš buto, patvirtina ir nukentėjusiosios I. M. parodymai teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 49-59).

23. Nuteistojo A. M. teigimu, nukentėjusiosios V. J. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nurodant, kas įvyko jai nukritus ant laiptų, skiriasi. Su šiuo apelianto argumentu sutiktina, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. J. nurodė, kad po kritimo ant laiptų ji nubėgo pas kaimynę, o teisiamojo posėdžio metu nurodė nušliaužusi iki lauko durų. Vis tik, šie neatitikimai dėl įvykių eigos nėra esminiai, nukentėjusioji dėl smurtavimo jos atžvilgiu išliko nuosekli. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant klausimą, kieno duoti parodymai turi būti pripažinti įrodymais, o kurie parodymai turi būti atmesti, pirmiausia atsižvelgiama į tų parodymų nuoseklumą ir į tai, ar tie parodymai atitinka kitais įrodymais nustatytas bylos aplinkybes. Kaip matyti iš teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir darydamas išvadas, rėmėsi ta nukentėjusiosios parodymų dalimi, kuri patvirtinama ir kitais byloje surinktais įrodymais.

24. Nukentėjusioji I. M. patvirtino nemačiusi, kaip nuteistasis A. M. smurtavo prieš jos mamą, tačiau šias aplinkybės nurodė mačiusi kaimynė A. P.. A. M. ginčija liudytojos A. P. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, nurodo, kad šie nesutampa su V. J. ir I. M. parodymais, be to, liudytoja po įvykių tvirtino nieko nemačiusi. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiuo apeliacinio skundo argumentu, nurodo, kad, kaip jau buvo minėta, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog A. P. nukentėjusiosios I. M. prašymu skambino pagalbos numeriu (2 t., b. l. 81–82). Teisiamojo posėdžio, vykusio 2023 m. lapkričio 20 d., metu, liudytoja A. P. parodė, kad įvykio dieną I. M. verkdama beldėsi į jos buto duris nudraskytais keliais ir prašė kviesti policiją, nes A. M. tuoj jas užmuš. Kol kvietė policiją, buvo laiptinėje ir matė, kaip A. M. ištempė V. J. už pečių iš buto, iš nugaros nustūmė nuo laiptų, sakydamas, kad ji daugiau čia nesirodytų. Ji nukrito kojomis žemyn ir skundėsi, kad jai labai skauda koją (2 t., b. l. 99-100). Atsižvelgiant į nurodytą, matoma, kad liudytoja A. P. įvykio metu buvo laiptinėje, nes į ją kreipėsi nukentėjusioji I. M. – tuo metu, kai kvietė policiją, liudytoja matė, kaip A. M. nustūmė nuo laiptų V. J.. Be kita ko, ir pats apeliantas teisminio nagrinėjimo metu pažymėjo, jog kaimynė kažkiek matė įvykį, o tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paneigia tiek abejones dėl A. P. parodymų patikimumo, tiek leidžia pagrįstai teigti, jog liudytoja galėjo ir matė nuteistojo A. M. atliktus veiksmus prieš nukentėjusiąją V. J..

25. Baudžiamosios bylos medžiagoje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 9 d. specialisto išvada Nr. G1364/2023(01) patvirtina tai, kad V. J. padaryti sužalojimai yra kvalifikuojami nesunku sveikatos sutrikdymu. Šioje specialisto išvadoje pažymėta, jog V. J. padarytos poodinės kraujosruvos nugaroje, rankose bei kojose, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje, dešinio kulnakaulio lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kumščiais, spardant, tiek suduodant smūgius kietais bukais daiktais ar nukentėjusiajai pačiai griūnant ir kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiumi (1 t., b. l. 69–71). Taigi specialisto išvada iš esmės patvirtina, kad nukentėjusioji V. J. galėjo aprašytus su sužalojimus patirti griūdama, t. y. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Be kita ko, pareigūnas, teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju, S. V. patvirtino, kad nukentėjusioji V. J. skundėsi kojos skausmais (2 t., b. l. 143).

26. Iš 2023 m. gegužės 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji V. J. pateikė VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Ambulatorinio apsilankymo aprašymo kopiją, kurioje užfiksuota, jog ji į ligoninę atvyko 2023 m. gegužės 6 d. 17.45 val. dėl pėdos skausmo. Traumos pobūdis: sužalojo kitas asmuo. Traumos mechanizmas: buka jėga. Išvada: dešinio kulnakaulio skeveldrinis sąnarinis lūžis su lūžgalių poslinkiu iki ~ 5 mm (1 t., b. l. 62–65). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji kreipėsi į gydymo įstaigą kiek greičiau nei per dvi valandas nuo užfiksuotų įvykių, kai tuo tarpu įvykio vietoje dar dirbo pareigūnai (baudžiamosios bylos duomenimis, pareigūnai G. A. ir S. V. išvyko tik 19.00 val. (1 t. b. l. 11)), sutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nukentėjusioji negaišdama laiko išvyko su tikslu, kad jai būtų suteikta reikiama medicininė pagalba. Nors nuteistasis išreiškia abejones dėl to, kad nukentėjusioji V. J. atsisakė vykti į ligoninę su į įvykio vietą atvykusiais greitosios medicinos pagalbos darbuotojais, kurie norėjo nukentėjusiąją vežti į ligoninę, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai nerodo, jog nukentėjusioji nebuvo patyrusi sužalojimų ar jai buvo nebūtina medicinos pagalba.

27. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. akcentuoja aplinkybę, kad įvykio metu nukentėjusioji V. J. buvo neblaivi. Pastebėtina, kad neginčijamų duomenų, kurie patvirtintų užfiksuotą nukentėjusiosios V. J. neblaivumą, baudžiamojoje byloje nėra – pati nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme nurodė, kad pareigūnas davė jai pūsti į alkotesterį, bet nepavyko, ji nežino, kaip tai reikia daryti (2 t., b. l. 54). Nepaisant to, kaip matoma iš parodymų visumos, įvykio vietoje dirbę pareigūnai nurodė, kad nuo nukentėjusiosios V. J. sklido stiprus alkoholio kvapas, ji atsisakė pasitikrinti blaivumą. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nepatvirtina, jog tokia nukentėjusiosios V. J. būsena turėjo įtakos nuteistojo A. M. neteisėtų veiksmų prieš ją atlikimu. Sutinkamai su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiosios V. J. sveikatos sutrikdymą sąlygojo ne jos galimas apsvaigimas nuo alkoholinių gėrimų, o apelianto aktyvūs veiksmai – stiprus pastūmimas.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logišką įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl apelianto padarytos nusikalstamos veikos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas pripažįstant A. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus aptartus įrodymus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad A. M. kaltei dėl jam inkriminuoto nusikaltimo patvirtinti duomenų pakanka ir jo veika, atsižvelgiant į padarinius, teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

29. Apeliaciniu skundu prašoma priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui – nuteistąjį A. M. išteisinti. Pažymėtina, kad tokiu atveju yra apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinių skundų ribos, todėl BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi: ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant kaltinamųjų nusikalstamas veikas, paskiriant jiems bausmes, ar nepadaryta BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-33-458/2020, 7 punktas).

30. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

31. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. M. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Be to, teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, A. M. asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

32. Kaip matoma iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad A. M. padarė du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, pažymėjo, jog viena nusikalstama veika padaryta prieš sutuoktinę, kita – prieš sutuoktinės motiną, abiem nukentėjusiosioms padaryti sveikatos sutrikdymai, o padaryta žala nėra atlyginta. Be to, nenustatytos A. M. atsakomybę sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis teisiamas antrą kartą (praeityje vieną kartą teistas už analogišką nusikalstamą veiką prieš tą patį asmenį – savo sutuoktinę I. M., teistumas neišnykęs ir nepanaikintas), baustas administracine tvarka. Taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, įvertino, kad jis nuo 2020 m. sausio 7 d. nedirba, nuo 2023 m. kovo 20 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kad tarp jo ir I. M. šiuo metu vyksta skyrybų procesas.

33. Įvertinęs nurodytąsias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. M. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą parinko švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos terminą nustatant vieneriems metams šešiems mėnesiams, o už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – laisvės apribojimą vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino ir paskyrė galutinę subendrintą dvejų metų laisvės apribojimo bausmę, nustatant įpareigojimus: 1) visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 2) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis); 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

34. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui aktualias aplinkybes ir pagrįstai bei motyvuotai nuteistajam A. M. paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, tinkamai individualizuotas, adekvačias padarytiems nesunkiems nusikaltimams, jo asmenybei ir turtinei padėčiai, bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos ar per švelnios, bei jas tinkamai subendrino nuteistajam palankesniu, dalinio bausmių sudėjimo, būdu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodo visiškai jokių, tuo labiau naujų ar išimtinai ypatingų aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs ir kurių pagrindu nuteistajam paskirta už kiekvieną nusikalstamą veiką ar subendrinta bausmė turėtų būti švelninama.

Dėl byloje pareikštų civilinių ieškinių

35. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

36. Skundžiamu nuosprendžiu yra visiškai patenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 221,84 EUR turtinės žalos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, priteisimo (1 t., b. l. 82-86) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys dėl 343,46 EUR turtinės žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiajai I. M. išmokėtų išmokų už turėtą nedarbingumą, atlyginimo (1 t., b. l. 94-99). Taip pat, iš dalies patenkinti nukentėjusiosios V. J. atstovo advokato civilinis ieškinys jai priteisiant 102,26 EUR turtinei žalai ir 2 500 EUR neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo šių sumų, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, bei nukentėjusiosios I. M. atstovo advokato civilinis ieškinys jai priteisiant iš A. M. 1 000 EUR neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo šios sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusiųjų atstovo advokato civiliniai ieškiniai nėra įrodyti, taigi turėtų būti atmesti, tačiau dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinių ieškinių jokių reikalavimų nereiškia. Vis tik, atsižvelgusi į plačiausias apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako dėl visų, t. y. keturių, civilinių ieškinių.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

37. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). CK 6.290 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6.290 straipsnio 3 dalis).

38. Nustatyta, kad dėl nuteistojo A. M. veiksmų nukentėjusioji V. J. patyrė sužalojimus, dėl kurių buvo gydoma sveikatos priežiūros įstaigoje Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžeto lėšomis – Vilniaus teritorinė ligonių kasa kartu su civiliniu ieškiniu dėl 221,84 EUR turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiosios gydymu, pateikė patirtą žalą patvirtinantį Gydymo paslaugų apskaitos išrašą (1 t., b. l. 84). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad nukentėjusioji I. M. buvo nedarbinga nuo 2023 m. gegužės 8 d. iki 2023 m. gegužės 12 d. ir nuo 2023 m. gegužės 13 d. iki 2023 m. gegužės 19 d. (1 t., b. l. 95). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta skirti I. M. ligos išmoką už nurodytą laikinojo nedarbingumo laikotarpį, kuri sudaro 343,46 EUR (neišskaičiavus GPM ir PSD įmokų) (1 t., b. l. 97). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. liepos 13 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmeniui išmokėtas išmokas patvirtina, kad I. M. buvo išmokėta 271,33 EUR (1 t., b. l. 97). Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija, sutikdama su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis, sprendžia, kad šios nurodytosios išlaidos tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusios su nuteistojo A. M. nusikalstamais veiksmais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino šių civilinių ieškovų reikalavimus priteisti patirtą turtinę žalą.

39. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse ir baudžiamosiose bylose Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015, Nr. 2K-352-976/2018, Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai iš nuteistojo A. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai iš nuteistojo A. M. nukentėjusiosios V. J. naudai priteisė 102,26 EUR turtinei žalai atlyginti. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ambulatorinio apsilankymo aprašymo 2023 m. gegužės 6 d. kopija patvirtina, kad nukentėjusiajai V. J. buvo diagnozuotas dešinio kulnakaulio skeveldrinis sąnarinis lūžis su lūžgalių poslinkiu iki apytiksliai 5 mm, koja imobilizuota, taikytas reabilitacinis gydymas, nurodyta neminti ant gipso ir vaikščioti su ramentais (2 t., b. l. 24). Atsižvelgiant į sužalojimus, nukentėjusiajai buvo išduotas elektroninis receptas ir skirti antikoaguliantai (2 t., b. l. 25), analgetikai, kurių įsigijimą patvirtina kartu su civiliniu ieškiniu pateiktų vaistų ir medicininių priemonių pirkimo kvitų kopijos (2 t., b. l. 28-31). Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad vaistai buvo pirkti ženkliai po įvykio, tačiau pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog esant kulnakaulio lūžiui ir atsižvelgiant į tai, kad V. J. kojos imobilizacija turėjo trukti 6–8 savaites, nukentėjusioji ir praėjus ilgesniam laikotarpiui galėjo jausti skausmą, kurio malšinimui prireikė vaistų. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad pirminiame nukentėjusiosios V. J. atstovo advokato civiliniame ieškinyje buvo prašoma priteisti 147,68 EUR turtinei žalai atlyginti – ši suma buvo grindžiama jau nurodytomis vaistų ir medicininių priemonių pirkimo kvitų kopijomis, kuriose matoma, kad nukentėjusioji po aptariamo įvykio pirko ir nuteistojo minimus vaistus nuo spaudimo, padidėjusio cholesterolio, širdies nepakankamumo (2 t., b. l. 28-31). Vis tik, nukentėjusiosios atstovas 2023 m. gruodžio 13 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 141-151) pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš nuteistojo A. M. nukentėjusiosios V. J. naudai priteisti 114,84 EUR turtinei žalai atlyginti – atkreiptinas dėmesys, kad patikslintu civiliniu ieškiniu nebuvo prašoma priteisti nuteistojo apeliaciniame skunde minimų vaistų (2 t., b. l. 131-135). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad kartu su patikslintu civiliniu ieškiniu buvo pateiktos ir dvi vaistų pirkimo kvitų kopijos, kurios pažymi nukentėjusiosios I. M. patirtas išlaidas, civilinį ieškinį pagrįstai tenkino iš dalies. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydis yra realus, pagrįstas ir protingas, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vaistų ir medicininių priemonių poreikį teisėtai ir pagrįstai priteisė turtinės žalos atlyginimą – 102,26 EUR.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

42. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. nurodo, kad nukentėjusiųjų atstovo pateikti civiliniai ieškiniai nėra įrodyti. Pažymi, kad nei I. M., nei V. J., paklausus jų dėl civilinių ieškinių, negalėjo pasakyti, iš ko susidarė patirta žala. Nesutinkama su ieškinyje nurodytais argumentais, kad I. M. turi baimę susitikti apeliantą, jog jis vėl ją bandys mušti, nes I. M. jokios bausmės nejaučia – dar nesibaigus teismui, ji apeliantui rašė SMS žinutes klausdama, kodėl jis paimdamas vaiką neužeina pas ją į butą. Apelianto teigimu, I. M. pati kviesdama užeiti, toliau jį provokuoja, kad pasipelnytų norėdama gauti pinigų, todėl visiškai nesutinka su ieškinio motyvais.

43. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-697/2020, Nr. 2K-227-697/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju vienas esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų yra veikos padariniai. Vis tik, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitų ignoruoti – kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį. Svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-140/2012, Nr. 2K-227-697/2022).

44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad neturtinė žala nukentėjusiosioms I. M. ir V. J. yra padaryta dėl nuteistojo A. M. nusikalstamų veiksmų, todėl dėl jo pareigos atlyginti šią žalą teisėjų kolegijai abejonių nekyla. Iš skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas I. M. neturtinės žalos dydį, įvertino tai, jog nukentėjusioji dėl A. M. tyčinių veiksmų patyrė stiprų fizinį skausmą, stresą, nepatogumus, išgąstį, gėdą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus tiek dėl savo, tiek dėl savo motinos sveikatos būklės, iki šiol jaučia baimę dėl galimų analogiškų apelianto veiksmų ateityje. Nukentėjusioji I. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tris savaites negalėjo dirbti, rodytis viešumoje, nes pūliavo kelių sritys ir skaudėjo nugara, buvo didelė kraujosruva ant nugaros, iki šiol skauda nugaros sritį, ji jaučia baimę, kreipėsi į psichologus, nerimauja, kaip reikės gimdyti. Spręsdamas dėl nukentėjusiajai V. J. padarytos neturtinės žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nukentėjusioji tiek įvykio metu, tiek po įvykio, tiek visą gydymosi laikotarpį dėl patirtų sužalojimų jautė fizinį skausmą, neigiamus psichologinius išgyvenimus, nerimą ir baimę, jai ne kartą teko lankytis gydymo įstaigose, atlikti fizinės medicinos ir reabilitacijos procedūras, vartoti medikamentus. Pabrėžė, kad patirtas sveikatos sutrikdymas, t. y. kulnakaulio lūžis, atsižvelgiant ir į V. J. amžių, neabejotinai pablogino tiek fizinę, tiek psichologinę nukentėjusiosios sveikatos būklę, dėl kojos imobilizacijos 6–8 savaites, buvo apsunkintas judėjimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, tinkamai atsižvelgė į A. M. tyčiniais smurtiniais veiksmais atsiradusias pasekmes ir jų įtaką nukentėjusiosioms I. M. ir V. J., be to, teisingai įvertino nuteistojo turtinę padėtį.

45. Kaip minėta, svarbus elementas nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir apygardos teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį nesunkaus sveiktos sutrikdymo bylose (BK 138 straipsnio 1 dalis) matoma, kad nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis tokio pobūdžio bylose dažniausiai svyruoja nuo 1 000 EUR iki 4 000 EUR (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-82-354/2021, 1A-197-616/2021, 1A-317-519/2021; Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-215-557/2021, 1A-15-361/2022, 1A-46-606/2022, 1A-107-795/2022; Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-415-813/2021, 1A-666-594/2021, 1A-557-634/2021, 1A-502-923/2022; Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-524-908/2021, 1A-37-843/2022, 1A-134-935/2022, 1A-76-576/2023, 1A-144-1121/2023, 1A-302-932/2022). Mažiausia (1 000-1 500 EUR) neturtinė žala priteisiama retai, dažniausiai tada, kai nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nėra susiję su kaulų lūžiais (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-415-813/2021) arba konstatuojami ne veido kaulų lūžiai, dėl kurių neprireikė stacionarinio ar specifinio gydymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-524-908/2021, 1A-37-843/2022). Didžiausia (3 000-4 000 EUR) neturtinė žala priteisiama tada, kai nustatomi veido kaulo lūžiai ar kiti sužalojimai, pareikalavę operacinio ar stacionaraus gydymo, arba kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-354/2021, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-666-594/2021, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-361/2022) (Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-18-744/2023, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-63-1036/2024, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-20-574/2024).

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes bei tai, kad nukentėjusiajai V. J. dėl nuteistojo A. M. smurtinių veiksmų buvo konstatuotas kulnakaulio lūžis, t. y. padarytas sužalojimas realiai apsunkino nukentėjusiosios judėjimą, taip pat atsižvelgusi į nuteistojo turtinę padėtį – darbingas, sunkią ir (ar) nepakankamą materialinę padėtį pagrindžiančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, o taip pat aukščiau paminėtą teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai V. J. padarytos neturtinės žalos dydį, nepakankamai įvertino paminėtas nusikalstamos veikos pasekmes bei formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose ir nustatė pagrįstą, t. y. 2 500 EUR, nukentėjusiosios dėl nusikaltimo patirtos neturtinės žalos dydį.

47. Įvertinus paskutiniu metu teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžius, teisėjų kolegija pastebi ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jie svyruoja nuo 100 EUR iki 1 500 EUR: iki 500 EUR neturtinė žala priteisiama tada, kai suduodamas nenustatytas skaičius smūgių į rankas, kojas, nugarą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-495/2020), iki 1 000 EUR priteisiama tada, kai fizinis skausmas sukeliamas akivaizdžiai nėščiai moteriai, jai vieną kartą ranka suduodant į veidą, į krūtinės sritį, apdraskant rankos pirštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020), padarant poodines kraujosruvas dešiniame skruoste, žandikaulio dantų sumušimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-489/2019), nustačius minkštųjų audinių sumušimus ir poodines kraujosruvas akiduobės srityje, abiejose rankose, dešinėje krūtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-383-1073/2018). Daugiausia (1 000 EUR ir daugiau) neturtinės žalos priteisiama tada, kai ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais buvo padarytos nukentėjusiajai poodinės kraujosruvos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-220-689/2018), kai panaudojant fizinį smurtą nukentėjusysis yra suimamas už pečių, parverčiamas ant grindų, spardomas kojomis į įvairias kūno vietas, rankomis suduodant nenustatytą skaičių smūgių per veidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-648/2023). Taigi, įprastai tokiose bylose neturtinės žalos dydis neviršija 1 000 EUR.

48. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai I. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o specialisto išvados duomenys ir nukentėjusiosios parodymai leidžia spręsti, jog dėl nusikalstamų A. M. veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, laikiną diskomfortą, papildomus rūpesčius bei išlaidas ir tai akivaizdžiai turėjo neigiamos reikšmės jos gyvenimo kokybei. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė ypatingų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo susiformavusios teismų praktikos, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino nukentėjusiosios I. M. atstovo advokato civilinį ieškinį ir priteisė 1 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

49. Teisėjų kolegija, įvertinusi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgusi į formuojamą teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydžius, aptartas aplinkybes sugretinus su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteisti neturtinės žalos dydžiai nėra per dideli. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išvardino, į kokius kriterijus turi būti atsižvelgiama sprendžiant neturtinės žalos priteisimo bei jos dydžio klausimą ir į juos atsižvelgė bei įvertino pakankamai. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai V. J. iš A. M. priteista suma neturtinei žalai atlyginti – 2 500 EUR, o I. M. – 1 000 EUR, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju atitinka nuteistojo A. M. padarytų veikų pavojingumą, jų intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat jo turtinę padėtį, kaltės laipsnį bei užtikrins nuteistojo ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą.

Dėl nukentėjusiajai I. M. priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme

50. Pirmosios instancijos teismas iš A. M. nukentėjusiosios I. M. naudai priteisė 350 EUR turėtų išlaidų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiųjų atstovo, paslaugoms apmokėti. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų dėl nesutikimo su nukentėjusiajai priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumu ir jų dydžiu.

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiųjų advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, proceso trukmę, neturi pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiųjų atstovui sumokėta ir teismo priteista išlaidų suma yra neprotinga. Nukentėjusiųjų patirtos advokato pagalbai apmokėti išlaidų suma yra realios ir pagrįstos baudžiamojoje byloje pateiktais dokumentais (2 t., b. l. 41-45). Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas proceso išlaidų atlyginimo klausimą, BPK 106 straipsnio 2 dalies taikymo klaidos nepadarė.

Dėl nukentėjusiosios I. M. patirtų proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

52. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų I. M. ir V. J. atstovas advokatas Vladimiras Buslovičius pateikė 2024 m. kovo 5 d. prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, kuriuo prašo priteisti iš A. M. I. M. naudai patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Iš prie prašymo pridėtos 2024 m. sausio 10 d. sąskaitos faktūros Nr. Serija VB Nr. 001/2024 bei 2024 m. sausio 10 d. sąskaitos išrašo matyti, kad I. M. atstovui advokatui Vladimirui Buslovičiui sumokėjo 200 EUR už atsiliepimo į skundą parengimą bei atstovavimą teisme.

53. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijose, tačiau priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019, Nr. 2K-7-628/2020).

54. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas. Todėl, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, nukentėjusiosios I. M. patirtos išlaidos atstovo advokato teisinėms paslaugoms apmokėti rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir dalyvaujant bylos nagrinėjame apeliacine tvarka turi būti priteisiamos iš A. M.. Vis tik, pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl byloje patirtų proceso išlaidų, būtina įvertinti, ar prašoma priteisti suma yra reali, pagrįsta ir ne per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548/2014, Nr. 2K-373-976/2018 ir kt.).

55. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsiliepimo į skundą turinį (atsiliepimą į skundą sudaro keturi lapai), apeliacinio proceso trukmę (byla išnagrinėta surengus vieną teismo posėdį), bylos sudėtingumą (bylą sudaro trys tomai; byloje nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas; joje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai), tai, kad tas pats atstovas advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog nukentėjusiųjų I. M. ir V. J. atstovo prašomos priteisti 200 EUR dydžio išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, yra ne per didelės – tokios apimties atstovo advokato išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu suma laikytina protinga ir sąžininga.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

56. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. vasario 27 d. pažyma Nr. APD-2024-08823 dėl 154,14 EUR išieškojimo iš nuteistojo A. M. dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų už byloje teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

57. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Jau minėtoje šio straipsnio 2 dalyje nustatyta ir tai, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose.

58. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis A. M., vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodra) duomenimis, nedirba, jam yra priteista nemaža suma turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o gynėjo dalyvavimas nagrinėjamoje byloje buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo A. M. valios, sprendžia, jog apeliacinės instancijos teisme patirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. M. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo A. M. nukentėjusiosios I. M. naudai išieškoti 200 (du šimtus) EUR proceso išlaidoms, turėtoms advokato atstovavimo paslaugoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo A. M. neišieškoti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.