Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą nuteistųjų J. K. ir A. K. bei nukentėjusiojo N. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, BK 284 straipsnį ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos ir J. K. paskirta galutinė 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, J. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant jam įpareigojimus:

- 6 mėnesių laikotarpiui (jo pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) intensyvią priežiūrą, įpareigojant J. K. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės – nuo 24.00 val. iki 5.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

- pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, A. K. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant jam įpareigojimus:

- 6 mėnesių laikotarpiui, jo pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, intensyvią priežiūrą, įpareigojant A. K. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 24.00 val. iki 5.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

- pareigą toliau mokytis (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Priteisti iš J. K. 79,50 eurų nukentėjusiojo N. M. gydymo išlaidų, o likusią dalį nukentėjusiojo gydymo išlaidų – 183,61 eurų solidariai iš J. K. ir A. K. ir 5% metinių palūkanų už teismo priteistas sumas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo N. M. civilinis ieškinys dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Nukentėjusiojo N. M. civilinis ieškinys dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, nukentėjusiajam solidariai iš J. K. ir A. K. priteistas 1 000 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. K. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio 21 d., apie 3.30 val. prie naktinio klubo „Metelica“, esančio Vokiečių g. 2, Vilniuje, tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį N. M. į veidą, padarydamas jam nosies lūžį su patinimu ir taip nesunkiai sutrikdė N. M. sveikatą.

2. J. K. ir A. K. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, numatančius atsakomybę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, 2021 m. rugpjūčio 21 d. apie 4.00 val., viešoje vietoje, prie pastato, esančio Vokiečių g. 9, Vilniuje, įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y: veikdami bendrais veiksmais ir tiesiogine tyčia, pašalinių žmonių akivaizdoje J. K., A. K., asmuo, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys rankomis ir kojomis sudavė N. M. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydami jam kairiojo skruosto audinių ir kairiojo viršutinio voko patinimus, kraujosruvas abiejose lūpose ir du kaktos dešinės pusės odos nubrozdinimus, taip nežymiai sutrikdė N. M. sveikatą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

I. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Teismo posėdžio metu J. K. ir jo gynėjas advokatas Arūnas Alekna prašė tenkinti jo apeliacinį skundą, nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis A. K. ir jo gynėja advokatė Daiva Dereškevičienė prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, nukentėjusiojo skundą atmesti. Nukentėjusysis N. M. prašė tenkinti jo apeliacinį skundą, nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

7. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami. Nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, BPK 20 straipsnio ir 301 straipsnio nuostatų nepažeidė.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje

18. Kolegijos vertinimu, byloje nustatyta, kad nuteistasis J. K. rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą, padarydamas jam nosies lūžį , dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, Nagrinėjamu atveju, J. K. veikoje yra visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Pagal apeliacinio skundo argumentus, teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje

19. Apeliaciniuose skunduose tiek nuteistasis J. K., tiek A. K. teigia, jog nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, jie nepadarė, todėl skundžiamu nuosprendžiu nuteisti nepagrįstai. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

20. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir peržiūrėtas Vokiečių g. 9, Vilniuje buvusių vaizdo kamerų vaizdo įrašas (pradžia 2021 m. rugpjūčio 21 d. 3.45.02) iš kurio matyti, kad tamsiai apsirengęs asmuo (nukentėjusysis) atbėga nuo Rotušės aikštės pusės. Po 5 sekundžių paskui atbėga vienas asmuo, po kurio atbėga dar 3 vaikinai. Vienas, kuris nubėga pro tarpą, esantį tarp tvorų, nurodo dar 2 vaikinams kryptį ta pačia tvoros puse, neprabėgant pro tarpą. Netrukus atbėga dar vienas vaikinai, tamsiai apsirengęs, kuris prabėga pro tarpą. Matosi, kad 03.53.45 atbėga dar 2 vaikinai.

26. Nuteistojo J. K. versija, kad nukentėjusiojo sužalojimai galėjo atsirasti kelis kartus nukritus, taip pat paneigta byloje surinktais duomenimis. Jis pats nurodė, kad vijosi nukentėjusįjį, tuomet nukrito pats, ir kai pamatė šalia esantį nukentėjusįjį besiruošianti jam spirti, jį pargriovė ir sudavė kelis smūgius. Iš 2022 m. gegužės 27 d. medicinos dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad N. M. be nosies kaulų lūžio nustatytas nosies, kairiojo skuosto audinių ir kairiojo viršutinio voko patinimai, kraujosruvos abiejose lūpose ir du dešinės pusės kaktos nubrozdinimai. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip 4 kieto buko, riboto kontaktavusio paviršiaus daikto (-ų) poveikiais per veidą neužilgo prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Visumoje tai būdinga smūgių kietais bukais riboto kontaktavusio paviršiaus (tokiais kaip kumščiai ar kojos ir pan.) sudavimui.

27. Įvertinus išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistųjų fizinis smurtas buvo panaudotas dėl menkavertės priežasties, tuo demonstruojant niekinamą požiūrį į aplinkinius ir aplinką. Kaltinamųjų elgesys rodo elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, kas leidžia daryti išvadą, jog J. K. ir A. K. paskatos buvo chuliganiškos. Fizinis smurtas buvo pavartotas viešoje vietoje, vienoje iš Vilniaus miesto gatvių. Kaltinamųjų nusikalstamus veiksmus stebėjo ir kiti tuo metu gatvėje buvę ar automobiliais pravažiuojantys asmenys, Vokiečių gatvėje gyvenantys asmenys išgirdę triukšmą, pabudo, pamatę muštynes iškvietė policiją. Viešoji tvarka – tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis apima normalią gyvenimo eigą, bendravimą, teisėtus kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo smurto įgyvendinant savo interesus. Kadangi sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką kaltinamieji J. K., A. K. veikdami su asmeniu, kuris nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, numatančius baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą bei kitais asmenimis, kurių atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą, nežymiai sužalojo N. M., todėl jų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Dėl nukentėjusiojo apeliacinio skundo

28. Atsakant į nukentėjusiojo argumentus dėl prašymo pagriežtinti nuteistųjų atsakomybę, spręstina, jog nuteistųjų atlikti veiksmai kvalifikuoti tinkamai, sveikatos sutrikdymo lygis nustatytas remiantis specialistų išvadomis. Taip pat nukentėjusysis nurodo kaltinantis nuteistuosius grupiniu nusikaltimu, už ką abu nuteistieji ir yra nuteisti, t. y., jo nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje taip pat su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, numatančius atsakomybę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą.

29. Taigi nukentėjusysis apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teisme nurodė tas pačias aplinkybes, jog jis buvo mušamas grupės asmenų, kas yra nustatyta ir skundžiamu nuosprendžiu. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino ir dėl jų pasisakė, pripažindamas nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog veika padarytas veikiant bendrininkų grupėje ir į tai atsižvelgė skirdamas bausmes. Taip pat, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, J. K. ir A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens (N. M.) elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. N., atsižvelgė į visas teisingos bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė nuteistiesiems bausmes, kurios nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per švelnios, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.

30. Nukentėjusysis prašo priteisti iš nuteistųjų 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad 8 jis minutes buvo kankinamas, išgyveno moralinį ir fizinį skausmą, spaudimą, patyrė psichologinę traumą, pažeminimą, dėl kurio ilgą laiką negalėjo dirbti ir gauti pajamų, jautė baimę išeiti kur nors vienam, tamsiuoju paros metu. Tai yra pasekmės to, kad buvo mušamas, tampomas, jam buvo šokinėjama ant galvos, kūno, jis buvo spardomas ir buvo daužomas visas jo kūnas.

31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad neturtinė žala nukentėjusiajam yra padaryta dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų, todėl dėl jų pareigos atlyginti šią žalą teisėjų kolegijai abejonių nekyla. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, jog nukentėjusiajam N. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, jaučia nepatogumus ir neigiamus emocinius išgyvenimus, taip pat įvertino nuteistųjų veiksmų pobūdį ir intensyvumą.

33. Apeliacinės instancijos teismas, kaip jau ir minėta, akcentuoja, jog svarbus elementas nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir apygardų teismų 2021-2023 metų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį nesunkaus sveiktos sutrikdymo bylose (BK 138 straipsnio 1 dalis) matyti, kad paskutiniu metu nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis tokio pobūdžio bylose dažniausiai svyruoja nuo 1 000 eurų iki 4 000 eurų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-82-354/2021, 1A-197-616/2021, 1A-317-519/2021; Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-215-557/2021, 1A-15-361/2022, 1A-46-606/2022, 1A-107-795/2022; Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-415-813/2021, 1A-666-594/2021, 1A-557-634/2021, 1A-502-923/2022; Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-524-908/2021, 1A-37-843/2022, 1A-134-935/2022, 1A-76-576/2023, 1A-144-1121/2023, 1A-302-932/2022). Mažiausia (1 000–1 500 eurų) neturtinė žala priteisiama retai, dažniausiai tada, kai nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nėra susiję su kaulų lūžiais (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-415-813/2021) arba konstatuojami ne veido kaulų lūžiai, dėl kurių neprireikė stacionarinio ar specifinio gydymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-524-908/2021, 1A-37-843/2022). Didžiausia (3 000– 4 000 eurų) neturtinė žala priteisiama tada, kai nustatomi veido kaulo lūžiai ar kiti sužalojimai, pareikalavę operacinio ar stacionaraus gydymo, arba kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-354/2021, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-666-594/2021, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-361/2022). Be kita ko, įvertinus ir nukentėjusiosios apeliaciniame skunde cituojamą praktiką matyti, kad 4 000 eurų suma priteista už nukentėjusiajam padarytus nubrozdinimus, kraujosruvas, krūtinės ląstos sumušimą su dešinės krūtinės ląstos pusės V-X šonkaulių lūžimu (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-473-966/2023), 4 500 eurų suma priteista už išmuštus tris priekinis dantis (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-497-923/2023), 5 000 eurų suma – už apatinio žandikaulio lūžį, burnos gleivinės plyšimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-429-813/2023).

34. Atsižvelgiant į nurodytus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus bei principus, aptartas aplinkybes sugretinus su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam iš nuteistųjų priteista suma neturtinei žalai atlyginti – bendrai 1000 Eur, įvertinus nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, įvykio aplinkybes, nusikalstamų veikų pobūdį, jos padarymo aplinkybes, yra per maža. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išvardino, į kokius kriterijus turi būti atsižvelgiama sprendžiant neturtinės žalos priteisimo bei jos dydžio klausimą, tačiau į juos atsižvelgė bei įvertino nepakankamai.

35. Taip pat pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl civilinio ieškinio neturtinės žalos atlyginimo neteisingai sprendė dėl civilinių ieškinių priteisimo iš nuteistųjų solidariai. Baudžiamojoje byloje nuteisti du asmenys, J. K. ir A. K., tačiau J. K. nuteistas už dvi nusikalstamas veikas – nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies lūžiu su patinimu ir viešosios tvarkos sutrikdymą. Pastarąją nusikalstamą veiką atliko kartu su A. K. ir kitais asmenimis, kaip matyti iš apeliacinio skundo, būtent ši nusikalstama veika sukėlė daugiau neigiamų išgyvenimų nukentėjusiajam, tačiau J. K. veika suduodant smūgį į nosį yra sunkesnė baudžiamosios teisės prasme, ir dėl to, kad J. K. padarė ne vieną – o dvi nusikalstamas veikas, sumos žalai atlyginti iš nuteistųjų nukentėjusiojo naudai turėjo būti priteistos iš kiekvieno atskirai.

36. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes bei nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus, patirtą fizinį skausmą, išgyvenimus, taip pat peties įvykio aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai N. M. padarytos neturtinės žalos dydį, nepakankamai įvertino paminėtas nusikalstamos veikos pasekmes bei formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose ir nustatė pernelyg mažą nukentėjusiojo dėl nusikaltimo patirtos neturtinės žalos dydį. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta neturtinės žalos kompensacija yra neproporcinga padarytam sužalojimui (nukentėjusiajam padarytas nosies lūžiui), kilusioms pasekmėms, neatitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis turi būti padidintas.

37. Vis dėl to, neturtinė žala padaryta J. K. dėl nukentėjusiajam padaryto nosies lūžio, t. y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo turėtų būti didesnė, atsižvelgiant į nukentėjusiojo sužalojimo mąstą. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į apylinkės teismo nustatytą nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. tai, jog nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 d. 6 punktas). Byloje nustatyta, jog konfliktas kilo dėl to, jog nukentėjusysis N. M., paėmęs A. K. ir E. F. mobiliojo ryšio telefonus, jų, joms pareikalavus, neatidavė, laikė su savimi, dėl ko ir kilo konfliktas ir būtent dėl šios priežasties prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas smurtas. Nors, kaip teisingai nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, prieš nukentėjusįjį panaudotas smurtas nėra pateisinamas jokiu aspektu, visgi, turi būti įvertintos visos bylos aplinkybės, tame tarpe ir nukentėjusiojo veiksmai.

38. Įvertinus minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija, nukentėjusiojo N. M. patirtus išgyvenimus ir nagrinėjamos bylos aplinkybes, vertinant atskirai dėl kiekvienos nusikalstamos veikos, nukentėjusiojo naudai iš nuteistojo J. K. priteistina 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl jo nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Iš nuteistųjų J. K. ir A. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymą po 500 Eur iš kiekvieno.

39. Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti iš nuteistųjų 1230 Eur už sudaužytą telefoną ir sugadintus drabužius. Visgi, tenkinti šį nukentėjusiojo prašymo nėra pagrindo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytais argumentais, kad N. M. viso proceso metu nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jam padarytos turtinės žalos dydį. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2021 m. rugpjūčio 21 d. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme į bylą nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie pagrįstų prašomos priteisti turtinės žalos dydį, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo atmestas. Tokie duomenys nebuvo pateikti ir apeliacinės instancijos teismui nei kartu su apeliaciniu skundu, nei bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Reikšdamas ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, civilinis ieškovas (nukentėjusysis) tokiam savo reikalavimui pagrįsti privalo pateikti įrodymus apie patirtą žalą. Kaip minėta, į bylą tokių duomenų nėra pateikta, todėl nebuvo pagrindo tenkinti civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Tokio pagrindo nėra ir išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

40. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose prašoma išieškoti iš nuteistojo J. K. 298,33 Eur, iš nuteistojo A. K. – 361,67 Eur išlaidų, turėtų teikiant nuteistiesiems antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

41. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Nagrinėjamoje byloje gynėjai nuteistiesiems buvo paskirti vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas ir būtent šios normos pagrindu, nuteistiesiems buvo paskirti gynėjai, nepriklausomai nuo jų valios. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už nuteistiesiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jų neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų J. K. ir A. K. apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusiojo N. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiojo N. M. civilinio ieškinio pakeisti.

Priteisti iš nuteistojo J. K. 1500 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai Eur) nukentėjusiojo N. M. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš nuteistojo A. K. nukentėjusiojo N. M. naudai 500 Eur (penkis šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.