Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Teisės departamento vyriausiojo teisininko T. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 60 (šešiasdešimties) MGL (3000 Eur) (trijų tūkstančių eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. G. paskirta 40 (keturiasdešimties) MGL (2000 Eur) (dviejų tūkstančių eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. G. išaiškinta, kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinei (Kaunas, Laisvės al. 103, 111 kabinetas). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. P. patikslintas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro jai priteista 2000 Eur (du tūkstančiai eurų) nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir Kauno teritorinei ligonių kasai iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteisti 5329,94 Eur (penki tūkstančiai trys šimtai dvidešimt devyni eurai ir 94 ct) turtinei žalai atlyginti.

Iš R. G. priteista 600 Eur (šeši šimtai eurų) nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. P. naudai patirtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. G. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2023 m. kovo 28 d. apie 14 val. 23 min. (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) pr., ties (duomenys neskelbtini) pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pirma eismo juosta vairuodamas automobilį „Volkswagen LT 32“, Prancūzijos Respublikos valstybiniu registracijos numeriu (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, nepraleido iš kairės pusės pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį perėjoje, pirmoje eismo juostoje, ėjusios pėsčiosios R. P., ją parbloškė, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai R. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinamojo R. G. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės įrodytos sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisme ištirtais įrodymais, tai yra kaltinamojo R. G., ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios R. P. ir liudytojo K. Š. parodymais, specialisto išvada, apžiūros protokolais ir kitais, kuriuos teismas įvertino kompleksiškai, bei atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą konstatavo R. G. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad R. G. atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos nevengė, kaltę pripažino ir gailėjosi, neteistas, administracine tvarka nebaustas, ir paskyrė jam švelniausią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmės rūšį - baudą, jos dydį parinko artimesnį įstatyme numatytam minimaliam – 60 MGL. Be to, įvertino tai, kad R. G. kaltu prisipažino, byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu paskiriant 40 MGL dydžio baudą. Skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę apylinkės teismas įvertino tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, R. G. anksčiau neteistas, duomenų, jog būtų praeityje baustas administracine tvarka už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, byloje nėra, eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, tik dėl nepakankamo savo atidumo, taip pat įvertino tai, jog R. G. vairavo transporto priemonę, su kuria sukėlė eismo įvykį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nukentėjusiajai R. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl R. G. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 2 metų terminą. Atitinkamai išspręsti ir byloje pareikšti civiliniai ieškiniai. Civilinės ieškovės R. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai iš civilinio atsakovo – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteista 2000 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimui (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.283 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Įvertinta tai, jog dalis neturtinės žalos 6720 Eur jau yra atlyginta, tuo tarpu gydymo ir reabilitacijos įstaigose nukentėjusioji gydyta ilgiau nei 2 mėnesius, jai nustatyti kaulų lūžiai, kurie vyresniame amžiuje gyja lėčiau ir sudėtingiau, dėl to konstatuota, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos itin pablogėjo jos gyvenimo kokybė ir jai išliko ilgalaikiai neigiami liekamieji reiškiniai. Be to, įvertinta ir tai, kad R. P. buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos Kauno klinikose, jai atliktos įvairios medicininės intervencijos, susijusios su padarinių, sukeltų eismo įvykio metu, šalinimu, jai buvo atlikta operacija, įvairūs tyrimai (1 t., b. l. 142-144), todėl tenkintas ir Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas 5329,94 Eur civilinis ieškinys ir nurodyta suma priteista iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Teisės departamento vyriausias teisininkas T. Ž. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 6 d. nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių tenkinimo ir civilinių ieškovų Kauno teritorinės ligonių kasos bei R. P. pareikštus civilinius ieškinius Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui atmesti.

3.1. Skunde nurodo, kad teismo nuosprendis dalyje dėl civilinių ieškinių tenkinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas bei priimtas ignoruojant specialaus teisinio reglamentavimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuotų teisės aiškinimo taisyklių nuostatas. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 10 dalies nuostatose yra įtvirtinta, jog asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį (šiuo atveju - Ligonių kasa), pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui (šiuo atveju – R. G.). Be to, tokia pozicija atsispindi ir LAT praktikoje „Pagal TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 punktą, kai civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis sudaryta, o draudžiamasis įvykis įvyko sutarties galiojimo metu, atsakovu trauktinas draudikas, o jo nesant, eismo įvykio kaltininkas. Tais atvejais, kai tokia sutartis nebuvo sudaryta arba nėra atsakingo draudiko (taip pat kai jis negali vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų), atsakovu trauktinas transporto priemonės valdytojas (CK 6.270 straipsnis). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia tai, jog nagrinėjamoje byloje Valstybinė ligonių kasa, kaip socialinio draudimo institucija, neturi regreso teisės į Draudiku biurą, kuris ir nepripažintinas atsakovu dėl Ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti. Tokių nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2009)“ (LAT 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-633/2013).

3.2. Atkreipė dėmesį, kad LAT praktika dėl socialinio draudimo įstaigų regresinio reikalavimo teisės neturėjimo į Biurą yra vienoda ir nuosekli tiek baudžiamosiose, tiek civilinėse bylose (LAT 2009 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2009; LAT 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-633/2013; LAT 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-701/2016; LAT Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1). Šia praktika vadovaujamasi ir priimant sprendimus žemesnės instancijos teismuose (pvz. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-216-354/2018; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-225-354/2018). Be to, nagrinėjamu atveju Biuras net nežinojo apie Ligonių kasos byloje pareikštą ieškinį (kuris abejotina ar galėjo būti reiškiamas Biurui, nes Ligonių kasai yra žinomas aktualus teisinis reglamentavimas ir teismų praktika šiuo klausimu) ir dėl jo pozicijos Biuras neteikė, nes 2023 m. gruodžio 22 d. teismo raštu buvo informuotas tik dėl R. P. pareikšto civilinio ieškinio.

3.3. Mano, kad teismas nepagrįstai ignoravo Biuro nurodytą aplinkybę, kad R. P. iki teismo proceso buvo atlyginta visa jos patirta neturtinė žala, kuri buvo įvertinta 6720 Eur. Tokiu būdu priteisdamas civilinės ieškovės R. P. naudai papildomą 2000 Eur neturtinę žalą, bendrai įvertino, kad civilinei ieškovei padaryta 8720 Eur neturtinė žala (Biuro vardu buvo anksčiau jau atlyginta 6720 Eur neturtinė žala). Vadovaujantis teismų praktika, 8720 Eur neturtinė žala yra aiškiai per didelė, nes pagal teismų praktiką tokio dydžio neturtinė žala priteisiama esant sunkesnio pobūdžio sužalojimams nei šiuo atveju buvo patirti civilinės ieškovės R. P..

3.4. Atkreipė dėmesį į teismų praktikos pavyzdžius dėl nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos esant nesunkiam sveikatos sutrikdymo mastui. Baudžiamoji byla Nr. 1A-252-255/2019, priteista 5000 Eur (galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, pakaušio minkštųjų audinių patinimas, dantų lūžimai, peties, plaštakos muštinė žaizda, sąnario raiščių plyšimas nukentėjusi eismo įvykio metu buvo 13 metų amžiaus, skaudžiai išgyvena, negali normaliai kramtyti maisto, jai yra įdėtas protezas, kai susiformuos žandikaulis, ją teks vėl operuoti, ji patirs fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus). Baudžiamoji byla Nr. 1A-122-919/2020, priteista 5000 Eur (nesunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis nustatytas dėl eismo įvykio metu patirtų kairio blauzdikaulio išorinio krumplio intrasąnarinio lūžio, kairio šeivikaulio proksimalinio galo ir kairio gaktikaulio viršutinės šakos lūžių). Baudžiamoji byla Nr. 1-489-1113/2021, priteista 5000 Eur (nustatyti sužalojimai: kompresinis krūtininio XII stuburo slankstelio lūžis ir kryžmeninio III stuburo slankstelio lūžis). Baudžiamoji byla Nr. 1A-234-651/2021, priteista 5000 Eur (eismo įvykio metu buvo nustatyti galvos, nosies, krūtinės ląstos, pilvo sumušimai, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, juosmens 1 slankstelio kompresinis kūno lūžis, nustatytas sausgyslės pakitimas). Baudžiamoji byla Nr. 1-296-1069/2022, priteista 5000 Eur (nukentėjusiajam nustatytas galvos, dešinio peties ir žasto, dubens sumušimas, kaklo raiščių patempimas, plėštinė žaizda dešinio kelio srityje girnelės projekcijoje, uždaras skeveldrinis kairio šlaunikaulio kūno lūžis viduriniame trečdalyje, dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų su uždaru šlaunikaulio kūno lūžiu). Baudžiamoji byla Nr. 1A-137-365/2021, priteista 4800 Eur (dešinės plaštakos odos nubrozdinimai, juosmens kairės pusės minkštųjų audinių kraujosruva, dešiniojo šeivikaulio distalinės dalies lūžis, tarpkaulinės membranos plyšimas, dešiniojo čiurnos sąnario raiščių plyšimas, šlaunikaulio išnirimas, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, po eismo įvykio jaučia čiurnos skausmą; negali bėgioti, neteko mėgstamo darbo, negali vairuoti automobilio, turėjo persikvalifikuoti, nustatytas 10 proc. nedarbingumas neribotam laikui, kankina nemiga, depresija). Baudžiamoji byla Nr. 1A-88-593/2021, priteista 4200 Eur (nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl kairio žastikaulio gumburo lūžimo, odos nubrozdinimo dešinėje plaštakoje ir dešinės plaštakos V delnakaulio bazės lūžimo, kairio šlaunikaulio apatinio trečdalio spiralinio lūžimo). Baudžiamoji byla Nr. 1-724-817/2022, priteista 4200 Eur (nukentėjusysis kairę ranką valdo apie 20 proc. lyginant su sveika ranka, todėl prarado galimybę savimi pasirūpinti, eismo įvykio metu buvo padarytas kairio žastikaulio kaklo lūžimas, VI šonkaulio lūžimas). Baudžiamoji byla Nr. 1A-533-594/2018, priteista 4000 Eur (nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinės pusės IX šonkaulio lūžimo, dešinio šlaunikaulio kūno skeveldrinio lūžimo ir dešinio klubakaulio skeveldrinio lūžimo). Baudžiamoji byla Nr. 1A-452 593/2018, priteista 4000 Eur (konstatuota kraujo išsiliejimas po voratinkliniu dangalu momeninėse srityse abipus, kaktos dešinės pusės ir kairio momens srities sumušimai, muštinės žaizdos kairio momens ir kairės šlaunies srityje, odos nubrozdinimai veide, poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje, abiejų akių vokuose). Baudžiamoji byla Nr. 1A-578-966/2019, priteista 4.000 Eur (atliktos trys operacijos, numatyta dar viena operacija stacionare, prognozių visiškai pasveikti nėra. Dėl įvykio metu atsiradusių sužalojimų buvo diagnozuoti kairės čiurnos šoninės ir vidinės kulkšnies lūžiai, kairio blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžis, kairio šokikaulio panirimas, atliktos operacijos, skirtos įvairios procedūros, reabilitacija).

3.5. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi, iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti paprastai priteisiama nuo 500 iki 5000 Eur neturtinės žalos (kasacinės nutartys 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-38-942/2017, 2K-95-222/2017, 2K-201-895/2020, 2K-191-942/2021, 2K-132-942/2021, 2K-9-976/2022). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje teismas, įvertindamas neturtinę žalą, nukrypo nuo teismų praktikos, priteisė civilinės ieškovės R. P. naudai didesnę neturtinę žalą, nors pagrindo, atsižvelgus į teismų praktiką, tam nebuvo (R. P. nepažeisti jokie gyvybiškai svarbūs organai, konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas). Todėl, atsižvelgiant į teismų praktiką, Žalų administravimo departamento vertinimu, teismas nepagrįstai civilinei ieškovei R. P. priteisė papildomai 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

3.6. Skundo autoriaus nuomone, preciziškas žalos dydį pagrindžiančių įrodymų vertinimas yra būtinas tam, jog, atlyginant eismo įvykio metu padarytą žalą, nebūtų pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio nuostatos. LAT yra konstatavęs, kad „ ...žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita - abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas" (LAT 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-219/2017, 45punktas). Teisingas žalos nustatymas draudimo išmoka mokant Biurui yra svarbus ir tuo aspektu, kad Biuras, išmokėjęs draudimo išmoką, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, gražintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras prašė civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą. Nuteistasis ir jo gynėja palaikė prokuroro poziciją, prašė apeliacinį skundą atmesti, pažymėjo, jog skundas pateiktas ne nuteistojo, o civilinio atsakovo, tuo tarpu nuteistąjį tenkino pirmosios instancijos teismo nuosprendis, jis savo kaltę pripažino, nieko neginčijo.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Siekdamas užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Nagrinėjamu atveju, civilinio atsakovo atstovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl civilinių ieškinių išsprendimo, mano, kad nuosprendis šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas ignoruojant specialų teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotas teisės aiškinimo taisykles. Kadangi kitų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų neišsakoma, o esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl vadovaudamasis anksčiau nurodytomis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. tikrinamos tos aplinkybės, kurios susijusios išimtinai tik su byloje pareikštų civilinių ieškinių (Kauno teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiosios R. P.) išsprendimo klausimais.

Dėl Kauno teritorinei ligonių kasai iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteistos turtinės žalos atlyginimo

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad šioje byloje civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš R. G. priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 5329,94 Eur turtinę žalą, ją pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą (1 t., b. l. 140-144). Civilinis ieškovas savo reikalavimą grindė tuo, jog neteisėtais R. G. veiksmais dėl jo sukelto eismo įvykio buvo sužalota R. P., kuri dėl patirtų sužalojimų gydėsi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, o už jai suteiktas paslaugas buvo apmokėta iš PSDF biudžeto lėšų. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš PSDF biudžeto yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais, t. y. asmens sužalojimu, tokiu būdu žalą patyrė ne tik nukentėjusioji, bet ir valstybė. Vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, atlyginęs asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Tuo pagrindu Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį ir žalos atlyginimo pareikalavo iš eismo įvykį sukėlusio asmens R. G..

8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkino visa apimtimi, tačiau 5329,94 Eur turtinės žalos atlyginimą priteisė iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro. Konstatuota, kad Kauno teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas, nukentėjusiajai buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos Kauno klinikose, atliktos įvairios medicininės intervencijos, susijusios su padarinių, sukeltų eismo įvykio metu šalinimu, atlikta operacija, įvairūs tyrimai. Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pripažinimas civiliniu atsakovu ir sprendimas iš jo priteisti žalos atlyginimą atitinka BPK 109, 111 straipsnių TPVCAPDĮ 13, 17 straipsnių nuostatas, atkreipė dėmesį į Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-417/2020.

9. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi TPVCAPDĮ bei neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką, todėl nepagrįstai turtinę žalą Kauno teritorinei ligonių kasai priteisė iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, tai yra parinko netinkamą žalos atlyginimo subjektą. Tuo tarpu nuosprendį priėmusio teismo nurodytoje teismų praktikoje (baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-417/2020), net nebuvo sprendžiamas klausimas dėl teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio.

10. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

11. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog eismo įvykio, kuris įvyko dėl R. G. kaltės, metu nukentėjusiajai R. P. buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji buvo gydoma sveikatos priežiūros įstaigoje, jos gydymo išlaidos sudarė 5329,94 Eur. Šias nukentėjusiosios gydymo išlaidas gydymo įstaigai atlygino Kauno teritorinė ligonių kasa iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl išmokėjusi šią sumą Kauno teritorinė ligonių kasa įgijo teisę pareikšti atgręžtinį reikalavimą turėtoms nukentėjusiosios R. P. gydymo išlaidoma padengti (CK 6.280 straipsnis). Taip pat byloje nustatyta, kad nuteistojo R. G. automobilis, kuriuo buvo sužalota nukentėjusioji, nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Visgi, šios aplinkybės sprendžiant Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio klausimą pirmosios instancijos teismo buvo interpretuojamos neteisingai. Akcentuotina, kad teisė pareikšti atgręžtinį reikalavimą nepriklauso nuo to, ar kaltininkas savo transporto priemonę buvo apdraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ar neapdraudęs. Draudimo sutarties sudarymo faktas lemia tik tinkamo atsakovo nustatymą. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 punktą, asmenys, kurie turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jeigu tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Taigi, kai civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis sudaryta, o draudžiamasis įvykis įvyko sutarties galiojimo metu, atsakovu trauktinas draudikas, o jo nesant, eismo įvykio kaltininkas. Tais atvejais, kai tokia sutartis nebuvo sudaryta arba nėra atsakingo draudiko (taip pat kai jis negali vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų), atsakovu trauktinas transporto priemonės valdytojas (CK 6.270 straipsnis).

12. Aukščiau aptartas įstatyminis reglamentavimas reiškia tai, jog nagrinėjamoje byloje Valstybinė ligonių kasa kaip socialinio draudimo institucija neturi regreso teisės į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą, kuris byloje ir nepripažintas atsakovu dėl Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti. Tokių nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2009, 3K-3-101-701/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-633/2013). Analogiška pozicija atkartota ir apeliacine tvarka nagrinėjamose bylose (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-806/2024, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-225-354/2018).

13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Kauno teritorinė ligonių kasa civilinį ieškinį prašė priteisti iš R. G., tačiau pirmosios instancijos teismas civilinei ieškovei turtinę žalą priteisė iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, tokio savo sprendimo iš esmės net neargumentuodamas, nors nagrinėjamu atveju civilinis atsakovas net nežinojo apie Kauno teritorinės ligonių kasos byloje pareikštą ieškinį ir dėl jo pozicijos neteikė, nes 2023 m. gruodžio 22 d. raštu buvo įpareigotas pateikti poziciją tik dėl R. P. pareikšto civilinio ieškinio (2 t., b. l. 63). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teismų praktiką ir įstatyminį reglamentavimą sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis bei neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką, todėl nepagrįstai iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Kauno teritorinei ligonių kasai priteisė 5329,94 Eur turtinę žalą. Dar kartą akcentuotina, kad pagal TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalies nuostatas socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi socialinio draudimo išmokas sveikatos sužalojimo atveju, savo regresinį reikalavimą gali nukreipti tik į atsakingą draudiką arba, jei tokio nėra, į žalą padariusį asmenį, bet ne į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą.

14. BPK 320 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą padavė tik civilinis atsakovas, todėl 2024 m. kovo 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis keičiamas, panaikinama nuosprendžio dalis, kuria civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir Kauno teritorinei ligonių kasai iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteista 5329,94 Eur turtinei žalai atlyginti, ir šioje dalyje Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 5329,94 Eur žalos atlyginimo priteisimo paliekamas nenagrinėtas.

Dėl nukentėjusiajai R. P. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio

15. Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovas neginčija draudikų biuro prievolės atlyginti nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą, tačiau nesutinka su nukentėjusiajai R. P. priteistos neturtinės žalos dydžiu – 2000 Eur, teigia, jog draudikų biuras jau pilnai yra atlyginęs patirtą neturtinę žalą ir išmokėjęs nukentėjusiajai 6720 Eur sumą.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, skundžiamą nuosprendį, baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistojo R. G. veiksmus, nukentėjusiajai R. P. padarytą žalą sveikatai, jos patirtus išgyvenimus, nepatogumus, ir atsižvelgęs į teismų praktikoje suformuluotas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo taisykles, tinkamai įvertino R. P. patirtą neturtinę žalą bei iš apelianto – civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteisė tinkamą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Priešingai apelianto skunde dėstomiems argumentams, skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina ir tai, kad šiuo atveju buvo įvertintos visos šio klausimo sprendimui aktualios aplinkybės, tame tarpe ir tai, jog dalis neturtinės žalos jau buvo atlyginta civilinei ieškovei.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. kovo 28 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu R. G. vairuojama transporto priemone, kuri nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu pėsčiųjų perėjoje buvo partrenkta ir sužalota R. P.. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydis yra 2 000 Eur (įvertinus tai, kad dalis neturtinės žalos 6720 Eur jau yra atlyginta), anot baudžiamąją bylą išnagrinėjusio apylinkės teismo, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankama, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, ir jokių pagrindų mažinti priteistos neturtinės žalos dydį, kaip to norėtų civilinis atsakovas, šiuo atveju neįžvelgia.

18. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Specialisto išvados Nr. G 975/2023 (02) matyti, kad R. P. dėl 2023 m. kovo 28 d. eismo įvykio, kurio metu ji buvo sužalota kaip pėsčioji, nustatyta poodinė kraujosrūva dešinės akies vokuose, žastikaulio galvos ir kaklo skeveldriniai lūžimai, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio kūno lūžimai, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu dangalu. Dėl kojos ir rankos kaulų lūžimų sužalojimai įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 75-78). Toje pačioje Specialisto išvadoje užfiksuota, kad Kauno klinikų stacionare R. P. gydėsi nuo 2023 m. kovo 28 d. iki 2023 m. balandžio 25 d. Dėl eismo įvykio nukentėjusiajai 2023 m. kovo 28 d. 19 val. 30 min. buvo atlikta operacija (blauzdikaulio kūno lūžio uždara repozicija su vidine fiksacija). Be to, 2023 m. kovo 30 d. buvo planuota atlikti dešinio žastikaulio lūžio osteosintezės operaciją, bet atvežus į operacinę, pradėjus procedūras R. P. staiga pablogėjo, dėl deguonies trūkumo ji buvo intubuota, prasidėjo širdies veiklos sutrikimai perėję į asistoliją, nukentėjusioji dvi minutes buvo gaivinama, kol atsistatė sinusinis ritmas ir kraujotaka. Gydytojai įtarė tromemboliją (po traumos įvykusią komplikaciją, kuomet kraujagyslė užkemšama į kraujotaką patekusiu atitrūkusiu trombu), dėl ko operacija buvo nukelta, o nukentėjusioji perkelta į reanimacijos skyrių. R. P. buvo atlikta galvos ir krūtinės kompiuterinė tomograma, nustatyti daugybiniai šonkaulių lūžiai, dešinėje pneumotoraksas. Esant didelei pooperacinių komplikacijų rizikai buvo nuspręsta dešinio žastikaulio lūžio operacijos neatlikinėti, vietoj to ranką imobilizuojant tekstiliniu įtvaru. Išrašant iš Kauno klinikų R. P. diagnozuota: blauzdikaulio kūno lūžis su šeivikaulio lūžiu; širdies sustojimas, kai gaivinimas sėkmingas; kitas šokas, obstrukcinis šokas; ūminis kvėpavimo nepakankamumas, I tipas; dauginiai šonkaulių lūžiai; trauminis pneumatoraksas; žastikaulio viršutinės dalies lūžis; trauminė subarachnoidinė hemoragija; galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, nubrozdinimas. Pasibaigus gydymui ligoninėje nuo 2023 m. balandžio 25 d. iki 2023 m. gegužės 15 d. nukentėjusiajai R. P. buvo taikoma antro lygio medicininė stacionarinė reabilitacija AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) klinikose. Vėliau, rekomenduota tęsti antro lygio ambulatorinę reabilitaciją, todėl nukentėjusioji dar 14 dienų praleido AB (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. 2023 m. rugpjūčio 31 d. R. P. diagnozuotas lėtinis potrauminis galvos skausmas, bei gretutinis susirgimas kitos patikslintos cerebrovaskulinės (smegenų kraujagyslių) ligos. 2023 m. rugsėjo 11 d. R. P. paskirtos tolimesnės procedūros, kadangi ji eidama vis dar šlubuoja, dešinė koja patinusi, riboti dešinio peties judesiai. Iš išdėstyto matyti, kad nepaisant to, kad gydymo įstaigose nukentėjusioji praleido 63 dienas, po eismo įvykio sužalotos sveikatos gydymas tęsiasi iki šiol skiriant įvairias reabilitacines procedūras, kas leidžia teigti, jog traumos padariniai yra išlikę. Nukentėjusios sveikatos būklę po eismo įvykio atspindi ir byloje pateikti nukentėjusiosios medicininiai dokumentai (2 t., b. l. 8-17).

19. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Pagal CK 6.250 straipsnį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

20. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018, 2K-70-458/2020). Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-125-697/2018).

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes, t. y. eismo įvykio metu nukentėjusiosios patirti sužalojimai nors ir vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau akivaizdu, jog R. G. neteisėti veiksmai sąlygojo itin ženklius nukentėjusiosios R. P. sveikatos sužalojimus dėl kurių atsirado komplikacijos, bei išsivystė gretutiniai susirgimai, gydymas nebuvo sėkmingas. Apygardos teismo vertinimu, nėra jokių abejonių, jog nukentėjusioji dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų jautė fizines ir dvasines kančias, patyrė baimę, stresą, o jos sveikatos būklė nėra tokia, kokia ji buvo iki įvykio. Visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nukentėjusioji sužalojimus patyrė būdama pakankamai garbaus amžiaus, tai yra 78 metų, tuo tarpu kaulų lūžiai, vyresniame amžiuje gyja lėčiau ir sudėtingiau, dėl to konstatuotina, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos itin pablogėjo jos gyvenimo kokybė ir jai išliko ilgalaikiai neigiami liekamieji reiškiniai, kurie įvairiomis reabilitacijos procedūromis gydomi lygi šiol. Pačios R. P. paaiškinimais matyti, kad dėl patirtų traumų ji yra praradusi savarankiškumą, dėl neoperuoto dešinio žastikaulio lūžio yra riboti dešinio peties judesiai, kojos lūžis lėmė tai, kad eidama ji dabar šlubuoja, visa tai kelia kasdienius nepatogumus, glumina nepažįstamųjų žvilgsniai, jaučiama gėda. Kaip minėta, nukentėjusioji dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų turėjo ištverti operaciją, kita operacija buvo atidėta dėl itin pablogėjusios sveikatos būklės, ją buvo ištikęs obstrukcinis šokas, ūminis kvėpavimo nepakankamumas, širdies sustojimas, taip pat patyrė įvairių kitų medicininių intervencijų bei intensyviai naudojosi reabilitacijos paslaugomis. Įvertinusi išdėstytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija R. P. sužalojimus, ypač atsižvelgusi į jos amžių (eismo įvykio metu nukentėjusioji buvo 78 metai), vertina kaip itin stiprius, turinčius liekamųjų reiškinių.

22. Civilinio atsakovo skundo argumentų kontekste pabrėžtina, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018). Neturtinės žalos dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137-693/2017).

23. Pažymėtina, jog teismų praktikoje eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiami įvairūs neturtinės žalos dydžiai, teismų praktika šiuo klausimu vis tik nėra identiška. Sutiktina su civilinio atsakovo skundo argumentais, kad vyraujančios neturtinės žalos sumos yra nuo 500 iki 5000 Eur (kasacinės nutartys 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-38-942/2017, 2K-95-222/2017, 2K-201-895/2020, 2K-191-942/2021, 2K-132-942/2021, 2K-9-976/2022). Visgi, šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad teismų praktika nelaikytina vieninteliu kriterijumi, kuriuo remiantis sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo. Teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos. Išanalizavus skunde nurodytą teismų praktiką matyti, kad faktinės aplinkybės kiekvienoje iš paminėtų teismo nutarčių skiriasi, jos nėra tapačios, taip pat kiekvienu atveju skiriasi ir apskaičiuoti neturtinės žalos dydžiai.

24. Neabejotina, jog kiekvienas asmuo į patirtą stresą, psichologinius ir dvasinius išgyvenimus, kurių pasekmės ir yra pagrindinis elementas, vertinamas sprendžiant priteistinos neturtinės žalos dydį, reaguoja skirtingai, todėl tai, jog vienam asmeniui už nusikalstamos veikos metu jo patirtus sužalojimus – pvz. kaulų lūžius, yra priteisiama mažesnė neturtinė žala nei asmeniui, kuriam nusikaltimu padaryti sužalojimai buvo kiek lengvesni (tačiau vis tiek sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą), nelaikytina pagrindu mažinti nukentėjusiajai R. P. priteistos neturtinės žalos dydžio. Pateikdama civilinį ieškinį nukentėjusioji išsamiai ir detaliai išdėstė vertinamo eismo įvykio metu jai padarytų sužalojimų pasekmes, nurodydama savo baimes ir išgyvenimus, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog vertinamu atveju pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo vieningai šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Nors analizuojamu atveju priteistos neturtinės žalos dydis yra didesnis nei paprastai priteisiama teismų praktikoje, tačiau šiuo atveju, vertinant aukščiau aptartų aplinkybių visumą, toks sprendimas pateisinamas, teisingas bei sąžiningas.

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į analizuojamoje byloje išdėstytas faktines aplinkybes, į nukentėjusiosios patirtus stiprius sužalojimus bei gydymosi laiką (tiek stacionare, tiek ambulatoriškai, tiek reabilitacijoje), į tai, kad jos gydymas nebuvo sėkmingas, viena operacija buvo atidėta dėl nukentėjusiąją ištikusios klinikinės mirties, į atsiradusius gretutinius susirgimus, į tai, kad po eismo įvykio R. P. patyrė didelius skausmus ir dvasines kančias, dėl kilusių sveikatos sutrikdymo pasekmių negalėjo nevaržomai judėti fiziškai ir savimi tinkamai pasirūpinti, į tai, kad eismo įvykis įvyko pėsčiųjų perėjoje, kai nukentėjusioji yra pėsčioji, kurios nepraleido automobilis, į tai, kad nukentėjusiosios veiksmuose dėl eismo įvykio kilimo nei neteisėtų, nei neatsargių veiksmų nebuvo, daro išvadą, jog nukentėjusiajai jau atlygintas (6720 Eur) ir baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo priteistas 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis yra adekvatus, atitinka teisingumo bei protingumo kriterijų bei neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose. Juolab, kad ir kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog kai nukentėjusiam asmeniui atliekama daugiau sudėtingų operacijų, jis ilgai gydomas stacionare, po ko vis tiek išlieka neigiamų padarinių, neturtinės žalos atlyginimo suma gali būti didinama. Šiuo atveju neabejotina, jog eismo įvykio metu patirti R. P. sužalojimai turės įtaką tolesnio nukentėjusiosios gyvenimo kokybei.

26. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai R. P., BPK 113 straipsnio 2 dalies, BPK 115 straipsnio 1 dalies ir CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė, vadovavosi protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, formuojama teismų praktika ir nukentėjusiajai nustatė individualizuotą, grįstą bylos duomenimis, atlygintiną neturtinės žalos dydį.

27. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 6 d. nuosprendžio dalis, kuria iš apelianto nukentėjusiajai priteistas 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti šią nuosprendžio dalį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

28. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2024 m. gegužės 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-05161 (2 t., b. l. 168-171). Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį R. G. sudaro 137,50 Eur, kurios gali būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo.

29. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

30. Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal civilinio atsakovo apeliacinį skundą, skundas tenkinamas iš dalies. Byla nėra didelės apimties (2 tomai), apeliacine tvarka išnagrinėta vieno posėdžio metu, neatliekant įrodymų tyrimo, apsiribota baigiamosioms kalbomis. Būtinybė skirti R. G. gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo R. G. valios. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. G. yra bedarbis, atitinkamais laikotarpiais užsiimantis individualios veiklos vykdymu, registruotas Užimtumo tarnyboje, taigi stabilių pajamų negauna. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, R. G. turtinę padėtį, bylos apimtį ir pobūdį, į tai, kad buvo nagrinėjimas ne nuteistojo, o civilinio atsakovo apeliacinis skundas, į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą), sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl priimamas sprendimas išlaidų už R. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteisti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 6 d. nuosprendį pakeisti:

- Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir Kauno teritorinei ligonių kasai iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteista 5329,94 Eur turtinei žalai atlyginti;

- Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 5329,94 Eur turtinės žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš nuteistojo R. G. už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.