- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-12
- Bylos Nr.
- 1A-122-919/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- P. N.
- Nukentėjusysis
- M. M.
- Civilinis atsakovas
- E.I.S. Lietuvos
- Advokatai
- Marius Embrektas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios M. M. (toliau – M. M.) atstovo advokato Mariaus Embrekto apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo P. N. (toliau – P. N.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 20 MGL dydžio bauda, ją sumokant per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, P. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams.
Iš civilinio atsakovo E.I.S. Lietuvos filialo nuspręsta priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios M. M. naudai. Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisinimo atmesta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. P. N. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas transporto priemonę - automobilį „VW Passat“, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad važiuodamas antra eismo juosta kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino savo važiavimo greičio, neįsitikino, kad į pėsčiųjų perėją nėra įžengusių pėsčiųjų, nesustojo prieš kelio ženklą "Pėsčiųjų perėja", kad praleistų per perėją, jam iš dešinės pusės ėjusią pėsčiąją M. M. dėl to ją partrenkė ir padarė kūno sužalojimą sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios M. M. atstovas advokatas M. Embrektas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendį ir civilinį ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
Šalies argumentai
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiosios gydymas truko šešis mėnesius ir yra vykdomas iki šiol. Nepaisant taikyto gydymo dėl įvykusio autoįvykio nukentėjusiosios sveikata niekada nebus tokia, kokia ji buvo iki avarijos. Tai pagrindžia šeimos gydytojos medicininis išrašas/siuntimas, kuriame nurodoma, kad išlieka nekoreguotini traumos padariniai – judesių ribotumas, lemiantis apsitarnavimo buityje pasunkėjimą, poreikį nuolat vartoti medikamentus. Be to, nukentėjusiajai šis autoįvykis sukėlė ir dvasinį skausmą, kadangi jos gyvenimo sąlygos žymiai pablogėjo, ji kuriam laikui nustojo vaikščioti, tapo nejudri, pasunkėjo galimybė savarankiškai atlikti asmeninės higienos procedūras, apsirūpinti buityje. Be to, iki šio eismo įvykio nukentėjusioji buvo judri ir savarankiška, taip pat gyveno aktyvų gyvenimą ir turėjo aktyvų laisvalaikį. Nukentėjusioji dar ir dabar sapnuoja košmarus, jaučia baimę einant per gatvę, jaučia stresą dėl atimtos galimybės džiaugtis senatve ir nebegalėjimo leisti laisvą laiką užsiimant mėgstamomis veiklomis.
2.2. Nukentėjusiosios atstovas apeliaciniame skunde pažymi, jog Kauno apylinkės teismo nuosprendyje nuteistojo turtinė padėtis nėra plačiai analizuojama, tik trumpai nurodoma, kad nuteistasis P. N. gyvena „tvartuke“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju. Kauno apylinkės teismas nustatinėdamas priteistinos patirtos neturtinės žalos dydį vertino, jog P. N. yra garbaus amžiaus pensininkas (ignoruojant faktą, jog nukentėjusioji taipogi yra senyvo amžiaus), yra neteistas (pieš nuteistąjį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, ikiteisminis tyrimas nutrauktas), sergantis onkologine liga (byloje nėra jokių šį faktą patvirtinančių duomenų, tai nustatyta tik iš jo žodžių). Be to, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas su 1996 m. birželio 14 d. išduotu ir jau seniai nebegaliojančiu vairuotojo pažymėjimu, nors už tai dar 2017 m. liepos 28 d. jam buvo paskirta administracinė nuobauda.
3. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis, jo gynėja ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
4. Nukentėjusiosios M. M. atstovo advokato M. Embrekto apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nukentėjusiosios atstovo apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o teisėjų kolegijai patikrinus baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti P. N. veiksmų teisiniu vertinimu, jokio teisinio pagrindo neturi, todėl nuteistojo kaltės klausimas šia nutartimi išsamiau neanalizuotinas. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu nesutinkama su priteistos neturtinės žalos dydžiu. Nukentėjusiosios atstovas, motyvuodamas tuo, kad teismas netinkamai įvertino nukentėjusiosios patirtų sužalojimų pobūdį, nepatogumus, patirtą skausmą, dėl sužalojimo kilusias ir kilsiančias pasekmes ateityje, liekamuosius reiškinius po patirtų sužalojimų, prarastą galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą, prašė priteistos neturtinės žalos dydį padidinti.
6. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti. Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį.
7. BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimas. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji M. M. pasinaudojo savo teise ir pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti jai iš P. N. ir E.I.S. Lietuvos filialo 15 000 Eur neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsižvelgęs į teismų praktiką, susijusią su neturtinės žalos atlyginimu dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, padarė išvadą, kad civilinio ieškinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau, nustatęs, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai jau yra sumokėjusi 3 500 Eur (1 t. 70 b.l.), įvertinęs nukentėjusiajai padarytą sveikatos sutrikdymo mastą ir pobūdį, tenkino civilinį ieškinį iš dalies ir sprendė, kad iš draudimo bendrovės nukentėjusiajai papildomai priteistina 1 500 Eur neturtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, priteisdamas nukentėjusiajai šią sumą neturtinei žalai atlyginti, sumažinęs pastarosios civiliniu ieškiniu prašomos atlyginti žalos dydį, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teismų praktiką analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose bei nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą ir pobūdį.
8. Neabejotina, kad nukentėjusioji dėl neatsargių P. N. veiksmų patyrė fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai nesunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis nustatytas dėl eismo įvykio metu patirtų kairio blauzdikaulio išorinio krumplio intrasąnarinio lūžio, kairio šeivikaulio proksimalinio galo ir kairio gaktikaulio viršutinės šakos lūžių (1 t. 73-74 b.l.). Nukentėjusioji teigė, kad įvykio negatyvios pasekmės tęsėsi ir tęsiasi toliau, tai yra juntamas nuolatinis skausmas, vartojami vaistai, gyvenimo kokybė negrįžo į įprastą. Nukentėjusiosios atstovo įvardyti patirti negatyvūs pojūčiai ir nepatogumai nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį.
9. Įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl nustatytino neturtinės žalos dydžio, konstatuotina, kad nukentėjusiosios atstovo nurodomos aplinkybės dėl nukentėjusiosios patiriamų iki šiol išgyvenimų, nuolatinių košmarų, baimės eiti per gatvę, nerimo dėl ateities, patiriamos įtampos, jog yra senyvo amžiaus ir tapo nejudri, pasunkėjo galimybė savarankiškai atlikti asmeninės higienos procedūras, apsirūpinti buityje, buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo į jas buvo atsižvelgta sprendžiant priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą. Skundžiamame nuosprendyje, priešingai nei teigia nukentėjusiosios atstovas, ne tik deklaratyviai, tačiau išsamiai ir motyvuotai baudžiamosios bylos aplinkybės buvo įvertintos bendrųjų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų kontekste.
10. Nors apeliaciniame skunde nukentėjusiosios atstovo nurodė, jog teismas netinkamai įvertino P. N. charakterizuojančią medžiagą ir jo finansinę padėtį, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, apylinkės teismas atsižvelgė ir pakankamai įvertino, jog eismo įvykio kaltininkas P. N. yra garbingo amžiaus, necharakterizuojamas kaip Kelių eismo taisyklių linkęs nesilaikyti asmuo, jis neteistas, pajamos gaunamos tik iš senatvės pensijos, ligotas ( 2 t. 178 b.l.), eismo įvykį padarė būdamas blaivus. Įvertinus aptartas aplinkybes, ir tai, jog draudimo bendrovė nukentėjusiajai dėl jai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo jau atlygino 3 500 Eur, o apeliaciniu skundu jokių naujų aplinkybių nukentėjusiosios atstovas nepateikė, kurios turėtų esminių duomenų dėl nukentėjusiajai nustatyto sveikatos sutrikdymo masto, tačiau neabejotina, kad tiek pats baudžiamasis procesas, tiek ir galimai išliekanti potrauminio streso sutrikimo būklė tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusiosios patiriamais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, sumažėjusiomis galimybėmis užsiimti jai įprasta veikla, konstatuotina, jog apylinkės teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas ir pakankamas nukentėjusios patirtai neturtinei žalai atlyginti.
11. Įvertinusi pakartotinai baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nukentėjusiosios ieškininiai reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priešingai nei nurodoma nukentėjusiosios atstovo apeliaciniame skunde, M. M. apylinkės teismo iš draudimo bendrovės priteistas 1 500 eurų neturtinės žalos dydis, įvertinus jau atlygintą 3 500 Eur sumą, nėra aiškiai per maža ir neatitinkantis byloje objektyviai nustatytų aplinkybių, todėl pagrindo tenkinti nukentėjusiosios atstovo apeliacinį skundą dėl skundžiame nuosprendyje nustatyto nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydžio nėra. Kadangi Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jis paliekamas nepakeistas, o nukentėjusiosios atstovo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiosios M. M. atstovo advokato Mariaus Embrekto apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 24 d. nuosprendį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.