Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualią veiklą, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), 4 kartus teistas Didžiojoje Britanijoje, paskutinį iš jų Linkolnšyro magistratų teismo (Lincolnshire Magistrates) 2015 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu už nusikaltimo valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus padarymą piniginės sankcijos bauda;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. 2021 m. rugsėjo 30 d., apie 17.39 val., Vilniuje, Fabijoniškių g., ties pastatu Nr. 2A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 27, 101 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, pradėjo važiuoti atbulas ir nedavė kelio už jo automobilio ėjusiai pėsčiajai G. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurią automobilio galine dalimi partrenkė ir sužalojo, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų G. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais savo veiksmais A. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. Z. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad įvykis nutiko 2021 m. rugsėjo 30 d. apie 17.30 val., dar buvo šviesu. Pasižiūrėjęs visus veidrodėlius pradėjo važiuoti atbuline eiga. Norėjo perstatyti mašiną į kitą vietą ir nepamatė žmogaus. Išgirdo garsą, kai partrenkė žmogų. Garsas buvo į galinį bamperį, kaip atsitrenkimas į kažką. Galvojo, kad tai parduotuvės vežimėlis. Išlipęs pamatė, kad gulėjo nukentėjusioji, ji gulėjo ant šono, buvo sąmoninga. Kaltinamojo teigimu, jis pradėjo kviesti policiją, o jie iškvietė greitąją. Klausė moters, ar viskas gerai ir laukė, kol atvyks medikai. Kol laukė greitosios, moteris visą laiką gulėjo lyg kažką skaudėtų, dejavo. Atvykę medikai ją išsivežė. Važiuodamas atbulas, moters nematė. Ją partrenkė netyčia, visada prieš važiuodamas įsitikina. Gailisi dėl įvykio, sumokėjo nukentėjusiajai 500 Eur. Mano, kad tokia suma pakankama. Po pinigų perdavimo buvo pasirašytas susitaikymo protokolas. Nesutinka su civiliniu ieškiniu, nes jai suma yra sumokėta, 20 kartų jos atsiprašė. Pasak kaltinamojo, jis nuvažiavo apie 10-15 m ir atsitrenkė, greitis buvo 10-15 km/h. Mano, kad greitis yra per didelis, bet nebuvo labai greitai. Tuo metu kliūčių matomumui nebuvo, nors galiniai langai užtamsinti, tačiau tai netrukdė, nes jis žiūrėjo ir per šoninius veidrodėlius, ne tik per galinį. Iš vietos pajudėjo nestaigiai. Anksčiau buvo teistas Didžiojoje Britanijoje už vairavimą be teisių. Vairuotojo pažymėjimą turi 5 metus, visos baudos sumokėtos.

Nukentėjusioji G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo civilinį ieškinį. Gavo 500 Eur iš kaltinamojo, iš draudimo bendrovės – 3 210 Eur. Norėtų gauti bent pusę sumos, t. y. 5 000 Eur. Tokia suma jos netenkina, nes yra liekamieji reiškiniai. Ji du mėnesius gulėjo kaip daržovė, negalėjo nieko daryti, nes buvo baisus skausmas. Prašytų 6 790 Eur sumos, kad viso būtų 10 000 Eur. Dabar eidama laikosi prie sienų, negali nulipti laiptais. Kai buvo inksto operacija, buvo kūno sutrenkimas. Rankos būklė gerėja, bet jaučia, kad liks pasekmės. Prieš tai negalėjo rankos pakelti, o dabar jau gali išjungti šviesos jungiklį. Šiuo metu gydosi, vaikšto į polikliniką, nes skauda abi puses, su dešine koja negali vaikščioti. Eismo įvykio metu dešinė pusė nebuvo sužalota, buvo sužalotas kairės pusės šonkaulis, bet po to pradėjo skaudėti dešinį. Iki operacijos vaikščiojo normaliai. Nukentėjusios teigimu, dabar nenaudoja jokių medikamentų dėl eismo įvykio, rankos ir šonkaulio, šonkaulis sugijo. Buvo atliekamos procedūros, šildymai, mankšta. Į reabilitaciją vaikščiojo 3 savaites, po to nustojo. Liepė eiti į baseiną, bet nenorėjo. Metė šildymus, nes buvo žiema, slidu nueiti. Pasak nukentėjusios, ji dabar patiria išlaidas gydantis po eismo įvykio, nes sumušimus visada reikia kažkuo patepti, samdė moterį, kuri ją prižiūrėjo. Iš ligoninės ją išleido sekančios dienos ryte, 3 mėnesiam buvo uždėtas tvarstis, taikytas gulimas režimas 2 mėnesius. Nesutinka su susitaikymo protokolu, nes kaltinamasis su tyrėja darė spaudimą. Kaltinamasis turėtų būti nubaustas.

Kadangi kaltinamasis A. Z. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus ir juos davė, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo A. Z. prisipažinimo ir jo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2021 m. spalio 14 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. Z. parodė, kad jis prisipažįsta visiškai ir nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 30 d., apie 17.39 val., jis, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atvažiavęs į Fabijoniškių „Iki“ parduotuvę ir sustojo prie taromato. Telefonu susiskambino su draugu, pas kurį buvo atvažiavęs. Draugas pasakė, kad jis dar yra užsiėmęs ir jam reikės jo palaukti. Jis norėjo per tą laiką užeiti į parduotuvę, todėl norėjo perstatyti automobilį į kitą vietą. Buvo dar šviesu, be kritulių. Jis, važiuodamas atbulas, pasižiūrėjo pro abu šoninius galinio vaizdo veidrodėlius. Jo galinis stiklas yra tamsintas. Žiūrėjo ir pro galinio vaizdo veidrodėlį, esantį automobilio salone. Prie automobilio galinės dalies nieko nebuvo, nieko nematė, nebuvo jokių kliūčių. Pavažiavus atbuline eiga apie 10 metrų, pajuto smūgį į vairuojamo automobilio galinę dalį. Nesuprato kas atsitiko. Pažiūrėjo pro galinio vaizdo veidrodėlius, nieko nepastebėjo. Pavažiavo į priekį apie 1-2 metrus, tada pro kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad kažkoks žmogus mojuoja rankomis. Jis sustojo ir išlipo iš automobilio. Pamatė, kad ant asfalto guli moteris. Jis skambino pagalbos telefonu 112 ir kvietė medikus. Prie moters priėjo prie parduotuvės buvę žmonės. Partrenkta moteris gulėjo ant nugaros. Moteris negalėjo atsistoti, laikėsi už kojos ir dejavo. Jis klausė moters, iš kur ji atsirado, tačiau ji neatsakė. Jis, važiuodamas atbulas, moters nematė, nežino kokia kryptimi ji ėjo ir iš kur. Jis buvo blaivus, važiavo vienas. Dėl eismo įvykio pasekmių gailisi. Jo automobilis yra draustas draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 54-56).

2021 m. lapkričio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. K. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 30 d., apie 17.30 val., ji ėjo iš namų į parduotuvę „Iki“. Buvo šviesu, be kritulių, ėjo viena. Ji buvo apsirengusi tamsiai rudu paltu, nešėsi šviesią rankinę. Ji ėjo Fabijoniškių gavės šaligatviu ir pakilo keliuku, kuris yra ant šlaito, ėjo link parduotuvės „Iki“. Matė, jog ties parduotuve esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, netoli taromato, stovėjo tamsios spalvos automobilis. Jai einant automobilių stovėjimo aikštelės teritorija, ją partrenkė greitai atbuline eiga važiuojantis tamsios spalvos automobilis. Jai pradėjus eiti pro automobilio galinę dalį iki automobilio buvo apie 4 metrų atstumas. Automobilis staigiai pajudėjo iš vietos ir partrenkė ją važiuodamas atbulas. Ji nukrito ant asfalto ir liko gulėti ant pilvo. Partrenkęs automobilio vairuotojas priėjo prie jos, klausė, ar nėra lūžių. Greitai atvažiavo greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie išsivežė ją į RVU ligoninę (b. l. 38-39).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog 2021 m. rugsėjo 30 d., apie 17.39 val. Bendrajame pagalbos centre gautas A. Z. pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Fabijoniškių g. 2, prie parduotuvės „Iki“ automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė (duomenys neskelbtini) m. moterį, ji sąmoninga (b. l. 4).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ vyriausiojo patrulio 2021 m. rugsėjo 30 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2021 m. rugsėjo 30 d. apie 17.45 val. gavus pranešimą apie Vilniuje, Fabijoniškių g. 2, prie parduotuvės „Iki“ automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), partrenktą (duomenys neskelbtini) m. moterį, nuvyko į eismo įvykio vietą. Ten pasitikęs pranešėjas A. Z. paaiškino, kad važiuodamas savo automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbulomis iš parduotuvės „Iki“ stovėjimo aikštelės, nepastebėjo einančios moters G. K. ir ją partrenkė. Ji buvo išvežta į Lazdynų ligoninę, nes skundėsi rankos ir kojos skausmais. A. Z. buvo patikrintas blaivumas, kurio metu nustatytas 0,00 prom. girtumas. G. K. patikrinti blaivumo nepavyko, kiekvieną kartą jai pritrūkdavo oro. Nuo abiejų asmenų nesklido alkoholio kvapas (b. l. 5).

2021 m. rugsėjo 30 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota kelių eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, Fabijoniškių g., ties Nr. 2A pažymėtu pastatu esanti automobilio stovėjimo aikštelė. Tiesus horizontalus kelio ruožas žiūrint nuo Gelvonų g. pusės. Leistinas greitis – 20 km/h. Taip pat užfiksuotas automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išsidėstymas, eismo įvykio situacija ir planas (b. l. 9-14).

2021 m. rugsėjo 30 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Jos metu nustatyta, kad transporto priemonė išoriškai nesugadinta, nubrauktas purvas nuo galinio bamperio per vidurį (b. l. 15-18).

2021 m. rugsėjo 30 d. A. Z. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad važiavo automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga prie „Iki“, adresu Fabijoniškių g. 2, ir nepastebėjo žmogaus, nors kai žiūrėjo į veidrodėlį, nieko nebuvo. Moteris išbėgo per kelio vidurį, taigi ji turėjo matyti ir jį (b. l. 20).

2021 m. lapkričio 24 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad specialistas J. M. P., susipažinęs su eismo įvykio aplinkybėmis ir G. K. medicininiais dokumentais, padarė išvadą, jog jai nustatyta kairio žastikaulio kaklo lūžimas, VI šonkaulio lūžimas, kuris atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos, galimai aptariamo eismo įvykio metu (b. l. 26-27).

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Taigi, šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra: veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo saugumo taisyklės (ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės); padariniai – eismo įvykis ir dėl jo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata; priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių. BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į Kelių eismo taisykles, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį taip pat turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. Z. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pirmiausia pažymėtina, jog nagrinėjamoje baudžiamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2021 m. rugsėjo 30 d., apie 17.39 val., kilo įvyko eismo įvykis, kurio metu A. Z., vairuodamas automobilį ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, pradėjo važiuoti atbulas ir nedavė kelio už jo automobilio ėjusiai pėsčiajai G. K., kurią automobilio galine dalimi partrenkė ir sužalojo. Tokias aplinkybes patvirtina byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Pirmiausia to neneigė ir pats kaltinamasis A. Z., kuris parodė, kad, norėdamas perstatyti automobilį, pasižiūrėjęs į visus veidrodėlius, pradėjo važiuoti atbuline eiga, nepamatė žmogaus, tuomet išgirdo garsą, o išlipęs iš automobilio pamatė gulinančią nukentėjusiąją. Analogiškas aplinkybes kaltinamasis A. Z. nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 54-56) ir savo 2021 m. rugsėjo 30 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 20). Aplinkybę, jog A. Z., važiuodamas atbuline eiga, automobilių aikštelėje ją partrenkė, patvirtino ir nukentėjusioji G. K. (b. l. 38-39). Pirmiau nurodytus kaltinamojo, nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus detalizuoja Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ vyriausiojo patrulio 2021 m. rugsėjo 30 d. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys (b. l. 5), 2021 m. rugsėjo 30 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio situacija ir planas (b. l. 9-14), 2021 m. rugsėjo 30 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, taip pat policijos įvykio registro išrašas, iš kurio matyti, jog 2021 m. rugsėjo 30 d., apie 17.39 val. Bendrajame pagalbos centre gautas A. Z. pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Fabijoniškių g. 2, prie parduotuvės „Iki“ automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė (duomenys neskelbtini) m. moterį (b. l. 4). Iš 2021 m. lapkričio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad yra pateikta specialisto išvada, jog G. K. nustatytas kairio žastikaulio kaklo lūžimas, VI šonkaulio lūžimas, kuris atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos, galimai aptariamo eismo įvykio metu) (b. l. 26-27). Taigi, sugretinus šiuos įrodymus konstatuotina, kad A. Z. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, pradėjo važiuoti atbulas ir nedavė kelio už jo automobilio ėjusiai pėsčiajai G. K., kurią automobilio galine dalimi partrenkė ir sužalojo, t. y. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusios sveikata.

Vis tik, vien kilusių padarinių, t. y. eismo įvykio ir jo metu nesunkiai sutrikdytos kito asmens sveikatos nepakanka sprendžiant dėl kaltinamojo A. Z. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kaip minėta, būtina nustatyti, kad kaltinamasis padarė minėto straipsnio dispozicijoje nurodytą veiką – pažeidė Kelių eismo taisykles, taip pat nustatyti ir priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių, t. y. tai, kad būtent A. Z. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo eismo įvykio, o kartu ir nukentėjusios nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Be to, būtina nustatyti ir neatsargią kaltininko kaltę – nusikalstamą pasitikėjimą ar nusikalstamą nerūpestingumą. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad KET 101 punkte numatyta, jog prieš pradėdamas važiuoti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, KET 27 punkte įtvirtinta, jog vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas. Pirmiau išdėstyti ir aptarti įrodymai bei paties kaltinamojo A. Z. parodymai patvirtina, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, minėtų KET 27, 101 punktų reikalavimų nesilaikė, nes prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, pradėjo važiuoti atbulas ir nedavė kelio už jo automobilio ėjusiai pėsčiajai ir ją automobilio galine dalimi partrenkęs sužalojo. Pažymėtina, kad A. Z. yra įgijęs teisę vairuoti, jo paties teigimu, vairavimo stažas 5 metai, jam žinomos kelių eismo taisyklių nuostatos, tarp jų ir KET 27, 101 punktų nuostatos. Nepaisant to, jis, prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir pradėjo važiuoti atbulas, nedavė kelio už jo automobilio ėjusiai nukentėjusiajai, kurią galine automobilio dalimi partrenkė. Taigi veiką (KET 27, 101 punktų pažeidimus) kaltinamasis padarė veikdamas neatsargia kaltės forma – nusikalstamu nerūpestingumu. Kitaip tariant, A. Z., vairuodamas transporto priemonę, važiuodamas atbulas nenumatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes (vietovę – parduotuvės aikštelę, paros metą, kai tokiu laiku šalia parduotuvių būna gana nemažai žmonių, vairuoja atbuline eiga) ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Teismo vertinimu, tarp A. Z. padarytų KET 27, 101 punktų pažeidimų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Remiantis pirmiau išdėstytais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis konstatuotina, kad A. Z. padaryta veika kvalifikuotina kaip neatsargus nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Dėl prašymo taikyti BK 39 straipsnio nuostatas

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Z. ir jo gynėjas advokatas Valerijus Kirpičnikovas prašė atleisti A. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnį.

Sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti A. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnį, teismas visų pirma pažymi, kad būtina nustatyti visas įstatyme numatytas formalias sąlygas, t. y. pagal BK 39 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų ar nesunkų tyčinį nusikaltimą, 2) nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, 3) yra ne mažiau kaip dvi BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir 4) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Tik esant visoms išvardytoms sąlygoms gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 39 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo atsakomybės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog BK 39 straipsnio formuluotė įpareigoja teismą, net ir esant visuose trijuose šios normos punktuose nurodytoms sąlygoms, savo sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės motyvuoti. Tai reiškia, kad tokiam sprendimui vien tik formalių šioje normoje išvardytų sąlygų nepakanka – teismas turi išsamiai įvertinti bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką. Nusikalstamą veiką padariusio asmens baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo principas suponuoja nuostatą, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti taikomas tik tada, kai tai neprieštarauja teisingumo įgyvendinimui (kasacinė nutartis Nr. 2K-383/2013).

Nagrinėjamu atveju A. Z. padarė neatsargų nusikaltimą. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį nustatyta, kad A. Z. Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau Didžiojoje Britanijoje 2013 m. spalio 16 d. teistas už eismo taisyklių pažeidimus, su vagyste susijusį nusikaltimą, 2014 m. liepos 24 d. teistas dėl nusikalstamos veikos valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui prieš valstybės pareigūnus, 2014 m. lapkričio 12 d. už eismo taisyklių pažeidimus, su vagyste susijusį nusikaltimą, 2015 m. gegužės 6 d. – dėl nusikalstamos veikos valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui prieš valstybės pareigūnus (b. l. 57-60). Teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, sprendžia kad yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pats pranešė Bendrajam pagalbos centrui apie įvykusi įvykį (b. l. 4), įvykio vietoje domėjosi nukentėjusiosios sveikatos būkle, laukė policijos pareigūnų ir greitosios pagalbos medikų, teismo vertinimu, yra nustatyta ir antra, BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, - kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Šioje byloje teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Tačiau teismas, svarstydamas klausimą dėl BK 39 straipsnio taikymo, pažymi, kad iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, kad A. Z. yra daugybę kartų baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 113 – 118). Be to, kaip jau buvo minėta, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus kaltinamasis daug kartų baustas ir Didžiojoje Britanijoje (b. l. 57-60). Šių duomenų visuma, ypač įvertinus, kaltinamojo parodymus teisme, kad teisę vairuoti transporto priemones jis turi tik penkerius metus, leidžia įžvelgti objektyviai didesnį A. Z. asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės padarytų jam tinkamą poveikį. Kaltinamasis sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nagrinėjamu atveju jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė itin neigiamas pasekmes kito žmogaus sveikatai, todėl, teismo vertinimu, kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnio pagrindu prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, leistų formuotis nebaudžiamumo nuotaikai, nepagarbai baudžiamajam įstatymui, o tai sudarytų sąlygas pakartotiniam nusikalstamumui. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo ir jo gynėjo prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnį netenktintinas.

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas A. Z. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstamos veikos padarytą žalą – padarytas neatsargus nusikaltimas, nesunkiai sutrikdyta nukentėjusios sveikata. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei į nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltinamasis pats pranešė Bendrajam pagalbos centrui apie eismo įvykį, taip aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių, įvykio vietoje domėjosi nukentėjusiosios sveikatos būkle, laukė policijos pareigūnų ir greitosios pagalbos medikų). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. Z. – darbingo amžiaus, nevedęs, užsiimantis individualia, baustas administracine tvarka, tarp jų ir už administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, ne visos paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 113-118), teistas užsienio valstybėje (b. l. 57-60), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. Z. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui už neatsargų nusikaltimą (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas). Teismo vertinimu, 30 MGL dydžio bauda už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu ši bausmė mažintina vienu trečdaliu ir A. Z. skirtina 20 MGL dydžio bauda.

Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – 1 metų terminui.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. Z. padarė neatsargų nusikaltimą, automobilį vairavo būdamas blaivus, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusios, yra jauno amžiaus, verčiasi individualia veikla (b. l. 112), konstatuoja, kad bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas kaltinamajam neskyrus A. Z. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Dėl civilinio ieškinio

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, kad dėl nagrinėjamo įvykio patyrė dvasinį sukrėtimą, nepatogumus kasdieniame gyvenime ir sunkias fizines kančias. Dar iki dabar lankosi pas gydytojus, vartoja skausmą malšinančius vaistus. Dėl patirtos traumos pasikeitė jos fizinė būklė, gyvenimo kokybė, sutriko miegas. Kairę ranką valdo apie 20 proc. lyginant su sveika ranka, todėl prarado galimybę savimi pasirūpinti. Nurodoma, kad yra priversta samdytis pagalbą, už kurią reikia mokėti. Kadangi yra senyvo amžiaus, nuo menkiausios traumos lūžiai gali atsinaujinti (b. l. 104). Teismo posėdžio metu G. K. palaikė civilinį ieškinį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje laikoma, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas) padariniais. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai kūno sužalojimus, teismo medicinos specialisto įvertintus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl neabejotinai kaltinamojo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai. Byloje nustatyta, jog nuosprendyje aptariamo eismo įvykio metu G. K. buvo padarytas kairio žastikaulio kaklo lūžimas, VI šonkaulio lūžimas. Nukentėjusioji teisme nurodė, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų du mėnesius turėjo gulėti, nes jautė didelius skausmus, turėjo samdyti moterį, kuri jai padėtų, be to iki šiol yra liekamieji reiškiniai – eidama laikosi prie sienų, negali nulipti laiptais, tik dabar pradėjo gerėti rankos būklė (anksčiau negalėjo rankos pakelti). Nukentėjusioji pažymėjo, kad ji ir šiuo metu gydosi, vaikšto į polikliniką, nes jai skauda abi kūno puses. Iš Všį “Šeškinės poliklinika” medicinos dokumentų išrašo/siuntimo nustatyta, kad 2022 m. kovo 3 d. (tai yra, praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po eismo įvykio) G. K. nustatytas skausmas kairyje petyje, krūtinėje, Všį “Šeškinės poliklinika” 2022 m. kovo 30 d. ambulatorinių apsilankymų aprašyme nurodyta, kad 2022 m. kovo 30 d. G. K. nustatyti visų galūnių riboti ir skausmingi judesiai (b. l05-106). Byloje surinkti duomenys neabejotinai leidžia spręsti, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, emocinį sukrėtimą bei dvasinius išgyvenimus. Pasekmės nukentėjusiosios fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jai kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Pagal teismų praktiką už nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu priteistinas neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 800 Eur iki 11584 Eur (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2008, 2K-44/2008, 2K-179/2009, 2K-68/2008, 2K-280/2010, 2K-551/2013, 2K-141/2013, 2K-149/2016 ir kt.). Teismas, spręsdamas nukentėjusiosios patirtos neturinės žalos dydžio klausimą, įvertina nukentėjusiajai padarytą sužalojimą, jos dėl eismo įvykio patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, ilgą gydymosi laiką, aplinkybę, kad nukentėjusioji yra vyresnio amžiaus, todėl vyresnio amžiaus žmonėms sužalojimai gyja lėčiau ir sunkiau. Pažymėtina, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas privalo atsižvelgti ne tik į sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius, tačiau ir į žalą padariusio asmens kaltę, kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis nusikaltimą padarė dėl neatsargumo, prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, po eismo įvykio iš karto iškvietė pagalbą nukentėjusiajai, pats atlygino 500 eurų padarytos žalos. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, siekdamas nepažeisti nukentėjusiosios teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, susiformavusia teismų praktika, sprendžia, kad 4200 eurų suma geriausiai atspindi nukentėjusiosios dėl eismo įvykio patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus.

AB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino G. K. 3210 Eur neturtinės žalos (b. l. 50, 108), be to iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų teisme, taip pat byloje esančio 2021 m. gruodžio 17 d. Įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolo nustatyta, kad 500 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajai atlygino pats kaltinamasis. Teismas, vadovaudamasis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2, 3 dalimis, 6.254 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, sprendžia, kad likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 490 eurų – priteistina iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ (CK 6.245 – 6.249 str., 6.250 str.).

Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, sprendžia, kad G. K. civilinis ieškinys yra tenkintinas iš dalies, iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ G. K. yra priteistina 490 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303–305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Z. skirti 20 MGL (1000 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti A. Z. sumokėti paskirtą baudą per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

Išaiškinti A. Z., kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Iš dalies patenkinti civilinės ieškovės G. K. civilinį ieškinį ir iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ G. K. priteisti 490 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinės ieškovės G. K. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.