Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-252-255/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-09-26
Bylos Nr.: 1A-252-255/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-53153-2018-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Kristina Baškienė, Regina Bertašienė, Zigmas Pocius
Civilinis atsakovas: (duomenys neskelbtini)
Kaltinamasis: G. D.
Advokatai: Audrius Karpinskas

Kategorijos

1.2.25.4.21Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)

Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-252-255/2019

Teisėjas V. Vainius Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53153-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.21; 2.4.6.4.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Baškienės, Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Zigmo Pociaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės G. D. ir jos gynėjo advokato Audriaus Karpinsko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo G. D. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 40 straipsnio 1, 4 dalimis nuo baudžiamosios atsakomybės atleista pagal laidavimą netaikant užstato. G. D. laiduotoja paskirta D. D.. Laidavimo terminas nustatytas vieneri metai. Iš civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) priteista 393,96 Eur turtinės žalos atlyginimo R. T., 10 034,48 Eur turtinės žalos atlyginimo L. T., 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo R. T., 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo L. T.. Iš kaltinamosios G. D. priteista 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų R. T. ir 7 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo L. T..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. D. pripažinta kalta ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad vairuodama transporto priemonę pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2018 m. lapkričio 5 d., apie 20 val. 9 min., kelio Plungė–Vėžaičiai 28 km 400 m, Klaipėdos r., G. D., vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elgdamasi neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ignoruodama kelio ženklinimą – ištisinę horizontalaus kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių eismo juostas, nevažiavo dešiniau nuo jos, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su ja važiavusiu R. T. vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz S350“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu sužalotas automobilio „Mercedes Benz S350“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. T., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir sužalota šio automobilio keleivė L. T., kuriai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais G. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 1077 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. („Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>“), 117 p. („Jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. <...> Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos“), 119 p. („Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto“) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės G. D. ir jos gynėjas advokatas A. K. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 28 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-392-586/2019, sumažinant nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams R. T. ir L. T. iš apeliantės G. D. priteistą neturtinės žalos atlyginimą.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodo, kad G. D. visiškai pripažįsta pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines jos įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir neginčija nuosprendžio dalies dėl taikyto BK 40 straipsnyje numatyto jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindo, taip pat nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteisto turtinės žalos atlyginimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteistu neturtinės žalos atlyginimu, kuris, jos nuomone, yra neproporcingas ir per didelis ir neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje įtvirtintų kriterijų ir teisminėje praktikoje suformuoto jo dydžio.

2.2. Apeliantai teigia, kad reikalavimo atlyginti netutinę žalą pagrindai bei šios žalos dydžiui nustatyti kriterijai yra įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad nustatydamas šios žalos dydį teismas turi atsižvelgti į sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taikydamas nurodytą materialinę teisės normą kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad teismo funkcija yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus, dėl to nustatydamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas yra saistomas kriterijų, atspindinčių visuomenės vertybinių sistemą ir sudarančių galimybę tinkamai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes, taip pat neleidžiančių pernelyg siaurinti ar išplėsti civilinės atsakomybės taikymo ribų, lemiančių poreikį atsižvelgti ir į teisėtus žalą padariusio asmens interesus. Tai reiškia, kad teismas yra įpareigotas nustatyti protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad būtų pasiekta protinga abiejų šalių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Teisminėje praktikoje taip pat pripažįstama, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę nustatant neturtinės žalos dydį laikytis ir lygiateisiškumo principo, reikalaujančio analogiškas bylas spręsti panašiai. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis bei atsižvelgti ir į teismų analogiškose ar panašiose bylose priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

2.3. Skunde pažymi, kad nukentėjusiesiems R. T. ir L. T. sveikatos sutrikdymas buvo padarytas ne tyčia, o dėl neatsargios apeliantės veikos, kurios aplinkybių dėl eismo įvykio metu patirtų sveikatos sužalojimų apeliantė iki šiol nepamena, t. y. negali nurodyti jos išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą priežasčių. Eismo įvykį ji sukėlė vairuodama transporto priemonę blaivi. Nebuvo apsvaigusi nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pirmosios instancijos teismui apeliantė pateikė ir rašytinius įrodymus apie tebesitęsiantį jos eismo įvykio metu patirtų sunkių sveikatos sužalojimų gydymą. Taip pat pateikė savo turtinę padėtį patvirtinančius rašytinius įrodymus, liudijančius apie jos mokslą aukštojoje neuniversitetinėje mokslo įstaigoje, gaunamas itin nedideles pajamas ir tai, kad pati yra išlaikoma tėvų, tai, atsižvelgiant į nukentėjusiems asmens priteistas kompensacijas dėl eismo įvykio metu patirtų sveikatos sužalojimų, pirmosios instancijos teismo buvo nevertinama.

2.4. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad dėl apeliantės G. D. kaltės 2018 m. lapkričio 5 d. kilusio eismo įvykio metu abiem nukentėjusiesiems R. T. ir L. T. buvo padaryti tik nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Apeliantė neginčija, kad nukentėjusieji dėl patirtų sveikatos sužalojimų patyrė didžiulį fizinį skausmą, nepatogumus bei neigiamus emocinius ir dvasinius išgyvenimus, tačiau, pagal teismų praktiką analogiškose bylose, kai eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims yra padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, paprastai priteisiamos kompensacijos neturtinei žalai atlyginti siekia nuo 867,00 iki 2896,00 Eur, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-44/2008 (10 000,00 Lt – eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo sumušta galva, krūtinė, lūžo žastikaulio kaklas), Nr. 2K-423/2008 (10 000,00 Lt – eismo įvykio metu nukentėjusiajam išniro bei lūžo stuburo slanksteliai, kas sąlygojo 1 metų nedarbingumą), Nr. 2K-207/2009 (4 000,00 Lt – nukentėjusiajam diagnozuotos muštinės žaizdos galvoje, galvos, kaklo, dubens sumušimai, galvos smegenų sukrėtimas, kairio gaktikaulio šakos lūžis), Nr. 2K-215/2010 (6 726,40 Lt – eismo įvykio metu nukentėjusiajam diagnozuotas kompresinis 1-ojo juosmeninio slankstelio lūžimas), Nr. 2K-179/2009 (9 726,40 Lt – nukentėjusiajam diagnozuotos daugybinės poodinės kraujosruvos ir muštinės žaizdos veide, dešinės pėdos padikaulio distalinio kaulo lūžis, galvos smegenų sukrėtimas), Nr. 2K-277/2010 (5 820,00 Lt – eismo įvykio metu nukentėjusiajam lūžo dešinės blauzdos kaulas, dėl to jis buvo nedarbingas 4 mėnesius, iki šiol skauda koja, geria vaistus), Nr. 2K-200/2010 (10 000,00 Lt – nukentėjusiajam diagnozuotas dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio kulkšnelių lūžis su raiščio plyšimu bei pėdos panirimu, dėl to koja buvo operuota net du kartus ir planuojama dar viena operacija), Nr. 2K-97/2012 (3 000,00 Lt – eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo sumušta krūtinė, lūžo vienas šonkaulis), Nr. 2K-372-942/2015 (7 000,00 Lt – nukentėjusiajam diagnozuoti kairės pėdos III, IV, V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai), Nr. 2K-288-511/2015 (10 000,00 Lt – nukentėjusiajam diagnozuota plėštinė dešinio kelio žaizda su sąnario kapsulės bei šeivikaulio šoninių raiščių plyšimu bei dešinio šlaunikaulio išorinio gumburo atplyšimu, krūtinės ląstos sumušimas, dešinės pusės 8 šonkaulio lūžis, dešinio plaučio plyšimas su kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, muštinė žaizda kairio peties srityje) ir kt.

2.5. Mano, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, susumavus apeliantės sumokėtas ir iš civilinio atsakovo priteistas sumas, nukentėjusiems eismo įvykyje asmenims R. T. ir L. T. priteisė daug didesnes nei teismų praktikoje eismo įvykyje nukentėjusiems asmenims priteisiamas kompensacijas neturtinei žalai atlyginti, atitinkamai R. T. – 3 500,00 Eur ir L. T. – 10 000,00 Eur. Nekvestionuojant nukentėjusiesiems padarytų sveikatos sužalojimų pažymėtina, kad R. T. eismo įvykio metu patirti sveikatos sužalojimai nesukėlė ilgalaikių ir negrįžtamų jo sveikatai pasekmių. Pagal baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, šiam nukentėjusiajam atlikus operacija ir įmobilizavus lūžusį kaulą jokių komplikacijų nebuvo pastebėta. Dėl patirtų eismo įvykio metu sužalojimų daugiau joks medicininis gydymas nebuvo taikomas. Tai leidžia daryti išvadą, kad šis asmuo visiškai išgijo ir jam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis turi atitikti įprastą didį, priteisiamą tokio pobūdžio bylose. Apeliantai pripažįsta, kad nukentėjusiajai L. T. eismo įvykio metu padaryti sveikatos sužalojimai yra sunkesni, tačiau skundžiamu nuosprendžiu jai priteista kompensacija neturtinei žalai atlyginti daugiau nei tris kartus viršija maksimalų neturtinės žalos atlyginimo, priteisiamo tokio pobūdžio bylose, dydį. Nors nukentėjusioji dėl patirtų eismo įvykio metu sveikatos sužalojimų neteko dalies bendrojo darbingumo, sveikatos sužalojimai nenulėmė jos negalios ir pagal medicinos mokslo pasiekimus nėra neatkuriamo pobūdžio. Pagal nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą R. T. paaiškinimus, ateityje susiformavus nukentėjusiosios žandikauliui eismo įvykio metu prarastų dantų funkcijai atkurti bus dedami implantai, todėl nukentėjusioji galės gyventi įprastą ir diskomforto nesukeliantį socialinį gyvenimą. Be to, byloje nėra duomenų, jog dėl patirtų sveikatos sužalojimų ir jų pagrindu atsiradusių išgyvenimų nukentėjusieji kreipėsi pagalbos į psichologus ir jiems buvo taikomas psichologinis gydymas. Visuma šių aplinkybių lemia, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyti pagrindai nukentėjusiajam R. T. priteisiant neturtinės žalos atlyginimą viršyti teismų praktikoje suformuotas neturtinės žalos atlyginimo ribas. Nukentėjusiajai L. T. priteistas neturtinės žalos atlyginimas buvo nepagrįstai prilygintas tik sunkių sveikatos sutrikdymų atvejais priteisiamos kompensacijos dydžiui ir yra neproporcingas realiai kilusioms pasekmėms.

2.6. Apeliantai mano, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, taip pat neatsižvelgė į analogiškose ir (ar) panašiose bylose suformuotus neturtinei žalai atlyginti priteisimų kompensacijų dydžius, kas nulėmė neteisingą civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje išnagrinėjimą, todėl skundžiamas nuosprendis turėtų būti keičiamas, sumažinant nukentėjusiesiems dėl eismo įvykio metu patirtų sveikatos sužalojimų iš apeliantės priteistas kompensacijas neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

3. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai R. T. ir L. T. pateikė atsiliepimą, kuriuo su apeliantų argumentais nesutinka, prašo G. D. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš G. D. nukentėjusiajam R. T. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Atsiliepime teigia, jog Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje asmeniui padarytos žalos skirstymas į materialinę ir moralinę lemia atitinkamos rūšies žalos atlyginimo ypatumus. Vienas iš jų susijęs su žalos dydžio nustatymu (įvertinimu). Jeigu atlyginant materialinę žalą visais atvejais įmanoma vadovautis visiško (adekvataus) nuostolių atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas aiškiu piniginiu ekvivalentu, tai moralinė (neturtinė) žala yra dvasiniai išgyvenimai, kuriuos tik santykinai galima įvertinti ir kompensuoti pinigais, nes asmens patirtos dvasinės skriaudos dažnai niekas, t. y. jokia materiali kompensacija, negali atstoti.

3.2. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

3.4. Pažymi, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, Nr. 3K-3-16/2004, 3K-3-604/2005; 2K-227/2011, 2K- 410/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali turėti esminės įtakos priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus tokiais atvejais yra sukeltos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiųjų patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką tolesniam jų gyvenimui, kokybei. Priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 2K-442/2009 ir kt.).

3.5. Atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad dėl įvykusio eismo įvykio nukentėjęs R. T. buvo priverstas stacionariai gydytis VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Traumatologijos-ortopedijos skyriuje, kur dvi dienas išbuvo reanimacijos skyriuje, o likusias dienas gydėsi stacionare. Nukentėjusiajam buvo nustatytas dešinio kulnakaulio lūžis su dislokacija, plaučių sumušimas ir hematoma, kairio plaučio kontūzija, kairės alkūnės sumušimas, nustatytas galvos sumušimas, taikyta dešinės čiurnos imobilizacija gipso langete. Dėl šių sužalojimų vėliau buvo operuotas ir atlikta dešinio kulnakaulio osteosintezė plokštele ir sraigtais m.AO. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis nuo 2018-11-05 iki 2019-08-30 buvo nedarbingas ir keturis mėnesius galėjo vaikščioti tik su ramentais. Apeliantė skunde nurodo, jog nukentėjusiojo eismo įvykio metu patirti sveikatos sužalojimai nesukėlė jam ilgalaikių ir negrįžtamų sveikatai pasekmių ir joks medicininis gydymas jam nėra taikomas. Šitokie apeliantės argumentai prieštarauja rašytinei bylos medžiagai ir faktinei nukentėjusiojo padėčiai. 2019-06-07 UAB (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išraše nurodyta, jog pacientas R. T. po patirtos traumos vaikšto šlubčiodamas, „riboti skausmingi judesiai per dešinį čiurnos sąnarį“, sumažėjusi dešinės pėdos jėga, dešinė čiurna patinusi. Po šio sužalojimo iš esmės pasikeitė jo gyvenimo kokybė, nes pradėjo skaudėti kitos kojos klubas. Pėda yra viso kūno atrama, po dešinės kojos traumos sveikajai kojai atiteko visas krūvis. Dėl to reikalinga nuolatinė reabilitacija, nukentėjusysis negali gyventi normalaus įprasto gyvenimo, sportuoti, netgi nebegali aktyviai vaikščioti, nupjauti žolės, raišuoja. Po metų nukentėjusiajam bus reikalinga dar viena operacija pašalinti sraigtus, kurie šiuo metu pradėjo durti į koją. Visi šie sveikatos sutrikimai yra liekamieji reiškiniai po įvykusio eismo įvykio, į kuriuos apeliantė nenori atsižvelgti. Jai rūpi tik jos pačios finansinė padėtis, G. D. siekia kuo mažesnio neturtinės žalos atlyginimo. Nei kaltinamoji, nei jos šeimos nariai, niekada nesidomėjo nukentėjusiųjų sveikata, jiems buvo aktualus kaltinamosios bausmės klausimas ir žalos atlyginimo dydis. Pažymi, kad nukentėjęs R. T. yra vienintelis maitintojas, jo žmona yra mirusi, todėl jis privalo pasirūpinti ne tik savimi, bet ir po šio įvykio sužalota nepilnamete dukra L. T..

3.6. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad L. T. eismo įvykio metu nukentėjo kaip keleivė, nes važiavo automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo tėvas R. T.. L. T. nuo 2018-11-05 iki 2018-11-15 stacionariai buvo gydyta VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės Traumatologijos-ortopedijos skyriuje. 2018-12-17 valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus eksperto išvadoje nurodyta, jog nukentėjusiajai eismo įvykio metu buvo nustatyti šie kūno sužalojimai: galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, pakaušio minkštųjų audinių patinimas, apatinės lūpos 1,0 cm muštinė žaizda, viršutinių dešiniųjų 14-13-12-11 dantų, kairiojo 21 pusės vainiko, apatinio dešinio 41, kairiųjų 31 ir 32 pusės vainiko dantų lūžimai, dešinio peties sumušimas, dešinės plaštakos muštinė žaizda, dešinio čiurnos sąnario raiščių plyšimas. Dėl aštuonių dantų lūžimo netenkama 25 proc. bendrojo darbingumo. Nukentėjusi daug kartų buvo gydyta UAB (duomenys neskelbtini), tačiau gydymas nebaigtas, nes kai L. T. sulauks pilnametystės ir jai susiformuos žandikaulis, tik tada vietoj prarastų dantų bus galima sudėti implantus. Autoįvykio metu L. T. buvo 13 metų, todėl nepilnametė ypatingai skaudžiai išgyvena, negali normaliai kramtyti maisto, jai yra įdėtas protezas, todėl sunku kramtyti, o tai atsiliepia virškinimo sistemai, ji jaučia nepatogumą prieš kitus bendraamžius. Nepilnametė išgyveno negatyvius dvasinius išgyvenimus ir skausmą, po kelerių metų, kai susiformuos žandikaulis, jai teks vėl patirti fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Apeliantės motyvas, jog L. T. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis yra neproporcingas kilusioms pasekmėms, o sudėjus implantus L. T. galės gyventi įprastą ir diskomforto nesukeliantį gyvenimą, yra nelogiškas ir neprotingas, nes nepilnametė iki šiol patiria nepatogumų. Dėl lūpos sužalojimo lūpa yra iškreipta, išliko randas, o tai atsiliepia estetinei išvaizdai, jai vėliau reikės atlikti operaciją, kad būtų galima pašalinti randą ir lūpos iškreipimą. Be to, teks sudėti 8 implantus, vėlgi teks patirti skausmus ir dvasinius išgyvenimus, nes neaišku, ar implantai prigys iš karto. Implantams reikalinga nuolatinė priežiūra, jie niekada neatstos natūralių dantų.

3.7. Mano, jog dėl tos priežasties, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, šioje byloje, nagrinėjant apeliacinį skundą dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, turi būti vertinamos individualiai dėl sukelto eismo įvykio atsiradusios pasekmės ir svarbios neturtinės žalos padarymo aplinkybės bei kiti faktai, reikšmingi nustatant tokio pobūdžio žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 288/2014). Apeliantės motyvas, kad teismas priteisė nukentėjusiesiems tokius dydžius, kurie prieštarauja analogiškose ir panašiose bylose priteistų neturtinei žalai atlyginti kompensacijų dydžiams, yra nepagrįstas. Remiasi kasacinio teismo praktika ir teigia, kad sveikatos sužalojimo bylose nustatant priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį suvienodinti praktikos iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-171/2011). Neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018).

3.8. Atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde nurodytose kasacinėse nutartyse, kuriomis remiasi apeliantė, yra konstatuotos faktinės aplinkybės, kurios nėra tapačios ar panašios nustatytoms šioje byloje, todėl nėra pagrindo į jas atsižvelgti. Pažymėtina, kad sveikatos sužalojimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra sužalojimo padariniai ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui, tai yra labai aktualu šioje baudžiamojoje byloje, nes nukentėjusiųjų gyvenimo kokybė iš esmės yra pablogėjusi, tai truks ilgą laikotarpį. Neabejotina, kad dėl to nukentėjusieji patyrė ir didelių fizinių, dvasinių skausmų, išgyvenimų, šis įvykis skaudžiai paveikė jų gyvenimą, todėl šie ir kiti neįvardyti nukentėjusiesiems kilę padariniai, negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai nekelia abejonių, nes jie atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį ir priteisto žalos atlyginimo dydį. Po patirtos traumos nukentėjusiesiems atsirado liekamųjų reiškinių, todėl pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes ir atsižvelgė. Šioje byloje nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto sužalojimo laipsnį; sužalojimo pobūdį; sveikatos sužalojimo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, turtinius ir neturtinius); sužalojimo būdą; žalą padariusio asmens kaltę; kitas reikšmingas aplinkybes; taikė sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Šalies argumentai

3.9. Apeliantė skunde prašo atsižvelgi į jos turtinę padėtį, nes yra išlaikoma tėvų, mokosi, tačiau pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis negali turėti esminės įtakos neturinės žalos atlyginimo dydžiui, šis kriterijus nėra lygiavertis kilusiems padariniams, nes priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas.

3.10. Apibendrindami teigia, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, teisingai suprato įtvirtintus įstatyme, t. y. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė, nes rėmėsi faktiniais bylos duomenimis, visus juos įvertino ir nepažeidė sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų, todėl nėra teisinio pagrindo sumažinti priteisto neturinės žalos atlyginimo dydį nukentėjusiesiems.

4. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės G. D. ir jos gynėjo advokato A. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 28 d. nuosprendį. Prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinį ieškinį, visiškai pagrįsta atsižvelgė į L. T. patirto sveikatos sutrikdymo mastą, į patirtus išgyvenimus: eismo įvykio metu jai buvo tik 13 metų, paauglei išmušti dantys, kuriuos galės susitvarkyti tik sulaukusi pilnametystės ir susiformavus žandikauliui, į didžiulius fizinius skausmus, dvasinį sukrėtimą, patirtą fizinį skausmą, gydymosi trukmę, sukeltą nuolatinį nerimą ateitimi ir eismo įvykio pasekmes. Atkreiptinas dėmesys, kad L. T. negalėjo normaliai maitintis (negalėjo atsikąsti net sumuštinio), dėl priekinių dantų nebuvimo, susiūtos ir sukreiptos lūpos vengė ir šiuo metu vengia pasirodyti visuomenėje. Gydymo procesas labai ilgas ir neaiškios pasekmės. Todėl teismas visiškai pagrįstai iš G. D. priteisė L. T. 7 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kuris tikrai šiuo konkrečiu atveju nėra per didelis.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės G. D. ir jos gynėjo advokato A. K. apeliaciniu skundu neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl G. D. kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, iš esmės nesutinkama tik su neturtinės žalos atlyginimo, priteisto nukentėjusiesiems, dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis) ir pasisako dėl neturtinės žalos dydžio.

6.1. BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimas. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji pasinaudojo savo teise ir pareiškė civilinį ieškinį, prašydami priteisti iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iš G. D. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams R. T. ir L. T. po 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 84–101). Teismas iš (duomenys neskelbtini) priteisė 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą R. T. ir 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą L. T.. Skundas dėl šios nuosprendžio dalies nepaduotas, todėl dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio priteisimo iš AB (duomenys neskelbtini) kolegija nepasisako.

6.2. Nukentėjusiųjų ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš G. D. teismas tenkino iš dalies ir L. T. priteisė 7 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Su šiuo teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleista G. D. nesutinka, remiasi kasacinio teismo praktika ir teigia, kad teismo funkcija yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus, kad būtų pasiekta protinga abiejų šalių interesų pusiausvyra.

6.3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad visiško žalos atlyginimo principas sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo objektyviai negali būti taikomas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinį skausmą. Teismas atsižvelgė L. T. patirto sveikatos sutrikdymo mastą, į patirtus išgyvenimus: eismo įvykio metu jai buvo tik 13 metų, paauglei išmušti dantys, kuriuos galės susitvarkyti tik sulaukusi pilnametystės ir susiformavus žandikauliui, į didžiulius fizinius skausmus, dvasinį sukrėtimą, patirtą fizinį skausmą, gydymosi trukmę, sukeltą nuolatinį nerimą ateitimi. Taip pat vertino, kad žala buvo padaryta dėl neatsargaus nusikaltimo, ir prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažino iki 10 000 Eur. Teismas sprendė, kad, priteisus iš draudimo bendrovės 2 500 Eur, L. T. iš kaltinamosios G. D. priteistina 7 500 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su teismo išvadomis, kad nepilnametė dėl autoįvykio metu patirto sužalojimo turėjo iškęsti didelį fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus dėl pasikeitusios išvaizdos. Akivaizdu, kad trylikos ar keturiolikos metų merginai sunku susitaikyti su dantų praradimu, randu ant lūpos, kad tai apsunkina bendravimą su bendraamžiais, o ateityje numatyta dantų implantavimo operacija kelia stresą ir nerimą. Teisėjų kolegija visiškai pritaria nukentėjusiųjų atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvams, kad nukentėjusiosios L. T. gyvenimo kokybė iš esmės yra pablogėjusi, o pablogėjimas trunka ilgą laikotarpį.

6.4. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, priteisdamas iš G. D. nukentėjusiajai 7 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, net ir sumažinęs prašomos atlyginti žalos dydį, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, kaltininkės turtinę padėtį, ją charakterizuojančius duomenis ir nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, susiformavusią teismų praktiką analogiškose bylose.

6.5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad kaltinamoji pirmosios instancijos teismui pateikė ir rašytinius įrodymus apie tebesitęsiantį jos eismo įvykio metu patirtų sunkių sveikatos sužalojimų gydymą. Taip pat pateikė savo turtinę padėtį patvirtinančius rašytinius įrodymus, liudijančius apie jos mokslą aukštojoje neuniversitetinėje mokslo įstaigoje, gaunamas itin nedideles pajamas ir tai, kad pati yra išlaikoma tėvų, tai, atsižvelgiant į nukentėjusiesiems priteistas kompensacijas dėl eismo įvykio metu patirtų sveikatos sužalojimų, pirmosios instancijos teismo buvo nevertinama.

6.6. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti, teismo vertinimu, teisingą piniginę kompensaciją už kitam asmeniui suteiktą dvasinį ir fizinį skausmą. Šiuo atveju įvertinama priteisiamos kompensacijos dydžio realaus gavimo, išieškojimo iš atsakovo tikimybė ir nustatoma tokia piniginė kompensacija už neturtinę žalą, kuri pasiektų nukentėjusįjį per protingą terminą ir būtų jam aktuali, suteiktų realią galimybę ja pasinaudoti (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010). Be to, neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis – kompensacinė, skirta atkurti socialiniam teisingumui. Abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, todėl svarbu įvertinti žalą padariusio asmens pajėgumą išmokėti teismo nustatytą kompensaciją už kitam asmeniui padarytą neturtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135-693/2019).

6.7. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į kaltininkės turtinę padėtį, teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendyje nevertinta atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės galimybė atlyginti priteistą neturtinės žalos atlyginimą. Byloje yra G. D. medicinos dokumentų išrašas (t. 1, b. l. 52–53), iš kurio matyti, kad po įvykio jai buvo nustatyti kairio kulnikaulio lūžis, kryžkaulio lūžis, galvos smegenų trauma ir kontuzija, trauminis pneumotoraksas, kepenų sužalojimas, kepenų kontuzija ir kt. sužalojimai. Po eismo įvykio ligoninėje ji praleido 23 paras, iš jų tris – reanimacijoje, po stacionaraus gydymo buvo tęsiamas ambulatorinis gydymas ir reabilitacija. Kokias pasekmes autoįvykio metu patirti sužalojimai sukėlė jos sveikatai, duomenų nėra. G. D. nedirba, yra (duomenys neskelbtini) kolegijos II kurso studentė (t. 1, b. l. 55), mokosi valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje, gauna studijų stipendiją, yra išlaikoma tėvų. Byloje nėra duomenų, kad ji turėtų registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Įvertinus nukentėjusiosios sužalojimo laipsnį ir patirtas fizines kančias bei dvasinius išgyvenimus, liekamuosius reiškinius jos sveikatai, atleistosios nuo atsakomybės kaltininkės turtinę padėtį, konstatuotina, kad priteista 7 500 eurų dydžio suma yra itin didelė ir nėra teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Kita vertus, kolegija pabrėžia, kad atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos atlyginimo dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas.

6.8. Kolegija sutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę nustatant neturtinės žalos dydį laikytis ir lygiateisiškumo principo, reikalaujančio analogiškas bylas spręsti panašiai. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis bei atsižvelgti ir į teismų analogiškose ar panašiose bylose priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis paprastai svyruoja nuo 580 Eur iki 3000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-181-507/2016, 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017 ir kt.), taigi nagrinėjamoje byloje nukentėjusiosios prašyta priteisti bendra neturtinės žalos atlyginimo suma (iš abiejų civilinių atsakovų 17 500 Eur) yra kur kas didesnė nei priteisiama formuojamoje teismų praktikoje. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, skirta atkurti socialiniam teisingumui. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Kolegijos vertinimu, pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes nukentėjusiajai L. T. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis – 10 000 Eur neatitinka suformuotos teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas įvertina šioje byloje nustatytas išskirtines aplinkybes: nukentėjo vaikas, kurio veiksmai neturėjo jokios įtakos autoįvykio kilimui; autoįvykio metu nukentėjusioji patyrė išgąstį; dėl patirtų sužalojimų kentė didelį fizinį skausmą; ilgą laiką patiria didelius nepatogumus dėl netektų dantų, sužalotos lūpos; jaučia kompleksus dėl išvaizdos pokyčių, baimę ir nerimą dėl ateityje laukiančių dantų implantavimo ir lūpos korekcijos operacijų, ir daro išvadą, kad nukentėjusiosios sveikatai ir gyvenimo kokybei kilo tokie padariniai, kurie leidžia nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo BK 281 straipsnio 1 dalies bylose, ir konstatuoja, kad yra pagrindas nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą įvertinti didesne suma nei priteisiamos sumos suformuotoje teismų praktikoje. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgusi į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo suma kompensuotų nukentėjusiosios patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, atitiktų įstatyme numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kadangi 2 500 eurų nukentėjusiajai nuosprendžiu priteista iš draudimo bendrovės, iš G. D. priteista suma mažintina iki 2 500 eurų.

6.9. Tenkintinas nukentėjusiųjų prašymas priteisti atstovavimo išlaidas. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, 2K-134-696/2016 ir kt.). Atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame rašytiniame procese formų, taigi pripažintina, kad nepilnamečio atstovas pagal įstatymą turi teisę į patirtų proceso išlaidų apmokėjimą.

6.10. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 28 d. nuosprendis keistinas (netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai; BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria iš G. D. priteista 7 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo L. T., pakeisti. L. T. priteisti iš G. D. 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš G. D. 300 Eur proceso išlaidų R. T..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Kristina BaškienėRegina BertašienėZigmas Pocius