Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. D., gimusi (duomenys neskelbtini), Telšių rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti pagal individualios veiklos liudijimą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Telšių rajone, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji G. D. vairuodama transporto priemonę pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

2018 m. lapkričio 5 d., apie 20 val. 09 min., kelyje Plungė-Vėžaičiai, 28 km 400 m, Klaipėdos r., G. D., vairuodama automobilį „BMW 320“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) elgdamasi neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ignoruodama kelio ženklinimą - ištisinę horizontalaus kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių eismo juostas, nevažiavo dešiniau nuo jos, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su ja važiavusiu R. T. vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz S350“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu sužalotas automobilio „Mercedes Benz S350“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. T., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir sužalota šio automobilio keleivė L. T., kuriai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais savo veiksmais G. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 1077 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 117 p. (jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. <...> Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos.), 119 p. (vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto), reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamoji G. D. pagal pareikštą kaltinimą kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad dėl jos kaltės pažeidžiant kelių eismo taisykles įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti R. T. ir L. T..

Nukentėjusysis R. T. parodė, kad dėl eismo įvykio kalta kaltinamoji. Paaiškino, kad jam ir jo dukrai padaryta ir turtinė, ir neturtinė žala, kuri pasireiškė tuo, jog keturis mėnesius su ramentais vaikščiojo, buvo neįgalus, dukra paauglė yra be 6 dantų, lūpa susiūta, atsikasti, pablogėjo gyvenimo kokybė, patyrė didelius fizinius, dvasinius skausmus, išgyvenimus.

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, priedų, nustatyta, kad eismo įvykis įvyko kelyje Plungė - Vėžaičiai, 28 km 472 m, Klaipėdos r. Kelio važiuojamoji dalis sudaryta iš dviejų priešingų krypčių eismo juostų atskirtų siaura ištisine linija. Kelio danga - asfaltas, kelio dangos būklė - sausa. Automobilis „BMW 320“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) yra priešpriešinėje eismo juostoje, 472 m atstumu nuo kelio ženklo Nr. 620 („Kilometrų ženklas“). Nuo automobilio „BMW 320“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priekinio kairiojo rato ašies iki važiuojamosios dalies kairiojo krašto yra 1,85 m atstumas, nuo galinio kairiojo rato ašies iki važiuojamosios dalies kairiojo krašto yra 6,46 m atstumas. Ties automobilio „BMW 320“, priekine dalimi, kairėje eismo juostoje yra automobilio variklio skysčių dėmės, automobilių detalių nuolaužos. Kairės kelio pusės pakelėje (žiūrint Vėžaičių mstl., link), priekine dalimi pasisukęs link važiuojamosios dalies krašto yra automobilis „Mercedes Benz S350“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Nuo šio automobilio priekinio dešiniojo rato ašies iki važiuojamosios dalies krašto yra 0,30 m atstumas, iki automobilio „BMW 320“, priekinio dešinės pusės rato ašies - 2,20 m atstumas (1 t., b. l. 12-16).

Iš 2018 m. lapkričio 12 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad automobiliui „Mercedes Benz S350“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apgadinta priekinė dalis patiriant smūginį poveikį iš priekio į priekinės dalies kairę pusę. Automobilio priekinės saugos pagalvės suveikusios. Automobiliui „BMW 320“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) visu pločiu apgadinta priekinė dalis į ją patiriant smūginį poveikį kryptimi nuo priekio link galo. Ženkliausias deformacijų įsigilinimas yra priekinės dalies kairėje pusėje. Apžiūroje dalyvavęs LTEC ekspertas pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad tikėtinas, jog automobilių „Mercedes Benz“ ir „BMW 320“ susidūrimas įvyko pastariesiems automobiliams judant priešpriešai, tikėtina automobiliui „BMW“ praradus judėjimo stabilumą bei išsivysčius šoniniam slydimui (1 t., b. l. 30-32).

Iš vyriausiosios patrulės V. P. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 5 d., apie 20.09 val., iš Klaipėdos AVPK OVS gavo pranešimą, kad kelyje Plungė - Vėžaičiai, netoli Tilvikų kaimo susidūrė du automobiliai, yra prispaustų žmonių. Atvykus į įvykio vietą pamatė du susidūrusius automobilius. Automobilio „Mercedes Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. T. ir jo dukra L. T. buvo sužaloti. R. T. paaiškino, kad važiuojant Plungės kryptimi, netoli Tilvikų kaimo staiga į jo važiavimo juostą išvažiavo kitas automobilis, išvengti susidūrimo nepavyko. Automobilio „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotoja buvo prispausta, su ja pabendrauti nepavyko. Įvykio vietoje nustatyti vairuotojų blaivumo nebuvo galimybės. Pagal automobilių, tepalų bei šukių išsidėstymą, susidūrimas įvyko automobilio „Mercedes Benz“ važiavimo juostoje (1 t., b. l. 27).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 2185/2018(03) nustatyta, kad R. T. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai: dešinio kulnikaulio lūžis su poslinkiu, kairio plaučio sumušimas, kairio klubo nubrozdinimas, kairės alkūnės sumušimas ir nubrozdinimas bei kairės plaštakos nubrozdinimas. R. T. padaryti sužalojimai (kulnikaulio lūžis) sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 68).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 2186/2018(03) nustatyta, kad L. T. buvo nustatyti sužalojimai: galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, pakaušio minkštųjų audinių patinimas, apatinės lūpos muštinė žaizda, viršutinių dešiniųjų 14-13-12-11, kairiojo 21 pusės vainiko, apatinio dešinio 41, kairiųjų 31 ir 32 pusės vainiko dantų lūžimai, dešinio peties sumušimas, dešinės plaštakos muštinė žaizda, dešinio čiurnos sąnario raiščių plyšimas. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų L. T. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui – jos sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 74-75).

Liudytojas G. Ž. parodė, kad važiavo iš Telšių į Klaipėdą. Per veidrodėlį pamatė du susikabinusius automobilius, apsisuko ir grįžo. G. D. visą kelią važiavo už jo, susidūrimo nematė. Po eismo įvykio automobilis „BMW“ buvo kitoje eismo juostoje. Toje vietoje avaringas ruožas, važiavo 70 greičiu. Buvo sutemę, drėgnas kelias. Kelyje buvo daugiau automobilių, lenkė gal 1-2 automobilius, G. D. taip pat lenkė. Telefonu važiuodami nebendravo. Kokiu atstumu buvo atsilikusi G. D. nežino, kai pamatė avariją, gal buvo nutolęs kokiais 300 metrų.

Liudytojas R. Ž. parodė, kad važiavo ir pamatė, jog 2 automobiliai susitrenkę. Bandė padėti nukentėjusiems. Paties įvykio nematė, buvo lijundra. Įvykio vietoje vaikinas dar sustojo, jis sakė, kad ten jo draugė, kad skubėjo. Tie automobiliai juos aplenkė, jie važiavo gal 90-100 greičiu, iki eismo įvykio vietos buvo gal kokie 3 kilometrai, kai aplenkė.

Liudytoja J. Ž. parodė, kad važiavo iš šermenų, buvo darganota, tamsu, po lietaus. Ant kelio pamatė dūmų kamuolį. Sustojo, vyras puolė žiūrėti, o ji kvietė greitąją pagalbą. Ji nematė, tik vyras sakė, kas čia vyksta, ar tos mašinos lenktyniauja. Kai atvažiavo į įvykio vietą, jie pirmieji sustojo, po to ir kiti automobiliai sustojo. Prie mersedeso stovėjo vyriškis, moteris ir dvi mergaitės. Mergaitė verkė, iš burnos bėgo kraujas, spjovė dantukus, vyras ir moteris mergaitę guodė. Girdėjo frazę, kaip vyras sakė, „bet ji tiesiai į mane lėkė“.

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamosios G. D. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad ji vairuodama transporto priemonę pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Nukentėjusysis R. T. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 393,96 Eur padarytą turtinę žalą ir 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų R. T., ir L. T. 10034,48 Eur turtinę žalą; priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ R. T. ir L. T. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš G. D. ieškovams R. T. ir L. T. po 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 84-105). Turtinės žalos atlyginimą motyvavo tuo, kad dėl įvykusio eismo įvykio R. T. ir L. T. po padarytų sužalojimų gydėsi, pirko vaistus, lankėsi pas medikus. L. T. iki sulauks pilnametystės ir jai susiformuos žandikaulis privalu bus sudėti implantus. Neturtinės žalos atlyginimą motyvavo tuo, kad R. T. patyrė didžiulius fizinius skausmus, pastoviai nuo skausmo vartojo analgetikus, tenka kęsti ilgą skausmingą gydymą, kuris trunka daug mėnesių, negali minti dešinės kojos, gali vaikščioti tik ramentų dėka, patyrė dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, nepatogumus. Be to, privalėjo pasirūpinti nepilnamete dukra, kuriai tik 14 metų, nes žmona mirusi, todėl privalo prašyti kitų asmenų pagalbos, nes reikalinga vykti į parduotuves apsipirkti, gaminti maistą ir kt. L. T., kuriai buvo 13 metų, dėl eismo įvykio patyrė didžiulius fizinius skausmus, nes buvo sumušta galva, veidas, prakirsta apatinė lūpa, išmušti dantys, ilgą laiką negalėjo lankyti mokyklos, normaliai valgyti, nes kol nesulauks pilnametystės ir nesusiformuos žandikaulis, gydytojai negali sudėti implantų. Ji iki šiol patiria didelius dvasinius išgyvenimus, naktimis sapnuojasi košmarai, negali normaliai miegoti, jai sukeltas nuolatinis nerimas ateitimi.

Nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Civilinis atsakovas – AB „Lietuvos draudimas“ išdėstė savo poziciją dėl ieškinio ir informavo, kad AB „Lietuvos draudimas“ yra pasiruošęs ne ginčo tvarka išmokėti tokias išmokas: R. T. – 2 550,66 Eur (tame tarpe 2 500,00 Eur dėl neturtinės žalos, 50,66 Eur dėl gydymo išlaidų); L. T. – 2 512,48 Eur (tame tarpe 2 500,00 Eur dėl neturtinės žalos, 12,48 Eur dėl gydymo išlaidų). R. T. 286,00 Eur reikalavimas dėl užrakinamos kulnikaulio plokštelės nėra pagrįstas faktinio apmokėjimo dokumentu (čekiu, kasos pajamų orderiu ar pan.), o tik PVM sąskaita faktūra, todėl kol kas nėra įrodymų, kad jis faktiškai patyrė tas išlaidas. L. T. bendras 1 257,00 Eur reikalavimas dėl odontologijos paslaugų nėra pagrįstas faktinio apmokėjimo dokumentais (čekiais, kasos pajamų orderiais ar pan.), o tik PVM sąskaita faktūromis, todėl kol kas nėra įrodymų, kad ji faktiškai patyrė tas išlaidas. L. T. 8 675,00 Eur reikalavimas pagal 2019 m. sausio 28 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitą negali patvirtinti jos faktinių išlaidų. Remiantis daugiamete praktika tokio pobūdžio žalose galime teigti, kad tokio pobūdžio gydymas dažniausiai atliekamas kai visiškai susiformuoja žandikaulis, o faktinė odontologijos paslaugų kaina kinta priklausomai nuo gydymo eigos ir beveik visada skiriasi nuo išankstiniuose dokumentuose nurodytos sumos.

Draudimo bendrovė nukentėjusiesiems turtinės žalos neatlygino visiškai. Draudimo bendrovė ginčija nukentėjusiųjų patirtą turtinę žalą, nurodydami, jog R. T. patyrė 50,66 Eur gydymo išlaidų, L. T. 12,48 Eur gydymo išlaidų, L. T. 8 675,00 Eur reikalavimas pagal 2019 m. sausio 28 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitą negali patvirtinti jos faktinių išlaidų. Teismas daro išvadą, kad R. T. ir L. T. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo įrodytas, pagrįstas ir tenkintinas visiškai (pateikti čekiai, sąskaitos faktūros). Dėl neturtinės žalos priteisimo iš draudimo bendrovės teismas sutinka su draudimo bendrovės argumentais, papildomai jų neatkartodamas.

Dėl neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamosios G. D. ieškovams R. T. ir L. T. po 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinį skausmą. Atsižvelgiant į ieškovo R. T. patirto sveikatos sutrikdymo mąstą, į patirtus išgyvenimus: dvasinį sukrėtimą, patirtą fizinį skausmą, gydymosi trukmę, taip pat įvertinus, kad žala buvo padaryta neatsargaus nusikaltimo pasėkoje, prašomos priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 3 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė G. D. R. T. sumokėjo 1 000 Eur ir iš draudimo bendrovės priteistina 2 500 Eur suma, iš kaltinamosios nieko nebepriteistina R. T..

Atsižvelgiant į ieškovės L. T. patirto sveikatos sutrikdymo mąstą, į patirtus išgyvenimus: eismo įvykio metu jai buvo tik 13 metų, paauglei išmušti dantys, kuriuos galės susitvarkyti, tik sulaukusi pilnametystės ir susiformavus žandikauliui, į didžiulius fizinius skausmus, dvasinį sukrėtimą, patirtą fizinį skausmą, gydymosi trukmę, sukeltą nuolatinį nerimą ateitimi, ir eismo įvykio pasekmes, taip pat įvertinus, kad žala buvo padaryta neatsargaus nusikaltimo pasėkoje, prašomos priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 10 000 Eur. Priteisus iš draudimo bendrovės 2 500 Eur, L. T. iš kaltinamosios G. D. priteistina 7 500 Eur suma.

Nukentėjusysis R. T. prašė iš kaltinamosios priteisti bylinėjimosi išlaidas – 1000 Eur advokato pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 99, 2 t., b. l. 75-77). Šis nukentėjusiojo prašymas tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis), kadangi bylinėjimosi išlaidų ir jų dydžio niekas neginčijo ir neprašė sumažinti.

Kaltinamoji G. D. padarė neatsargų nusikaltimą. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog kaltinamoji ankščiau neteista, nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės (1 t., b. l. 175), iš dalies atlygino padarytą neturtinę žalą. Akivaizdu, jog G. D. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytą žalą nukentėjusiesiems, valstybei ir visuomenei neabejotinai suvokė ir tinkamai įvertino. Visa šių aplinkybių visuma leidžia teigti, jog G. D. naujų veikų, pažeidžiančių įstatymų reikalavimus, nedarys. Konstatuotina, jog G. D. verta teismo pasitikėjimo, todėl, esant BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, G. D. atžvilgiu taikytinas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas. G. D. laiduotoja skirtina mama D. D., kuri, vadovaujantis byloje surinkta medžiaga, neabejotinai yra verta pasitikėjimo ir tinkama laiduoti už G. D. asmuo (2 t., b. l. 46-51, 56-59).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. D. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1, 4 dalimis nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą, netaikant užstato, G. D. perduodant D. D. atsakomybei.

G. D. laiduotoja paskirti D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Laidavimo terminą nustatyti vienerius metus.

Išaiškinti, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti, dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu asmuo padarė tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 393,96 Eur turtinę žalą R. T..

Iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 10 034,48 Eur turtinę žalą L. T..

Iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 2 500 Eur neturtinę žalą R. T..

Iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 2 500 Eur neturtinę žalą L. T..

Iš kaltinamosios G. D. priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų R. T..

Iš kaltinamosios G. D. priteisti 7 500 Eur neturtinę žalą L. T..

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.